ca9984df-0e18-46a3-97e6-3769c4182dcc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-5034-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05774-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.11.2; 1.11.4; 1.11.10; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjai E. Ž., jos atstovui advokatui M.

S.,atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei G. M.,trečiojo suinteresuoto asmens M. A. atstovui advokatui P. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. Ž. skundÄ atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo M. A.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja E. Ž. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus                   2015-10-21 sprendimÄ Nr. 49SJ-129-(14.49.105), Tarnybos 2015-12-08 sprendimÄ Nr. 1T-44-(9.5), Tarnybos 2012-12-28 sprendimÄ Nr. 49S-757 ir įpareigoti vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko J.(I.)D. (J(I.)D.) iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 12,433 ha žemės plotÄ , buvusį Liudvinavo palivarke, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje, pagal Vilniaus miesto valdybai pateiktÄ praÅ¡ymÄ .2.

Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad po J.(I.)D mirties Z. D. (Z. D.) savo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl tolesnės nuosavybės teisių atkÅ«rimo eigos, pateikė bÅ«tinus dokumentus, jo iniciatyva Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-914-16/2004 nustatė atitinkamus juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Z. D. laikytinas pretendentu nuosavybės teisėms atkurti, kadangi testamentu I. D. dalį savo turto (butÄ ) paliko J. A., o likusiÄ turto dalį pagal įstatymÄ paveldėjo I.

D. vaikai – Z. D. ir M. A.. Todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikytinas. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Z. D. buvo savarankiÅ¡kas nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso subjektas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ patenkinti.3. Atsakovai Tarnyba ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog tam, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , taptų pretendentu į grÄ Å¾inimÄ turtÄ , jis turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. pateikti praÅ¡ymÄ ir susijusius dokumentus. Atsiliepime pažymima, kad nors Z. D. I. D. praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises yra paminėtas kaip pretendentas į buvusio savininko turėtÄ Å¾emę, pastarajam atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamÄ jį turtÄ nėra teisinio pagrindo, nes pats turto savininkas, t. y.

I. D., pateikė praÅ¡ymÄ atkurti jam nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. I. D. savo praÅ¡yme nurodė nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , todėl teikti praÅ¡ymus pakeisti nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dÄ reikėjo AtkÅ«rimo įstatyme nustatytais terminais, t. y. iki 2013-07-01. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jokių duomenų, jog Z. D. paveldėjo savo tėvo I. D. turėto turto dalį, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturi. Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.4.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje dalyvavo, pateikė paaiÅ¡kinimus, palaikė atsakovų Tarnybos ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas.

5. Ä®vertinus surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatyta, kad:5.1. I. D. su 1992-03-26 praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus miesto valdybÄ , praÅ¡ydamas atkurti nuosavybės teises į 12,43 ha žemės, esančios Salininkų 75, Liudvinavo k., Vilniaus r., suteikiant valstybės vienkartines iÅ¡mokas arba iÅ¡duodant akcijas, ir nurodė, kad kitas jam žinomas pilietis, turintis teisę į Å¡io turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ , yra jo sÅ«nus Z. D.. Mokestį už praÅ¡ymo pateikimÄ 1992-04-29 sumokėjo Z.

D.. I. D. 1998-06-30 mirė.5.2. Z. D. su 2003-03-26 praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašė grÄ Å¾inti jam 12,4330 ha žemės, esančios Liudvinavo k., Rudaminos valsčiuje. Taip pat Z. D. 2003-12-04, 2003-12-16, 2003-12-17, 2003-12-19 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui teikė dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių grÄ Å¾inimu. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-12-22 raÅ¡tu Nr. 31/03/22-3715 Z.

D. informavo, kad nėra aiÅ¡ku, kas buvo LiudviniÅ¡kio palivarko žemių savininkas 1940 m. nacionalizacijos metu, siÅ«lė pateikti papildomus dokumentus arba teismine tvarka nustatyti juridinį faktÄ , kas nuosavybės teisėmis turėjo minėtÄ Å¾emę 1940 m. nacionalizacijos metu. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005-01-24 priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-914-16/2004 ir nustatė juridinį faktÄ , kad J. D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,433 žemės sklypÄ , buvusį Liudvinavo palivarke, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje.

Vilniaus apygardos teismas 2005-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-463/2005 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005-01-24 sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir, be kita ko, konstatavo, kad I. D. dalį savo turto (butÄ ) paliko J. A., o likusiÄ dalį turto pagal įstatymÄ paveldėjo I. D. vaikai – Z. D. ir M. A.. Z. D. 2005-01-27 kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašė nustatyti buvusio savininko J. D. žemės sklypo ribas. 5.3. Z. D. 2006-09-19 mirė.

Z. D. ¾ paveldimo turto, t. y. ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2007-01-04 paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ paveldėjo pareiÅ¡kėja E. Ž.; likusiÄ dalį turto, t. y. ¼, paveldėjo Z. D. sutuoktinė M. T. D.. M. T. D. 2007-03-26 mirė, o jos turtÄ , t. y. 5/8 buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2007-09-05 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ paveldėjo jos dukra E. Ž..5.4. Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-07-21 raÅ¡tu Nr. 49SJ-503, kuriuo buvo teikiamas atsakymas Seimo narei D.

B., M. A. buvo informuota, kad I. D. turto paveldėtojai turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimus po I. D. mirties ir informuoti Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių apie patikslintÄ apsisprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko I. (J.) D. turėtÄ Å¾emę bÅ«do. J. A. Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2011-09-22 pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti kartografijos darbus įstatymo nustatyta tvarka ir įraÅ¡yti į eilę naujam žemės sklypui gauti.

J. A. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2012-05-10 pateikė praÅ¡ymÄ , reg. Nr. 49GF-2231, nurodydamas, kad už buvusio savininko I. (J.) D. nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn 0,12 ha naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai Vilniaus mieste, o už 12,3130 ha pasirinko gauti kompensacijÄ pinigais. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012-12-27 raÅ¡tu Nr. 49SF-(14.49.104)-4624 J. A. nurodė, kad jam, kaip I. D. turto paveldėtojui, 2012-05-10 praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡ta valia „paskirti 12 arų žemės sklypÄ Vilniaus mieste ir už likusiÄ Å¾emę iÅ¡mokėti pinginę kompensacijÄ â€œ Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje rengiamas sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pinigais projektas, apie kurį bus informuotas.5.5.

Tarnyba 2012-12-28 priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. 49S-757 atkurti nuosavybės teises į I. (J.) D. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 12,313 ha žemės, atlyginant pinigais (taip pat konstatavo, kad į kitÄ Å¡io turto dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau). Pažymėtina, kad, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, matyti, jog 1998-06-30 miręs I. D., kuriam Tarnybos 2012-12-28 sprendimu Nr. 49S-757 atkurtos nuosavybės teisės, ir Å¡iame sprendime nurodytas I. (J.) D. yra tas pats asmuo.5.6.

Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaras R. T. 2013-09-09 iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį I. D. turtÄ paveldi mirusiojo dukra M. A.. PareiÅ¡kėja E. Ž. 2015-07-28 Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė Z. D. mirties liudijimÄ ir paveldėjimo teisės dokumentus.5.7. PareiÅ¡kėjos E. Ž. atstovas advokatas M. S. su 2015-09-23 praÅ¡ymu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus m. skyrių, nurodė, kad Z. D. nuosavybės teisės vis dar nėra atkurtos, prašė informuoti apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo eigÄ .

IÅ¡nagrinėjęs 2015-09-23 praÅ¡ymÄ , Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015-10-21 raÅ¡tu Nr. 49SJ-129-(14.49.105) advokatÄ M. S. informavo, kad, pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui; J. A. 2012-05-10 pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad už buvusio savininko I. (J.) D. valdytÄ Å¾emę pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn 0,12 ha naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai Vilniaus mieste, o už 12,313 ha pageidauja gauti kompensacijÄ pinigais; nuosavybės teisės į 12,313 ha buvusio savininko valdytÄ Å¾emę I.

D. atkurtos Tarnybos 2012-12-28 sprendimu Nr. 49S-757. PareiÅ¡kėjos E. Ž. atstovas advokatas M. S. su 2015-11-09 skundu kreipėsi į Tarnybos direktorę, prašė panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-21 raÅ¡tÄ Nr. 49SJ-129-(14.49.105) ir įpareigoti vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko I. (J.) D. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 12,433 ha žemės plotÄ , esantį Liudvinavo palivarke, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje, pagal 1992-03-26 Vilniaus miesto valdybai pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

IÅ¡nagrinėjusi 2015-11-09 skundÄ , Tarnybos direktorė skundžiamu 2015-12-08 sprendimu Nr. 1T-44-(19.5) jį atmetė, nurodydama, kad Z. D. atkurti nuosavybės teises nėra teisinio pagrindo, nes pats turto savininkas pateikė praÅ¡ymÄ atkurti jam nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos jo valdytÄ Å¾emę; duomenų, kad Z. D. paveldėjo I. D. turtÄ , Tarnybos Vilniaus miesto skyrius neturi.6. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2012-12-28 sprendimo Nr. 49S-757, kuriuo I. D., mirusiam 1998-06-30, atkurtos nuosavybės teisės į jo nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 12,313 ha žemės, už Å¡iÄ Å¾emę atlyginant pinigais, ir konstatuota, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančiÄ 0,12 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau, taip pat dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-21 sprendimo Nr. 49SJ-129-(14.49.105), Tarnybos 2015-12-08 sprendimo Nr. 1T-44-(9.5) pagrįstumo ir teisėtumo.

Kartu pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko I. (J.) D. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 12,433 ha žemės plotÄ , buvusį Liudvinavo palivarke, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje, pagal Vilniaus miesto valdybai pateiktÄ praÅ¡ymÄ .7. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-21 sprendimu Nr. 49SJ-129-(14.49.105), Tarnybos 2015-12-08 sprendimu Nr. 1T-44-(9.5) pareiÅ¡kėjai buvo pateikta informacija apie nuosavybės teisių į I. (J.) D., mirusiam 1998-06-30, priklausiusio nekilnojamojo turto – 12,433 ha žemės – atkÅ«rimo eigÄ .

Taip pat skundžiamuose sprendimuose konstatuota, kad Tarnybos 2012-12-28 sprendimas Nr. 49S-757 yra teisėtas ir kad Tarnyba neturėjo pagrindo nuosavybės teisių į I. (J.) D., mirusiam 1998-06-30, priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurti Z. D., nes pastarasis nelaikytinas asmeniu, padavusiu praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi, siekiant iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar Tarnyba 2012-12-28 sprendimu Nr. 49S-757 teisėtai ir pagrįstai nuosavybės teises į I. (J.) D., mirusio 1998-06-30, nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį atkÅ«rė (taip pat konstatavo, kad į kitÄ Å¡io turto dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau) ne Z.

D., kuris I. D. 1992-03-26 praÅ¡yme nurodytas kaip pastarajam žinomas pilietis, turintis teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ir su 2003-03-26 praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, o 1998-06-30 mirusiam I. D..8. I. D. 1992-03-26 praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimo metu Lietuvos Respublikos piliečių, iÅ¡ kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių atstatymo tvarka ir sÄ lygos buvo sureguliuotos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“                                     (1992-03-24 įstatymo Nr. I-2417 redakcija) (toliau – Restitucijos įstatymas).

Å io įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (1 punktas); mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui, o mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančiÄ iÅ¡likusiÄ nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (2 punktas).

Restitucijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad praÅ¡yme dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo, be kita ko, nurodomi kiti pareiÅ¡kėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į Å¡io turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal šį įstatymÄ . Byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su I. D. (minėta, kad 1998-06-30 miręs I. D., kuriam Tarnybos 2012-12-28 sprendimu Nr. 49S-757 atkurtos nuosavybės teisės, ir Å¡iame sprendime nurodytas I. (J.) D. yra tas pats asmuo) 1992-03-26 praÅ¡ymo pateikimu, įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad nors Z.

D. buvusio savininko I. D. Vilniaus miesto valdybai 1992-03-26 teiktame praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises ir buvo nurodytas kaip pilietis, turintis teisę į Å¡io turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal šį įstatymÄ , jis tokiu nebuvo, nes, esant gyvam buvusiam turto savininkui I. D., jis nepateko į Restitucijos įstatymo (1992-03-24 įstatymo Nr. I-2417 redakcija) 2 straipsnyje nustatytų asmenų, praÅ¡ymo padavimo metu turėjusių teisę į Å¡io turto sugrÄ Å¾inimÄ pagal šį įstatymÄ , sÄ raÅ¡Ä .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos teiginys, kad Z. D. buvo savarankiÅ¡kas nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso subjektas, nes buvo nurodytas I. D. 1992-03-26 praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises, vertintinas kaip nepagrįstas.9. Minėta, kad, I. D. mirus, 1992-03-26 praÅ¡yme nurodytas asmuo Z. D. su 2003-03-26 praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašė grÄ Å¾inti jam 12,4330 ha žemės, esančios Liudvinavo k., Rudaminos valsčiuje.

Tuo metu galiojusiame AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Å¡is teisinis reguliavimas galiojo ir skundžiamo Tarnybos 2012-12-28 sprendimo Nr. 49S-757 priėmimo metu, ir Å¡iuo metu) buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos turto savininkui, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu turto savininkas nustatytu laiku padavęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises yra miręs, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pačiam I. D., kuris, kaip nustatyta, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 12,43 ha žemės sklypÄ , į kurį praÅ¡oma atkurti nuosavybės teises,               1992-03-26 pateikus praÅ¡ymÄ , Z. D. 2003-03-26 praÅ¡ymas nėra ir negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises Restitucijos įstatymo ir AtkÅ«rimo įstatymo prasme.10. PareiÅ¡kėja savo pozicijÄ dėl to, kad nagrinėjamu atveju Z.

D. turėtų bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso subjektu dėl to, kad jis buvo nurodytas I. D. 1992-03-26 praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises, grindžia teisės aiÅ¡kinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2002-11-26 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-1094/2002. Pažymėtina, kad sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ir LVAT nagrinėtoje byloje Nr. A7-1094/2002 iÅ¡ esmės skiriasi faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises nustatytu laiku padavė pats turto savininkas, t. y. I. D., todėl, jam mirus, nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkuriamos jo vardu (žr. Å¡io teismo sprendimo 9 punktÄ ). LVAT nagrinėtoje byloje Nr. A7-1094/2002 praÅ¡ymÄ padavė ne pati turto savininkė (ji buvo mirusi 1954-02-13), o jos turtÄ pagal testamentÄ paveldėjusi dukra, kuriai mirus visas teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjo praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises padavusiosios sÅ«nus.11.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad I. D. 1992-03-26 praÅ¡yme buvo nurodęs, kad už žemę praÅ¡o suteikti valstybės vienkartines iÅ¡mokas arba iÅ¡duoti akcijas, o iki AtkÅ«rimo įstatyme nustatyto termino nei Z. D., nei jo turto paveldėtojai (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ) nesikreipė į TarnybÄ ir nepakeitė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , konstatuotina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti Tarnybos 2012-12-28 sprendimÄ Nr. 49S-757 ir įpareigoti vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko I. (J.) D. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 12,433 ha žemės plotÄ , buvusį Liudvinavo palivarke, Rudaminos valsčiuje, Vilniaus–Trakų apskrityje, pagal Vilniaus miesto valdybai pateiktÄ praÅ¡ymÄ .

Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad nėra pagrindo naikinti ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-10-21 sprendimo Nr. 49SJ-129-(14.49.105), Tarnybos 2015-12-08 sprendimo Nr. 1T-44-(9.5), nes jais pagrįstai nurodyta, kad Tarnybos 2012-12-28 sprendimas Nr. 49S-757 yra teisėtas ir kad Tarnyba neturėjo pagrindo nuosavybės teisių į I. (J.) D., mirusiam 1998-06-30, priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkurti Z. D., kuris nelaikytinas asmeniu, padavusiu praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į šį nekilnojamÄ jį turtÄ .12.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos E. Ž. skundÄ atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Rytis Krasauskas                                                                  RÅ«ta Miliuvienė                                                                  Halina Zaikauskaitė