ca945280-2a6d-41d9-bbd5-db49a9a4cfad · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1227-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00256-2017-7                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant - pareiškėjui A.

P., atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, atstovui A. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VieÅ¡ojo saugumo tarnyba), 180 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

PareiÅ¡kėjas skunde (I tomas, b. l. 4-16) ir atsiliepime į atsakovo atsiliepimÄ (II tomas, b. l. 129-132 ) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad periodiÅ¡kai buvo konvojuojamas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio į bendros kompetencijos teismus, kitas valstybines laisvės atėmimo įstaigas. Konvojavimo sÄ lygos buvo apgailėtinos, nežmoniÅ¡kos, turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai buvo neÅ¡varÅ«s, purvini, stiklai rankų nučiupinėti. Ne kartÄ reiÅ¡kė pretenzijas ir prašė nedelsiant užfiksuoti, bet į jo nusiskundimus niekas nekreipė dėmesio.

Buvo vieÅ¡ai demonstruojami ginklai, mojuojama guminėmis lazdomis, ir tuo sukeldavo baimės jausmÄ . Buvo nuolat keliamas stresas, baimės jausmas. Kelionės metu ne kartÄ teko Å¡lapintis į plastikinius butelius, nes kelionės metu nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu. Automobilyje nebuvo rankenų, jokios ventiliacijos, gryno oro, dienos Å¡viesos. ŽiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta. Tokios konvojavimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė nežmoniÅ¡kÄ diskomforto jausmÄ , nepatogumus, neapykantos jausmÄ , baimę, stresÄ , fizines, dvasines kančias.

Taip pat nurodė, kad konvojuojant automobiliais nuolat be pagrindo buvo naudotos specialiosios priemonės - antrankiai. Vedant į teismo posėdžius ir teismo posėdžio metu buvo laikomas su antrankiais. VieÅ¡as buvimas su antrankiais menkino pareiÅ¡kėjo įvaizdį, sukėlė pažeminimÄ , bejėgiÅ¡kumo jausmÄ . PareigÅ«nai turėjo kreiptis į posėdžio pirmininkÄ dėl specialiosios priemonės naudojimo klausimo iÅ¡sprendimo teismo posėdžio metu. Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (I tomas, b. l. 21-27) atsakovas nurodė, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ skundžiamu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario 20 d. konvojavo 53 kartus planinio konvojaus marÅ¡rutais:

Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Kaunas-Šiauliai-Mažeikiai-Klaipėda. Planinio konvojavimo metu buvo panaudoti specialiosios paskirties automobiliai: VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes B. A. 918, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 20-21 d., konvojuojant planinio konvojaus maršrutu: Vilnius-Klaipėda- Vilnius buvo panaudota transporto priemonė - VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 11-12 d. konvojuojant planinio konvojaus maršrutu: Vilnius-Klaipėda-Vilnius buvo panaudota transporto priemonė - VW Crafter 50, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 25-26 d. konvojuojant planinio konvojaus maršrutu: Vilnius-Klaipėda-Vilnius buvo panaudota transporto priemonė - VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti.Viešojo saugumo tarnyba konvojavo konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros.

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vienÄ kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais:

Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims. Nurodytų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose patiems praÅ¡ant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. IÅ¡ teismui pateiktos tarnybinės dokumentacijos matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetÄ pasikeitimo punktuose.Pabrėžė, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d.

įsakymo Nr. V-441 „Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«ros organizavimo tvarkos“ 26 punkte nustatyta, kad poskyriai, užtikrindami Lietuvos Respublikos higienos normų vykdymÄ , Tarnyboje atlieka specialiosios paskirties konvojavimo automobilių dezinfekcijÄ , esant reikalui organizuoja sanitarinių bakteriologinių mėginių paėmimÄ aprÅ«pinant pareigÅ«nus karÅ¡tu maistu, kontroliuoja maisto produktų rinkinių atitikimÄ mitybos standartams, normoms.

VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vado 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«ros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 punkte nustatyta, kad Sveikatos priežiÅ«ros skyrius užtikrindamas Lietuvos Respublikos higienos normų vykdymÄ Tarnyboje atlieka specialiosios paskirties transporto, skirto suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimui, planinę dezinfekcijÄ ir neplaninę (tÄ pačiÄ dienÄ ), kai konvojaus transportu vežamas konvojuojamasis, sergantis infekcine liga (TBC, žarnyno infekcinis susirgimas, meningitas, hepatitas A, virusiniai ir kiti infekciniai susirgimai).

VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vado 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų sveikatos priežiÅ«ros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo 15 punkte nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiÅ«ros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekcijÄ . Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų praÅ¡ymus.Nurodė, kad konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 129 punktu, susodinus konvojuojamuosius į specialiųjų transportÄ , konvojaus virÅ¡ininkas ar konvojaus virÅ¡ininko padėjėjas paskelbia konvojuojamiesiems taikomus Konvojavimo taisyklių 126-128 punktų režimo reikalavimus.

Taisyklių 126.4 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji privalo palaikyti Å¡varÄ kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). VieÅ¡ojo saugumo tarnyba užtikrina tinkamÄ paruoÅ¡imÄ specialaus transporto konvojavimui, t. y., konvojavimui skirtos transporto priemonės yra Å¡varios.Pabrėžė, kad skunde teigiama, kad tiek konvojavimo metu, tiek vedant bei dalyvaujant teismo posėdžiuose, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su antrankiais.VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai, vykdantys konvojavimÄ , vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis.

Konvojavimo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartÄ (psichinę ir fizinę), specialiÄ sias priemones (antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius Å¡unis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), Å¡aunamÄ jį ginklÄ konvojavimo metu naudoja jų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytais pagrindais. Taip pat, konvojaus pareigÅ«nai turi teisę naudoti antrankius Konvojavimo taisyklių 223 punkte nustatytais atvejais.Apie panaudotus antrankius konvojavimo metu daromas įraÅ¡as tarnybinėje dokumentacijoje, tačiau peržiÅ«rėjus tarnybinę dokumentacijÄ , matyti, kad nėra duomenų apie antrankių naudojimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Antrankių naudojimas suimtojo ar nuteistojo atžvilgiu teismo posėdyje yra teismo posėdžio pirmininko diskrecija, o VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai tik vykdo jo nurodymus. Duomenų, kad konvojaus pareigÅ«nai nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų nėra. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai, įraÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ .

VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareigÅ«nai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu konvojavimo metu, ar kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į konvojaus pareigÅ«nus dėl jo teisių pažeidimo. VieÅ¡ojo saugumo tarnybos konvojaus pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų veiksmų, kai jis buvo konvojuojamas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

CK 6.250 straipsnio1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).Nagrinėjamoje administracinėje byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai - t.y. konvojavimas vyko neÅ¡varioje ir perpildytoje patalpoje, esant neįrengtoms ventiliacijos, Å¡ildymo ir vėdinimo sistemoms ir t.t..Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu iÅ¡ įkalinimo įstaigų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos buvo konvojuotas 53 kartus tam specialiai pritaikytais automobiliais (I tomas, b. l. 28-202, II tomas, b. l. 2-121).Transporto priemonėms, kuriomis buvo vykdomas pareiÅ¡kėjo konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 2B-479, taip pat Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, taip pat Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punkto nuostatas specialiosios transporto priemonės – tai specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.

Konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Administracinėje byloje esantys kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai bei automobilio kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos (I tomas, b. l. 28-202, II tomas, b. l. 2-121) neginčijamai patvirtina, kad nagrinėjamu ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei juose įrengta sėdimų vietų (ABTÄ® 56 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi bÅ«ti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Ä® administracinę bylÄ pateiktos automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų duomenys patvirtina, jog automobiliuose yra įrengti suolai arba atskiros kėdės bei yra atskiros patalpos bagažui. Konvojavimo taisyklėse asmeninių daiktų pervežimas nėra reglamentuotas, asmenų konvojavimo trukmė nėra ilga atsižvelgiant į valstybės teritorijÄ , automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek bÅ«tinai reikalinga.

Teismui pateiktų žiniaraščių duomenys neduoda pagrindo teigti, kad automobiliuose buvo konvojuojama daugiau asmenų, negu leidžia specialiųjų transporto priemonių techniniai parametrai. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo asmeniniams daiktams susidėti laikomi nepagrįstais ir atmestini kaip nepakankami neturtinei žalai konstatuoti (ABTĮ 56 str.).Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio, autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai.

Å iame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių Taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkto ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai ar rankenos laikymuisi kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Pažymėtina, kad pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 196 punktÄ reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims, nenustatyta (ABTÄ® 56 str.).Ä® administracinę bylÄ pateiktos automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų duomenys patvirtina, kad ginčo automobiliuose įrengtos Å¡ildymo, vėdinimo bei apÅ¡vietimo sistemos, kas paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl jų nebuvimo.

Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius. IÅ¡ į administracinę bylÄ pateiktų matavimo protokolų duomenų matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiÅ¡kėjo pervežimui, apÅ¡vietimas, ventiliacija ir temperatÅ«ra iÅ¡ esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus.

Jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs patirti neturtinę žalÄ , teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta. Be to, ginčo konvojavimo automobilių Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) bei VÄ® Regitra transporto priemonėms iÅ¡duotų registracijos duomenys patvirtina, kad automobiliai pilnai atitinka techninius reikalavimus (ABTÄ® 56 str.). Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai, jo nuomone, oro temperatÅ«ra automobiliuose neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.Pagal Konvojavimo taisyklių 134 punktÄ , konvojuojamieji į tualetÄ vedami jų pačių praÅ¡ymu.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kokio konvojavimo metu nebuvo iÅ¡leistas į tualetÄ , taip pat nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovo į bylÄ pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamieji jų praÅ¡ymu buvo iÅ¡vedami į tualetÄ konvojavimų metu. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neiÅ¡leidimo į tualetÄ konvojavimų metu laikomi nepagrįstais.Konvojavimo taisyklių 106 punkte, 107 punkte nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ . Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi, paminėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Administracinėje byloje esančiuose kelionių žiniaraščiuose yra tikrinančių konvojaus tarnybÄ asmenų įraÅ¡ai apie tai, kad nusiskundimų ar nusiskundimų dėl sveikatos konvojuojamieji neturi.PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad pareigÅ«nai neregistravo jo skundų, neįrodytos, kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai pareigÅ«nams teikė skundus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinės bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11 ir kt.).

IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad konvojavimo metu buvo demonstruojamos guminės lazdos ir Å¡aunamieji ginklai, kad tai jam sukėlė baimės jausmÄ . Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Taigi, remiantis Å¡iuo Taisyklių punktu konvojaus pareigÅ«nai privalo turėti ginklus konvojavimo metu. Jie yra skirti saugumui užtikrinti, o ne pažeminti ar bauginti konvojuojamus asmenis. Todėl Å¡iuo atveju Tarnybos pareigÅ«nai pažeidimo neatliko. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad be jokio pagrindo konvojavimo metu ir teismo posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais. Pagal Taisyklių 221 punktÄ konvojuotojai prievartÄ (psichinę ir fizinę), specialiÄ sias priemones (antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius Å¡unis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), Å¡aunamÄ jį ginklÄ konvojavimo metu naudoja jų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytais pagrindais.Taisyklių 223 punktas įtvirtina, kad VieÅ¡ojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba suriÅ¡imo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu (223.1 punktas), konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ .

Antrankiai Å¡iems asmenims gali bÅ«ti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus Å¡io posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamÄ jį palydėjus į tualetÄ (223.2 punktas), konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigÄ ar kitÄ paskirties punktÄ . Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali bÅ«ti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo deÅ¡inę rankÄ prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos (223.3 punktas).

Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas konvojavimo metu nebuvo surakintas antrankiais, tai patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovu, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jo teiginius dėl antrankių panaudojimo jo atžvilgiu, taip pat byloje nėra jokių pareiÅ¡kėjo skundų, kuriuos jis bÅ«tų pateikęs Tarnybai dėl jo surakinimo antrankiais konvojavimo metu. Konvojavimo taisyklių 192 -193 punktuose nurodyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas, atvykęs su konvojumi į teismÄ , privalo: organizuoti specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų apsaugÄ ; organizuoti konvojuojamųjų lydėjimÄ iÅ¡ specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę, praneÅ¡ti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ Ä¯ teismÄ , pateikti jam konvojavimo nurodymÄ ar posto žiniaraÅ¡tį ir t.t.

Nuo to momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (Konvojavimo taisyklių 195 punktas). IÅ¡ aukščiau nurodytų teisės normų akivaizdu, kad nuo konvojaus virÅ¡ininko praneÅ¡imo apie konvojuojamojo pristatymÄ Ä¯ teismo posėdį, ne konvojaus virÅ¡ininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo.Taigi, teismo posėdžio metu pareigÅ«nai yra pavaldÅ«s teismo posėdžio pirmininkui, todėl nuimti pareiÅ¡kėjui antrankius buvo galima tik gavus jo leidimÄ .

Kad atsakovas nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodytų duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareigÅ«nai tyčia siekė sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumus, jį pažeminti ar kaip kitaip jį iÅ¡skirti iÅ¡ kitų į teismo posėdžius konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, buvo laikytasi Taisyklių reikalavimų, kurie jiems yra privalomi. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog VieÅ¡ojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų (neteisėtų) veiksmų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, tame tarpe kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio iÅ¡ atsakovo pusės nenustatyta.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 56 str.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spainir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Algis Markevičius