ca9d7452-48a6-47ab-ae45-e313e1000def · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. PK-68-834/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00314-2014-3Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.; 2.1.15.1.; 2.9.10.; 2.3.6.4.2. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 26 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant A. V., Romui Karmazai, Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajai V. R., jos atstovams advokatei Gitanai Šimkutei, Gintarui Petukauskui,kaltinamosios Onos A.

Z. gynėjui advokatui Albertui Bandžiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje ONA ALDONA ZAPOLSKIENĖ, gim. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, iÅ¡siskyrusi, dirba UAB BSS grupė, administracine tvarka nebausta, 2007-05-03 pripažinta kalta pagal LR BK 284 str. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , n u s t a t ė:      Privati kaltintoja V. R. kaltina OnÄ A. Z. tuo, kad 2014-11-06 apie 18.00 val. bÅ«nant darbe, Vilniaus miesto apylinkės teismo, esančio Laisvės pr.79 A, Vilniuje, patalpose, prie jos priėjo bendradarbė valytoja O.A. Z. ir paklausė ar ji yra V.. Jai patvirtinus, jog ji yra vardu V., O.A. Z. pasiteiravo, kodėl ji ima jos grindų skudurÄ , ji paaiÅ¡kino, kad skuduras bendras. Tuomet O.A. Z. kumščiu trenkė jai į veidÄ , kairę žando pusę, nuo smÅ«gio moteris nukrito ant grindų ir negalėjo atsikelti.

Jai nukritus ant grindų. O.A. Z. griebė jai už plaukų ir dar kelis kartus trenkė kumščiu jai į galvÄ , po ko ji pradėjo rėkti. Dėl sumuÅ¡imų, jai buvo sumuÅ¡ta galva, kairys skruostas ir kairė ausis.       K. O. A. Z. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, jog atėjo į darbÄ 5 val. ir susitiko nukentėjusiÄ jÄ koridoriuje ir paklausė ar ji yra V.. Ji jai pasakė, kad negalima imti svetimus daiktus. Ji pasakė, kad skusis savo valdžiai, nukentėjusioji supyko ir jai atsakė, kad dirba 3 metus, daro kÄ nori ir vadovauja ji.

Po kiek laiko ji pirma nuėjo į valytojų kabinetÄ , pasiimti kibiro, o paskui atėjo nukentėjusioji. Kambariuke pradėjo jai nukentėjusioji sakyti, kad ar ji nežinanti savo vietos, ji atsakė, kad ne ir pasakė, kad skųsis. Pasiėmė kibirÄ , ėmė Å¡epetį, ji griebė už Å¡epečio pirma ir jai per kojas. Tada ji už Å¡epečio sugriebė ir bandė laikyti, kai paleido nukentėjusioji nukrito. Ji palaukė, kol atsistos, tada nukentėjusioji vėl puolė, tada ji atėmė Å¡epetį ir bandė Å¡iek tiek prispausti ir atėjo apsauginis, nukentėjusioji pradėjo rėkti.

Ji gynėsi, o nukentėjusioji trenkėsi į sienÄ ir gavosi tie sužalojimai. Nubrozdinimus galima buvo ir su Å¡epečio kotu padaryti. Ä® lÅ«pas jai tikrai nesudavė. Ji pati buvo mėlynesnė už nukentėjusiÄ jÄ , bet niekam nesiskundė. Jis jos net nepažinojo, tik jos vardo klausė, norėjo pasakyti, kad skuduro neimtų.   N. V. R. parodė, kad teisme dviese dirba kaip dieninės valytojos, nuo 8 iki 5 val., tas darbas užtrunka, turi po tris aukÅ¡tus, tÄ dienÄ jos kolegė susižalojo rankÄ ir neatvyko į darbÄ , ji viena dirbo per tris aukÅ¡tus.

Didelis pastatas, yra keturi kavos aparatai, daug žmonių, dažnai iÅ¡pilama kava, iÅ¡metami popieriai, ypač pirmas aukÅ¡tas. Jos kaip dieninės valytojos, turi teisę užeiti į bet kuriÄ patalpÄ . Jos kartÄ per mėnesį gauna priemones valyti. Ji tÄ dienÄ užtruko darbe. Sutvarkiusi, ėjo į tualetÄ iÅ¡pilti vandenį. ŽiÅ«ri, iÅ¡ paskos bėga A.. Ji jos nelabai pažinojo. PrieÅ¡ tai vadybininkė buvo sakiusi, kad turės žmogų, kuris valys grindis, bet ji konfliktiÅ¡ka. Ji iÅ¡pylė vandenį, sudėjo skudurÄ Ä¯ kibirÄ ir nuėjo į kambariukÄ .

Pastatė kibirÄ . Ji atsisuko ir įbėgo kaltinamoji, sako ar tu bÅ«si V., ji atsakė, kad taip. Kaltinamoji sako, kodėl jos skudurÄ ima, , ji atsakė kokį skudurÄ . Tuomet kaltinamoji sakė „ aÅ¡ tau parodysiu“ , ir jai sudavė su kumščiu, ji iÅ¡ karto nukrito. Kaltinamoji pagriebė už plaukų ir pradėjo daužyti galvÄ . Jai akyse sutemo, pradėjo rėkti. Atbėgo apsauga, N.. Pirmas smÅ«gis buvo į žandÄ , ji iÅ¡ karto parkrito ant kibiro. Ji bandė atsistoti, tačiau jÄ kaltinamoji sugriebė už plaukų.

Per galvÄ Â daužė kumščiais. Bandė iÅ¡trukti, bet kaltinamoji užstojo duris ir negalėjo iÅ¡trukti. Greitoji jÄ apžiÅ«rėjo, parodė sužeidimus, guzas buvo, negalėjo sukasti. Ligoninėje apžiÅ«rėjo, padarė nuotraukas, pasakė, kad lūžių nėra tik sumuÅ¡imai. Iki konflikto su O.A. Z. nebendravo. Ä® valytojų kambarį nuėjo ji nuėjo pirma. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, skaudėjo galvÄ ir sukosi, po ligoninės buvo iÅ¡duotas nedarbingumas. Penktadienį nuvažiavo į poliklinikÄ buvo paskirti vaistai.

Nedarbingumas tesėsi pusantro mėnesio. Buvo pas specialistus, psichologÄ . Ji Z. bijo. Pagriebė jÄ už plaukų ir daužė veidÄ . Å½Ä stas sužalotas, kai ji ant kibiro krito, tuo metu susižalojo. Žandikaulis buvo sumuÅ¡tas ir lÅ«pÄ iÅ¡ kairės pusės kažkiek. Greitoji dėl galvos rentgenÄ tik padarė. Dėl pečių skundėsi iÅ¡ karto, skaudėjo . Ji kreipėsi dėl galvos. Paskui daktaras jÄ apsižiÅ«rėjo, kai kreipėsi dėl apžiÅ«ros. Kairiu pečiu skundėsi iÅ¡ karto.

Sakė daktarui, kad skauda galvÄ . ApžiÅ«rėjo neurologas ir rentgenÄ darė. Nežino, kodėl gydytojas nurodė tik gumbÄ , kodėl nenurodė nubrozdinimų.      L. N. K. parodė, kad atėjo į darbÄ vakare, ji su V. pasiÅ¡nekėjo ir nuėjo dirbti. Buvo jau tolokai, iÅ¡girdo stiprų klyksmÄ , kad gelbėkite. Gal kokius 5 kartus rėkė. Paskui iÅ¡girdo: „Nijole gelbėk“. Valytojos kambariuke buvo A. ir V.. V. buvo visa drebanti, plaukai paÅ¡iauÅ¡ti. A. nuėjo dirbti. V. visa drebėjo, jos nuėjo prie apsauginio iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ .

V. R. stovėjo raudonu žandu. Gelbėkit suÅ¡uko V., labai stirpriai. PrieÅ¡ įvykį O.A. Z. klausė, kaip atrodo V. R.. Klausė dėl skuduro, nes ji paėmė skudurÄ . V. R. atseit imdavo jos skudurÄ . Ji sako, pasakyk A., ji atsakė, kad nežino kaip ji atrodo. Tada pasakė paraÅ¡yti raÅ¡telį apsaugoje. Ji pasakė, kad pati jai pasakys.      L. R. G. parodė, kad dirbo poste, teisme, ir iÅ¡girdo, kad kažkas rėkia, tada nubėgo suprato, kad valytojų kambarėlyje. Atidaręs duris pamatė, VandÄ kampe prisilenkusi, o O.A.

Z. Å¡alia jos kažkaip jÄ laikė. V. kėlėsi ir pradėjo rėkti, kad jÄ užpuolė. V. parodė guzÄ galvoje. V. R. buvo susijaudinusi. GuzÄ matė ant galvos, ant veido nieko nepastebėjo. V. jam pasakė, kad jÄ užpuolė, o O.A. Z. sakė, kad nieko nebuvo.      L. V. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apylinkės teisme, informatikos skyriaus vedėju. Dienos nepamena, atėjo Å«kvedis ir paprašė pažiÅ«rėti kas nutiko. Matė, kad nukentėjusioji užėjo pirma į tarnybinę patalpÄ pirmame aukÅ¡te, po to užbėgo kita.      L.

V. D. parodė, kad paties įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo sekančiÄ dienÄ . PeržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä . Ä®raÅ¡e matė kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , matė, kad jos dirba savo darbÄ , valėsi patalas. Ä®raÅ¡as buvo peržiÅ«rėtas pirmo aukÅ¡to prie lifto, valytojų patalpos. Pati patalpa nefilmuojama. Pati patalpa nesimato įraÅ¡e, tik durys matosi. IÅ¡ įraÅ¡o matėsi, kad viena įėjo, po to kita įėjo.      L. S. J. parodė, kad ji yra personalo vadovė.

V. R. dirba nuo 2013 m.. Dėl darbo viskas gerai, bet ne viskas gerai buvo su asmeninėmis savybėmis. Asmuo yra linkęs į konfliktus. Iki konflikto apie OnÄ A. Z. nieko nežinojo, apart to, kad yra tokia darbuotoja. O. A. darbavosi gerai, daugiÅ¡ka ir darbsti. MuÅ¡tynės buvo fiksuotos tiek policijoje ir greitojoje pagalboje, darbuotojų muÅ¡tynės darbo vietoje. O. Z. gavo papeikimÄ , V. R. irgi bÅ«tų gavusi papeikimÄ , bet kadangi ji buvo bausta prieÅ¡ tai, tai buvo taikytas atleidimas.        Liudytoja E. Å . parodė, jog abi moterys dirba gan seniai, jos dirbo neblogai.

V. dirba nuo jos darbo pradžios. Su V. buvo trys konfliktinės situacijos. V. sakė, jog buvo A. persekiojama ir kambariuke jÄ sumušė. V. atsakinga už darbo priemones. O. A. ėjo pas VandÄ praÅ¡yti darbo priemonių. V. darbo laikas nuo 8,30 iki 17,30. A. darbo laikas vakare nuo 17 iki 21 val. TÄ dienÄ V. pavadavo kitÄ darbuotojÄ , jos buvo susitarusios.       IÅ¡ byloje, esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos T. M. Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr . G3873/14(01), matyti, jog V.

R. padaryta poodinė kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių patinimu pakauÅ¡io kairėje pusėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės pusės žandikaulio sÄ nario srityje, odos nubrozdinimai apatinės lÅ«pos kairėje pusėje, kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame dilbyje paveikus kietais bukais, galimai nukentėjusios nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l.7-8).      IÅ¡ byloje, esančio V.

R. 2014-12-02 paaiÅ¡kinimo UAB“BSS grupė“ nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai matyti, kad V. R. nurodė, jog lapkričio 6 d. pasiliko po darbo todėl , kad nespėjo sutvarkyti informacijos ir 05-04 kab. Sutvarkiusi, nežiÅ«rėjo laiko, pastebėjo, kad jÄ seka valytoja , kuri valo laiptus. IÅ¡plovė kibirÄ ir nunešė į valytojos patalpÄ , paskui jÄ atbėgo valytoja ir sakė ar tu bÅ«si V.. Ji jai sakė taip ir kas atsitiko, jinai sakė, kodėl ima jos skudurÄ , pasakius, kad skudurai visi jų ir yra daug.

Valytoja iÅ¡ karto jai smogė kumščiu į kairę pusę. Ji pargriuvo, bandė atsikelti, o ji pagriebė jÄ už plaukų ir smogė daug kartų. Ji Å¡aukė pagalbos. Atbėgo apsaugos darbuotojas ir valytoja I aukÅ¡to. ( b.l. 11).       IÅ¡ nelaimingo atsitikimo darbe 2014-12-15 akto matyti, kad užfiksuotos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, jog 2014 m. lapkričio 6 d. UAB“BSS grupė“ valytoja V. R. dirbo objekte, Vilniaus apylinkės teisme. DarbÄ pradėjo nuo 8 val. apie 18 val. darbuotoja nuėjo į poilsio kambarį, kur apsižodžiavo su kita valytoja.

Å i smogė V. R. į veidÄ , nukentėjusioji krito ir papildomai susitrenkė galvÄ , atsitrenkdama į sienÄ . Objekto apsaugos darbuotojai konfliktÄ numalÅ¡ino, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Nukentėjusioji buvo nugabenta į RVUL, kur jai suteikė medicininę pagalbÄ ir iÅ¡davė nedarbingumo pažymėjimÄ ( b.l.12-14).        LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju privatus kaltintojas V. R. kaltina O.A. Z., jog ji jÄ sumušė, tai yra trenkė jai kumščiu į veidÄ , kairę žando pusę, o kai nuo smÅ«gių nukrito griebė jai už plaukų ir dar keli kartus trenkė kumščiu į galvÄ .      Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.).

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali bÅ«ti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokiÄ informacijÄ jie patvirtina ( nutartis 1A-158-626/2013).

Nors kaltinamoji O.A. Z. neigia savo kaltę, teigdama, jog jokių smÅ«gių V. R. nesudavė, sumuÅ¡imai galėjo atsirasti nuo to, kai pati V. R. paleidusi Å¡luotÄ nukrito. O.A. Z. teigia, jog pati V. R. pradėjo konfliktÄ , kad V. R. iÅ¡ paskos atėjo į kambariukÄ . Tačiau teismas tokius O.A. Z. parodymus vertina kritiÅ¡kai, kadangi jos parodymus paneigia nukentėjusios parodymai ir liudytojų parodymai. IÅ¡ nukentėjusios V. R. parodymų matyti, kad nukentusioji jau buvo valytojų patalpoje, kai O.A.

Z. įėjo ir paklausė „ar tu bÅ«si V.“. Liudytoju apklaustas Vilniaus apylinkės teismo informatikos skyriaus vedėjas V. S. posėdžio metu parodė, jog peržiÅ«rėjęs įraÅ¡Ä matė, jog „ nukentėjusioji užėjo pirma į tarnybinę patalpÄ , o po to užbėgo ir kita“. Vaizdo įraÅ¡as bylos nagrinėjimo metu neiÅ¡likęs ( b.l. 80). IÅ¡ liudytojo apklaustu R. G. parodymų matyti, jog jis dirbdamas poste iÅ¡girdo ,kažkas rėkia, suprato, kad valytojų kambarėlyje nubėgo ir pamatė, kad „ V. kampe pasilenkusi , o Z.

Å¡alia jos ir kažkaip jÄ laikė“. IÅ¡ karto po įvykio V. R. apsaugos darbuotojui pasakė, kad V.pasakė, kad jÄ užpuolė. Kai tuo tarpu O.A. Z. apsaugos darbuotojui teigė, jog nieko nebuvo. Taip pat iÅ¡ karto po įvykio pribėgusiems tiek apsaugos darbuotojui, tiek N. K. O.A. Z. nesakė, kad jÄ V. R. užpuolė. Liudytoja N. K. posėdžio metu patvirtino, kad iÅ¡girdusi riksmÄ â€žgelbėkit“ nubėgusi į įvykio vietÄ pamatė, jog „V. buvo visa drebanti, plaukai visi paÅ¡iauÅ¡ti“.

Taip pat patvirtino, kad V. R. žandas buvo raudonas. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos N. K. parodymais, kaip ir apsaugos darbuotojo R. G. parodymais. Jų parydymai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus. Tuo tarpu O.A. Z. posėdžio metu teigė, jog taip pat buvo sumušta V. R., tačiau šių jos teiginių negali patvirtinti, jokie objektyvūs duomenys. Nė vienas iš karto po įvykio nubėgusių asmenų nematė, jokių O.A. Z. sumušimų žymių. Nors O.A. Z. posėdžio metu teigė, jog „ policijoje buvo su mėlynėmis“.

Tačiau medžiagoje Nr.17-AT-02755-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tokių duomenų neužfiksuota. Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, jog V. R. padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2014-11-06. Nors ir pati nukentėjusioji charakterizuojama kaip konfliktinė asmenybė, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, jog 2014-11-06 konfliktÄ sukėlė nukentėjusioji V. R., kaip teigia kaltinamoji. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei O.A. Z. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų, iÅ¡dėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji O.A. Z. sumušė nukentėjusiÄ jÄ V. R., ko pasekoje nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Todėl kaltinamosios O.A. Z. veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.    K. O. A. Z. padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Administracine tvarka nebausta ( b.l.39). 2007-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 284 str. 1d. ribotai pakaltinama ir taikytos priverčiamosios medicininės priemonės ( b.l.85-87).

Gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre b.l. 40; 75). Teismo psichiatrijos teismo psichologijos 2015-m. 10 29- 12 14 ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini)2015, nurodyta, jog O. A. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas-organinis asmenybės sutrikimas. Pagal savo psichikos būklę O.A. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu ( 2014-11-06) galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Kaltinamoji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 procentai darbingumo lygis ( b.l.100) Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatomas arčiau minimumo.   Byloje nukentėjusioji V. R. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamosios Onos A. Z. priteisti 104.44 EUR ( 362.44 Lt) turtinės žalos ir 1737,72 EUR ( 6000 Litų ) neturtinės žalos.

Nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos vaistams. Taip nurodo, jog patyrė ir neturtinę žalÄ , nes Å¡is įvykis ir įvykio metu patirtas vieÅ¡as pažeminimas sukėlė nukentėjusiajai dvasines kančias ir skausmÄ . Po įvykio iki Å¡iol iÅ¡gyvena dvasinį sukrėtimÄ , pergyvena jaučia nuolatinę baimę, sutriko miegas, yra priversta gerti raminamuosius. Dėl konflikto buvo atleista iÅ¡ darbo. Posėdžio metu civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusioji ir jos atstovė palaikė ir prašė tenkinti pilnai.

PaaiÅ¡kino, jog įvykio metu patirtas vieÅ¡as pažeminimas sukėlė nukentėjusiajai dvasines kančias ir skausmÄ , pergyvena, jaučia nuolatinę baimę, sutriko miegas, jaučiasi nesaugi. Buvo atleista iÅ¡ darbo, dėl Å¡io atleidimo turėjo ginti savo teises teismine tvarka. Civilinio ieÅ¡kinio kaltinamoji nepripažino.   LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalÄ kitam asmeniui, privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui.

Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad dėl kaltinamosios Onos A. Z. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji V. R. patyrė turtinę žalÄ , tai yra su gydymu susijusias iÅ¡laidas. Kaip matyti, iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų iÅ¡rašų ( b.l.50-51 ) gydytojo paskyrimu buvo perkami medikamentai ( b.l.18-90; 40) . Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas į bylÄ pateiktais įrodymais ( mokėjimo kvitai, mokėjimo pavedimas ( b.l.18-19;47-49).

Civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai.    N. V. R. posėdžio metu praÅ¡o atlyginti ir patirtÄ neturtinę žalÄ .    Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus.

Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Å ioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalÄ . Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamoji O. A. Z. savo nusikalstamais veiksmais padarė V. R. sužalojimus. N. V. R. dėl Å¡io įvykio patyrė stresÄ buvo iÅ¡sigandus, jai teko kreiptis į medikus, dėl kilusio konflikto buvo atleista iÅ¡ darbo, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

V. R. ir jos atstovė nurodė, jog įvykis ir įvykio metu patirtas vieÅ¡as pažeminimas sukėlė nukentėjusiajai dvasines kančias ir skausmÄ . Tačiau kaip matyti, iÅ¡ medicininių dokumento iÅ¡raÅ¡o ( b.l.51), jog psichiatro konsultuota 2006 m. dėl nerimo, nemigo, pablogėjusiosios nuotaikos dėl Å¡eimyninių aplinkybių. Spręsdamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad nerimas yra vien tik Å¡io įvykio pasekmė.

Tačiau visgi neabejotina, kad įvykis ir su įvykiu susijusios pasekmės, tai yra ir fizinis skausmas, pažeminimas ir darbo netekimas dėl šio įvykio turėjo įtakos nukentėjusiosios dvasinei būsenai. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir kaltinamosios turtinę padėtį, tai jog kaltinamoji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 procentai darbingumo lygis ( b.l.100) ir į patirtos turtinės žalos dydį, kuri apytiksliai 16 kartų mažesnė nei prašoma neturtinė žala, todėl prašoma priteisti 1737,72 EUR neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose.

Todėl įvertinus iÅ¡dėstytu aplinkybių visumÄ , nukentėjusios sužalojimo mÄ stÄ , tai, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, kilusias pasekmes , tačiau taip pat ir tai, kad nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet pažeminimas, taip ir netiesioginės pasekmės -darbo praradimas, kaltinamosios turtinę padėtį, tai yra tai, kad yra darbinga tik iÅ¡ dalies ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamosios priteistina 650 EUR neturtinės žalos.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ kaltinamosios Onos A. Z. priteistinos nukentėjusiosios V. R. turėtos proceso iÅ¡laidos-atstovavimo iÅ¡laidos  600 EUR ( b.l.46) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 308 str., 415 str. teismas, n u s p r e n d ž i a:   OnÄ A. Z. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį dėl V. R. sumuÅ¡imo ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams.  Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, O. A. Z. paskirti įpareigojimÄ - per bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.                          Civilinės ieÅ¡kovės V.

R. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 104 EUR 44 euroct. ( vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 44 euroct.) turtinės žalos ir 650 EUR (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos iÅ¡ Onos A. Z., likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios Onos A. Z. nukentėjusiajai V. R. atstovavimo iÅ¡laidas 600 EUR   ( Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų ).Nuosprendis per 20 d. gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundÄ per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Vaida Sinkevičienė