ca99de7d-cdae-4f17-86ec-d130bfa7c9c6 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Klavdija Kruminienė              Baudž. bylos Nr. 1A-247-64/2010Teisėja Ernesta Montvydienė             Proceso Nr. 1-40-1-00339-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.10.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.; 2.4.9.; ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, Teisėjų Zigmo Kavaliausko, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjams advokatams Juanai Dumbliauskaitei, Vytautui Juozelaičiui,nuteistiesiems E. S., V.

P., M. S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. S. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK178 str. 1 d. laivės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laivės atėmimu 3 metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio „Opel Astra“ sugadinimo) areÅ¡tu 20 parų;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio „VW Golf“ sugadinimo) areÅ¡tÄ 20 parų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu – areÅ¡to bausmę keičiant į laisvės atėmimÄ , E. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, prie paskirtos bausmės pridedant Å iaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laivės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laivės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, V.

P. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. S. ir L. R., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

E. S. ir V. P. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2009 metų rugpjūčio 8 dienÄ , apie 23.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu su L. R., iÅ¡ A. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ A. K. priklausančius daiktus: mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ 150 litų vertės, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericsson“ 200 litų vertės, mobiliojo telefono „Sony Ericsson“ pakrovėjÄ 20 litų vertės, buitines žirkles 10 litų vertės, iÅ¡skleidžiamas plienines reples 40 litų vertės, rankinę „Puma“ 20 litų vertės bei 220 litų, tuo padarydami A.

K. 660 litų turtinę žalÄ .Be to, jie 2009 metų rugpjūčio 8 dienÄ , apie 24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu su M. S., pasikėsino pagrobti L. B. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertės, stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo akiniai nuo saulės 45 litų vertės, o bÅ«tent E. S. iÅ¡daužus automobilio kairės pusės galinį langÄ 150 litų vertės, M. S. įkiÅ¡us rankÄ per iÅ¡daužtÄ langÄ ir replių pagalba atkėlus durų užrakto svirtelę bei tokiu bÅ«du padėjus E. S. su V.

P. patekti į automobilio salonÄ , E. S. sugadinus užvedimo spynelę 80 litų vertės, nulaužus plastmasinę apdailÄ po vairu 30 litų vertės, iÅ¡plėšus lemputę automobilio salone ties atbulinio vaizdo veidrodėliu 40 litų vertės, E. S. ir V. P. nulaužus vairo strypÄ 70 litų vertės, tokiu bÅ«du M. S., E. S. ir V. P. pasikėsino pagrobti L. B. priklausančio turto už 3045 litų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasikėsinimo metu nulūžo automobilio vairo strypas, po ko, nepavykus pagrobti L.

B. priklausančio automobilio, E. S. ir V. P. iÅ¡ minėto automobilio pagrobė akinius nuo saulės, 45 Lt vertės, tuo padarydami L. B. 45 Lt turtinę žalÄ , po to E. S. ir V. P., tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , turėdami vieningÄ tyčiÄ ir veikdami kartu 2009 metų rugpjūčio 8 dienÄ apie 00.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), pagrobė A. M. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1500 litų vertės, kuriame buvo beverčiai užrašų knygutė ir „(duomenys neskelbtini)“ draudimo polisas, bagažinėje buvo akumuliatorius „Genuine“ 300 litų vertės, automobilio užvedimo laidai 30 litų vertės, polvilizatorius 250 litų vertės, hermetiko pistoletas 30 litų vertės, automobilio „Pontiac“ degalų dangtelis 20 litų vertės, dvi meÅ¡kerės bendros 100 litų vertės, oro pagalvė 150 litų vertės, automobilio „Audi A4“ vairo kolonėlė 600 litų vertės, tuo padarydami A.

M. 2980 litų dydžio turtinę žalÄ .Be to, E. S. 2009 metų rugpjūčio 8 dienÄ , apie 24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, pasikėsinimo pagrobti L. B. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), metu, sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent siekdamas patekti į minėtÄ automobilį iÅ¡daužė kairės pusės galinį langÄ 150 litų vertės, sugadino užvedimo spynelę 80 litų vertės, nulaužė plastmasinę apdailÄ po vairu 30 litų vertės, iÅ¡plėšė lemputę automobilio salone ties atbulinio vaizdo veidrodėliu 40 litų vertės, bei nulaužė vairo strypÄ 70 litų vertės, tokiu bÅ«du viso sugadino svetimo L.

B. priklausančio turto už 370 litų. Be to, E. S. 2009 metų rugpjūčio 8 dienÄ , apie 00.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, A. M. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės metu, siekdamas patekti į minėtÄ automobilį, iÅ¡daužė kairės pusės priekinių durelių stiklÄ 30 litų vertės, sugadino automobilio vairuotojo durelių spynelę 30 litų vertės, įlaužė vairuotojo durelių rėmÄ 200 litų vertės, siekdamas užvesti automobilio variklį nulaužė plastmasinę apdailÄ po vairu 50 litų vertės, viso sugadino svetimo A.

M. priklausančio turto už 310 litų. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nes mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad neįrodyta, kad iÅ¡ A. K. buvo pavogti 250 Lt, nes buvo tik viena 20 Lt kupiÅ«ra, nes Å¡iÄ aplinkybę patvirtino kiti ten buvę asmenys, net gi pats A. K. per posėdį suabejojo tokios sumos buvimu ir atsisakė savo ieÅ¡kinio. Teigia, kad jis A. M. automobilio vagystėje visiÅ¡kai nedalyvavo, tačiau teismas jį pripažino ne tik kaltu, bet ir pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teigia, kad L. B. automobilyje jos megztinio ir vaistinėlės nebuvo. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę – nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau dar yra jauno amžiaus, suprato savo padarytas klaidas, nori pasitaisyti, visai neseniai mirė jo tėvas, jo motina gyvena kaime kartu su 4 jo jaunesniais broliais ir seserimis, kurie yra nepilnamečiai ir mažamečiai, todėl jo šeimai yra reikalinga jo pagalba.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo atsižvelgiant į tai, kad dabar jis pilnai prisipažįsta kaltu ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis gailisi, gyvena tik su mama, nes jo tėvai išsituokę, padeda savo motinai ne tik buityje, bet ir rūpintis neįgalia močiute, pažada atlikęs bausmę, atlyginti nukentėjusiesiems padarytus nuostolius, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl mano, kad teismas galėjo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas. Teigia, kad teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu, nes neįsigilino į jo asmenybę, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi.

Mano, kad subendrinant bausmes pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., teismas galėjo taikyti BK 63 str. 5 d. 2 p., kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ir kategorijoms.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų.

Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai E. S. ir V. P. pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl V. P. skundo argumentų susijusių su nusikalstamų veikų padarymu Nors nuteistasis V. P. neigia iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobęs 200 Lt, tačiau teismo posėdyje, nukentėjusysis, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 200 Lt skirtus buto nuomai, jis dienÄ prieÅ¡ vagystę, buvo pasidėjęs į komodÄ , po to kai išėjo iÅ¡ tualeto, bute neberado nei draugų (nuteistųjų), nei savo daiktų, tame tarpe ir pinigų.

Kadangi pinigų nukentėjusysis pasigedo iÅ¡ karto po nuteistųjų pasiÅ¡alinimo iÅ¡ jo buto, o byloje nesant duomenų, jog nukentėjusysis iÅ¡ viso neturėjo minėtų 200 Lt ir jų nebuvo padėjęs į komodÄ , teismas neturi pagrindo jais netikėti nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo A. K. parodymai. Nors nuteistieji E. S. ir V. P. tvirtina iÅ¡ nukentėjusiojo piniginės paėmę tik 20 Lt, tačiau kiti Å¡iame nusikaltime dalyvavę asmenys kaip nepatvirtino, taip ir nepaneigė matę, kad apeliantai nepagrobė didesnės pinigų sumos.

Taigi, nuteistųjų E. S. ir V. P. parodymai, jog jie iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. pagrobė 20 Lt vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę. Tai, kad nukentėjusysis atsisakė pareikÅ¡to savo civilinio ieÅ¡kinio ir nebereikalauja iÅ¡ kaltų asmenų atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad iÅ¡ jo nebuvo pagrobti minėti 200 Lt. Ä®vertinus paminėtas visas Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. ir E. S. pripažino pagrobus iÅ¡ nukentėjusiojo A.

K. ne tik mobiliojo ryÅ¡io telefonus, įrankius, bet ir 220 Lt bendroje sumoje, keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje V. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. P. teisme prisipažino kaltu dėl nukentėjusiojo A. M. automobilio vagystės, kadangi automobilis buvo pagrobtas bendru jo ir E. S. susitarimu. BendrÄ susitarimÄ pagrobti automobilį patvirtino ir nuteistasis E. S. (b.l. 96, t. 3). Be to, pastebėtina, kad iÅ¡eidami iÅ¡ nukentėjusiojo A.

K. namų, nuteistieji jau buvo susitarę pagrobti automobilį. Kad nuteistasis V. P. pritarė susitarimui pagrobti automobilį įrodo paties V. P. konkliudentiniai veiksmai: jis buvo nusikaltimo padarymo vietoje, matė, kokius veiksmus atliko E. S., pastarojo neatkalbėjo daryti nusikaltimÄ , jo nesustabdė, nenutraukė neteisėtų nusikalstamų veiksmų, apie daromÄ nusikaltimÄ nepranešė policijai, bet prieÅ¡ingai, po automobilio vagystės kartu su E. S. bei L. R. pagrobtu automobiliu važinėjosi, kol policijos darbuotojų buvo sulaikyti.

Tokiais veiksmais V. P. pritarė daromam nusikaltimui, kas pagal BK 25 str. 2 d., kad bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai, laikoma bendrininkavimu. Kaip iÅ¡ minėtų aplinkybių matyti, susitarimas daryti nusikaltimÄ â€“ pagrobti automobilį, buvo atsiradęs žymiai anksčiau, minėtÄ susitarimÄ bandyta įgyvendinti pagrobiant nukentėjusiosios L. B. automobilį. Nors pats nuteistasis V.

P. neatliko aktyvių veiksmų pagrobiant automobilį, t.y. įsibraunant į A. M. automobilį, tačiau nuteistojo veiksmai bei bendras susitarimas pagrobti automobilį, atitinka BK 25 str. 2 d. nuostatÄ , dėl ko V. P. veiksmai pripažinti nusikalstamais pagrobiant nukentėjusiojo A. M. automobilį bei sugadinant tiek nukentėjusiojo A. M., tiek ir nukentėjusiosios L. B. automobilį. Taigi, įvertinus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, apylinkės teismas pagrįstai V. P. pripažino kaltu dėl A.

M. automobilio pagrobimo, todėl nėra pagrindo apelianto V. P. išteisinti dėl A. M. automobilio vagystės. Nepagrįstas nuteistojo V. P. skundo argumentas, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis negrobė nukentėjusiosios L. B. megztinio ir vaistinėlės iš jos automobilio. Nuteistieji nuosekliai tvirtino pagrobę tik akinius nuo saulės, byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiosios nurodytus daiktus pagrobė būtent nuteistieji, o ne kiti asmenys, kadangi nukentėjusioji L.

B. tik pirmadienį pastebėjo iÅ¡plėštÄ savo automobilį, t.y. liko abejonė, kad tuos daiktus iÅ¡ sugadinto automobilio galėjo pasisavinti kiti asmenys, apylinkės teismas pagrįstai atsiradusiÄ abejonę traktavo nuteistųjų naudai ir iÅ¡ jiems pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alino minėtų daiktų – megztinio ir vaistinėlės vagystę. Dėl bausmių nuteistiesiems Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems E. S. ir V. P. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nes teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes:

į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formÄ ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. dėl E. S. paskirtos bausmės IÅ¡ bylos matyti, kad E. S. padarė vienÄ nesunkų, vienÄ apysunkį tyčinius nusikaltimus bei du baudžiamuosius nusižengimus, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas gauti asmeninės naudos, atliko aktyvius veiksmus, taip pat į E. S. asmenybę: nevedęs, nesimokantis, nedirba, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, policijos pareigÅ«nų charakterizuojamas neigiamai, yra baustas administracine tvarka bei teistas penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui bei praėjus beveik dviem mėnesiam po jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi), bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Å ios paminėtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nepadarė iÅ¡vadų iÅ¡ savo ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmių rÅ«Å¡is – laisvės atėmimÄ bei areÅ¡tÄ .

Nustatydamas E. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostata, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pagrįstai E. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijose numatytoms bausmių vidurkiams (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 3 metų, o bausmės vidurkis yra lygus 1 m. 6 mėn. 15 d.; tuo tarpu BK 178 str. 2 d. numato laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų, taigi bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad E. S. paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, jų Å¡velninti, pakartotinai atsižvelgiant į tai, kad E. S. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, nėra pagrindo labiau Å¡velninti.Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad sprendimas kaltinamÄ jį pripažinti pavojingu recidyvistu nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, jeigu teismas tai pripažįsta. Pavojingo recidyvisto pripažinimo sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 dalyje.

Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nenurodė, kad E. S. pripažintinas recidyvistu ar pavojingu recidyvistu.Nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, teismas, nurodė, kad E. S., vadovaujantis BK 27 str. 1 d., laikytinas recidyvistu. Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas.

Tačiau pagal teismų praktikÄ , recidyvistu negali bÅ«ti laikomas asmuo, kuris nusikaltimus (nusikaltimÄ ), galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvÄ , padarė bÅ«damas jaunesnis negu 18 metų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, ankstesniais nuosprendžiais E. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė bÅ«damas nepilnamečiu. Nors formaliai E. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų recidyvÄ , nes jas apeliantas padarė neiÅ¡nykus teistumui, tačiau nusikaltimai, galintys sudaranti nusikaltimų recidyvÄ , buvo padaryti E. S. esant dar nepilnamečiu.

Ä®vertinus visas Å¡ias paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. S. atžvilgiu taikė BK 27 str. 1 d. nuostatÄ ir E. S. laikė recidyvistu, dėl ko remiantis BK 56 str. 1 d., skyrė laisvės atėmimo bausmę.Atsižvelgiant į nuteistojo E. S. padarytas nusikalstamas veikas, kad jas nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, kad visas keturias nusikalstamas veikas E. S. padarė per vienÄ naktį bei į kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmių skyrimui, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paÅ¡alinus nuorodÄ dėl E. S. laikymo recidyvistu ir BK 56 str. 1 d. taikymo, nuteistajam pagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes kaip jau buvo minėta, nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, o toks nuteistojo elgesys (per naktį padarytos keturios nusikalstamos veikos) rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ .

Taigi, keisti ar Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę nėra pagrindo.Nepagrįstas nuteistojo E. S. skundo argumentas, kad dabar jis pilnai prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes pagal teismų praktikÄ , galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Nors įstatymas Å¡ioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybÄ , teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau E. S. bendrai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad nepripažįsta iÅ¡ nukentėjusio A. K. pagrobęs 200 Lt. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų.

Nors teismo posėdyje E. S. atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo jiems atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybę kaip tokiÄ , turi bÅ«ti pilnai iÅ¡pildytos abi sÄ lygos, t.y. turi bÅ«ti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jas padaręs. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastarasis prisipažino dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Opel Astra“, dėl automobilio „VW Golf“ pagrobimo, dėl svetimo turto sugadinimo pagrobiant pastaruosius automobiliu.

Kadangi nuteistasis E. S. dėl vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, negalima pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.Nepagrįstas taip pat nuteistojo E. S. praÅ¡ymas taikyti jam BK 62 str. nuostatas, nes Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta.

IÅ¡ bylos matyti, kad E. S. prisipažino kaltu ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, žala nukentėjusiesiems A. M. ir L. B. neatlyginta. Taigi, nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nepaÅ¡alinus bent dalies padarytos žalos, nėra net formalaus pagrindo E. S. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatų ir apeliantui skirti Å¡velnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Pastebėtina tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog jis iÅ¡laiko asmenis, kurie yra neįgalÅ«s, serga sunkia ir nepagydoma liga, kurių dėl įstatyme paskirtos bausmės, nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti.Nuteistasis praÅ¡o bausmes jam subendrinti taikant BK 63 str. 5 d. 2 p., kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ir kategorijoms.

Nuteistojo praÅ¡ymas yra pagrįstas, nes pagal teismų praktikÄ idealioji nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau savarankiÅ¡kų nusikaltimų, kurie kvalifikuojami skirtingais baudžiamojo įstatymo straipsniais, tačiau nesudaro nusikaltimų sutapties tęstiniai nusikaltimai. Nors nuteistajam E. S. inkriminuota viena tęstinė nusikalstama veika – pasikėsinimas pagrobti L. B. automobilį ir A. M. automobilio pagrobimas, tačiau minėtų automobilių sugadinimų negalima laikyti padarytais turint vieningÄ tyčiÄ , be to, buvo jie sugadinti skirtingais nuteistojo veiksmais.

Taigi, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai galima bÅ«tų bendrinti bausmes, paskirtas už A. M. automobilio pagrobimÄ ir jo turto sugadinimÄ , tačiau L. B. turto sugadinimas nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties. Pagal teismų praktikÄ , kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms per vienÄ ar kelias grupes (pvz. nesunkus ir sunkus nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas bei pan.), laikoma, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ar yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms.

IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis E. S. yra nuteistas už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ , o L. B. turto sugadinimas yra priskiriamas baudžiamajam nusižengimui, todėl laikytina, kad Å¡ios dvi nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms todėl už jas E. S. paskirtos bausmės taip pat bendrintinos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Nors nuteistajam paskirtas bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., tačiau tarpusavyje subendrintų bausmių grupes subendrinus iÅ¡ dalies, kolegijos nuomone, galutinė subendrinta bausmė yra paskirta teisinga, jos Å¡velninti nėra pagrindo. dėl V.

P. paskirtos bausmės Taip pat, skirdamas V. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 str. numatytas aplinkybes: nuteistasis padarė nesunkų ir sunkų tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas asmeninės naudos, į V. P. asmenybę: nevedęs, nesimokantis, nedirba, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, policijos darbuotojų charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors yra labai jaunas, tačiau jau teistas penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujus nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui bei lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų prieÅ¡ terminÄ laikotarpiu.

Be to, byloje yra duomenų, kad V. P. atžvilgiu Å akių bei Jurbarko rajono policijos komisariatuose atliekami ikiteisminiai tyrimai, kuriuose V. P. yra pareikÅ¡ti įtrimai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi), bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje).

Å ios paminėtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nepadarė iÅ¡vadų iÅ¡ savo ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausiÄ straipsnių sankcijose numatytas bausmių rÅ«Å¡is – laisvės atėmimÄ . Nustatydamas V. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostata, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pagrįstai V.

P. paskyrė laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijose numatytoms bausmių vidurkiams (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 3 metų, o bausmės vidurkis yra lygus 1 m. 6 mėn. 15 d.; tuo tarpu BK 178 str. 2 d. numato laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų, taigi bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad paskirtos V. P. bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, jų Å¡velninti, pakartotinai atsižvelgiant į tai, kad V.

P. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, nėra pagrindo.Pagrįstai skunde nuteistasis V. P. nurodo, kad jis nėra recidyvistas, nes pagal teismų praktikÄ , nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Tačiau pagal teismų praktikÄ , recidyvistu negali bÅ«ti laikomas asmuo, kuris nusikaltimus (nusikaltimÄ ), galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvÄ , padarė bÅ«damas jaunesnis negu 18 metų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, ankstesniais nuosprendžiais, neatsižvelgiant į Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendį, V. P. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė bÅ«damas nepilnamečiu. Nors formaliai V. P. padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų recidyvÄ , nes jas apeliantas padarė neiÅ¡nykus teistumui, tačiau nusikaltimai, galintys sudaryti nusikaltimų recidyvÄ , buvo padaryti V. P. esant dar nepilnamečiu. Ä®vertinus visas Å¡ias paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V.

P. atžvilgiu taikė BK 27 str. 1 d. nuostatÄ ir V. P. laikė recidyvistu, dėl ko remiantis BK 56 str. 1 d., skyrė laisvės atėmimo bausmę.Atsižvelgiant į nuteistojo V. P. padarytas nusikalstamas veikas, kad jas nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, kad naujas nusikalstamas veikas V. P. padarė per vienÄ naktį bei į kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmių skyrimui, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paÅ¡alinus nuorodÄ dėl V. P. laikymo recidyvistu ir BK 56 str. 1 d. taikymo, nuteistajam pagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes kaip jau buvo minėta, nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, o toks nuteistojo elgesys rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ .

Taigi, keisti ar Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę nėra pagrindo.Subendrindamas V. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tiek tarpusavyje, tiek ir su Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas nepažeidė BK 63 str. nuostatų, bausmes subendrindamas iÅ¡ dalies sudėdamas. Taigi, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam V. P. paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo pakartotinai atsižvelgiant į tas pačias skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, Å¡velninti nuteistajam tiek už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtas bausmes, tiek ir subendrintÄ bausmę.Nepagrįstas nuteistojo V.

P. skundo argumentas, kad jis prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes pagal teismų praktikÄ , galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriÅ¡kai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Nors įstatymas Å¡ioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybÄ , teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau V. P. bendrai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad nepripažįsta iÅ¡ nukentėjusio A. K. pagrobęs 200 Lt, iÅ¡ L. B. automobilio paėmė daiktus, bei apeliaciniame skunde nurodė, kad nepagrobė nukentėjusiojo A.

M. automobilio. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų. Nors teismo posėdyje V. P. atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybę kaip tokiÄ , turi bÅ«ti pilnai iÅ¡pildytos abi sÄ lygos, t.y. turi bÅ«ti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jas padaręs. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V.

P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastarasis prisipažino dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Opel Astra“, dėl automobilio „VW Golf“ pagrobimo. Kadangi nuteistasis V. P. dėl vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo A. K. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, o apeliaciniame skunde neigė padaręs ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , negalima pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo V.

P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.Nepagrįstas taip pat nuteistojo V. P. prašymas taikyti jam BK 62 str. nuostatas, nes Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Iš bylos matyti, kad V. P. prisipažino kaltu ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, žala nukentėjusiesiems A.

M. ir L. B. neatlyginta. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nepaÅ¡alinus bent dalies padarytos žalos, nėra net formalaus pagrindo V. P. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatų ir apeliantui skirti Å¡velnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Pastebėtina tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog jis iÅ¡klaiko mažamečius, kurių dėl įstatyme paskirtos bausmės, nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo Å¡velninti nuteistiesiems E. S. ir V.

P. paskirtų bausmių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nuorodÄ , kad, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., E. S. ir V. P. laikytini recidyvistais, bei BK 56 str. 1 d. taikymÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., E. S. paskirtas bausmes, už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti L.

B. automobilį ir A. M. automobilio pagrobimÄ ) ir BK 187 str. 3 d. (dėl A. M. automobilio sugadinimo), taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį, subendrinti apėmimo bÅ«du – griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę – paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 1 metams 5 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., E. S. paskirtas bausmes, už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dėl A. K. turto vagystės) ir BK 187 str. 3 d. (dėl L.

B. automobilio sugadinimo), taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį, subendrinti apėmimo bÅ«du – griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę – paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti apėmimu subendrintas bausmes iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios iÅ¡ subendrintos apėmimu bausmės pridėti Å¡velnesnę apėmimu subendrintÄ bausmę, ir E. S. paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams 8 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, prie paskirtos bausmės pridedant Å iaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, E. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams 11 mėnesių.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                    Klavdija Kruminienė Teisėjai                                                                 Zigmas Kavaliauskas                                                                  Virginija Žindulienė