ca97bf0f-dcef-4e90-8c39-a462b79b6959 · Kauno apylinkės teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1-381-966/2018                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30720-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                 1.1.7.2.3.; 1.1.8.2.; 1.1.9.10.;                                                                 1.2.4.6.1. 2.3.4.15.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 25 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, J. J., Karolinai Čepaitytei,dalyvaujant prokurorei J. B., nukentėjusiajai E. Z., jos atstovui advokatui Ž. A.,kaltinamajam D. Z., jo gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeD. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė :   D. Z. konflikto su sutuoktine E. Z. metu, 2017-06-19 apie 18.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ sudavė savo artimam Å¡eimos nariui- sutuoktinei E. Z. delnu į kairę veido pusę, taip smurtaudamas ir muÅ¡damas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ ,  Kaltinamasis D. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. jis kartu su sutuoktine E. Z. jau negyveno. TÄ dienÄ jis atėjo pas E. Z. pasiimti savo sÅ«naus, jie buvo dėl to susitarę iÅ¡ anksto.

Jam atvažiavus tarp jų kilo žodinis konfliktas, E. Z. vadino jo tėvus įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, pareiÅ¡kė, kad jie turi atiduoti skolos raÅ¡telį. Jis yra pasirašęs su savo tėvu skolos raÅ¡telį. Tuo metu E. Z. buvo kambaryje, kÄ ji ten darė jis nematė, o jis buvo koridoriuje, į kambarį nebuvo užėjęs, tiksliai neatsimena. SÅ«nus žaidė kambaryje, jis tai matė iÅ¡ koridoriaus. Jie yra skolingi jo tėvams ir Å¡ie neturi grÄ Å¾inti skolos raÅ¡telio, todėl taip ir pasakė sutuoktinei.

Jis supyko dėl to, kad ji taip nepagarbiai, įžeidžiančiai kalbėjo apie jo tėvus, sÅ«naus nepasiėmė ir išėjo. SÅ«nus verkė dėl jų konflikto. Nukentėjusiajai jis nesudavė. Praėjus savaitei po Å¡io konflikto jis sužinojo, kad sutuoktinė parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, sutuoktinė skambino ir pasakė, kad ji pas advokatÄ ir ruoÅ¡ia dokumentus santuokos nutraukimui. Ji yra jam pasakiusi, kad raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ jai patarė advokatas, kad bÅ«tų lengviau iÅ¡siskirti.

Konfliktai su E. Z. vyksta nuo 2017 metų pradžios, jie iki nagrinėjamo įvykio jau buvo kalbėję apie skyrybas, bet buvo nutarę bandyti kartu gyventi toliau. Po konflikto jis paskambino tėvui, pasakė, kad nepasiėmė sÅ«naus, kad nedarytų valgyti. KitÄ dienÄ skambino E. Z., apie konfliktÄ nekalbėjo. Tai buvo pirmas toks jų konfliktas, jis nėra smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu.    Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais.

Nukentėjusioji E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis Å¡iuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas. Nuo 2017 metų birželio mėnesio su kaltinamuoju kartu negyvena. Ä®vykio dienÄ susitarė su D. Z., kad Å¡is pasiims sÅ«nų. D. Z. atvažiavo apie 18.30 val. Ji aprengė sÅ«nų, tada su D. Z. ėmė aiÅ¡kintis santykius. Kaltinamojo tėvas jai nuolat skambinėja, skambino jos tėvams, kiÅ¡asi į jų su sutuoktiniu reikalus. Ji norėjo, kad santykius jie su sutuoktiniu iÅ¡siaiÅ¡kintų tarpusavyje, be tėvų įsikiÅ¡imo.

D. Z. sakė, kad jo tėvas pagaus jos tėvÄ ir ėmė plÅ«stis. Apie paskolÄ tuo metu nekalbėjo. Ji tuo metu buvo kambaryje, sÅ«nus buvo prieÅ¡ais, o kaltinamasis dėjosi daiktus. Jie su D. Z. apsižodžiavo, ji sėdėjo ant lovos, o D. Z. priėjęs jai sėdinčiai trenkė. D. Z. buvo labai piktas, ėjo iÅ¡ koridoriaus suspaudęs kumščius, ir priėjęs jai sudavė. Jai atrodo, kad sudavė deÅ¡ine ranka, ar tuo metu kÄ nors sakė, neatsimena. Ji tuo metu sėdėjo, D. Z. atėjo iÅ¡ koridoriaus, ji pasisuko į jį ir jis sudavė.

SÅ«nus ėmė verkti. Ji puolė ieÅ¡koti telefono, D. Z. jai jį atnešė, ir pasakė, kad ji skambintų kam nori. Ji ėmė rinkti tėvo numerį, bet nesurinko. Ji tada pasakė, kad po tokio dalyko jis sÅ«naus negalės pasiimti ir D. Z. išėjo. SmÅ«gis buvo stiprus, net plaukų kuodas iÅ¡siardė. Nuo smÅ«gio ji apie valandÄ ar pusantros jautė fizinį skausmÄ , jos ausis ir skruostas buvo raudoni. Paskui ji paskambino draugui S. M., verkė, pasakė, kad D. Z. jai ranka sudavė per veidÄ ir kad susipyko, kad nežino, kÄ daryti.

Kalbėdama su juo matė, kad skambino kaltinamojo tėvas R. Z., ji atsiliepė jam. R. Z. jÄ plÅ«do, rėkė ant jos, sakė, kad „nuleis jÄ ant žemės“, ji visÄ laikÄ verkė, sakė, kad jo sÅ«nus jai trenkė, o R. Z. pripažino, kad negerai padarė, kad tada reikia skirtis. Paskui R. Z. ėmė jÄ raminti, ji pasakė, kad neraÅ¡ys pareiÅ¡kimo, nes žinojo, kad D. Z. ketino stoti į policijÄ . Ji suprato, kad D. Z. jau buvo paskambinęs tėvui. Su sutuoktinio tėvai ji nebendrauja nuo 2016 metų pabaigos, dėl jų nuolatinio kiÅ¡imosi į jų santykius.

Per tÄ laikÄ S. M. paskambino jos broliui ir tada Å¡is atvažiavo. Kai pakalbėjo su R. Z., praėjus kokiam pusvalandžiui po D. Z. išėjimo, atėjo Akvilė ir V. L., ramino jÄ , paskui atvažiavo jos brolis D. B. su sutuoktine J. B.. J. B. žaidė su sÅ«numi, o brolis jai liepė skambinti į policijÄ . Ji nenorėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes tai trukdytų kaltinamajam stoti į policijÄ , bet brolis pyko, sakė, kad tada jis paraÅ¡ys. Ä® policijÄ ji kreipėsi kitÄ dienÄ , jÄ pavežė S. M., kuris jÄ ramino, kad ji neturi ko bijoti, buvo smurtas ir ji turi paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Ji apie 11 val. nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Sužalojimo požymių nebebuvo matyti. Ji su S. M. nuvažiavo ir pas advokatÄ Å½. A.. Advokatas klausė, ar ji nori dėl to skirtis, bet pasakė, kad nenori, nes tai tik konfliktas. Vakare atvažiavo D. Z. ir jos atsiprašė, kad sudavė. Ji jam atleido. Liudytojas D. B. apklaustas teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, su ja ir su D. Z. santykiai geri. Tiksliai datos ir laiko neatsimena, vakare, jis buvo jau po darbo, jam paskambino jo ir sesers bendras draugas S. M. ir pasakė, kad prieÅ¡ jo seserį D.

Z. pakėlė rankÄ . Jis iÅ¡ karto ėjo į automobilį važiuoti, dar bandė sesei skambinti, bet ji neatsiliepė. Tada jis paskambino draugui V. L., nes Å¡is galėjo greičiau nuvykti pas jo seserį, ir paprašė nedelsiant nuvažiuoti pas jÄ . Jis pats važiavo su savo sutuoktine J. B.. Nuvykus jis matė seserį verkiančiÄ , ji buvo iÅ¡sigandusi ir susinervinusi. Pas jÄ jau buvo A. ir V. L., jo sutuoktinė žaidė su sesers sÅ«numi. E. Z. jam papasakojo, kad buvo atvykęs D. Z., kad jam iÅ¡einant jie apsižodžiavo, kad jai ranka trenkė į veidÄ .

Jis matė, kad sesers skruostas paraudęs, nelabai atsimena, kuris, galimai deÅ¡inys, žino tik kad vienas skruostas buvo labiau paraudęs. Sesuo jam rodė, kur jai sudavė, bet jis labai nesigilino. Mano, kad toks smarkus paraudimas negalėjo atsirasti tik nuo verkimo. Sesuo buvo palaidais plaukais. Jis sakė seseriai važiuoti į policijÄ , bet Å¡i sakė, kad nenori gadinti D. Z. gyvenimo. Po to sesuo aprimo ir jie iÅ¡važiavo. Pas seserį jie prabuvo apie valandÄ , tiksliai laiko jis nežiÅ«rėjo. Jis žinojo, kad sesuo su D.

Z. tuo metu negyveno, jau buvo girdėjęs kalbas apie skyrybas. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesÄ , patvirtina parodymus kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nežiÅ«rėjo ar buvo koks sumuÅ¡imas ant veido, nes nors sesuo ir parodė, kur buvo suduota, bet jis tiesiog nežiÅ«rėjo įdėmiai. Liudytoja J. B. teisme parodė, kad datos tiksliai neatsimena, buvo vakaras tarp 17-18 valandos, jiems su sutuoktiniu D. B. bÅ«nant namuose, paskambino Simas, pavardė nežino, ir pasakė, kad pas E. Z.

Å¡eimoje buvo konfliktas, D. Z. pakėlė prieÅ¡ jÄ rankÄ . Jie su sutuoktiniu nuvažiavo. D. B. dar nuvežė dukrÄ pas močiutę, ji nuėjo pas E. Z.. Duris jai atidarė V. L., kuris su savo sutuoktine jau buvo atvykęs, ramino E. Z.. E. Z. buvo apsiverkusi, pasakojo, kad D. Z. trenkė jai per skruostÄ , buvo iÅ¡sigandusi. Ji matė, kad buvo paraudusi kairės pusės ausis ir skruostas. Kita pusė paraudusi nebuvo. Kadangi buvo mažas vaikas, tai ji su juo pasiliko žaisti, o E. Z. su V. ir A. L. nuėjo kalbėtis į balkonÄ .

Jai bežaidžiant su vaiku, Å¡is pasakė, kad tėtis mamai padarė „bumbt“. E. Z. sakė, kad tarp jos ir D. Z. kilo konfliktas, tačiau dėl ko, nesakė. Ji pati žino, kad konfliktai tarp jų kildavo dėl D. Z. tėvų, kurie kiÅ¡davosi į jų santykius. Atvažiavo D. B., jie visi sakė, kad E. Z. kviestų policijÄ , bet Å¡i nenorėjo pakenkti D. Z.. Jie prabuvo apie pusantros valandos. Ikiteisminio tyrimo metu ji įvykio datÄ â€“ 2016 m. birželio 19 d. nurodė teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė, apie tai, kÄ jai vaikas sakė, kad nereikėtų vaiko vedžioti pas psichologus.

Liudytojas V. L. teisme apklaustas parodė, kad tiksliai datos neatsimena, bet jam paskambino E. Z. brolis ir paprašė nuvykti pas E. Z., nes įvykęs konfliktas. Tuo metu buvo apie 19 valanda. Jis suprato, kad galimai įvyko smurtas, nes žinojo apie kivirčus šeimoje, todėl nieko neklausinėjo ir kartu su sutuoktine nuvažiavo. E. Z. brolis jam skambino, nes jie geri draugai, be to, jie arčiau gyvena. E. Z. buvo šoke, pasimetusi, matėsi paraudęs kairysis skruostas. Jis tokios jos niekada nėra matęs. E. Z. sakė, kad D.

Z. sudavė vienÄ kartÄ delnu, sakė, kad kilo kivirčas, ko pasekoje supykęs D. Z. sudavė. Ji sakė, kas negražiai D. Z. tėvus pavadino, dėl to Å¡is trenkė jai. Taip pat 15-20 minučių bėgyje atvažiavo D. ir J. B.. Jie visi sakė kviesti policijÄ , bet E. Z. nenorėjo pakenkti D. Z., nes tuo metu Å¡is stojo į policijÄ . Liudytojas kaip teisingus patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas S. M. teisme parodė, kad E. ir D. Z. pažįsta, su D. Z. nebendrauja, su E. Z. yra iÅ¡ seniau pažįstami, santykiai draugiÅ¡ki.

Datos tiksliai neatsimena, jam paskambino E. Z. ir pasakė, kad D. Z. jai trenkė, sakė trenkė per visÄ veido Å¡onÄ , sakė, kad veidas paraudęs. Girdėjosi, kad ji verkia, kÅ«kčioja, buvo sutrikusi. Kadangi jis tuo metu dirbo ir atvažiuoti negalėjo, paskambino jos broliui, kurį gerai pažįsta. Jis nežinojo kÄ tokiu atveju daryti, tai paskambino pažįstamam policininkui, kuris pasakė, kad tokiu atveju reikia kreiptis į policijÄ . TÄ vakarÄ pas E. Z. negalėjo nuvažiuoti, susitiko su ja, kitÄ dienÄ ir tada E. Z. apsisprendė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai, todėl jis jÄ nuvežė.

Nežino, ar tÄ dienÄ E. Z. buvo pas advokatÄ , žino, kad jau po visų įvykių jis jai pasiÅ«lė advokatÄ . Liudytojas R. Z. teisme apklaustas parodė, kad kaltinamasis D. Z. yra jo sÅ«nus, nukentėjusioji – marti, jokių pykčių su ja neturėjo iki nagrinėjamo įvykio, tik ji yra jį iÅ¡vadinusi necenzÅ«riniais žodžiais, bet jis dėl to nepyksta. Žino, kad jo sÅ«nus iÅ¡važiavo pas E. Z. pasiimti sÅ«naus. Paskui sÅ«nus jam paskambino, pasakė, kad sÅ«naus nepasiėmė.

Tada jis skambino E. Z., klausė, ar ji iÅ¡ viso ketina gyventi su jo sÅ«numi, o ji sakė, kad ne tokio vyro jai reikia. Jis girdėjo, kad ji verkia, jis neklausė kodėl. Ji iÅ¡sipasakojo jam, kad D. Z. negeras, tiksliai žodžių jis neatsimena. Jis apibÅ«dina E. Z. kaip konfliktiÅ¡kÄ , ji yra jį iÅ¡vadinusi necenzÅ«riniais žodžiais, yra neiÅ¡auklėta, kreipiasi į jį „tu“, iÅ¡vadinusi įžeidžiančiais žodžiais. Apie tai, kad D. Z. sudavė ar nesudavė E. Z. nei su vienu iÅ¡ jų nekalbėjo, telefonu E. Z. tikrai jam to nesakė.

Jis tik vėliau sužinojo, kad paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijai. Jo sÅ«nus neigė sudavęs sutuoktinei. Jo sÅ«nus ramus, taktiÅ¡kas, mandagus ir gerbiantis vyresnius. Tarp sÅ«naus ir sutuoktinės buvo kilęs konfliktas dėl paskolos. Jis jiems abiems yra skolinęs 40 000 litų, sÅ«nus pasirašė skolos raÅ¡telį, o E. Z. norėjo, kad jis tÄ raÅ¡telį atiduotų, todėl ir kilo tas konfliktas, taip jam sakė sÅ«nus. E. Z. jam dėl skolos raÅ¡telio nieko nesakė. Liudytoja K. S. teisme, parodžiusi, kad neatsimena aplinkybių apie kurias yra davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. S. parodė, kad dirbat nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėja, 2017 m. birželio 20 d. apie 10 val., atvyko pareiÅ¡kėja E. Z., kuri pareiÅ¡kė, kad 2017 m. birželio 19 d. vakare įvyko konfliktas su sutuoktiniu, kuris jai trenkė vienÄ kartÄ ranka per veidÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ . PareiÅ¡kėja kiek pamena, atrodė nedrÄ si, sunerimus, nebuvo pikta, ant jos veido nebuvo matyti jokių sužalojimų, ji buvo kažkiek iÅ¡sigandusi. Ji buvo apklausoje be vaiko.

Negali pasakyti ar pareiÅ¡kėja galėjo meluoti praneÅ¡dama apie įvykį, ji buvo įspėta už melagingų parodymų davimÄ . Priėmus pareiÅ¡kimÄ ir supildžius reikiamus dokumentus, iÅ¡vykus pareiÅ¡kėjai, Å¡iek tiek vėliau ji nuvyko tuo adresu atlikti įvykio vietos apžiÅ«rÄ . Namai buvo tvarkingi, nebuvo matyti jokių grumtynių ar muÅ¡tynių požymių. Kiek pamena telefoninio praneÅ¡imo nebuvo, pareiÅ¡kėja atvyko į Laisvės alėja 24, Kaune (b. l. 47).Liudytojas S. S. apklaustas teisme parodė, kad pažįsta D.

Z., jų santykiai darbiniai, pažįsta jo tėvÄ , E. Z. yra metęs kelis kartus, asmeniÅ¡kai nepažįsta. D. Z. apibÅ«dina teigiamai, apie 2017 m. birželio 19 d. įvykį nieko nežino. Nežino nieko apie D. Z. ir jo sutuoktinės konfliktus. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, D. Z. sÄ Å¾iningas, geras žmogus, visada bÅ«na savo vietoje, jis labai rÅ«pinosi savo tuometine drauge E., kuri po to tapo jo žmona, jis nėra konfliktiÅ¡kas.

Labai rÅ«pinasi savo Å¡eima, vaiku. Jis tiek mato iÅ¡ iÅ¡orės. D. Z. buvo sakęs, kad savaitei buvo išėjęs iÅ¡ savo Å¡eimos namų, nes buvo susipykęs su žmona, dėl ko susipykęs, jis nežino, jie su juo apie tai nekalba ta tema. Jis jo žmonos nepažįsta, tačiau teko keletÄ kartų bendrauti, tai jam pasirodė ji aktyvi, gal daugiau nurodinėja D. Z., kur ir kÄ daryti. D. Z. jam sakė, kad yra pradėtas tyrimas dėl smurto Å¡eimoje, E. parašė pareiÅ¡kimÄ . Jis sakė, kad tikrai nieko jai nedarė.

Jis nemano, kad D. galėjo sužaloti jÄ ar jai suduoti smÅ«gį, jis yra taikus, greičiau nusileidžiantis (b. l. 43). Liudytojas D. B. apklaustas teisme parodė, kad D. Z. yra jo draugas. D. Z. jam pasakojo, kad sutuoktinė padavė jį į teismÄ už tai, ko jis nepadarė, smulkiau nepasakojo, tik sakė, kad E. Z. jį kaltina trenkus. Nemano, kad D. Z. gali taip pasielgti. Jis ramus, taikaus bÅ«do, agresyvaus ja, neteko jo matyti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l.

41) patvirtina kaip teisingus. Liudytojas E. M. apklaustas teisme parodė, kad D. Z. yra jo draugas, su juo jis bendravo tik 2017 metų liepos mėnesį prieÅ¡ einant pas tyrėjÄ , iki to laiko ilgÄ laikÄ nebuvo susitikę. Apie 2017 m. birželio 18 d. įvykį nieko nežino. D. Z. jam sakė, kad nesmurtavo prieÅ¡ sutuoktinę, jis tuo tiki. Su E. Z. yra bendravęs 5-10 kartų draugų rate, ji jam pasirodė valdinga, D. Z. ramaus bÅ«do. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2017 m. birželio 20 d.

E. Z. pranešė policijai, kad 2017 m. birželio 19 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaunas, svetainėje sutuoktinis D. Z. konflikto metu sudavė vienÄ smÅ«gį jai į veidÄ dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ . Sutuoktinis yra ankščiau smurtavęs, bet ji į policijÄ nesikreipė. Apklausiama apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji įvykio aplinkybes nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, kaip ir teisme (b. l. 4–5). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui.

  Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis D. Z. konflikto su sutuoktine E. Z. metu, 2017-06-19 apie 18.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ sudavė savo artimam Å¡eimos nariui- sutuoktinei E. Z. delnu į kairę veido pusę, taip smurtaudamas ir muÅ¡damas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ .    Nors kaltinamasis D. Z. savo kaltės dėl smurto E. Z. atžvilgiu teisiamojo posėdžio metu nepripažino, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai yra jo pasirinkta gynybinė versija, duota siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vadovaujasi jo duotais parodymais toje dalyje, kur sutampa su kitais įrodymais byloje ir sprendžia jo kaltę įrodyta kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

    Nukentėjusioji E. Z., tiek kreipdamasi į policijÄ pareiÅ¡kimu, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu (1 t., b. l. 72-73) nurodė, kad D. Z. delnu jai sudavė į kairį skruostÄ . Nukentėjusioji taip pat ir teisme nurodė, kad kaltinamasis sudavė jai į veidÄ ranka, dėl ko jai skaudėjo. Nukentėjusiosios parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu dėl esminių aplinkybių – smurto pobÅ«džio ir sukelto fizinio skausmo iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s. Kai kurie gynybos įvardinti parodymų nesutapimai, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pirmÄ kartÄ apklausiama nurodė, kad po smÅ«gio kairė vaido pusė buvo paraudusi (b. l. 4), antrÄ kartÄ apklausiama nurodė, kad buvo paraudonavęs ne tik veido pusė, bet ir ausis (b. l. 16), teisme sakė, kad trenkė kumščiu į kairį skuostÄ ir buvo raudoni ausis ir skruostas, niekaip nedaro nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taringais, bei nesudaro pagrindo parodymais netikėti.

Visų pirma, nukentėjusioji teisme neteigė, kad jai sudavė kumščiu, tik nurodė, kad kaltinamasis buvo piktas, suspaudęs kumščius, tačiau parodė, kad sudavė jai į veidÄ ranka, o suduodant ranka per veidÄ , akivaizdu, kad smÅ«gio vietÄ galima apibÅ«dinti ir kaip „veido pusę“, ir kaip „veido Å¡onÄ â€œ ir kaip „skruostÄ ir ausį“, kadangi Å¡ios žmogaus galvos sritys yra visiÅ¡kai greta. Kiti gynybos nurodyti nukentėjusiosios parodymų neatitikimai (dėl kaltinamojo ankstesnio smurto ir dėl priežasčių, kodėl ji nesikreipė į policijÄ tÄ patį vakarÄ ), iÅ¡ viso nelaikytini prieÅ¡taravimais dėl esminių bylos aplinkybių, be to, aplinkybę, kad nukentėjusioji nesikreipė į policijÄ tÄ patį vakarÄ , nenorėdama pakenkti kaltinamajam, patvirtina ir liudytojų J.

B., D. B. ir V. L. parodymai. Taigi, iÅ¡ esmės nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s, bei atitinka kitus įrodymus byloje, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojų D. B., J. B., V. L. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo suduota į kairį skruostÄ , liudytojai parodė, kad jie 2017 m. birželio 19 d. atvykę pas E. Z. matė jos paraudusį skruostÄ , kurį liudytojai D. B. ir V. L. apibÅ«dino kaip paraudusį skruostÄ , liudytoja J. B. - kaip paraudusius ausį ir skruostÄ , kas iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais.

Liudytojų D. B., J. B., V. L. ir S. M. parodymai patvirtina, kad E. Z. jiems pasakė, kad jai sudavė D. Z.. Akivaizdu, jog Å¡ie liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai, patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į juos pagalbos ir jiems papasakojo apie sutuoktinio prieÅ¡ jÄ naudotÄ smurtÄ , tai liudytojai patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir vieni kitus papildo, sutampa su nukentėjusiosios parodymais.

Jokio liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį nenustatyta, nei liudytojai nei kaltinamasis nenurodė turintys kažkokių tarpusavio pykčių ar nesutarimų, kurie įtakotų liudytojų norÄ nepagrįstai apkaltinti kaltinamÄ jį. Nors liudytojas D. B. teisme negalėjo prisiminti kurį sesers skruostÄ jis matė paraudusį, tačiau jis paaiÅ¡kino, kad negali prisiminti dėl to, kad nors sesuo ir rodė sumuÅ¡imo vietÄ , bet jis atidžiai nežiÅ«rėjo ir neįsidėmėjo, liudytojas paaiÅ¡kino, kad dėl to ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežiÅ«rėjo, ar ant sesers veido yra sumuÅ¡imas.

Kadangi liudytojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios ir kitų liudytojų – J. B., V. L. parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.    Kaip teisingai nurodė gynyba, BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius ir inkriminuotas kaltinamajam D. Z., yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai būtent smurtavimu.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).                Teismas neabejoja, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusios atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nukentėjusioji nuosekliai, tiek teikdama pareiÅ¡kimÄ policijai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme parodė, kad kaltinamojo panaudotas smurtas sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Nukentėjusioji nurodė, kad smÅ«gis buvo pakankamai stiprus, nuo jo jai net iÅ¡siardė plaukų kuodas, ėmė verkti vaikas, skausmÄ ji jautė apie valandÄ laiko, smÅ«gio vieta buvo paraudusi. Byloje apklausti liudytojais D. B., J. B., V. L., S. M., matę, bendravę su nukentėjusiÄ jÄ betarpiÅ¡kai po įvykio, apibÅ«dino jos bÅ«senÄ kaip susijaudinusios, pasimetusios, „šoke“, nurodė, kad ji verkė, kÅ«kčiojo, jÄ reikėjo raminti, jie matė paraudusį skruostÄ , liudytojas V. L. patvirtino, kad pirmÄ kartÄ stebėjo tokiÄ nukentėjusiosios bÅ«senÄ , t. y. nukentėjusiosios bÅ«sena patvirtina, kad konfliktas tarp jos ir sutuoktinio nebuvo eilinis, ji tokios bÅ«senos buvo ne tik dėl žodinio kivirčo, o bÅ«tent dėl prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio smurto bei sukelto fizinio skausmo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios patirto fizinio smurto žymės ant jos kÅ«no buvo pastebimos kurį laikÄ po įvykusio konflikto, kÄ patvirtina jos pačios ir liudytojų D. B., J. B., V. L. parodymai, kas suponuoja, kad fizinis poveikis į nukentėjusiosios kÅ«nÄ buvo pakankamai intensyvus. Ä®vertinus tai, konstatuotina, kad kaltinamojo naudotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .  Nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki, liudytojai D.

B., J. B., V. L.. S. M. yra nukentėjusiosios draugai ir Å¡eimos nariai, tačiau vis dėl to, jie parodymus davė bÅ«dami prisiekę sakyti tiesÄ ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai tarpusavyje sutampa, neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nukentėjusiosios bÅ«klę teisme nurodė ir liudytojas R. Z., kuris iÅ¡ karto po įvykio bendravo su nukentėjusiÄ jÄ telefonu, ir nurodė, kad ji verkė, jÄ reikėjo raminti.

Nors minėtas liudytojas taip pat tiesiogiai įvykio nematė, tačiau praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio jo, kaip ir kitų liudytojų stebima nukentėjusiosios emocinė bÅ«sena tik patvirtina nukentėjusiosios versijÄ dėl fizinio smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimo fakto. Liudytojas R. Z. paneigė nukentėjusiosios parodymus, kad Å¡i jam telefonu pasakė, kad jo sÅ«nus prieÅ¡ jÄ smurtavo, tačiau taip pat liudytojas nurodė, kad neatsimena, apie kÄ telefonu kalbėjosi su nukentėjusiÄ jÄ , kad jis neatsimena, kokiais žodžiais ir kodėl E. Z. jam skundėsi jo sÅ«numi kaip sutuoktiniu, todėl tikėti liudytojo parodymais, kad jis tiksliai atsimena, ko jam nukentėjusioji nesakė, nėra pagrindo.

Be to, kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, paties liudytojo R. Z. paaiškinimų, jo ir nukentėjusiosios santykiai yra priešiški, todėl teismas turi pagrindo vertinti šiuos liudytojo parodymus kaip šališkus. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji, kaltindama jį smurtu, jį nepagrįstai apkalbėjo, siekdama lengvesnio proceso santuokos nutraukimo byloje. Kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo iš tiesų santykiai yra įtempti, yra kilęs ir turtinis ginčas, patvirtina ir santuokos nutraukimo bylos duomenys (LITEKO sistemos informacija).

Å ios aplinkybės iÅ¡ tiesų įpareigoja teismÄ itin atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymus, jų teikiamus įrodymus, jų patikimumÄ , tačiau Å¡iuo atveju manyti, kad nukentėjusioji tokiu bÅ«du siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamÄ jį, nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ LITEKO sistemos duomenų santuokos nutraukimo byla yra inicijuota nukentėjusios tik 2017 metų spalio mėnesį, o pareiÅ¡kimÄ dėl smurto vartojimo ji parašė dar 2017-06-20. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, dar iki nagrinėjamo konflikto tarp jų buvo kilusi įtampa, jau buvo kalbama apie santuokos nutraukimÄ , tačiau kaltinamasis minėjo, kad su nukentėjusiÄ ja dar buvo kalbėta, kad jie bandys iÅ¡saugoti santuokÄ , todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji nepagrįstai iÅ¡galvojo smurto faktÄ tik dėl to, kad juo grįsti santuokos nutraukimo ieÅ¡kinį.

Byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dominavo prieÅ¡iÅ¡ki asmeniniai santykiai dėl dažnai kylančių ir iÅ¡sakomų vienas kitam priekaiÅ¡tų dėl tėvų kiÅ¡imosi į sutuoktinių santykius, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji, todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad D. Z. veiksmai buvo pykčio pasekmė. IÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. panaudodamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ â€“ suduodamas jai delnu į veidÄ , jis suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti padarinių nukentėjusiosios sveikatai, ir jų norėjo.

Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.              Liudytojai S. S., D. B., E. M. tiesiogiai įvykio nematė, nei su kaltinamuoju nei su nukentėjusiÄ jÄ betarpiÅ¡kai po įvykio nebendravo, jų nematė, apie smurto vartojimo ar nevartojimo faktÄ jie žino tik bendrais bruožais iÅ¡ paties kaltinamojo vėlesnių paaiÅ¡kinimų, todėl jų parodymų, kad D.

Z. negalėjo smurtauti sutuoktinės atžvilgiu, teismui nėra pagrindo vertinti kaip įrodymų, paneigiančių kaltinimus D. Z.. Byloje yra gauta 2017-09-19 Kauno m. Dainavos PK gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(4813)-IS1-5603, kurioje konstatuota, kad UZCT testo metu tiriamoji E. Z. į jai pateiktus tikrinamuosius klausimus: ar jÄ mušė tas vyras tÄ dienÄ ?; ar jai tas vyras delnu sudavė į veidÄ tÄ dienÄ ?; ar jai tas vyras trenkė į veidÄ tÄ dienÄ tame bute?, atsakė: „Taip“, ir į jai pateiktus klausimus atsakydama sakė tiesÄ .

Tyrimo metu E. Z. papasakodama apie įvykio aplinkybes nurodė, kad kilus konfliktui tarp jos ir sutuoktinio D. Z. dėl tėvų kiÅ¡imosi į jų asmeninius santykius, D. Z. delnu trenkė jai į veidÄ Â (b. l. 24-27). Byloje kilo klausimas dėl psichofiziologinių (poligrafo) tyrimų duomenų pripažinimo įrodymais. Dėl psichofiziologinių (poligrafo) tyrimų duomenų pripažinimo įrodymais jau ne vienÄ kartÄ yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ir dėl to jau yra suformuota teisminė praktika.

Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2017, 2K-31-511/2018 ir kt. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, galima remtis tik tais duomenimis, kurių gavimo ir iÅ¡nagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio nuostatuose. Poligrafo naudojimo tvarkÄ , tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymÄ Å¡is tyrimo metodas bei jo rezultatai gali bÅ«ti naudojami, nustato Poligrafo įstatymas. Pagal šį įstatymÄ toks tyrimas gali bÅ«ti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafÄ kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas negalima pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktikÄ poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. todėl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat konstatuota (pvz. nutartis 2K-31-511/2018), kad priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį gali turėti įtakos ar lemti teismo vidinį įsitikinimÄ ne tik įrodymai, bet ir jų tarpusavio santykis, nepaÅ¡alintos abejonės, tačiau teismo apsisprendimui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį turi reikÅ¡mę tik bylos proceso metu BPK nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėti įrodymai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nukentėjusiosios E. Z. psichofiziologinio (poligrafo) tyrimo metu gautų rezultatų teismas Å¡ioje byloje nelaiko savarankiÅ¡ku įrodymu, ir jo nevertina. Bausmės skyrimas Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltės formÄ , veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). D. Z. padarė vienÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ (11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika smurtinė, padaryta prieÅ¡ Å¡eimos narį, baigta, turtinės ar neturtinės žalos nukentėjusioji atlyginti nereikalauja, veika sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 52), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 58), VÅ¡Ä® Respublikinėje Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 59), dirba (1 t., b. l. 53).

Nurodytos aplinkybės apibÅ«dina kaltinamÄ jį kaip asmenį, nelinkusį nesilaikyti moralės, dorovės nuostatų, smurtauti prieÅ¡ Å¡eimos narį, rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, įtakota spontaniÅ¡ko pykčio protrÅ«kio, o ne netinkamai vedamo gyvenimo bÅ«do ar nesugebėjimo taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali bÅ«ti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, todėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is - laisvės apribojimas, jo terminÄ nustatant mažesnį už įstatyme numatytÄ Â Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį, skiriant įpareigojimÄ , kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, tokiu bÅ«du užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Prokurorė siÅ«lė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, pilnamečiam asmeniui, kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus smurto pobÅ«dį (neintensyvus, vienkartinis, nesukėlė sunkių padarinių), tai, kad daugiau jokių konkrečių duomenų byloje apie, kad ankščiau kaltinamasis bÅ«tų naudojęs smurtÄ artimoje aplinkoje, jokių duomenų apie tai, kad jis iÅ¡ viso yra linkęs smurtauti, nėra, todėl teismas sprendžia, kad prokurorės pasiÅ«lytÄ baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam skirti netikslinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 69–70), pradėjus nuosprendžio vykdymÄ , panaikintina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui: viena kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u (1 t., b. l. 27), paliktina saugoti byloje. Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant D. Z. bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti. Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: vienÄ kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u, palikti saugoti byloje.IÅ¡aiÅ¡kinti D.

Z., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                       Jurga Vasiliauskienė