Legislator Case Law & Legislation
ca979b65-bb93-45e5-9cdd-2ad9a6d9fb85 AI generated

ca979b65-bb93-45e5-9cdd-2ad9a6d9fb85 · Kauno apygardos teismas

Case Number ca979b65-bb93-45e5-9cdd-2ad9a6d9fb85
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P. P. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su M. P., tyčia du kartus rankomis pastÅ«mė K. R., P. P. sudavė du smÅ«gius rankomis į galvos sritį, M. P. sudavė vienÄ smÅ«gį rankomis nukentėjusiam į galvos sritį, P. P. atbula deÅ¡ine ranka nustÅ«mė K. R., M. P. spyrė ne mažiau vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , ne mažiau tris kartus K.

Legislator headnote

AI generated

ca979b65-bb93-45e5-9cdd-2ad9a6d9fb85 · Kauno apygardos teismas: Kadangi nukentėjusiojo darbas nėra susijęs su aukščiau minėtomis aplinkybėmis bei numatytais ribojimais, be to jis nėra niekada dirbęs jokio samdomo darbo, o pragyveno iÅ¡ esmės tik iÅ¡ vaikams skiriamų paÅ¡alpų, todėl deÅ¡inės akies regos praradimas jam apskritai nesukelia jokių liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie turėtų esminės įtakos jo darbingumui, jis negalėtų dirbti darbo, kurį bÅ«tų dirbęs anksčiau. 2.3. Be to, skunde pažymi, jog teismas, priteisdamas 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiam K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-919/2020 Proceso Nr. 1-01-1-12748-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.7; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), AuÅ¡ros Vingilės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo P. P. gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. P. (toliau – P. P.) ir jo gynėjo advokato Reno BradÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei tęsti darbÄ . Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista solidariai iÅ¡ M. P. ir P. P. 751,14 Eur nukentėjusiojo K.

R. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. P. ir P. P. – 1 022,66 Eur turtinei ir 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. P. P. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su M. P., tyčia du kartus rankomis pastÅ«mė K. R., P. P. sudavė du smÅ«gius rankomis į galvos sritį, M. P. sudavė vienÄ smÅ«gį rankomis nukentėjusiam į galvos sritį, P. P. atbula deÅ¡ine ranka nustÅ«mė K. R., M. P. spyrė ne mažiau vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , ne mažiau tris kartus K.

R. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais padarydami K. R. deÅ¡inės akies vokų sumuÅ¡imus ir patinimus, deÅ¡inės akies ragenos ir odenos Å¡liaužiančiÄ Å¾aizdÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atÅ¡okimÄ , akies kraujagyslinio dangalo uždegimÄ , o taip pat kraujosrÅ«vas deÅ¡inės akies vokuose ir dėl regėjimo sutrikdymo nuo 1,0 iki 0,0 padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam K. R..

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. ir jo gynėjas advokatas R. BradÅ«nas praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ - paskirti teismo medicinos ekspertizę, paskiriant jÄ atlikti Valstybinės teisės medicinos tarnybos Vilniaus skyriui, ekspertams užduodant klausimÄ - ar tuo atveju, jeigu nukentėjusiam K. R. nedelsiant po įvykio bÅ«tų suteikta tinkama medicinos pagalba, bÅ«tų buvusi galimybė iÅ¡saugoti deÅ¡inės akies regos funkcijÄ ir ar dėl to keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas. Taip pat skunde praÅ¡oma pagal gautus teismo medicinos ekspertizės rezultatus spręsti klausimÄ dėl galimybės pakeisti nusikalstamų nuteistųjų P. P. bei M.

P. veiksmų kvalifikacijÄ bei atitinkamai skirtinÄ bausmę. Be to, skundu praÅ¡oma Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį mažinant iki 8 000 Eur. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis K. R. dėl sužalojimų kreipėsi praėjus devynioms dienoms po konflikto su P. P. ir M. P.. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį K. R. dėl pablogėjusio regėjimo jokių veiksmų nesiėmė, medikų pagalbos neprašė, o po to kai kreipėsi į gydymo įstaigÄ , jam buvo nustatyta visa eilė deÅ¡inės akies sužalojimų, kas sukėlė regėjimo sutrikdymÄ nuo 1,0 iki 0,0.

Nukentėjusysis bei jo motina liudytoja D. R. savo apklausose teigė, jog sekančiÄ dienÄ po incidento kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, tačiau ten buvęs gydytojas ant užtinusių akių rekomendavo dėti kompresus, kol atslÅ«gs patinimai ir tik tuomet bus galima atlikti gydymÄ . IÅ¡ karto atlikti tyrimus ar skirti gydymÄ , anot nukentėjusiojo bei liudytojos, nebuvo galimybių dėl didelio sutinimo. Tokie jų parodymai iÅ¡ esmės yra paneigti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) d. pažyma, jog sekančiÄ dienÄ po įvykio nukentėjusysis K.

R. nebuvo atvykęs į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Tik atslÅ«gus patinimui vienoje akyje, o kitai akiai toliau kraujuojant, buvo kreiptasi į gydymo įstaigÄ - pas Å¡eimos gydytojÄ , kur buvo iÅ¡duotas siuntimas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur nukentėjusysis buvo operuotas. Laikytina, jog pats nukentėjusysis savo sveikatos bÅ«kle nesirÅ«pino, ko pasekoje, galimai įvyko negrįžtami pakitimai akies srityje, nulėmę visiÅ¡kÄ regėjimo praradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusysis bÅ«tų kreipęsis į gydymo įstaigÄ iÅ¡kart po sužalojimo, galimai bÅ«tų užkirstas kelias tolimesnėms komplikacijoms kilti, o tuo pačiu bÅ«tų iÅ¡saugotas regėjimas, kurio praradimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausta liudytoja B. J., kuri dirba (duomenys neskelbtini) akių ligų gydytoja ir gydo K. R., ji nurodė, jog K. R. operacijos metu buvo rastas didelės apimties akies obuolio pažeidimas su negrįžtamai pakitusiais vidiniais dangalais, jie buvo susimaišę su senais kraujo krešuliais ir visokiais elementais. Tai įvyko traumos metu. Uždegimas vystosi jau praėjus laikui. Audinių pakitimas buvo padarytas traumos metu. Mano, kad regėjimo funkcijų nebūtų buvę galima išsaugoti. Teismo medicinos specialistas V.

V., apklaustas teismo posėdyje, taip pat nepaneigė galimybės, jog jeigu nukentėjusysis būtų laiku kreipęsis pagalbos, nebūtų kilę tokie padariniai. 2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad sprendime dėl K. R. darbingumo netekimo, jis yra susijęs ne tik su dalinai prarastu regėjimu viena akimi, bet ir su širdies veiklos sutrikimais. Bendras netekto bazinis darbingumo lygis yra 75 procentų, tačiau koks sveikatos sutrikimas - ar degeneraciniai akies obuolio pakitimai, ar širdies liga lėmė kokį nustatyto darbingumo laipsnį procentine išraiška, nėra žinoma.

Tam, kad priteisti teisingÄ , pasekmes atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas turėjo arba iÅ¡siaiÅ¡kinti pats, arba pavesti nukentėjusiam pateikti duomenis, kiek procentaliai yra vertinamas kiekvienas sveikatos sutrikimas. NepaÅ¡alinus Å¡ių neaiÅ¡kumų, civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Teismas akcentavo nukentėjusiojo teiginius, jog jam gydytojai nerekomenduoja dirbti Å¡altyje, karÅ¡tyje, pasilenkus, kelti sunkius daiktus, tačiau paties nukentėjusiojo pateiktame (duomenys neskelbtini) d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e, yra nurodyta, jog nukentėjusysis negali dirbti tik dulkėtoje aplinkoje bei darbų, reikalaujančių padidėjusios regos įtampos, taip pat nekelti daugiau nei 25 kg.

Kadangi nukentėjusiojo darbas nėra susijęs su aukščiau minėtomis aplinkybėmis bei numatytais ribojimais, be to jis nėra niekada dirbęs jokio samdomo darbo, o pragyveno iÅ¡ esmės tik iÅ¡ vaikams skiriamų paÅ¡alpų, todėl deÅ¡inės akies regos praradimas jam apskritai nesukelia jokių liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie turėtų esminės įtakos jo darbingumui, jis negalėtų dirbti darbo, kurį bÅ«tų dirbęs anksčiau. 2.3. Be to, skunde pažymi, jog teismas, priteisdamas 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiam K.

R., iÅ¡ esmės pasirinko dydį, kuris pagal teismų praktikÄ yra artimas maksimaliai priteisiamai sumai. Toks žalos skaičiavimas visiÅ¡kai neatspindi įvykio situacijos, jo kilimo priežasčių, P. P. asmenybės - nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pati nusikalstama veika padaryta spontaniÅ¡kai, dėl paties nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų M. P. atžvilgiu, tai nebuvo planuotas nusikaltimas, kas sunkintų nuteistųjų atsakomybę.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras pranešė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

4. Nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato R. Bradūno apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo P. P. ir jo gynėjo apeliaciniu skundu neginčijama P. P. kaltė ir nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau ginčijamas nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, pagal tai nusikalstamos veikos kvalifikacija bei skundu praÅ¡oma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas M. P. ir P. P. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, tai yra, nurodė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus įrodymus.

Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

7. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nuteistieji M. P. ir P. P. (duomenys neskelbtini) d. bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį K. R., kuriam buvo nustatyti deÅ¡inės akies vokų sumuÅ¡imai ir patinimai, deÅ¡inės akies ragenos ir odenos Å¡liaužianti žaizda, kraujo iÅ¡siliejimas į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atÅ¡okimas, akies kraujagyslinio dangalo uždegimas, o taip pat kraujosrÅ«vos deÅ¡inės akies vokuose, ir dėl regėjimo sutrikdymo nuo 1,0 iki 0,0 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialistas V. V. nustatė K. R. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

8. Apeliaciniame skunde, kaip ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo keliamas klausimas - ar tai, kad K. R. į medicinos įstaigÄ kreipėsi praėjus devynioms dienoms po įvykio, turėjo įtakos tokiam sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Tuo pagrindu apeliaciniu skundu praÅ¡oma skirti teismo medicinos ekspertizę ir svarstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimÄ .

9. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. R. atvykęs su Å¡eimos gydytojos siuntimu į (duomenys neskelbtini) klinikas (duomenys neskelbtini) d. skubia tvarka buvo stacionarizuotas klinikų Akių ligų klinikos Suaugusiųjų akių ligų skyriuje. Dar tÄ pačiÄ dienÄ K. R. buvo atlikta operacija - susiÅ«ta deÅ¡inės akies ragenos, odenos, junginės žaizdos. Operacijos metu regėjimo nepavyko iÅ¡saugoti, po operacijos deÅ¡inioji akis neturėjo jokių regėjimo funkcijų. Vėlyvajame pooperaciniame periode dėl grubių randinių pakitimų deÅ¡iniosios akies obuolys dar labiau sumažėjo, pasidarė deformuotas, ragena sudrumstėjo, dėl ko gilesnių optinių terpių ir akies dugno apžiÅ«ra pasidarė negalima.

Tyrimas ultragarsu parodė sudrumstėjusi deÅ¡inės akies stiklakÅ«nj, tinklainės atÅ¡okÄ . Dėl Å¡ių grubių anatominių ir funkcinių pakitimų, atsiradusių traumos metu bei iÅ¡sivysčiusių vėlesniame laikotarpyje, K. R. deÅ¡iniosios akies regėjimo funkcijos iÅ¡nykusios negrįžtamai. Jokios akies obuolio audinių persodinimo ar kitokio pobÅ«džio rekonstrukcinės operacijos jų atstatyti negali. Funkciniu požiÅ«riu deÅ¡inioji akis neperspektyvi. Kosmetinė iÅ¡eitis - individualus akiduobės protezavimas. (duomenys neskelbtini) klinikų Akių ligų klinikos Suaugusiųjų akių ligų skyriuje K.

R. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) d. (2 t. 161 b.l.).

10. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog K. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešinės akies vokų sumušimas ir patinimas, dešinės akies ragenos ir odenos šliaužianti žaizda, kraujo išsiliejimas į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atšokimas, akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimas, o taip pat kraujosruvos dešinės akies vokuose buvo padaryti kietu buku daiktu ir dėl regėjimo sutrikimo dešine akimi nuo 1,0 iki 0,0 netektas 30 procentų bendro pastovaus darbingumo (1 t. 74 b.l.).

Marijampolės apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas specialisto iÅ¡vadÄ davęs specialistas V. V., kuris nurodė, jog po K. R. patirtos akies traumos įvyko pÅ«liavimas, akies audiniai galėjo trÅ«kti įvykio metu ar po 5 minučių po įvykio, procesas yra fiziologiÅ¡kas, kartais akiai nieko negali padaryti. Be to, specialistas pažymėjo, jog mažai tikėtina, kad K. R. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas skirtųsi, jeigu K. R. bÅ«tų buvusi suteikta medicininė pagalba tuoj pat po sužalojimo.

Nebent jeigu būtų pašalinta natūrali akis padidėtų nedarbingumo skaičius (2 t. 167 b.l.).

11. Apklausta liudytoja B. J., kuri gydė K. R. (duomenys neskelbtini) klinikose, nurodė, jog K. R. operacijos metu buvo rastas didelės apimties akies obuolio pažeidimas su negrįžtamai pakitusiais vidiniais dangalais, jie buvo susimaišę su senais kraujo kreÅ¡uliais ir visokiais elementais. Uždegimas vystosi jau praėjus laikui. Audinių pakitimas buvo padarytas traumos metu. Gydymas tokių ligonių nesibaigia niekada. Liudytojos nuomone, K. R. regėjimo funkcijų nebÅ«tų buvę galima iÅ¡saugoti jei jis bÅ«tų atvykęs iÅ¡ karto po traumos. OperacijÄ atlikę gydytojai nematė galimybės iÅ¡gelbėti regėjimo. K. R. po traumos turėjo nematyti, nebent juto Å¡viesÄ . Atvykus į (duomenys neskelbtini) klinikas K. R. akių vokai buvo labai iÅ¡tinę (2 t. 180-181 b.l.).

12. Nukentėjusysis K. R. ir liudytoja D. R., kuri yra nukentėjusiojo mama, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog sekančiÄ dienÄ po sužalojimų nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių, kurioje budintis gydytojas apžiÅ«rėjo K. R., jo akys buvo sutinusios ir jų nepavyko atverti, todėl sužalotų akių nepavyko apžiÅ«rėti, tuomet gydytojas nurodė dėti kompresus ir laukti kol tinimas nuslÅ«gs. Be to, nukentėjusysis ir liudytoja D. R. pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo pildomi jokie dokumentai, K.

R. savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ligoninės personalui nepateikė. Kairės akies tinimui sumažėjus, tačiau neatslÅ«gus deÅ¡inės akies tinimui ir skausmui, K. R. ir jo mama D. R. nuvyko pas Å¡eimos gydytojÄ , kuri iÅ¡rašė siuntimÄ vykti į (duomenys neskelbtini) klinikas, kÄ pastarieji ir padarė (2 t. 136-137, 181-182 b.l.). Nors baudžiamojoje byloje esančiame (duomenys neskelbtini) ligoninės raÅ¡te nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) d. (sekančiÄ dienÄ po įvykio) K.

R. į priėmimo skyrių nebuvo atvykęs (2 t. 175 b.l.), tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir liudytoja D. R. nurodė, jog ligoninės personalas dokumentų nepildė ir nukentėjusiajam pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neprašė. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. R. ir liudytojos D. R. parodymais, jog jie sekančiÄ dienÄ po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigÄ , tačiau pagalba dėl akių vokų tinimo nebuvo suteikta.

13. AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau aptarti įrodymai pagrindžia, jog K. R. deÅ¡inės akies audinių pakitimai buvo padaryti bÅ«tent traumos metu, kreipimosi pas gydytojus laikas neturėjo įtakos sužalojimo sunkumui ar pasekmėms ir Å¡iuo atveju papildomos teismo medicinos ekspertizės atlikimas nesuteiktų jokių naujų duomenų. Taigi, aukščiau aptarti duomenys pagrindžia, jog dėl nuteistųjų M. P. ir P. P. nusikalstamų veiksmų K. R. patyrė deÅ¡inės akies traumÄ , kas lėmė deÅ¡iniosios akies aklumÄ ir dėl to K. R. neteko 30 procentų bendro pastovaus darbingumo.

14. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas. Aukščiau aptarti baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad bÅ«tent dėl nuteistųjų atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam K.

R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (netekta deÅ¡inės akies regėjimo funkcija ir dėl to prarastas 30 procentų darbingumas), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, todėl Å¡iuo atveju, nusikalstama veika pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuota tinkamai.

15. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. P. gynėjas praÅ¡o sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 8 000 Eur. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijai nekelia abejonių K. R. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau nustatant neturtinės žalos dydį yra reikÅ¡mingi teismo precedentai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobÅ«džio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, tai yra, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23000 Eur (kasacinės nutartys Nr. K-604-788/2015, 2K-300-222/2017).

Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir panašiai. Remiantis teismų praktika konkrečiai sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl netektos vienos akies regėjimo funkcijos bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-677/2015, 2K-244-942/2015, 2K-364-969/2015, 2K-399-697/2015, 2K-17-648/2017).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo yra labai nevienoda ir priklauso nuo pasekmių laipsnio, paties nukentėjusiojo elgesio.

16. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, neturtinė žala buvo priteista dėl nukentėjusiojo K. R. patirto deÅ¡inės akies sužalojimo lėmusio deÅ¡inės akies visiÅ¡kÄ aklumÄ , netekto darbingumo ir dėl liekamųjų tokio sužalojimo reiÅ¡kinių. Marijampolės apylinkės teismo iÅ¡vados tiek dėl tokios žalos priteisimo pagrindų, tiek dėl jos dydžio atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusysis dėl deÅ¡inės akies sužalojimo gydėsi stacionare, jis buvo operuojamas, dar 3-4 mėnesius vyko aktyvus stebėjimas ir gydymas, patyrė fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jo gyvenimo kokybė yra aiÅ¡kiai pablogėjusi, nes jam, bÅ«nant jauno amžiaus, deÅ¡inė akis liko akla, dėl to prarastas 30 procentų darbingumas.

Taigi, dėl nuteistųjų bendrų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir iki Å¡iol patiria fizinį bei dvasinį diskomfortÄ , nepatogumus, jaučia pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , mano, kad nukentėjusiajam solidariai iÅ¡ nuteistųjų M. P. ir P. P. priteistas neturtinės žalos dydis (18 000 Eur) atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos išspręstas laikantis baudžiamojo proceso taisyklių bei civilinės materialinės teisės normų.

17. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinis ieÅ¡kinys taip pat iÅ¡spręstas teisingai.

Todėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato Reno BradÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė