ca9eab46-0eb8-4e6c-b3b0-99fce52edff2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asByla Nr. 1-501-891/2017Teismo proceso Nr. 1-01-1-28912-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, sekretoriaujant Živilei Osipovai ir Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,nukentėjusiesiems D. S. ir Z. K.,kaltinamajam R. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas 2011-10-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1511 straipsnio 1 dalį – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme (nuosprendis keistas 2012-04-02 Lietuvos apeliacinio teismo ir 2012-11-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis), bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: Kaltinamasis R. V., 2016-06-20 apie 15.30 val., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Salininkų g. link Lydos pl., Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-06 iki 2016-11-04) (toliau – KET) 126 ir 127 punktų reikalavimus, nes važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas (lijo, kelio danga Å¡lapia) ir atstumÄ iki priekyje važiavusio automobilio „Mazda 323“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. S., ir šiam ties Salininkų g. 66 pastatu pradėjus stabdyti į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Mazda 323“ keleivis Z. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio „Mazda 323“ vairuotoja D. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad buvo blogas oras, vairavo automobilį „Ford“, nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priešais važiavusį automobilio „Mazda“ dešinės pusės galinę dalį ir nuvažiavo į griovį.

Automobilis „Mazda“ apsisuko ir apsivertė, jis padėjo išlipti keleiviams. Automobilį jis vairavo būdamas blaivus. Dėl eismo įvykio gailis.Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.Be kaltinamojo R. V. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos protokolais, specialistų išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.Nukentėjusysis Z.

K. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2016-06-20 po pietų (tikslaus laiko neprisimena) su dukra iÅ¡ sodų bendrijos „Salininkų sodai“ automobiliu „Mazda“ važiavo į Vilnių. Automobilį vairavo jo dukra, o jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, buvo prisisegęs saugos diržu. Kaip įvyko eismo įvykis, kokios buvo sÄ lygos, neprisimena. Eismo įvykio metu prarado sÄ monę. Po įvykio jį nuvežė į ligoninę, kur nustatė, kad lūžo Å¡onkauliai (b. l. 71).Nukentėjusioji D.

S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2016-06-20, apie 15.30 val., vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Salininkų g. iÅ¡ sodo bendrijos „Salininkų sodai“ į Vilnių. Kelyje buvo dvi eismo juostos, po vienÄ eismo juostÄ kiekviena važiavimo kryptimi. Tuo metu lynojo, kelio danga – asfaltas, buvo Å¡lapia. Važiavo su įjungtais artimųjų Å¡viesų žibintais, apie 40 km/h greičiu. Salininkų gatvėje leistinas greitis yra iki 60 km/h.

Ties Salininkų g. 66 pastatu, deÅ¡inėje pusėje yra autobusų stotelė, kurioje stovėjęs marÅ¡rutinis autobusas rodė posÅ«kio signalÄ ir ketino iÅ¡ stotelės iÅ¡važiuoti. Ji pristabdė savo vairuojamÄ automobilį, kad leistų autobusui iÅ¡važiuoti iÅ¡ stotelės. Tuo metu pajuto smÅ«gį į savo automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio jos vairuojamÄ automobilį nubloÅ¡kė į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu, o po to nuvirto ant deÅ¡inio Å¡ono.

PaÅ¡aliniai žmonės atvertė jos automobilį ant ratų ir juos iÅ¡traukė. Kažkas iÅ¡kvietė GMP medikus. Kartu su ja automobiliu važiavo jos tėvas Z. K., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisegę saugos diržais. Automobiliui verčiantis tėvas prarado sÄ monę, GMP medikai iÅ¡vežė tėvÄ Ä¯ RVUL. Ji liko eismo įvykio vietoje, kol sulaukė policijos pareigÅ«nų. Po įvykio nuvažiavo į RVUL pasitikrinti sveikatos. KitÄ dienÄ kreipėsi į Lazdynų poliklinikÄ .

Jai kaulų lūžių nenustatė. Vėliau sužinojo, kad eismo įvykio metu į jos automobilį atsitrenkė tamsios spalvos „Ford“ markės automobilis (b. l. 82, 83)Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirba UAB „Vilniaus vieÅ¡asis transportas“ autobuso vairuotoju. 2016-06-20 vairavo autobusÄ MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo marÅ¡rutu Nr. 19 „Salininkai-stotis-Salininkai“ link stoties. Apie 15.30 val. autobusas sustojo stotelėje „Salininkų sodai“.

Kelio danga buvo Å¡lapia. Kelyje buvo dvi eismo juostos. Autobusų stotelėje iÅ¡laipino ir įlaipino keleivius, uždarė autobuso duris. PažiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė iÅ¡ galo atvažiuojantį lengvÄ jį automobilį, kuris iki jo vairuojamo autobuso buvo apie 50 m atstumu. Ä®jungęs kairiojo posÅ«kio signalÄ laukė, kol Å¡is automobilis pravažiuos. Tuo metu iÅ¡girdo stabdomo automobilio užsiblokavusių ratų ir susidÅ«rimo garsÄ . Paties susidÅ«rimo momento nematė.

Pamatė, kad į kairįjį griovį nuvažiavo „Mazda“ automobilis, kuris griovyje apvirto ant dešiniojo šono, o priekinė dalis buvo nukreipta į Salininkų pusę. Išlipęs iš autobuso, nubėgo prie apvirtusio automobilio. Matė, kad kelio dešiniajame kelkraštyje stovėjo juodos spalvos „Ford Focus“ automobilis. Kartu su „Ford Focus“ automobilio vairuotoju ir autobuso keleiviais „Mazda“ automobilį atvertė ant ratų. Padėjo išlipti automobilio vairuotojai, ant kurios išorinių sužalojimų nesimatė.

Matė, kad „Mazda“ automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyresnio amžiaus vyras, kuris nekalbėjo. Kažkas iÅ¡kvietė policijÄ ir GMP. Po to vairuodamas autobusÄ iÅ¡važiavo nustatytu marÅ¡rutu (b. l. 93).Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2016-06-20 apie 15.30 val. vairavo automobilį „Mercedes Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Salininkų g. iÅ¡ Salininkų link Vilniaus. Kelio danga – asfaltas. Lynojo. Kelyje buvo dvi eismo juostos, po vienÄ eismo juostÄ kiekviena važiavimo kryptimi.

Jį aplenkė ta pačia kryptimi važiavęs „Ford Focus“ automobilis, kuris jo manymu važiavo viršydamas greitį. Toliau jis važiavo paskui „Ford Focus“ automobilį. Staiga pamatė, kad „Ford Focus“ automobilis nuvažiavo į dešinę pusę, o kitas sidabrinės ar žalsvos spalvos lengvasis automobilis nuvažiavo į kairįjį kelkraštį ir apvirto ant šono. Susidūrimo momento nematė. Sustabdė automobilį, išlipo ir priėjo prie apvirtusio automobilio, kurį padėjo atversti bei ištraukti moterį, kuri sėdėjo vairuotojo vietoje.

Keleivio vietoje sėdėjo vyras. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iÅ¡kvietė policijÄ ir GMP. Prie „Ford Focus“ automobilio priėjęs nebuvo. Matė, kad „Ford Focus“ automobilio vairuotojas nebuvo sužalotas (b. l. 95).Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad Z. K. nustatytas sužalojimas – deÅ¡inės pusės devinto Å¡onkaulio lūžis, galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 75).Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad D.

S. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų dilbių ir žasto srityse, dešinėje šlaunyje poodinė kraujosruva pilvo sienoje epigastriumo srityje, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 89).Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, užfiksuoti automobilio „Mazda“ slydimo pėdsakai, matyti, kad automobilis „Mazada“ po eismo įvykio yra apsisukęs, o automobilis „Ford“ griovyje (b. l. 13-15).Eismo įvykio metu R.

V. buvo blaivus (b. l. 29).Nurodytų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. V., vairuodamas automobilį „Ford“, pažeidė KET 126 ir 127 punktų reikalavimus. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

KET 127 straipsnyje nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

R. V., priartėjęs prie priekyje važiuojančios transporto priemonės „Mazda“, turėjo iÅ¡laikyti tokį atstumÄ , kad, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su priekyje jo stabdančia transporto priemone, galėtų sustoti. Be to, R. V. neatsižvelgė į blogas važiavimo sÄ lygas – Å¡lapiÄ kelio dangÄ , nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesustojo ir atsitrenkė į automobilio „Mazda“ galinę deÅ¡inę pusę.

Dėl Å¡ių KET punktų pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta Z. K. sveikata. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamojo R. V. veiksmai, t. y. saugaus greičio ir atstumo nepasirinkimas, neatsižvelgimas į kelio bÅ«klę ir meteorologines sÄ lygas, savalaikis transporto priemonės nestabdymas buvo kilusių pasekmių sÄ lyga bei jų priežastis. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Å ie kaltinamojo R. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino, jog padarė nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. V. nusikaltimÄ padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Kaltinamojo R. V. neteisėtų veiksmų pasėkoje vieno žmogaus sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o kito - nežymiai. Už kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad R. V. ankščiau yra teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, tačiau dirba, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nukentėjusiųjų jis atsiprašė.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytÄ baudos bausmę artimesnę įstatyme numatytos galimos skirti baudos minimumui.BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teisę vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teisę laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teisę medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Valdydamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sÄ lygas.

Svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.R. V. nevykdė KET reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko kilo eismo įvykis, buvo sužaloti du žmonės, sugadintas turtas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, R. V. nuo 2003 m. yra baustas 6 kartus už KET pažeidimus (b. l. 64-66). Ir nors per tiek metų tai nėra įspÅ«dingas pažeidimų skaičius, tačiau R.

V. bÅ«dinga daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus, be to atsižvelgtina ir į tai, kad jis kelis metus buvo įkalinimo įstaigoje. R. V. buvo kelis kartus baudžiamas už greičio virÅ¡ijimÄ , taip pat buvo baudžiamas už eismo įvykių sukėlimÄ , nusikaltimÄ padarė praėjus vos pusei metų kai jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už greičio virÅ¡ijimÄ . KET taisyklių nepaisymas galiausiai lėmė žmonių sužalojimÄ , kas leidžia teismui daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

V. nubaustas už administracinius teisės pažeidimus baudomis iÅ¡vadų nepadarė, todėl kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones, minimaliam terminui.Civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡ti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 15 MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R.

V. skirtÄ bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 10 MGL, t. y. 370,60 € (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties centų) baudÄ .Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikras: teisėjas Arūnas Budrys