2022-11-23 Nr. AB-28399-3-62-3-00674-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-569-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00674-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. vasario 22 d. etapu vykstant į Vilniaus pataisos namus 5 dienoms jam nebuvo išduoti vaistai. Alytaus PN darbuotojai jį patikino, kad vaistai yra paduoti konvojaus darbuotojui, tačiau kai jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų medikus, jie tvirtino, kad jokių vaistų jiems nebuvo perduota. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl Alytaus PN pareigūnų kaltės jis 5 dienas negavo jam būtinų vaistų. Negavus vaistų, jam labai pablogėjo jo sveikata, jautė pykinimą ir kitus neigiamus sveikatai padarinius, dėl to labai išgyveno dvasiškai.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai 2019 m. vasario 22 d. jokių duomenų apie pareiškėjo medikamentų pristatymą į paskirties punktą kartu su juo neturėjo, todėl ir nebuvo surašytas vaistų perdavimo - priėmimo aktas. Taip pat neturi jokių duomenų, kad 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjas ar sveikatos priežiūros darbuotojai dėl paskirtų medikamentų perdavimo būtų kreipęsi į priežiūros pamainos pareigūnus, kurie tą dieną organizavo nuteistųjų išvykimą etapu. Gydytojas nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), joje nėra jokių duomenų apie kreipimąsi dėl vaistų gavimo vykstant etapu į kitą pataisos įstaigą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patekino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 27 d.

7. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalis 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, 6.247 straipsnį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 70, 72 ir 73 punktus.

8. Byloje esantis 2021 m. balandžio 13 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjui gydymas (duomenys neskelbtini) paskirtas gydytojo infekologo 2019 m. sausio 17 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iš Alytaus PN buvo etapu konvojuotas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Į bylą pareiškėjas pateikė Vilniaus pataisos namų 2019 m. balandžio 16 d. atsakymą jam, kuriame nurodyta, jog apklausus Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojus, nustatyta, kad pareiškėjas atvykęs informavo Vilniaus PN darbuotojus, jog Alytaus PN jis vartoja antivirusinius vaistus. Alytaus PN specialistai apie pareiškėjo išvykimą buvo informuoti, tačiau vaistų 5 dienų laikotarpiui neįdėjo. Budinčiosios pamainos pareigūnai pažymėjo, kad konvojaus pareigūnai jokių vaistų skirtų pareiškėjui nepateikė, o Alytaus PN 2019 m. kovo 13 d. atsakyme pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjui vykstant etapu į Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 22 d. Sveikatos priežiūros skyrius įdėjo vaistus 5 dienoms (b. l. 5). Vaistai perduoti konvojui pagal patvirtinantį aktą (b. l. 6). Atsakovo atstovas atsiliepime teismui pažymėjo, kad Alytaus PN pareigūnai 2019 m. vasario 22 d. jokių duomenų apie pareiškėjo medikamentų pristatymą į paskirties punktą kartu su juo neturėjo, todėl ir nebuvo surašytas vaistų perdavimo-priėmimo aktas.

9. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių atsakovo atstovas atsakyme pareiškėjui ir teismui pateikė prieštaringus argumentus, nepateikė jokių įrodymų, kad vaistai buvo perduoti konvojaus pareigūnams (viršininkui). Teismas nurodė Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – Aprašas), (galiojęs iki 2021 m. gegužės 6 d.) 17 punktą.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konvojavimo taisyklių 73 punktas, įpareigojantis Alytaus PN darbuotoją konvojaus viršininkui perduoti konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus, taip pat Aprašo 17 punktas, pagal kurį lėtinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, asmeniškai pasirašant ir pažymint medicinos pažymėjime medikamentai gali būti išduodami 7 dienoms.

11. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis. Tai patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1421-575/2020).

12. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo pobūdį, trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti.

13. Teismo vertinimu, vaistų neišdavimas 5 dienas sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir išgyvenimų dėl sveikatos būklės nepablogėjimo. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes byloje nėra duomenų, jog vaistų neišdavimas 5 dienas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 2 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 65 Eur.

III. 15. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria priteista 65 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą nulemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

17. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas neskundė Alytaus PN 2019 m. kovo 13 d. atsakymo.

18. Atsakovas pažymi, kad negalėjo būti pažeistas Aprašo 17 punktas, kadangi jis ginčo laikotarpiu dar negaliojo.

19. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjas pažymi, jog pagal LVAT praktiką nėra būtina iš pareiškėjo reikalauti pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nes įrodinėjimo naštos perkėlimas iš asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. P. kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2021 vasario 22 d. etapu vykstant į Vilniaus pataisos namus, kai 5 dienų laikotarpiui jam nebuvo išduoti vaistai, atlyginimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs neteisėtus atsakovo veiksmus, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 65 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad pareiškėjas neįrodė patirtos žalos, netinkamai taikė Aprašo 17 punktą, kadangi šis teisės aktas dar negaliojo.

24. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Lietuvos valstybės atstovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė remdamasis byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui vaistai nebuvo išduoti laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 27 d.

27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti Aprašo 17 punkto pažeidimo, kadangi šis teisės aktas dar negaliojo. Vertindama šį atsakovo atstovo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpis yra 2019 m. vasario 22 d. – 2022 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeistas Aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101, 17 punktas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iki 2019 m. vasario 26 d. galiojo Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio aprašo, galiojusio iki 2019 m. vasario 26 d., 17 punktas yra identiškas Aprašo, galiojusio nuo 2019 m. vasario 26 d., 17 punktui, kuriame nustatyta, kad <...> vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis ir terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo vadovautis ginčo laikotarpiui aktualiais visais tuo metu galiojusiais teisės aktais, vis dėlto, ši aplinkybė nekeičia galutinės išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ir Konvojavimo taisyklių 73 punktas, kuris nustato, kad jeigu konvojuojamajam yra paskirtas tęstinis gydymas, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas konvojaus viršininkui perduoda konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus. Konvojaus viršininkas užtikrina, kad konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirti medikamentai būtų pristatyti į paskirties punktą kartu su konvojuojamuoju.

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą konvojaus viršininkui perduoti konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (5 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai).

29. Vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tarp atsakovo atstovo padaryto pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme.

30. Vertindama atsakovo atstovo nesutikimą su tuo, kad pareiškėjui neturtinė žala buvo atlyginta pinigais, teisėjų kolegija, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinusi pažeidimo trukmę (5 dienos), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei sveikatos būklę, ginamos vertybės (teisės į sveikatos apsaugą) pobūdį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjo neturtinę žalą įvertinti pinigais yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teisės gauti tinkamas gydymo paslaugas pažeidimo mastą ir trukmę, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 65 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė