ca98ac7f-e8d1-461c-80d5-55d4e0dc4ad5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-201-513/2016Teisėja Elena Pauliukienė                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11720-2014-9                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                2.5.8.1; 2.5.8.7; 2.5.8.11.3; 2.5.29.1;     3.2.4.2; 3.2.4.4; 3.3.1.15; 3.3.1.18; 3.3.1.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. birželio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovei I.

A. S., ieÅ¡kovų V. S. ir I. A. S. atstovui advokatui ArÅ«nui Skuolevičiui, atsakovės G. B. ir trečiojo asmens N. B. atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų V. S. ir I. A. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. S. ir I. A. S. ieÅ¡kinį atsakovei G. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta bei sandorio nutraukimo, tretieji asmenys Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaras G.

B., N. B., R. S., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai teismo prašė Å¡alių 2012-02-23 paskolos sutartį pripažinti nesudaryta ir 2012-02-23 Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, notarinio reg. Nr. GB-1247, nutraukti. Argumentavo, jog Å¡alys 2012-02-23 formaliai pasirašė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, joje numatė 40 000 Eur buto pardavimo kainÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ atsakovės Å¡ių pinigų negavo, nors sutarties sÄ lygose yra įraÅ¡yta atpirkimo teisė kaip paskolos užtikrinimas.

Taigi, pardavėjai buvo laikomi skolininkais, o pirkėja – kreditore, turinčia įkeitimo teisę. Minėta 40 000 Eur suma notaro kontoroje buvo perduota kitam asmeniui (ieÅ¡kovų sÅ«nui) – R. S., pinigai gauti ne iÅ¡ atsakovės, o iÅ¡ atsakovės sutuoktinio brolio N. B.. Atsakovė, nesuteikusi ieÅ¡kovams paskolos, neturėjo jokios teisės įregistruoti butÄ savo vardu ar juo disponuoti savo nuožiÅ«ra.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovai teise atpirkti butÄ iki 2012-12-31 nepasinaudojo.

IeÅ¡kovas pas notarÄ patvirtino, kad 40 000 Eur sumÄ jie gavo, jog sutartis yra susijusi su Å¡eimos poreikių tenkinimu. Kadangi atsakovės Å¡eima ir ieÅ¡kovų sÅ«nus R. S. buvo geri draugai, ji sutiko sudaryti ginčo sandorį metams, numatant sutartyje ieÅ¡kovams atpirkimo teisę. Pasibaigus minėtam terminui atsakovė ne kartÄ prašė ieÅ¡kovų vykdyti sutartį, t. y. arba atpirkti butÄ , arba iÅ¡ jo iÅ¡sikelti. IeÅ¡kovai gera valia sutarties sÄ lygų nevykdė, todėl kreipėsi į teismÄ dėl jų iÅ¡keldinimo (civilinė byla Nr. 2-7488-323/2014).

Tik po ieÅ¡kinio padavimo ieÅ¡kovai neva „prisiminė“, kad jiems nesumokėti pinigai. IeÅ¡kovai po sutarties sudarymo daugiau kaip pusantrų metų jokių pretenzijų dėl sandorio nereiÅ¡kė, jo neginčijo. IeÅ¡kovai (tėvai) minėtus pinigus perdavė sÅ«nui R. S., kuris jiems tų pinigų negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovai negalėjo atpirkti turto. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinį vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ . Aplinkybę, kad atsakovė su ieÅ¡kovais atsiskaitė, patvirtino tiek patys ieÅ¡kovai, tiek notaras.Trečiasis asmuo R.

S. pripažino, kad įvykusio sandorio iniciatorius buvęs jis. Su tėvais (ieÅ¡kovais) kalbėjo, kad jo verslui vystyti yra reikalingi pinigai, todėl tėvai sutiko paskolai gauti įkeisti savo butÄ . Tėvai ir jis buvo įsitikinę, kad per metus laiko butÄ iÅ¡ atsakovės atpirks. Tačiau atsakovės sutuoktiniui iÅ¡ bendro reikalo pasitraukus, jo lÅ«kesčiai nepasitvirtino, t. y. nesisekė sumanyto verslo „įsukti“, o gautieji pinigai liko iÅ¡leisti kelionėms – verslo paieÅ¡kai. Trečiojo asmens N. B. atstovas teigė, jog ieÅ¡kovai savo nurodomoms aplinkybėms patvirtinti nepateikė ir negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad N. B. perdavė pinigus R.

S., nes įrodyti objektyviai neegzistavusio fakto yra neįmanoma. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių ir patvirtinta notaro. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad patys ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės patvirtino 40 000 Eur dydžio pinigų sumos perdavimo pagal sutartį faktÄ , bet ginčija kitÄ faktÄ â€“ neva pinigai jiems asmeniÅ¡kai nebuvę perduoti, nes juos gavo R. S.. Mano, kad tokios aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaip apkritai teisiÅ¡kai neturinčios reikÅ¡mės sprendžiant byloje kilusį ginÄÄ , nes ieÅ¡kovai pinigus galėjo panaudoti savo nuožiÅ«ra.

IeÅ¡kovai neįgyvendino teisės atpirkti butÄ , todėl turi prisiimti atsiradusias neigiamas pasekmes. IeÅ¡kiniu siekiama ne sÄ Å¾iningai apginti savo interesus, o užvilkinti buto atlaisvinimÄ .Notaras G. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog 2012-02-23 buvo patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis su atpirkimo teise, pagal kuriÄ atsakovė G. B. iÅ¡ ieÅ¡kovų V. S. ir I. A. S. pirko butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovams buvo suteikta teisė per sutartyje numatytÄ terminÄ â€“ vienerius metus parduotÄ butÄ atpirkti.

Taigi, ieÅ¡kovai galėjo, bet neprivalėjo įgyvendinti atpirkimo teisės. Sutartyje Å¡alys numatė, jog pasibaigus nustatytam atpirkimo terminui, G. B. vienaÅ¡aliu praÅ¡ymu iÅ¡registruojami Nekilnojamojo turto registre visi buto suvaržymai, žymos ir apribojimai, kurie buvo nustatyti dėl atpirkimo teisės įgyvendinimo. IeÅ¡kovai pinigų gavimo už parduotÄ butÄ faktÄ patvirtino pasiraÅ¡ydami sutartį. V. S. ir žodžiu patvirtino, kad, prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ Â pinigus iÅ¡ G. B. gavo.

Kadangi Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti minėtÄ sutartį bei susitarė, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas ir Å¡i nuostata atitinka Å¡alių valiÄ bei tikruosius ketinimus, iÅ¡aiÅ¡kinus Å¡alims turinį bei patvirtinus, kad sutartį suprato, ji buvo patvirtinta. Sutarties sudarymo metu apie jokias ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje minimas aplinkybes dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo sandoryje informuotas nebuvo ir negalėjo žinoti. Atsakovė patvirtino, kad pinigus už butÄ perdavė ieÅ¡kovams, o ieÅ¡kovas patvirtino, kad pinigus gavo.

Atpirkimo teisė sutartyje buvo įtraukta dėl pajamų mokesčio skaičiuotės, nes sutartis, kurioje nustatyta, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, prilyginama paskolos sutarčiai. Dėl tokios priežasties už pardavėjo perleistÄ nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį daiktÄ gautos lėšos mokesčių atžvilgiu nelaikomos tokio daikto pardavimo pajamomis, o laikomos gauta paskola. Tik tuo atveju, kai daiktas neatperkamas, gautos lėšos perkvalifikuojamos į to daikto pardavimo pajamas, kurios apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ .

Sutartis sudaryta ir į jÄ Ä¯traukta 6.3 punkto nuostata, siekiant užtikrinti Å¡alių interesus, ir sandorio sudarymo metu atitiko jų iÅ¡reikÅ¡tÄ tikrÄ jÄ valiÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-09 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų po 500 Eur žyminio mokesčio valstybei ir po 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei. Atmetė trečiojo asmens N. B. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.

Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes (2012-02-23 Å¡alys sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise; butas parduotas už 40 000 Eur sumÄ ; pirkėja patvirtino, kad visÄ sutartÄ kainÄ pardavėjui sumokėjo (sutarties 4.1 p.); Å¡alys susitarė, kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas; pardavėjas atpirkimo teisę turi ne ilgiau kaip iki 2012-12-31 (sutarties 6.2 p.); pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas – kreditoriumi (paskolos davėju), turinčiu įkeitimo teisę;

Å¡alių pareiÅ¡kimai, garantijos ir griežtas sutarties sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę kiekvienai iÅ¡ Å¡alių (sutarties 6.3 p.); ieÅ¡kovų sÅ«nus – trečiasis asmuo R. S. patvirtino, jog tėvai sutiko įkeisti savo butÄ , kad jis iÅ¡ jų gautų 40 000 Eur paskolÄ ), padarė iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovai pinigus už parduotÄ butÄ gavo, suprato, kad iki nurodytos (atpirkimo) datos yra taikytas apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu, jog Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, todėl ginčo Å¡alių santykiams taikytinas paskolų teisinis reguliavimas.

Argumentavo, jog ieÅ¡kovai neįrodė, jog pinigai iÅ¡ tikrųjų paskolos gavėjui neperduoti, todėl sandorio sÄ lygas privalo vykdyti (CPK 185, 197, 200 str., CK 6.875 str. 3 d.). Kai sudarytas tariamasis sandoris yra Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio Å¡alis, prisiimdama galimÄ rizikÄ , kartu praranda ir teisę vėliau tÄ sandorį ginčyti remdamasi suklydimu.

Aplinkybių, jog ieÅ¡kovai gydėsi, jiems atliktos operacijos, teismas nelaikė tokiomis, dėl kurių nebÅ«tų galima sudaryti ginčo sandorio ar jo vykdyti. Apie ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klę atsakovei buvo žinoma. Å alys buvo veiksnios bei pasirengusios sutarties sÄ lygas vykdyti. Taikant sandorių negaliojimo institutÄ , bÅ«tina ieÅ¡koti ne tik sandorio Å¡alių, bet ir sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų, sandorio pagrindu įgijusių tam tikrų teisių, interesų protingos pusiausvyros.

Tariamieji sandoriai pripažįstami niekiniais, nes jie nesukuria jokių padarinių, išskyrus jų negaliojimo padarinius. Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris, nes jo šalys susitaria, kad sandoris joms nesukurs jokių teisinių padarinių (CK 1.86 str.). Kadangi fiktyvūs sandoriai sudaromi tik dėl akių, tai šalys jų nevykdo ir todėl jie jokių teisinių padarinių nesukelia, o pripažinus negaliojančiais, restitucijos taikymo problema nekyla. Šiuo atveju viena iš šalių – atsakovė sandorį įvykdė, perdavė 40 000 Eur V.

S., ieÅ¡kovai sudarė sandorį turėdami tikslÄ gauti sÅ«naus verslo plėtrai 40 000 Eur paskolÄ . Å alių sandoris buvo sudarytas iÅ¡reiÅ¡kiant jų valiÄ ir nepažeidžiant įstatymų normų, todėl jį pripažinti nesudarytu ir nutraukti nėra pagrindo (CK 1.5, 6.870 str. 2 d.). Kreditorius (atsakovė) turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę – sutartį, o ieÅ¡kovai (skolininkai) buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo (ar turėjo žinoti), kad, jiems nevykdant sutarties sÄ lygų, sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises.

Å iuo atveju kreditoriaus (atsakovės) reikalavimas nukreiptinas tik į nusipirktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų turtÄ (CK 4.37–4.39 str., 4.47 str. 1 p.). IeÅ¡kovai su atsakove sutarė dėl paskolos suteikimo, teikiant garantÄ â€“ butÄ , bei dėl jos grÄ Å¾inimo termino. IeÅ¡kovai teigė, jog pinigų nėra gavę, o jų sÅ«nus patvirtino, jog Å¡iÄ sumÄ yra gavęs ir tikėjosi, jog skolÄ galės sugrÄ Å¾inti, iÅ¡saugodamas tėvų butÄ . Å ių aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė teisėtai įgijo nuosavybės teisę pagal ginčijamÄ sandorį, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jį nesudarytu (CK 4.47 str. 1 p.), o ieÅ¡kovai neįrodė, jog yra pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti (CK 6.875 str. 3 d., 6.217 str. 4 d., CPK 197, 200 str.).

Nustatęs, jog 200 Eur ieÅ¡kovai sumokėjo paduodami ieÅ¡kinį, žyminį mokestį valstybei ir 500 Eur atsakovės advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis. Nustatęs, jog trečiasis asmuo N. B. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡ių iÅ¡laidų jam iÅ¡ ieÅ¡kovų nepriteisė (CPK 93, 98, 197, 200 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu apeliantai praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                    2015-10-09 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.

Argumentuoja, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Atpirkimo teisė, jÄ vertinant su sprendime įvardijamu Å¡ios teisės transformavimu į garantÄ , nėra teisine prasme suprantama kaip toks pat teisinis santykis, t. y. nekilnojamojo turto atpirkimo teisė pagal savo esmę negali bÅ«ti sutapatinama su garanto davimo / gavimo suteikiamomis teisėmis ir pareigomis tiek garanto davėjui, tiek ir jo gavėjui. Atpirkimo teisės įtvirtinimas sutartyje yra suprantamas kaip paskolos gavėjo įsipareigojimas sumokėti paskolos davėjui iÅ¡ jo gautÄ pinigų sumÄ , nuperkant iÅ¡ paskolos davėjo turtÄ , kuris po tokios rÅ«Å¡ies sandorio sudarymo ir jo įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka yra ne paskolos gavėjo nuosavybė.

O garantijos davėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pasiskolintÄ pinigų sumÄ paskolos davėjui jokiu bÅ«du neturi įtakos paskolos gavėjo pareigai perduoti turimÄ turtÄ paskolos davėjui, t. y. paskolos gavėjas lieka turto savininku. Apeliantai nėra gavę ginčo 40 000 Eur dydžio pinigų sumos nei iÅ¡ atsakovės, nei iÅ¡ trečiojo asmens N. B.. PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu apeliantai nuosekliai ir aiÅ¡kiai įvardijo tai, kad pinigus gavo iÅ¡ N. B. ne jie, o jų sÅ«nus R. S., kuris pripažino aplinkybę, jog jis iÅ¡ N. B. gavo 40 000 Eur dydžio pinigų sumÄ , o ne jo tėvai.

Å is faktas sprendime neaptartas ir nėra nuginčytas. Atsakovė byloje neįrodė, jog ji turėjo galimybę paskolinti ginčo dydžio pinigų sumÄ ieÅ¡kovams, nors ieÅ¡kovai to prašė. Atsakovė neįrodė, jog ji, o ne kas kitas galėjo turėti minimÄ pinigų sumÄ ir jÄ paskolinti ieÅ¡kovams. Notaras pripažino, jog jam nėra žinoma (nes nematė pinigų perdavimo fakto), kas perdavė pinigus ir (ar) perdavė ieÅ¡kovams ar jų sÅ«nui. IeÅ¡kovai, gaudami ribotas pajamas, neturėjo jokios galimybės per 1 metų terminÄ grÄ Å¾inti pinigus skolintojai, taigi jie nėra paskolos gavėjai, todėl neturi pareigos tiek grÄ Å¾inti skolÄ , tiek ir parduoti butÄ atsakovei.

Teismas byloje neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas realiai ir faktiÅ¡kai yra paskolos davėjas, o kas – paskolos gavėjas.Atsakovė G. B. atsiliepimu su apeliantų skundu nesutinka, jo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teigia, jog teismas atliko objektyvų, iÅ¡samų ir visapusiÅ¡kÄ bylos įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , padarė pagrįstas iÅ¡vadas.Trečiasis asmuo N. B. atsiliepimu su apeliantų skundu nesutinka. Nurodo, jog apeliantų argumentai dėl atpirkimo teisės, garantijos ir paskolos teisinių santykių neturi reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės jokiais bÅ«dais nesuponuoja iÅ¡vados, kad sudarytas sandoris yra negaliojantis.

Norėdami, jog jų reikalavimas dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu bÅ«tų patenkintas, apeliantai turėjo įrodyti, kad pinigai nebuvo perduoti (CK 6.875 str. 3 d.), tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Ginčo sandorio sudarymo tikslas buvo R. S. perduoti 40 000 Eur sumÄ , kuriÄ Å¡is ir gavo, todėl apeliantų teiginiai, jog jie asmeniÅ¡kai negavo pinigų, yra nepagrįsti. Å iuo atveju byloje esminę reikÅ¡mę turi tas faktas, kad pinigai pagal sutartį buvo perduoti ir gauti.

Neturinčiu teisinės reikÅ¡mės vertina apeliantų argumentÄ , jog atsakovė nepagrindė, jog turėjo galimybę paskolinti 40 000 Eur sumÄ . Notaras tik patvirtina sandorį, o pinigų perdavimo faktÄ notarui patvirtina sandorį sudarančios Å¡alys, todėl skundo argumentai, jog notaras nematė, kaip perduodami pinigai, yra nereikÅ¡mingi. Mano, kad argumentas dėl tariamo suklydimo yra naudojamas tik kaip reikalavimui pagrįsti skirta priemonė, nepateikiant tam jokių įrodymų. Apeliantai sudarydami sandorį prisiėmė rizikÄ , kad yra galimybė, jog jie negalės grÄ Å¾inti gautos pinigų sumos.

Ribotų pajamų gavimas neturi teisinės reikÅ¡mės, nes sandorių Å¡alys sudarydamos sandorius prisiima rizikÄ ir iÅ¡ anksto turi numatyti, ar galės sandorį tinkamai įvykdyti. Apeliantai praÅ¡ydami sudarytÄ sutartį pripažinti negaliojančia, nepateikia jokių argumentų ar aplinkybių, kurios lemtų sandorio negaliojimÄ . Aplinkybė, kas yra paskolos gavėjas ir davėjas, Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki iÅ¡ ginčo pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties.Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme Å¡alys (jų atstovai) palaikė pirmines pozicijas, jų iÅ¡dėstytas pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 str. įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010).

Å iuo atveju su apeliaciniu skundu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2015-10-27 VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. PP2-6379 ir Nr. 6380 apie ieÅ¡kovams laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-10-31 iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas (ieÅ¡kovei mokama 292,25 Eur, ieÅ¡kovui – 433,42 Eur dydžio senatvės pensijos), atsižvelgiant į ieÅ¡kovų atstovo gynybos pozicijÄ (be kita ko, Å¡iais duomenimis grindžia aplinkybę, jog ieÅ¡kovai pinigų iÅ¡ atsakovės pagal ginčo sutartį negavo), teismo priimami ir vertinami, be to, atsižvelgdamas į ginčo pobÅ«dį, teismas mano, kad Å¡ie nauji įrodymai bylos neužvilkins (CPK 314 str.).

Dėl ginčo esmės, Å¡alių santykių kvalifikavimo, jų įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai.

Å alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Nors ieÅ¡kovai sandorį, esantį nagrinėjamo ginčo objektu, prašė pripažinti nesudarytu CK 6.875 str. 3 d. normos pagrindu, tačiau bylÄ nagrinėjusio teismo toks faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas nesaistė ir negalėjo saistyti. Todėl tai, kad teismas sprendimÄ , be kita ko, grindė tariamojo sandorio motyvais ir (ar) butas įvardytas kaip garantas ginčo paskolos dydžio sumai gauti, nereiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du teismas išėjo už bylos ribų ir (ar) kad atpirkimo teisės institutÄ vertino kaip transformavusį į garantÄ ir pan.Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡skirti faktiniai pagrindai, remiantis kuriais yra ginčijamas sandoris, t. y. aiÅ¡kiai atskleistas reikalavimų turinys ir ginčo esmė.

Pirmosios instancijos teismo atlikta ginčo sandorio kvalifikacija, jos sÄ lygų ir Å¡alių valios aiÅ¡kinimas tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bylos faktinio pagrindo. Dėl Å¡alių sutarties kvalifikavimo Nagrinėjant bylas, kuriose ginčijami sandoriai CK numatytais pagrindais, svarbu nustatyti tikruosius ginčijamų sandorių Å¡alių tikslus bei iÅ¡siaiÅ¡kinti pačių sutarčių turinio esmę.Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės pateikiamos CK 6.193 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyti du esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai: pirma, kad visos sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, ir, antra, kad aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Taigi aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas privalu atsižvelgti į sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.), taip pat tinkamai įvertinti Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.). Bet kuriuo atveju aiÅ¡kinant sutartį pagrindinis dėmesys skiriamas tikriesiems sutarties Å¡alių ketinimams atskleisti.Nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija notarinės formos 2012-02-23 pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , argumentuodami tuo, jog pagal Å¡iÄ sutartį numatytos 40 000 Eur sumos ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovės negavo, todėl atsakovė nepagrįstai įgijo nuosavybės teise ieÅ¡kovų butÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliantų argumentus vertina kaip faktiÅ¡kai ir juridiÅ¡kai nepagrįstus. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise bei paskolos institutų reguliavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad Å¡alių 2012-02-23 sudaryta ir Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaro G. B. patvirtina Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartis, notarinio reg.

Nr. GB-1247, yra teisėta, vykdyta ir įvykdyta tinkamai. Pripažinti Å¡iÄ sutartį nesudaryta CK 6.875 str. 3 d. (Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta.) normos prasme nėra pagrindo.IeÅ¡kovai neginčijo ir neginčija aplinkybės, jog 40 000 Eur pinigų sumÄ , t. y. bÅ«tent ginčijamoje sutartyje numatyta ieÅ¡kovų buto kainÄ (kuri, beje, atitiko ir tokio turto vidutinę rinkos kainÄ sutarties sudarymo metu, b. l. 132–134), gavo jų sÅ«nus – trečiasis asmuo R.

S., kuris patvirtino, jog 40 000 Eur pinigų sumÄ gavo, tėvams sutikus paskolai gauti „įkeisti“ butÄ .Remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į tai, jog Å¡alys 2012-02-23 pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarties 6.3 p. aiÅ¡kiai susitarė, jog atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas ir ieÅ¡kovai laikomi skolininkais (paskolos gavėjais), o atsakovė – kreditore, turinčia įkeitimo teisę, jog Å¡alių pareiÅ¡kimai, garantijos ir griežtas Å¡ios sutarties sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę kiekvienai iÅ¡ Å¡alių (b. l. 7–14), jog po ginčijamos sutarties sudarymo ieÅ¡kovai (ar kuris iÅ¡ jų) neginčijo aplinkybės dėl pinigų (ne) gavimo iÅ¡ atsakovės, kol atsakovė neinicijavo jų iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto jiems nerealizavus atpirkimo teisės sutartyje numatytu terminu (iki 2012-12-31) (sutarties 6.2 p.), jog notaras byloje patvirtino sutarties 4.1 p. užfiksuotÄ faktÄ , jog atsakovė (pirkėja) sumokėjo 40 000 Eur ieÅ¡kovams (pardavėjams) prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų tikrieji ketinimai – sudaryti sandorį ir taip gauti pinigų sÅ«naus verslui, Å¡iuo atveju buvo realizuoti – pinigus ieÅ¡kovų sÅ«nus gavo, o Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovai laikomi skolininkais, atsakovė – kreditore.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK reglamentuotÄ pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise (CK 6.417–6.418 str.) bei paskolos (CK 6.870 str., 6.871 str., 6.873 str.) institutų teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog įstatymas nedraudžia paskolos gavėjui iÅ¡ paskolos davėjo gautus pinigus naudoti trečiojo asmens interesais / jo naudai (pvz., verslui, gydymui, mokslui ir pan.). Galiojantis teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nekilnojamojo daikto pardavėjas, sutikęs, jog sutartyje numatyta atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, supranta, jog neįgyvendinęs atpirkimo teisės sutartyje numatytu terminu, nuosavybės teisės į perleistÄ turtÄ neteks ir Å¡i teisė pereis Å¡io turto pirkėjui (CK 1.5 str.).

Pažymėtina, jog apeliantai kitų, iÅ¡skyrus nurodytÄ sandorio pripažinimo nesudarytu, pagrindų byloje nenurodė, be to, ieÅ¡kovai turi patirties sudaryti sandorius, užtikrinančius savo sÅ«naus skolinių įsipareigojimų vykdymÄ â€“ 1994 m. buvo sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutartys, nuo 2010-03-02 iki 2011-12-02 įregistruota hipoteka (b. l. 132–134, CPK 179 str. 3 d.). Be to, jokio pagrindo netikėti tuo, jog notaras tvirtindamas ginčo sandorį iÅ¡aiÅ¡kino sutarties sÄ lygų juridinę reikÅ¡mę sandorių Å¡alių teisėms ir pareigoms ir tai, tikėtina, iÅ¡ esmės galutinai leido susiformuoti sandorio Å¡alių valiai – sudaryti sandorį, taigi prisiimti ir atitinkamus įsipareigojimus, teismas nenustatė ir nė viena iÅ¡ Å¡alių neteikė įrodymų, jog notaras Å¡iuo atveju atliko neteisėtus veiksmus ar sandorį patvirtino Å¡alims sÄ moningai nutylint tikrÄ jÄ jų valiÄ ar kuriai iÅ¡ jų turint tikslÄ apgauti viena kitÄ ir pan.Kiti apeliantų argumentai, jog atsakovė neįrodė turėjusi ginčo pinigų sumÄ , jog pinigus ieÅ¡kovų sÅ«nui perdavė ne atsakovė, o jos sutuoktinio brolis, vertinami kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės Å¡iam ginčui CK 6.417 str. 1 d., 6.870 str. 1 d. normų prasme.

Akivaizdu, jog ginčo sutartį ieÅ¡kovai sudarė bÅ«tent turėdami tikslÄ gauti pinigų sÅ«naus verslui, ir jų sÅ«nus patvirtino, jog pinigus (40 000 Eur) jis gavo, tačiau dėl nepasisekusio verslo iki sutartyje numatyto atpirkimo teisės realizavimo termino nepavyko atpirkti buto iÅ¡ atsakovės (pinigai iÅ¡leisti kelionėms – verslo paieÅ¡kai) (CPK 185 str.). Taigi, apeliantų argumentas, jog teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas faktiÅ¡kai yra paskolos davėjas, o kas – paskolos gavėjas, vertinamas kaip nepagrįstas bei nesudarantis pagrindo ginčijamo sandorio sudarymo ir jo (į) vykdymo aplinkybių vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų nekartoja.IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.). Kiti bylos proceso dalyviai įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. IÅ¡ apeliantų valstybei turėtų bÅ«ti priteistas 2015-11-10 teismo nutartimi jiems atidėtas mokėtinas už skundÄ 1 089 dydžio žyminis mokestis, t. y. po 545 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo (b. l. 121).

Ä®vertinus nustatytas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes ir priežastis, byloje esančius įrodymus ir žodinio proceso metu pateiktÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovo V. S. ir ieÅ¡kovų sÅ«naus trečiojo asmens R. S. sveikatos bÅ«klę bei duomenis apie ieÅ¡kovų gaunamas pajamas, manytina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 84 str. ir 96 str. 2 d. taisyklių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti (CK 1.5 str., CPK 96 str. 5 d.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkė             Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai              Giedrė Seselskytė              Alvydas Žerlauskas