ca966f4d-0f1b-41c2-9580-7f4e217c8bc9 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-768/2022 Proceso Nr. 1-01-1-32221-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Biliauskaitei, nuteistajam D.

G., jo gynėjai advokatei Žavintai Paunksnytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Žavintos Paunksnytės apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 9 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir D.

G. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. D. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis, 2020 m. lapkričio 25 d., nuo 18 valandos 55 minučių iki 19 valandos 12 minučių, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, po to, kai 2020 m. lapkričio 25 d. apie 18 valandÄ 55 minutės, (duomenys neskelbtini), nesergimoje geležinkelio pervažoje (duomenys neskelbtini) kilometre (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (priklausantį J.

G.) nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, dėl ko automobilio nesuvaldė ir užvažiavo ant pervažos metalinio atitvaro, kurį apgadino, be to, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, po Å¡io eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas (nustatytas 2.65 promilių neblaivumas), tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ - D. G. iÅ¡teisinantį nuosprendį arba paskirtÄ bausmę pakeisti ir skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Skunde nurodo jog: 2.1. teismas nepagrįstai nuteistojo D. G. iÅ¡sakytus argumentus, jog jis nesuprato padaręs eismo įvykį, todėl ko jo veikoje nėra subjektyviojo nusikaltimo sudėties požymio - tyčios, vertino kritiÅ¡kai, kaip jo gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo.

D. G. ne kartÄ nurodė, jog nesuprato, kad padarė eismo įvykį, nes nepajuto jokio smÅ«gio. Kaip minėta aukščiau, jis pajuto, kad užvažiavo ant žemės kupsto, todėl nematė jokio pagrindo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir apsižiÅ«rėti, tad įvertinęs situacijÄ , jis tęsė kelionę iki namų. Nuteistasis ne kartÄ akcentavo, jog jeigu jis bÅ«tų pajautęs, kad įvyko eismo įvykis, jis iÅ¡ įvykio vietos tikrai nebÅ«tų pasiÅ¡alinęs. Tiek pačio kaltinamojo, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina ne kÄ kita, o tai, kad jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio.

Tai reiškia, kad kaltinamasis tikrai nesuprato, jog padarė eismo įvykį, nes kitu atveju jis būtų išlipęs apsižiūrėti. Akivaizdu, kad jam nežinant ir nesupratus, jog buvo padarytas eismo įvykis, jis negalėjo žinoti, jog parvažiavęs namo jis negali vartoti alkoholio; 2.2. liudytojai R. T., A. T. ir V. V. nurodė, kad nuteistasis negalėjo nepajusti, kad užvažiavo būtent ant geležinkelio atitvaro, jog jis tikrai suprato ant kokios kliūties užvažiavęs, kad negalėjo jo sumaišyti su žemės kupstu ar kažkokia kita kliūtimi.

Tačiau kyla pagrįstas klausimas, kaip jie galėjo užtikrinti, jog vairuotojas privalėjo pajausti, kad užvažiavo bÅ«tent ant geležinkelio atitvaro ir tai vienareikÅ¡miÅ¡kai garantuoti. Tokie liudytojų parodymai negali bÅ«ti vertintini kaip objektyvÅ«s ir laikytini pagrįstais, nes niekas negali pasakyti apie kitų žmonių pojūčius, ypač kalbant apie susidÅ«rimus ar atsitrenkimus automobiliu, kadangi vienÄ ir tÄ pačiÄ situacijÄ skirtingi žmonės vertina skirtingai; 2.3. liudytojas V.

Ž. yra policijos pareigÅ«no A. Ž., kuris atvyko į įvykio vietÄ , brolis. Pažymėtina, kad A. Ž., bÅ«damas D. G. kieme ir aiÅ¡kindamasis aplinkybes skambino savo broliui, liudytojui V. Ž. telefonu (yra užfiksuotas Body Cam įraÅ¡as), tačiau apie kÄ buvo kalbėta ir susitarta, taip ir liko neaiÅ¡ku. Pats liudytojas to nepaaiÅ¡kino ir nepakomentavo, kai jis buvo paklaustas apie tai teismo posėdžio metu peržiÅ«rint garso įraÅ¡Ä . Be to, liudytojas V. Ž. taip pat yra policijos pareigÅ«nas, ankščiau dirbęs (duomenys neskelbtini), o Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini).

Visa tai kelia itin daug abejonių, dėl ko akivaizdu, kad Å¡io liudytojo parodymais remtis negalima, nes jo parodymai yra Å¡aliÅ¡ki. Tai taip pat patvirtina Å¡io liudytojo iÅ¡sakytos įvykio aplinkybės, jog „automobilis užvažiavo ant geležinkelio atitvaro ir sulankstė kuoliukÄ â€œ, tačiau iÅ¡ tiesų kuoliukas nebuvo sulankstytas (tai matyti iÅ¡ byloje esančių foto nuotraukų, darytų po eismo įvykio). Jo parodymais, taip pat buvo pasakyta, jog jis pamatė, kad automobilį vairuoja jam iÅ¡ matymo žinomas asmuo pavarde G.; buvo visiÅ¡kai tikras, kad tai bÅ«tent „šis asmuo“;

„Pamatęs, kad automobilis šalinasi iš eismo įvykio vietos“. Parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis negalėjo taip tiksliai matyti ir identifikuoti automobilio vairuotojo, o taip pat įvertinti ir konstatuoti fakto, jog asmuo šalinasi iš įvykio vietos; 2.4. nuteistasis nenorėjo nepaklusti policijos pareigūnų nurodymams ir to nesiekė, tačiau nesupratęs, kad buvo padarytas eismo įvykis, jis nenorėjo perduoti automobilio raktų. Jis net neapžiūrėjo transporto priemonės, nes nemanė, kad ji yra apgadinta.

Be to, D. G. buvo pasiūlyta iš automobilio pasiimti asmeninius daiktus, tačiau jo atsisakymas tai padaryti negali būti traktuotinas kaip nepaklusimas policijos pareigūnų nurodymams, kadangi tai buvo tik siūlymas, o ne reikalavimas; 2.5. kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek ir jo motina J. G., automobilio bamperis nuolat krisdavo, nes automobilis senas, dėl ko negalima konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas išimtinai įvykio metu. Negana to, automobilio tuščia padanga galėjo būti dėl to, kad išsileido oras, nes D.

G. jau kurį laikÄ nebuvo apžiÅ«rėjęs padangų, o važinėjo daug ir dideliais atstumais (kaip ir tÄ dienÄ , parvažiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, jokių konkrečių duomenų nėra dėl rasto rato gaubto, nes jis buvo surastas toliau nuo automobilio sustojimo vietos, kitų gaubtų ant kitų ratų rasta nebuvo, t. y., automobilis buvo visiÅ¡kai be gaubtų ant ratų, dėl ko negalima buvo nustatyti, jog vienas rastas rato gaubtas yra bÅ«tent nuo D. G. automobilio rato; 2.6. užfiksuotas pervažos atitvaro sugadinimas taip pat negali bÅ«ti vertintinas kaip bÅ«tent tÄ dienÄ , tuo metu D.

G. padarytas apgadinimas, nes nebuvo pateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys tai, ar jis nebuvo sugadintas iki tol. Be to, papraÅ¡ius papildomai apžiÅ«rėti vietÄ , buvo atsisakyta tai padaryti. Taip pat svarbu akcentuoti tai, kad toje vietoje nėra kamerų, ta vieta niekaip nėra stebima, kas patvirtina iÅ¡sakytas abejones dėl atitvaro apgadinimo prieÅ¡ D. G. sustojant. Be to, liudytojas V. V., taip pat kiti liudytojai nematė ar Å¡ie automobilio apgadinimai atsirado dėl eismo įvykio, nes pervažos atitvaras buvo kairėje pusėje, o liudytojas V.

V. stovėjo ir atėjo nuo dešinės pusės. Kokia buvo atitvaro būklė iki prie jos sustojant D. G., liudytojai nenurodė, t. y., ar atitvaras jau galėjo būti apgadintas iki D. G. sustojimo. Atitvaro aukštis - 15 cm nuo žemės, jis neabejotinai galėjo būti apgadintas iki tol, be to, toks sugadinimas būtent tokiame aukštyje, kuris galimai nesiekia ir automobilio bamperio aukščio, yra pernelyg nedidelis, kurį galėjo pajausti D. G.; 2.7. D. G. nėra nubaustas pagal LR ANK 426 straipsnio 1 dalį, taip pat LR ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pažeisdamas kelių eismo taisykles jis sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iš įvykio vietos.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, t. y., 2021 m. liepos 2 dienos administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka toks sprendimas jo atžvilgiu nebuvo priimtas. Kadangi jis nenubaustas administracine tvarka, atitinkamai jam negali bÅ«ti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė; 2.8. nors automobilis ir registruotas motinos J. G. vardu, tačiau ji nėra faktinė automobilio savininkė, nes automobilį pirko ir juo naudojasi, juo rÅ«pinasi bei moka už draudimÄ iÅ¡imtai jos sÅ«nus, D.

G.. Todėl niekaip negalima konstatuoti, kad jis vairavo kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, jÄ apgadino ir dėl to jam buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - iÅ¡ieÅ¡koma automobilio vertė pinigais. Tokia teismo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisinga, kaip neteisinga yra ir automobilio nustatyta vertė. Teismo vertinimu automobilio vertė yra 890 Eur, nors tiek nuteistasis, tiek ir jo motina abu nurodė, jog D. G. automobilį pirko už 100 Eur. Be to, automobilis yra senas, Å¡iuo metu ilgai nenaudotas, o jo vertė nebuvo nustatoma pagal automobilio techninę bÅ«klę, nes duomenys iÅ¡ Emprekis sistemos nėra tikslÅ«s ir teikiami neatsižvelgiant į konkretaus automobilio techninę bÅ«klę.

Tačiau esminė aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis neapgadino kitam asmeniui priklausančio automobilio, nes jis yra ir buvo faktinis automobilio valdytojas, o be to, byloje nebuvo pateikta pakankamai duomenų apie tai, jog automobilis buvo apgadintas; 2.9. nuteistojo nusikaltimas priskirtinas nesunkiems nusikaltimams, be to, iÅ¡ visų aplinkybių matyti, kad D. G. veiksmuose nėra subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės - tyčios. Svarbu akcentuoti tai, kad teismas nevertino ir nieko nepasisakė apie kaltės formÄ ir rūšį, nors nurodė, jog į kaltės formÄ ir rūšį buvo atsižvelgta, tačiau nėra aiÅ¡ku, kaip ir kokiu aspektu.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis teistas keturis kartus negali bÅ«ti vertinama skirtos griežčiausios bausmės teisingumu, kadangi prieÅ¡ tai jo padarytos nusikalstamos veikos ir veika, įtvirtinta LR BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nėra susijusios tarpusavyje, jų padarymo aplinkybės ir kiti aspektai yra skirtingi. Nusikaltimas nėra tokio sunkumo (pvz., nebuvo sužaloti žmonės ar apgadintos kitos transporto priemonės), o nuteistasis nėra tiek pavojingas (pvz., sužeidęs ar sunkiai/mirtinai sužalojęs žmones ir juos palikęs), kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Tokiu būdu skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga.

3. Atsiliepime į nuteistojo gynėjos skundÄ , prokurorė G. V. sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, todėl praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime prokurorė cituoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir joms pritaria. Pažymi, jog byloje nustatyta, kad apgadintas ne vien tik geležinkelio atitvaras, bet apgadintas J. G. priklausantis automobilis. Taigi, D. G. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte apibrėžtÄ eismo įvykio sÄ vokÄ , nes jis vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant pervažos metalinio atitvaro, jį apgadino, ir apgadino J.

G. priklausantį automobilį. D. G. parodymai, kad jis manė, jog atsitrenkė į kupstÄ rodo, kad suprato, jog automobiliu kliudė paÅ¡alinį objektÄ , todėl privalėjo sustoti, pasižiÅ«rėti bei įsitikinti, kad niekam nepadarė žalos, o pamatęs kad apgadino atitvarÄ bei automobilį, turėjo apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai ir nevartoti alkoholio iki atvyks pareigÅ«nai ir nustatys įvykio aplinkybes. Todėl nusikalstama veika yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.

Ä®vertinus D. G. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, t. y., reali laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmės rÅ«Å¡imis bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti, nes bausmės vykdymo atidėjimas jau yra panaikintas, todėl nesiÅ«loma vėl iÅ¡ naujo laisvės atėmimo bausmę atidėti.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo D. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei jį iÅ¡teisinti.

8. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, nepadarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų – D. G. Å¡iuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nuteistajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apylinkės teismas pripažindamas nuteistÄ jį kaltu vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , t. y., ir paties nuteistojo parodymus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, nurodė, kad visais Å¡iais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina jų visuma. Tokiu bÅ«du priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai iÅ¡samiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde kartoja iÅ¡ esmės tuos pačius argumetus kaip ir pirmosios instancijos teisme - teigia, jog D. G. nesuprato, kad užvažiavo ant pervažos metalinio atitvaro, apgadino jį bei vairuotÄ automobilį Opel Astra, t. y., neigia nuteistojo veiksmuose esant tyčiÄ , tačiau tiek tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai, tiek vaizdinė bylos medžiaga paneigia tokiÄ nuteistojo versijÄ , todėl Å¡is skundo argumentas atmetamas ir vertinamas kaip iÅ¡imtinai apelianto gynėjos pasirinktas gynybos bÅ«das siekiant D.

G. padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 9.1. Nepaisant gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojamų prastų oro sÄ lygų įvykio metu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog kelio ruožas, kuriame D. G. apgadino metalinį pervažos atitvarÄ buvo gerai apÅ¡viestas – matomumas buvo geras. Jokių kitų kliūčių Å¡ioje kelio atkarpoje nebuvo, jokių kelio sankaupų – nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojamų žemės kupstų nebuvo (1 t., b. l. 39-44, 77-80, 109-112, 115-118, 127-130; 3 t., b. l. 150-152).

Ä®vertinus tiek D. G. vairuoto automobilio patirtus apgadinimus, tiek patį sulankstytÄ metalinį atitvarÄ (1 t., b. l. 31-38, 39-44), neabejotina, jog automobilio kontaktas su atitvaru buvo stiprus. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir įvykį tiesiogiai matęs liudytojas A. T., kuris parodė, jog D. G. vairuotas automobilis po smÅ«gio buvo „gerokai pakibęs ant atitvaro“ (1 t., b. l. 127-130, 3 t., b. l. 152). Pagal liudytojų R. T., A. T., V. V. nuoseklius ir vienas kitÄ papildančius parodymus matyti, jog D. G. atsitrenkęs į metalinį atitvarÄ - sustojo, po to stipriai „gazuodamas“ pajudėjo atbuline eiga (1 t., b. l. 109-112, 115-118, 127-130; 3 t., b. l. 150-152).

Liudytoja R. T. pabrėžė, jog D. G. važiuodamas atbuline eiga žiÅ«rėjo stipriai pasilenkęs į priekį pro priekinio automobilio langÄ (1 t., b. l. 109-112). Visos Å¡ios aplinkybės – geras matomumas, jokių kliūčių nebuvimas, smÅ«gio stiprumas, D. G. tikslingi veiksmai po atsitrenkimo, neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis D. G. suprato, kad padarė eismo įvykį. Teismo įsitikinimÄ Å¡ia aplinkybe neabejotinai patvirtina ir tai, jog nuteistajam D. G. po kontakto su atitvaru nutrÅ«ko priekinis bamperis.

Su Å¡ia nutrÅ«kusia automobilio dalimi nuteistasis pajudėjo iÅ¡ įvykio vietos, t. y., Å¡i metalinė dalis važiuojant nuteistajam toliau vilkosi asfaltu. Nėra pagrindo abejonei, jog nuteistasis negirdėjo Å¡io garso, o tuo pačiu nesuprato sukėlęs eismo įvykį – pats nuteistasis duodamas parodymus teisme parodė, jog automobilis yra senas – 25 metų, todėl garso izoliacijos jame nėra (3 t., b. l. 145). Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nuteistajam D. G. supratus apie padarytÄ eismo įvykį, pastarasis turėjo apie jį praneÅ¡ti policijai ir iki įvykio aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo nevartoti alkoholio.

Taigi D. G. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

10. Atsakant į gynėjos argumentÄ , jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog D. G. automobilis, taip pat geležinis atitvaras buvo apgadinti iÅ¡imtinai nagrinėjamo eismo įvykio metu, pabrėžtina, jog Å¡ios aplinkybės yra paneigtos byloje esančiais įrodymais: tiek liudytojo A. T. parodymai, tiek V. V. pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, jog nuteistojo D. G. automobilis iki eismo įvykio buvo techniÅ¡kai tvarkingas – bamperis nekabėjo (1 t., 127-130, 144-144; 3 t., b. l. 152). Taip pat minėta filmuota vaizdo medžiaga įrodo, jog geležinkelio atitvaras iki nuteistajam į jį atsitrenkiant nebuvo sugadintas (1 t., b. l. 141-144). Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes, byloje nėra.

11. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog D. G. nesant nubaustam pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ANK 420 straipsnio 1 dalį - už tai, kad pažeisdamas kelių eismo taisykles nuteistasis sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, atitinkamai jam negali bÅ«ti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, jog BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicija apima eismo įvykio padarymÄ , todėl asmuo administracine tvarka už gynėjos minimus straipsnius nėra baudžiamas.

12. Nuteistojo gynėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, kadangi automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso D. G., taip pat nesutinkama su konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Gynėjos teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma apie automobilio „Opel Astra“ vertę nusikaltimo padarymo metu, kadangi duomenys iš sistemos nėra tikslūs ir teikiami neatsižvelgiant į konkretaus automobilio techninę būklę.

Su Å¡iais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. 12.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. G. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis OPEL ASTRA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. G. (1 t., b. l. 167). 2020 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Utenos apylinkės prokuratÅ«ros nutarime užfiksuota, jog patenkinus automobilio savininkės J. G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl jai priklausančio automobilio grÄ Å¾inimo, automobilis OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti savininkei J.

G. (1 t., b. l. 50-51, 55-58). J. G. apmokėjo automobilio OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabenimo ir saugojimo iÅ¡laidas (1 t., b. l. 63-65). Nors nuteistojo gynėja teigia, jog šį automobilį pirko nuteistasis, juo naudojasi, rÅ«pinasi, moka draudimÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nei bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje, nei su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 12.2. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas (kuriÄ mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dienÄ . Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas (parduotas) analogiÅ¡kas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dienÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). 12.3. Byloje yra pateikta VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Opel Astra DTI“ (degalai – dyzelinas, variklio darbinis tÅ«ris – 1995 kub. cm, variklio galia – 60 kW/81 AG, gamybos periodas 1998 – 2004 (pasirinkti metai – 2000 m.)) vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėn. buvo 736 Eur be PVM ir 890 Eur su PVM (1 t., b. l. 168).

Kitų duomenų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės (pavyzdžiui, individualaus transporto priemonės įvertinimo) byloje nepateikta, duomenų, rodančių, kad transporto priemonės vertė buvo ženkliai mažesnė, nėra. Nuteistojo D. G. gynėja tokių duomenų nepateikė ir apeliaciniame skunde, o tik deklaratyviai nurodė, jog transporto priemonė pirkta už 100 Eur. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju tikroji automobilio vertė 2020 m. lapkričio mėn. su PVM buvo 890 Eur.

Tai yra objektyvūs duomenys, dėl kurių teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

13. Ä®vertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimÄ D. G., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimÄ tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė 1 nusikalstamÄ veikÄ â€“ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ . Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę konkrečiai nenurodė kaip atsižvelgia į kaltės formÄ ir rūšį, tačiau nepaisant Å¡ios aplinkybės, kaltės forma ir rÅ«Å¡is yra įvertinta ir nurodyta teismo motyvuose kvalifikuojant nuteistojo veiksmus.

Teismas skirdamas bausmę nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas įvertino ir D. G. asmenybę - t. y., jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas, tai, jog nuteistasis įraÅ¡ytas į priklausomybės ligų gydytojo stebimų pacientų sÄ raÅ¡Ä dėl alkoholio vartojimo, taip pat, jog nuteistasis vykdo individualiÄ veiklÄ .

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatydamas artimÄ Å¡ios bausmės sankcijos vidurkiui, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingÄ bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus tiek į aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek į nuteistojo asmenybę, nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Bylos duomenys rodo, jog D. G. yra nusikalsti linkusi asmenybė, anksčiau ne kartÄ teistas už įvairaus pobÅ«džio nusikaltimus – turtinius bei kt. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi, Å¡i nuteistojo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, toks pasikartojantis elgesys rodo jau susiformavusį nuteistojo neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nuteistajam taip pat ne kartÄ buvo skiriamos Å¡velnesnės bausmės bei kitos jo padėtį Å¡velninančios baudžiamosios teisės priemonės – bauda, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau D.

G. elgesiui tai jokios teigiamos įtakos nedarė, nes jis ir vėl nusikalsdavo (2 t., b. l. 61-70). Kadangi nauja nusikalstama veika buvo padaryta neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (bausmės vykdymo atidėjimo metu), teismas pagrįstai bei teisingai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatomis, nuteistajam paskirtas bausmes subendrino bausmių sudėjimo bÅ«du, bei, kaip pastebi teisėjų kolegija, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ Å¡ias bausmes ne visiÅ¡kai, bet iÅ¡ dalies sudėjo.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam D. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio 28 dienų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

15. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes, už jų padarymÄ . Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir sÄ moningai pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę bÅ«ti nubaustam griežta laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. G. gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Žavintos Paunksnytės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė