2019-01-24 Nr. AB-2183-3-62-3-01368-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-6-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01368-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. L. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies – pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Pareiškėjas E. L. 2018 m. gruodžio 10 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, prašydamas priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog apeliacinio skundo padavimo terminą praleido, nes 2018 m. spalio 11 d. kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją dėl medicinos dokumentų išrašų iš savo asmens sveikatos istorijos gavimo, kad galėtų juos pateikti teismui, tačiau šie dokumentai pareiškėjui buvo pateikti tik daugiau nei po mėnesio, kai jis su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, o pastaroji – į jai pavaldžias įstaigas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindo atnaujinti pareiškėjui E. L. terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti egzistavimo ir apeliacinio skundo priėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje (byloje taikoma 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, kadangi apeliacinis skundas dėl šio sprendimo turėjo būti paduotas iki 2018 m. spalio 26 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. gruodžio 10 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko).

Pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl to, jog 2018 m. spalio 11 d. kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją dėl medicinos dokumentų išrašų iš savo asmens sveikatos istorijos gavimo, kad galėtų juos pateikti teismui, tačiau šie dokumentai pareiškėjui buvo pateikti tik daugiau nei po mėnesio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytas argumentas, jog jis užtruko rinkdamas įrodymus (medicinos dokumentų išrašus) ir būtent tai lėmė apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, yra nepagrįstas. Jeigu pareiškėjas manė, jog byloje pateikti duomenys yra neišsamūs ar nepakankami, šias aplinkybes jis galėjo nurodyti apeliaciniame skunde dėstydamas motyvus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Tačiau tai nėra pagrindas nesilaikyti teisės aktuose nustatytos teismo sprendimo apskundimo tvarkos ir negali būti laikoma objektyvia priežastimi, suteikiančia pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį teismas prireikus gali proceso šalių ir kitų proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Taigi pareiškėjas, nusprendęs kreiptis į kalinimo įstaigos administraciją dėl papildomų duomenų pateikimo (medicinos dokumentų išrašų), pats pasirinko tokį savo elgesio variantą, todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas apeliacinio skundo negrindžia konkrečiais gautais medicinos dokumentais, gautų dokumentų nesusieja su šioje byloje nagrinėtomis aplinkybėmis. Prašomi dokumentai buvo susiję su pareiškėjui atliktais (duomenys neskelbtini) tyrimais (žr. pareiškėjo pateiktą 2018 m. spalio 11 d. prašymą). Pagal pareiškėjo skundą šioje byloje nebuvo nagrinėtos jokios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo gydymu ar sveikatos sutrikimais. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad jam nebuvo suteiktos higienos priemonės ir drabužiai.

Jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, o nurodyta priežastis negali būti pripažinta svarbia ir pateisinama.

Taigi, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo padavimo terminą, todėl terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti ir jis kartu su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo E. L. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė