ca99d236-bfc9-4058-903f-fa8dfbc4f019 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-603-553/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00600-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.1; 2.6.7; 3.3.1.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Finiens“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Sorita“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Kardos“ bei uždarosios akcinės bendrovės ,,Linsana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sorita“, uždarajai akcinei bendrovei „Kardos“, uždarajai akcinei bendrovei „Linsana“, N. K. (N. K.), B.

B., S. P., V. D. (V. D.) ir V. Ū. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“, V. K., notarė Auksė PoÅ¡kuvienė, notarė Lilija Å ilerienė, notarė JÅ«ratė Klepackienė, notaras Augustas Rasimavičius, notarė Jurgita Å ukienė, A. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė: 1.1. pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio 26 ieÅ¡kinyje nurodytas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis ieÅ¡kovei UAB „Finiens“ priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas atsakovei UAB „Sorita“, bei 2 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 10 d., kuriomis dalį ginčo nekilnojamojo turto atsakovė UAB „Sorita“ perleido atsakovei UAB „Kardos“; 1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovių UAB „Sorita“ ir UAB „Linsana“2017 m. kovo 2 d. sudarytÄ sutartinės hipotekos sutartį su visais pakeitimais; 1.3. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų UAB „Sorita“ ir N. K., B.

B., S. P., V. D. ir V. Ū. sudarytÄ 2017 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos sutartį; 1.4. pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ sudarytÄ 2019 m. balandžio 25 d. sutartinės hipotekos sutartį, jeigu teismas manytų, kad nurodyta sutartis nėra pasibaigusi kitais pagrindais; 1.5. taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės nuosavybėn ginčo sutartimis perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovei UAB „Kardos“ grÄ Å¾inti į atsakovę UAB „Sorita“ 1 197 210 Eur reikalavimo teisę; 1.6. teismui pripažinus, kad atsakovė UAB „Kardos“ yra sÄ Å¾ininga įgijėja, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant dalį ginčo nekilnojamojo turto ieÅ¡kovei, o kitoje dalyje priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Sorita“ 1 162 571,38 Eur sumÄ , kaip kompensacijÄ už UAB „Kardos“ perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

2. Ieškovė nurodė, kad pagal paminėtas 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pardavė atsakovei UAB „Sorita“ turto iš viso už 2 130 164,88 Eur. Ginčijamos turto pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos suklastotų ieškovės UAB „Finiens“ vienintelio akcininko sprendimų pagrindu. Šios sutartys pripažintinos negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį, kadangi prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

Pagal ieÅ¡kovės įstatus Sutartims sudaryti buvo bÅ«tini ieÅ¡kovės vienintelio akcininko OOO „Nasa-stroi“ sutikimai (sprendimai), tačiau 9 akcininko atstovės N. R. pasiraÅ¡yti laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. birželio 26 d. sprendimai (sutikimai) dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo, pateikti sandorius tvirtinusiems notarams, kaip konstatuota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 03-6-00037-17 raÅ¡ysenos ekspertizės – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. rugpjūčio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje, taip pat teismo Å¡ioje byloje paskyrus ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame2021 m. balandžio 9 d.

Ekspertizės akte, nebuvo pasirašyti OOO „Nasa-stroi“ atstovės N. R., t. y. šie sprendimai yra suklastoti. Nustačius, kad ieškovės vienintelio akcininko sprendimai, kurių pagrindu buvo sudarytos šios sutartys, buvo suklastoti, sutartys prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio nuostatoms.

3. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Sorita“, sudarydama sandorius, buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi jos direktorius S. I. R. yra Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD direktorius ir įmonės vardu Vilniaus apygardos teisme ginčydamas akcijų perleidimo sutartį įrodinėjo, kad bÅ«tent minėta Bulgarijos įmonė dar 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo visas ieÅ¡kovės akcijas bei tapo vienintele tikrÄ ja ieÅ¡kovės akcininke, todėl jam negalėjo nekilti abejonių, kodėl sudarant byloje ginčijamas sutartis buvo pateikti kito ieÅ¡kovės vienintelio akcininko atstovo pasiraÅ¡yti sprendimai dėl ieÅ¡kovės turto pardavimo.

4. IeÅ¡kovės teigimu, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys taip pat prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui pagal CK 1.82 straipsnį, kadangi jos sudarytos be ieÅ¡kovės valios, be jos vienintelio akcininko pritarimo, atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga ir apie tai žinojo. Kilus teisminiam ginčui, UAB „Sorita“ perleido UAB „Kardos“ dalį nekilnojamojo turto, kurį įgijo negaliojančių sandorių pagrindu. Nors abi atsakovės yra ieÅ¡kovės kreditoriai bankroto byloje, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei kiti jos kreditoriai negali nukentėti ir prarasti teisę į savo kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ turto, kurį ieÅ¡kovės nemokumo administratorė bando susigrÄ Å¾inti nagrinėjamoje byloje, todėl ir Å¡ių atsakovių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis.

Pripažinus minėtas sutartis negaliojančiomis, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina nuosavybės teisė į visÄ jomis perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovei UAB „Kardos“ grÄ Å¾intina reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Sorita“ bendrai 1 197 210 Eur sumai, nes pagal jų tarpusavio sudarytas sutartis už turtÄ buvo atsiskaityta Å¡alims atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymus, sumažinant UAB „Sorita“ skolÄ UAB „Kardos“, bet neatliekant realių mokėjimų. Jeigu teismas spręstų, kad UAB „Kardos“ buvo sÄ Å¾ininga, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama nuosavybės teisė tik į UAB „Kardos“ neperleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tuo tarpu iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 1 162 571,38 Eur suma, kaip negrÄ Å¾intino turto ekvivalentas, apskaičiuota pagal tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytose sutartyse nurodytas turto kainas.

Taikant restitucijÄ atsakovei UAB „Sorita“ jokios piniginės lėšos ir/ar reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę negrÄ Å¾intinos, kadangi atsakovė į bylÄ nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimÄ . Negaliojančiomis pripažintinos ir hipotekos sutartys, kadangi jomis negalėjo bÅ«ti įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį atsakovė UAB „Sorita“ įgijo neteisėtai.

5. Atsakovė UAB „Sorita“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti sandorių prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms teisės normoms, kadangi nustačius, jog akcininko sprendimus pasirašė ne N. R., galima bÅ«tų spręsti dėl akcininko sprendimų negaliojimo, bet ne dėl pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojimo. Ginčo sandoriai yra sudaryti teisėtai – notarine forma, sandorį sudarė ir pasirašė ieÅ¡kovės ir atsakovės teisėti vadovai. Nėra duomenų, kad bÅ«tų priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame bÅ«tų konstatuota, jog ieÅ¡kovės akcininko sprendimai, kuriais iÅ¡reikÅ¡ta akcininko valia sudaryti ginčo sandorius, yra suklastoti. Tokiu bÅ«du teiginys, kad sandoris prieÅ¡tarauja BK 300 straipsniui, nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, nepagrįstas.

6. Atsakovės teigimu, net jeigu ekspertas nustatytų, kad akcininkų sprendimus pasirašė ne N. R., to nepakaktų sandoriams nuginčyti CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė UAB „Sorita“ tikrai buvo nesÄ Å¾ininga ir žinojo, kad akcininko sprendimus pasirašė ne N. R.. Jokių įrodymų apie UAB „Sorita“ nesÄ Å¾iningumÄ nėra. Atsakovės vadovo įsitikinimas, kad bÅ«tent jo vadovaujama Bulgarijos įmonė „Statum EOOD“ yra tikroji ir vienintelė ieÅ¡kovės akcininkė, teisiÅ¡kai nepakeičia ieÅ¡kovės akcininko. Atsakovės vadovas S. I. R. tai suprato ir negalėjo tikėtis, kad bÅ«tent jo kaip akcininko sprendimas reikalingas ginčo sandorių sudarymui, nes teisiÅ¡kai įregistruota akcininkė buvo bÅ«tent OOO „Nasa-stroi“, atstovaujama N. R., kurios pasiraÅ¡yti sprendimai ir buvo pateikti notarui ginčo sandorių sudarymui.

7. Atsakovė taip pat nurodė, kad kitoje tarp Å¡alių nagrinėtoje byloje, kurioje ieÅ¡kovė ginčijo su atsakove sudarytus paskolos ir hipotekos sandorius tuo pačiu pagrindu – kaip prieÅ¡taraujančius ieÅ¡kovės teisnumui, sudarytus nesant vienintelio akcininko pritarimo ir jo atstovo paraÅ¡o suklastojimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e3K-3-292-611/2020) panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad tam, jog atsakovė bÅ«tų pripažinta tikrai veikusi nesÄ Å¾iningai, turėjo bÅ«ti nustatyta, kad ji žinojo arba turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovės vadovas pasirašė hipotekos sutartį neturėdamas vienintelio akcininko pritarimo, o pateiktas pritarimas yra suklastotas, tačiau teismai netinkamai sprendė dėl kontrahento nesÄ Å¾iningumo ir dėl to byla galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta.

8. Atsakovės UAB „Sorita“ teigimu, tuo atveju, jei teismas nuspręstų ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, taikytina ne vienaÅ¡alė, o dviÅ¡alė restitucija, ieÅ¡kovei priteisiant ginčo turtÄ , o atsakovei priteisiant už turtÄ sumokėtus pinigus. Byloje pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovė su ieÅ¡kove pagal ginčo sutartis atsiskaitė. Atsakovė UAB „Sorita“ taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai ginčija sutartinės hipotekos sandorius, kadangi ieÅ¡kovė nebuvo jų Å¡alimi, Å¡ių sandorių galiojimÄ ieÅ¡kovė sieja iÅ¡imtinai su pirminių turto pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimu, kurių negaliojimo pagrindų neįrodė, todėl hipotekos sandorių galiojimo klausimas yra iÅ¡vestinis ir nenagrinėtinas. Hipotekos sandorių nuginčijimas pažeistų sÄ Å¾iningų hipotekos kreditorių interesus, kurių nesÄ Å¾iningumo ieÅ¡kovė net neįrodinėja.

9. Atsakovė UAB „Kardos“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovė UAB „Sorita“. Papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog atsakovė UAB „Kardos“, sudarydama sutartis su UAB „Sorita“, elgėsi nesÄ Å¾iningai. UAB „Kardos“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. gegužės 11 d. nutarčių pagrindu, t. y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo ginčijamų sutarčių sudarymo.

Nors UAB „Kardos“ buvo žinoma, kad BUAB ‚Finiens“, kuri ankščiau buvo parduoto nekilnojamojo turto savininku, jau iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau šį turtÄ Ä¯monė buvo perleidusi UAB „Sorita“ daugiau kaip prieÅ¡ 3 metus iki 2019 m. balandžio 25 d. ir 2020 m. gegužės 10 d. sutarčių sudarymo, jokie turto perleidimo apribojimai vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruoti. Kadangi ieÅ¡kovės ir UAB „Kardos“ dėl ginčijamo nekilnojamojo turto jokie prievoliniai santykiai nesieja, turtas iÅ¡ UAB „Kardos“ gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95-4.97 straipsniuose.

Kadangi UAB „Kardos“ laikytina sÄ Å¾iningu nekilnojamojo turto įgijėju, Å¡is turtas iÅ¡ jos negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas. Dalis nekilnojamojo turto, kuris Å¡iuo metu priklauso UAB „Sorita“, ir kurį nori susigrÄ Å¾inti ieÅ¡kovė, sutartine hipoteka yra įkeistas UAB „Kardos“, todėl hipoteka liktų galioti net ir tuo atveju, jei turtas bÅ«tų grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei. Atsakovė UAB „Kardos“ pažymėjo, kad žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Sorita“2019 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido UAB „Kardos“, todėl Å¡ioje dalyje sklypo hipoteka pripažintina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4.224 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

10. Atsakovė UAB „Linsana“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra UAB „Sorita“ hipotekos kreditorė, kurios naudai įkeistas UAB „Sorita“ priklausantis nekilnojamasis turtas, ir reikalavimo teisę į UAB „Sorita“ įgijo notarinės formos reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu. Įkeistas nekilnojamasis turtas areštuotas antstolio A. B. 2020 m. rugpjūčio 26 d. arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00758, kurioje vykdomas išieškojimas išieškotojo UAB „Linsana“ naudai iš skolininkės UAB „Sorita“. Paskolų suteikimas UAB „Sorita“ nėra ginčijamas, todėl galiojant pagrindinei prievolei pagal paskolos sutartis, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais hipotekos sandorius, nes tai yra šalutinė prievolė, tiesiogiai susieta ne su ginčijamomis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis, o su paskolų sutartimis, kurių vykdymas ir užtikrintas hipoteka.

11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo2019 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo ieÅ¡kovės argumentų dėl galimo akcininko sprendimų klastojimo, kas leistų spręsti, ar ginčo nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai iÅ¡ tiesų prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), t. y. pagrindiniams sutarčių teisės principams ir (ar) BK 300 straipsniui, nevertino argumentų dėl galimo atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir ginčo sandorių teisėtumo CK 1.82 straipsnio aspektu, netyrė ir nevertino aplinkybių, ar atsakovė atsiskaitė su ieÅ¡kove pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nereikalavo iÅ¡ Å¡alių pateikti tinkamų atsiskaitymo už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, nevertino argumentų, jog dalis nekilnojamojo turto yra perleista UAB „Kardos“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančiomis 26 ieÅ¡kinyje nurodytas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki2015 m. birželio 30 d. tarp ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ ir atsakovės UAB „Sorita“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis; pripažino negaliojančiomis tarp atsakovės UAB „Sorita“ ir atsakovės UAB „Kardos“ 2019 m. balandžio 25 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. sudarytas ieÅ¡kinyje nurodytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis; taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei BUAB „Finiens“ nuosavybės teise iÅ¡ atsakovių UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ ginčo sutartimis perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ atsakovei UAB „Sorita“ pagal sutartis gautus 83 365 Eur; grÄ Å¾ino atsakovei UAB „Kardos“ reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Sorita“ 1 197 210 Eur sumai; pripažino negaliojančiomis 2017 m. vasario 9 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, ir N. K., B.

B., S. P., V. D. ir V. Ū., kaip hipotekos kreditorių, sudarytÄ Maksimalios hipotekos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais,2017 m. kovo 2 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininkės ir įkaito davėjos, bei A. M., kaip hipotekos kreditoriaus, sudarytÄ Maksimalios hipotekos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, 2019 m. balandžio 24 d. tarp UAB „Sorita“, kaip skolininko ir įkaito davėjos, bei UAB „Kardos“, kaip hipotekos kreditoriaus, sudarytÄ Sutartinės hipotekos sutartį, iÅ¡skyrus dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Teismas sprendė, kad tiek ieškovės atstovo paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek teismo ekspertizės išvada, tiek liudytojos N. R. parodymais laikytina įrodyta ir nustatyta aplinkybė, kad iš esmės visi ieškovės UAB „Finiens“ vienintelio akcininko OOO „Nasha – stoi“, atstovaujamo vadovės N. R., išduoti ir pasirašyti sprendimai – sutikimai dėl ginčijamų 26 pirkimo–pardavimo sandorių objektu buvusio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, kurie buvo būtini pagal įmonės Įstatus sudarant tokio pobūdžio sandorius ir kurių pagrindu ir buvo sudaryti minėti sandoriai, buvo suklastoti, priimti nesant OOO „Nasha – stoi“ valios, be jo žinios.

Kadangi sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. sÄ moningai laisva valia yra imperatyviai bÅ«tinas kiekvienas sandorio elementas, o nagrinėjamoje byloje konstatuojama, kad UAB „Finiens“ priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti nesant esminio ieÅ¡kovės valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas, darytina iÅ¡vada dėl tokių sandorių prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės normoms, pamatiniams sutarčių teisės (laisvės) principams ir jų neteisėtumo.

Tokiu būdu ieškovės UAB „Finiens“ ieškinio reikalavimas dėl tokių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo ab initio negaliojančiomis ir niekinėmis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, tenkintinas.

15. Teismas sprendė, kad pripažinus neteisėtomis ir negaliojančiomis minėtas 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, atsiranda teisinis pagrindas kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms pripažinti negaliojančiomis ir tarp UAB „Sorita“ bei UAB „Kardos“ sudarytas 2019 m. balandžio 25 d. bei 2019 m. gegužės 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi nebūdama teisėta tokio turto savininke, UAB „Sorita“ negalėjo perleisti jo pirkimo–pardavimo sutartimis jokiems kitiems asmenims, šiuo atveju – UAB „Kardos“ (CK 1.80 straipsnis, 4.37 straipsnis).

16. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį, teismas pažymėjo, kad tokiu atveju bÅ«tina nustatyti ir kitÄ privalomÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ kontrahento (kitos sandorio Å¡alies) nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog sudarydama ginčo pirkimo–pardavimo sutartis UAB „Sorita“ buvo nesÄ Å¾ininga, o bÅ«tent kad žinojo ar/ir negalėjo nežinoti, jog UAB „Finiens“ vardu sudaromos sutartys pažeidžia imperatyvias teisės normas, įmonės Ä®status, kad pateikti vienintelio įmonės akcininko sprendimai yra suklastoti ir neatitinka to akcininko valios. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės ginčijamas 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.82 straipsnį, t. y. kaip sandorius, prieÅ¡taraujančius privataus juridinio asmens teisnumui.

17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje jokių duomenų ir įrodymų apie galimai nesÄ Å¾iningus atsakovės UAB „Kardos“ veiksmus ginčo sandorių sudarymo metu ir vėliau nėra, atsakovės UAB „Kardos“ sÄ Å¾iningumas nepaneigtas ir preziumuojamas. Kita vertus, pirminė turto savininkė UAB „Finiens“ ginčo turtÄ prarado dėl nusikalstamos veikos. Nepaisant to, kad iki Å¡iol joks asmuo (asmenys) nebuvo pripažintas kaltu padaręs minėtÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra duomenų apie priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį jokio asmens (asmenų) atžvilgiu dėl Å¡ios veikos arba kokiam nors asmeniui pareikÅ¡tus įtarimus, Å¡iuo metu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnį, pagal kasacinio teismo praktikÄ tai nepanaikina pačios nusikalstamos veikos buvimo / padarymo fakto, kaip tokio, t. y. nepaneigia to, jog Å¡iuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios UAB „Finiens“ ir prarado nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ .

18. Teismas pripažino, kad visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai imperatyvių CK normų kontekste, taip pat teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai sudaro pagrindÄ visÄ neteisėtais / niekiniais sandoriais atsakovėms UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ perleistÄ dėl nusikalstamos veikos nekilnojamÄ jį turtÄ , taikant restitucijÄ , grÄ Å¾inti natÅ«ra jo buvusiai teisėtai savininkei – UAB „Finiens“, atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės grÄ Å¾inant atsakovei UAB „Sorita“, o iÅ¡ UAB „Sorita“ grÄ Å¾inant atsakovei UAB „Kardos“ visa tai, kÄ jos buvo gavusios pagal ginčo sandorius.

19. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje yra įrodyta ir pakankamais įrodymais patvirtinta, jog pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartis ieÅ¡kovė UAB „Finiens“ iÅ¡ atsakovės UAB „Sorita“ dar faktiÅ¡kai iki pačių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo arba jų sudarymo dienÄ bendrai buvo gavusi 83 365 Eur (41 745 + 41 620) lėšų.

20. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Sorita“ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – tuometinio UAB „Finiens“ vadovo A. K. vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yti 2016 m. birželio 13 d. patvirtinimai bei atsakovės UAB „Sorita“ 2021 m. sausio 21 d. praneÅ¡imas ieÅ¡kovei apie prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ â€“ bei juose esantys duomenys, jų tikrumas ir atitikimas tikrovei visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei esančių įrodymų kontekste teismui kelia pagrįstų abejonių ir jie, teismo nuomone, negali bÅ«ti laikomi pakankamai ir patikimai įrodančiais UAB „Sorita“ atsiskaitymo pagal ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Finiens“ faktÄ .

21. Nagrinėjamoje byloje tiek dabartiniai hipotekos kreditoriai UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“, tiek ir pirminiai hipotekos kreditoriai N. K., B. B., S. P., V. D. , V. Ū. ir A. M. laikyti sÄ Å¾iningomis hipotekos sandorio Å¡alimis. Visose hipotekos sutartyse skolininkė UAB „Sorita“ patvirtino, kad įkeičiami daiktai priklauso jai nuosavybės teise, neperleisti kitiems asmenims, neareÅ¡tuoti, nėra jokių apribojimų disponuoti daiktais ar jokių kitokių taikomų suvaržymų, jog UAB „Sorita“ yra pilnai atsiskaičiusi už įkeičiamÄ turtÄ , sutarčių sudarymas neprieÅ¡tarauja jokiems privalomiems teisės aktams, teismo sprendimams, pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis prisiimtiems įsipareigojimams, nepažeidžia kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgęs į nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad sutartinės hipotekos sandoriai nagrinėjamu atveju pripažįstami negaliojančiais tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditoriai neatsako, teismas sprendė, kad sÄ Å¾iningiems hipotekos kreditoriams Å¡iuo atveju negali kilti neigiami teisiniai padariniai, ir jų atžvilgiu paliktinos galioti hipotekos kreditorių teisės.

22. Spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei priteisimo teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovų kaltės dėl sudarytų pirkimo–pardavimo bei hipotekos sandorių nebuvimo, jų sÄ Å¾iningumo, tÄ aplinkybę, kad nors formaliai jų statusas yra atsakovų, tačiau faktiÅ¡kai sandoriai pripažinti negaliojančiais ne dėl Å¡ių asmenų kokių nors nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų bei kaltės, o pirmiausia dėl pačios ieÅ¡kovės UAB „Finiens“ valios sudaryti sandorius, kaip bÅ«tinojo jų elemento, nebuvimo, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, sprendė, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ , kurių realiai ir pati ieÅ¡kovė UAB „Finiens“ nepatyrė, nepriteisti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 23. Atsakovė UAB „Linsana“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (be kitų reikalavimų) prašė pripažinti 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorius negaliojančiais.

Ieškovė nenurodė nei faktinio, nei teisinio hipotekos sandorių ginčijimo pagrindų. Hipotekos sandorių pripažinimas negaliojančiais, nesant faktinio ir teisinio pagrindo, neabejotinai pažeidžia atsakovės UAB „Linsana“, kaip hipotekos kreditorės teises, nes panaikinus hipotekos sandorius, UAB „Linsana“ netenka prievolių pagal paskolos sutartis, užtikrinimo. 23.2. Hipotekos sandoris yra šalutinė prievolė, tiesiogiai susieta ne su ginčijamomis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis, o su paskolų sutartimis, kurių vykdymas ir užtikrintas hipoteka.

Vien teismo nurodytų hipoteka įkeisto turto sandorių pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais, nėra pagrindas naikinti hipotekÄ , nes tai turėtų neigiamų pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui ir patikimumui, paneigtų hipotekos esmę (glaudų hipotekos ryšį su daiktu) ir hipotekos sandorio Å¡alių teisėtus lÅ«kesčius, Å¡iuo atveju, UAB „Linsana“ teisėtÄ lÅ«kestį atgauti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto.

24. IeÅ¡kovė BUAB „Finiens“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo2021 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ pakeisti – iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti motyvus, kuriais ieÅ¡kovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu buvo atmesti ir konstatuoti, kad teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte iÅ¡vardinti sandoriai pripažįstami negaliojančiais taip pat ir kaip prieÅ¡taraujantys juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis); panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ atsakovei UAB „Sorita“ priteista pagal sutartį gauta 83 365 Eur suma; panaikinti sprendimo dalį, kurioje, pripažinus negaliojančiomis UAB „Sorita“ sudarytas sutartinės hipotekos sutartis, nurodyta, kad lieka galioti hipotekos kreditorių teisių perėmėjų teisės; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 24.1. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės UAB „Sorita“ sÄ Å¾iningumo, neįvertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Sorita“ 9 mėnesių laikotarpiu buvo sudaryti daugkartiniai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, kuriais ieÅ¡kovei priklausęs turtas buvo perleidžiamas atsakovės nuosavybėn, už jį neatsiskaitant. Neabejotina, kad sandorio Å¡alis, sudaranti daug ir didelės vertės sandorių, turi įvertinti, ar yra įvykdytos visos tokių sandorių sudarymo sÄ lygos, įskaitant pareigÄ Ä¯vertinti, ar yra gauti visi teisės aktuose ir pardavėjo steigimo dokumentuose reikalaujami pritarimai ir sutikimai. 24.2.

Atsakovė UAB „Sorita“, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir žinodama apie teisme vykstantį ginÄÄ , kuriame ginčijama Juridinių asmenų registre įregistruoto akcininko nuosavybė į akcijas, įskaitant teisę priimti įmonės steigimo dokumentuose numatytus sprendimus dėl įmonės turto pardavimo, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų priėmė sprendimus dėl turto pardavimo, žinodama rizikÄ , kad visi sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. 24.3. Atsakovė UAB „Sorita“ 83 365 Eur kainos dalies sumokėjimÄ Ä¯rodinėjo V.

K. vienašališkai išrašytais kasos pajamų orderio kvitais, nors šis asmuo sutartis tvirtinusiems notarams pateikė suklastotus ieškovės akcininko sprendimus. 24.4. Atsakovė UAB „Sorita“ suabejoti sutarčių sudarymo metu V. K. pateiktų ieškovės akcininko sprendimų tikrumu ir patikimumu turėjo ir dėl to, kad ieškovės akcininko – Rusijos Federacijoje įsteigtos ir veikiančios įmonės OOO „Nasha-stroi“ tariamai surašyti ir patvirtinti dokumentai buvo parengti tik lietuvių kalba. 24.5.

Teismo posėdyje atsakydamas į ieÅ¡kovės atstovo klausimus UAB „Sorita“ atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kokios priežastys sudarė pagrindÄ atsiskaitymui tarp dviejų verslo subjektų naudoti iÅ¡imtinę atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkÄ . Tai, kad Å¡ios Å«kinės operacijos nebuvo apskaitytos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (pinigų plovimo prevencijos tikslais) sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti tokių Å«kinių operacijų realumu ir jas atspindinčių dokumentų tikrumu. 24.6.

Nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. birželio 29 d. sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse pateikti patvirtinimai apie atitinkamų sumų sumokėjimÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis neatitinka tikrovės, nes tokių sumų grynaisiais pinigais sumokėjimas fiksuotas tik2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvite, tai yra jau po atitinkamų sutarčių sudarymo ir notarinio patvirtinimo. 24.7. Susipažinus su į bylÄ pateiktų atsakovės UAB „Linsana“ 2018 m. birželio 26 d. sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turiniu matyti, kad reikalavimo teisės į UAB „Sorita“ kartu su jas užtikrinančiais sutartinės hipotekos sandoriai buvo įgytos pradiniams kreditoriams sumokant visÄ reikalavimo sumÄ .

Tikėtina, kad tokių sandorių sudarymo tikslas buvo ne įgyti pinigines lėšas pagal įgytus reikalavimus į atsakovę UAB „Sorita“, o įgyti daiktinę teisę – hipotekos teisę į atsakovei UAB „Sorita“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurio perleidimo sandorių jau buvo pradėtas ginčas teisme. Taigi, toks 2018 m. birželio 26 d. sandorių sudarymo tikslas gali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovės UAB „Sorita“ interesų tenkinimas, apsunkinant iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ teisminio ginčo objektu esantį turtÄ . 24.8.

Vertinant atsakovės UAB „Kardos“ sÄ Å¾iningumÄ , sudarant 2019 m. balandžio 24 d. hipotekos sandorį, svarbu yra tai, kad bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu UAB „Kardos“ atstovas nurodė, jog hipotekos sandoris buvo sudarytas, užtikrinant UAB „Sorita“ įsipareigojimus pagal 2019 m. sausio mėn. iÅ¡duotus vekselius, tačiau negalėjo nurodyti, kokių konkrečių Å«kinių operacijų ar sandorių pagrindu buvo iÅ¡duotas 2019 m. sausio 18 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 1 680 000 Eur sumai ir pripažino, kad tikėtinai Å¡i prievolė atsirado ne iÅ¡ pagrindinės pastatų administravimo veiklos. 24.9.

Atsakovė UAB „Kardos“ prieÅ¡ sandorių sudarymÄ turėjo objektyvų pagrindÄ patikrinti istorinius Nekilnojamojo turto registro duomenis, o iÅ¡ jų turėjo realiÄ galimybę sužinoti tiek apie buvusį Å¡io turto savininkÄ ir teisme nagrinėjamoje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek apie tebesitęsiantį teisminį ginÄÄ , galintį turėti įtakos UAB „Kardos“ kaip nekilnojamojo turto ir hipotekos teisės įgijėjo teisėms ir interesams.

25. Atsakovė UAB „Kardos“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Teismas imperatyvia norma, kuri buvo pažeista UAB „Sorita“ ir UAB „Finiens“ sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sutartis, laikė CK 1.63 straipsnio 1 dalį, tačiau Å¡i įstatymo norma negali bÅ«ti laikoma imperatyvia. 25.2.

Sudarant ginčo sandorius tarp UAB „Sorita“ ir UAB „Finiens“ buvo pateikti UAB „Finiens“ vienintelio akcininko sprendimai. Nors vėliau buvo nustatyta, kad UAB „Finiens“ vienintelio akcininko sprendimuose nurodyto akcininko atstovo paraÅ¡ai yra suklastoti, tačiau Å¡is faktas turėtų bÅ«ti traktuojamas tik kaip juridinio asmens valios trÅ«kumas. Todėl Å¡iuo atveju ginčo santykiams teismas privalėjo taikyti ne CK 1.80 straipsnio, o CK 1.82 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimÄ . 25.3.

Nustačius, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp UAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“, teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, o taip pat pripažino, kad nėra pagrindo laikyti minėtas sutartis negaliojančiomis pagal CK 1.82 straipsnį, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimų dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovo BUAB „Finiens“ ir atsakovo UAB „Kardos“, pripažinimo negaliojančiomis. 25.4.

Nors ginčo sandorius UAB „Finiens“ vardu pasirašė bendrovės vadovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jam ar kokiam nors kitam asmeniui būtų pareikšti įtarimai dėl dokumento suklastojimo ar panaudojimo. Taigi, vien tik tas faktas, vienintelio akcininko sprendimus pasirašė ne tuose dokumentuose nurodytas asmuo, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnyje.

26. Atsakovė UAB „Sorita“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Faktinė aplinkybė, kad UAB „Finiens“ vienintelio akcininko OOO „Nasa-stroi“ atstovės N. R. sutikimuose sudaryti sutartis yra ne N. R. paraÅ¡as, nekeičia teisinės ginčo santykių kvalifikacijos ir iÅ¡ esmės reiÅ¡kia akcininko pritarimo nebuvimÄ , t. y.

UAB „Finiens“ valios trÅ«kumÄ . 26.2. Tiek UAB „Sorita“, tiek UAB „Kardos“ pripažintos sÄ Å¾iningomis sandorio Å¡alimis, tačiau teismas nepagrįstai Å¡ių aplinkybių nelaikė reikÅ¡mingomis ir nusprendė, kad sandorio negaliojimui CK 1.80 straipsnio pagrindu Å¡alies nesÄ Å¾iningumas lemiamos įtakos neturi. 26.3. Hipotekos sandorius pripažinus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismo sprendime turi bÅ«ti įvardinta ir konkreti imperatyvi įstatymo nuostata, kuriÄ pažeidžia Å¡ie sandoriai, o to nepadarius, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismo sprendimas laikytinas nepakankamai pagrįstu. 26.4.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamos paskolos sutartys ir paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, jie yra nenuginčyti, galiojantys, todėl hipotekos sandoriai negali bÅ«ti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. 26.5. UAB „Sorita“ už sutarčių pagrindu įsigytÄ ginčo turtÄ sumokėjo visÄ kainÄ ir Å¡ioje byloje yra pateikti visi kainos sumokėjimÄ patvirtinantys įrodymai. IeÅ¡kovė BUAB „Finiens“ nebuvo pareiÅ¡kusi reikalavimo dėl 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir atlikto įskaitymo negaliojimo, jo neginčijo viso bylos nagrinėjimo metu, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismui net nebuvo pagrindo nagrinėti ir nustatinėti aplinkybių, kokiu pagrindu atsirado reikalavimo teisė ir pan. 26.6.

Skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovės nepagrįstai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos kitiems proceso dalyviams ir valstybei. Atsakovė UAB „Sorita“ turėtų bÅ«ti atleista nuo visų bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes, kaip matyti iÅ¡ teismo motyvų, ne dėl atsakovės kaltės ar nesÄ Å¾iningumo, o dėl pačios ieÅ¡kovės valios sudaryti sandorius nebuvimo, sandoriai pripažinti negaliojančiais. Teismui nusprendus nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių ir nepriteisti žyminio mokesčio, Å¡i taisyklė turi bÅ«ti taikoma visoms byloje patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms. 26.7.

Kartu su apeliaciniu skundu UAB „Sorita“ teikia dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę atsiradimo pagrindÄ , kurių pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

27. Trečiasis asmuo UAB „Nikosparta“ atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ apeliacinį skundÄ tenkinti, o atsakovų UAB „Linsana“, UAB „Sorita“ ir UAB „Kardos“ apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi tokie argumentai: 27.1. Byloje yra surinkti įrodymai, kad sudarant UAB „Finiens“ nekilnojamojo turto perleidimo UAB „Sorita“ sandorius buvo panaudoti suklastoti UAB „Finiens“ akcininko sprendimai dėl turto pardavimo, todėl tokie sandoriai nėra laikomi teisėtais ir galiojančiais.

Taip pat teisėtais negali bÅ«ti pripažinti ir po Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo UAB „Sorita“ sudaryti ginčo nekilnojamojo turto tolesnio perleidimo bei hipotekos sandoriai, kuriais akivaizdžiai siekta neteisėtų tikslų – apsunkinti Å¡ioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymÄ , t. y. ginčo turto grÄ Å¾inimÄ BUAB „Finiens“ nuosavybėn. 27.2. Trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio pagrindu. 27.3.

Trečiasis asmuo palaiko pozicijÄ , kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Sorita“ atsiskaitė (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) su UAB „Finiens“ už ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tokiu bÅ«du nėra pagrindo taikant restitucijÄ UAB „Sorita“ naudai priteisti jokių lėšų iÅ¡ bankrutuojančios įmonės.

28. IeÅ¡kovė UAB „Finiens“ atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o atsakovių apeliacinius skundus atmesti, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti; tuo atveju, jei bus tenkintas atsakovės UAB „Sorita“ apeliacinio skundo praÅ¡ymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, taip pat prijungti prie bylos ieÅ¡kovės kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikiamus dokumentus ir kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ su praÅ¡ymu pateikti duomenis, ar Å«kinės operacijos grynaisiais pinigais, kurios yra užfiksuotos atsiliepime nurodytuose atsakovės UAB „Sorita“ dokumentuose, buvo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotos už pinigų plovimo kontrolę atsakingoje institucijoje; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi tokie argumentai: 28.1. Atsakovė UAB „Sorita“ neatsižvelgia į susiklosčiusiÄ iÅ¡skirtinę situacijÄ â€“ ginčijami turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti pateikus suklastotus akcininko sprendimus. Taigi, ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės panaudojimo, o ne dėl sprendimų priėmimo procedÅ«rų bendrovėje pažeidimo. 28.2. Teismas sprendime iÅ¡samiai ir tinkamai pagrindė, kodėl teisės aktuose įtvirtintų esminių sandorių sudarymo sÄ lygų (tarp jų ir tinkamas sutarties valios sudaryti sandorį iÅ¡reiÅ¡kimas) nebuvimas vertintinas imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių sandorių sudarymo tvarkÄ ir sÄ lygas, pažeidimu. 28.3.

Teismo sprendimas taikyti restitucijÄ natÅ«ra, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančios sandorio pasekmę, neprieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai. 28.4. Atsakovė UAB „Sorita“ nepagrįstai apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus. IeÅ¡kovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir nepripažino ginčo sutartyse numatytos kainos sumokėjimo ieÅ¡kovei fakto. Tuo tarpu vien konkrečių nuorodų į teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo tarp verslo subjektų (juridinių asmenų) tvarkÄ , pateikimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės ar nauji duomenys.

Be to, pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, pasiÅ«lė Å¡alims pateikti atsiskaitymo už įsigytÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ faktÄ patvirtinančius įrodymus. 28.5. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priims į bylÄ kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, ieÅ¡kovė praÅ¡o kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , ar kompetentingi Å«kines operacijas grynaisiais pinigais atlikę subjektai deklaravo jas teisės aktų nustatyta tvarka (pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymÄ ).

29. Trečiasis asmuo notarė Auksė PoÅ¡kuvienė atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinių skundų tenkinimo klausimÄ spręsti Lietuvos apeliacinio teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi tokie argumentai: 29.1. Visi ieÅ¡kovės ginčijamų sandorių sudarymui reikalingi dokumentai notarei buvo pateikti, o sandorių patvirtinimui nebuvo jokių faktinių ir/ar teisinių kliūčių, todėl jie buvo teisėtai ir pagrįstai patvirtinti. 29.2.

Notarė neturėjo jokių objektyvių galimybių prieš patvirtindama ginčo sandorius nustatyti, kad ieškovės vienintelio akcininko sprendimai buvo suklastoti, nesant šio akcininko valios, be jo žinios. 29.3. Jei šių aplinkybių dėl suklastotų parašų negalėjo žinoti atsakovė UAB „Sorita“, atitinkamai jos negalėjo būti žinomos ir sandorius patvirtinusiai notarei.

30. Atsakovė UAB „Kardos“ atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ pakeisti pagal atsakovės UAB „Kardos“ apeliacinio skundo reikalavimus. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi tokie argumentai: 30.1. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, ir nei vienas iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų nekvestionavo ir neginčijo hipotekos kreditorių, tarp jų ir UAB „Kardos“ sÄ Å¾iningumo. 30.2.

Hipotekos sandorių sudarymo metu įkeičiamo nekilnojamojo turto savininku viešajame registre buvo nurodyta būtent atsakovė UAB „Sorita“, ir nei Nekilnojamojo turto registre, nei kituose viešuosiuose registruose nebuvo duomenų dėl savininko disponavimo turtu ribojimų, suvaržymų. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad sandorio šalys turėtų tikrinti ne tik istorinius viešojo registro duomenis, bet ir domėtis civilinių bylų, kuriose anksčiau buvo taikyti apribojimai sandorio objektams, baigtimi. 30.3.

Tiek 2019 m. balandžio 24 d. hipotekos sandorį, tiek 2019 m. balandžio 25 d. ir2019 m. gegužės 10 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis UAB „Kardos“ sudarė, siekdama arba užtikrinti savo reikalavimus (hipotekos sandorio atžvilgiu), arba priimti dalinį prievolės įvykdymÄ (pirkimo–pardavimo sutarčių atžvilgiu) iÅ¡ UAB „Sorita“ pagal pastarosios prievoles, kylančias iÅ¡ vekselių, kas ir buvo nurodyta sudarytose sutartyse.

31. Atsakovė UAB „Sorita“ atsiliepime į ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į nurodomi tokie argumentai: 31.1. Net ir nustačius, kad ieÅ¡kovės akcininko sprendimus pasirašė ne akcininko OOO „Nasa-stroi“ atstovė N. R., Å¡i aplinkybė nepakankama sandorio nuginčijimui CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes bÅ«tina nustatyti ir kitÄ sÄ lygÄ , t. y. kad atsakovė UAB „Sorita“, sudarydama ginčo sandorius, tikrai buvo nesÄ Å¾ininga.

Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Sorita“, sudarydama sandorius, žinojo, kad notarui pateiktus akcininkų sprendimus pasirašė ne N. R., ši aplinkybė paaiškėjo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atlikus ekspertizę. 31.2. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad UAB „Sorita“ žinojo arba turėjo žinoti apie suklastotus akcininko sprendimus ir remdamasis tarp tų pačių šalių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. priimtoje nutartyje civilinėje bylojeNr. e3K-3-292-611/2020 pateiktais išaiškinimais, pagrįstai nepripažino sandorių negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Priešingai, nei teigia ieškovė, minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra analogiškos, abejose bylose sandoriai ginčijami tais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. 31.3. Dokumentų parengimas tik lietuvių kalba atsakovei UAB „Sorita“ nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių abejonių, nes ieškovė yra sudariusi ir kitų sandorių, kurių sudarymui taip pat buvo reikalingi akcininko sprendimai, ir visi jie būdavo parengti tik lietuvių kalba.

Be to, atsakovė UAB „Sorita“ buvo įsitikinusi, kad visus dokumentus patikrins notaras, pareikalaus papildomų dokumentų, jei jie bus reikalingi. 31.4. IeÅ¡kovė nepagrįstai ginčija sprendimo dalį dėl UAB „Sorita“ naudai priteistos 83 365 Eur sumos iÅ¡ BUAB „Finiens“. Byloje yra pateikti ne tik V. K. pasiraÅ¡yti patvirtinimai apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ , bet ir BUAB „Finiens“ pirminiai apskaitos dokumentai – pajamų orderių kvitai, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina pinigų gavimo faktÄ sprendimÄ dėl UAB „Sorita“ naudai priteistos 83 365 Eur sumos iÅ¡ BUAB „Finiens“. 31.5.

Kadangi pinigai buvo perduoti V. K., tai pajamų orderio kvitÄ jis ir pasirašė. Be to, kasos pajamų orderio galiojimui visiÅ¡kai pakanka pinigus gavusio ir sumokėjusio asmens parašų. 31.6. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas neįpareigoja privačių juridinių asmenų praneÅ¡ti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai apie įvykusias grynųjų pinigų operacijas, kurių suma yra lygi arba virÅ¡ija 15 000 Eur. Nei ieÅ¡kovė BUAB „Finiens“, nei atsakovė UAB „Sorita“, nepatenka į Å¡iame įstatyme iÅ¡vardintų asmenų sÄ raÅ¡Ä , kuriems tokia pareiga nustatyta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo ir įrodymų iÅ¡reikalavimo 33. Atsakovė UAB „Sorita“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2012 m. kovo 14 d. preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį; UAB „Finiens“2012 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. 57; UAB „Finiens“ 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. 59; UAB „Grangeras“ 2012 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderįNr. 03/14; UAB „Grangeras“ 2012 m. kovo 15 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 03/15;2014 m. spalio 22 d.

Reikalavimo perleidimo sutartį.

34. IeÅ¡kovė UAB „Finiens“ atsiliepime į atsakovės UAB „Sorita“ pateikė praÅ¡ymÄ , tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas priims į bylÄ kartu su apeliaciniu skundu teikiamus atsakovės UAB „Sorita“ naujus įrodymus, kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ , ar naujai atsakovės UAB „Sorita“ pateiktuose įrodymuose nurodyti Å«kines operacijas grynaisiais pinigais atlikę subjektai (UAB „Grangeras“, UAB „Finiens“) deklaravo jas teisės aktų nustatyta tvarka.

35. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

37. IÅ¡ atsakovės UAB „Sorita“ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pateiktas naujais įrodymais ji iÅ¡ esmės siekia pagrįsti, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę UAB „Finiens“, todėl po 2016 m. sausio 21 d. praneÅ¡imo ieÅ¡kovei UAB „Finiens“ apie atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ 2 019 227,57 Eur sumai nebeliko skolinga ieÅ¡kovei. Atsakovės teigimu, bÅ«tinybė teikti naujus įrodymus atsirado tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepripažino 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įgytos UAB „Sorita“ reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, visus naujai pateiktus įrodymus atsakovė UAB „Sorita“ galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, turėtų tirti ir vertinti aplinkybes dėl atsakovės UAB „Sorita“ tinkamo atsiskaitymo su ieÅ¡kove už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , siÅ«lyti Å¡alims pateikti tinkamus atsiskaitymo faktÄ patvirtinančius įrodymus (buhalterinius dokumentus).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, be kita ko, pasiÅ«lė atsakovei UAB „Sorita“ iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti teismui atsiskaitymo už įsigytÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ faktÄ patvirtinančius įrodymus (buhalterinius dokumentus, t. y. sÄ skaitas, banko mokėjimų nurodymus, grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kasos iÅ¡laidų/pajamų orderius ir pan.), tačiau nustatytu terminu atsakovė UAB „Sorita“ tokių įrodymų neteikė.

IÅ¡dėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovė UAB „Sorita“ naujus įrodymus pateikė pavėluotai, todėl nėra pagrindo jų prijungti prie bylos.

39. Netenkinus atsakovės UAB „Sorita“ praÅ¡ymo dėl įrodymų prijungimo, atitinkamai netenkinamas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl įrodymų, kuriais ieÅ¡kovė siekia paneigti atsakovės pateiktų įrodymų pagrįstumÄ , iÅ¡reikalavimo. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu 40. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Finiens“ (pardavėja) laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. sudarė 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis pardavė atsakovei UAB „Sorita“ (pirkėjai) nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus, Å«kinius pastatus, garažus (boksus), gyvenamuosius namus ir kt.) iÅ¡ viso už 2 130 164,88 Eur.

Sudarant minėtas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, ieÅ¡kovę atstovavo tuometinis bendrovės direktorius V. K.. Minėtose nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „Sorita“ su ieÅ¡kove atsiskaitė iÅ¡ dalies, t. y. dalį kainos sumokėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis, o likusiÄ kainos dalį (arba visÄ kainos dalį) įsipareigojo sumokėti iki tam tikro sutartyse nustatyto termino.

41. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad minėti sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi buvo sudaryti suklastojus vienintelio ieškovės akcininko sprendimus, taigi nesant ieškovės valios, todėl yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais (CK 1.80 straipsnis).

42. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi; antra, kad sandoris Å¡iÄ imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ pažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-6-915/2015; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 ir kt.).

43. Å iÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartyje, kuria grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nurodė, kad Å¡iuo atveju tik nustačius, jog ginčo sutartys buvo sudarytos remiantis suklastotų vienintelio akcininko sprendimų pagrindu, galima bÅ«tų spręsti, ar akcininko, taigi ir vienos iÅ¡ sandorių Å¡alies – ieÅ¡kovės UAB „Finiens“  – valia sudaryti ginčo sutartis buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta.

Nustačius, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos UAB „Finiens“ vadovui pateikus suklastotus akcininko sprendimus, t. y. ne tik veikiant ultra vires (viršijus įgaliojimus), bet ir galimai apgaulingai sudarius įspūdį, kad veikia teisėtai (pagal bendrovės Įstatus), būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijamos sutartys yra niekiniai sandoriai, nes prieštarauja pagrindiniams sutarčių teisės principams – nebuvo vienos iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių šalies valios išreiškimo.

Tokiu atveju bÅ«tų pagrindas spręsti dėl sandorių (ne)galiojimo pagal CK 1.80 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , t. y. dėl sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms.

44. Pagal UAB „Finiens“ Ä®statų 13 punkto 17 papunktį, 14 punktÄ , 15 punkto 10 papunktį, visuotinis akcininkų susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę priimti sprendimÄ dėl pritarimo bendrovės vadovui sudaryti ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, ir bendrovės vadovas (direktorius) priima sprendimus dėl tokio turto perleidimo, tik jeigu yra gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas; jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raÅ¡tiÅ¡ki sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

45. Byloje nustatyta, kad UAB „Finiens“ vienintelio akcininko, valdančio 100 procentų bendrovės akcijų – Rusijos Federacijos įmonės OOO „Nasa-stroi“, atstovaujamos direktorės N. R., 2014 m. rugsėjo 22 d., 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. balandžio 15 d.,2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. birželio 12 d.,2015 m. birželio 16 d. ir 2015 m. birželio 26 d. sprendimais nuspręsta parduoti atsakovei UAB „Sorita“ ieÅ¡kovei priklausiusius nekilnojamojo turto objektus už atitinkamÄ kainÄ , įgalioti bendrovės vadovÄ V. K. pasiraÅ¡yti pirkimo–pardavimo sutartis ir visus dokumentus, susijusius su Å¡iais sandoriais. BÅ«tent Å¡ių OOO „Nasa – stroi“, atstovaujamo N. R., kaip vienintelio UAB „Finiens“ akcininko, sprendimų pagrindu ir buvo sudarytos nurodytos 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys tarp UAB „Finiens“, kuriÄ atstovavo vadovas – direktorius V. K., ir atsakovės UAB „Sorita“.

46. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tiek ieškovės atstovo paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek teismo ekspertizės išvada, tiek liudytojos N. R. parodymais, pripažino, kad iš esmės visi ieškovės UAB „Finiens“ vienintelio akcininko OOO „Nasha – stoi“, atstovaujamo vadovės N. R., išduoti ir pasirašyti sprendimai – sutikimai dėl minėtų 26 pirkimo–pardavimo sandorių objektu buvusio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, kurie buvo būtini pagal įmonės Įstatus sudarant tokio pobūdžio sandorius ir kurių pagrindu ir buvo sudaryti minėti sandoriai, buvo suklastoti, priimti nesant OOO „Nasha – stoi“ valios, be jo žinios. Nei ieškovė, nei atsakovės pateiktuose apeliaciniuose skunduose šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės neginčija.

47. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijami sandoriai sudaryti ieÅ¡kovei UAB „Finiens“, kaip juridiniam asmeniui, laisvai ir tinkamai nesuformavus ir neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios dėl teisinio rezultato (atitinkamo nekilnojamojo turto perleidimo atsakovės UAB „Sorita“ nuosavybėn), taigi nesant esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas, padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, pamatiniams sutarčių teisės (laisvės) principams ir yra neteisėti.

48. Atsakovė UAB „Sorita“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje suformuluotÄ reikalavimÄ , pripažįstant sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nurodyti konkrečiÄ imperatyviÄ Ä¯statymo normÄ , kuriai sandoriai prieÅ¡tarauja. Atsakovė UAB „Kardos“, taip pat nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nurodo, kad skundžiamame sprendime minima CK 1.63 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvi.

49. Pasisakydama dėl minėtų apeliacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Imperatyvi įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamÄ straipsnį, bÅ«tina nurodyti ir konkrečiÄ imperatyviÄ normÄ , kuriai sandoris prieÅ¡tarauja.

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad sandoriais laisva valia siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. sÄ moningai laisva valia yra imperatyviai bÅ«tinas kiekvienas sandorio elementas. Lietuvos apeliacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo,2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, kad veiksmai, neturintys esminio valios elemento, t. y. siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas, negali bÅ«ti pripažįstami sandoriais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra niekiniai.

51. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Finiens“ priklausiusio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti suklastotų ieÅ¡kovės vienintelio akcininko sprendimų pagrindu, taigi ieÅ¡kovei UAB „Finiens“, kaip juridiniam asmeniui, laisvai ir tinkamai nesuformavus ir neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios dėl teisinio rezultato (atitinkamo nekilnojamojo turto perleidimo atsakovės UAB „Sorita“ nuosavybėn). Darytina iÅ¡vada, kad ginčijami sandoriai sudaryti nesant esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas. Taigi, Å¡iuo atveju nustačius vienos iÅ¡ sandorių Å¡alių esminio valios elemento nebuvimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pagrindiniams sutarčių teisės principams – nėra CK 1.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto privalomo sandorio elemento.

52. Atsakovės UAB „Kardos“ teigimu, nors byloje buvo nustatyta, kad UAB „Finiens“ vienintelio akcininko sprendimuose nurodyto akcininko atstovo paraÅ¡ai yra suklastoti, tačiau Å¡is faktas turėtų bÅ«ti laikomas kaip juridinio asmens valios trÅ«kumas, todėl ginčo santykiams pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ne CK 1.80 straipsnio, o CK 1.82 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimÄ .

53. Su tokiu atsakovės UAB „Kardos“ vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , juridinio asmens organo kompetencijos pažeidimas reiÅ¡kia, kad sandoris turi valios trÅ«kumÄ , kuris gali bÅ«ti paÅ¡alintas juridiniam organui pritarus jo sudarymui (CK 1.79, 2.84 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-17/2011). Å iuo atveju ginčo sandoriai buvo sudaryti ne dėl vidinių sprendimų priėmimo procedÅ«rų ieÅ¡kovės įmonėje pažeidimo, o bÅ«tent dėl apgaulės panaudojimo (dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento pateikimo), kas Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, kad sandoriai sudaryti ieÅ¡kovei laisvai ir tinkamai nesuformavus ir neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios dėl teisinio rezultato (atitinkamo nekilnojamojo turto perleidimo atsakovės UAB „Sorita“ nuosavybėn).

Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove UAB „Kardos“, kad Å¡uo atveju ieÅ¡kovė sandorius ginčyti gali bÅ«ti tik CK 1.82 straipsnio pagrindu. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu 54. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

55. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ , ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).

56. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali yra trečioji nustatytina sÄ lyga (dėl kontrahento nesÄ Å¾iningumo), nes ginčo dėl to, kad sandoriai sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovės valdymo organų kompetencijÄ , nėra. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, nepaneigus kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali bÅ«ti ginamos kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006).

57. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad nėra pakankamo, objektyviais įrodymais patvirtinto pagrindo konstatuoti, jog sudarydama ginčo pirkimo–pardavimo sutartis UAB „Sorita“ buvo nesÄ Å¾ininga, o bÅ«tent kad žinojo ar/ir negalėjo nežinoti, jog UAB „Finiens“ vardu sudaromos sutartys pažeidžia imperatyvias teisės normas, įmonės Ä®status, kad juos sudarydamas įmonės vadovas peržengia savo kompetencijos ribas, kad sandoriai sudaromi nesant jiems bÅ«tino vienintelio įmonės akcininko sprendimo ir pritarimo dėl tokių sandorių sudarymo, kad pateikti vienintelio įmonės akcininko sprendimai yra suklastoti ir neatitinka to akcininko valios.

58. IeÅ¡kovė UAB „Finiens“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės UAB „Sorita“ sÄ Å¾iningumo, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Sorita“ 9 mėnesių laikotarpiu buvo sudaryti daugkartiniai nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, kuriais ieÅ¡kovei priklausęs turtas buvo perleidžiamas atsakovės nuosavybėn, už jį tinkamai neatsiskaitant, todėl neabejotina, kad atsakovė UAB „Sorita“ turėjo įvertinti, ar yra įvykdytos visos tokių sandorių sudarymo sÄ lygos.

Be to, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė  „Sorita“, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir žinodama apie teisme vykstantį ginÄÄ , kuriame ginčijama Juridinių asmenų registre įregistruoto akcininko nuosavybė į akcijas, įskaitant teisę priimti įmonės steigimo dokumentuose numatytus sprendimus dėl įmonės turto pardavimo, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų priėmė sprendimus dėl turto pardavimo, žinodama rizikÄ , kad visi sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovė UAB „Sorita“ (ne)sÄ Å¾iningumo, aplinkybė, kad 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai buvo sudaryti per 9 mėnesių laikotarpį, pati savaime nepatvirtinta atsakovės nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Sorita“ žinojo arba turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovės vadovas pasirašė sandorius, neturėdamas vienintelio akcininko pritarimo, o pateiktas pritarimas yra suklastotas.

60. Vien aplinkybė, kad vienintelio ieškovės akcininko OOO „Nasha – stroi“, kuris yra Rusijos Federacijoje registruota bendrovė, sprendimai buvo surašyti lietuvių kalba, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „Sorita“ turėjo suabejoti jų tikrumu. Kaip teisingai pažymi atsakovė UAB „Sorita“, visus sandorius tvirtino notaras, kuris neabejotinai tikrino visus reikalingus dokumentus sandoriams sudaryti, tarp jų ir akcininko sprendimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau jų tikrumu nesuabejojo.

Aplinkybė, kad pagal ginčo sandorius nebuvo atsiskaitoma, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Sorita“ nesÄ Å¾iningumo, kadangi iÅ¡ minėtų sandorių matyti, jog dalinis atsiskaitymas buvo vykdomas prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , o kitÄ dalį atsakovė UAB „Sorita“ įsipareigojo sumokėti po 1 metų nuo sandorių sudarymo. Taigi, sudarant paskutinį ieÅ¡kovės ginčijamÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, atsakovės UAB „Sorita“ prievolė visiÅ¡kai atsiskaityti už pirmuoju sandoriu įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dar nebuvo suėjusi.

61. Be to, kaip buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. e3K-3-292-611/2020 tarp tų pačių Å¡alių, kurioje buvo sprendžiamas kitų panaÅ¡iu laikotarpiu ieÅ¡kovės UAB „Finiens“ bei UAB „Sorita“ sudarytų sandorių, nesant vienintelio ieÅ¡kovės akcininko pritarimo, teisėtumo/galiojimo klausimas, tai, jog ginčo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant ieÅ¡kovės valdymo organų kompetencijÄ , savaime nepatvirtina atsakovės UAB „Sorita“ žinojimo apie ginčijamų sutarčių sudarymÄ pažeidžiant ieÅ¡kovės valdymo organų kompetencijÄ , ir tam, jog atsakovė galėtų bÅ«ti pripažinta kaip tikrai veikusi nesÄ Å¾iningai, turi bÅ«ti nustatyta, jog atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad ieÅ¡kovės vadovas pasirašė sutartis, neturėdamas vienintelio akcininko pritarimo, o pateiktas pritarimas yra suklastotas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovei tokių aplinkybių neįrodžius, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Sorita“ nesÄ Å¾iningumÄ .

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „Sorita“ direktorius S. I. R., kuris taip pat yra Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD direktorius, Å¡ios įmonės vardu Vilniaus apygardos teisme ginčydamas akcijų perleidimo sutartį, įrodinėjo, jog bÅ«tent minėta Bulgarijos įmonė dar 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo visas ieÅ¡kovės akcijas bei tapo vienintele tikrÄ ja ieÅ¡kovės akcininke, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kaip patvirtinančios atsakovės UAB „Sorita“ nesÄ Å¾iningumÄ .

63. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su ieÅ¡kiniu dėl 2017 m. liepos 4 d. OOO „Nasha – stroi“ ir OOO „Kartblansh“ sandorio dėl UAB ‚Finniens“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į UAB „Finiens“ akcijas pripažinimo Bulgarijos Respublikos įmonės „Statum“ EOOD Ä® Vilniaus apygardos teismÄ kreipėsi tik 2017 m. rugpjÅ«tį (civilinė bylaNr. e2-1636-661/2018), t. y. praėjus 2-3 metams po nagrinėjamoje byloje ginčijamų ieÅ¡kovės UAB „Finiens“ ir atsakovės UAB „Sorita“ sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių.

Taigi, sudarant ginčo sandorius nei UAB „Sorita“, nei Bulgarijos Respublikos įmonė „Statum“ EOOD ieškovės akcijų priklausomybės (akcininko statuso) būtent OOO „Nasha – stroi“ nekvestionavo ir neginčijo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu atsakovė UAB „Sorita“ iš tikrųjų būtų laikiusi, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Finiens“ akcininkė buvo ne OOO „Nasha – stroi“, o minėta Bulgarijos Respublikos įmonė, nėra aišku ir logiškai paaiškinama, kodėl sudarant sandorius ji nereikalavo būtent šios įmonės sprendimo/pritarimo sandoriams, kodėl buvo akceptuoti ir nekvestionuoti pateikti būtent OOO „Nasha – stroi“, kaip vienintelio UAB „Finiens“ akcininko, sprendimai.

64. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai suabejoti UAB „Sorita“, kaip pirkėjos, sÄ Å¾iningumu, kurie paneigtų įstatyme įtvirtintÄ sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , o vien subjektyvÅ«s pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ nėra pakankamas pagrindas tokiam nesÄ Å¾iningumui konstatuoti bei patvirtinti. Dėl restitucijos taikymo 65. Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms pripažinto negaliojančiu sandorio turtinės pasekmės, nustatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

66. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintinas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.146 – 6.147 straipsnių nuostatas restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais, jį apskaičiuojant taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti; kai grÄ Å¾intinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusiÄ jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia; jeigu privalantis grÄ Å¾inti turtÄ asmuo yra nesÄ Å¾iningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausiÄ turto vertę.

67. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-570/2009).

68. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančiomis ginčijamas 26 tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sprendė, kad ieÅ¡kovei BUAB „Finiens“ turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra neteisėtai UAB „Sorita“ nuosavybėn perleistas nekilnojamasis turtas, įskaitant ir tÄ , kuriuo ji vėliau disponavo.

69. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis pagal niekiniais pripažintus tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytus sandorius atsakovei UAB „Sorita“ parduoto nekilnojamojo turto vėliau atsakovės UAB „Sorita“ buvo perleista atsakovei UAB „Kardos“. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės UAB „Kardos“ sÄ Å¾iningumas nepaneigtas ir preziumuojamas.

70. IeÅ¡kovė BUAB „Finiens“ apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės UAB „Kardos“ sÄ Å¾iningumo nesutinka ir nurodo, kad atsakovė UAB „Kardos“ prieÅ¡ sandorių sudarymÄ turėjo objektyvų pagrindÄ patikrinti istorinius Nekilnojamojo turto registro duomenis, o iÅ¡ jų turėjo realiÄ galimybę sužinoti tiek apie buvusį Å¡io turto savininkÄ ir teisme nagrinėjamoje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek apie tebesitęsiantį teisminį ginÄÄ , galintį turėti įtakos UAB „Kardos“ kaip nekilnojamojo turto ir hipotekos teisės įgijėjo teisėms ir interesams.

Tačiau, kaip teisingai pažymi atsakovė UAB „Kardos“, įstatymas nenumato sandorio Å¡alies pareigos tikrinti istorinius Nekilnojamojo turto registro duomenis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad sandorių sudarymo metu vieÅ¡uose registruose nebuvo jokių duomenų/žymų/įrašų nei apie inicijuotÄ civilinę bylÄ , nei apie kokius nors taikomus ginčo turtui disponavimo apribojimus. Todėl teisėjų kolegijos sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors UAB „Kardos“ nebuvo maksimaliai atidi, sudarydama ginčo sandorius, nes tuo metu jau galėjo žinoti apie teisme inicijuotÄ nagrinėjamÄ civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kovės su atsakove UAB „Sorita“ sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau vien Å¡i aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti apie UAB „Kardos“ nesÄ Å¾iningumÄ .

71. Atsakovė UAB „Kardos“ apeliaciniame skunde teigia, kad net ir pripažinus tarp ieÅ¡kovės BUAB „Fineins“ ir atsakovų sudarytas sutartis negaliojančiomis, nekilnojamasis turtas, kuris pagal ginčijamas sutartis buvo perleistas UAB „Kardos“, iÅ¡ UAB „Kardos“ negalėjo bÅ«ti iÅ¡reikalautas, nes ji laikytina sÄ Å¾ininga Å¡io turto įgijėja. Be to, atsakovė UAB „Kardos“ apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nors ginčo sandorius UAB „Finiens“ vardu pasirašė bendrovės vadovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jam, ar kokiam nors kitam asmeniui bÅ«tų pareikÅ¡ti įtarimai dėl dokumento suklastojimo ar panaudojimo. Taigi, atsakovės teigimu, vien tik tas faktas, kad vienintelio akcininko sprendimus pasirašė ne tas dokumentuose nurodytas asmuo, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio. Su tokiais atsakovės UAB „Kardos“ argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

72. CK 6.153 straipsnyje nurodyta, kad sÄ Å¾iningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grÄ Å¾intinÄ turtÄ , gali panaudoti šį sandorį prieÅ¡ asmenį, kuris reikalauja restitucijos. CK 1.80 straipsnio 4 dalyje numatyta, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Atitinkamai CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų nusikaltimo.

73. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-0037817 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), 221 straipsnio 1 dalyje (deklaracijos, apskaitos ar kito dokumento nepateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento klastojimas) būtent dėl UAB „Finiens“ akcininkės OOO „Nasa-stroi“ sprendimų (pasirašytų jos vadovės N. R.) dėl nekilnojamojo turto pardavimo, kurių pagrindu per laikotarpį nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. ir buvo sudaryti nagrinėjamoje byloje ginčijami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai dėl UAB „Finiens“ priklausiusių nekilnojamojo turto objektų pardavimo UAB „Sorita“, klastojimo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. raštas patvirtina, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnį.

74. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje naudojama padaryto nusikaltimo sÄ voka įstatymo leidėjo nėra susieta su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Be to, civilinių ir baudžiamųjų įstatymų skirtinga paskirtis bei skirtingi teisinio reglamentavimo principai lemia netapačiÄ tam tikrų teisės institutų ir sÄ vokų reikÅ¡mę civiliniuose ir baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose.

75. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas Å¡iuo metu yra sustabdytas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnį, nepanaikina pačios nusikalstamos veikos buvimo / padarymo fakto, kaip tokio, t. y. nepaneigia to, jog Å¡iuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios BUAB „Finiens“ ir prarado nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamojo proceso įstatymuose nustatyta pakankamai objektyvių pagrindų, kuriems esant baudžiamasis procesas apskritai negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, nors nusikaltimas ir buvo padarytas (pvz., kaltininkui mirus; suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; nusikaltimÄ padarius asmeniui, turinčiam imunitetÄ nuo baudžiamosios jurisdikcijos; asmeniui iki pavojingos veikos padarymo dar neturėjus tokio amžiaus, kuriam suėjus pagal įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė ir kt.;

BPK 3 straipsnis). Be to, galimi objektyvÅ«s pagrindai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti baigtas (pvz., jei nežinia, kur yra kaltinamasis; jeigu kaltinamasis suserga psichine ar kita sunkia liga; jeigu nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo; jeigu iÅ¡ užsienio valstybės neiÅ¡duodamas kaltinamasis ir pan.). Nurodytos nuostatos dėl netapačių tam tikrų teisės institutų sÄ vokų, reikÅ¡mės ir taikymo pasekmių skirtumų baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose, kas realiai paaiÅ¡kinama tuo, kad esminiai skirtingi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų tikslai bei paskirtis lemia tai, jog ir civilinėje byloje gali bÅ«ti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, nors vykdytame baudžiamajame procese ir nepriimamas nuosprendis, kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų.

Dėl to aiÅ¡kinimas, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis požymis – padaryto nusikaltimo faktas, kurį nustačius galima iÅ¡reikalauti nekilnojamÄ jį turtÄ ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, gali bÅ«ti konstatuotas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, yra nepagrįstas. Toks faktas gali bÅ«ti konstatuotas nagrinėjant bylÄ civilinio proceso tvarka, nors vykdytame baudžiamajame procese ir nenustatytas konkretus nusikaltimÄ padaręs asmuo, ir tai negalės bÅ«ti laikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes joks asmuo teismo sprendimu neapkaltinamas nusikaltimo padarymu, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kuris atskirais įstatymų nustatytais atvejais yra bÅ«tinas civilinių santykių teisiniam kvalifikavimui.

Pripažinus, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis požymis turi bÅ«ti konstatuotas tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, ir esant objektyviems pagrindams, dėl kurių ikiteisminis tyrimas ar jo pabaigimas negalimi ir dėl to nenustatomas ar neįvardijamas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, reikÅ¡tų, kad esant Å¡iems pagrindams savininkas niekada negalėtų apginti savo nuosavybės teisių civilinio proceso tvarka ir iÅ¡sireikalauti turtÄ , prarastÄ be savo valios. Taigi, nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylÄ nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei Å¡is klausimas dėl objektyvių priežasčių neiÅ¡sprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007).

76. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kardos“ pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog sandoriai buvo sudaryti pateikus suklastotus vienintelio akcininko sprendimus. BÅ«tent Å¡ių sandorių pagrindu nuosavybės teisė į ginčo turtÄ perėjo UAB „Sorita“, kuri vėliau dalį turto perleido UAB „Kardos“.

77. Tiek konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek ir teismų praktikoje, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymui įgijėjo sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo vertinimas neturi teisinės reikÅ¡mės. Ä®gijėjo sÄ Å¾iningumas dar nereiÅ¡kia, kad daiktÄ jis valdo teisėtai ir kad jis negali bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡reikalautas savininkui, kai daikto savininkas daikto valdymÄ prarado ne savo valia, o dėl kitų asmenų nusikaltimo. Daiktinės teisės normų kontekste sÄ Å¾iningo įgijėjo ir savininko interesų kolizija sprendžiama atsižvelgiant į pagrindo, kuriuo daiktas įgytas, pobÅ«dį ir valdymo praradimo aplinkybes.

Tuo atveju, kai asmuo įgyja turtÄ , nežinodamas ir negalėdamas žinoti, jog savininkas jį prarado dėl kito asmens (kitų asmenų) padaryto nusikaltimo, tokio turto įgijimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip savaime sukuriantis turto įgijėjui nuosavybės teises. Nustatęs aplinkybes, jog daikto savininkas ginčo nekilnojamojo turto valdymÄ prarado dėl padaryto nusikaltimo, atsiranda teisinis pagrindas net ir sÄ Å¾iningÄ Ä¯gijėjÄ laikyti neteisėtu valdytoju ir daiktÄ iÅ¡ jo iÅ¡reikalauti. Tokiu atveju prioritetiÅ¡kai ginamos pradinio savininko teisės, o sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynyba yra ribojama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir jame pateiktas minėtos teisės normos aiÅ¡kinimas;

Lietuvos apeliacinio teismo2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-940/2013).

78. Atsižvelgiant į minėtus iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, jog ginčo sandoriais perleistų daiktų savininkas (ieÅ¡kovė) daiktų valdymÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, turėjo teisinį pagrindÄ atsakoves UAB „Kardos“ ir UAB „Sorita“ (sÄ Å¾iningas įgijėjas) laikyti neteisėtomis valdytojomis ir ginčo sandoriais perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ jų iÅ¡reikalauti.

79. Vertindamas tai, kÄ pagal 26 ginčo pirkimo–pardavimo sutartis už perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ UAB „Sorita“ buvo gavusi pati ieÅ¡kovė BUAB „Finiens“, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad atsakovė UAB „Sorita“ tik iÅ¡ dalies atsiskaitė su ieÅ¡kove ir iÅ¡ viso už parduodamus nekilnojamojo turto objektus jai yra sumokėjusi 83 365,50 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutikti.

80. IÅ¡ į bylÄ pateikto BUAB „Finiens“ 2015 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. 251, matyti, kad ieÅ¡kovei už ginčo sutartimi įsigytÄ pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 41 745 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad pačioje 2015 m. balandžio 24 d. gamybinio pastato pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta Å¡io pastato bendra kaina – 278 300 Eur; ir pačioje sutartyje taip pat patvirtinama, kad bÅ«tent 41 745 Eur daikto kainos dalis buvo pardavėjo gauta iÅ¡ pirkėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ir pardavėjas neturi jokių pretenzijų pirkėjui dėl minėtos sumos, tokios pinigų sumos sumokėjimo faktas papildomai patvirtintas pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu – sandorio sudarymo dienÄ iÅ¡raÅ¡ytu 2015 m. balandžio 24 d. kasos pajamų orderiu, Å¡ios pinigų sumos sumokėjimo ieÅ¡kovei už perkamÄ turtas faktas pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pakankamai įrodytu byloje.

81. Byloje taip pat yra pateiktas BUAB „Finiens“ 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 254, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ UAB „Sorita“ paimta viso 41 620 Eur už ginčijamomis pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytus orderyje iÅ¡vardintus žemės sklypus, nurodant atitinkamo žemės sklypo, už kurį atsiskaitoma, unikalų numerį bei už jį mokamÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ . Atsižvelgęs į tai, kad pačiose turto pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis buvo parduoti minėti žemės sklypai, buvo pardavėjos BUAB „Finiens“ patvirtinta bÅ«tent apie nurodytų konkrečių pinigų sumų gavimÄ iÅ¡ pirkėjos UAB „Sorita“ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis grynais pinigais, ir tiek Å¡iose sutartyse, tiek pateiktame į bylÄ 2015 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderyje nurodytos sumos visiÅ¡kai sutampa, teismas sprendė, kad bÅ«tent tokių pinigų sumų už atitinkamus nekilnojamojo turto objektus sumokėjimo ieÅ¡kovei faktas laikytinas pakankamai įrodytu byloje.

82. IeÅ¡kovė BUAB „Finiens“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės UAB „Sorita“ dalinio atsiskaitymo, apeliaciniame skunde pažymi, kad nurodyti kasos pajamų orderiai buvo iÅ¡raÅ¡yti tuometinio ieÅ¡kovės direktoriaus V. K.. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismui suabejojus kitų ieÅ¡kovės direktoriaus V. K. iÅ¡duotų dokumentų tikrumu, kuriais atsakovė UAB „Sorita“ įrodinėjo atsiskaitymo su ieÅ¡kove pagal ginčo sandorius faktÄ , teismas neturėjo pagrindo ir Å¡ių kasos pajamų orderių vertinti kaip įrodymų, patvirtinančių UAB „Sorita“ dalinį atsiskaitymÄ .

83. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl pinigų gavimo fakto nustatymo, kai kartu yra pateikiamas kasos pajamų orderis (kasos pajamų orderio kvitas), atitinkantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, Å¡alis, teigianti, kad pinigai nebuvo sumokėti, privalo tai įrodyti, pateikdama Å¡iÄ savo pozicijÄ pagrindžiančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje bylojeNr. e3K-3-334-823/2019).

84. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovės UAB „Sorita“ į bylÄ pateikti kasos pajamų orderiai yra pasiraÅ¡yti pinigus sumokėjusio ir juos priėmusio asmens bei atitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimas. Todėl, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovė, kvestionuodama Å¡ių atsakovės UAB „Sorita“ įrodinėjamų mokėjimo atlikimo faktÄ ar abejodami pateiktų kasos pajamų orderio teisėtumu, turėjo imtis atitinkamų procesinių priemonių – kreiptis dėl Å¡ių apskaitos dokumentų teisėtumo įvertinimo (CPK 184 straipsnis), pateikti duomenis, paneigiančius atsakovės UAB „Sorita“ nurodomas aplinkybes apie atliktÄ atsiskaitymÄ ir patvirtinančius ieÅ¡kovės keliamas abejones (nurodomas prielaidas).

85. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pateiktuose pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos iÅ¡laidų pajamų orderiuose nurodytos sumos visiÅ¡kai sutampa su nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyse mokėtinomis sumomis. Nors ieÅ¡kovė akcentuoja, kad atsakovės UAB „Sorita“ atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kokios priežastys sudarė pagrindÄ atsiskaitymui tarp dviejų verslo subjektų – juridinių asmenų – naudoti iÅ¡imtinę atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkÄ , tačiau pažymėtina, kad toks atsiskaitymas buvo numatytas notaro patvirtintose ginčo sutartyse, o atsisakyti grynaisiais pinigais nėra draudžiama.

86. Abejones dėl kasos pajamų orderių tikrumo ieÅ¡kovė taip pat grindžia aplinkybe, kad atliktos Å«kinės operacijos grynaisiais pinigais nebuvo deklaruotos/nebuvo praneÅ¡ta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pinigų plovimo prevenciniais tikslais. Tačiau ieÅ¡kovės BUAB „Finiens“ nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, teigdama, kad kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybÄ dėl tokių duomenų gavimo, praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti duomenis ar apie tokias Å«kines operacijas buvo informuotos už pinigų plovimo kontrolę atsakingos institucijos, įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė.

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad kasos pajamų iÅ¡laidų orderius pasirašė tuometis atsakovės direktorius V. K., taip pat nepaneigia jų teisėtumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , nelaikė patikimais įrodymais kitų vienasmeniÅ¡kai V. K. pasiraÅ¡ytų dokumentų, kurie nėra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, įrodančių atsakovės UAB „Sorita“ atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove, nesudaro pagrindo abejoti Å¡ių ieÅ¡kovės diktoriaus pasiraÅ¡ytų kasos pajamų orderių tikrumu, juolab kad ieÅ¡kovė tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis jų teisėtumo nepaneigė.

88. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Sorita“, įrodinėdama visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ pagal ginčo sutartis, pateikė teismui tuometinio UAB „Finiens“ vadovo V. K. raÅ¡ytinius 2016 m. birželio 13 d. Patvirtinimus, kuriuose jo atstovaujama ir vadovaujama UAB „Finiens“ patvirtino, jog UAB „Sorita“ tinkamai įvykdė prievoles ir pilnai atsiskaitė (sumokėjo pilnÄ kainÄ ) už juose nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovė taip pat pateikė 2016 m. sausio 18 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Sorita“ įgijo iÅ¡ Bulgarijos įmonės „Statum“ EOOD reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ 2 245 190,50 Eur dydžio skolÄ , bei 2016 m. sausio 21 d. UAB „Sorita“ PraneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei apie atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ 2 019 227,57 Eur sumai, nurodant, kad UAB „Sorita“ turi reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ pagal minėtÄ 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, tuo tarpu UAB „Sorita“ skolinga BUAB „Finiens“ viso2 019 227,57 Eur pagal minėtas 26 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, todėl, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ pastarajai sumai, UAB „Sorita“ nebeskolinga BUAB „Finiens“ pagal jas, o BUAB „Finiens“ skola atsakovei UAB „Sorita“ sumažinta iki223 962,96 Eur.

89. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡ie atsakovės UAB „Sorita“ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei juose esantys duomenys, jų tikrumas ir atitikimas tikrovei visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei esančių įrodymų kontekste kelia pagrįstų abejonių ir jie, teismo nuomone, negali bÅ«ti laikomi pakankamai ir patikimai įrodančiais UAB „Sorita“ atsiskaitymo pagal ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis su BUAB „Finiens“ likusioje dalyje faktÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje visiÅ¡kai nėra jokių duomenų ir įrodymų apie UAB „Sorita“ iÅ¡ Bulgarijos įmonės „Statum“ EOOD perimtos reikalavimo teisės pobÅ«dį, turinį, realų buvimÄ ir egzistavimÄ , t. y. iÅ¡ ko, kokio sandorio, kokių santykių pagrindu, kada buvo kilusi „Statum“ EOOD reikalavimo teisė į BUAB „Finiens“, kuri minėta sutartimi vėliau buvo perleista UAB „Sorita“ ir kurios pagrindu vėliau UAB „Sorita“ atliko prieprieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , taip atsiskaidydama už didžiÄ jÄ dalį įsigyto turto.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad minėta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo atlygintinė, tačiau atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad už įsigytÄ reikalavimo teisę sumokėjo Å¡ios teisės pardavėjui, teismo posėdyje atsakovės UAB „Sorirta“ atstovė negalėjo nurodyti ir patvirtinti atsiskaitymo fakto.

90. IeÅ¡kovės UAB „Sorita“ teigimu, pirmosios instancijos teismui nusprendus savo iniciatyva nepripažinti Reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sandorių, lygiai taip pat savo iniciatyva teismas turėjo pareigÄ iÅ¡tirti, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, tarp jų ir pirminius dokumentus. Atsakovė UAB „Sorita“ pažymi, kad jos atstovė paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino, jog pirminiai reikalavimo teisės atsiradimo dokumentai neabejotinai yra, tačiau teismas net nepasiÅ«lė atsakovei UAB „Sorita“ juos pateikti, todėl Å¡iuo atveju nėra faktinio pagrindo konstatuoti akivaizdaus 2016 m. sausio 18 d.

Reikalavimo teisės perleidimo sandorio negaliojimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad pirmÄ kartÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, jog tinkamÄ atsiskaitymÄ pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis galėtų patvirtinti teismui pateikti buhalteriniai dokumentai, t. y. sÄ skaitos, banko mokėjimų nurodymai, grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kasos iÅ¡laidų/pajamų orderiai ir pan.

91. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi, be kita ko, pasiÅ«lė atsakovei UAB „Sorita“ iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti teismui atsiskaitymo už įsigytÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ faktÄ patvirtinančius įrodymus (buhalterinius dokumentus, t. y. sÄ skaitas, banko mokėjimų nurodymus, grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kasos iÅ¡laidų/pajamų orderius ir pan.), tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu atsakovė UAB „Sorita“ jokių įrodymų nepateikė.

Atsakovė UAB „Sorita“ 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė pirmosios instancijos teismui praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad byloje yra pateikti visi dokumentai, įrodantys, jog atsakovė UAB „Sorita“ yra pilnai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove pagal ginčo sutartis ir ieÅ¡kovei neskolinga, todėl atsakovė pakartotinai Å¡ių dokumentų neteikia ir teismo praÅ¡o nagrinėjant bylÄ vertinti atsakovės anksčiau pateiktus ir byloje esančius įrodymus. Taigi, atsakovė jokių įrodymų apie tinkamÄ atsiskaitymÄ pagal reikalavimo perleidimo sutartį, dėl kurio abejones viso proceso metu kėlė ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismui nepateikė.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamų bei patikimų duomenų ir įrodymų apie likusios pinigų sumos už UAB „Sorita“ įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ BUAB „Finiens“ naudai sumokėjimÄ , yra teisėta ir pagrįsta. Dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais 92. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad tam tikras UAB „Sorita“ ginčo sutartimis įsigytas nekilojamasis turtas Å¡iuo metu yra įkeistas atsakovėms UAB „Kardos“ ir UAB „Linsana“.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais sutartinės hipotekos sandorius, kuriais ginčo turtas buvo įkeistas, išskyrus kiek tai yra susiję su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka, kuri laikytina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4.224 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. sutapus įkaito davėjui ir kreditoriui.

93. Atsakovė UAB „Linsana“ apeliaciniame skunde nurodo, kad vien teismo nurodytų hipoteka įkeisto turto sandorių pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais, nėra pagrindas naikinti hipotekÄ , nes tai turėtų neigiamų pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui ir patikimumui, paneigtų hipotekos esmę. Atsakovės UAB „Linsana“ teigimu, hipotekos sandorių pripažinimas negaliojančiais nesant faktinio ir teisinio pagrindo, neabejotinai pažeidžia jos, kaip hipotekos kreditorės teises, nes panaikinus hipotekos sandorius, UAB „Linsana“ netenka prievolių pagal paskolos sutartis, užtikrinimo. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės UAB „Linsana“ argumentais neturi pagrindo sutikti.

94. Hipoteka – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Ä®kaito davėju pagal hipotekos sandorį gali bÅ«ti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas (CK 4.170 straipsnio 2 dalis), nes tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti turtÄ ir juo disponuoti, ir niekas prieÅ¡ savininko valiÄ Å¡io turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, iÅ¡skyrus įstatymus ir teismo sprendimÄ (CK 4.37 – 4.39 straipsniai).

Taip pat ir CK 4.206 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įkaito davėjas turi bÅ«ti įkeičiamojo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, iÅ¡skyrus atvejus, kada įstatymas nustato, kad įkeitimo objektas gali bÅ«ti įgytas įkaito davėjo nuosavybėn ateityje. Taigi, įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali bÅ«ti tik įkeičiamo daikto savininkas, o teisės normos, nustatančios, jog daiktÄ Ä¯keisti gali tik jo savininkas, yra imperatyvios.

95. Nagrinėjamu atveju ginčijamos tarp BUAB „Finiens“ ir UAB „Sorita“ sudarytos 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu UAB „Sorita“ nuosavybės teise įsigijo, o vėliau ir įkeitė tam tikrÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip imperatyvioms teisės normos prieÅ¡taraujantys sandoriai. Tai reiÅ¡kia, jog UAB „Sorita“ ginčo turto savininke tapo neteisėtai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebÅ«dama teisėta tokio turto savininke, atsakovė UAB „Sorita“ negalėjo juo disponuoti, be kita ko, ir įkeisti savo turtinių prievolių kreditorių naudai įvykdymui užtikrinti, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais ir sutartinės hipotekos sandorius.

96. Kita vertus, CK 4.197 straipsnio 6 dalyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (palikdamas galioti hipotekos kreditorių teisę), nustatyta, kad sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Å i teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo bÅ«dÄ , kai nuginčijamas hipotekos sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

97. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ir tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistÄ daiktÄ , hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sÄ Å¾iningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, praÅ¡ydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sÄ lygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų.

Tokie duomenys gaunami iÅ¡ įvairių Å¡altinių, pirmiausia iÅ¡ turto savininko ar jo atstovo paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 168/2007). Hipotekos kreditorius, praÅ¡ydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiÅ¡kai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trÅ«kumų, sudariusių pagrindÄ tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę praÅ¡yti teismo ginti jo, kaip sÄ Å¾iningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2015;2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).

98. Taigi pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant dėl hipotekos kreditoriaus interesų gynimo CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu, hipotekos kreditoriaus sÄ Å¾iningumas vertinamas bÅ«tent sudaryto hipotekos sandorio kontekste, t. y. vertinamos aplinkybės, susijusios su hipotekos kreditoriaus žinojimu ir (ar) turėjimu žinoti apie aplinkybes, susijusias su hipotekos sandorio teisiniais trÅ«kumais.

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad hipotekos kreditorės UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ apie aplinkybes, dėl kurių UAB „Sorita“ su ieÅ¡kove sudaryti sandoriai Å¡ioje byloje pripažinti negaliojančiais, žinojo ar galėjo žinoti. Tačiau ieÅ¡kovė BUAB „Finiens“ laikosi nuomonės, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti hipotekos sutarčių tikslÄ , kadangi, ieÅ¡kovės vertinimu, bylos duomenys leidžia spręsti, jog jie nebuvo skirti atsakovių UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ įprastinės (pagrindinės) veiklos užtikrinimui.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra vertinami atsakovės UAB „Sorita“ sudarytų sutarčių, iš kurių kylančių reikalavimų užtikrinimui buvo sudarytos hipotekos sutartys, galiojimas, jos nėra nuginčytos (tokių duomenų nepateikta). Todėl aplinkybės, kokiu tikslu šios sutartys buvo sudarytos, nesant duomenų, kad hipotekos kreditorės UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ apie BUAB „Finiens“ vienintelio akcininko suklastotus sprendimus žinojo ar galėjo žinoti, nėra reikšmingos. 100.

Be to, ieÅ¡kovė BUAB „Finiens“ su pirminiu ieÅ¡kiniu dėl 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kreipėsi į teismÄ jau po to, kai UAB „Sorita“, kaip tuometinė ginčo turto savininkė, buvo sudariusi 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. kovo 2 d. hipotekos sandorius su hipotekos kreditoriais – fiziniais asmenimis, tuo tarpu2019 m. balandžio 24 d. sutartinės hipotekos sandoris su UAB „Kardos“ buvo sudarytas dar nesant byloje priimto jokio procesinio sprendimo, kuriuo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nesant byloje pritaikytų jokių laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turto atžvilgiu, UAB „Kardos“ apskritai dar nesant dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Visose hipotekos sutartyse skolininkė UAB „Sorita“ patvirtino, kad įkeičiami daiktai priklauso jai nuosavybės teise, neperleisti kitiems asmenims, neareÅ¡tuoti, nėra jokių apribojimų disponuoti daiktais ar jokių kitokių taikomų suvaržymų, jog UAB „Sorita“ yra pilnai atsiskaičiusi už įkeičiamÄ turtÄ , sutarčių sudarymas neprieÅ¡tarauja jokiems privalomiems teisės aktams, teismo sprendimams, pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis prisiimtiems įsipareigojimams, nepažeidžia kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Linsana“ ir UAB „Kardos“ laikytinos sÄ Å¾iningomis hipotekos sandorių Å¡alimis, todėl joms negali kilti neigiami teisiniai padariniai, ir jų atžvilgiu paliktinos galioti hipotekos kreditorių teisės. 101. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 102. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ieškinio tenkinimo iš dalies atveju įtvirtintos CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 103. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. 104. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikÅ¡tų sÄ Å¾iningo bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

Ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimÄ nuo bendrųjų iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, kiekvienÄ kartÄ individualiai pagal faktinę situacijÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių iÅ¡imties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, nepažeisti teisingos Å¡alių interesų pusiausvyros. 105.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovų kaltės dėl sudarytų pirkimo–pardavimo bei hipotekos sandorių nebuvimo, jų sÄ Å¾iningumo, tÄ aplinkybę, kad nors formaliai jų statusas yra atsakovų, tačiau faktiÅ¡kai sandoriai pripažinti negaliojančiais ne dėl Å¡ių asmenų kokių nors nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų veiksmų bei kaltės, teismas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisinga ir sÄ Å¾ininga nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ , kurių realiai ir pati ieÅ¡kovė BUAB „Finiens“ nepatyrė, nes buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , nepriteisti. 106.

Atsakovė UAB „Sorita“ apeliaciniame skunde teigia, kad teismui nusprendus nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių ir nepriteisti žyminio mokesčio, Å¡i taisyklė turi bÅ«ti taikoma visoms byloje patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms ir bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡Â UAB „Sorita“ nepriteistos, nes UAB „Sorita“ buvo sÄ Å¾ininga ir jos kaltės ar nesÄ Å¾iningumo byloje nenustatyta. 107. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais, pažymi, kad atsakovė UAB „Sorita“, turėdama prieÅ¡ingÄ materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, viso bylos nagrinėjimo metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės, taip pat ir trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ notarams Auksei PoÅ¡kuvienei ir Augustui Rasimavičiui.

Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Sorita“ žyminio mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad žyminio mokesčio iÅ¡laidų ieÅ¡kovė BUAB „Finiens“ nepatyrė, todėl sprendė, kad teisinga ir sÄ Å¾ininga nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Å iuo atveju byloje nebuvo konstatuotas ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų netinkamas procesinis elgesys ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurios pagrįstai priteistos iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių atsakovių.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 108. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieÅ¡kovės ir atsakovių apeliacinius skundus, kiekvienai iÅ¡ jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. 109. Trečiasis asmuo notarė Auksė PoÅ¡kuvienė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 438,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , atmetus ieÅ¡kovės ir atsakovių UAB „Sorita“, UAB „Kardos“, UAB „Linsana“ apeliacinius skundus, trečiajam asmeniui notarei Auksei PoÅ¡kuvienei bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ visų apeliančių lygiomis dalimis – po 109,66 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Finiens“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Sorita“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Kardos“ bei uždarosios akcinės bendrovės ,,Linsana“ po 109,66 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devynis eurus, 66 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarei Auksei PoÅ¡kuvienei.

Teisėjos Romualda Janovičienė Laima Ribokaitė Aldona Tilindienė