A-492-2456-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2456/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00093-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Ramūnui Plėščiui,

atsakovų atstovams Vilmai Janišienei, Vytui Jakuboniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų būrelio „Girelė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Medžiotojų būrelio „Girelė“ skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „Vadokliai“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Medžiotojų būrelis „Girelė“ (toliau – MB „Girelė“) skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2011 m. kovo 30 d. protokolą Nr. MG-2 (toliau – ir Protokolas).

Nurodė, kad nesutinka su Protokolu, jame nurodytu žalos dydžiu ir įpareigojimu atlyginti žalą. Protokolo neteisėtumą grindė teiginiais, kad Protokole nėra nurodyta Metodikos nustatytų rodiklių ir aplinkybių, reikšmingų apskaičiuojant pasėliams padarytą žalą, kad Protokolo 2 priedą pasirašė Žemės ūkio skyriaus vedėjas, o ne Komisijos pirmininkas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad MB „Girelė“ atlyginti visą laukinių gyvūnų padarytą žalą įpareigota nepagrįstai, nes už dalį žalos atsakinga ir žemės ūkio bendrovė „Vadokliai“ (toliau – ir ŽŪB „Vadokliai“, Bendrovė), nesilaikiusi 2002 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Lietuvos Respublikos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) II dalies 6 punkte nurodytų rekomendacijų ir laiku nenuėmusi kukurūzų derliaus. Tvirtino, kad ne ŽŪB „Vadokliai“, o MB „Girelė“ ėmėsi priemonių, kad apsaugotų pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų. Pažymėjo, kad pasėliams žalą darė šernų ir elnių patelės su jaunikliais, kurių medžiojimas galimas tik per Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytus terminus. Aiškino, kad Komisija, nustačiusi šią aplinkybę, neturėtų pagrindo įpareigoti MB „Girelė“ atlyginti atsiradusią žalą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2010 m. spalio 12 d. vykusioje pasėlių apžiūroje dalyvavo MB „Girelė“ pirmininkas V. J. Kitą dieną apžiūroje dalyvavęs A. D., pasirašęs 2010 m. spalio 12–13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros aktą Nr. MGA-31 (toliau – ir Aktas Nr. MGA-31), įgaliojimų pasirašyti šį dokumentą neturėjo.

Teigė, kad MB „Girelė“ negavo kvietimo atvykti į 2011 m. kovo 30 d. Komisijos posėdį, todėl negalėjo pateikti papildomų įrodymų ir paaiškinimų. Paaiškino, kad 2010 m. spalio 12 d. dalyvaujant pasėlių apžiūroje, buvo matomi ne tik šernų, bet ir kitų medžiojamųjų gyvūnų – stirnų, elnių, šernų bei elnių patelių ir jų jauniklių – palikti pėdsakai. Nurodė, kad MB „Girelė“ neginčija padarytos žalos ploto vienete ir sutinka su Protokolo priede nurodytais rodikliais, tačiau nesutinka su tuo, kad žalą padarė tik šernai.

Tvirtino, kad MB „Girelė“ nėra atsakinga už žalą, padarytą šernų ir elnių patelės su jaunikliais, kurių medžioklė tuo metu nebuvo galima, todėl Komisija privalėjo į tai atsižvelgti ir sumažinti žalos dydį.

Atsakovas Komisija atsiliepimu (b. l. 52–54) prašė pareiškėjo MB „Girelė“ skundą atmesti.

Nurodė, kad Komisija veikė pagal Panevėžio rajono savivaldybės mero 2011 m. vasario 19 d. potvarkį Nr. M-4, vadovavosi Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone darbo reglamentu (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsniu ir Metodika. Pažymėjo, kad Vadoklių seniūnija, 2010 m. spalio 8 d. gavusi ŽŪB „Vadokliai“ prašymą įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, tą pačią dieną informavo MB „Girelė“ ir 2010 m. spalio 12–13 dienomis organizavo žalos vertinimą.

Nurodė, kad apžiūroje dalyvavo MB „Girelė“ atstovai V. J. ir A. D. Pažymėjo, kad A. D., nepareiškęs jokių pastabų, pasirašė Komisijos parengtą Aktą Nr. MGA-31. Nurodė, kad šiame akte buvo aiškiai nurodyta, jog žalą pasėliams padarė būtent medžiojamieji gyvūnai – šernai. Teigė, kad Metodikos nustatyti rodikliai – pakenktų pasėlių rūšis, pakenktas plotas, pasėlių būklė ir padarytos žalos piniginė išraiška – buvo išvardinti Protokolo 2 priede. Pažymėjo, kad neaptarė išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nes ŽŪB „Vadokliai“ pasėlių vieta ir dydis neatitiko Metodikos 10 punkte nurodytų sąlygų.

Teigė, kad aplinkybė, jog ŽŪB „Vadokliai“ iki rugsėjo 1 d. kukurūzų nenupjovė, nešalina MB „Girelė“ pareigos atlyginti žalą, nes Metodikos 6 punkte nurodyta data yra orientacinė. Aiškino, kad apžiūros metu pasėlio būklė buvo gera, todėl nebuvo pagrindo mažinti pasėlių vidutinį derlingumą. Akcentavo, kad Komisijos pirmininkas, apskaičiuodamas medžiojamųjų gyvūnų padarytą pasėliams žalą, rėmėsi Statistikos departamento 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. ( 9.24-140)NUA-41 ir Aktu Nr. MGA-31. Teigė, kad visi septyni Komisijos nariai sprendimą dėl žalos dydžio priėmė vienbalsiai.

Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad apie 2011 m. kovo 30 d. Komisijos posėdį MB „Girelė“ nebuvo pranešta, nes medžiotojų būrelių atstovai į Komisijos posėdžius nėra kviečiami, jie bei kiti suinteresuoti asmenys yra išklausomi apžiūrint pasėlių plotus. Paaiškino, kad apžiūros metu buvo matyti, kad kukurūzai išlaužyti, išknistos duobės – tai rodė, kad žalą pasėliams padarė ne elniai ir stirnos, o šernai. Akcentavo, kad aplinkybė, jog pasėliams žalą padarė tik šernai, Akte Nr. MGA-31 buvo nurodyta dėl to, kad šie gyvūnai buvo padarę daugiausiai žalos.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu (b. l. 34–35) prašė pareiškėjo MB „Girelė“ skundą atmesti.

Nesutiko su MB „Girelė“ teiginiais, kad Protokolas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Nurodė, kad ŽŪB „Vadokliai“ pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiavo įgaliotas viešojo administravimo subjektas – Komisija, o jos veikla atitiko Reglamento 4.5 ir 11 punktų reikalavimus. Teigė, kad Komisijos veikimo teisinis pagrindas, faktinės aplinkybės apie žalos atsiradimo vietą, dydį, žalos atlyginimą šalinančias išimtis yra nurodytos kituose dokumentuose: Vadoklių seniūnijos 2010 m. spalio 8 d. rašte Nr. S-485, Apžiūros akte Nr. MGA-31, Protokolo sudėtine dalimi esančiame 2 priede. Tvirtino, kad nėra pagrindo prievolę atlyginti pasėliams padarytą žalą šalinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ŽŪB „Vadokliai“ iki rugsėjo 1 d. nenupjovė kukurūzų, nes ši Metodikos 6 punkte numatyta data yra orientacinė. Akcentavo, kad pagal Metodiką, tokia aplinkybė leidžia proporcingai mažinti derliaus vidutinį derlingumą, bet nėra absoliutus pagrindas, panaikinantis žalos atlyginimo prievolę. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pagrindinis darbas, ginčų ir pretenzijų nagrinėjimas vyksta Komisijai ir suinteresuotiems asmenims apžiūrint pasėlius. Teigė, kad po pasėlių apžiūros buvo atlikti tik matematiniai apskaičiavimai, kurių pagrindas buvo Aktas Nr. MGA-31, todėl pareiškėjo atstovų dalyvavimas Komisijos posėdyje nebūtų turėjęs jokios įtakos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Vadokliai“ atsiliepimu (b. l. 43–45) taip pat prašė atmesti pareiškėjo MB „Girelė“ skundą.

Nurodė, kad Protokolas yra teisėtas ir pagrįstas, jame yra nurodyta, kokia kaina naudojama skaičiuojant žalos dydį, o jo priede aiškiai nurodyta, kas patyrė žalą, dėl kieno kaltės, koks pasėlių plotas sunaikintas ir kiek nuostolių patirta. Pažymėjo, kad visiškai sunaikinus 5,49 ha kukurūzų pasėlių, priklausančių ŽŪB „Vadokliai“, bendrovė patyrė 9 058,50 Lt nuostolių, kuriuos ir privalo atlyginti MB „Girelė“. Nurodė, kad kukurūzų pasėlių sklypo, kuriame buvo padaryta žala, plotas yra 30,26 ha, tad tokio ploto aptvėrimas sąlygotų dideles išlaidas, kurios nebūtų protingos ir proporcingos gaunamai naudai. Teigė, kad teisės aktai neįpareigoja Bendrovės imtis tokių apsaugos priemonių, o Metodikos 10 punkto reikalavimai jiems netaikytini, nes ŽŪB „Vadokliai“ sklypas nėra miškų apsuptyje ir yra didesnis nei 3 ha. Teismo posėdyje paaiškino, kad kukurūzai nuimamai, kai jie pasiekia pieninę brandą, nes kitu atveju silosas kaip pašaras bus nekokybiškas. Todėl yra laukiama pirmų šalnų, kad kukurūzuose būtų atitinkamas kiekis sausų medžiagų, nes nuimti žalių ir šlapių kukurūzų neleidžia siloso ruošimo technologija.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu (b. l. 121–127) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad Komisija parengė Reglamento 4.2 ir 11 punktuose numatytus dokumentus ir juose įvardino Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus rodiklius bei žalą padariusius medžiojamus gyvūnus, pasisakė dėl 6 punkte nurodytos aplinkybės, turinčios įtaką pasėlio vidutinio derlingumo nustatymui. Teismas konstatavo, kad Akto Nr. MGA-3 buvimas leidžia teigti, jog Komisijos priimtas Protokolas yra pagrįstas ir šio papildomo dokumento duomenimis, kurie yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, gavęs Protokolo su 2 priedu kopijas, Administracijos 2011 m. balandžio 1 d. raštą apie 2011 m. kovo 30 d. įvykusį Komisijos posėdį, taip pat, ir atsižvelgęs į jam žinomas aplinkybes apie medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ŽŪB „Vadokliai“ priklausantiems kukurūzų pasėliams nustatymą vietoje, iš esmės galėjo ir turėjo suprasti, jog Protokolu su jo 2-u priedu yra įformintas Komisijos sprendimas, užbaigiantis Komisijos 2010 m. spalio 8 d. pradėtą medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalos apskaičiavimo procedūrą; kad šiuo dokumentu yra nustatyta ne tik Komisijos apskaičiuota žalos piniginė išraiška, bet ir Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atlyginti žalą, medžiojamųjų gyvūnų padarytą ŽŪB „Vadokliai“ kukurūzų pasėliams.

MB „Girelė“ nurodytos aplinkybės, kad Protokole nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalis, teismas nelaikė nei esminiu nurodyto dokumento trūkumu, suvaržiusiu pareiškėjo teisę kreiptis teisminės gynybos, nei savarankišku Protokolo neteisėtumo pagrindu. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, jog pareiškėjas, gavęs Protokolą ir jo priedą, laiku ir tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies suteiktą teisę, t. y. skundą pateikė kompetentingam teismui ir per šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Analogiškai teismas vertino ir pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad Protokolo 2-as priedas yra neteisėtas dėl to, kad tėra pasirašytas vieno V. J., kaip Žemės ūkio skyriaus vedėjo. Įvertinęs tai, kad šį dokumentą J. J. 2011 m. kovo 30 d. pasirašė vykdydamas Komisijos nario ir jos pirmininko pareigas, teismas laikė, kad jo einamų tarnybos pareigų nurodymas nėra pripažintinas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė. Be to, Reglamentas neįpareigoja, kad abu asmenys – Komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius – pasirašytų ne tik protokolą, bet ir jo priedą. Teismas nustatė, kad Komisijos 2011 m. kovo 30 d. posėdyje, sprendžiant klausimą dėl ŽŪB „Vadokliai“ pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, dalyvavo ne Panevėžio rajono savivaldybės Vadoklių seniūnijos seniūno pavaduotojas, kaip kad yra nurodyta 2011 m. vasario 19 d. potvarkio Nr. M-4 pirmajame punkte, o Krekenavos seniūnijos seniūno pavaduotojas. Tačiau atsižvelgęs į tai, jog Komisijos 2011 m. kovo 30 d. posėdyje be pastarojo asmens dalyvavo dar šeši jos nariai, sudarę Komisijos daugumą, vadovaudamasis Reglamento 9 punktu, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo posėdžio ir jo metu priimto Protokolo pripažinti neteisėtais.

Teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl Protokolo 2-e priede nurodytų duomenų teisingumo nekilo. Tačiau pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdyje tvirtino, kad Komisija neįvertino keleto aplinkybių, dėl kurių ŽŪB „Vadokliai“ kukurūzų pasėliams padarytos žalos dydis privalėjo būti mažinamas, būtent, kad žalą kukurūzų pasėliams padarė šernų ir elnių patelės su jaunikliais, kurių medžioklė vyksta tik tam tikrais terminais; kad ŽŪB „Vadokliai“ kukurūzų derlių nuėmė ne iki rugsėjo 1 d., kaip kad nustatyta Metodikos 6 punkte; kad pats pasėlių savininkas nesiėmė priemonių, atbaidančių gyvūnus nuo pasėlių, ir taip nedėjo pastangų sumažinti galimą žalą. Šiuo pareiškėjo argumentus teismas pripažino nepagrįstais. Nurodė, kad nepaisant to, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nustato tam tikrus šernų ir elnių patelių bei jų jauniklių medžiojimo terminus, šie gyvūnai negali būti priskirti gyvūnams, kuriuos apskritai draudžiama medžioti visus metus ir už kurių padarytą žalą pareiškėjas neprivalo atsakyti Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta Metodikos 6 punkte nurodytų aplinkybių apie derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą, sudarančių prielaidas visiškai neapskaityti žalos ir jos neatlyginti. Teismas konstatavo, kad Komisija neprivalėjo tirti ir pasisakyti dėl aplinkybių, ar ŽŪB „Vadokliai“ naudojo repelentus, atbaidančius gyvūnus nuo pasėlių, nes tai atlikti Metodikoje įtvirtintos teisės normos neįpareigoja. Taip pat Komisija neprivalėjo pasisakyti ir dėl aplinkybių, nurodytų Metodikos 10 punkte, nes pasėlių plotas, patenkantis į MB „Girelė“ medžioklės plotus, neatitinka šioje teisės normoje išvardintų kriterijų.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjui buvo pranešta apie ŽŪB „Vadokliai“ 2010 m. spalio 8 d. pateiktą prašymą, jo atstovai dalyvavo 2010 m. spalio 12 d. ir 13 d. vykusioje kukurūzų pasėlių apžiūroje ir pasirašė Aktą Nr. MGA-31, tačiau jokių prieštaravimų ar pastabų nenurodė, teismas padarė išvadą, kad MB „Girelė“ buvo sudaryta galimybė pateikti savo nuomonę apie pasėliams padarytos žalos apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes ir rodiklius. Teismas taip pat atsižvelgė, kad išsamius samprotavimus ir argumentus visais ginčytinais žalos nustatymo ir jos apskaičiavimo klausimais pareiškėjo atstovai pateikė teismo posėdyje – jie taip pat nurodė, kad prie skundo yra pridėję susirašinėjimo su ŽŪB „Vadokliai“ dokumentus, kuriuos ir būtų teikę Komisijai 2011 m. kovo 30 d. posėdžio metu. Todėl teismas padarė išvadą, kad MB „Girelės“ atstovų aktyvus dalyvavimas teismine tvarka nagrinėjant kilusį ginčą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos leido pašalinti administracinės procedūros metu padarytus pareiškėjo teisių suvaržymus.

III. Pareiškėjas MB „Girelė“ padavė apeliacinį skundą (b. l. 129–132) ir prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisija nesivadovavo Metodikos 7 punktu, kuriame nurodoma, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos, nurodydamas, kad Komisija turėjo vadovautis Metodikos 8 punktu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Komisijos sprendimas neteisėtas, nes Komisija žalą apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“ ir tuo pažeidė Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajono darbo reglamento, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės mero 2008 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. M-12, 3 punktą bei principą lех retro non agit.

Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 138–139) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti nauji argumentai dėl Komisijos sprendimo teisėtumo nebuvo pateikti ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas turėjo teisę tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą iki pirmosios instancijos teismui išeinant į pasitarimų kambarį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymi, kad teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog sutinka su visais duomenimis, įrašytais Komisijos posėdžio protokolo 2 priede, taip pat ir su supirkimo kaina. Teigia, kad Metodikos 8 punkte yra numatyta kaip apskaičiuojama žala, kai nustatyti rinkos kainos neįmanoma, tokiu atveju žala apskaičiuojama žalą patyrusiam ir už žalos atlyginimą atsakingiems asmenims susitarus, ir yra apskaičiuojama tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalis arba apskaičiavimas atidedamas iki paaiškės būtini rodikliai. Akcentuoja, kad tokio susitarimo tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasiekta nebuvo, todėl Komisija neturėjo jokio pagrindo taikyti Metodikos 8 punkto nuostatas ir pagrįstai 2011 metų kovo 30 dieną skaičiavo 2010 m. spalio 12–13 dienomis nustatytą žalą vadovaudamasi galiojančiomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-1082 patvirtintomis kainomis.

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 140–141) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Paaiškina, kad Komisija kukurūzų pasėliui padarytą žalą skaičiavo 2011 m. kovo 30 d., tačiau tą dieną nustatyti kukurūzų žaliajai masei galiojančios rinkos kainos nebuvo įmanoma. Pažymi, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės buvo nesutarimų, todėl apskaičiuoti tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalį, kaip numatyta Metodikos 8 punkte, Komisija taip pat negalėjo. Akcentuoja, kad nors Metodikos 8 punkte yra numatyta galimybė žalos apskaičiavimą atidėti, kol paaiškės būtini rodikliai, tačiau, kaip rodo daugiametė Komisijos patirtis, rinkos kainų nustatyti kukurūzų, kultūrinių ganyklų, pievų ir natūralių ganyklų ir daugiamečių žolių iki 5 m. žaliajai masei neįmanoma, nes tokie duomenys statistikos tikslais nerenkami. Paaiškina, kad Komisijai neturint galimybės pritaikyti Metodikos nei 7 nei 8 punkto nuostatas, būtų susidariusi tokia situacija, kad už žalos atlyginimą atsakingi asmenys būtų išvengę atsakomybės, o Bendrovė būtų praradusi teisę į žalos atlyginimą, todėl Komisija apskaičiavo kukurūzų pasėliui padarytą žalą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“ patvirtintomis kainomis, imdama žaliosios masės normatyvinės kainos vidurkį 60 Lt už toną.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Vadokliai“ su pareiškėjo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 142–144).

Nurodo, kad nesupranta pareiškėjo apeliacinio skundo motyvo dėl netinkamai paskaičiuoto žalos dydžio, nes pareiškėjas šio klausimo nekėlė pirmosios instancijos teisme. Bendrovė pažymi, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjui sutikus su ginčijamo Protokolo priede nurodytais rodikliais, jis neturi pagrindo skųsti teismo sprendimo šiais motyvais apeliacinės instancijos teismui. Taip pat paaiškina, kad žalą padariusių gyvūnų rūšis – šernai – buvo neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais ir šiuo pagrindu mažinti žalos dydžio nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad apeliantas skunde nepagrįstai vadovaujasi ir neteisingai aiškina Metodikos 8 punktą. Pažymi, kad ši teisės norma taikytina tik tuomet, kai yra dvi sąlygos: 1) žalos apskaičiavimo momentu produkcijos supirkimo rinkos kainų nustatyti yra neįmanoma; 2) yra žalą patyrusio ir už žalos atlyginimą atsakingų asmenų susitarimas. Paaiškina, kad su už žalos atlyginimą atsakingu MB „Girelė“ jokio susitarimo dėl žalos dydžio nustatymo nebuvo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio ginčo dėl produkcijos kainos ir ji teisingai nustatyta pagal 2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“ patvirtintas kainas – 60 Lt už toną. Pažymi, kad ši kaina yra netgi palankesnė pareiškėjui, nes realiai kainos buvo dar didesnės (100–120 Lt/t) ir Bendrovė turėjo teisę prašyti iš pareiškėjo didesnio žalos atlyginimo. Akcentuoja, kad pareiškėjas iki pat apeliacinio skundo pateikimo nereiškė jokių pretenzijų dėl šio dydžio, nenurodė kokios kainos, jo nuomone, būtų teisingos, neprašė žalos piniginės išraiškos apskaičiavimą atidėti. Taip pat Bendrovė nesutinka su pareiškėjo motyvu dėl įstatymo negaliojimo atgal principo. Paaiškina, kad Metodikos 7 punkte nurodoma, jog „žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos“, todėl nors pasėliai buvo pažeisti bei apžiūros aktas pasirašytas 2010 metais, žala teisėtai ir pagrįstai buvo apskaičiuota pagal 2011 m. kovo 30 d. galiojusias rinkos kainas, t. y. tos dienos, kuomet buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas Protokolas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro sprendimo dėl medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja nuostolių skaičiavimo komisija, kurią sudaro atitinkamos savivaldybės meras.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad sprendimas priimtas neįvertinus Aplinkos ir žemės ūkio ministerijų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos 7 punkto reikalavimų, numatančio, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos, kai nėra galimybės apskaičiuoti rinkos kainą, remiantis Metodikos 8 p. žala turėjo būti apskaičiuojama tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalyje. Komisija nepagrįstai rėmėsi Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metams patvirtinimo“, t. y. taikė teisės aktą atgal, žalai, nustatytai 2010 m. spalio 12-13 apžiūros aktu MGA-31. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, laikytina, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atlygintino žalos dydžio.

Nurodyti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Komisijos 2011 m. kovo 30 d. posėdžio protokolo Nr. MG-2 sprendimu buvo apskaičiuota, jog ŽŪB „Vadokliai“ dėl kukurūzų pasėlių pakenkimo 5,49 ha plote neteko 150,975 t derliaus; pinigine išraiška padaryta žala sudaro 9 058,5 Lt, sprendimas yra pagrįstas faktais bei teisės normomis, atitinka jam keliamus tiek Medžioklės įstatymo, tiek Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Komisija, dalyvaujant ŽŪB „Vadokliai“ atstovui D. P. ir MB „Girelė“ pirmininkui V. J., 2010 m. spalio 12 d. vertino ŽŪB „Vadokliai“ pasėliams padarytą žalą, o 2010 m. spalio 13 d., dalyvaujant MB „Girelė“ valdybos nariui A. D., parengė Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti, apžiūros aktą Nr. MGA-31, kuriame nurodė, kad buvo apžiūrėtas 30,26 ha kukurūzų pasėlių plotas ir šiame plote sunaikinta 18,14 proc., t.y. 5,49 ha, bendro pasėlių ploto (b. l. 57).

Komisija apžiūros aktu nustatė, kad pasėlių stovis geras, žalą jiems padarė medžiojamieji kanopiniai žvėrys – šernai. Jį pasirašę asmenys pastabų nepateikė. Apžiūros aktas laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi. Pareiškėjui tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo skundo teiginius apie Komisijos priimto sprendimo faktinį nepagrįstumą bei neteisėtumą (ABTĮ 57 str.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir įvertino pareiškėjo argumentus, susijusius su jo prievole atlyginti medžiojamųjų laukinių gyvūnų pasėliams padarytą žalą, tame tarpe ir susijusius su atlygintinos žalos dydžiu, nagrinėjo, ar priimtas sprendimas atitinka Metodikos 7 p., 8 p. reikalavimus.

Metodikos 7 p. nustato, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš žalos apskaičiavimo dieną galiojančios rinkos kainos. Komisijos parengtame Protokole nurodyta, kad paskaičiavimuose remiamasi iš Statistikos departamento prie LRV gauta informacija apie 2010 m. Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje gautą žemės ūkio augalų (kukurūzų, kultūrinių ganyklų, pievų ir natūralių ganyklų ir daugiamečių žolių iki 5 m.) derlingumą visuose ūkiuose (2011-03-30 raštas Nr. (9.24-140) NUA-41, b. l. 58) bei siūloma vadovautis Žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-1082 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2011 metais patvirtinimo“, nes rinkos kainos nustatyti neįmanoma, bei remtis pašarų žaliosios masės tonos vidutine kaina – 60 Lt.

Apeliantas, nesutikdamas su Komisijos pasirinktu kainos nustatymo būdu, teigia, kad ŽŪM 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-1082 nustatyta kaina nėra rinkos kaina, be to, komisija ją pritaikė žalos, kuri atsirado anksčiau, negu buvo patvirtintos vidutinės kainos, dydžiui apskaičiuoti. Atsikirsdami į apeliacinio skundo argumentus, atsakovai nurodė, kad rinkos kainų kukurūzų žaliajai masei nustatyti neįmanoma, nes tokie duomenys statistikos tikslais nerenkami, be to, pareiškėjas šių argumentų neteikė pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl rinkos kainos nustatymo kukurūzų žaliajai masei, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi pozityvią pareigą procese pagrįsti savo skundo reikalavimus įrodymais – t. y. teigdamas, kad Komisijos nustatyta kaina neatitinka rinkos kainų, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų tokius argumentus ir pagrįstų, pareiškėjo manymu, teisingą kukurūzų žaliosios masės rinkos kainą. Tačiau pareiškėjas tokių įrodymų neteikė, ir apskritai pirmosios instancijos teisme Komisijos nustatytų vidutinių kainų neginčijo.

Teisėjų kolegija, pripažindama trečiojo suinteresuoto asmens teisę į žalos atlyginimą, daro išvadą, kad tokiais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti žalos apskaičiavimo momentu produkcijos supirkimo rinkos kainų, atidėti žalos piniginės išraiškos apskaičiavimą, kaip tai numato Metodikos 8 p., tektų neapibrėžtam laiko tarpui, tai neatitiktų nei žalą patyrusio subjekto lūkesčių, nei teisingumo bei protingumo principų. Apskaičiuoti žalos atlyginimą tik padarytų tiesioginių išlaidų pasėliams įveisti dalyje nesant pareiškėjo susitarimo su žalą patyrusia bendrove taip pat nėra galimybės. Tokiu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra tikslinga vertinti, kiek ŽŪM 2010 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 3D-1082 nustatyta kaina atitinka objektyviai patirtą žalą. Minėtu įsakymu „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų patvirtinimo“ rekomenduojama Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2011 metams taikyti rengiant projektus paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216), priemones, apskaičiuojant patirtus nuostolius dėl fitosanitarijos priemonių taikymo dalinio kompensavimo, taip pat ūkininkų ūkiuose, tvarkančiuose veiklos apskaitą, biologinio turto ir išaugintos žemės ūkio produkcijos įkainojimui pirminio pripažinimo metu, taip pat jų suvartojimo, likučių ir nebaigtos gamybos įkainojimui, bei juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kai 17-ame verslo apskaitos standarte „Biologinis turtas“ aptartais būdais neįmanoma patikimai nustatyti biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės. Šiuo įsakymu patvirtintos skaičiuojamosios kainos iš esmės atspindi trečiojo suinteresuotojo asmens prarastos kukurūzų žaliosios masės produkcijos vertę, kuria būtų išauginta produkcija įkainojama bendrovėje, todėl tokios vertės pritaikymas patirtiems nuostoliams apskaičiuoti, kai nėra objektyvių galimybių nustatyti rinkos kainas, laikytinas atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus.

Apelianto argumentas, kad Komisija pritaikė įsakymą, nustatantį normatyvines kainas atgal, t. y. žalai, kuri buvo apskaičiuota iki šio įsakymo priėmimo, neturi jokios reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes ankstesniais metais priimtu Žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-984 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2010 metais patvirtinimo“ buvo nustatytos tokios pačios žaliosios masės kainos.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino Metodikos 6 p. numatytu pagrindu atlygintino žalos dydžio, nes derlius nebuvo nuimtas iki rekomenduojamos datos – rugsėjo 1 dienos. Ši aplinkybė vertintina kaip esminė sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio, todėl teisėjų kolegija žalos atlyginimą mažina 50 procentų – iki 4 529,25 Lt, šia apimtimi teismo sprendimą keičia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Medžiotojų būrelio „Girelė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo Medžiotojų būrelio „Girelė“ skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti 2011 m. kovo 30 d. protokolo Nr. MG-2 sprendimą, 2 priedu nustatytą žalos atlyginimą sumažinti iki 4 529,25 Lt.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė