ca9db6cd-d813-4e32-9ade-88067cd2b56d · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-272-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01224-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 6 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. R. personalinės įmonės „Era“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3143-721/2019 pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei E. R. personalinei įmonei „Era“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės E. R. personalinės įmonės „Era“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K. ir atsakovei pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį S. K. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei E. R. personalinei įmonei „Era“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismo prašė įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – įregistruoti transporto priemonę LEXUS RX 350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo A.

K. vardu; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. jis ir atsakovė, atstovaujama įmonės steigėjo, savininko ir vadovo E. R., sudarė raÅ¡ytinę transporto priemonės – automobilio LEXUS RX 350 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį už 16 000,00 Eur sumÄ . Vykdydami sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pat sutarties pasiraÅ¡ymÄ , grynais pinigais sumokėjo 16 000,00 Eur sumÄ , perduodamas pinigus tiesiogiai E. R., o atsakovė perdavė ieÅ¡kovui nuosavybės teise valdyti automobilį, automobilio raktelius (du vienetus), registracijos liudijimÄ bei visus kitus bÅ«tinus tam dokumentus (automobilio įsigijimo iÅ¡ JAV, muitinės, techninės ekspertizės pažymas ir kt.).

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad po sutarties sudarymo Å¡alys bendru sutarimu neregistravo automobilio savininko pasikeitimo VÄ® „Regitra“, kadangi E. R. paprašė ieÅ¡kovo kaip įmanoma ilgiau neregistruoti sutarties, kadangi atsakovės balanse automobilis buvo įtrauktas kaip prekė, skirta perparduoti. Automobilis buvo įsigytas iÅ¡ JAV atsakovės vardu, todėl parsivežus automobilį, buvo susigrÄ Å¾intas PVM, o įregistravus sutartį, atsakovei bÅ«tų tekę susimokėti PVM ir mokesčius nuo gautų pajamų.

Be to, E. R. nurodė, kad jis, taip pat atsakovės vardu, 2016 m. gegužės mėn. pradžioje įsigijo naujÄ automobilį, todėl sutarties sudarymo dienÄ trÅ«ko apyvartinių lėšų. IeÅ¡kovas nurodė, kad su E. R. buvo geri pažįstami, o sutarties registravimas iÅ¡ esmės nedarė jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms, todėl jis sutiko registruoti automobilio savininko pasikeitimÄ vėliau.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) E. R. netikėtai mirė, o dėl jo palikimo prasidėjo teisminiai ginčai. Viena iÅ¡ palikuonių yra E. R. dukra – G. P., kuri po tėvo mirties Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta laikina atsakovės administratore. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. sausio 26 d. gavo G. P. atstovės raÅ¡tÄ â€žDėl duomenų apie atsakovės turtÄ ir jo galimai neteisėto naudojimo arba pasisavinimo“, kuriame, remiantis automobilio registracijos faktu bei sutarties turinio trÅ«kumais, buvo dėstomos prielaidos ir abejonės, tiek dėl realaus sutarties galiojimo ir įvykdymo fakto, tiek dėl pačio sutarties egzemplioriaus tikrumo.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad pateikė atsakymÄ Ä¯ minėtÄ raÅ¡tÄ , detaliai nurodė visas sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis netrukdomai naudojosi automobiliu visÄ laikotarpį, apmoka automobilio eksploatavimo iÅ¡laidas, atlieka kitus mokėjimus, susijusius su automobiliu, bei įgyvendina kitas automobilio savininko teisės ir pareigas. G. P. el. paÅ¡tu ieÅ¡kovÄ informavo, jog palaiko pozicijÄ , kad automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovei, galutinio sprendimo dėl tolimesnių veiksmų nepriėmė, tačiau apie jį ieÅ¡kovas bus informuotas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad siekdamas sustabdyti neteisėtus bandymus manipuliuoti automobilio registracijos faktu, iÅ¡siuntė raÅ¡tiÅ¡kÄ reikalavimÄ atlikti veiksmus – pradėti automobilio įregistravimo/deklaravimo VÄ® „Regitra“ ieÅ¡kovo vardu procedÅ«rÄ , tačiau jam buvo nurodyta, jog tarp E. R. įpėdinių nėra vieningos nuomonės dėl automobilio ir, kadangi civilinė byla dėl palikimo turto padalijimo dar nėra baigta, klausimÄ dėl nuosavybės teisių į automobilį buvo atsisakyta spręsti.

5. IeÅ¡kovas nurodė, jog nurodytos nepagrįstos pretenzijos ir abejonės dėl sutarties tikrumo, galiojimo bei nuosavybės teisų į automobilį pažeidžia jo, kaip teisėto savininko teises ir interesus, todėl jis kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovės konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog sutarties pagrindu buvo siekiama bÅ«tent parduoti automobilį ieÅ¡kovui; sutarties formalÅ«s netikslumai negali paneigti akivaizdžios tikrosios Å¡alių valios ir nedaro jokios įtakos sutarties teisinei galiai; visų su automobiliu susijusių originalių dokumentų ir daiktų buvimo pas ieÅ¡kovÄ faktas taip pat patvirtina sutarties sudarymÄ bei jos įvykdymÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, jo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, jog tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta ir įvykdyta sutartis, kurios pagrindu atsakovė pardavė ieÅ¡kovui automobilį, todėl teismo praÅ¡oma pripažinti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog 2016 m. gegužės 31 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta ir įvykdyta sutartis, ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – įpareigoti atsakovę įregistruoti automobilį ieÅ¡kovo vardu.

6. Atsakovė E. R. personalinė įmonė „Era“ pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismo prašė: priteisti solidariai iÅ¡ A. K. ir S. K. E. R. personalinei įmonei „Era“ 16 000,00 Eur už automobilį LEXUS RX 350, (duomenys neskelbtini), kurį pripažinti A. K. ir S. K. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe; priteisti solidariai iÅ¡ A. K. ir S. K. 5 procentus metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo priteistos 16 000,00 Eur sumos nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsakovė nurodė, kad E. R. testamento nepaliko, visas jo turtas yra paveldimas pagal įstatymÄ pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių – vaikų; pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui dėl palikimo priėmimo yra pareiÅ¡kę trys įpėdiniai: G. P. (įmonės „Era“ administratorė), S. R. ir mažametis E. R. Atsakovės nurodė, kad pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymÄ G. P. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta individualios įmonės administratore. Paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtÄ iki Å¡iol niekam nėra iÅ¡duotas.

8. Atsakovė nurodė, kad G. P., vykdydama įmonės administratorės pareigas, surinko duomenis bei dokumentus apie įmonės turtÄ ir nustatė, kad įmonės balanse yra įmonei priklausanti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodoma transporto priemonė LEXUS RX 350. Atlikus duomenų patikrinimÄ buvo nustatyta, kad faktiÅ¡kai Å¡io turto įmonėje nėra, nustatyta, jog automobiliu naudojasi ieÅ¡kovas A. K. Atsakovė nurodė, kad jai buvo pateikta 2016 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje padaryti įraÅ¡ai apie tai, jog pardavėjas E. R. parduoda, o ieÅ¡kovas perka transporto priemonę už 16 000,00 Eur; pardavėju nurodyta ne automobilio savininkė – įmonė, bet buvęs įmonės vadovas ir savininkas, fizinis asmuo; grafoje „asmens arba įmonės kodas“ nurodytas ne įmonės, bet E. R. asmens kodas.

Atsakovė pažymėjo, jog G. P., kuri gerai pažįsta savo tėvo E. R. raÅ¡tÄ , tvirtina, jog Å¡i pirkimo-pardavimo sutartis yra suraÅ¡yta (pildyta) ne jos tėvo ranka; taip pat kyla pagrįstų abejonių ir dėl paraÅ¡o tikrumo; sutartis nepatvirtinta įmonės antspaudu; nurodytas ne tas turto savininkas; nurodoma, kad Å¡alys įkainojo transporto priemonę 16 000,00 Eur, tačiau duomenų, įraÅ¡o apie kainos sumokėjimÄ , apie pinigų perdavimÄ ir gavimÄ nėra.

9. Atsakovė nurodė, kad įmonėje nėra jokių duomenų ir dokumentų, pavirtinančių 16 000,00 Eur ar kitos sumos sumokėjimÄ už transporto priemonę: įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių dokumentų, pavirtinančių transporto priemonės pardavimÄ ar kitokį perdavimÄ , nėra iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra. Taip pat nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas 16 000,00 Eur ar kitokiÄ sumÄ sumokėjo į įmonės kasÄ grynaisiais pinigais ar į įmonės sÄ skaitÄ , jokie iÅ¡ ieÅ¡kovo gauti pinigai nei 2016 m. gegužės 31 d., nei anksčiau ar vėliau, įmonėje neapskaityti. Atsakovės nuomone, pateikta pirkimo-pardavimo sutartis suteikia pagrindÄ manyti, jog Å¡alys galimai tarėsi ir galimai susitarė dėl automobilio bÅ«simo pirkimo-pardavimo, tarėsi dėl kainos, tačiau pinigai nebuvo sumokėti, nes – prieÅ¡ingu atveju – jie bÅ«tų įneÅ¡ti į įmonės kasÄ arba sÄ skaitÄ .

10. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis sumokėjo atsakovei 16 000,00 Eur ar kitÄ sumÄ už perkamÄ automobilį, todėl pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymas ir ieÅ¡kovo, kaip savininko, įregistravimas vieÅ¡ajame registre galimas tik po to, kai ieÅ¡kovas sumokės atsakovei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytÄ sumÄ â€“ 16 000,00 Eur.

11. Atsakovė nurodė, jog yra privatus juridinis asmuo, todėl įmonės lėšų – 16 000,00 Eur grynųjų pinigų už automobilio pardavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gavimo faktas turėjo atsispindėti (bÅ«ti įformintas) bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio reikalavimų. Tačiau atsakovės buhalteriniuose dokumentuose nesant Å¡ių lėšų gavimÄ patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡i suma buvo gauta. Atsakovė nepripažįsta, kad velionis E. R. veikė neteisėtai, slėpė mokesčius, vengė juos deklaruoti ir mokėti, o ieÅ¡kovo įmonei sumokėtus pinigus pasisavino ir neįnešė jų į įmonės kasÄ ar sÄ skaitÄ , neapskaitė pardavimo pajamų įmonės buhalterijoje.

12. Atsakovė pagal priešinį ieškinį S. K. nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka bei prašo jį tenkinti, o su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.

13. Atsakovė pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kovu sudarė santuokÄ bei pradėjo Å¡eimos teisinius santykius, vedybinė sutartis tarp sutuoktinių nebuvo ir nėra sudaryta. 2016 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovas, veikdamas Å¡eimos teisiniais interesais, ir atsakovė, atstovaujama įmonės steigėjo, savininko ir vadovo, taip pat gero ieÅ¡kovo pažįstamo – E. R., sudarė raÅ¡ytinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas nupirkti atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį už 16 000,00 Eur.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ pat sutarties pasiraÅ¡ymÄ , grynais pinigais sumokėjo 16 000,00 Eur atsakovei, perduodamas pinigus tiesiogiai E. R., o atsakovė perdavė ieÅ¡kovui nuosavybės teise valdyti automobilį, automobilio raktelius, registracijos liudijimÄ bei visus kitus bÅ«tinus tam dokumentus. Atsakovė pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį pažymėjo, jog ieÅ¡kovas jau tÄ pačiÄ sutarties sudarymo dienÄ grįžo namo su automobiliu, pastatė kieme ir aprodė jį sutuoktine; automobilio kaina buvo sumokėta iÅ¡ bendrų Å¡eimos pinigų; automobilis buvo įsigytas ir, po tinkamo sutarties įvykdymo, tapo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nurodė, kad nuo sutarties sudarymo automobilis visÄ laikÄ buvo valdomas sutuoktinių, naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti; nuo sutarties sudarymo momento sutuoktiniai netrukdomai valdo ir naudojasi automobiliu; automobilio niekas niekada neieÅ¡kojo, nesikreipė į policijÄ , taip pat Å¡alys niekada nereiÅ¡kė viena kitai jokių pretenzijų ir/arba skundų dėl sutarties netinkamo vykdymo.

14. Atsakovė pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė neginčija automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, o tik reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti esÄ nesumokėtÄ automobilio pirkimo-pardavimo kainÄ , taigi pripažįsta faktÄ , jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta ir galiojanti, jos neginčija ir nereikalauja grÄ Å¾inti automobilio, tačiau kelia prielaidÄ , jog ieÅ¡kovas nėra įvykdęs savo prievolės atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, visi atsakovės teiginiai, kuriais buvo siekiama ginčyti sutarties sudarymo faktÄ bei teisinę galiÄ , pripažintini iÅ¡ esmės paneigtais pačios atsakovės. Sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir ieÅ¡kovas visiÅ¡kai atsiskaitė už automobilį grynais pinigais; visų su automobiliu susijusių dokumentų ir daiktų perdavimo ieÅ¡kovui (sutuoktiniams) faktas patvirtina teiginį, jog sutartis buvo įvykdyta tinkamai abiejų jos Å¡alių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai. Priešinį ieškinį atmesti. Įpareigoti atsakovę E. R. personalinę įmonę „Era“ atlikti veiksmus – VĮ „Regitra“ įregistruoti pasikeitusio transporto priemonės LEXUS RX 350, (duomenys neskelbtini), savininko ieškovo A. K. duomenis. Priteisti iš atsakovės E. R. personalinės įmonės „Era“ ieškovui A.

K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Teismas nurodė, kad automobilis buvo perduotas ieškovui A. K. nuosavybės teise patvirtina byloje esanti 2016 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis; kad ieškovui nuosavybės teise valdyti buvo perduotas automobilis, jo rakteliai, registracijos liudijimas bei visi būtini dokumentai, o liudytoja V. K. parodė, kad ieškovas už automobilį sumokėjo 16 000,00 Eur.

17. Teismas pažymėjo, kad E. R., kaip apdairus ir rÅ«pestingas teisinių santykių dalyvis, perleidęs nuosavybės teises į ginčo automobilį, turėjo nuvykti į VÄ® „Regitra“ ir pateikti duomenis apie automobilio savininko duomenų pasikeitimÄ , tačiau žinodamas, kad nustatyta tvarka ir terminais nepakeitus Å¡ių duomenų, tenka neigiamų padarinių atsiradimo rizika, nusprendė Å¡io juridinio fakto neįregistruoti. E. R. Å¡ios pareigos neįvykdžius, esant sutarčiai, patvirtinančiai nuosavybės teisių į ginčo automobilį perleidimÄ ieÅ¡kovui, o atsakovei Å¡io fakto nepripažįstant, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalaujamas jo pažeistų subjektinių teisių gynimo bÅ«das turi bÅ«ti tenkinamas.

18. Teismas nurodė, kad jokios kitos papildomos sÄ lygos, pavyzdžiui, dėl mokėjimo atidėjimo, automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos nebuvo; sutartyje taip pat nėra tiesiogiai nurodytas pinigų sumokėjimo terminas ar faktas, todėl nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokiÄ konkrečiai atsiskaitymo datÄ Å¡alys, sudarydamos sutartį, buvo numačiusios. Teismas sprendė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nenumačius kitokių kainos sumokėjimo sÄ lygų, yra taikomos dispozityviosios normos, t. y. laikytina, kad ieÅ¡kovas visÄ sutartÄ kainÄ už automobilį turėjo sumokėti automobilio ir jo dokumentų perdavimo momentu, todėl atsakovė, teigianti, kad pirkėjas neatsiskaitė, turi tai įrodyti.

Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nėra patvirtintas kainos sumokėjimo faktas, nėra pakankamas įrodymas teigti, kad ieškovas neatsiskaitė su sutartį pasirašiusiu E. R. pagal sutartį, nes byloje nustatyta, kad ieškovui sutarties dalykas buvo perduotas.

19. Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovės vadovas, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus už transporto priemonę, tinkamai jų neįformino, sudarytų prielaidÄ spręsti klausimÄ dėl E. R. atsakomybės, o ne dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Teismas sprendė, kad E. R., privalėdamas veikti personalinės įmonės vardu ir interesais, nepasirÅ«pino, kad transporto priemonė bÅ«tų perraÅ¡yta ieÅ¡kovo vardu, neiÅ¡rašė kasos pajamų orderio už gautÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo kainÄ , ir tolesni jo veiksmai, disponuojant jam perduotomis įmonės lėšomis, neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo mokėjimo prievolės atsakovei įvykdymo fakto.

20. Teismas sprendė, jog vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties pobÅ«dį, ieÅ¡kovo ir atsakovės vadovo elgesį po sutarties sudarymo, taip pat tai, jog sutarties Å¡alys iki sandorio buvo pažįstamos, jog E. R., nebÅ«damas Å¡ios transporto priemonės savininku, tarėsi dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sÄ lygų kaip fizinis asmuo, sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, o prekyba transporto priemonėmis buvo viena iÅ¡ atsakovės E. R. personalinės įmonės ,,Era“ veiklos sričių, teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga „šalys parduodamÄ transporto priemonę įkainojo 16000 Eur“ reiÅ¡kia ne tik sulygtÄ kainÄ , bet ir patvirtinimÄ apie jos sumokėjimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 21. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) E. R. personalinė įmonė „Era“ praÅ¡o:

1) skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės E. R. personalinės įmonės „Era“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti solidariai iÅ¡ A. K. ir S. K. E. R. personalinei įmonei „Era“ 16 000,00 Eur už automobilį LEXUS RX 350, (duomenys neskelbtini), kurį pripažinti A. K. ir S. K. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe; priteisti solidariai iÅ¡ A. K. ir S. K. 5 procentus metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo priteistos 16 000,00 Eur sumos nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

2) priteisti iš A. K. ir S. K. lygiomis dalimis atsakovei E. R. personalinei įmonei „Era“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas;

3) priimti naujus įrodymus, kurių pateikti anksčiau atsakovė neturėjo galimybės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 21.1. Nustatydamas byloje ypač reikÅ¡mingÄ aplinkybę – pripažindamas, kad ieÅ¡kovas automobilio kainÄ jau yra sumokėjęs atsakovės vadovui E. R., teismas nevertino jokių raÅ¡ytinių įrodymų ir sprendime rėmėsi tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu bei byloje apklaustos liudytojos V. K. parodymais, kuriais remdamasis nustatė, jog automobilio kaina 16 000,00 Eur buvo sumokėta grynais pinigais sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis suteikia pagrindÄ manyti, jog Å¡alys galimai tarėsi ir galimai susitarė dėl automobilio bÅ«simo pirkimo-pardavimo, tarėsi dėl kainos, tačiau pinigai nebuvo sumokėti, nes – prieÅ¡ingu atveju – jie bÅ«tų įneÅ¡ti į įmonės kasÄ arba sÄ skaitÄ . 21.2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė faktÄ , jog, jos žiniomis, nei ieÅ¡kovas, nei jo sutuoktinė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo ir negalėjo turėti pinigų, bÅ«tinų sutarčiai įvykdyti.

Teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė duomenis apie ieÅ¡kovo mokumÄ ir (ne)sÄ Å¾iningumÄ , nebuvo surinkti visi bylai reikÅ¡mingi įrodymai – duomenys apie tai, ar ieÅ¡kovas, jo Å¡eima turėjo ir galėjo turėti 16 000,00 Eur, kuriuos tvirtina sumokėjęs už automobilį. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepasiÅ«lė ieÅ¡kovui pateikti duomenis apie sutuoktinės gaunamas pajamas ar apie ieÅ¡kovo gautas pajamas (nors atsakovė Å¡iuos klausimus kėlė), tačiau sprendime rėmėsi negautais ir byloje neegzistuojančiais duomenimis, darydamas visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė 16 000,00 Eur turėjo ir netgi juos perdavė grynaisiais pinigais atsakovės buvusiam vadovui. 21.3.

Pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtino byloje apklausta liudytoja V. K., kuri turėjo interesÄ teikti byloje neteisingus duomenis (ji yra ieÅ¡kovo gera pažįstama), ji bendraudavo su ieÅ¡kovu anksčiau, teikė prieÅ¡taringus, nenuoseklius duomenis bei parodymus apie ieÅ¡kovui palankias aplinkybes. Å i liudytoja iÅ¡ pradžių teigė apie dingusį įmonės automobilį nieko nežinanti, vėliau, 2017 m. lapkričio 2 d., liudytoja savo mažamečio sÅ«naus interesais inicijavo palikėjo turto apyraÅ¡o sudarymÄ , kuriame atskiru punktu iÅ¡skyrė automobilį.

Atsakovė pateikė šį turto apyraÅ¡Ä Ä¯ bylÄ , tačiau teismas jo duomenų visiÅ¡kai nevertino, nors turto apyraÅ¡as yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ prieÅ¡ kitus, ypač liudytojų, parodymus ir žodinius paaiÅ¡kinimus. Teismas nepasisakė, kaip vertinti tokius liudytojos veiksmus ir parodymus, prieÅ¡taraujančius vienas kitam. 21.4. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, todėl įmonės lėšų (16 000,00 Eur grynųjų pinigų už automobilio pardavimÄ ) iÅ¡ ieÅ¡kovo gavimo faktas turėjo atsispindėti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Nesant Å¡ių lėšų gavimÄ patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡i suma buvo gauta. IeÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti, jog atsakovė pinigus už automobilį gavo. Atsakovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ieÅ¡kovas ar kitas asmuo, veikęs jo vardu, į įmonės kasÄ ar banko sÄ skaitÄ pinigų už automobilį neįnešė.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. K. ir bendraatsakovė pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį S. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Nurodė, kad liudytoja neginčytinai patvirtino faktÄ , jog ieÅ¡kovas sutarties sudarymo metu sumokėjo 16 000,00 Eur, o atsakovė perdavė automobilį ieÅ¡kovui nuosavybės teise. Teismas visapusiÅ¡kai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, tiek raÅ¡ytinius, tiek byloje apklaustus liudytojus, sutarties Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas už automobilį sumokėjo, o atsakovė automobilį perdavė. Teismas, nesant sutarties sÄ lygų, numatančių kainos sumokėjimo ypatybes, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog bÅ«tent pardavėjas, kuris teigia, kad pirkėjas neatsiskaitė su juo pagal pirkimo-pardavimo sutarti, turi tai įrodyti; teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalėjo įrodyti kainos nesumokėjimo faktÄ .

Atsakovė nekvestionavo ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės finansinės padėties sutarties sudarymo metu, ji nėra Å¡alių ginčo dalyku, todėl tik apeliaciniame skunde keliami argumentai laikytini niekiniais, nepaneigiančiais teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Liudytoja automobilį įtraukė į sudaromÄ turto apyraÅ¡Ä , kadangi pagal vieÅ¡us registro duomenis jis vis dar buvo atsakovės nuosavybė. Tinkamas buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas įmonės viduje yra iÅ¡imtinai atsakovės pareiga, ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra jokių duomenų apie automobilio pardavimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo 25. Atsakovė E. R. personalinė įmonė „Era“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Teismui buvo pateiktas VĮ „Regitra“ siųstas prašymas dėl duomenų pateikimo bei gautas atsakymas (dėl automobilio registracijos galimybių).

Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio rezoliucinė dalis suformuluota pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ , yra neįvykdomas, kadangi transporto priemonės savininkas – pardavėjas automobilio pardavimo atveju turi teisę tik iÅ¡registruoti transporto priemonę, tačiau neturi teisės įregistruoti automobilio kito asmens vardu.

26. Atsakovė nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo pateikė paklausimÄ VÄ® „Regitra“, iÅ¡ kurios gautas atsakymas patvirtina, jog teismo sprendimo atsakovė negalėtų įvykdyti, be to – ne atsakovės pareiga yra patirti papildomų iÅ¡laidų, nepatogumų, tvarkant ieÅ¡kovo reikalus. Atsakovė pažymėjo, kad teikiamas įrodymas yra naujas, jis neegzistavo bylos nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu.

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimai buvo suformuluoti jau ieÅ¡kinyje, į kurį atsakovė teikė atsiliepimÄ ; atsakovė reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį; klausimo dėl suformuotų ieÅ¡kovo reikalavimų, jų ydingumo ar įvykdymo negalimumo atsakovė nekėlė; jokių papildomų paaiÅ¡kinimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra neįvykdomi, neteikė. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra tiesiogiai nesusiję su byloje nagrinėjamu esminiu klausimu – ar pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsiskaityta, kad teikiamais įrodymais yra grindžiamos naujos atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad tokio pobÅ«džio įrodymus atsakovė turėjo galimybę pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus priimti atsisakytina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių 29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. personalinei įmonei ,,Era“ buvo pristatytas automobilis LEXUS RX350 (2014 m. vasario 3 d. deklaracija). E. R. personalinės įmonės užsakymu buvo įvertintas naudotos transporto priemonės LEXUS RX350 iš Jungtinių Amerikos Valstijų atitikimas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos patvirtintų Transporto priemonių atitikties įvertinimo procedūrų aprašo reikalavimus (2014 m. vasario 14 d.

UAB ,,Telšių techninių apžiūrų centras“ techninės ekspertizės pažyma Nr. 702AV-0415).

30. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 31 d. tarp ieÅ¡kovo (pirkėjo) A. K. ir E. R. (pardavėjo) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl transporto priemonės LEXUS RX 350, (duomenys neskelbtini), kuriÄ sutarties Å¡alys įvertino 16000,00 Eur suma, pardavimo. Laikotarpiu nuo 2016-05-15 iki 2016-06-15 E. R. personalinei įmonei „Era“ pinigai už parduotÄ automobilį LEXUS RX350 pervesti nebuvo (atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as).

31. Ä® bylÄ pateiktos techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos), iÅ¡ kurių nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB ,,TelÅ¡ių techninės apžiÅ«ros centras“ 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. atliko E. R. personalinės įmonės ,,Era“ transporto priemonės LEXUS RX350, (duomenys neskelbtini), techninę apžiÅ«rÄ . Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: pažyma-liudijimas, VÄ® „Technikos priežiÅ«ros tarnyba“ motorinės kelių transporto priemonės SND baliono patikrinimo pažyma, UAB ,,Naftos dujos“ SND baliono sumontavimo ir įrangos patikrinimo pažyma, iÅ¡ kurių nustatyta, kad 2018 m. kovo 27 d. transporto priemonėje LEXUS RX350 buvo sumontuota suskystintų naftos dujų įranga. 2017 m. vasario 14 d.

UAB ,,Motojota“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija MOT Nr. 2000071, iÅ¡raÅ¡yta A. K., patvirtina, kad buvo atlikti automobilio LEXUS RX350 remonto darbai. Dėl ginčo esmės 32. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 31 d. tarp ieÅ¡kovo (pirkėjo) A. K. ir E. R. (pardavėjo) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl transporto priemonės LEXUS RX 350, (duomenys neskelbtini), kuriÄ sutarties Å¡alys įvertino 16000,00 Eur suma, pardavimo. Automobilis LEXUS RX 350, (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas ieÅ¡kovo A.

K. vardu, automobilis valstybės įmonėje „Regitra“ registruotas E. R. personalinės įmonės „Era“ vardu. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas A. K. nuo 2016 m. gegužės 31 d. valdo E. R. personalines įmonei „Era“ priklausantį automobilį LEXUS RX 350, bei jokių pretenzijų ieškovui atsakovės atstovai iki 2018 m. sausio 26 d. dėl minėto automobilio nereiškė.

33. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę įregistruoti transporto priemonę jo vardu, nurodė, kad Å¡ios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tarp jo ir atsakovės atstovo – įmonės savininko E. R.; kad jis visiÅ¡kai atsiskaitė už automobilį, iki sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėjo E. R. grynais pinigais 16 000,00 Eur; kad E. R. jam perdavė nuosavybės teise valdyti automobilį. Atsakovė E. R. personalinė įmonė „Era“ nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis suteikia pagrindÄ manyti, jog Å¡alys galimai tarėsi ir galimai susitarė dėl automobilio bÅ«simo pirkimo-pardavimo, tarėsi dėl kainos, tačiau atsakovei pinigai už automobilį nebuvo sumokėti, nes – prieÅ¡ingu atveju – jie bÅ«tų įneÅ¡ti į įmonės kasÄ arba sÄ skaitÄ .

Atsakovė akcentavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis sumokėjo atsakovei 16 000,00 Eur ar kitÄ sumÄ už perkamÄ automobilį, todėl pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymas ir ieÅ¡kovo, kaip savininko, įregistravimas vieÅ¡ajame registre galimas tik po to, kai ieÅ¡kovas sumokės atsakovei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytÄ sumÄ â€“ 16 000,00 Eur.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

35. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Jeigu sutarties sÄ lygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai Å¡alys gali susitarti Å¡ių sÄ lygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sÄ lygų. Jeigu tokio Å¡alių susitarimo nėra, sutarties sÄ lygos nustatomos pagal dispozityviÄ jÄ teisės normÄ (CK 6.156 straipsnio 5 dalis).

36. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtÄ ) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Sutartyje gali bÅ«ti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrÄ sutartyje nustatytÄ sÄ lygÄ (CK 4.49 straipsnio 3 dalis).

37. Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais Å¡alių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo (pirkėjo) A. K. ir E. R. (pardavėjo) sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje dėl transporto priemonės pardavimo buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas sutarties dalykas bei nurodyta parduodamos prekės kaina – 16 000,00 Eur suma. Jokių papildomų sutarties sÄ lygų dėl nuosavybės teisės į perduotÄ pirkėjui daiktÄ perėjimo momento, dėl parduodamos prekės kainos sumokėjimo sutartyje nebuvo, t. y., sutartyje Å¡alys atskirai neaptarė dėl pinigų sumokėjimo terminų, konkrečios atsiskaitymo datos, nuosavybės teisė perėjimo, įvykdžius tam tikras sutartyje nustatytas sÄ lygas ir pan.

39. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 31 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje pinigų sumokėjimo faktas tiesiogiai nenurodytas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas A. K. E. R. personalines įmonei „Era“ priklausantį automobilį LEXUS RX 350 valdo nuo 2016 m. gegužės 31 d. IeÅ¡kovui buvo perduota ne tik transporto priemonė, bet ir automobilio rakteliai, registracijos liudijimas bei visi kiti dokumentai (automobilio įsigijimo iÅ¡ JAV, muitinės, techninės ekspertizės pažymos). IeÅ¡kovas automobilio valdymo laikotarpiu atliko transporto priemonės LEXUS RX350 techninę apžiÅ«rÄ , transporto priemonėje sumontavo suskystintų naftos dujų įrangÄ , atliko automobilio remonto darbus.

40. Kaip jau minėta, jokių papildomų sutarties sÄ lygų dėl parduodamo automobilio kainos mokėjimo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta nebuvo; byloje nustatyta, kad transporto priemonė ieÅ¡kovui buvo perduota. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo Å¡alims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar bÅ«do, nustatant kainos sumokėjimo sÄ lygas, bÅ«tina vadovautis CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iÅ¡ karto sumokėti visÄ kainÄ (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieÅ¡kovas visÄ sutartÄ kainÄ už automobilį turėjo sumokėti automobilio ir jo dokumentų perdavimo momentu.

41. Parduodamo daikto kainos sumokėjimas tiesiogiai lemia sandorio įvykdymÄ . Kadangi kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jos reikalavimÄ , nesant nustatytų kainos sumokėjimo sÄ lygų, yra taikomos dispozityviosios normos, pagal kurias kaina laikoma sumokėta daikto perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis), todėl pardavėjas, teigiantis, kad pirkėjas neatsiskaitė su juo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, turi tai įrodyti, Å¡iuo atveju – įrodyti, kad ieÅ¡kovas neatsiskaitė už įgytÄ automobilį, privalo atsakovė.

42. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog yra privatus juridinis asmuo, todėl įmonės lėšų (16 000,00 Eur grynųjų pinigų už automobilio pardavimÄ ) gavimo faktas turėjo atsispindėti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, o nesant Å¡ių lėšų gavimÄ patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡i suma buvo gauta. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-05-15 iki 2016-06-15 E. R. personalinei įmonei „Era“ pinigai už parduotÄ automobilį LEXUS RX350 pervesti nebuvo.

43. IeÅ¡kovas nurodė, kad vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis, prieÅ¡ pat sutarties pasiraÅ¡ymÄ , grynais pinigais sumokėjo 16 000,00 Eur sumÄ , perduodamas pinigus tiesiogiai E. R. Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta liudytoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog tai, kad atsakovės vadovas ir savininkas, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus už parduotÄ už transporto priemonę, tinkamai jų neįformino, sudarytų prielaidÄ spręsti klausimÄ dėl E. R. atsakomybės, o ne dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Tai, kad E. R., privalėdamas veikti personalinės įmonės vardu ir interesais, nepasirÅ«pino, kad transporto priemonė bÅ«tų perraÅ¡yta ieÅ¡kovo vardu, neiÅ¡rašė kasos pajamų orderio už gautÄ transporto priemonės pardavimo kainÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas už įsigytÄ automobilį neatsiskaitė.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nėra patvirtintas kainos sumokėjimo faktas, nėra pakankamas įrodymas teigti, kad ieÅ¡kovas neatsiskaitė su atsakove pagal sutartį, nes byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui sutarties dalykas buvo perduotas. Pinigų nesumokėjimo faktÄ Å¡iuo atveju turėjo įrodyti atsakovė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalėjo įrodyti, jog ieÅ¡kovas nesumokėjo už įsigytÄ automobilį, tačiau ji Å¡ių aplinkybių neįrodė, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino jokių raÅ¡ytinių įrodymų ir sprendime rėmėsi tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu bei byloje apklaustos liudytojos V. K. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

45. Pirmosios instancijos teismas vertino sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties pobÅ«dį, ieÅ¡kovo ir atsakovės vadovo E. R. elgesį po sutarties sudarymo, atsižvelgė į kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (į tai, jog sutarties Å¡alys iki sandorio buvo pažįstamos, jog E. R., nebÅ«damas transporto priemonės savininku, tarėsi dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sÄ lygų, sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, į tai, kad prekyba transporto priemonėmis buvo viena iÅ¡ atsakovės veiklos sričių). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas už įgytÄ automobilį atsiskaitė, įsigytÄ transporto priemonę valdo, todėl, esant sutarčiai, patvirtinančiai nuosavybės teisių į ginčo automobilį perleidimÄ ieÅ¡kovui, o atsakovei Å¡io fakto nepripažįstant, ieÅ¡kovo reikalaujamas jo pažeistų subjektinių teisių gynimo bÅ«das turi bÅ«ti tenkinamas.

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių iÅ¡vadų, nei padarė ginÄÄ iÅ¡sprendęs pirmosios instancijos teismas.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl liudytojos nenuoseklių parodymų, ieÅ¡kovo bei jo sutuoktinės turtinės padėties, sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo įvykdymo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ prielaidų nesudaro. Dėl bylos procesinės baigties 47. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 48. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Teismui nutarus, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovo A. K. ir atsakovės pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį S. K. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės E. R. personalinės įmonės „Era“ A. K. ir S. K. naudai 774,40 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateikta 2020 m. vasario 14 d. sÄ skaita-faktÅ«ra už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurios suma 774,40 Eur; 2020 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis apie minėtos sumos sumokėjimÄ už teisines paslaugas.

50. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas, todėl A.

K. ir S. K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (774,40 Eur) priteistinos iÅ¡ atsakovės E. R. personalinės įmonės „Era“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovės E. R. personalinės įmonės „Era“ (į. k. 166443620) priteisti 774,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo A.

K. (a. k. duomenys neskelbtini) ir atsakovės pagal priešinį ieškinį S. K. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė