2023-11-08 Nr. AB-19404-3-62-3-00073-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-675-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00073-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., J. Š., K. K. ir K. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., J. Š., K. K. ir K. R. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. B., J. Š., K. K., K. R. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. protokolinį sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą dėl R. M. elgesio (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą ir priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašė jiems atlyginti patirtas teismo išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, Komisija, gavusi jų pranešimą dėl mero R. M. elgesio, pažeidžiančio Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) reikalavimus, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą. Pareiškėjai nurodė, kad Komisija, tirdama asmenų skundus ir priimdama sprendimus, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimtiems sprendimams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai. Nurodė, kad pareiškėjams buvo atsiųstas tik posėdžio protokolas, jiems net nebuvo pranešta apie galimybę dalyvauti vykstančiuose posėdžiuose.

3. Pareiškėjų nuomone, Komisija privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais viešojo administravimo principais: įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo, skaidrumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Sprendimas turi būti motyvuotas ir aiškus, tačiau Komisija net nevertino pareiškėjų pranešimo turinio, nesigilino į nurodytus faktus, nors pareiškėjai nurodė, kokias Kodekso normas savo elgesiu galbūt pažeidė R. M., viešai publikuotame straipsnyje savo oponentus – opozicijos narius – nepagrįstai juo žemindamas visuomenės akyse.

4. Pareiškėjų pranešime Komisijai buvo nurodyta, jog interneto svetainėje www.lrt.lt yra publikuojamas straipsnis pavadinimu (duomenys neskelbtini). Šiame straipsnyje Druskininkų savivaldybės meras R. M. Druskininkų savivaldybės tarybos opozicijos narius (pareiškėjus) viešai įvardijo „idiotais, balamutais, durniais“, taip pat nurodė: „klausykite, su manimi eina visas miestas. Va, tie keturi durniai tik ir yra keturi durniai, todėl, kad visi kiti eina su normaliais žmonėmis“.

5. Pareiškėjai pažymėjo, jog Komisijos veikla yra viena iš priemonių, užtikrinančių valstybės politikų elgesio kontrolę. Komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, taip užkertant kelią ateityje kilti kitiems pažeidimams. Komisija yra saistoma Kodekso nuostatų ir jo tikslų, o realizuodama diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl tyrimo pradėjimo, Komisija yra saistoma ir bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei kitų. Komisija šia teise turi naudotis nepažeisdama Kodekso normų ir Komisijos veiklos tikslų.

6. Pareiškėjai nurodė, kad Komisija privalo atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Druskininkų savivaldybės meras savo elgesiu nepažeidė Kodekse nustatytų valstybės politiko elgesio principų, ir priimti išsamų bei motyvuotą sprendimą, tačiau Komisija, neįsigilinusi į pareiškėjų pranešimą, pažeisdama procedūrinius reikalavimus, priėmė nurodytų tikslų neatitinkantį ir akivaizdžiai nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą nepradėti tyrimo R. M. atžvilgiu. Pareiškėjų nuomone, Druskininkų savivaldybės merui, kaip institucijos vadovui, yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jis turi veikti laikydamasis aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

7. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad absoliuti Komisijos dauguma yra sudaryta iš Druskininkų savivaldybės mero R. M. bendražygių, todėl, pareiškėjų nuomone, jos veikla akivaizdžiai pažeidžia politinio neutralumo reikalavimus, o tai galbūt ir lėmė neskaidrią bei šališką Komisijos veiklą, taip pat ir nenorą objektyviai tirti politinio bendražygio elgesį. Be to, dauguma Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, taip pat dalyvavo rinkimuose į Druskininkų savivaldybės tarybą ir / ar buvo išrinkti su (duomenys neskelbtini), o keturi Komisijos nariai kartu su meru yra (duomenys neskelbtini) nariai, darbuotojai.

8. Atsakovas Druskininkų savivaldybės etikos komisija prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Komisija nurodė, jog 2021 m. gruodžio 6 d. gavo pareiškėjų pranešimą, kuriame nurodyta, kad interneto svetainėje www.lrt.lt publikuojamas straipsnis pavadinimu (duomenys neskelbtini), ir prašoma įvertinti Druskininkų savivaldybės mero R. M. elgesį. Komisija 2021 m. gruodžio 13 d. posėdyje svarstė gautą pranešimą ir nusprendė, kad nėra pateikta pakankamai konkrečių duomenų dėl mero elgesio, pranešime nėra išdėstytos aiškios aplinkybės, skundžiamo asmens veiksmai nėra aiškiai įvardyti, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais meras galbūt pažeidė Kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimus. Be to, pateiktose straipsnio citatose nėra įvardyti konkretūs asmenys, kalbama abstrakčiai, nėra aišku, kurie pasisakymai, žodžiai ar frazės įžeidė ir / ar pažemino ir kokį konkretų asmenį / asmenis.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos veiklos forma yra posėdis, kuriam fiksuoti rašomas posėdžio protokolas; Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdžių darbotvarkės, taip pat numatomų posėdžių data ir laikas bei vieta ir posėdžiuose priimti sprendimai skelbiami Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje. Kadangi Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. posėdyje buvo sprendžiamas klausimas pradėti tyrimą dėl galbūt valstybės politiko padaryto Kodekso pažeidimo arba jo nepradėti pagal gautą pareiškėjų pranešimą, o ne atliekamas tyrimas, Komisija neturėjo pareigos į posėdį kviesti nei pareiškėjų, nei valstybės politiko, dėl kurio elgesio buvo gautas pranešimas. Komisija pažymėjo, kad vadovaujantis Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T1-203 patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – Nuostatai) 5 punkte įtvirtintu reguliavimu dėl Komisijos posėdžių viešumo, atsižvelgiant į tai, kad Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje skelbiama planuojamų posėdžių data ir laikas, vieta, posėdžio darbotvarkės projektas, suinteresuotiems asmenims yra sudaromos visos sąlygos dalyvauti Komisijos posėdžiuose.

11. Komisija nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryboje esančioje opozicijoje yra daugiau narių, ne tik pareiškėjai, todėl, atsakovo nuomone, naujienų portale www.lrt.lt pacituoti Druskininkų savivaldybės merui priskirti pasakymai apie opoziciją bendrąja prasme negali būti priskirti konkrečiai pareiškėjams ir jais nebuvo reikšmingai pažeistos, suvaržytos ar apribotos kitų žmonių teisės ir laisvės, veiksmai nesukėlė reikšmingų padarinių, nebuvo nukreipti į konkretų asmenį / asmenis, taip pat nebuvo tokie pavojingi, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taptų dingstimi pradėti tyrimą, todėl Komisija pagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą.

12. Komisija pažymėjo, kad Nuostatų 10 punkte yra įtvirtinta, jog Komisija, gavusi informaciją apie galbūt padarytą politiko pažeidimą, priima šiuos sprendimus: pradėti tyrimą, jeigu pateikta pakankamai ir konkrečių duomenų; nepradėti tyrimo, kai nepateikti konkretūs faktai ir nėra pakankamai duomenų. Šiuo atveju Komisija 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, aiškiai sprendime nurodė konkrečius motyvus, dėl kurių buvo priimtas būtent toks sprendimas, taip pat apie sprendimą 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. S12-4026-3.5 „Dėl Druskininkų savivaldybės etikos komisijos sprendimo“ informavo pareiškėjus. Sprendimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reguliavimą, gero administravimo principą, sprendimas nėra formalus ar neišsamus.

13. Atsakovas akcentavo, kad Komisija buvo sudaryta laikantis visų jos sudarymo procedūrą reguliuojančių teisės aktų, užtikrinant reikalavimus dėl komisijos sudėties – daugumo ir mažumos atstovavimo principo, o sprendimas dėl Komisijos sudarymo nėra apskųstas ar nuginčytas, todėl jis yra teisėtas, galiojantis ir privalomas. Atsakovas teigė, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikšti bendrus politinius interesus, tačiau ši aplinkybė savaime nerodo privataus savivaldybės tarybos nario intereso. Be to, Komisijos pirmininkas Komisijos posėdyje, kuriame buvo priimamas Sprendimas, nuo pareiškėjų pranešimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo nusišalino.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą,

15. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Komisijos funkcijos ir įgaliojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ir kituose teisės aktuose. Komisija valstybės politikų elgesio tyrimą pradeda, atlieka ir sprendimus priima vadovaudamasi Kodekso ir Nuostatų reikalavimais. Nuostatų 10 punkte yra įtvirtinta, kad Komisija, gavusi informaciją apie galbūt padarytą politiko pažeidimą, priima šiuos sprendimus: pradėti tyrimą, jeigu pateikta pakankamai ir konkrečių duomenų; nepradėti tyrimo, kai nepateikti konkretūs faktai ir nėra pakankamai duomenų.

16. Remdamasis Kodekso 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad Komisija priima galutinį sprendimą, ar pradėti tyrimą dėl valstybės politiko elgesio. Iš Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimo matyti, kad Komisija turi diskreciją spręsti, ar pradėti tyrimą, be kita ko, ir tais atvejais, kai gauna asmens skundą apie valstybės politiko galbūt padarytą Kodekse nustatyto valstybės politikų elgesio principo pažeidimą. Iš šios Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos, atsižvelgiant į joje vartojamą formuluotę „gali būti pradėtas“, nėra pagrindo spręsti, kad Komisija, gavusi asmens skundą, privalėtų pradėti tyrimą, tačiau realizuodama diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl tyrimo pradėjimo, Komisija yra saistoma bendrųjų teisės principų, t. y. teisingumo, protingumo ir kitų. Komisija šia diskrecijos teise turi naudotis nepažeisdama Kodekso taikymo tikslų ir pačios Komisijos paskirties.

17. Teismas pažymėjo, kad iš Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolo matyti, jog Komisija, gavusi pareiškėjų skundą, kuriame jie prašė pradėti tyrimą dėl mero R. M. nepagarbaus elgesio, jį apsvarstė, susipažino su gauta medžiaga ir straipsniu interneto svetainėje www.lrt.lt, įvertino mero pasakytas frazes, dėl kurių skundėsi pareiškėjai, ir situaciją, kada jos buvo pasakytos. Teismas sprendė, kad Komisija Sprendimą priėmė apsvarsčiusi pareiškėjų prašymą ir tai yra atskleista 2021 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokole. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nusprendusi nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų skundą, Komisija tinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise priimti tokį sprendimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Komisijos priimtas protokolinis sprendimas neatitinka esminių Kodekso tikslų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimą nei dėl jo neatitikties Kodekse keliamiems tikslams, nei dėl tam tikrų pareiškėjams kilusių padarinių.

18. Atsižvelgęs į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad ginčijamas Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. protokolinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. Atmetęs pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir reikalavimą įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą bei priimti motyvuotą sprendimą.

19. Likusius šalių argumentus teismas manė esant pertekliniais ir neturinčiais tiesioginės teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, detaliau jų neanalizavo.

III. 20. Pareiškėjai A. B., J. Š., K. K. ir K. R. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą ir priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašo jiems iš Komisijos priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

21. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo jų skunde išdėstytų faktinių aplinkybių bei skundo motyvų, nesigilino į situaciją, ignoravo skundo motyvus dėl esminių Komisijos procedūros pažeidimų, priimant Sprendimą, ir neatsižvelgė į tai, kad valstybės politikui yra keliami aukščiausi elgesio bei etikos standartai.

22. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti jų skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad Komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti – Komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų, bendrųjų teisės principų – teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo, bei savo pačios paskirties.

23. Pareiškėjai pažymi, kad Druskininkų savivaldybės mero žodžiai žeidžia pareiškėjus, jų garbę ir orumą, tokius žodžius išsakydamas viešai, R. M. žemina tiek pareiškėjus, tiek atstovaujamą instituciją, nors valstybės politikas viešajame gyvenime privalo vadovautis pagalbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo bei atsakomybės principų ir skatinti pasitikėjimą valdžios institucijomis.

24. Pareiškėjai akcentuoja, kad Komisijai buvo pateikta pakankamai duomenų ir nurodyti konkretūs principai, kuriuos meras savo elgesiu pažeidžia, tačiau Komisija šių duomenų pakankamai nevertino ir nenagrinėjo. Į šiuos duomenis taip pat neatsižvelgė ir teismas bei jų nenagrinėjo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Druskininkų savivaldybėje formaliai yra dvi opozicijos: viena sudaryta iš keturių asmenų – pareiškėjų, o kita iš penkių asmenų, taigi yra akivaizdu, kuriuos asmenis R. M. viešai pažemino, tačiau net darant prielaidą, kad nėra konkrečiai aišku, kokius asmenis (tarybos narius) meras viešai įžeidinėjo ir pažemino savo pasikartojančiu ir sisteminiu elgesiu, pažymėtina, kad Druskininkų savivaldybės merui, kaip institucijos vadovui, yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jis turi veikti laikydamasis aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų, miesto meras turi rodyti pavyzdį visuomenei, skatinti etišką elgesį, kuris turi įtakos visuomenės pasitikėjimui valdžia, todėl vien viešas tokio pobūdžio išsireiškimų vartojimas ir asmenų įvardijimas „durniais, balamutais. idiotais“ yra akivaizdus Kodekse įvardintų principų pažeidimas, nesvarbu kieno atžvilgiu tokie žodžiai būtų vartojami.

25. Pareiškėjai pažymi, kad skunde teismui išdėstė motyvus, dėl šiurkščių Komisijos procedūrinių pažeidimų – pareigos priimti teisės aktuose numatytiems reikalavimams atitinkantį sprendimą, tačiau teismas šių svarbių motyvų objektyviai neįvertino, nurodydamas, jog jie yra nepagrįsti. Pareiškėjų nuomone, Sprendimas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų Komisijos sprendimo turinio ir formos reikalavimų, kadangi Komisija turi priimti atskirą dokumentą (sprendimą), atitinkantį imperatyvius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir Komisijos nuostatus, kurie detalizuoja minėtus reikalavimus. Nesant sprendimo motyvų – nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija atsisakė pradėti tyrimą, nuodugnus ir esminis sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas nėra įmanomas, todėl toks procedūrinis pažeidimas turi būti pripažįstamas esminiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau teismas šių itin reikšmingų motyvų net nevertino, nesigilino į teisės normas, reguliuojančias Komisijos priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, šiuos motyvus laikė nepagrįstais, nevertino situacijos ir R. M. elgesio, kuris žemina pareiškėjų garbę bei orumą, todėl teismo sprendimas yra neišsamus, neteisėtas ir turi būti panaikintas.

26. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nevertino reikšmingų motyvų, susijusių su politinio neutralumo reikalavimais, ir nepagrįstai manė juos esant pertekliniais. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nekelia Komisijos suformavimo teisėtumo klausimo, tačiau teigia, jog Komisija savo veiklą vykdė ne politiškai neutraliai. Teigia, kad absoliuti Komisijos dauguma, kai yra svarstomas klausimas, susijęs su Druskininku savivaldybės meru, negali būti laikoma politiškai neutralia, o politinio neutralumo principo nesilaikymas sudaro sąlygas absoliutiems Komisijos sprendimo negaliojimo pagrindams.

27. Atsakovas Druskininkų savivaldybės etikos komisija prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad Komisija teisėtai pasinaudojo jai Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl tyrimo pradėjimo / nepradėjimo, o teismas pagrįstai nesukūrė ydingo precedento, jog tyrimo pradėjimas būtų privalomas visais atvejais gavus pranešimą dėl galbūt padarytų Kodekso nuostatų pažeidimų, nepriklausomai nuo to, kiek konkrečiame pranešime yra duomenų apie skundžiamo asmens veiksmus, visą įrodymų surinkimo, faktų nustatymo ir įrodinėjimo naštą perkeliant Komisijai. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti Komisijos atsiliepime į pareiškėjų skundą.

29. Komisija teigia, kad pareiškėjams neįrodžius, jog Komisijos priimtas sprendimas neatitinka esminių Kodekso tikslų arba bendrųjų teisės principų, t. y. teisingumo, protingumo ir kitų, turi būti konstatuota, kad pareiškėjai nepaneigė, jog Komisija tinkamai įgyvendino Kodekso 7 straipsnyje nustatytą diskrecijos teisę atsisakyti pradėti tyrimą. Atsakovo nuomone, Sprendimas yra motyvuotas, jame yra nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų įvertinimas, pareiškėjai nepaaiškino, kuo remdamiesi jie mano, jog Sprendimas neatitinka bendrųjų teisės principų, t. y. teisingumo, protingumo ir kitų.

30. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad kolegialių organų narių balsavimas yra pagrįstas Komisijos narių vertinimu, kadangi jie balsuoja pagal savo vidinį įsitikinimą. Kadangi Komisija nusprendė tyrimo nepradėti, Kodekso 9 straipsnis Sprendimui nėra taikomas. Sprendimas buvo priimtas visapusiškai įvertinus visas turimas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir gero viešojo administravimo principą. Net ir esant formaliam trūkumui, pavyzdžiui sprendimo įforminimui ne atskiru sprendimu, o protokolu, tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti savo turiniu ir esme teisėto sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Druskininkų savivaldybės etikos komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. protokolinio sprendimo nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą dėl R. M. elgesio teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamą Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. protokolinį sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu ir nenustatė jokio teisinio pagrindo jį naikinti.

34. Byloje nustatyta, kad Komisija 2021 m gruodžio 6 d. gavo pareiškėjų pranešimą, kuriame nurodyta, kad interneto svetainėje www.lrt.lt publikuojamas straipsnis pavadinimu (duomenys neskelbtini), ir prašyta įvertinti Druskininkų savivaldybės mero R. M. elgesį. Komisija 2021 m gruodžio 13 d. posėdyje nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų pranešimą, kadangi nėra pateikta pakankamai konkrečių duomenų dėl mero elgesio, nenurodytos konkrečios aplinkybės ir veiksmai, kuriais meras galbūt pažeidė Kodekso reikalavimus, straipsnio citatose nėra įvardyti konkretūs asmenys, kalbama abstrakčiai.

35. Teismas konstatavo, kad Komisija, gavusi pareiškėjų skundą, kuriuo jie prašė pradėti tyrimą dėl mero R. M. nepagarbaus elgesio, jį apsvarstė, susipažino su gauta medžiaga ir straipsniu interneto svetainėje www.lrt.lt, įvertino mero pasakytas frazes, dėl kurių skundėsi pareiškėjai, ir situaciją, kada jos buvo pasakytos. Todėl pripažino, kad Komisija, nusprendusi nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų skundą, tinkamai pasinaudojo teisės aktais suteikta diskrecijos teise priimti tokį sprendimą. Nustatė, jog nėra pagrindo spręsti, kad Komisijos priimtas protokolinis sprendimas neatitinka esminių Kodekso tikslų, ar kelia padarinius pareiškėjams.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017 nurodė, kad sisteminė Kodekso nuostatų analizė leidžia teigti, jog Kodekso 10 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir šios galimybės įstatymų leidėjas nesieja su sąlyga, kad dėl minėtų aktų kreiptis į teismą gali tik tiesioginis adresatas, t. y. valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu turi būti nustatoma, ar besikreipęs teisminės gynybos asmuo (ne)turi materialiąją reikalavimo teisę, ar tokia teisė (ne)išnyko, ir ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1048-624/2017, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-916-492/2020).

37. Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

38. Pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, be kita ko, turėjo įvertinti ginčijamo teisinio santykio turinį ir atsižvelgdamas į tai, spręsti dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, su skundu kreipdamiesi į teismą ir prašydami panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. protokolinį sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jų 2021 m. gruodžio 3 d. pranešimą dėl mero elgesio, nenurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiu atveju yra pažeidžiamos būtent jų teisės ir teisėti interesai, nes jie nėra sietini su mero nubaudimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-916-492/2020). Nenustačius galimos įtakos pareiškėjų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju, tokie reikalavimai negali būti tenkinami.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad, nežiūrint pareiškėjų materialaus teisinio intereso nebuvimo, pirmosios instancijos teismas detaliai vertino aktualų Komisijos veiklos reguliavimą bei Sprendimo atitiktį šiam reguliavimui.

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. B., J. Š., K. K. ir K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė