ca99810a-ca6a-4ea2-b2df-924aae99e253 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-449/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16098-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.7.13; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.14.7.2.2.;1.2.17.13.; 1.2.18.10; 2.4.6.4.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, gynėjui Raimondui Kivyliui, nuteistajam R.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „xxx“ didelės vertės turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,xxx“ didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymo) – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. R. S. pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. S. taip pat išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

IÅ¡ nuteistojo R. S. priteista 17 644,11 Eur žalos atlyginimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „xxx“ administratoriui mažajai bendrijai „xxx“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., bÅ«damas UAB „xxx, įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal bendrovės įstatų 7 dalies 56 punktÄ , kuris numato, kad „bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, ir 59 punktÄ , kuris numato, jog „bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius“, turėdamas savo žinioje UAB „xxx“ turtÄ ir turėdamas teisę disponuoti UAB „xxx“ turtu bei bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22d. iÅ¡ UAB „xxx“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 iÅ¡grynino 78 700 Lt (22 793,09 Eur): iÅ¡ banko bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per 4 kartus iÅ¡grynino 8 000 Lt (2 316,96 Eur); iÅ¡ banko bankomato ATM7, esančio (duomenys neskelbtini), per 17 kartų iÅ¡grynino 32 700 Lt (9 470,57 Eur); iÅ¡ banko bankomato ATM84, esančio (duomenys neskelbtini), per 5 kartus iÅ¡grynino 10 000 Lt (2 896,20 Eur); iÅ¡ banko bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per 1 kartÄ iÅ¡grynino 2 000 Lt (579,24 Eur); iÅ¡ banko bankomato ATM5, esančio (duomenys neskelbtini), per 3 kartus iÅ¡grynino 6 000 Lt (1 737,72 Eur); iÅ¡ banko bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per 9 kartus iÅ¡grynino 16 600 Lt (4 807,69 Eur); iÅ¡ banko bankomato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), per 2 kartus iÅ¡grynino 3 400 Lt (984,71 Eur), bÅ«tent: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 1 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 1 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 1 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 5 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, iÅ¡ viso: 8 000 Lt (2 316,96 Eur);

ATM7 (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 4 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 5 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 5 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 7 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 7 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 7 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 15 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 18 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 700 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, iš viso: 32 700 Lt (9 470,57 Eur);

ATM84 (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 8 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 11 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 15 d., kortelė 4362, suma 2000 Lt, iš viso: 10 000 Lt (2 896,20 Eur); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 18 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt (579,24Eur); ATM5 (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 20 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 20d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 20 d., kortelė 4362, suma 2000Lt, iš viso: 6 000 Lt (1 737,72 Eur); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d. 1, kortelė 4362, suma 2000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 21 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, 2014 m. birželio 22 d., kortelė 4362, suma 600 Lt, iš viso 16 600 Lt (4 807,69 Eur); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 22 d., kortelė 4362, suma 1 400 Lt, 2014 m. birželio 22 d., kortelė 4362, suma 2 000 Lt, iš viso: 3 400 Lt (984,71 Eur).

Dokumentų, pagrindžiančių UAB „xxx“ priklausančių piniginių lėšų – 78 700 Lt (22 793,09 Eur) panaudojimÄ buhalterijai, jis nepateikė, į UAB „xxx“ kasÄ arba UAB „xxx“ banko sÄ skaitas nurodytos pinigų sumos neįnešė.Taip R. S. tyčia pasisavino svetimÄ UAB „xxx“ didelės vertės turtÄ â€“ 78 700 Lt (22 793,09 Eur).

2. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iÅ¡Å¡vaistė jo žoje buvusį svetimÄ didelės vertės turtÄ : laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., bÅ«damas UAB „xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kurio žinioje dėl einamų pareigų buvo UAB „xxx“ priklausantis turtas – įmonės banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) USD AB SEB Vilniaus banke esančios lėšos, žinodamas, kad už UAB „KUEHNE + NAGEL“ laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. suteiktas krovinių pervežimo jÅ«rų transporto paslaugas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. vasario 28 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1056154, 2014 m. kovo 5 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. VNO001280, 2014 m. kovo 10 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1056513, 2014 m. kovo 14 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1056647, 2014 m. kovo 24 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1056840, 2014 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1057216, 2014 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1057219, 2014 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1058488 atsiskaityta tik iÅ¡ dalies – skolingas liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės priemonėmis, UAB „xxx“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ minėtos UAB „xxx“ banko sÄ skaitos 2014 m. birželio 4d. neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) į įmonės „xxx“ banko sÄ skaitÄ Nr. xxxx banke „Bank of America N.A.“.

Taip R. S. iÅ¡Å¡vaistė svetimÄ didelės vertės 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) UAB„xxx“ priklausantį turtÄ , tuo įmonei padarė 24 000 JAV dolerių (17644,11Eur) turtinę žalÄ .

3. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, paslėpė UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 m. liepos 2 d. UAB „xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., būdamas UAB„xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir už UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d.

Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , bei pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d.

įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ punktÄ Nr. 10.15, kuris numato, kad „Ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, ir kita) saugomi 10 metų“. R. S. paslėpė laikotarpio nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 m. liepos 2 d. UAB „xxx“ buhalterinius dokumentus – 106 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas juridinių asmenų:

UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB saugos tarnybos „xxx“, UAB „xxx“, R. G. įmonės, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, patvirtinančias ūkinius finansinius santykius su UAB „xxx“, iš viso 2292530 Lt (663 962,58 Eur) sumos, t. y.:

UAB „xxx“ 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. vasario 28 d., ser. FS Nr. 1056154, suma 140 332,85 Lt, 2014 m. kovo 5 d., Nr. VNO001280, suma 34 974,01 Lt, 2014 m. kovo 10 d., ser. FS Nr. 1056513, suma 37 395,39 Lt , 2014 m. kovo 14 d., ser. FS Nr. 1056647, suma 33 881,87 Lt, 2014 m. kovo 24 d., ser. FS Nr. 1056840, suma 56 911,79 Lt, 2014 m. kovo 31d., Nr. 1057216, suma 32 966,73 Lt, 2014 m. kovo 31 d., Nr. 1057219, suma 35 826,10 Lt, 2014m. balandžio 30 d., Nr. 1058488, suma 39 138,90 Lt, 2014 m. gegužės 30 d., Nr. 1059651, suma 5 431,00 Lt, iÅ¡ viso suma 416 858,64 Lt;

UAB „xxx“ 6 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 28 d., serija TD Nr. 848082, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. vasario 26 d., serija TD Nr. 848508, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. kovo 25d., serija TD Nr. 848924, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. balandžio 28 d., serija TD Nr. 849349, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. gegužės 29 d., serija TD Nr. 849798, suma 1 028,50 Lt, 2014 m. liepos 2 d., serija TD Nr. 850298, suma 5 082 Lt, iÅ¡ viso suma 10 224,50 Lt; UAB saugos tarnyba „xxx“ 6 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 31 d., serija ARG Nr. 00530139, suma 127,05 Lt; 2014 m. vasario 28 d., serija ARG Nr. 00536732, suma 127,05 Lt, 2014m. kovo 31 d., serija ARG Nr. 00543695, suma 127,05 Lt, 2014 m. balandžio 30 d., serija ARG Nr. 00552532, suma 127,05 Lt, 2014 m. gegužės 30 d., serija ARG Nr. 00565223, suma 127,05 Lt, 2014 m. birželio 30 d., serija ARG Nr. 00567919, suma127,05 Lt, iÅ¡ viso 762,30Lt;

UAB „xxx“ 3 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. vasario 5 d., serija FOR Nr. 0002370, suma 84 452,01 Lt, 2014 m. vasario 12 d., serija FOR Nr. 0002392, suma 51 190,50 Lt, 2014 m. kovo 14d., serija FOR Nr. 0002478, suma 59 269,19 Lt, viso suma 194 911,70 Lt; R. G. įmonės 1 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ : 2014 m. sausio 23 d., serija GIB Nr. 01669, suma 101 836,02 Lt; UAB „xxx“ 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 10 d., serija TK Nr. 9760, suma 1089,00 Lt, 2014 m. vasario 25 d., serija TK Nr. 9813, suma 435,60 Lt, iÅ¡ viso suma 1 524,60 Lt;

UAB „xxx“ 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 6 d., serija EGD1401 Nr. 016, suma 3630 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija EGD1402 Nr. 016, suma 4 598 Lt, 2014 m. kovo 6 d., serija EGD1403 Nr. 016, suma 3 872 Lt, 2014 m. balandžio 1 d., serija EGD1404 Nr. 016, suma 3 872 Lt, 2014 m. gegužės 6 d., serija EGD1405 Nr. 016, suma 3 872,00 Lt, iÅ¡ viso suma 19 844 Lt; UAB „xxx“ 12 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų: 2014 m. sausio 15 d., serija JŽ Nr. 1144, suma 40923,52 Lt, 2014 m. sausio 22 d., serija JŽ Nr. 1158, suma 26 567,86 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija JŽ Nr. 1204, suma 39 678,54 Lt, 2014 m. vasario 11 d., serija JŽ Nr. 1217, suma 39 478,78 Lt, 2014 m. vasario 14 d., serija JŽ Nr. 1238, suma 37 776,42 Lt, 2014 m. vasario 27 d., serija JŽ Nr. 1280, suma 38 940 Lt, 2014 m. vasario 28 d., serija JŽ Nr. 1282, suma 39 724,08 Lt, 2014 m. kovo 5 d., serija JŽ Nr. 1293, suma 24 953,72 Lt, 2014 m. kovo 13 d., serija JŽ Nr. 1310, suma 38 940 Lt, 2014 m. balandžio 2 d., serija JŽ Nr. 1398, suma 39 600 Lt, 2014 m. balandžio 16 d., serija JŽ Nr. 1457, suma 40 418,40 Lt, 2014 m. balandžio 16 d., serija JŽ Nr. 1459, suma 16 440 Lt, iÅ¡ viso suma 423 441,32 Lt;

UAB „xxx“ 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. kovo 4 d., serija IŽ Nr. 1784, suma 157,30Lt, 2014 m. balandžio 24 d., serija IŽ Nr. 1864, suma 1 980 Lt, iÅ¡ viso suma 2 137,30 Lt; UAB „xxx“ 3 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. vasario 6 d., serija VYT Nr. 0000652, suma 32 034,76 Lt, 2014 m. vasario 17 d., serija VYT Nr. 0000669, suma 18 391,90 Lt, 2014 m. kovo 6d., serija VYT Nr. 0000699, suma 17 670,11 Lt: iÅ¡ viso suma 68 096,77 Lt; UAB „xxx“ 4 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 24 d., serija KUMB Nr. 2676, suma 100 477,19 Lt, 2014 m. sausio 31 d., serija KUMB Nr. 2682, suma 71 341,60 Lt, 2014 m. vasario 5d., serija KUMB Nr. 2688, suma 83 586,80 Lt, 2014-02-21, serija KUMB Nr. 2711, suma 33243,06 Lt, iÅ¡ viso suma 288 648,65 Lt;

UAB „xxx“ 1 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ : 2014 m. kovo 31 d., serija VKL Nr. 3008018, suma 772,83 Lt; UAB „N. E.“ 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 30 d., serija NOV Nr. 38, suma 18 142,67 Lt, 2014 m. vasario 14 d., serija NOV Nr. 42, suma 8 702,32 Lt, iÅ¡ viso suma 26 844,99 Lt; UAB „xxx“ 18 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų: 2014 m. sausio 6 d., serija BTS Nr. 00121, suma 3 040 Lt, 2014 m. sausio 13 d., serija BTS Nr. 00122, suma 1 120 Lt, 2014 m. sausio 14 d., serija BTS Nr. 00123, suma 1 620 Lt, 2014 m. vasario 4 d., serija BTS Nr. 00128, suma 2 400 Lt, 2014 m. vasario 7 d., serija BTS Nr. 00129, suma 3 200 Lt, 2014 m. vasario 12 d., serija BTS Nr. 00130, suma 1 760 Lt, 2014 m. vasario 17 d., serija BTS Nr. 00131, suma 280 Lt, 2014 m. vasario 17 d., serija BTS Nr.00132, suma 2 340 Lt, 2014 m. vasario 24 d., serija BTS Nr.00133, suma 4 480 Lt, 2014 m. kovo 7 d., serija BTS Nr.00136, suma 5 440 Lt, 2014 m. kovo 17 d., serija BTS Nr. 00137, suma 3 520 Lt, 2014 m. kovo 21 d., serija BTS Nr. 00139, suma 2 700 Lt, 2014 m. kovo 28 d., serija BTS Nr. 00140, suma 900 Lt, 2014 m. balandžio 4 d., serija BTS Nr.00143, suma 2 880 Lt, 2014 m. balandžio 30 d., serija BTS Nr. 00152, suma2 520 Lt, 2014 m. gegužės 2 d., serija BTS Nr. 00156, suma 1 742,40 Lt, 2014 m. gegužės 12 d., serija BTS Nr. 00160, suma 3 240 Lt, 2014 m. gegužės 16 d., serija BTS Nr. 00167, suma 750 Lt, iÅ¡ viso 43 932,40 Lt;

UAB „xxx“ 7 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 24 d., serija TBXS Nr.004166, suma 34 960,77 Lt, 2014 m. sausio 31 d., serija TBXS Nr.004214, suma 9 430,32 Lt, 2014 m. vasario 3d., serija TBXS Nr.004220, suma 37 068,42 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija TBXS Nr. 004243, suma 10 368,54 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija TBXS Nr. 004245, suma 34 673,48 Lt, 2014 m. vasario 6 d., serija TBXS Nr. 004251, suma 38 313,52 Lt, 2014 m. vasario 11 d., serija TBXS Nr. 004275, suma 19 230,99 Lt, iÅ¡ viso 184 046,04 Lt; UAB „xxx“ 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. vasario 25 d., serija ASH Nr. 032842, suma 972,72 Lt, 2014 m. kovo 25 d., serija ASH Nr.033117, suma 535,03 Lt, iÅ¡ viso 1 507,75 Lt;

UAB „xxx“ 2 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. vasario 5 d., serija SKY Nr. 000468, suma 10 316,61 Lt, 2014 m. vasario 19 d., serija SKY Nr. 000470, suma 18 427,61 Lt, iÅ¡ viso 28744,22Lt; UAB „xxx“ 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras: 2014 m. sausio 18 d., serija EB Nr.5, suma 8 697,84 Lt, 2014 m. vasario 10 d., serija EB Nr.48, suma 47 492,50 Lt, 2014 m. vasario 20 d., serija EB Nr.68, suma 20 315,08 Lt, 2014 m. kovo 12 d., serija EB Nr. 93, suma 38 955,53 Lt, 2014 m. kovo 18 d., serija EB Nr.108, suma 8 750,54 Lt, iÅ¡ viso 124 211,49 Lt;

UAB „xxx“ 1 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ : 2014 m. vasario 25 d., serija EKOF Nr. 00305, suma 49 683,90 Lt; UAB „xxx“ 11 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų: 2014 m. sausio 4 d., serija DZM Nr. 0020599, suma 20 078,72 Lt, 2014 m. sausio 17 d., serija DZM Nr. 0020657, suma 10 041,61 Lt, 2014 m. sausio 20 d., serija DZM Nr. 0020659, suma 20 302,71 Lt, 2014 m. sausio 21 d., serija DZM Nr.0020685, suma 21 087,64 Lt, 2014 m. vasario 5 d., serija DZM Nr. 0020800, suma 19595,76Lt, 2014 m. vasario 18 d., serija DZM Nr. 0020840, suma 3 213,16 Lt, 2014 m. vasario 26 d., serija DZM Nr. 0020952, suma 19 636,54 Lt, 2014 m. vasario 24 d., serija DZM Nr. 0020932, suma 37 379,15 Lt, 2014 m. kovo 4 d., serija DZM Nr. 0020996, suma 55 497,80 Lt, 2014 m. kovo 13 d., serija DZM Nr. 0021100, suma 19 768,50 Lt, 2014 m. kovo 14 d., serija DZM Nr. 0021119, suma 1 384,24 Lt, iÅ¡ viso 227 985,83 Lt;

UAB „S.B. K.“ 1 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2014 m. sausio 6 d., serija SBK Nr.0027492, suma 175 Lt; UAB „xxx“ 1 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2014 m. sausio 11 d., Nr. 2014IG-011(02), suma 1250,17 Lt; UAB „xxx“ 2 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2014 m. vasario 21 d., Nr.GRL002962, suma 69366,28Lt, 2014 m. vasario 28 d., Nr.GRL002971, suma 5 723,30 Lt, iÅ¡ viso 75 089,58. IÅ¡ viso suma 2 292 530 Lt (663 962,58 Eur).Taip pat jis paslėpė UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , patvirtinančiÄ Å«kinius finansinius santykius su UAB „xxx“, t. y.: 2014 m. sausio 6 d., serija Nr. 000900, suma 19 984,93 Lt (5 788,04 Eur).

4. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia tinkamai neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, sunaikino UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. UAB„xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: R. S. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., būdamas UAB „xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), veiklos vykdoma vieta (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. faktiniu UAB „xxx“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, pagal 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir už UAB„xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, 19 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „Jei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d.

Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad „juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , bei pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d.

įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, II dalies „Dokumentų saugojimo terminai“ punktÄ Nr. 10.15, kuris numato, kad „Ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros ir kita) saugomi 10 metų“. Jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. paslėpė UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų – 12 UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, patvirtinančių Å«kinius finansinius santykius su UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, kurių bendra suma 56 562,14 Eur, ir dviejų UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytų kasos pajamų orderių, patvirtinančių Å«kinius finansinius santykius su UAB „xxx“ ir UAB „xxx“, kurių bendra suma 3 232,51 Eur, t. y: 2016 m. sausio 19 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.069, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 4 976,16 Eur; 2016 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.074, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 6 292 Eur; 2016 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.079, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 6 211,91 Eur; 2016 m. sausio 11 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.067, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 3 102,14 Eur; 2016 m. vasario 5 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.072, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 3 107,33 Eur; 2016 m. kovo 15 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.078, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 3 579,34 Eur; 2016 m. sausio 20 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.070, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 4 755,67 Eur; 2016 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.068, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 279,75 Eur; 2016 m. vasario 15 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.073, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 1 345,28 Eur; 2016 m. kovo 10 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.081, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 987,36 Eur; 2016 m. balandžio 29 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.083, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „xxx“, suma 1 355,20 Eur; 2016 m. vasario 10 d. kasos pajamų orderio serija LA Nr.0210, iÅ¡raÅ¡yto UAB „xxx“, suma 2 112,51 Eur; 2016 m. balandžio 29d. kasos pajamų orderio serija Nr.0429, iÅ¡raÅ¡yto UAB „xxx“, suma 1 120 Eur. Taip pat 26 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų juridinių asmenų: UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“, UAB „xxx“ ir UAB „xxx“, patvirtinančių Å«kinius finansinius santykius su UAB „xxx“, iÅ¡ viso 60 822,99 Eur, t. y.: 2016 m. sausio 25 d.

UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. xxx160058, suma 5 500 Eur; 2016 m. kovo 31 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.VARA160271, suma 20 333,81 Eur; 2016 m. sausio 12 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija JUR Nr.1, suma 2 554,60 Eur; 2016 m. vasario 19 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija STR Nr.001652, suma 860,31 Eur, 2016 m. sausio 28 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija AV16 Nr.024, suma 450 Eur; 2016 m. sausio 28 d.

UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija AV16 Nr.025, suma 450 Eur; 2016 m. sausio 29 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija REL Nr.2016/3562, suma 487,00 Eur; 2016 m. vasario 29 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija REL Nr.2016/3592, suma 363 Eur; 2016 m. kovo 31 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija REL Nr.2016/3634, suma 694,54 Eur; 2016 m. vasario 19 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija SP4 Nr.0002081, suma 2 600 Eur; 2016 m. vasario 19 d.

UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija SP4 Nr.0002082, suma 1378,77 Eur; 2016 m. kovo 3 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija SP4 Nr.0003021, suma 1 053,61 Eur; 2016 m. kovo 3 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija SP4 Nr.0003022, suma 2 015,63 Eur; 2016 m. sausio 13 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.ELD000000352, suma 1 686,56 Eur; 2016 m. vasario 1 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. ELA000006864, suma 2512,80 Eur; 2016 m. vasario 17 d.

UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. ELA000006932, suma 2 001,15 Eur; 2016 m. vasario 22 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.ELA000006945, suma 2 913,68 Eur; 2016 m. vasario 22 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.ELA000006946, suma 901,23 Eur; 2016 m. kovo 11 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.ELD000000493, suma 854,06 Eur; 2016 m. kovo 18 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.ELD000000494, suma 1 679,55 Eur; 2016 m. vasario 29 d.

UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.00795, suma 110 Eur; 2016 m. vasario 29d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr.00796, suma 150 Eur; 2016 m. vasario 10 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija GRN Nr.000861, suma 1 519,76 Eur; 2016 m. sausio 31 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija TBX Nr.002027, suma 2 861,18 Eur; 2016 m. vasario 29 d. UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija TBX Nr.002051, suma 3 578,91 Eur; 2016 m. kovo 31 d.

UAB „xxx“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija TBX Nr.002067, suma 1 312,84 Eur.R. S., veikdamas tyčia, numatydamas, jog sunaikinus UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti įmonės įsipareigojimų, turto ir nuosavo kapitalo, ir to siekdamas, sunaikino UAB „xxx“ dokumentus – dėl to negalima nustatyti UAB „xxx“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

5. R. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25d., bÅ«damas UAB „xxx“, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. faktiniu UAB „xxx“ direktoriumi, pagal bendrovės įstatų VII dalies 59 punktÄ , kuris numato, kad „Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius“, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius Å«kinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

UAB „xxx“ akcijos, kurios buvo registruotos R. S. žmonos V. S. vardu, 2014 m. birželio 17 d. buvo fiktyviai perleistos UAB „xxx“, kuri neplanavo ir nevykdė jokios veiklos, o savo veiklÄ , analogiÅ¡kÄ buvusios bendrovės veiklai, R. S. perkėlė į žmonos V. S. vardu įsigytÄ UAB „xxxx“, ir nuo 2014 m. spalio 8 d. tapo jos direktoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „xxx“ bankrotas pripažintas tyčiniu. R. S., siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2003m. gruodžio 11d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII -1889 37 str. 7, 10 ir 12 d.

„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 2 str. 40 d. „Veikla – bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus“, organizuodamas apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ bei pats jÄ tvarkydamas, žinodamas apie vis blogėjančiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 27 d.

UAB „xxx“ buvo nemoki: pagal UAB „xxx“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto pusę vertės 2013 m. gruodžio 31 d. (133 4741:2= 667 370,50) ir 2014 m. birželio 27 d. (413574:2=206 787), t. y. iÅ¡ vykdomosios veiklos patirdama nuostolius, užsakė UAB „xxx“ pervežimo paslaugas, už laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. suteiktas krovinių pervežimo jÅ«rų transporto paslaugas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsiskaitė tik iÅ¡ dalies – skolinga liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), tuo tarpu priėmė įmonei UAB„xxx“ akivaizdžiai nenaudingus sprendimus: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. iÅ¡ UAB „xxx“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 iÅ¡grynino 78700 Lt (22 793,09 Eur), iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) USD, esančios AB SEB Vilniaus banke, 2014 m. birželio 4 d. neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių (17644,11 Eur) į įmonės „Transbaltica INC“ banko sÄ skaitÄ xxxx banke „Bank of America N.A.“, 2014 m. birželio 4 d. pervedė UAB „xxx“ 579,24 Eur, kuriuos apeliacinės instancijos teismas byloje dėl UAB „xxx“ pripažinimo tyčiniu vertino kaip nuostolingus sandorius.

Tokiais savo veiksmais R. S. padarė didelę – 148 636,48 Eur – turtinę žalÄ kreditoriams, iÅ¡ jų UAB „xxx“ 104 700,22 Eur, UAB „xxx“ 29 918,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas R. S. pagal BK 209 straipsnį iÅ¡teisino, padaręs iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turintinusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundÄ argumentai 6.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje R. S. pagal BK 209 straipsnį iÅ¡teisintas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį. R. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Nuosprendžio dalį dėl paskirtų R. S. bausmių subendrinimo pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 209 straipsnį paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintÄ bausmę R.

S. paskirti laisvės atėmimÄ 5metams. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „xxx“ buvo įregistruota 2010 m. birželio 18 d., steigėja ir vienintele akcininke iki 2014 m. birželio 17 d. buvo buvusi nuteistojo sutuoktinė V. S.. Direktoriaus pareigas nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. ėjo R. S.. 2014 m. birželio 17 d. visos įmonės akcijos buvo perleistos UAB „J.“, o direktoriumi paskirtas M.

S. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. iÅ¡kėlė UAB „xxx“ bankroto bylÄ , o 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pripažino Å¡ios įmonės bankrotÄ tyčiniu. Teismas konstatavo, kad įmonės vadovo bei akcininkės veiksmai sudarė prielaidas sudaryti bendrovei nenaudingus sandorius – iki UAB „xxx“ akcijų perleidimo UAB „J“ per kelias savaites iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitų buvo iÅ¡imta 10 715,94 Eur, o perleidus akcijas dar 12 366,77 Eur, nurodytu metu buvo atliekami ir kiti mokėjimai: 2014 m. birželio 4 d.

JAV kompanijai T. I. buvo pervesta 24 000 JAV dolerių suma ir tokiu bÅ«du buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais eiliÅ¡kumo tvarka, be to, bendrovės turtas bei darbuotojai po akcijų perleidimo faktiÅ¡kai buvo perkelti į naujai įsteigtÄ Ä¯monę UAB „xxx“. 2014 m. rugsėjo 29 d. V. S. įsigijo 100 proc. UAB „xxx“ akcijų, o R. S. tų pačių metų spalio 8 d. tapo jos direktoriumi. FaktiÅ¡kai tie patys „xxx“ darbuotojai tapo UAB „xxx“ darbuotojais.

UAB „xxx“ vykdė praktiÅ¡kai tÄ pačiÄ veiklÄ kaip ir UAB „xxx“, o įmonės turto sumažėjimas prieÅ¡ pat bendrovės akcijų perleidimÄ UAB „J“ neabejotinai rodo, kad R. S. ir V. S., siekdami iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, perkėlė verslÄ , turtÄ ir darbuotojus į naujÄ Ä¯monę ir taip kryptingais veiksmais UAB „xxx“ buvo vedama prie nemokumo bei bankroto, o kreditoriams buvo užkirstas kelias gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . Teismas, pripažindamas UAB „xxx“ bankrotÄ tyčiniu, konstatavo, kad Å¡i įmonė faktiÅ¡kai jau 2013 m. buvo nemoki.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino UAB „xxx“ bankrotÄ tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose bei 3 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu, t. y. įmonės valdymo organų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), nuostolingų ir ekonomiÅ¡kai įmonei nenaudingų sandorių sudarymu, kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ apribojimu, netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita, veiklos ir turto į kitÄ Ä¯monę (UAB „xxx“) perkėlimu.

Prokurorė nurodo, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ios aplinkybės taip pat buvo patvirtintos. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 30-(Gl-39)ISl-291 matyti, kad pagal UAB „xxx“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto pusę turto vertės 2013 m. gruodžio 31 d. (1 334 741 : 2 = 667 370,50) ir 2014 m. birželio 27 d. (413 574 : 2 = 206 787). Ä®vertinus finansines atskaitomybes (balansus) 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 27 d.

UAB „xxx“ buvo nemoki ir neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais Å«kio subjektais. Specialistė V. L. teisme patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ . Liudytojas M. S. parodė, kad jis buvo tik formalus UAB „J“ direktorius ir akcininkas, faktiÅ¡kai bendrovei vadovavo ir sprendimus priėmė D. U.. Pastarasis nusprendė įsigyti UAB „xxx“ akcijas, pastarojo nurodymu liudytojas pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei R. S. perdavė kasos iÅ¡laidų orderį, tačiau faktiÅ¡kai už akcijas pinigų nemokėjo.

Nei liudytojas, nei D. U. buhalterinių dokumentų neperėmė, gavo tik antspaudÄ ir banko korteles, kurios buvo negaliojančios. Liudytojas parodė, kad UAB „xxx“ akcijos buvo perkamos bankroto bylos iÅ¡kėlimui, bet vėliau D. U. bandė vykdyti veiklÄ jos vardu ir tam atsidarė naujÄ banko sÄ skaitÄ . Pats D. U. parodė, kad įmonės akcijas nusipirko, nes norėjo Å¡ios įmonės vardu vykdyti veiklÄ , nes pastaroji įmonė jau buvo žinoma rinkoje, o R. S. įmone norėjo „atsikratyti“. 2014 m. birželio 1 d. priėmimo perdavimo aktus liudytojas pasirašė tik todėl, kad kitaip R.

S. neperdavė įstatų, registracijos pažymėjimo ir antspaudo, kurie buvo reikalingi tolesnei veiklai vykdyti. Jam reikalaujant ir vėliau R. S. nei buhalterinių įmonės dokumentų, nei turto neperdavė. Tam, kad galėtų vystyti įmonės veiklÄ , buvo atidaryta nauja sÄ skaita, jog nauja veikla nebÅ«tų niekaip susijusi su ankstesne Å¡ios įmonės veikla, nes neturėdamas buhalterinių dokumentų, nežinojo realios įmonės finansinės padėties, o naujoji įmonės veikla su bendrovės bankrotu nesusijusi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors liudytoja V. S. parodė, jog ji pati sprendė dėl UAB „xxx“ pardavimo, o vėliau ir dėl UAB „xxx“ akcijų pirkimo ir pardavimo, tačiau visi kiti bylos duomenys rodo, kad faktiškai jos vardu veikė R. S., kuris ir buvo šių abiejų įmonių tikrasis valdytojas, o UAB „xxx“ akcijos UAB „J“ buvo perleistos tik formaliai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir baudžiamosios atsakomybės. Prokurorės nuomone, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme išnagrinėtų duomenų matosi, kad ne naujųjų UAB „xxx” akcininkų ir vadovų veikla, o būtent ankstesnis, iki akcijų perleidimo, R.

S., kaip įmonės vadovo, sÄ moningas blogas įmonės valdymas nulėmė UAB „xxx” bankrotÄ . R. S., žinodamas apie vis blogėjančiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, apie tai, kad įmonė jau 2013 m. gruodžio 31 d. yra nemoki ir negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, jis sÄ moningai priėmė nenaudingus bendrovei sprendimus, pasisavino ir iÅ¡Å¡vaistė dalį bendrovės turto, o dalį perkėlė į naujai įgytÄ UAB „xxx”. Pasak prokurorės, visiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tai, jog nuteistasis pasisavino ir iÅ¡Å¡vaistė UAB „xxx” turtÄ , neįrodo, kad pastarasis tokiais savo veiksmais siekė nusikalstamo bendrovės bankroto, todėl nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje.BÅ«tent minėti sÄ moningi ir tyčiniai R.

S. veiksmai, prokurorės nuomone, nulėmė bendrovės bankrotÄ , kÄ konstatavo ir civilinę bylÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas, ir, nors R. S. gal tokių padarinių ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti. BÅ«tent dėl tokio blogo nuteistojo įmonės valdymo kreditoriams buvo padaryta didelės turtinės žalos, kuri virÅ¡ija 150 MGL sumÄ , t. y. 148 636,48 Eur. Prokurorės nuomone, teismas taip pat padarė nepagrįstÄ , nustatytoms aplinkybėms prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinime tik formaliai tam, jog atitiktų nusikalstamo bankroto sudėties reikalavimÄ â€“ žalos padarymÄ bent dviem kreditoriams, įraÅ¡yta, jog R.

S. padarė turtinę žalÄ ir UAB „xxx“, nes dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo Å¡i įmonė nesikreipė, nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, nebuvo įtraukta į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sÄ raÅ¡Ä , nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2- 1613-794/2017 matosi, jog Å¡ia nutartimi buvo patvirtintas galutinis bankrutavusios UAB „xxx“ septynių kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡as (148 636,48 Eur) ir tokiu bÅ«du buvo nustatyta kreditoriams padaryta žala.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kokiais konkrečiais teisėtais bÅ«dais gauti duomenys pripažįstami įrodymais, svarbu tik, kad juos bÅ«tų galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnis). Prokurorės nuomone, vien tai, kad kiti kreditoriai nesikreipė su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo teigti, jog jiems nebuvo padaryta turtinė žala.Be to, BPK 287 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį Å¡io Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ , todėl, jeigu teismas abejojo, ar tikrai buvo padaryta žala kitiems įmonės kreditoriams, o ne tik ikiteisminio tyrimo iniciatorei UAB „xxx“, jis turėjo teisę pareikalauti iÅ¡ Å¡ių kreditorių pateikti žalos atsiradimÄ patvirtinančius dokumentus, apklausti liudytojais jų atstovus.

Skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistojo R. S. visas verslas susijęs su nusikalstamomis veikomis (apgaulingu ir aplaidžių buhalterinės apskaitos tvarkymu), vadovaujamų įmonių bankrotais ir neatsiskaitymu su valstybinėmis įmonėmis ir verslo partneriais. R. S. nuo 2015 m. balandžio 15 d. buvo UAB „xxx“, kuriai 2018 m. birželio 8 d. buvo iškelta irgi bankroto byla, direktoriumi, o jos akcininke taip pat buvo buvusi jo sutuoktinė V. S.. 2017 m. gegužės 12 d. bankrutavusia pripažinta R.

S. individuali įmonė. 2016 m. gruodžio 19 d. bankroto byla iškelta R. S. statybos firmai.

7. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) panaikinti ir Å¡ioje dalyje jį iÅ¡teisinti. Taip pat praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ : iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų iÅ¡reikalauti duomenis apie įmonę „T. I..“ jos vadovę L. M. bei duomenis apie UAB „xxx“ 2014 m. birželio 4 d. atliktÄ pavedimÄ ; iÅ¡ Latvijos bendrovės SIA „SEB lizings“ iÅ¡reikalauti duomenis apie UAB „xxx“ suteiktÄ finansavimÄ .

Nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad jis UAB „xxx“ kortele Nr. 4362 iÅ¡ bankomatų iÅ¡grynino pinigus, buvusius UAB „xxx“ banko sÄ skaitoje, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. PrieÅ¡ingai, byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie paneigia Å¡ias nustatytas aplinkybes, nes nurodytu laikotarpiu UAB „xxx“ kortelės Nr. 4362 jis neturėjo, kadangi jÄ buvo perdavęs naujojo įmonės akcininko UAB „J“ įgaliotam asmeniui D.

U.. IÅ¡ 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 001 matyti, kad įgaliotas asmuo D. U. priėmė iÅ¡ R. S. Å iaulių banko sutartis ir dvi atsiskaitymo korteles, taip pat SEB banko sutartis, vienÄ generatorių, tris atsiskaitymo korteles „Viza“. Å is priėmimo perdavimo aktas patvirtintas tiek jo, tiek D. U. paraÅ¡ais. Tačiau teismas Å¡ių duomenų neįvertino, o vadovavosi tik netiesioginiu vieninteliu įrodymu – D. U. parodymais, kad jam buvo perduoti tik antspaudas, įstatai, banko sÄ skaitos, dvi Å iaulių banko korteles.

Nuteistasis Å¡io liudytojo parodymus vertina kaip nepatikimus ir nelogiÅ¡kus, be to, Å¡ie parodymai neatitinka kitų raÅ¡ytinių įrodymų. Pasak nuteistojo, D. U., duodamas parodymus, pats siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis nurodo, kad liudytojo M. S. parodymai patvirtina, kad D. U. turėjo verslo vykdymo patirties iki 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 001 pasiraÅ¡ymo, be to, jis verslÄ vykdė per statytinius akcininkus ir vadovus įmonėje UAB „J“, todėl D.

U. pagal žinias ir verslo patirtį tikrai buvo žinoma ir suprantama pasiraÅ¡omų dokumentų reikÅ¡mė. Be to, tÄ dienÄ apeliantas su R. U. pasirašė ir kitus perdavimo aktus, t. y. aktÄ Nr. 002, kuriuo D. U. buvo perduoti 2011 m. UAB „xxx“ dokumentai, aktÄ Nr. 003, kuriuo buvo perduoti 2012–2013 m. UAB „xxx“ dokumentai, Nr. 004, kuriuo perduoti UAB „xxx“ antspaudai. Be to, liudytojo D. U. parodymų nenuoseklumÄ patvirtinta ir tai, kad jis pripažįsta, jog jam buvo perduota dalis įmonės dokumentų, antspaudai, Å iaulių banko mokėjimo kortelės, tačiau nepripažįsta, kad buvo perduotos trys SEB banko mokėjimo kortelės, kurios aiÅ¡kiai įvardintos perdavimo–priėmimo akto Nr. 001 7 punkte.

Å i prieÅ¡taringa D. U. pozicija, patvirtina jo parodymų nenuoseklumÄ ir nepatikimumÄ . LogiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama tai, kad liudytojas teigia, jog gavo tik dalį dokumentų, tačiau jokių pastabų dėl to nenurodė. Nors priėmimo–perdavimo akte yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog UAB „xxx“ turi sÄ skaitÄ SEB banke ir yra perduodamos trys mokėjimo kortelės, tačiau nei D. U., nei M. S. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, jog bankomatuose iÅ¡ įmonės sÄ skaitos neteisėtai yra iÅ¡gryninamos lėšos, kad įmonei yra padaryta žala.

Å ios aplinkybės, nuteistojo nuomone, taip pat suteikia pagrindo abejoti liudytojo D. U. parodymų patikimumu, kad jis SEB banko kortelių neperėmė. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenys, jog UAB „xxx“ yra gavusi finansavimÄ Latvijos lizingo bendrovėje SIA „SEB Lizings“, tačiau nebuvo iÅ¡tirta, kokius duomenis pagrindžiančius įmonės finansinę bÅ«klę lizingo bendrovei pateikė įmonės savininkai ir vadovai, susiję su UAB „J“. Tai, kad įmonė gavo finansavimÄ , pasak nuteistojo R.

S., paneigia D. U. parodymus, jog jis įmonės buhalterinių dokumentų iÅ¡ jo negavo. PrieÅ¡ingu atveju, logiÅ¡ka, kad jis nebÅ«tų galėjęs pateikti duomenų apie įmonės finansinę situacijÄ kredituojančiai įstaigai. Skunde pažymima ir tai, kad byloje net nebuvo tirta, iÅ¡ kokių lėšų ir kaip UAB „xxx“ atsiskaitė su Latvijos įmonė už perkamas transporto priemones. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad grynųjų pinigų išėmimas iÅ¡ bankomatų ir atitinkamai toks asmuo yra fiksuojami vaizdo kamerų.

Nors tokie duomenys patvirtintų asmenį, kuris išgrynino pinigus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tuo atveju, jeigu šie duomenys nėra išlikę, nesant galimybės nustatyti konkretaus asmens, turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu ir visos abejonės aiškinamos jo naudai. Skunde pažymima, kad tuo atveju, jeigu šie duomenys nėra išlikę dėl praėjusio laiko, tai būtina įvertinti, jog tai nulėmė būtent liudytojo D. U. ir kitų asmenų, susijusių su UAB „J“, nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl neteisėto pinigų išgryninimo.

Nuteistasis mano, kad tokiu delsimu D. U. ir asmenys, susiję su UAB „J“, bÅ«tent ir siekė sudaryti situacijÄ , jog nebÅ«tų galimybės nustatyti konkretaus asmens iÅ¡gryninusį pinigus, sudarant galimybes imituoti situacijÄ , kad D. U. 2014 m. birželio 1 d. neperėmė SEB mokėjimo kortelių. Akistatos metu su D. U. liudytojas M. S. nurodė, kad aplinkybių, kai D. U. parvežė su UAB „xxx“ susijusius daiktus, kuriuos jis minėjo, nematė. M. S. ofise tiesiog matė įmonės antspaudÄ .

Pasak R. S., iÅ¡ jo įmonės daiktus ir dokumentus perėmė D. U. ir Å¡ių neperdavė UAB „J“ direktoriui M. S.. Tai patvirtina, kad liudytojas D. U. savarankiÅ¡kai disponavo perimtais pagal priėmimo–perdavimo aktÄ daiktais ir dokumentais, jų neperdavė atsakingiems asmenims, o tai D. U. suteikia galimybę duoti atitinkamus parodymus siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantas teigia, jos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad SEB banko kortele pinigai iÅ¡ UAB „xxx“ buvo iÅ¡gryninami bankomatuose Klaipėdoje, Plungėje ir Kaune yra tik prielaidos, kurios jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad bÅ«tent jis tas pinigines lėšas iÅ¡grynino.

Å iame skunde jau minėta, kad tuo metu jis neturėjo SEB mokėjimo kortelės, nes jÄ buvo perdavęs D. U.. Be to, teismo iÅ¡vada, kad UAB „xxx“ biuras buvo Plungės mieste, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes Å¡ios įmonės registracijos adresas buvo pakeistas tik 2017 m. rugsėjo 29 d. Kita vertus, byloje nėra paneigta, jog ir kiti asmenys galėjo Å¡iuos pinigus iÅ¡gryninti. Pavyzdžiui, D. U. priklauso įmonė UAB „xxx“, kurios buveinė Skuodo mieste, t. y. netoli Klaipėdos ir Plungės, taip pat jam priklauso ir įmonė UAB „xxx“, kurios buveinė yra Kaune, todėl Å¡ie duomenys taip pat leidžia daryti prielaidÄ , kad D.

U. galėjo išgryninti pinigines lėšas Klaipėdoje, Plungėje ir Kaune. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas negalėjo perduoti buhalterinius dokumentus D. U. 2014 m.birželio 1 d., nes pats juos gavo tik 2014 m. birželio 27 d. Liudytojui D. U. 2014 m. birželio 1 d. buvo perduoti UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai nuo 2011 metų. Apeliantas teigia, kad 2014 m. birželio 27 d. priėmimo–perdavimo aktas su UAB „xxx“, kuriuo neva įformintas UAB „xxx“ dokumentų perdavimas už 2014 metus, už ankstesnius metus UAB „xxx“ dokumentų neturėjo, buvo formalumas, nes dokumentai buvo jau perduoti D.

U.. Teismo iÅ¡vados dėl buhalterinių dokumentų nepaneigia ir negali paneigti, kad SEB kortelės D. U. buvo perduotos 2014 m. birželio 1 d. įforminant priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 001. Be to, aplinkybę, kad UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai už 2014 metus buvo perduoti D. U., o tuo pačiu ir D. U. parodymų prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir tai, jog 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo teikiama UAB „xxx“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį 2014 m. birželio 1–30 d.

Å ių deklaracijų teikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, neturint pirminių įmonės buhalterinių, dokumentų bÅ«tų neįmanomas. Su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė reabilitacijos centro „xxx“ gydytojo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, kuris rodo, kad 2014 m. birželio 20–22 dienomis dėl nugaros skausmų jam buvo atliekamos procedÅ«ros centre „(duomenys neskelbtini). Laikotarpiu, kai jam buvo atliekamos Å¡ios procedÅ«ros, pinigai iÅ¡ bankomato buvo iÅ¡gryninti Klaipėdoje ir Kaune, todėl jis negalėjo bÅ«ti Å¡iuose miestuose.

Apeliantas nurodo, jog dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyti įrodymai, pagrindžiantys, kad bÅ«tent jis 2014 m. birželio 4 d. atliko pavedimÄ Ä¯ įmonės „xxx“ banko sÄ skaitÄ . Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad adresu: (duomenys neskelbtini), įmonė veiklos niekada nevykdė, ofiso ar buveinės neturėjo. UAB „xxx“ buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini). Nuosprendyje teismas neanalizavo ir nevertino 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 001, kuriame nurodyta, kad D.

U. iÅ¡ R. S. priėmė SEB banko sutartis, generatorių, tris atsiskaitymo korteles VISA. Å ie duomenys parodo, kad 2014 m. birželio 4 d. jis negalėjo atlikti pavedimų, nes generatorius, kuris bÅ«tinas patvirtinti UAB „xxx“ bankines operacijas, jau buvo perduotas D. U.. IÅ¡ bylos matyti, kad pavedimo paskirtyje nurodyta, jog įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pervedamas avansas už medžio transportÄ â€žVolvo FH.“. Nuteistasis R. S. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra atliktas tyrimas, įmonei „xxx“ nenusiųstas joks užklausimas apie tai, kas susitarė ir už kÄ buvo atliktas lėšų pervedimas Å¡iai įmonei.

IÅ¡ 2014 m. birželio 27 sutarties su Latvijos įmone „xxx“, kuriÄ sudarė UAB „xxx“ vadovas M. S., UAB „xxx“ įsigijo įvairios technikos už 74 900 Eur. Kainos didžiÄ jÄ dalį (64 000 Eur) įsipareigojo sumokėti pati UAB „xxx“, o 10 900 Eur buvo sumokami iÅ¡ Latvijos lizingo bendrovės SIA „SEB Lizings“. Pasak nuteistojo, Latvijos įmonės 2014 m. birželio 30 d. sÄ skaitos Nr. 1/6-2014/a, 2/6-2014/b, 3/6-2014/c patvirtina, kad UAB „xxx“ įsigijo transporto priemones „Volvo FH“.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog prekyba technika užsiėmė naujieji UAB „xxx“ savininkai, į tai, kad 2014 m. birželio 4 d. pavedime nurodomas bÅ«tent „Volvo FH“ modelis, kurį iÅ¡ Latvijos įmonės 2014 m. birželio 30 d. ir įsigijo UAB „xxx“, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad pavedimÄ atliko ne jis, o kiti asmenys, susiję su UAB „J“, kurie ir disponavo SEB banko kodų generatoriumi nuo 2014 m. birželio 1 d. Nuteistasis R. S. neabejoja, kad iÅ¡ priėmimo–perdavimo akto Nr. 001 D.

U. ir UAB „J“ buvo žinoma, jog įmonė turi sÄ skaitÄ SEB banke. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo daromi pavedimai, apie kuriuos jiems neva nebuvo žinoma, tai logiÅ¡kas jų elgesys bÅ«tų buvęs kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau tai nebuvo padaryta. O tai, pasak nuteistojo, irgi pagrindžia D. U. parodymų nelogiÅ¡kumÄ ir nenuoseklumÄ . Be to, liudytojo parodymų nenuoseklumÄ ir nelogiÅ¡kumÄ pagrindžia ir tai, kad tuo atveju, jeigu jis, kaip UAB „J“ įgaliotas asmuo, 2014 m. birželio 1 d. neperėmė UAB „xxx“ kortelių, sÄ skaitų duomenų ir prisijungimo prie jų, lieka neatsakyta, iÅ¡ kokių lėšų buvo tęsiama įmonės veikla, mokami atlyginimai, mokamos įmokos lizingo bendrovei, apmokami įmonės įsigijimai.

Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naÅ¡tÄ , teigdamas, jog jis nepateikė jokių dokumentų apie UAB „xxx“ Å«kinius finansinius ryÅ¡ius su „xxx“. Nuteistasis R. S. nurodo, kad Å¡iame skunde jau nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai nulėmė ir jo nepagrįstÄ nuteisimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas). Apeliantas teigia, jog byloje esantys priėmimo–perdavimo aktai Nr. 001, 002 ir 003 patvirtina, kad jis įmonės buhalterinius dokumentus perdavė D.

U., kaip UAB „J“ įgaliotam asmeniui. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad UAB „J“ teikė ir tikslino UAB „xxx“ PVM mokesčio deklaracijas už laikotarpį 2014 m. birželio 1–30 d. bei tai, jog įmonė gavo finansavimÄ lizingo bendrovėje SIA „SEB Lizings“, kurioje privalėjo pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį, o tai nebuvo įmanoma padaryti be buhalterinių dokumentų. Kita vertus, apeliantui nebuvo jokio tikslo slėpti įmonės buhalterinių dokumentų, nes visi buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į apskaitÄ , be to, byloje yra žinomos ne tik įmonės, kurios iÅ¡rašė pirminius buhalterinius dokumentus, kurių tyrimui nepavyko rasti, bet ir Å¡iuose dokumentuose nurodomos sumos.

Be to, Å¡ie dokumentai patvirtina sÄ naudas, ne pajamas, todėl jų paslėpimas betikslis. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nepagrįstai ir neteisingai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų paslėpimo. Nuteistasis nurodo, kad jo kaltė sunaikinus UAB „xxx“ buhalterinius dokumentus yra grindžiama nenuosekliais ir prieÅ¡taringais liudytojo M. K. parodymais. Å is liudytojas parodė, kad su T. K. neva matė, kaip jis, R.

S., sudegino UAB „xxx“ dokumentus, tačiau liudytojas T. K. teigė nematęs, jog dokumentai bÅ«tų deginami. Todėl M. K. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi, juo labiau, jog liudytojas turėjo ir asmeninių nesutarimų su apeliantu. Nuteistasis nurodo, kad ir Å¡ios įmonės dokumentų nebuvo tikslo naikinti, nes visi buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į apskaitÄ , byloje žinomos ne tik įmonės, kurios iÅ¡rašė pirminius buhalterinius dokumentus, kurių tyrimui nepavyko rasti, bet ir Å¡iuose dokumentuose nurodomos sumos.

Skunde pažymima, kad nuosprendyje nėra nurodyta įrodymais pagrįstų motyvų, kodėl bÅ«tent jis, R. S., yra laikomas atsakingu už buhalterinių dokumentų, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., sunaikinimÄ , nors Å¡ios įmonės dokumentus 2016 m. gegužės 4 d. aktu yra perdavęs M. Ž.. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl UAB „xxx“ buhalterinių dokumentų sunaikinimo. Skirdamas bausmę teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teisme yra baigiama nagrinėti kita baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo nuomone, tokios aplinkybės vertinimas, kaip neigiamai jį charakterizuojančios, pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ .Nors nuosprendyje nurodoma apie tai, kad visos jo verslas yra susijęs su nusikalstamomis veikomis, tačiau teismas nepagrįstai itin neigiamai jį apibÅ«dina. Skundžiamu nuosprendžiu jis buvo iÅ¡teisintas pagal atitinkamas nusikalstamas veikas, nes Å¡ių nusikaltimų nepadarė. Tokiomis iÅ¡vadomis buvo patvirtinta, kad UAB „xxx“ bankrotas ar UAB „xxx“ neatsiskaitymas su „J.

J. W. G.“ nebuvo susijęs su jokiomis jo nusikalstamomis veikomis. Nuteistasis R. S. nurodo, kad anksčiau nėra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Jis yra teistas tik dėl tapačių apysunkių nusikalstamų veikų (apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo), paskutinį kartÄ 2013 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda. Teismas nurodė, kad paskirtos baudos jis nesumokėjo iki 2019 m. birželio 25 d., tačiau nevertino kokios priežastys nulėmė, kad bauda nebuvo sumokėta.

Skunde pažymima, kad BK 96 straipsnio 1 dalies b papunktyje nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo R. S. nuomone, bausmės vykdymÄ prižiÅ«rinčios institucijos turėjo imtis veiksmų, kad bÅ«tų vykdoma paskirta bauda, tačiau to nedarė net 6 metus, kas dvigubai virÅ¡ija baudos vykdymo senatį, todėl tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas jam bÅ«ti asmeniu neįvykdžiusiu paskirtos bausmės ilgÄ laikÄ .

Å ios aplinkybės, pasak nuteistojo, negali neigiamai įtakoti jo charakteristikos. Byloje nėra duomenų, kad jis slėpėsi nuo bausmės vykdymo ar sÄ moningai jos nevykdė. Be to, nuteistasis pažymi, kad nepaisant to, jog Å¡ios bausmės vykdymo senatis jau suėjo, jis savarankiÅ¡kai įvykdė bausmę ir sumokėjo baudÄ , todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs bausmę. Skunde pažymima ir tai, kad ankstesni teistumai negali bÅ«ti vertinami kaip jo kaltės įrodymu padarius nuosprendyje apraÅ¡omas veikas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų laikotarpius, teismas negalėjo Å¡ios aplinkybės pripažinti jo atsakomybę sunkinančia, nes Å¡i aplinkybė BK įsiteisėjo tik 2015 m. kovo 24 d. Be to, teismas nevertino, kad apeliantas turi dvi nepilnametes dukras ir rÅ«pinasi jų iÅ¡laikymu.

8. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas atsiliepime į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Atsiliepime nesutinkama su prokurorės apeliaciniame skunde dėstomais argumentas, jog R. S. nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. buvo juridiniu ir faktiniu UAB „xxx G.“ vadovu. Akcijos buvo perleistos 2014 m. gegužės 2 d. pasiraÅ¡ant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3-3-286-421/2018 konstatuota, jog akcijų nuosavybės teisė perėjo 2014 m. birželio 6 d. po apmokėjimo.

M. S. vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2014 m. birželio 17 d., tačiau sprendimÄ dėl vadovo atleidimo ir naujojo paskyrimo priėmė bei galėjo priimti tik naujasis akcininkas, t. y. UAB „J“. R. S. objektyviai negalėjo niekaip įtakoti akcininko sprendimo priėmimo datos, tačiau visus įmonės dokumentus, banko mokėjimo korteles, generatorius buvo perdavęs įgaliotam asmeniui D. U. dar 2014 m. birželio 1 d. Nuo Å¡ios datos jis objektyviai negalėjo realiai valdyti įmonės, naudotis banko sÄ skaita, kortelėmis, o jo atleidimo data priklausė tik nuo to paties D.

U., kuris, anot M. S., realiai valdė tiek UAB „xxx“, tiek UAB „J“. Nurodoma, kad raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2014 m. birželio 1 d. R. S. UAB „xxx“ mokėjimo kortelę Nr. 4362, taip pat ir kitas korteles bei kitus dokumentus, nurodytus priėmimo–perdavimo aktuose, perdavė D. U.. Pažymima, kad 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 001 punkte Nr. 7 yra aiÅ¡kiai įvardinta, jog UAB „xxx“ turi sÄ skaitÄ SEB banke ir yra perduodamos 3 mokėjimo kortelės, tačiau nei D.

U., nei M. S. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kad iÅ¡ įmonės sÄ skaitos neteisėtai bankomatuose yra iÅ¡gryninamos lėšos, kad įmonei yra padaryta žala ar pan. Be to, iÅ¡ akistatos metu su D. U. M. S. paaiÅ¡kinimais daroma iÅ¡vada, kad D. U. iÅ¡ R. S. perimtus daiktus ir dokumentus, susijusius su UAB „xxx“, perėmė pats, jų neperdavė M. S.. Tai patvirtina, kad D. U. savarankiÅ¡kai disponavo perimtais pagal priėmimo–perdavimo aktÄ daiktais ir dokumentais, jų neperdavė atsakingiems asmenims.

M. S. parodė ir tai, kad jis buvo tik formalus tiek UAB „J“, tiek UAB „xxx“ akcininkas. Be to, aplinkybę, kad UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai už 2014 metus buvo perduoti D. U., o tuo pačiu ir D. U. parodymų prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir tai, kad buvo teikiamos UAB „xxx“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį 2014 m. birželio 1–30 d., 2014 m. liepos 1–30 d. Å ios deklaracijos patvirtina, kad po įmonės akcijų pardavimo buvo vykdoma veikla, veikloje panaudota bedrovės turėta PVM permoka, iÅ¡ veiklos buvo gaunamos ir deklaruojamos pajamos, veiklai vykdyti (transporto priemonių pirkimui) bendrovė turėjo lėšų, taip pat gavo pajamas iÅ¡ jų pardavimo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje liko nepaaiÅ¡kintos aplinkybėsuž kokias pinigines lėšas buvo įgyjami vilkikai „Volvo FH440“, iÅ¡ kur lėšos buvo gautos į UAB „xxx“ banko sÄ skaitÄ arba kasÄ , kas jas įnešė ir iÅ¡ kokių Å¡altinių, nes ikiteisminio tyrimo versija buvo apie tariamai fiktyvų UAB „xxx“ akcijų pardavimÄ .

9. Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 10. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl prokurorės apeliacinio skundo 11. Nagrinėjamoje byloje R. S. buvo kaltinamas pagal BK 209 straipsnį už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d., bÅ«damas UAB „xxx, į. k. xxxx, įregistruotos adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. faktiniu UAB „xxx“ direktoriumi, pagal bendrovės įstatų VII dalies 59 punktÄ , kuris numato, kad „Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius“, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius Å«kinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sÄ moningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotÄ ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

UAB „xxx“ akcijos, kurios buvo registruotos R. S. žmonos V. S. vardu, 2014 m. birželio 17 d. buvo fiktyviai perleistos UAB „J“, kuri neplanavo ir nevykdė jokios veiklos, o savo veiklÄ , analogiÅ¡kÄ buvusios bendrovės veiklai, R. S. perkėlė į žmonos V. S. vardu įsigytÄ UAB „xxx“, ir nuo 2014 m. spalio 8 d. tapo jos direktoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „xxx“ bankrotas pripažintas tyčiniu. R. S., siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 11d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1889 37 straipsnio 7, 10 ir 12 dalių „Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ â€œ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX675 2 straipsnio 40 dalies „Veikla – bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos“ reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį „Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus“, organizuodamas apgaulingÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ bei pats jÄ tvarkydamas, žinodamas apie vis blogėjančiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. birželio 27 d.

UAB „xxx“ buvo nemoki: pagal UAB „xxx“ finansines atskaitomybes (balansus) mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto pusę vertės 2013 m. gruodžio 31 d. (133 4741:2= 667 370,50) ir 2014 m. birželio 27 d. (413 574:2=206 787), t. y. iÅ¡ vykdomosios veiklos patirdama nuostolius, užsakė UAB „xxx“ pervežimo paslaugas, už laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 28 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. suteiktas krovinių pervežimo jÅ«rų transporto paslaugas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsiskaitė tik iÅ¡ dalies – skolinga liko 311 427,64 Lt (90 195,68 Eur), tuo tarpu priėmė įmonei UAB „xxx“ akivaizdžiai nenaudingus sprendimus: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. iÅ¡ UAB „xxx“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) LTL, esančios AB SEB banke, 41 atveju kortele Nr. 4362 iÅ¡grynino 78 700 Lt (22 793,09 Eur), iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) USD, esančios AB SEB Vilniaus banke, 2014 m. birželio 4 d. neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) į įmonės „xxx“ banko sÄ skaitÄ xxxx banke „Bank of America N.A.“, 2014 m. birželio 4 d. pervedė UAB „xxx“ 579,24 Eur, kuriuos apeliacinės instancijos teismas byloje dėl UAB „xxx“ pripažinimo tyčiniu vertino kaip nuostolingus sandorius.

Tokiais savo veiksmais R. S. padarė didelę – 148 636,48 Eur – turtinę žalÄ kreditoriams, iÅ¡ jų UAB „xxx“ 104 700,22 Eur, UAB „xxx“ 29 918,99 Eur.

12. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, nenustatė sÄ moningų blogÄ bendrovės valdymÄ atspindinčių bendrovės vadovo R. S. veiksmų, kurie nulėmė UAB „xxx“ bankrotÄ , todėl pagal BK 209 straipsnį jį iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nesutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 209 straipsnyje. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų duomenų vertinimu, teigdama, kad jie nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinti, todėl padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad R. S. kaltinime nurodytais veiksmais nesiekė nusikalstamo bendrovės bankroto, todėl nepadarė veikos, numatytos BK 209 straipsnyje.

13. Ä®vertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus bei apeliacinės instancijos teime gautus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, dėl to pagrįstai išteisino R. S. dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį kaip nepadariusio veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14. BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , kuris nulėmė jos bankrotÄ , kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti objektyvieji veikos (sÄ moningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikÅ¡ti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Tai gali bÅ«ti per didelis iÅ¡laidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sÄ moningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio parrandamos prekių ar palsugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindÄ sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iÅ¡kėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamÄ bankrotÄ siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo bÅ«du, padariniais, veikos tikslais ir motyvais.

Priežastingumas Å¡iame nusikaltime reiÅ¡kia, kad bankrotÄ ir atitinkamÄ Å¾alÄ kreditoriams nulėmė bÅ«tent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Ä®rodinėjant kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017).

15. Taigi, blogas įmonės valdymas yra aktyvÅ«s kaltininko veiksmai arba jo neveikimas, kai tai nulemia įmonės nemokumÄ ir bankrotÄ ir padaroma žala kreditorių turtiniams interesams. IÅ¡ R. S. pateikto kaltinimo matyti, kad sÄ moningai blogas UAB ,,xxx“ valdymas, nulėmęs jos bankrotÄ , siejamas su UAB ,,K.“ pervežimo paslaugų užsakymu bei priimtais bendrovei nenaudingais sprendimais: piniginių lėšų iÅ¡gryninimu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos ir 2014 m. birželio 4 d. atliktu 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) pervedimu į įmonės ,,xxxx“ sÄ skaitÄ Amerikos banke bei tÄ pačiÄ dienÄ atliktu 579,24 Eur pervedimu UAB xxx“.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu kaltinimu nesutinka ir pažymi, kad baudžiamojje byloje esančios aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina R. S. tiesioginės ar netiesioginės tyčios blogai valdyti bendrovę, siekiant privesti jÄ prie bankroto ir taip padaryti didelę žalÄ bendrovės kreditoriams. Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma automatiÅ¡kai dėl kiekvieno fakto, kai neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nes Å¡iuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys.

Sprendžiant, ar skolininko nesÄ Å¾iningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi bÅ«ti įvertina objektyvių ir subjektyvių Å¡ios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis, visuma.

16. Prokurorė, apeliaciniame skunde ginčydama skundžiamÄ nuosprendį dėl R. S. iÅ¡teisinimo, nurodo, jog UAB „xxx“ akcijos UAB „J“ buvo perleistos tik formaliai. Tokį savo teiginį grindžia M. S. ir D. U. parodymais. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo. Liudytojas M. S. parodė, kad jis buvo UAB „J“ akcininkas ir direktorius, faktiÅ¡kai bendrovei vadovavo ir sprendimus priėmė D. U.. BÅ«tent jis priėmė sprendimÄ Ä¯sigyti UAB „xxx“ akcijas, pastarojo nurodymu liudytojas pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

Liudytojas D. U. parodė, kad kad įmonės akcijas nusipirko, nes norėjo Å¡ios įmonės vardu vykdyti veiklÄ . Tam, kad galėtų vystyti įmonės veiklÄ , buvo atidaryta nauja sÄ skaita, jog nauja veikla nebÅ«tų niekaip susijusi su ankstesne Å¡ios įmonės veikla. Nepagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad D. U. nežinojo realios UAB „xxx“ finansinės padėties. Galima sutikti, kad neturėdamas bendrovės buhalterinių dokumentų, D. U. iÅ¡samiai nebuvo susipažinęs su visais bendrovės finansiniais rodikliais, tačiau jis pats patvirtino, kad žinojo apie įsipareigojimus UAB ,,K“.

Aplinkybę, kad naujieji UAB „xxx“ savininkai žinojo apie bendrovės įsiskolinimÄ patvirtino ir UAB ,,K“ direktorius E. K.. Prokurorės teiginys, jog M. S. parodė, kad buvo susitarimas, jog UAB „xxx“ akcijos perkamos bankroto bylos iÅ¡kėlimui vertintinas kritiÅ¡kai, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad po akcijų pardavimo bendrovės veikla buvo tęsiama. Kita vertus, pats M. S. nurodė, kad tai tik jo pamÄ stymas, nei D. U., nei R. S. jam apie tokį susitarimÄ nieko nesakė. Taigi, prieÅ¡ingai prokurorės apeliacinio skundo argumentams, aptarti liudytojų M.

S. ir D. U. parodymai neleidžia teigti, kad UAB „xxx“ akcijos fiktyviai buvo perleistos UAB „J“. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėto sandorio realumÄ patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, t. y. 2014 m. liepos 23 d. tarnsporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys iÅ¡ Latvijos Respublikos juridinių asmenų bei apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti duomenys apie UAB „xxx“ 2014 metais teiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kurie neabejotinai patvirtina, kad po UAB „xxx“ akcijų pardavimo naujieji savininkai vykdė realiÄ veiklÄ .

Å ie duomenys patvirtina D. U. parodymus, kad UAB „xxx“ buvo perkama su tikslu tÄ Ä¯monę iÅ¡laikyti ir toliau vykdyti veiklÄ bei jo siekį tai daryti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „xxx“ akcijų pardavimas buvo realus ir tikras, nes naujieji akcininkai, įgiję akcijas, toliau vykdė veiklÄ .

17. Vienas iÅ¡ veiksnių, kuris pagal kaltinimÄ lėmė UAB ,,xxx“ bankrotÄ , o tuo pačiu didelės žalos padarymÄ kreditoriams, buvo pervežimo paslaugų iÅ¡ UAB „K“ užsakymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys neįrodo R. S. tyčios bÅ«tent Å¡iuo veiksmu privesti bendrovę prie bankroto ir padaryti jos kreditoriams žalÄ . Liudytoju apklaustas UAB ,,K“ direktorius E. K. teisme parodė, kad su UAB „xxx“ bendradarbiavo nuo 2013 metų.

Verslo santykiai vyko sklandžiai, bendrovė buvo patikima, visada laiku atsiskaitydvo ir tarp jų nebuvo jokių problemų. Pradžioje apyvartos siekdavo kelis Å¡imtus tÅ«kstančių per mėnesį, t. y. pakankamai solidžios sumos, atsiskaitymai nevėluodavo, todėl R. S. kÅ«rė solidaus verslininko įvaizdį. Problemos prasidėjo dėl atsiskaitymo už paskutinį užsakymÄ , suėjus mokėjimo terminui, pamatė, kad įmonė parduota UAB ,,J“. Liudytojas patvirtino, kad naujasis savininkas kreipėsi į juos dėl galimybės susitarti, nes jie žadėjo veiklÄ tęsti, tačiau jiems susitarti nepavyko.

Liudytoja J. Å . parodė, kad nuo 2007 m. dirbo UAB ,,K“ plėtros vadove, o nuo 2014 m. – jÅ«rų transporto skyriaus vadove, kiekvienÄ naujÄ klientÄ jie privalo patikrinti, pamena, kad tikrino UAB „xxx“ ir jokių problemų nebuvo. Per visÄ jų bendradarbiavimo laikÄ (beveik vienerius metus) nebuvo jokių problemų su atsiskaitymais. Taigi, iÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, kad UAB ,,xxx“ ir UAB „K“ bendradarbiavimas 2013 metais vyko sklandžiai. Liudytojas D. U. parodė, kad įsigijus bendrovės akcijas, bendrovė toliau vykdė veiklÄ , jis susitiko su UAB ,,K“ atstovais ir prašė, kad Å¡ie duotų laiko įsiskolinimams padengti, užsiminė jiems apie toliau vykdomÄ bendrovė veiklÄ , tačiau UAB ,,K“ nesutiko ir iÅ¡kart kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog R. S. priėmė bendrovei nenaudingÄ sprendimÄ , nes žinojo, jog įmonė jau 2013 m. gruodžio 31 d. yra nemoki. Tačiau darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ prokurorė visiÅ¡kai nevertino iÅ¡teisintojo tyčios blogai valdyti bendrovę ir padaryti jos kreditoriams didelę žalÄ . Specialistė V. L., atlikusi UAB „xxx“ tyrimÄ ir suraÅ¡iusi specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 30-(Gl-39)ISl-291 konstatvo, kad pagal pateiktų finansinių ataskaitų (balansų) duomenis matyti, kad UAB „xxx“ 2013 m. gruodžio 31 d. turtas 1 334 741 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 118 127 Lt, t. y.

įmonės įsipreigojimai virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto pusę turto vertės. Ä®vertinus finansines atskaitomybes (balansus) 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „xxx“ buvo nemoki (t. 23, b. l. 18–40). Tačiau bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi liudytoja L. R. parodė, kad ji negali tvirtinti, kad įmonė dirbo nepelningai. Atiduodant bendrovės buhaletrinius dokumentus, ji matė, kad pirkėjų skolose buvo pakankamai didelės sumos, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad trÅ«ksta sÄ skaitų; buvo įvykę pardavimai, apmokėjiami, bet sÄ skaitos faktÅ«ros neiÅ¡raÅ¡ytos.

Daugiausia tai buvo įmonės iÅ¡ Kinijos, kurioms buvo parduodama mediena. Liudytojos teigimu, bendrovė turėjo pinigų, tik nebuvo įforminusi pardavimų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. S., bÅ«damas UAB „xxx“ direktorius ir priimdamas sprendimÄ užsakyti UAB ,,K“ pervežimo paslaugas, neturėjo tyčios sÄ moningai blogai valdyti bendrovę ir privesti jÄ prie bankroto. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės ir UAB ,,K“ aktyvÅ«s veiksmai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, galėjo lemti UAB „xxx“ bankrotÄ , juo labiau, jog D.

U. parodė, kad UAB ,,xxx“ turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

18. Kitas veiksnys, kurį prokurorė nurodo apeliaciniame skunde, lėmusį UAB ,,xxx“ bankrotÄ yra R. S. sÄ moningi veiksmai – bendrovei priklausančių 22 793,09 Eur pasisavinimas laikotarpiu 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. bei bendrovei priklausančių 17 644,11 Eur iÅ¡Å¡vaistymas 2014 m. birželio 4 d. Teismų praktikoje pasisakyta, kad nustačius asmens kaltumÄ dėl bendrovės turto pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotÄ ir didelę žalÄ kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

Prokurorės nuomone, ne naujųjų UAB „xxx” akcininkų ir vadovų veikla, o bÅ«tent ankstesnis, iki akcijų perleidimo, R. S., kaip įmonės vadovo, sÄ moningas blogas įmonės valdymas nulėmė UAB „xxx” bankrotÄ . Tačiau byloje nustatyta, kad R. S. pasisavino ir iÅ¡Å¡vaistė UAB „xxx“ turtÄ , o taip pat ir kaltinime nurodomÄ 579,24 Eur pervedimÄ UAB ,,xxx“ apie kurį prokurorė apeliaciniame skunde net neužsimena, atliko jau po UAB ,,xxx“ akcijų pardavimo UAB ,,J“, todėl Å¡iuo atveju R.

S. tokius veiksmus laikyti jo, kaip vadovo, sÄ moningu blogu bendrovės valdymu, nulėmusiu jos bankrotÄ , nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perleidus UAB „xxx“ akcijas UAB ,,J“ ir R. S. perspėjus UAB ,,J“ atstovÄ D. U. dėl esamų bendrovės įsipareigojimų, R. S. nerÅ«pėjo tolimesnis UAB „xxx“ likimas, komercinė veikla, jos įsiskolinimai. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje turto pasisavinimas ir turto iÅ¡Å¡vaistymas inkriminuoti R.

S. kaip atskiros nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo, kad tokie R. S. nusikalstami veiksmai nulėmė UAB „xxx” bankrotÄ . Prokurorė apeliaciniame skunde teigė, kad teismas ignoravo aplinkybę, kad R. S. 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 001 neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų, tačiau detalesnių argumentų, kaip Å¡i aplinkybė įrodo, kad R. S., neperduodamas dokumentų, siekė bendrovės nusikalstamo bankroto, nenurodė.

Kita vertus, byloje nustatyta, kad naujieji akcininkai, įsigiję UAB „xxx”, toliau vykdė bendrovės veiklÄ net ir neturėdami buhalterinių dokuemntų.

19. Prokurorė apeliaciniame nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB ,,xxx“ bankroto bylÄ , o 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB ,,xxx“ bankrotÄ pripažino tyčiniu. Tačiau nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje kaltinimas pareikÅ¡tas pagal BK 209 straipsnį, vadovautis minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, negalima, nes baudžiamasis procesas vyksta pagal BPK nurodytus reikalavimus, nustatant konkrečių nusikalstamų veikų požymius ir atsakomybės pagrindus bei sÄ lygas. Tai yra savarankiÅ¡kas procesas ir jis neturi bÅ«ti tapatinamas ar derinamas su bankroto bylos nagrinėjimu civilinio proceso tvarka.

20. BÅ«tinasis aptariamo nusikaltimo požymis yra didelės turtinės žalos padarymas kreditoriams. Vienas iÅ¡ teismo teisinių argumentų iÅ¡teisinant kaltinamÄ jį dėl Å¡io kaltinimo – jog kaltinime nurodyta, kad R. S. padarė turtinę žalÄ ir ,,xxx“, tačiau Å¡i bendrovė su pareiÅ¡kimu dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė, nedalyvavo ikiteisminiame tyrime, nebuvo įtraukta į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sÄ raÅ¡Ä . Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ,,xxx“ kaltinime įraÅ¡yta formaliai, kad atitiktų BK 209 straispnio bÅ«tinÄ jį požymį – žala padaryta ne mažiau kaip dviems kreditoriams.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks įstatymo aiškinimas nėra tikslus, nes prieštarauja BK 1 straipsnio nuostatai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (negali būti apibrėžiama tik grupės asmenų gynyba). Taip pat pritartina prokurorės apeliacinio skundo argumentui, kad vien tai, kad kiti kreditoriai nesikreipė su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, nesudaro pagrindo teigti, jog jiems nebuvo padaryta turtinė žala.

Apie žalÄ kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aiÅ¡ku, kad bankroto procedÅ«rų metu neįmanoma visiÅ¡kai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto bÅ«sena turi bÅ«ti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-693/2019). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl prievolių neįvykdymo kreditoriams atsiradusiÄ Å¾alÄ nulėmė bÅ«tent blogas įmonės valdymas, o ne kitos objektyvios aplinkybės. Å iuo nuosprendžiu nustačius, kad pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ R.

S. neturėjo tyčios blogai valdyti bendrovę siekiant privesti jÄ prie bankroto ir taip padaryti žalÄ bendrovės kreditoriams, dėl kitų prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų (kitų kaltinamojo vadovaujamų bendrovių likimo), teisėjų kolegija nepasisako. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje pagrįstai priėmė R. S. iÅ¡teisinantį nuosprendį ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Dėl nuteistojo R.

S. apeliacinio skundo 21. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde ginčija jo nuteisimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų veikų) bei praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes Å¡ių veikų jis nepadarė. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, bÅ«tent Å¡ie pažeidimai lėmė nepagrįstÄ jo nuteisimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas ir vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis. Nuosprendyje įvertintas įrodymų visetas ir motyvuotai iÅ¡dėstyta, kodėl teismas vadovavosi L. R., M. S., D. U. bei kitų liudytojų parodymais ir vertino kaip neteisingus bei atmetė paties nuteistojo R. S. parodymus. Aplinkybė, kad R. S. skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 209 straipsnį rodo, kad teismas vertino ne tik kaltinančius, bet ir nuteistÄ jį teisinančius įrodymus.

Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas tendencingai vadovavosi vien kaltinančiais įrodymais ir visiÅ¡kai netyrė kitų bylos duomenų. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo taisyklių ir, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 22. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S., laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d., iÅ¡ UAB ,,xxx“ AB SEB banke esančios sÄ skaitos 41 atveju kortele Nr. 4362 iÅ¡ bankomatų iÅ¡grynino 22 793,09 Eur. Nuteistasis R. S. teigia, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad bÅ«tent jis aptariamu laikotarpiu iÅ¡grynino pinigus. Pagrindinis įrodymas neva patvirtinantis jo nekaltumÄ yra 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 001, kuris patvirtina, kad visas banko korteles jis perdavė D.

U. kaip naujojo akcininko UAB ,,J“ įgaliotam asmeniui.

23. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ Ä¯rodymais gali bÅ«ti tik įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautus duomenis. Ä®statymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste.

Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas iÅ¡vadas dėl R.

S. kaltės pasisavinus svetimÄ UAB ,,xxx“ turtÄ padarė iÅ¡tyręs įrodymų visetÄ ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieÅ¡taraujančiais apelianto parodymais, kad aptariamu laikotarpiu jis banko kortelę Nr. 4362 jau buvo perdavęs D. U., dėl ko negalėjo iÅ¡gryninti jam inkriminuojamÄ pinigų sumÄ .

24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. S. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. birželio 25 d. buvo UAB ,,xxx“ direktoriumi ir pagal einamas pareigas savo žinioje turėjo UAB „xxx“ turtÄ . 2013 m. rugpjūčio 22 d. R. S. buvo iÅ¡duota AB SEB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL kortelė Nr. 4402324362 (t. 16, b. l. 14). Minėtos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o apžiÅ«ros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. užregistruoti duomenys apie grynųjų pinigų paėmimÄ kortele Nr. 4402324362, kuri buvo iÅ¡duota R. S.. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu įvairiuose bankomatuose 41 atveju AB SEB banko kortele Nr. 4362 iÅ¡gryninta 78 700 Lt (22 793,09 Eur).

25. Kaip jau minėta, pagrindinis apelianto argumentas, kuris neva paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent jis iÅ¡grynino iÅ¡ bankomatų pinigus, yra 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 001, kuriame užfiksuota, kad įgaliotas asmuo D. U. priėmė iÅ¡ R. S.: Å iaulių banko sutartis ir dvi atsiskaitymo korteles, SEB banko sutartį, generatorių, 3 VISA atsiskaitymo korteles. Remiantis Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu apeliantas teigia negalėjęs iÅ¡gryninti iÅ¡ bankomatų pinigų, nes visas banko korteles tuo laikotarpiu, kai buvo iÅ¡gryninti pinigai, jis jau buvo perdavęs D.

U.. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ patikrino Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i versija nepagrįsta, nes, be paties nuteistojo parodymų, jos nepatvirtina jokie kiti duomenys. Negalima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas rėmėsi tik subjektyviais bei prieÅ¡taringais liudytojo D. U. parodymais ir visiÅ¡kai nevertino aukščiau paminėto raÅ¡ytinio įrodymo (akto Nr. 001).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog prieÅ¡ingai negu teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas R. S. aptariamos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes nustatė iÅ¡samiai įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , t. y. jo paties, L. R., M. S., D. U. ir kitų liudytojų parodymus bei raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡ jų ir apelianto minimÄ priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 001. Skundžiamame nuosprendyje labai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti apelianto bei liudytojų parodymai, todėl teisėjų kolegija Å¡iame nuosprendyje detaliai jų nekartoja, juos mini tik tiek, kiek reikia atsakyti į apeliacinio skundo argumentus.

26. Byloje esančiame 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 001 užfiksuota, kad įgaliotas asmuo D. U. priėmė iÅ¡ R. S.: įmonės registracijos pažymėjimÄ , įstatus, PVM mokėtojo pažymėjimÄ , juridinių asmenų iÅ¡raÅ¡Ä , akcininkų sprendimÄ , Å iaulių banko sutartį ir dvi atsiskaitymo korteles, SEB banko sutartį su generatoriumi bei tris VISA atsiskaitymo korteles, draudėjo pažymėjimÄ , krautuvÄ , pjÅ«klÄ , kompiuterį ACER, kompiuterį ACER V3-771, kompiuterį Notebook 15 R5520, stakles Makita, stakles, įmonės antspaudÄ , spausdintuvÄ , keturis mobilius telefonus su kortelėmis, buhalterinius dokumentus (2014 m. pirkimai, sandėlis, pardavimai, banko iÅ¡raÅ¡ai, balansinių sÄ skaitų apyvartos žiniaraÅ¡tis, kasos dokumentai, Sodra, ilgalaikis turtas), dvigubo pjovimo lentas 169,714 m3, eglės medienÄ dvigubo pjovimo 40,424 m3, 2014 m. birželio 1 d. iÅ¡plėstinį balansÄ , pelno nuotolių ataskaitÄ , kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us, ilgalaikį ir trumpalaikį turtas.

Å is priėmimo–perdavimo aktas patvirtintas R. S. ir D. U. paraÅ¡ais (t. 4, b. l. 20). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. U. parodė, kad jis, kaip UAB „J“ įgaliotas atstovas, tikrai pasirašė UAB „xxx“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktus, iÅ¡ jų ir aktÄ Nr. 001, tačiau tikrai perėmė tik antspaudÄ , įstatus, registracijos pažymėjimÄ ir bankinius dokumentus. Jokių kitų dokumentų neperėmė, nes buvo pasakyta, kad buhalterė jų dar nesutvarkė, todėl dokumentus perduos vėliau, tačiau taip dokumentų vėliau ir neperdavė, nors jis ne kartÄ reikalavo.

Po akcijų pasiraÅ¡ymo bendrovės banko sÄ skaitomis nesinaudojo, nes neturėjo buhalterinių dokumentų. Dėl Å¡ios priežasties atidarė naujÄ Paysera sÄ skaitÄ , kuriÄ ir naudojo bendrovės veikloje. UAB „xxx“ dokumentų priėmimo–perdavimo aktus pasirašė todėl, kad jie norėjo UAB „xxx“ vardu vykdyti veiklÄ , nes tuo metu jau buvo pradėtos derybos dėl vilkikų įsigijimo iÅ¡ Latvijos ir jiems buvo reikalingas bendrovės antspaudas. NepasiraÅ¡ius Å¡ių aktų R.

S. nenorėjo perduoti antspaudo, įmonės registravimo dokumento. Å ie liudytojo parodymai savo esme atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 86, 122–123). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡ dalies tenkindama gynėjo praÅ¡ymÄ , nutarė iÅ¡kviesti bei apklausti liudytojÄ D. U., suteikdama gynybai galimybę užduoti jam klausimų aiÅ¡kinantis bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Liudytojas D. U. patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir parodė, kad nėra gavęs jokių dokumentų, daiktų, kurie iÅ¡vardinti jo pasiraÅ¡ytuose priėmimo–perdavimo aktuose, iÅ¡skyrus bendrovės antspaudÄ , vokÄ su banko kortelėmis, kurio niekada neatplėšė ir tik tyrimo metu sužinojo, jog jame yra Å iaulių banko kortelės. Liudytojas parodė, jog jiems buvo reikalinga bendrovė su didele apyvarta, nes į tokias bendroves užsienyje yra žymiai palankesnis požiÅ«ris.

Buvo reikalingas UAB „xxx“ antspaudas, nes Latvijoje jau buvo pradėtos derybos dėl sandorio su Latvijos SEB lizingu. Kadangi nebuvo perduoti buhalteriniai dokumentai, kad vykdyti lizingÄ su Latvijos SEB lizingu, buvo atidaryta atskira banko sÄ skaita.

27. PrieÅ¡ingai negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, liudytojo D. U. parodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistojo R. S. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Liudytojo D. U. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas M. S., kuris teisme parodė, kad nupirkus UAB „xxx“ buvo atidaryta nauja sÄ skaita, jis pats jokių kortelių ir dokumentų iÅ¡ R. S. negavo, juos turėjo paimti D. U.. UAB „xxx“ antspaudÄ ir kažkokias banko korteles yra matęs, tačiau tos kortelės buvo negaliojančios.

Liudytojo D. U. parodymus, kad 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu jam nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai dokumentai patvirtina bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi L. R.. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja L. R. patvirtino, jog dirbo vadove UAB „A. G.“, kuri tvarkė UAB „xxx“ buhalterinę apskaitÄ . Finansinius dokumentus jai pateikdavo R. S., nes ji pati niekada pavedimų nedarydavo, tai darydavo UAB „xxx“ direktorius R. S., jis taip pat buvo atsakingas už kasÄ . 2014 m. birželio 27 d. ji buhalterinius dokumentus (6 segtuvus) perdavė R.

S.. Ant dokumentų perdavimo akto nėra antspaudo, nes kaip vėliaus sužinojo, tuo metu R. S. jau nebuvo UAB „xxx“ direktorius, todėl yra tik jo paraÅ¡as. Taigi, sugretinus liudytojų D. U. ir L. R. parodymus, akivaizdu, kad 2014 m. birželio 1 d. UAB „xxx“ buhalteriniai dokumentai negalėjo bÅ«ti perduoti. Liudytojo D. U. parodymus, kad jis pasirašė tikrovės neatitinkantį 2014 m. birželio 1 d. UAB „xxx“ turto perdavimo–priėmimo aktÄ Nr. 001, nes jiems buvo skubiai reikalinga bendrovė, kuri turi tarptautinio verslo istorijÄ prekiaujant su užsienio kompanijomis, nes taip lengviau įgauti pasitikėjimÄ , patvirtina teismo pagal Europos tyrimo orderį „Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose“ iÅ¡ Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo gautos 2014 m. liepos 23 d. keturios pirkimo sutartys dėl TP „Volvo FH440“ (t. 29, b.l. 1–51).

Aplinkybė, kad UAB „xxx“ sudarė sutartį dėl vilkikų įsigijimo su Latvijos lizingo bendrove nepaneigia liudytojo D. U. parodymų, kad R. S. jam bendrovės dokumentų neperdavė. Liudytojas D. U. parodė, kad Latvijoje turėjo atstovÄ , kuris derino visas sÄ lygas dėl Å¡ito sandorio. Pagrindiniai dokumentai, kurių reikalavo Latvijos SEB bankas, buvo bendrovės įstatai, įmonės senas registracijos pažymėjimas ir bendrovės antspaudas. BÅ«tent tokius dokumentus 2014 m. birželio 1 d. jis ir paėmė iÅ¡ R.

S.. Jokių bendrovės balansų Latvijos SEB lizingas neprašė. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo D. U. parodymais netikėti, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

28. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad D. U., turėdamas verslo patirties, privalėjo bÅ«ti atsakingesnis pasiraÅ¡ydamas dokumentus, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Kita vertus, tÄ patį galima pasakyti ir apie apeliantÄ . Bylos duomenys neleidžia abejoti nuteistojo verslo patirtimi, tačiau jis taip pat pasirašė priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 001, kuriame užfiksuota, jog perduodami 2014 m. bendrovės buhalteriniai dokumentai, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrovės buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti, beje, kaip ir kiti daiktai. IÅ¡ nuteistojo ir D. U. parodymų matyti, kad jie abu neneigė, jog tuo metu jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, jie neturėjo pagrindo vienas kitu nepasitikėti, todėl nebuvo jokių abejonių, kaip teigia D. U., kad 2014 m. birželio 1 d. visi priėmimo–perdavimo aktuose iÅ¡vardinti dokumentai ir daiktai bus perduoti vėliau.

29. Aplinkybės, kad piniginės lėšos buvo iÅ¡grynintos bankomatuose Klaipėdoje, kur jis gyvena, taip pat Plungėje, kurioje buvo UAB „xxx“, kuriai jis vadovavo, sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad pinigines lėšas iÅ¡ bankomatų iÅ¡grynino bÅ«tent R. S.. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas suklydo nuosprendyje nurodęs, kad UAB „xxx“ biuras buvo Plungėje, nes Å¡ios įmonės registracijos adresas buvo pakeistas tik 2017 m. rugsėjo 29 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB ,,xxx“ iki apelianto minimo registracijos adreso pakeitimo buvo registruota ne kokiame nors kitame mieste, o tame pačiame Plungės rajone ((duomenys neskelbtini)), todėl Å¡i aplinkybė nekeičia teismo įsitikinimo, kad R.

S. iÅ¡ bankomatų Plungėje iÅ¡grynino UAB „xxx“ pinigines lėšas. Tiesa, galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad grynųjų pinigų išėmimas iÅ¡ bankomatų yra fiksuojamas vaizdo kamerų, o byloje nesant tokių vaizdo įrašų, Å¡ie duomenys vertinant juos atsietai nuo kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų, neįrodo, kad pinigines lėšas iÅ¡ bankomatų paėmė R. S.. Tačiau kaip jau minėta Å¡iame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos vertino ne atsietai, o kaip visumÄ , juos aptarė, iÅ¡vadas padarė iÅ¡ įrodymų viseto duomenų ir Å¡ios iÅ¡vados atitinka surinktų įrodymų visumos turinį.

Neturi reikÅ¡mės apelianto nurodoma aplinkybė, kad D. U. nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kas neva leidžia teigti, kad jis pats iÅ¡grynino bendrovės pinigus. Liudytojas D. U. parodė, kad negalėjo reikÅ¡ti jokių pretenzijų ar kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes neturėdami bendrovės buhalterinių dokumentų negalėjo žinoti apie piniginių lėšų trÅ«kumÄ .

30. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikė naujÄ versijÄ , jog laikotarpiu, kai iÅ¡ bankomatų Klaipėdoje ir Kaune buvo iÅ¡gryninti pinigai, jam buvo atliekamos procedÅ«ros dėl nugaros skausmų Palangoje (t. 30, b. l. 68), todėl jis fiziÅ¡kai negalėjo bÅ«ti minėtuose miestuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡i apelianto versija nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad bÅ«tent R. S. iÅ¡ bankomatų iÅ¡grynino bendrovės pinigines lėšas. IÅ¡ apelianto pateikto medicininio dokumento matyti, kad R. S. atvyko 2014 m. birželio 20 d. savaitgalio poilsiui, jam paskirtas masažas, tačiau Å¡ie duomenys neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad R. S. negalėjo 2014 m. birželio 20–22 dienomis lankytis Klaipėdoje ir Kaune. Beje, Å¡iÄ aplinkybę nuteistasis nurodė tik apeliacinės instancijos teisme.

31. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „xxx“ turtas buvo pasisavintas nuteistojo R. S. veiksmais, nes 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 001 AB SEB banko kortelės Nr. 4402324362 naujiesiems bendrovės savininkams neperdavė ir įvairiuose bankomatuose Å¡ia kortele iÅ¡grynino 22 793,09 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog apeliantas tiesiogine tyčia, t. y. aiÅ¡kiai suvokdamas, kad jo žinioje buvusį bendrovės turtÄ â€“ pinigines lėšas savinasi neteisėtai ir neatlygintinai, tuo ne tik pažeisdamas bendrovės interesus, bet ir darydamas bendrovei atitinkamo dydžio – 22 793,09 Eur žalÄ , to ir norėjo.

Apelianto veiksmus sieja priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusiais padariniais – turtine žala, todėl jis privalo atsakyti už svetimo turto pasisavinimÄ . Dėl iÅ¡dėstytų motyvų nuteistojo R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimas. Dėl nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį 32. BK 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Svetimo turto iÅ¡vaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtÄ (ar jo žinioje esantį) turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaisp perleidžia tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad R. S., bÅ«damas UAB ,,xxx“ direktoriumi ir pagal einamas pareigas turėdamas savo žinioje bendrovės turtÄ , iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB,,xxx“ priklausantį turtÄ â€“ 17 644,11 Eur. Nuteistasis R. S. neigiaiÅ¡Å¡vaistęs svetimÄ turtÄ ir teigia, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis vieninteliu faktu, jog 2014 m. birželio 4 d. iÅ¡ UAB ,,xxx“ sÄ skaitos į įmonės ,,xxxx“ sÄ skaitÄ Amerikos banke buvo pervesti 24 000 JAV doleriai (17 644,11 Eur), o jis tuo metu buvo UAB ,,xxx“ direktoriumi bei kasininku.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė iÅ¡vadas dėl R. S. kaltės, remdamasis ne vien minėta sÄ skaita, bet iÅ¡tyręs įrodymų visetÄ ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieÅ¡taraujančiais apelianto parodymais, jog minėtÄ pavedimÄ Ä¯monei ,,xxxx“ atliko ne jis, bet kiti asmenys.

33. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog 2014 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 001, kuriame nurodyta, kad D. U. be kitų dokumentų iÅ¡ R. S. priėmė banko generatorių, patvirtina, jog jis negalėjo atlikti 2014 m. birželio 4 d. pavedimo, nes tam reikalingas kodų generatorius, o jis generatorių jau buvo atidavęs D. U.. Å iame nuosprendyje 26–27 punktuose aptartais įrodymais nustatyta, jog R. S. nebuvo perdavęs finansinių dokumentų UAB „J“ atstovui D. U., iÅ¡ jų ir kodų generatoriaus. Pavedimas iÅ¡ UAB „xxx“ sÄ skaitos į įmonės „xxxx“ sÄ skaitÄ Amerikos banke buvo atliktas 2014 m. birželio 4 d., tuo metu direktoriumi bei kasininku buvo nuteistasis R. S.. Dėl to teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad niekas kitas prieigos prie elektroninio UAB „xxx“ banko neturėjo ir pavedimo atlikti be R. S. negalėjo.

34. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog naujieji UAB „xxx“ akcininkai 2014 m. birželio 30 d.iÅ¡ Latvijos įsigijo transporto priemones ,,Volvo FH“ ir aplinkybė, kad 2014 m. birželio 4 d. pavedime į įmonės „xxxx“ sÄ skaitÄ nurodomas bÅ«tent transporto priemonės ,,Volvo FH“ modelis, neva patvirtina, kad aptariamÄ pavedimÄ atliko ne jis, o naujieji bendrovės akcininkai arba su jais susiję asmenys. Å iuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis nepagrįstai Å¡ias dvi aplinkybes sieja tarpusavyje kaip neva sutampančias, papildančias viena kitÄ ir patvirtinančias jo nekaltumÄ .

Be to, apeliantas klaidingai nurodo transporto priemonių įsigijimo datÄ , nes byloje esančios 2014 m. liepos 23 d. pirkimo sutartys dėl TP „Volvo FH440“ patvirtina, kad UAB „J“ įsigijusi UAB „xxx“ akcijas, 2014 m. liepos 23 d. įsigijotransporto priemones (t. 29, b.l. 1–51). Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. birželio 4 d. pavedimo paskirtyje nurodyta, jog įmonei „xxxx“ pervedamas avansas ne už automobilį ,,Volvo FH“, o už medienos transportÄ (t. 1, b. l. 97).

Be to, pavedimas įmonei „xxxx“ buvo padarytas daugiau negu prieÅ¡ pusantro mėnesio iki 2014 m. liepos 23 d. dėl TP „Volvo FH440“ pirkimo sutarčių sudarymo. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad pagal 2014 m. liepos 23 d. pirkimo sutartis už transporto priemonių „Volvo FH440“ įsigijimÄ buvo mokama ne iÅ¡ bendrovės „xxx“ SEB banko sÄ skaitos, o iÅ¡ kitų naujųjų bendrovės akcininkų atidarytų banko sÄ skaitų, tam buvo apiformintas lizingas, be to, transporto priemonės buvo įgytos iÅ¡ Latvijos bendrovės ,,xxx“, o ne iÅ¡ „xxxx“.

Jokių duomenų, kad naujieji UAB „xxx“ savininkai turėjo kokius nors Å«kinius finansinius ryÅ¡ius su „xxxx“ nėra, jau labiau, kaip jau minėta Å¡iame nuosprendyje anksčiau, naujieji savininkai neturėjo prisijungimo prie UAB „xxx“ elektroninės banko sÄ skaitos SEB banke. Kita vertus, pats nuteistasis parodė, kad UAB „xxx“ užsiėmė medienos perdirbimu ir medienos eksportu į kitas Å¡alis, o Å¡ios bendrovės naujųjų savininkų tikslas buvo užsiimti iÅ¡ bankrutuojančių įmonių turto pirkimu ir jo perpardavimu, t. y. jokių sÄ sajų su mediena.

Liudytoja L. R. nelabai prisiminė, ar buvo padaryti pavedimai įmonei „xxxx“, nes visus pavedimus darydavo pats nuteistasis R. S., tačiau patvirtino, kad direktorius buvo 2–3 savaitėms iÅ¡vykęs į AmerikÄ , taip pat ptvirtino, kad buvo pervedami iÅ¡ Amerikos pinigai. Taigi, iÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pavedimas į įmonės „xxxx“ sÄ skaitÄ Amerikos banke ir transporto priemonių įsigijimas iÅ¡ Latvijos įmonės yra visiÅ¡kai tarpusavyje nesusiję sandoriai.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakydama į apeliacinio skundo teiginius dėl neišsamaus tyrimo (netirtos aplinkybės, susijusios su įmonės „xxxx“ egzistavimu, nesiaiškinta iš kokių lėšų buvo mokamos įmokos Latvijos banko lizingo bendrovei ir pan.) pažymi, kad teismo išvados daromos kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Pakankamumo reikalavimas reiškia, jog baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškų naujų rezultatų gali neduoti.

Teismo teisė atlikti bet kokį BPK numatytÄ proceso veiksmÄ nėra absoliuti, nes jos įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek konkretÅ«s proceso veiksmai turi įtakos bylos aplinkybių tyrimo iÅ¡samumui. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų duomenų įvertinimÄ .

36. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino R. S. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent R.

S., o ne kiti asmenys atliko 24 000 JAV dolerių (17 644,11 Eur) pavedimÄ Ä¯ įmonės „xxxx“ sÄ skaitÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės svetimÄ UAB „xxx“ turtÄ , padarydamas bendrovei 17 644,11 Eur turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės svetimo UAB ,,xxx“ turto iÅ¡Å¡vaistymas. Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 37.

Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodė teismÄ nepagrįstai nusprendus, jog jis padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai R. S. nepadarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl R. S. kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl Å¡io straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvÅ«s padariniai (bent vienas iÅ¡ jų): negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia. Dėl UAB ,,xxx“ buhalterinių apskaitos dokumentų paslėpimo 38. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už UAB ,,xxx“buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ . Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslÄ , kad juo nebÅ«tų pasinaudota tikrinant asmens veiklÄ , jo turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487-693/2015).

Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis nėra Å¡io nusikaltimo subjektas, nes bendrovės dokumentai buvo priėmimo–perdavimo aktais perduoti D. U., pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nustatyta, ir apie tai jau pasisakyta pirmiau Å¡iame nuosprendyje, kad jokie buhalteriniai dokumentai D. U. perduoti realiai nebuvo. Po bendrovės pardavimo uždarajai akcinei bendrovei ,,J“, R. S. buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė. Tai, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas nuteistÄ jį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė remdamasis buvusios bendrovės buhalterės liudytojos L.

R. parodymais, jog kai bendrovė buvo parduota, ji visus UAB „xxx“ buhalterinius dokumentus – 6 segtuvus perdavė R. S., t. y. pirkimo–pardavimo sÄ skaitas, darbo užmokesčio dokumentai ir deklaracijos, ilgalaikis turtas, SEB banko dokumentai (t. 3, b. l. 24). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas nuteistÄ jį. Kur jie dingo, byloje nenustatyta, tačiau veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės tai neturi, svarbu nustatyti, kad bÅ«tent R.

S. juos paslėpė. Dėl tokių jo veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „xxx“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuotų buhalterinių dokumentų paslėpimas negali sukelti tokių padarinių, nes pagal specialistei tyrimui pateiktuspirminius buhalterinius dokumentus galima nustatyti, ne tik tuos dokumentus išrašiusias įmones, bet ir tikslias sumas. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė I. V. L. parodė, kadÅ¡ioje byloje ji atliko UAB ,,xxx“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ . Pati bendrovė tyrimui pateikė tik 44 lapus dokumentų, kurių didesnė dalis buvo ne buhalteriniai, o bendrieji bendrovės dokumentai. Visi kiti dokumentai buvo tyrėjos surinkti prieÅ¡prieÅ¡iniu bÅ«du ir pateikti tyrimui. Specialistė teisme patvirtino, kad bendrovės tyrimas buvo atliktas pagal prieÅ¡prieÅ¡iniu bÅ«du surinktus dokumentus, pačioje bendrovėje Å¡ių dokumentų nebuvo.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, kaip vienas iÅ¡ alternatyvių Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dų, pats savaime yra nusikalstamas, nes užkerta keliÄ buhalterinės apskaitos padariniams nustatyti, nes jų tiesiog nustatyti neįmanoma. Skunde nurodoma aplinkybė, kad visi bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nesapeliantas nuteistas už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , kita alternatyvi veika (apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas) jam nebuvo inkriminuota.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pardavus bendrovę, naujasis savininkas teikė ir tikslino UAB „xxx“ PVM mokesčio deklaracijas, gavo finansavimÄ Latvijos lizingo bendrovėje SIA „SEB Lizings“, nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad bÅ«tent apeliantas paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus. Todėl visiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas R. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl UAB ,,xxx“ buhalterinių apskaitos dokumentų sunaikinimo 39. Skundžiamu nuosprendžiu R.

S. taip pat nuteistas už UAB ,,L“ buhalterinių apskaitos dokumentų sunaikinimÄ . Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde teigia, jog teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent jis sunaikino UAB ,,L“ buhalterinius dokumentus grindžiama vien tik nenuosekliais bei prieÅ¡taringais liudytojo M. K. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė iÅ¡vadas dėl R. S. kaltės, remdamasis ne vien Å¡io liudytojo parodymais, bet iÅ¡tyręs įrodymų visetÄ ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieÅ¡taraujančiais nuteistojo parodymais.

Liudytojas M. K. teisme patvirtino matęs, kaip prieÅ¡ akcijų pardavimÄ R. S. degino UAB ,,L“ dokumentus, ant kelių dokumentų matė bendrovės ,,L“ antspaudÄ , matė, jog sudegino keturias dėžes dokumentų, kiekvienoje dėžėje buvo gal 4–5 segtuvai.Å ie liudytojo parodymai savo esme atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 175–177). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. parodymai nuoseklÅ«s, jokių prieÅ¡taravimų juose nenustatyta, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti.

Be to, prieÅ¡ingai negu skunde teigia apeliantas, liudytojo M. K. parodymus, kad R. S. degino dokumentus patvirtina liudytojo T. K. parodymai. Liudytojas T. K. teisme parodė, kad jis su M. K. matė, kaip R. S. prie katilinės atsivežė kažkokius dokumentusaplankaluose ir juos rÅ«Å¡iavo. Nors jis teigė tiesiogiai nematęs, ar R. S. sudegino dokumentus, tačiau tokiÄ prielaidÄ padarė, nes dokumentai buvo rÅ«Å¡iuojami Å¡alia katilinės durų, jis nematė, kad R. S. bÅ«tų su tais dokumentais vėliau iÅ¡važiavęs; pats R.

S. poelgis – automobilio bagažinėje iÅ¡ Klaipėdos atsivežti kelias dėžes dokumentų ir prie katilinės sustojus, juos rÅ«Å¡iuoti ir neÅ¡ti į gamybines patalpas (katilinę), jam atrodė gana keistas, todėl liudytojas padarė iÅ¡vadÄ , kad tuos dokumentus sudegino. AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas T. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 75–76, 80–81) bei patvirtino akistatos su R. S. metu (t. 6, b. l. 147–148). Pats nuteistasis teigė nebuvo atvažiavęs prie katilinės ir jokių dokumentų nebuvo atsivežęs, tačiau tokius jo parodymus paneigia aukščiau iÅ¡dėstyti liudytojų M.

K. ir T. K. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo.

40. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam negali kilti atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes visus bendrovės dokumentus 2016 m. gegužės 4 d. jis perdavė M. Ž., kaip naujajam UAB ,,L“ direktoriui. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad UAB ,,L“ direktoriai buvo: R. S. nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2016 m. balandžio 19 d., M. Ž. nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., T. P. nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d.

Bendrovėje apskaitÄ tvarkė UAB ,,xxx“ buhalterė L. G., kuri 2016 m. balandžio 8 d. R. S. perdavė visus UAB ,,L“ buhalterinius dokumentus. Nuteistojo R. S. parodymus, kad visus dokumentus jis perdavė naujajam UAB ,,L“ direktoriui M. Ž. paneigia ne tik liudytojo M. Ž., bet ir kitų liudytojų M. K. bei T. P. parodymai. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad R. S. jam perrašė UAB ,,L“ akcijas ir paprašė kurį laikÄ pabÅ«ti akcininku, atsakinėti į telefonų skambučius, raminti klientus, kad su jais bus atsiskaityta.

Po to R. S. jam davė adresÄ ir liepė nuvažiuoti į Mažeikius pas M. Ž., kuriam buvo perraÅ¡ytos bendrovės akcijos. Liudytojas M. Ž. teisme parodė, kad pas jį atvažiavo M. K., telefonu davė pakalbėti su R. S. ir sutarė, kad M. K. jam perraÅ¡ys akcijas. Nei akcijų perraÅ¡ymo metu, nei laikotarpiu kuomet jis buvo bendrovės direktorius, jam niekas jokių bendrovės dokumentų neperdavė ir jis jokių dokumentų neturėjo. Už akcijas niekam jokių pinigų nemokėjo, prieÅ¡ingai, jam pačiam buvo pasiÅ«lytas atlygis už tai, kad taptų direktoriumi.

Liudytojas M. Ž. taip pat parodė, kad po kurio laiko R. S. norėjo atgauti savo firmÄ â€žL“. Kai jau turėjo perraÅ¡yti firmÄ kitam žmogui (T. P.), tai R. S. jam davė pasiraÅ¡yti kelis lapus ir pasakė, kad viskas tvarkoje, jis jau nėra direktorius. T. P. nepažįsta, jam neperdavė jokių dokumentų. Liudytojas T. P. teisme parodė, kad už atlygį jam buvo pasiÅ«lyta keliems mėnesiams tapti UAB ,,L“ direktoriumi. PasiÅ«lymÄ gavo iÅ¡ R. T., jam buvo paduoti kažkokie dokumentai, kuriuos jis pasirašė.

Jokių bendrovės dokumentų ar segtuvų nėra turėjęs. Liudytojas R. T. teisme parodė, kad T. P. vardu jis iš R. S. nupirko bendrovę UAB ,,L“, nes tuo metu jam pačiam teismo sprendimu buvo uždrausta užimti vadovo pareigas. Liudytojo R. T. parodymai dėl UAB ,,L“ buhalterinių dokumentų yra prieštaringi: teisme jis kategoriškai teigė, kad visi dokumentai buvo perduoti T. P., tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad to nebuvo padaryta, nes T. P. buvo fiktyvus direktorius, visus dokumentus R.

S. jam perdavė asmeniÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas tokius R. T. parodymus pagrįstai vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo, nes iÅ¡skyrus apeliantÄ , R. T. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Taigi, iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. S. bendrovės buhalterinių dokumentų fiktyviems direktoriams M. Ž. ir T. P. neperdavė, o juos sunaikino. Dėl tokių jo veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „L“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. S. pasirinktas bÅ«das atsiriboti nuo UAB „L“ jÄ fiktyviai parduodant vis kitiems asmenims (bendrovės akcininkais buvo: M. K. vos daugiau negu mėnesį, M. Ž. beveik du mėnesius, T. P. vos daugiau negu keturis mėnesius, R. S. virÅ¡ mėnesio) buvo ne kas kita, o aiÅ¡kus, sÄ moningas, kryptingas siekis nuslėpti bendrovės veiklÄ bei įsipareigojimus atspindinčius buhalterinius apskaitos dokumentus. Skunde nurodomi argumentai, kad visi UAB ,,L“ buhalteriniai dokumentai buvo įtraukti į apskaitÄ , byloje žinomos įmonės ir konkrečios sumos, kurios atsispindi pirminiuose dokumentuose, kurių tyrimui nepavyko rasti, yra analogiÅ¡ki skundo argumentams į kuriuos teismas atsakė Å¡io nuosprendžio 38 punkte, todėl dar kartÄ tie matys motyvai nekartojami.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas R. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės 41. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ R. S. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas bausmių dydį, atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė du sunkius nusikaltimus nuosavybei (BK 183 straipsnio 2 dalis ir 184 straipsnio 2 dalis) bei du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai (BK 222 straipsnio 1 dalyje).

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtÄ baudÄ sumokėjo tik teismo paragintas 2019 m. birželio 25 d., baustas administracine tvarka. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas.

42. Ä®statymų leidėjas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 papildė BK 60 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu, kuriame atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad veikÄ padarė recidyvistas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių motyvų aptardamas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ byloje, tik konstatavo, kad ,,atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas)“.

IÅ¡ tokio paraÅ¡ymo galima spręsti, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė taikoma visiems R. S. padarytiems nusikaltimams. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ne visiÅ¡kai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, o, bÅ«tent, reikalavimo visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes įvertinti dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje R. S. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 22 d. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, 2014 m. birželio 4 d.

– nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 liepos 2 d. – nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“) ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. padarė nusiklstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB ,,L“). Taigi, nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“) padarytos iki 2015 m. kovo 24 d.

įstatymo įsigaliojimo, kuriuo papildyta BK 60 straipsnio 1 dalis nauju 13 punktu. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas (BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“)) jis padarė būdamas recidyvistas, iš skundžiamo nuosprendžio šalinama, pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliaciniame skunde nuteistasis teisingai nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad jis yra dirbantis, augina ir rÅ«pinasi dviem nepilnamečiais vaikais. Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei pirmiau aptartÄ baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ , skundžiamu nuosprendžiu R. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“), padarymÄ paskirtos bausmės Å¡velninamos baudžiamųjų įstatymų, nustatančių atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose.

44. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 ir Å¡ios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju galioja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

45. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas taikant BK75 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis yra tinkama, tačiau realus jos vykdymas šiuo konkrečiu atveju nebūtų teisingas. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už sunkius ir apysunkius nusikaltimus, tačiau jie nesmurtinio pobūdžio. Nuteistasis šiuo metu dirba, augina ir išlaiko nepilnamečius vaikus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo R. S. padarytų nusikalstamų veikų iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Aptartų aplinkybių visuma, apibÅ«dinanti padarytas nusikalstamas veikas, duomenys apie nuteistojo asmenybę teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta, teisiamiam asmeniui pritaikius BK 75 straipsnyje numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ . Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų R.

S. socialinius ryÅ¡ius. Kita vertus, jam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.

46. Vertinant visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , teisėjų kolegija mano, kad R. S. yra apribota galimybė daryti nusikalstamas veikas, jis jau pakankami nubaustas, yra pagrindo tikėti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip bus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat pažymėtina, kad Å¡io instituto taikymas nereiÅ¡kia, jog skatinamas nebaudžiamumas ir nepagarba baudžiamajam įstatymui. Teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimÄ , įvertino ir teisingumo, ir humanizmo principų pusiausvyrÄ , nesuteikdamas nė vienam iÅ¡ jų dominuojančio vaidmens.

47. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimais sukeltų padarinių mastÄ , R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam laikui. Be to, jam skiriama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir pareiga tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Tokios priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo ir dėl nuteistajam R. S. paskirtų bausmių pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „xxx“) padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

Nuteistajam R. S. paskirti bausmes: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „xxx“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡ias bausmes ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,L“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę R.

S. paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 71 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams. Paskirti R. S. pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

1) tęsti darbÄ , 2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, 3) sumokėti 25 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®mokÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo Persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta