ca96ea7d-d501-474b-9f9e-14ae3c2cd171 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-2742-244/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00708-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, atsakovės atstovui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. C. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. C. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis padavė skundÄ teismui, kuriame praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2017-02-15 sprendimo Nr. 68-20 dalį ir sumažinti A. C. apskaičiuotÄ gyventojų pajamų mokestį nuo 17 122 Eur iki 2 085,26 Eur, gyventojų pajamų mokesčio baudÄ nuo 1 712 Eur iki 208,53 Eur bei sumažinti gyventojų pajamų mokesčio delspinigius, apskaičiuojamus nuo 2 085,26 Eur sumos, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8712-463/2016 panaikino VMI prie FM 2016-04-08 sprendimÄ Nr. 68-89 bei 2016-07-18 Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK, Komisija) sprendimÄ Nr. S-151 (7-95/2016) ir įpareigojo VMI prie FM mokestinį ginÄÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas akcentavo, kad mokesčių administratorius netinkamai įvertino ir iÅ¡tyrė ne visas aplinkybes, netyrė naujų įrodymu (įsiteisėjusių teismo sprendimų), kurių nagrinėjant ginÄÄ dar nebuvo priimta ir kurie Å¡iuo metu gali turėti esminę įtakÄ vertinant pareiÅ¡kėjo gautų paskolų realumÄ , paskolos sutartis vertino pakankamai formaliai.

VMI prie FM 2017-02-15 priėmė sprendimÄ patvirtinti 2015-­12-09 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-760. PareiÅ¡kėjas skunde nesutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis, kad paskolos sutartys yra tariami sandoriai, kuriais nebuvo siekiama realiai sukurti paskolinių santykių. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad paskolos sutartys buvo realiai vykdomos, tai paneigia atsakovės teiginį dėl formalių paskolinių teisinių santykių. Paskolos sutartyse sutarties Å¡alių valia yra patvirtinta paskolos davėjo ir gavėjo paraÅ¡ais, jie nėra ir nebuvo paneigti mokestiniame tyrime, tarp sutarties Å¡alių nėra kilęs joks ginčas dėl paskolos realumo ar fiktyvumo, taip pat atsakovės vertinti paskolos sandoriai nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nėra nė vieno teismo sprendimo, pripažįstančio vienÄ ar kitÄ paskolos sutartį negaliojančia.

Tai, kad sutartyse nebuvo numatytos palÅ«kanos ir jos nebuvo užtikrintos turtu, taip pat nedaro paskolos sutarčių negaliojančiomis. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad mokesčių administratorius neteisingai vertino dovanojimo sutarčių turinį ir padarė neteisingas iÅ¡vadas nepripažinęs jų tinkamu įrodymu, o įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė pareiÅ¡kėjui. Dovanojimo sutartyje (raÅ¡telyje) nereikalaujama nurodyti dovanojimo paskirties. Nesutinka su atsakovės nuomone, kad dovanojimo raÅ¡teliai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai neatspindi realaus dovanojimo fakto.

Atsakovė konstatavo, jog A. G. tėvas R. E. G. turėjo galimybę sukaupti ir padovanoti dukrai per savo gyvenimÄ sukauptÄ tam tikrÄ pinigų sumÄ , kuriÄ laikė grynaisiais pinigais, tai ir jo dovana grynaisiais pinigais negalėjo bÅ«ti užfiksuota kitaip (pvz., mokėjimo pavedimu ar pan.) nei paprasta raÅ¡ytine dovanojimo sutartimi, o pinigų perdavimas negalėjo įvykti niekaip kitaip tik kaip perduodant dovanÄ dukrai grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad, gavusi patikrinimo aktÄ ir perskaičiusi jame nurodytus administratoriaus vertinimus, A.

G. patikslino 2010–2012 metų GPM deklaracijas, deklaruodama gautas dovanas, bei užpildė formÄ PRC907. Tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir jo sutuoktinė 2016-06-30 pateikė mokesčių mokėtojo praneÅ¡imÄ apie gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo Å¡altinius. Atsakovė paskolos teisinių santykių, dovanojimo teisinių santykių realumÄ grindė tik savo subjektyvia nuomone. Pažymi, kad įrodinėjimo naÅ¡ta, apskaičiuojant mokesčio sumÄ mokesčio mokėtojo patikrinimo metu, tenka mokesčių administratoriui, o visi kilę neaiÅ¡kumai ir abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinami ne mokesčių administratoriaus, o mokesčių mokėtojo naudai.

Pareiškėjo teigimu, nesant pagrįstų duomenų, kad sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, o esant tik hipotetiniam vietos mokesčių administratoriaus tvirtinimui, visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai ir mokestinė prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį negali būti konstatuojama. Esant tik hipotetiniam atsakovės tvirtinimui bei nepagrįstam ir neteisėtam privatinių teisinių santykių interpretavimui, mokestinė prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį negali būti konstatuojama tokia, kokia patvirtinta skundžiamuose sprendimuose, todėl atsakovai turėtų pakeisti ginčijamus sprendimus ir priskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį tik už 48 000 Lt (13 901,76 Eur).

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teismo prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) bazė buvo nustatyta pritaikius iÅ¡laidų metodÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalimi. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas pinigines lėšas skolinosi iÅ¡ giminaičių ir pažįstamų asmenų grynaisiais pinigais, fiziniai asmenys paskolas suteikė sau nenaudingomis sÄ lygomis, t. y. be palÅ«kanų, nesitariant dėl turto įkeitimo ilgam arba nenustatytam laikotarpiui.

Bendra paskolų vertė sudarė 271 540 Lt sumÄ , atskirai kiekvienos paskolos suma nežymi (iki 50 000 Lt), sudarant regimybę, kad tokios paskolos realiai buvo. Paskolų suteikimo faktai nėra fiksuoti kredito įstaigose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose, todėl pareiÅ¡kėjas, įformindamas paskolų sutartis, prisiėmė visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios pajamų gavimo grynaisiais pinigais įrodinėjimo naÅ¡tos. Inspekcijai nebuvo pateikta vienareikÅ¡miÅ¡kų ir neginčijamų įrodymų, kad pagal pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus skolintojai pinigines lėšas perleido realiai.

Surinkti duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjo gautų paskolų mastas sudaro reikÅ¡mingÄ pajamų, kuriomis grindžiamos jo patirtos nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡laidos, dalį. PareiÅ¡kėjas nekilnojamajam turtui įsigyti naudojo tariamai skolintas pinigines lėšas, nors pats banke terminuoto indėlio sÄ skaitoje turėjo nuosavų piniginių lėšų. Inspekcija, iÅ¡analizavusi surinktus duomenis apie skolintojus, jų finansinius Å¡altinius, nors ir nenustatė, kad skolintojai negalėjo disponuoti laisvomis piniginėmis lėšomis (iÅ¡skyrus O.

S. ir P. S.), tačiau nustatė kitas aplinkybes, keliančias abejonių, ar realiai paskolos buvo suteiktos, ar tik suraÅ¡ytos formalios sutartys. Nustatyta, kad kai kurie skolintojai patys naudojosi banko kreditais, t. y. ėmė paskolas bÅ«stui, nekilnojamajam turtui, investicijoms (S. R., A. T.), mokėjo palÅ«kanas, tačiau patys skolino be atlygio. S. R. 2005 m. tariamai suteikta paskola panaudota gerokai vėliau, nei sudaryta sutartis, tik 2010 m., pareiÅ¡kėjui įsigyjant turtÄ . PareiÅ¡kėjas paskolos sutartis su fiziniais asmenimis sudarinėjo formaliai, realiai nesiekdamas sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad bÅ«tų formalus pagrindas turėti mokestinę naudÄ â€“ nemokėti GPM nuo gautų pajamų, kurių Å¡altiniai mokesčių administratoriui nežinomi.

Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 69 str. nuostatomis, pareiškėjo su S. R., I. V., T. S., A. T., S. M., O. S. ir P. S. pasirašytas pinigų skolinimo sutartis vertino kaip formalias ir, vertindama pareiškėjo 2010–2012 m. pajamas ir išlaidas, į minėtas paskolų sutartis neatsižvelgė. Taip pat Inspekcija nevertino R. E. G. 2010–2012 m. dovanotų 55 027,80 Eur (190 000 Lt) piniginių lėšų A. G.. Nustatė, kad pateikti dovanojimo rašteliai yra vienodo turinio, juose nenurodyta dovanojimo paskirtis.

Be raštelių ir šalių paaiškinimų, A. G. realaus piniginių lėšų gavimo fakto nepagrindė objektyviais ir leistinais įrodymais. Pabrėžė, kad viename raštelyje nurodoma suma yra didesnė kaip 14 481 Eur (50 000 Lt), tokiu atveju privaloma notarinės formos sutartis. Gautos piniginės pajamos nedeklaruotos metinėse pajamų deklaracijose, gyventoja nėra pateikusi pranešimo apie 2012 m. sudarytus sandorius. Pateikti Kauno apylinkės teismo 2016-09-09 įsakymas ir Kauno apylinkės teismo 2016-09-27 įsakymas yra tik tam tikra civilinio teisinio pobūdžio pasekmė ir mokestine teisine prasme nepaneigia išvados, kad šioje mokestinėje byloje tiriamos pareiškėjo gautos piniginės lėšos priskirtinos apmokestinamosioms pajamoms.

Atsižvelgusi į tai, kad pareiÅ¡kėjo santuoka su A. G. įregistruota 2014-02-22, kad pareiÅ¡kėjas su A. G. tikrinamuoju laikotarpiu vedė bendrÄ Å«kį, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įvertino A. G. pinigines lėšas, kuriomis ji galėjo prisidėti prie A. C. vardu įsigyto nekilnojamojo turto. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Mokestinis ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir pareiÅ¡kėjas turėjo 394 034 Lt 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų.

Inspekcija atlikto patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė pagal atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikiusi iÅ¡laidų metodÄ . 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliÄ Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ nustato centrinis mokesčių administratorius. VMI prie FM virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas:

1) apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2015-10-07 patikrinimo aktu Nr. (13.2) FR0680-684 pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiavo 17 122 Eur GPM. Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ ir pareiÅ¡kėjo pateiktas pastabas, 2015-12-09 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-760 nurodė sumokėti 17 122 Eur GPM, 6 297 Eur GPM delspinigių, 1 712 Eur GPM baudÄ . VMI iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ 2016-04-08 sprendimu Nr. 68-89 patvirtino minėtÄ Inspekcijos sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su VMI prie FM sprendimu pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), Å¡i 2016-07-18 sprendimu Nr. S-151 (7-95/2016) patvirtino VMI prie FM 2016-04-08 sprendimÄ Nr. 68-89. PareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašė panaikinti Komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. S-151 (7-95/2016), VMI prie FM 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 68-89 ir Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-760 dalis, sumažinti apskaičiuotÄ gyventojų pajamų mokestį nuo 17 122 Eur iki 2 085,26 Eur sumos, GPM baudÄ nuo 1 712 Eur iki 208,53 Eur sumos ir sumažinti GPM delspinigius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8712-463/2016 pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: panaikino Komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. S-151(7-95/2016) ir VMI prie FM 2016 m. balandžio 8 d. sprendimÄ Nr. 68-89 ir grÄ Å¾ino mokestinį ginÄÄ centiniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo. VMI prie FM 2017-02-15 priėmė sprendimÄ Nr. 68-20 „Dėl A. C. 2015-12-31 skundo“, kuriuo patvirtino 2015­-12-09 Inspekcijos sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-760.

Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus įvertinimo rezultatai turi bÅ«ti pagrįsti atliktais palyginimais, skaičiavimais, nesvarbu, kokiu bÅ«du buvo apskaičiuotas mokestis. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, apskaičiuodama mokesčio bazę, vadovavosi iÅ¡laidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiÅ¡kėjo patirtas asmenines iÅ¡laidas su faktiÅ¡kai turėtomis (gautomis) pajamomis. Taisyklių 14–17 punktuose nurodoma, kad iÅ¡laidų metodas taikomas, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir Å¡eimos narių iÅ¡laidas, o vertinimas atliekamas lyginant mokėtojo ir jo Å¡eimos narių asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis.

Taip pat mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį. IÅ¡ Taisyklių 17 punkto matyti, kad mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodÄ , taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali bÅ«ti vertinama. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-201/2011 nurodė, jog nei MAÄ®, nei kiti įstatymai nenustato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrÄ mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomÄ ja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingai apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatas pareiškėjas nedeklaravo 2003-12-31 bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose turėtų piniginių lėšų. Atlikusi 2002–2009 metų pajamų ir išlaidų analizę, Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2010-01-01) turėjo 68 394 Lt piniginių lėšų likutį banke bei galėjo turėti 60 004 Lt grynųjų pinigų ne banke. Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 metais gavo 170 717 Lt pajamų, iš jų darbo užmokesčio – 31 729 Lt, palūkanų už indėlius – 5 016 Lt, piniginės dovanos iš A.

C. – 10 000 Lt, draudimo iÅ¡mokos – 8 413 Lt, automobilio pardavimo pajamos – 500 Lt, A. G. perleistos piniginės lėšos – 115 059 Lt. Patyrė 364 607 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų žemės sklypo įsigijimo iÅ¡laidų – 255 000 Lt, gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidų – 40 000 Lt, vartojimo iÅ¡laidų – 40 000 Lt, automobilių įsigijimo iÅ¡laidų – 29607 Lt. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo 2010 m. gautas pajamas (170 717 Lt) bei patirtas iÅ¡laidas (364 607 Lt), pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų likutį banke – 68 394 Lt, apskaičiuotÄ ne banke – 60 004 Lt ir turėtÄ 2010-12-31 banke – 74 881 Lt, Inspekcija nustatė, kad 2010 m. pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 140 373 Lt.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2011 metais gavo 122 641 Lt pajamų, iÅ¡ jų darbo užmokesčio – 34 506 Lt, piniginės dovanos iÅ¡ A. C. – 10 000 Lt, A. G. perleistos piniginės lėšos – 74 192 Lt, kitos pajamos – 3 943 Lt. Patyrė 233 900 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų namo statybos iÅ¡laidų – 192 000 Lt, automobilio įsigijimo – 4 900 Lt, vartojimo iÅ¡laidų – 37 000 Lt. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo 2011 m. gautas pajamas (122 641 Lt) bei patirtas iÅ¡laidas (233 900 Lt), jo piniginių lėšų likutį banke 2011-01-01 – 74 881 Lt, apskaičiuotÄ ne banke – 0 Lt ir turėtÄ 2011-12-31 banke – 42 111 Lt, Inspekcija nustatė, kad 2011 m. pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 78 489 Lt.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2012 metais gavo 62 313 Lt pajamų, iÅ¡ jų darbo užmokesčio – 32200 Lt, piniginės dovanos iÅ¡ A. C. – 10 000 Lt, automobilio („Peugeot 307“) pardavimo pajamos – 8 000 Lt, A. G. perleistos piniginės lėšos – 11 497 Lt, kitos pajamos – 616 Lt. Patyrė 204 000 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų iÅ¡laidų bÅ«sto statybai – 100 000 Lt, iÅ¡laidų bÅ«stui įrengti – 70 000 Lt, vartojimo iÅ¡laidų – 34 000 Lt. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo 2012 m. gautas pajamas (62 313 Lt) bei patirtas iÅ¡laidas (204 000 Lt), jo piniginių lėšų likutį banke 2012-01-01 – 42 111 Lt, apskaičiuotÄ ne banke – 0 Lt ir turėtÄ 2012-12-31 banke – 75 596 Lt, Inspekcija nustatė, kad 2012 m. pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas 175 172 Lt.

Pagal MAÄ® 10 str. mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad, siekiant konkrečiai situacijai taikyti MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatas, bÅ«tina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras Å«kines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudÄ (2010-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-478/2010). Taikant nurodytÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ).

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , grindė iÅ¡ giminių ir pažįstamų (S. R., I.

V., S. M., O. S. ir P. S.) pasiskolintomis 271 540 Lt piniginėmis lėšomis, taip pat iÅ¡ A. G. gautomis piniginėmis dovanomis ir paskolomis (249 000 Lt). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pinigines lėšas skolinosi iÅ¡ giminaičių ir pažįstamų asmenų grynaisiais pinigais, fiziniai asmenys paskolas suteikė sau nenaudingomis sÄ lygomis, t. y. be palÅ«kanų, nesitariant dėl turto įkeitimo, ilgam arba nenustatytam laikotarpiui. Bendra paskolų vertė sudarė 271 540 Lt, atskirai kiekvienos paskolos suma nedidelė (iki 50 000 Lt), sudarant regimybę, kad tokios paskolos realiai buvo.

Paskolų suteikimo faktai nėra fiksuoti kredito įstaigose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose, todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjas, įformindamas paskolų sutartis, prisiėmė visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios pajamų gavimo grynaisiais pinigais įrodinėjimo naÅ¡tos. PareiÅ¡kėjo gautų paskolų mastas sudaro reikÅ¡mingÄ pajamų, kuriomis grindžiamos pareiÅ¡kėjo patirtos nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡laidos, dalį. PareiÅ¡kėjas nekilnojamajam turtui įsigyti naudojo tariamai skolintas pinigines lėšas, nors pats banke turėjo nuosavų piniginių lėšų, kurias laikė terminuoto indėlio sÄ skaitoje.

Inspekcija, išanalizavusi surinktus duomenis apie skolintojus, jų finansinius šaltinius, nors ir nenustatė, kad skolintojai negalėjo disponuoti laisvomis piniginėmis lėšomis (išskyrus O. S. ir P. S.), tačiau nustatė kitas keliančias abejonių aplinkybes, ar paskolos buvo suteiktos realiai, ar tik surašytos formalios sutartys. Nustatyta, kad kai kurie skolintojai patys naudojosi banko kreditais, t. y. ėmė paskolas būstui, nekilnojamajam turtui, investicijoms, mokėjo palūkanas, tačiau patys skolino be atlygio.

Inspekcija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas paskolos sutartis su fiziniais asmenimis sudarinėjo formaliai, realiai nesiekdamas sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad bÅ«tų formalus pagrindas jam turėti mokestinę naudÄ â€“ nemokėti GPM nuo gautų pajamų, kurių Å¡altiniai mokesčių administratoriui nežinomi. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi MAÄ® 69 str. nuostatomis, pareiÅ¡kėjo skolinimo sutartis (S. R., I. V., S. M., O. S. ir P. S.) vertino kaip formalias ir, vertindama pareiÅ¡kėjo 2010–2012 m. pajamas ir iÅ¡laidas, į minėtas paskolų sutartis neatsižvelgė.

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. el-8712-463/2016 motyvuojamosios dalies, VMI prie FM turėjo iÅ¡ naujo iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo paskolos sutartis, sudarytas su A. T. ir T. S., pareiÅ¡kėjui pateikus naujus įrodymus, t. y. Kauno apylinkės teismo 2016-09-06 įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-23168- 924/2016, kuriuo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. T. naudai priteista 14 191,38 Eur skola (49 000 Lt) bei procesinės palÅ«kanos, ir Kauno apylinkės teismo 2016-09-27 įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-24872- 615/2016, kuriuo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo T.

S. naudai priteista 9 669,56 Eur skola bei metinės palÅ«kanos. Ä®siteisėję teismų įsakymai patvirtina, jog tarp pareiÅ¡kėjo A. C. ir kreditorių A. T. ir T. S. susiklostė realÅ«s prievoliniai teisiniai santykiai ir dėl to kreditoriai įgyvendino jų pagrindu atsiradusiÄ reikalavimo teisę. Kreditorių elgesys po paskolos sandorių sudarymo, t. y. jų kreipimasis į teismÄ dėl negrÄ Å¾intos paskolos priteisimo, ir teismų įsakymai, kuriais skolos yra priteistos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, patvirtina, jog tarp Å¡alių buvo sudarytos realios, o ne formalios paskolos sutartys, kurios pareiÅ¡kėjui sukÅ«rė teisines pasekmes, o kartu patvirtina faktinę aplinkybę, kad piniginės lėšos pareiÅ¡kėjui buvo perduotos.

Å iuo atveju abu minėti Kauno apylinkės teismo įsakymai yra įsiteisėję ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584, 587 ir 588 str. yra vykdytini, neginčijamai įrodantys ir paneigiantys atsakovės nuostatÄ , jog Å¡ios paskolos sutartys ir pagal jas gautos lėšos buvo tariamai skolintos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius netinkamai įvertino tarp pareiÅ¡kėjo A. C. ir kreditorių A. T. ir T. S. esančius realius prievolinius teisinius santykius ir paskolos sutartis nepagrįstai vertino pakankamai formaliai, todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis negali bÅ«ti laikoma teisėta.

Atsižvelgusi į tai, kad pareiÅ¡kėjo santuoka su A. G. įregistruota 2014-02-22, pareiÅ¡kėjas su A. G. tikrinamuoju laikotarpiu vedė bendrÄ Å«kį, Inspekcija įvertino A. G. pinigines lėšas, kuriomis ji galėjo prisidėti prie A. C. vardu įsigyto nekilnojamojo turto. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad A. G. Inspekcijai pateikė raÅ¡ytinius pinigų dovanojimo raÅ¡telius, kuriuose nurodoma, kad tėvas R. E. G. 2010–2012 m. padovanojo dukrai A. G. Å¡ias pinigų sumas: 2010-04-17 – 40 000 Lt, 2010-10-09 – 20 000 Lt, 2011-03-19 – 35 000 Lt, 2011-12-28 – 15000 Lt, 2012-06-16 – 25 000 Lt, 2012-10-18 – 55 000 Lt, iÅ¡ viso 190 000 Lt.

Inspekcija nepripažino visų tėvo dovanotų lėšų savo dukrai, nors jis ir turėjo galimybę sukaupti 2010 m. 60 000 Lt, 2011 m. – 50 000 Lt, 2012 m. – 80 000 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. 2013-11-04 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2010–2012 m. iš savo tėvo R. E. G. gavo piniginių dovanų (iš viso 190 000 Lt) grynaisiais pinigais, tačiau Inspekcija nevertino R. E. G. 2010–2012 m. dovanotų 190 000 Lt piniginių lėšų A. G.. Inspekcija konstatavo, kad A.

G. negalėjo prisidėti 190 000 Lt suma prie pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidų nekilnojamajam turtui įsigyti. Atsakovė teigia, kad pateikti R. E. G. pasiraÅ¡yti laisvos formos dovanojimo raÅ¡teliai yra vienodo turinio, t. y. juose nurodoma, kad R. E. G. dovanojo dukrai atitinkamÄ pinigų sumÄ . Dovanojimo raÅ¡teliuose konkreti pinigų dovanojimo paskirtis nenurodyta, Å¡ie raÅ¡teliai savo turiniu nepatvirtina realaus dovanojimo fakto (pinigų perdavimo fakto raÅ¡teliuose nurodytomis datomis). Dovanojimo sandorių Å¡alių teigimu, visos piniginės dovanos yra tik grynaisiais pinigais, t. y. be pačių raÅ¡telių bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų, A.

G. realaus piniginių lėšų gavimo fakto nepagrindė jokiais objektyviais bei leistinais įrodymais. Vieno iš surašytų dovanojimo raštelių (2012-10-18) suma yra didesnė kaip 50 000 Lt. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dovanojimo sutartis, jei dovanojama suma yra didesnė nei 50 000 Lt, privalo būti notarinės formos, o minėto kodekso 1.93 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Gautos piniginės dovanos nedeklaruotos metinėse pajamų deklaracijose. Vertinant atsakovės argumentus dėl R. E. G. dovanojimo sutarčių, akcentuotina, kad dovanojimo sutartyje (raštelyje) nėra reikalaujama nurodyti dovanos paskirtį. Be to, nepagrįstas argumentas dėl sutarčių turinio vienodumo, nes teisės aktuose nėra įtvirtinta, jog analogiškas sutarčių turinys daro tokias sutartis negaliojančiomis. Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, jog dovanojimo rašteliai ir šalių paaiškinimai neatspindi realaus dovanojimo fakto.

Kadangi atsakovė konstatavo, jog R. E. G. turėjo galimybę sukaupti ir padovanoti dukrai sukauptÄ tam tikrÄ pinigų sumÄ , kuriÄ laikė grynaisiais pinigais, tai ir jo dovana grynaisiais pinigais galėjo bÅ«ti užfiksuota paprasta raÅ¡ytine dovanojimo sutartimi (iÅ¡skyrus vieno iÅ¡ suraÅ¡ytų dovanojimo raÅ¡telių (2012-10-18) 50 000 Lt sumos, nes didesnei kaip 50 000 litų sumai sutartis privalo bÅ«ti notarinės formos), juo labiau kad dovanos suteikimo faktÄ patvirtino savo paaiÅ¡kinimais ir sandorio Å¡alys.

Atsakovės teiginys, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinė gautų pinigų nedeklaravo nei pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ , nei pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ , nepaneigia aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas ar jo sutuoktinė turėjo pinigų, kurie buvo gauti pagal dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad A. G. patikslino 2010–2012 metų GPM deklaracijas, deklaruodama gautas dovanas, bei užpildė formÄ PRC907, tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir jo sutuoktinė 2016-06-30 pateikė mokesčių mokėtojo praneÅ¡imÄ apie gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo Å¡altinius (formÄ PRC911).

Tiek MAÄ® 26 straipsnyje, 54 straipsnio 5 dalyje, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. A556-62212013 ir kt.) pažymėta, kad įrodinėjimo naÅ¡ta, apskaičiuojant mokesčio sumÄ mokesčio mokėtojo patikrinimo metu, tenka mokesčių administratoriui, o visi kilę neaiÅ¡kumai ir abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinami ne mokesčių administratoriaus, o mokesčių mokėtojo naudai. Nesant pagrįstų įrodymų, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, visos abejonės vertinamos A.

C. naudai, o mokestinė prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį negali būti konstatuojama tokia, kokia patvirtinta skundžiamuose sprendimuose, Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius netinkami įvertino bylos aplinkybes, skundžiamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas naikintinas, o mokestinis ginčas perduodamas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. C. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. 68-20 ir grÄ Å¾inti mokestinį ginÄÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Liudmila Zaborovska