2023-07-26 Nr. AB-13721-3-62-3-01482-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-430-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01482-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti 2023 m. gegužės 3 d. jam surašytą Sveikatos būklės patikrinimo aktą Nr. 23/2 (toliau – ir Patikrinimo aktas) negaliojančiu.

Pareiškėjas nurodė, jog Patikrinimo aktas naikintinas dėl to, kad, atliekant jo sveikatos būklės patikrinimą pagal Nuteistųjų, susirgusių sunkia, nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo nuostatas, buvo pažeistos jo teisės, t. y. gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija buvo atlikta nuotoliniu būdu, jis nebuvo apžiūrėtas vizualiai ir negalėjo pareikšti savo nusiskundimų dėl sveikatos būklės bei jam taikomo gydymo, nors jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), daryta (duomenys neskelbtini) operacija.

Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atkreipė dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį byloje Nr. T-111/2014. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija gydytojų konsultacinės komisijos 2023 m. gegužės 3 d. Sveikatos būklės patikrinimo akte Nr. 23/2 padarytą įrašą, kad jo sveikatos būklė neatitinka sunkių nepagydomų ligų sąrašo kriterijų, t. y. pareiškėjas siekia, kad minėta išvada būtų panaikinta, kadangi nori būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl nepagydomos ligos. Pareiškėjo teigimu, atliekant jo sveikatos būklės patikrinimą pagal Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo nuostatas, buvo pažeistos jo teisės. Teismas darė išvadą, kad ginčai dėl sveikatos būklės įvertinimo rezultato nepatenka į ABTĮ 18 straipsnio nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę dėl Patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą (ABTĮ 33 str. 3 d.).

II. Pareiškėjas V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis negali būti vertinama kaip teisminis precedentas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas pabrėžia, kad šioje byloje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. jo statusas yra apspręstas atitinkamų administracinių suvaržymų, o jo keliamas reikalavimas dėl Gydytojų konsultacinės komisijos išvados panaikinimo nėra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir galimu paciento teisių pažeidimu civilinių santykių srityje, nes pareiškėjas dėl savo statuso negali pasirinkti nei jį gydančių medikų, nei jų paslaugų kokybės, nei pasinaudoti kitomis socialinėmis garantijomis sveikatos priežiūros srityje, t. y. jo teikiamo skundo dalykas yra labiau susijęs su administracinių, o ne civilinių santykių specifika. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-21/2023.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, konstatavo, kad ginčai dėl sveikatos būklės įvertinimo rezultato nepatenka į ABTĮ 18 straipsnio nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad jo teikiamo skundo dalykas yra labiau susijęs su administracinių, o ne civilinių santykių specifika.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje 28 straipsnyje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-254-552/2021).

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su gydytojų konsultacinės komisijos 2023 m. gegužės 3 d. Sveikatos būklės patikrinimo akte Nr. 23/2 padarytu įrašu, kad jo sveikatos būklė neatitinka sunkių nepagydomų ligų sąrašo kriterijų, t. y. pareiškėjas siekia, kad minėta išvada būtų panaikinta, kadangi nori būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl nepagydomos ligos. Pabrėžtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-111/2014 pažymėjo, jog ginčas, kai pareiškėjas iš esmės siekia jo medicininiuose dokumentuose padarytų įrašų apie jo sveikatos būklę panaikinimo, pakeitimo, papildymo, kyla tarp pareiškėjo, kaip paciento, ir sveikatos priežiūros įstaigos. Šis ginčas yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-254-822/2018 sutiko su išvada, kad reikalavimas panaikinti nustatytą diagnozę iš pareiškėjo medicininės knygelės nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo suformuluotas reikalavimas pripažinti Patikrinimo aktą negaliojančiu nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl negali būti priimtas nagrinėti. Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-21/2023 nėra aktuali sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šioje administracinėje byloje, kadangi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę dėl Patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius