2024-09-24 Nr. DBT-113-2-69-3-10607-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-47/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10607-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų E. Ž. ir T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys S. B., V. J., L. Š., R. N., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Patikslintu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimas); 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti NŽT direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir NŽT direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti E. Ž. ir T. Ž. 2023 m. birželio 26 d. prašymą „Dėl sutikimo naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023 m. birželio 26 d. prašymas), t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio garažo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Garažas), stoginės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Stoginė) ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), arba reiškiamas alternatyvus reikalavimas įpareigoti NŽT išduoti ieškovams E. Ž. ir T. Ž. sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), Garažui, Stoginei ir kitiems ūkiniams kiemo statiniams eksploatuoti, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini).

Ieškovai nurodo, kad jie yra namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkai (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) 2023 m. birželio 20 d. buvo įkeltas viešinti gretimo žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Nesutikdami su Projekto sprendiniais, ieškovai 2023 m. balandžio 19 d. pateikė skundą dėl Projekto. Skunde ieškovai (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjai), be kita ko, prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atsižvelgti į jų 2023 m. kovo 29 d. pateiktus pasiūlymus ir Projekto sprendiniuose suprojektuoti servitutą keliui iš (duomenys neskelbtini) gatvės per formuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Projekte nenumačius kelio servituto ir neįteisinus faktinio privažiavimo kelio, būtų iš esmės pablogintos pareiškėjų naudojimosi jiems priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini), sąlygos, užkirstas kelias patekti automobiliu prie kieme esančio Garažo ir kitų jame esančių statinių, taip pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 33 punkto reikalavimus ir apribojant pareiškėjų (pagal tuometinę procesinę situaciją) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybę.

Kaip pažymi ieškovai, NŽT 2023 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo“ (toliau – ir NŽT 2023 m. gegužės 23 d. raštas) nurodė Projekto organizatoriui, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai ir NŽT Kauno miesto skyriui, kaip valstybinės žemės patikėtiniui Kauno miesto savivaldybėje, pakartotinai išnagrinėti aplinkybes dėl kelio servituto iš (duomenys neskelbtini) gatvės per formuojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nustatymo reikalingumo ir pateikti galiojančiais teisės aktais pagrįstą atsakymą dėl galimybės (ne)nustatyti šį kelio servitutą.

NŽT 2023 m. gegužės 23 d. rašte taip pat nurodė, jog, nagrinėjant pareiškėjų (pagal tuometinę procesinę situaciją) E. Ž. ir T. Ž. siūlymus dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti stoginė būtų eksploatuojama privažiuojant per gretimą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėjai, kaip namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkai, nebuvo informuoti apie galimybę teikti prašymą dėl sutikimo naudotis valstybine žeme.

Atsižvelgdami į NŽT 2023 m. gegužės 23 d. rašte nustatytas aplinkybes ir į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto sprendimai privalomi žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, ieškovai 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) Garažui ir kitiems statiniams eksploatuoti (t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) kieme esančio Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini)).

NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. liepos 25 d. sprendime nurodė, kad Projektų rengimo, finansavimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Taisyklėse. Šių taisyklių 17 punkte nurodyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Sprendime buvo pažymėta, kad NŽT Kauno miesto skyrius ŽPDRIS įvertino, ar Projekto rengėjos parengti projektiniai sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų bei neprieštarauja Projekto reikalavimų sąlygoms, ir 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ juos suderino. Pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

Kaip pažymi ieškovai, jie į NŽT Kauno miesto skyrių kreipėsi ne su prašymu įvertinti Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, o su prašymu išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) Garažui ir kitiems statiniams eksploatuoti. Taigi NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimas, kuriame visiškai nepasisakyta ir neatsakyta į prašyme keliamą klausimą, negali būti paliktas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai (pagal tuometinę procesinę situaciją) 2023 m. liepos 31 d. skundu kreipėsi į NŽT direktorių su prašymu panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjų prašymą iš esmės bei atlikti teisės aktais pagrįstus veiksmus, reikalingus prašymui patenkinti, o prašymo netenkinant, pateikti motyvuotą atsakymą.

NŽT direktorius 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo koreguoti Projekto sprendiniai, ir į tai, kad Projekto rengimo procedūros (derinimo su organizatoriumi, viešinimo, derinimo su institucijomis ir kt.) kartojamos, skundo nenagrinėjo ir informavo, kad pakartotinio viešinimo metu ieškovai turės galimybę susipažinti su Projekto sprendiniais ir turės teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl aktualių Projekto sprendinių Projekto organizatoriui.

Ieškovai nurodo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimas ir NŽT direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas yra nemotyvuoti, todėl yra neteisėti (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Iš NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimo, ypač atsižvelgiant į prašymo, kurį išnagrinėjus pateiktas atsakymas, turinį, nėra jokios galimybės identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Minėtame sprendime išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas ir nurodytos teisės normos ir kuriomis vadovavosi NŽT Kauno miesto skyrius, visiškai nesusijusios su prašymu, į kurį atsakoma. Aptariamo sprendimo pagrindimas tokiu teisiniu pagrindu, kuris iš viso nereglamentuoja sutikimų naudotis valstybine žeme išdavimo pagrindų, nėra pakankamas ir tinkamas individualaus administracinio akto motyvavimas (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

NŽT direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendime cituojamos Taisyklių normos, tačiau nėra aišku, kaip šios teisės normos yra susijusios su konkrečiu priimtu sprendimu nenagrinėti skundo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimo. Teisės aktų citavimas neturi nieko bendro su pačiu administraciniu sprendimu dėl prašymo išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) Garažui ir kitiems statiniams eksploatuoti. NŽT pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktus, t. y. nepateikė jokių motyvų dėl įstatyme įtvirtintų tokių administracinio sprendimo priėmimo pagrindų.

Kaip, be kita ko, pažymima patikslintame ieškinyje, šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, atsisakymo išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme. Ieškovai ginčą inicijuoja dėl atsakovės nepagrįstų sprendimų, t. y. dėl teisės aktų, prieštaraujančių Viešojo administravimo įstatymo bendriesiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalis). Kaip pažymi ieškovai, tai, jog byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, savaime nepaneigia ieškovų teisės į įstatymais pagrįstą ir objektyvų jų prašymų nagrinėjimą, kas ir suteikia teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis) dėl pažeistų teisių gynimo (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 7 punktas). Ieškinio patenkinimas sukeltų ieškovams materialinių teisinių padarinių tiek dėl reikalavimo panaikinti įstatymams prieštaraujančius atsakovės sprendimus, tiek dėl reikalavimo išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nurodo, kad ieškovai byloje skundžia administracinius sprendimus, kuriais jie nurodo negavę atsakymų iš viešojo administravimo subjekto. Kaip teigė ieškovai, jų prašymas, pateiktas viešojo administravimo subjektui, nebuvo išnagrinėtas, jiems neatsakyta į keliamus klausimus, ieškiniu ieškovai prašo įpareigoti jį išnagrinėti. Teismas pažymi, kad, įvertinus šioje byloje reiškiamus ieškinio reikalavimus, jiems pagrįsti pateiktus duomenis, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, rašytinius paaiškinimus ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį, kyla abejonių dėl aptariamos bylos rūšinio teismingumo.

Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Iš ieškinio pareiškimo, prie ieškinio pridėtų dokumentų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad ieškovai (pagal ankstesnę procesinę situaciją – pareiškėjai) visų pirma su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą; 2) panaikinti NŽT direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą; 3) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kieme esančio Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių, kad būtų galima juos eksploatuoti, per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjams buvo išaiškinta teisė dėl ginčo išsprendimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

Teismas nutartyje nurodė, kad šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, atsisakymo išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme. Pažymėtina, kad NŽT, spręsdama dėl sutikimo (nesutikimo) naudotis valstybine žeme, įgyvendino atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi, teismo vertinimu, ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas. Specialioji teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako nei dėl ieškovų pasirinkto savo teisių gynimo būdo, nei dėl ieškinio, tokio, koks jis yra suformuluotas, pagrįstumo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai 2023 m. birželio 26 d. prašymu prašė išduoti sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) Garažui ir kitiems statiniams eksploatuoti, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) kieme esančio Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini). Prašymas, be kita ko, grindžiamas NŽT 2023 m. gegužės 23 d. rašte nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto sprendimai privalomi žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui (nagrinėjamu atveju – NŽT Kauno miesto skyriaus vadovui). Kaip matyti iš NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimo turinio, jame, be kita ko, nurodyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius ŽPDRIS įvertino, ar Projekto rengėjos parengti Projektiniai sprendiniai nepažeidžia teisės aktų nuostatų ir neprieštarauja Projekto reikalavimų sąlygoms, ir 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ juos suderino. Taisyklių 65 punktas nurodo, kad suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. NŽT 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendime, be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo koreguoti Projekto sprendiniai, Projekto rengimo procedūros (derinimo su organizatoriumi, viešinimo, derinimo su institucijomis ir kt.) kartojamos, skundai nenagrinėjami; informuoja, kad pakartotinio viešinimo metu ieškovai (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjai) turės galimybę susipažinti su Projekto sprendiniais ir turės teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl aktualių Projekto sprendinių Projekto organizatoriui.

Ieškovai, be kita ko, remdamiesi Civilinio kodekso, Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prašo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti tiek NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą, tiek NŽT direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, taip pat įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti ieškovų 2023 m. birželio 26 d. prašymą, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kieno statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini), arba reiškiamas alternatyvus reikalavimas įpareigoti NŽT išduoti ieškovams sutikimą naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini), Garažui, Stoginei ir kitiems ūkiniams kiemo statiniams eksploatuoti, t. y. privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini).

Kaip, be kita ko, nurodo ieškovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose, ieškovų siekis – kad būtų nustatytas servitutas formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (Regionų administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-3769-505/2024), o iki to laiko – išduotas valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimas (suteikta teisė) naudotis žemės sklypu, kad būtų galima patekti iki ieškovams priklausančių pastatų. (Iš LITEKO duomenų matyti, kad administraciniame teisme yra iškeltos trys su servituto suformavimu susijusios bylos – Nr. eI3-1625-402/2024, Nr. eI3-2583-428/2024, Nr. eI3-3769-505/2024, šios bylos Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi sujungtos, paliekant administracinės bylos Nr. eI3-3769-505/2024 numerį.)

Kaip, be kita ko, akcentuoja ieškovai, NŽT 2023 m. gegužės 23 d. rašte kalbama ne apie servitutą, o būtent apie sutikimo gavimą, pažymint, kad ieškovai nebuvo informuoti apie galimybę teikti prašymą dėl sutikimo naudotis valstybine žeme. Tokiu atsakymu ir jo pagrindimu atsakovė ieškovams sukėlė konkrečius lūkesčius, kad pateikus prašymą bus sprendžiamas klausimas dėl sutikimo (o ne dėl servituto). Tačiau nė viename iš ieškiniu ginčijamų sprendimų aplinkybės dėl sutikimo davimo visiškai nebuvo nagrinėjamos. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas servituto nustatymo klausimas; šiuo atveju ginčas yra ne tiesiog dėl papildomos galimybės patekti į ieškovų žemės sklypą, o dėl visiško nuosavybės teisių į statinius įgyvendinimo – galimybės tinkamai eksploatuoti žemės sklype esančius pastatus pagal jų paskirtį (pagalbinio ūkio) ir užtikrinti tinkamą jų naudojimą tokiu būdu, kaip jie buvo naudojami iki gretimo valstybinės žemės sklypo formavimo pradžios.

Tretieji asmenys atsiliepime į patikslintą ieškinį, be kita ko, taip pat nurodo, kad kelio servituto nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad rengiant Projektą ieškovų reikalavimai Projekte numatyti kelio servitutą buvo atmesti, paneigia ir ieškovų teisę naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kad galima būtų įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Taigi, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, ginčas visų pirma keliamas dėl valstybinės žemės patikėtinio (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) sutikimo (nesutikimo) naudotis valstybine žeme.

NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį, be kita ko, nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nėra įtvirtinta, jog valstybinė žemė gali būti suteikiama neterminuotai ir neatlygintinai asmenims, kurie nori privažiuoti prie jiems priklausančių statinių, todėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas suteikti teisę naudotis valstybine žeme neturi jokio teisinio pagrindo.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra nurodyta, kad, vykdydama valstybinės žemės leidimo (laikinai) naudotis suteikimo funkcijas, NŽT veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, įgyvendinanti atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį byloje Nr. T-58/2017, 2020 m. sausio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2020, 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-34/2023 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad priimdama atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan. šiais klausimais, NŽT, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024).

Minėta, ieškovai, ginčydami NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. liepos 25 d. sprendimą ir NŽT direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, be kita ko, vadovaujasi ir viešosios teisės normomis. Tačiau atsižvelgiant į ieškovų siekį, kad jiems būtų suteikta galimybė naudotis valstybine žeme, t. y. galimybė privažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio Garažo, Stoginės ir kitų ūkinių kiemo statinių per gretimą valstybinės žemės sklypą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju vyraujantis yra civilinis teisinis santykis (valstybei priklausančio žemės sklypo suteikimas naudotis, o spręsdama dėl to, NŽT veikia visų pirma kaip civilinių teisinių santykių subjektas).

Byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ankstenėje bylos nagrinėjimo stadijoje Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi civilinę bylą buvo nutraukęs (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovams jokių materialinių teisinių padarinių, nes tai iš esmės lemtų tik iš naujo atsakovės priimtų sprendimų persvarstymą, o alternatyviam ieškinio reikalavimo patenkinimui nėra teisinio pagrindo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų atskirąjį skundą, 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Kaip, be kita ko, nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, nes mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos, taigi teismas negali jų palikti be sprendimo, neišsprendęs ginčo iš esmės. Dėl ieškovų pateikto ieškinio pagrįstumo (nepagrįstumo) teismas turi pasisakyti priimdamas sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovų E. Ž. ir T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys S. B., V. J., L. Š., R. N., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys