ca9619ea-d3e2-4517-b01b-335addb33503 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-171-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05366-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto (ieÅ¡kovo) A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 898,98 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 22 d. Plungės rajone, kelyje Plateliai-Plungė įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo A. Ž. vairuojama transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Å . vairuojama transporto priemone Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, todėl abiejų transporto priemonių vairuotojai užpildė deklaracijÄ , kurios 14 grafoje transporto priemonės Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. Å . patvirtino, jog yra atsakingas už transporto priemonių susidÅ«rimÄ .

3. Apie šį įvykį abiejų transporto priemonių vairuotojai pranešė draudimo bendrovei, kuri buvo apdraudusi vairuotojo V. Å . transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, į eismo įvykio vietÄ buvo kviesta policija. Po praneÅ¡imo draudimo bendrovei apžiÅ«rėti apgadintų transporto priemonių atvyko atsakovės atstovas, kuris transporto priemones apžiÅ«rėjo, apklausė abu vairuotojus bei surinko visÄ reikiamÄ medžiagÄ draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti. Draudimo bendrovės atstovas ieÅ¡kovui paaiÅ¡kino, kad pagal draudimo bendrovės skaičiavimus jam priklauso 898,98 Eur suma už jo transporto priemonės apgadinimÄ .

4. Tačiau atsakovė 2012 m. sausio 18 d. raÅ¡tu Nr. 1231356 nurodė, kad įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis, dėl to automobilio Volvo S80 valdytojui V. Å . civilinė atsakomybė nekyla. Atsižvelgiant į tai, draudimo iÅ¡mokos už apgadintÄ automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė negali iÅ¡mokėti. Dėl Å¡ios priežasties Plungės rajono apylinkės teisme vyko civilinės bylos nagrinėjimas, kurio metu 2011 m. gruodžio 22 d.

įvykęs eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ir Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-747/2014 priteisė transporto priemonės Volvo S80 valdytojui V. Å . iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 7281 Lt žalos atlyginimÄ . Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. sprendimo panaikinimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundÄ atmetė, taigi sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo 2015 m. sausio 26 d.

5. IeÅ¡kovo teigimu, civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjusių teismų sprendimais, kurie Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ , buvo paneigtos aplinkybės, nurodytos atsakovės 2012 m. sausio 18 d. raÅ¡te Nr. 1231356, įvykis yra pripažintas draudžiamuoju, apie įvykį ieÅ¡kovas buvo pranešęs tinkamai, atsakovės atstovai transporto priemones apžiÅ«rėjo, surinko visÄ medžiagÄ , bÅ«tinÄ iÅ¡mokai iÅ¡mokėti. IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovei nuo 2015 m. sausio 26 d. atsirado pareiga įvykdyti įsipareigojimus, kurie kyla iÅ¡ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®).

Pretenzija draudikui dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo buvo pateikta nedelsiant po įvykio, draudiko atstovas buvo atvykęs į įvykio vietÄ , užvedė draudžiamojo įvykio bylÄ , kurioje iÅ¡ pradžių buvo priimtas sprendimas iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau vėliau draudikas pakeitė savo nuomonę ir atsisakė sumokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo teigimu, įsiteisėjus pirmiau nurodytam Plungės rajono apylinkės teismo sprendimui, draudikas jau be atskiro kreipimosi turėjo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ už apgadintÄ transporto priemonę ieÅ¡kovui (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalis), tačiau tokių veiksmų neatliko, dėl to ieÅ¡kovas priverstas kreiptis į teismÄ .

6. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , be to, pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

7. Pasak atsakovės, 2011 m. gruodžio 23 d. AB „Lietuvos draudimas” buvo praneÅ¡ta, kad 2011 m. gruodžio 22 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Draudikas, remdamasis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi, atliko žalos administravimo veiksmus. Jų metu apžiÅ«rėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, defektai užfiksuoti nuotraukose, suraÅ¡yti apžiÅ«ros aktai, gauti vairuotojų iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai.

Eismo įvykio aplinkybės žalÄ administravusiam ekspertui sukėlė įtarimų, dėl to įvykio tyrimas buvo perduotas Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus Žalų tyrimo ekspertui M. S., kuris turi specialių trasologinių žinių bei eismo įvykių aplinkybių ekspertinių tyrimų kvalifikacijÄ . Ekspertas, iÅ¡tyręs eismo įvykio aplinkybes, pateikė ekspertinę pažymÄ , kurioje nurodė, kad atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, jog automobiliai VW Passat ir Volvo S80 buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis.

Draudiko nustatytos aplinkybės esmingai skiriasi nuo eismo įvykio dalyvių nurodytų. Prie Å¡ios bylos prijungtoje Plungės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-33-3-00928-2012-5) buvo atlikta teismo ekspertizė bei įvykio modeliavimas, kurių iÅ¡vados, atsakovės nuomone, patvirtina draudiko pozicijÄ bei M. S. padarytas iÅ¡vadas. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas imperatyviai draudžia mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei nenustatyta, kad įvykis yra draudžiamasis.

8. Atsakovės teigimu, ieškovas netinkamai suvokia TPVCAPDĮ nuostatų prasmę. Ieškovo nurodoma žala užregistruota 2011 m. gruodžio 23 d., o sprendimas priimtas 2012 m. sausio 18 d., t. y. nepažeidžiant TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl minimalių terminų. Žalos administravimas vyko tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovo nurodoma išimtis (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalis), kai 3 mėnesių terminas nėra skaičiuojamas, jeigu žalos atlyginimas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, šiuo atveju netaikytina ir nereikšminga.

Å i iÅ¡imtis yra taikoma draudikui, kai jis, laukdamas sprendimo teisminio proceso metu, gali pateisinti sprendimo dėl draudžiamojo įvykio nepriėmimÄ . Jeigu teisminė byla pradedama iki draudiko sprendimo priėmimo, draudikas turi teisę stabdyti žalos administravimÄ ir laukti sprendimo civilinėje byloje. Tačiau ieÅ¡kovo atveju žalos administravimas nebuvo stabdomas, draudikas neatidėjo žalos administravimo ir sprendimo priėmimo iki teismo proceso pabaigos. Draudikas sprendimÄ priėmė dar iki ieÅ¡kovo nurodomos teismo bylos iÅ¡kėlimo, o administravimas nebuvo stabdomas (atidedamas).

Žalos administravimas tokiu atveju net negalėjo būti stabdomas, nes civilinė byla vyko iš kitų teisinių santykių. Kitoje byloje buvo sprendžiama, ar pagrįstai pritaikytas savanoriškojo draudimo sutartyje sulygtas nedraudžiamasis įvykis. Šis sprendimas dėl eismo įvykio kaltininko ir jo draudimo bendrovės tarpusavio santykių neturi įtakos civilinės atsakomybės, kaip draudžiamojo įvykio, nustatymui ir sprendimo priėmimui. Dėl to Klaipėdos apygardos teismo nutartis neturi jokios prejudicinės galios šios civilinės bylos išnagrinėjimui, nes nurodytos dvi bylos, nors ir dėl to paties eismo įvykio, tačiau skiriasi situacijos teisinis kvalifikavimas, taikytini teisės aktai, ginčo šalys.

Atsakovė pripažįsta, kad, prijungus minėtos bylos medžiagÄ , galima remtis toje byloje esančiais liudytojų parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis, tačiau Klaipėdos apygardos teismo nutartis juridine prasme neturi prejudicinės galios.

9. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atsakovė praÅ¡o jÄ taikyti bei ieÅ¡kinį atmesti ir tuo pagrindu. Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis iÅ¡ draudimo santykių kylantiems reikalavimams yra vieneri metai. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, turėjo per vienerius metus kreiptis teisminės gynybos.

CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kai ji buvo pažeista. Draudimo santykiuose teisės pažeidimo diena yra laikoma diena, kai asmens atžvilgiu yra priimamas sprendimas, kuris jo netenkina, pvz., įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, nors klientas mano, kad žala turi bÅ«ti atlyginta, o įvykis laikomas draudžiamuoju.

IeÅ¡kovo atžvilgiu sprendimas priimtas 2012 m. sausio 18 d., bÅ«tent nuo to momento jis sužinojo apie jo galimai pažeistÄ teisę ir įgijo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo. Nesutikdamas su sprendimu, ieÅ¡kovas turėjo kreiptis teisminės gynybos, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, yra visi pagrindai taikyti ieÅ¡kinio senatį, kuri praleista itin ženkliai, t. y. net penkerius metus. Å iuo atveju ieÅ¡kovui nebuvo trukdžių kreiptis į teismÄ , jeigu jis manė, kad jo teisės yra pažeistos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ dar 2012 m. sausio 18 d. priėmė sprendimÄ atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovui – draudėjui A. Ž., ir apie šį sprendimÄ informavo ieÅ¡kovÄ tos pačios dienos praneÅ¡imu Nr. 1231356, nurodęs tokio sprendimo teisinį pagrindÄ . Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas šį praneÅ¡imÄ gavo ir apie priimtÄ sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos žinojo, patvirtina jo atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. vasario 2 d. pateiktas skundas, kuriame jis praÅ¡o atlyginti eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ , kitaip jis bus priverstas kreiptis į teismÄ .

12. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieÅ¡kinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

13. Atsižvelgdamas į nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, 2017 m. vasario 7 d. pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, praleido tokiam ieÅ¡kiniui įstatymo nustatytÄ senaties terminÄ . IeÅ¡kovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kinio senatis nėra praleista, teismas atmetė kaip nepagrįstas ir prieÅ¡taraujančias byloje esantiems įrodymams (CPK 185 straipsnis).

14. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo atstovo argumentÄ , kad Plungės rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-747/2014 pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui A. Ž. dėl žalos atlyginimo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡me Å¡ioje civilinėje byloje.

15. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Dėl to teismas nepasisakė dėl kitų ieškovo ir atsakovės argumentų ir aplinkybių, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

16. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys atmestinas (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 7 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 263 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 17. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 17.1.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime apskritai nenurodė jokių motyvų, kodėl Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-747/2014 nustatyti faktai Å¡ioje byloje nelaikytini prejudiciniais. 17.2. Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-747/2014 buvo atliktos dvi ekspertizės, kurių tikslas – paneigti AB „Lietuvos draudimas“ eksperto M. S. tiriant eismo įvykį padarytÄ iÅ¡vadÄ . Bylos nagrinėjimo metu atliktos teismo ekspertizės eksperto iÅ¡vadÄ paneigė visiÅ¡kai, dėl to V.

Å . iÅ¡ atsakovo buvo priteista draudimo iÅ¡moka. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino, dėl to pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 176 straipsnis). 17.3. IeÅ¡kinio senaties terminas dėl Å¡io draudiminio įvykio buvo nutrauktas V. Å . pateikus ieÅ¡kinį įstatymų nustatyta tvarka Plungės rajono apylinkės teismui, ir ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. BÅ«tų neteisinga laikyti, kad ieÅ¡kinio senatis pasibaigė 2013 m. sausio 18 d., kai teismo sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo tik 2015 m. sausio 26 d. 17.4.

Ä®siteisėjus Plungės rajono apylinkės teismo sprendimui, atsakovė jau be atskiro kreipimosi turėjo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ už apgadintÄ transporto priemonę ieÅ¡kovui (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalis).

18. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 18.1. IeÅ¡kovo atžvilgiu senaties terminas prasidėjo 2012 m. sausio 18 d., kai jis sužinojo apie priimtÄ sprendimÄ , ir tęsėsi iki 2013 m. sausio 18 d. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė tik 2017 m. vasario 7 d., taigi itin žymiai praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį ir atmetė ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu.

Be to, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu kelis kartus bandė išsiaiškinti ieškinio senaties praleidimo aplinkybes, užduodamas klausimus ieškovo atstovui. Ieškovo atstovas niekada nepripažino praleidęs ieškinio senatį ir neprašė atnaujinti praleisto termino. 18.2. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senatis turėjo sustoti pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį – pateikus ieškinį teismui. Tačiau pabrėžtina, kad Plungės rajono apylinkės teisme iškeltoje byloje ieškovas buvo V.

Å ., kuriam ieÅ¡kinio senatis pateikus ieÅ¡kinį ir sustojo. Tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinio senatis sustojo vienam ieÅ¡kovui, negali bÅ«ti pateisinamas kito ieÅ¡kovo pasyvus elgesys. IeÅ¡kinio senatis pagal savo prigimtį skirta tam, jog kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, imtųsi aktyvių ir tinkamų veiksmų savo teisėms ginti. IeÅ¡kovas penkerius metus nesirÅ«pino savo teisių tinkamu gynimu, šį klausimÄ prisiminė tik sužinojęs, kad kito ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas. 18.3.

Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5-747/2014 neturi prejudicinės galios Å¡iai bylai iÅ¡spręsti. Nurodytoje byloje ieÅ¡kovas buvo kitas asmuo – V. Å .. A. Ž. nedalyvavo byloje kaip ieÅ¡kovas, buvo trečiasis asmuo. Aptariamoje byloje reikalavimas AB „Lietuvos draudimas“ buvo keliamas visiÅ¡kai kitokiu teisiniu pagrindu – savanoriÅ¡kos sutarties pagrindu. Taigi toje byloje ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo sudaryta draudimo sutartis, o ginčas vyko dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, pateikus klaidingÄ informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes. 18.4.

Tačiau sutiktina su ieÅ¡kovu, kad tam tikros nustatytos faktinės aplinkybės toje byloje gali bÅ«ti vertinamos. BÅ«tent dėl to pirmosios instancijos teismas prijungė nurodytos civilinės bylos medžiagÄ . Å ioje medžiagoje yra apklaustų liudytojų parodymai, eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai, taip pat atliktos Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės. Nurodyti duomenys gali bÅ«ti vertinami sprendžiant nagrinėjamos bylos ginÄÄ , neatliekant pakartotinai įvardytų proceso veiksmų (liudytojų, eismo įvykio dalyvių apklausų).

Tačiau Å¡ie duomenys byloje vertinami kitų aplinkybių įrodinėjimo kontekste – nustatant civilinės atsakomybės sÄ lygas. 18.5. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė savo ekspertizės aktų vertinimÄ . Atsakovės nuomone, teismo ekspertizės patvirtino tai, kad įvykis įvyko kitomis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, aplinkybėmis. Taigi teismo ekspertai ne paneigė draudiko darbuotojo M. S. iÅ¡vadÄ , o jÄ patvirtino. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

21. Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 22 d. Plungės rajone, kelyje Plateliai-Plungė įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovo A. Ž. vairuojama transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su V. Å . vairuojama transporto priemone Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 22. Apie eismo įvykį ieÅ¡kovas pranešė atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. gruodžio 23 d. Atsakovė atliko žalos administravimo veiksmus, tačiau 2012 m. sausio 18 d. praneÅ¡imu Nr. 1231356 informavo ieÅ¡kovÄ , kad priimtas sprendimas nemokėti jam draudimo iÅ¡mokos, nes, draudikui atlikus eismo įvykio tyrimÄ , nustatyta, jog eismo įvykis įvyko ne eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų nurodytomis aplinkybėmis.

23. Ieškovas A. Ž. Plungės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5-747/2014 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo buvo įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, tačiau savarankiškų reikalavimų atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ nurodytoje civilinėje byloje nepareiškė.

24. IeÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinys atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2017 m. vasario 2 d. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kylantiems iÅ¡ draudimo teisinių santykių pareikÅ¡ti, ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl ginčo draudžiamojo įvykio buvo nutrauktas V. Å . pateikus ieÅ¡kinį įstatymų nustatyta tvarka Plungės rajono apylinkės teismui.

26. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktÄ draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui.

27. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, Å¡is įgyja teisę reikalauti jÄ atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tiek žalÄ padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalÄ reiÅ¡kiamas tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis).

Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į draudikÄ , tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ ne tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalÄ padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

28. Aptariamu atveju ieÅ¡kovas A. Ž. su reikalavimu atlyginti žalÄ 2011 m. gruodžio 23 d. praneÅ¡imu kreipėsi į draudikÄ AB „Lietuvos draudimas“, taigi tarp jo ir draudiko susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

29. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. Å io straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. IeÅ¡kovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieÅ¡kinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

30. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alis byloje reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, svarbu nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

31. IeÅ¡kovui A. Ž. 2011 m. gruodžio 23 d. praneÅ¡us apie įvykusį eismo įvykį atsakingo už žalÄ asmens draudikui, Å¡is turėjo 30 dienų terminÄ nuspręsti, ar pretenzija yra pagrįsta, ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 dalis) arba TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tai atlikti per 3 mėnesius.

32. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokiÄ teisės taikymo taisyklę: kai atsakingas draudikas pažeidžia TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 30 dienų terminÄ arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – 3 mėnesių terminÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. nepriima jokio sprendimo ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo negauna atsakingo draudiko atsakymo į pretenzijÄ , praėjus nustatytam terminui pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nukentėjusiam asmeniui kreiptis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ (jos dalį). Å is terminas skaičiuojamas ta pačia tvarka, jeigu gaunamas atsakymas iÅ¡ draudiko, bet netenkinama pretenzija ar ji tenkinama iÅ¡ dalies, tačiau nukentėjęs asmuo su tokiu atsakymu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

33. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovÄ A. Ž. apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ informavo 2012 m. sausio 18 d. praneÅ¡imu Nr. 1231356. IeÅ¡kovas neginčija, kad apie priimtÄ praneÅ¡imÄ sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ . Taigi darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu senaties terminas prasidėjo bÅ«tent 2012 m. sausio 18 d. ir tęsėsi iki 2013 m. sausio 18 d. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi žymiai praleidęs ieÅ¡kinio senatį, t. y. tik 2017 m. vasario 7 d.

34. IeÅ¡kovo argumentai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl ginčo draudžiamojo įvykio buvo nutrauktas V. Å . pateikus ieÅ¡kinį įstatymų nustatyta tvarka Plungės rajono apylinkės teismui, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė teisingai nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teisme iÅ¡keltoje byloje ieÅ¡kovas buvo kitas asmuo – V. Å .. BÅ«tent jam ieÅ¡kinio senaties terminas ir buvo nutrauktas (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad tuo pagrindu, jog ieÅ¡kinio senatis sustojo vienam ieÅ¡kovui, negali bÅ«ti pateisinamas kito ieÅ¡kovo pasyvus elgesys.

IeÅ¡kinio senatis pagal savo prigimtį yra skirta tam, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, imtųsi aktyvių ir tinkamų veiksmų savo teisėms ginti. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

35. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

36. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių Å¡iam terminui atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

37. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui, kuris dalyvavo Plungės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu, dar vykusio 2013 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė teikti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas nurodė ketinantis ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti, tačiau to nepadarė net iki 2017 m. vasario mėnesio. Pažymėtina, kad Plungės rajono apylinkės teisme vykusio proceso metu A. Ž. atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo ir ieÅ¡kinį pateikusiam V. Å .. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neprašė atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodė jokių svarbių delsimo kreiptis į teismÄ net penkerius metus priežasčių.

Jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenustatyta ir iÅ¡ byloje esančių duomenų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas iÅ¡ esmės dėl paties ieÅ¡kovo pasyvaus elgesio, ir pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra.

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; kt.).

39. IÅ¡analizavus nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kinys paduotas žymiai praleidus vienerių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuriam atnaujinti svarbių priežasčių nėra, pagrįstai nenagrinėjo ginčo iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinį atmetė, remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.

40. Konstatavus, kad ieškinys pagrįstai atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

41. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėja n u t a r i a : atmesti apeliacinį skundÄ . Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ . Teisėja Laima Ribokaitė