ca9205bb-b07a-46e6-a213-acc3ca3635d2 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00265-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2; 1.1.3.2;1.2.20.5.1; 2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, D. K.,

nuteistųjų Ž. T., G. G. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Ž. T. ir G. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė - (50 MGL) dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų bauda.

G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirta bausmė - (50 MGL) dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ž. T. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 5 d. nuo 12 val. 54 min. iki 13 val. 34 min. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Kauno g. 28, Jurbarko mieste, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 apklausiamas liudytoju ir prieÅ¡ apklausÄ bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus įtariamosios D. G. naudai apie ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra apie tai, kad 2021 m. sausio 31 d. nors ir matė D. G. stovinčiÄ prie jai priklausančio automobilio, tačiau Å¡io automobilio nestÅ«mė, nebandė jo iÅ¡judinti ir nematė, kad G. G. bÅ«tų kÄ nors bandęs panaÅ¡aus daryti ir tuo siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus.

1.1. Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. lapkričio 16 d. nuo 13 val. 13 min. iki 14 val. 02 min. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«muose, esančiuose Vytauto Didžiojo g. 21, Jurbarko mieste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-803-714/2021 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju, prisiekęs ir prieÅ¡ apklausÄ bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus, kad įvykio dienÄ , nors ir matė D. G. stovinčiÄ prie jai priklausančio automobilio, tačiau Å¡io automobilio nestÅ«mė, prie jo prisilietęs nebuvo ir tuo siekė suklaidinti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ , nors teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr.1-803-714/2021 nustatyta, kad 2021 m. sausio 31 d. Ž. T. buvo priėjęs prie D. G. vairuojamo automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kartu su G. G. bandė šį automobilį iÅ¡stumti iÅ¡ pusnies.

2. G. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 5 d. nuo 13 val. 43 min. iki 13 val. 57 min. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Kauno g. 28, Jurbarko mieste, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 apklausiamas liudytoju ir prieÅ¡ apklausÄ bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus įtariamosios D. G. naudai apie ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra apie tai, kad 2021 m. sausio 31 d. D. G. ir jos automobilio Ž. T. kieme nematė ir tuo siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus.

2.1. Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2021 m. spalio 18 d. nuo 10 val. 03 min. iki 10 val. 24 min. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«muose, esančiuose Vytauto Didžiojo g. 21, Jurbarko mieste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr.1-803-714/2021 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju, prisiekęs ir prieÅ¡ apklausÄ bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus, kad įvykio dienÄ D. G. nematė, niekada neteko padėti D. G. pastumti automobilio ar iÅ¡stumti jo iÅ¡ pusnies, nors teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-803-714/2021 nustatyta, kad 2021 m. sausio 31 d. G. G. buvo priėjęs prie D. G. vairuojamo automobilio „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kartu su Ž. T. bandė šį automobilį iÅ¡stumti iÅ¡ pusnies.

3. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistuosius kaltais nurodė, kad kaltinamųjų parodymai juos apklausiant liudytojais yra nenuoseklÅ«s, jie, nurodydami, kad nebandė iÅ¡stumti D. G. automobilio ar jos net nematė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, davė melagingus parodymus apie esminę aplinkybę, patvirtinančiÄ D. G. kaltę, tuo siekiant jai padėti iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nustatyta, kad kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivÅ«s: Ž. T. 2021 m. sausio 31 d. 15 val. 43 min. nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, G. G. 2021 m. sausio 31 d. 15val. 47 min. - 1,57 promilių neblaivumas, tai yra Ž. T. nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, G. G. apysunkis girtumo laipsnis, kuris tik nežymiai virÅ¡ija lengvÄ girtumÄ , todėl neįtikėtina, jog esant tokiam kaltinamųjų apsvaigimo laipsniui jie negalėtų tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, kai iÅ¡ byloje esančių duomenų matosi, kad abu kaltinamieji aktyviai dalyvavo policijos pareigÅ«nams sulaikant D. G., bandė iÅ¡stumti užklimpusį automobilį, o, pastebėję atvykstančius policininkus, pasiÅ¡alino; ilgÄ laikÄ bendravo su policijos pareigÅ«nais, prašė, jog policininkai neformintų įvykio, nes D. G. niekam grėsmės nesukėlė. Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjus filmuotÄ vaizdo medžiagÄ , kurioje užfiksuoti abu kaltinamieji, matosi, kad Ž. T. ir G. G. negriuvinėja, jų kalba riÅ¡li, mintis abu dėsto nuosekliai, policijos pareigÅ«nams pradėjus aiÅ¡kintis aplinkybes, kaltinamieji pripažįsta, kad bandė iÅ¡stumti užklimpusį automobilį, pasako policijos pareigÅ«nams savo telefonų numerius, todėl neįtikėtina, kad dėl neblaivumo kaltinamiesiems atsirado atminties sutrikimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji Ž. T. ir G. G., siekdami padėti D. G. iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tyčia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, siekdami suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , davė melagingus parodymus apie tai, kad jie nebandė iÅ¡stumti užklimpusio D. G. automobilio ir įvykio aplinkybių neatsimena.

4. Nuteistojo G. G. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį; G. G. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4.1. Skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme paaiÅ¡kino, kad duodamas parodymus apklausose apie D. G. sakė, jog jos nematė ir nepadėjo stumti automobilio, nes neprisiminė, kad tokius veiksmus bÅ«tų atlikęs. Neprisimena net kaip tÄ dienÄ sugrįžo namo, po iÅ¡gertuvių dažnai neprisimena kaip elgėsi ir kÄ darė. Taigi iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, jog įvykio metu, kai buvo sulaikyta D. G., G. G. buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai. KitÄ rytÄ pabudus jautėsi blogai, todėl vėl gėrė degtinės. Akivaizdu, kad po dviejų dienų alkoholio vartojimo G. G. galėjo tiksliai neatsiminti įvykio aplinkybių ir klysti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. IÅ¡ aukščiau apraÅ¡ytų duomenų, t. y. alkotesterio parodymų, policijos pareigÅ«nų „body“ kamerų įrašų, liudytojo D. T. parodymų, pačio G. G. parodymų matyti, jog tÄ dienÄ , kai buvo sulaikyta D. G., G. G. buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, todėl akivaizdu, kad vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme negalėjo tiksliai atsiminti visų aplinkybių ir davė tokius parodymus kaip jis atsiminė ir suprato įvykio dienÄ vykusias aplinkybes.

4.2. Apeliantas pažymi, kad aplinkybių visuma rodo, jog G. G. veiksmuose nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos sudėties požymis - tyčia, t. y. kad jis suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti. Neįrodžius G. G. inkriminuojamos veikos sudėties, jis turi būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

4.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas neturi specialių žinių vertinti, ar G. G., esant jam nustatytam 1,57 promilės neblaivumui ir vėliau dar vartojant alkoholį, iÅ¡siblaivęs ir duodamas parodymus galėjo tiksliai atsiminti tÄ dienÄ vykusius įvykius, todėl tikslinga byloje atlikti įrodymų tyrimÄ ir nustatyti ar dėl savo fiziologinės bÅ«klės G. G. iÅ¡siblaivęs galėjo tiksliai atsiminti tos dienos (kai buvo sulaikyta D. G.) įvykius.

5. Nuteistojo Ž. T. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį; Ž. T. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5.1. Skunde nurodo, kad duodamas parodymus Ž. T. parodė, kad automobilio jis nestÅ«mė, įvykio metu buvo neblaivus, todėl tiek ikiteisminiame tyrime (D. G. byloje) tiek apklausiamas liudytoju teisme (D. G. byloje) įvykio aplinkybes paaiÅ¡kino taip, kaip jas prisiminė. Nors pirmosios instancijos teismas Å¡iuos kaltinamojo Ž. T. parodymus vertino kaip gynybinę versijÄ , tačiau su tuo nesutiktina, kadangi aukščiau apraÅ¡ytus Ž. T. parodymus patvirtina objektyvieji bylos duomenys - vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio. 2023 m. gegužės 5 d. teisiamojo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kuriame matyti, jog policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ Å¡alia D. G. automobilio stovi Ž. T. ir G. G., atvažiavus pareigÅ«nams jie pasiÅ¡alina. Vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota, kad Ž. T. ir G. G. stumtų D. G. automobilį.

5.2. Apeliantas pažymi, kad iÅ¡ alkotesterio rodmenų ir liudytojų N. T., D. T. parodymų matyti, kad Ž. T. buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, todėl akivaizdu, kad vėliau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme negalėjo tiksliai atsiminti visų aplinkybių ir davė tokius parodymus kaip jis atsiminė ir suprato įvykio dienÄ vykusias aplinkybes. Ž. T. veiksmuose nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos sudėties požymis - tyčia, t. y. kad jis suprato, jog nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, ir norėjo taip veikti. Neįrodžius Ž. T. inkriminuojamos veikos sudėties, jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

5.3. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas neturi specialių žinių vertinti, ar Ž. T., esant jam nustatytam 1,31 promilės neblaivumui, iÅ¡siblaivęs ir duodamas parodymus galėjo tiksliai atsiminti tÄ dienÄ vykusius įvykius, todėl tikslinga byloje atlikti įrodymų tyrimÄ ir nustatyti ar dėl savo fiziologinės bÅ«klės (nuovargio ir neblaivumo) Ž. T. iÅ¡siblaivęs galėjo tiksliai atsiminti tos dienos (kai buvo sulaikyta D. G.) įvykius.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas palaikė pateiktus apeliacinius skundus ir juose iÅ¡dėstytus argumentus. Prokurorė prašė juos atmesti.

Nuteistųjų G. G. ir Ž. T. gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo konkrečiu atveju nuteistieji G. G. ir Ž. T. apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad neįrodyta nuteistiesiems inkriminuotos veikos sudėtis, o bÅ«tent – tyčia. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteiktos plačiausios bylos peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka ribos.

8. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

9. BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006 ir kt.).

10. Kaltė yra vienas nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, kuris įrodinėtinas kiekvienoje byloje ir pagal BK 2 straipsnio 4 dalį turi bÅ«ti nustatytas patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina BK 2 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

11. Kaip liudytojas gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, iÅ¡skyrus nurodytus BPK 79 straipsnyje, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Liudytojo pareiga – Å¡aukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ir į teismÄ bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylos aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ apklausiant, liudytojas, iÅ¡aiÅ¡kinus jo teises ir pareigas, įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (BPK 183 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnio 1 dalis).

12. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti, be kita ko, yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikÅ¡mingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigÄ duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , jis patvirtina savo paraÅ¡u. Å iuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019, 2K-259-942/2019). BK 14 straipsnyje nustatytos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinių skundų argumentais, iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. G. ir Ž. T. pripažinimo kaltais pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra priimtas padarius nepagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės. Dėl Å¡ių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir nuteistųjų atžvilgiu priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).

14. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03275-21 D. G. atžvilgiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Å iame ikiteisminiame tyrime Ž. T. ir G. G. buvo apklausti kaip liudytojai pagal bendrÄ sias liudytojų apklausos taisykles, įspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

14.1. IÅ¡ byloje esančio 2021 m. vasario 5 d. liudytojo G. G. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad apklausos metu, bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagintų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jis parodė, kad 2021 m. sausio 31 d. jo automobilyje Audi A3 sugedo stabdžiai ir jis nuvyko pas kaimynÄ Å½. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris remontuoja automobilius. Ž. T. pasakė, kad G. G. įvarytų automobilį į garaÅ¾Ä , o po to jie iÅ¡gėrė du butelius Å¡eÅ¡ių laipsnių stiprumo alaus ir butelį degtinės „Stumbras“. Kas vyko toliau, neatsimena, D. G. automobilio ir jos pačios tÄ dienÄ nematė.

14.2. IÅ¡ byloje esančio 2021 m. vasario 5 d. esančio liudytojo Ž. T. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad apklausos metu, bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagintų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jis parodė, kad 2021 m. sausio 31 d. su G. G. garaže iÅ¡gėrė du „bambalius“ alaus ir butelį degtinės. Kai išėjo su G. G. į kiemÄ , tai prie savo namų valdos tvoros pamatė stovintį automobilį „VW Touran“, o Å¡alia automobilio stovėjo D. G., su kuria Ž. T. nesikalbėjo. Liudytojas pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Po to Ž. T. bendravo su atvykusiais policijos pareigÅ«nais, jam buvo nustatytas girtumas. Apie kÄ kalbėjo su policininkais, neprisimena dėl girtumo. Taip pat parodė, kad D. G. automobilio nestÅ«mė, nebandė jo sukelti ir iÅ¡judinti bei nematė, kad tai bÅ«tų bandęs daryti G. G..

15. Perdavus bylÄ su kaltinamuoju aktu teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1-803-714/2021 (Nr. 1-69-714/2022)), Ž. T. ir G. G. teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausti kaip liudytojai, įspėjant juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

15.1. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-803-714/2021 G. G., davęs priesaikÄ ir bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, teismo posėdžio metu parodė, kad žiemos metu nuvyko pas Ž. T. taisyti automobilio ir, įvarius automobilį į garaÅ¾Ä , kartu su Ž. T. iÅ¡gėrė butelį alaus ir butelį degtinės. Kas vyko toliau, neatsimena. Taip pat parodė, kad niekada neteko padėti D. G. pastumti ar iÅ¡stumti automobilio iÅ¡ pusnies, 2021 m. sausio 31 d. D. G. automobilio nematė.

15.2. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-803-714/2021 Ž. T., davęs priesaikÄ ir bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. atvarė savo automobilį remontui, kurį paliko garaže. Po to Ž. T. ir G. G. iÅ¡gėrė po „bambalį“ alaus ir butelį degtinės. Pavakare abu išėjo iÅ¡ garažo laukan ir pamatė stovinčiÄ prie automobilio D. G.. Netrukus atvažiavo policijos automobilis. Ž. T. ir G. G. nuėjo toliau nuo atvykusių policijos pareigÅ«nų. Atsimena, kad jam buvo nustatytas girtumas. Kas vyko toliau, dėl girtumo neatsimena.

16. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu D. G. buvo nuteista už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Tuo pačiu nuosprendžiu teismas informavo prokurorÄ , kad liudytojai G. G. ir Ž. T. gali bÅ«ti padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, t. y. galimai davė melagingus parodymus apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

17. 2022 m. birželio 23 d. G. G. ir Ž. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo nuteistieji pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, konstatuota, kad kaltinamųjų parodymai juos apklausiant liudytojais yra nenuoseklÅ«s, jie, nurodydami, kad nebandė iÅ¡stumti D. G. automobilio ar jos net nematė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, tyčia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, siekdami suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ , davė melagingus parodymus apie esminę aplinkybę, patvirtinančiÄ D. G. kaltę. Teismas taip pat sprendė, kad nuteistiesiems įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis nesudaro pagrindo spręsti, kad jie negalėtų tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į adekvatų nuteistųjų elgesį ir riÅ¡liÄ kalbÄ Ä¯vykio metu - bandė iÅ¡stumti užklimpusį automobilį, o, pastebėję atvykstančius policininkus, pasiÅ¡alino, aktyviai dalyvavo policijos pareigÅ«nams sulaikant D. G., prašė neforminti įvykio, mintis dėstė nuosekliai, negriuvinėjo, pasakė savo telefonų numerius.

18. Nagrinėjamoje byloje G. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, galvos traumų neturėjo. 2021 m. sausio 31 d. apie 11 val. atvažiavo pas pažįstamÄ Å½. T., kad Å¡is pasižiÅ«rėtų jo automobilį. Automobilį pastatė garaže ir kartu su Ž. T. iÅ¡gėrė alaus, po to butelį degtinės, po to dar alaus. Jautėsi girtas ir kaip išėjo iÅ¡ garažo, ir kÄ toliau veikė dėl girtumo neprisimena. PaaiÅ¡kino, kad teismo posėdžio metu jis pirmÄ kartÄ pamatė filmuotÄ medžiagÄ , kaip policijos pareigÅ«nai sulaikė D. G. neblaiviÄ vairavusiÄ automobilį, medžiagoje pamatė ir save apsvaigusį nuo alkoholio. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip jis nepagarbiai elgiasi su policijos pareigÅ«nais ir jam gėda dėl tokio elgesio. Kaltinamasis parodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu D. G. baudžiamojoje byloje buvo apklausiamas liudytoju ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . PaaiÅ¡kino, kad duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, apklausose nurodė, kad D. G. nematė, nepadėjo iÅ¡stumti jos užklimpusio automobilio, nes neprisiminė, kad tokius veiksmus bÅ«tų atlikęs. Taip pat parodė, kad neprisimena, kaip sugrįžo namo, paaiÅ¡kino, kad po iÅ¡gertuvių dažnai neprisimena, kaip elgėsi ir kÄ veikė.

19. Viso proceso metu Ž. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirba UAB „X“ apsaugos darbuotoju ir turi leidimÄ ginklui neÅ¡ioti. Jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, galvos traumų neturėjo, tačiau po alkoholio vartojimo neprisimena savo elgesio. Parodė, kad 2021 m. sausio mėnesį, kai buvo sulaikyta D. G. neblaivi vairavusi automobilį, jis su G. G. garaže iÅ¡gėrė alaus ir butelį degtinės. Ž. T. prieÅ¡ tai visÄ parÄ buvo nemiegojęs, nes dirbo ir jautėsi pavargęs. Kaltinamasis prisimena, kad su G. G. buvo įvykio vietoje, kur policijos pareigÅ«nai buvo sulaikę D. G. neblaiviÄ vairavusiÄ automobilį, tačiau visų aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Neprisimena, kad su G. G. bandė iÅ¡stumti iÅ¡ pusnies užklimpusį D. G. automobilį. KaltinamÄ jį namo parlydėjo sÅ«nus D. T.. Taip pat parodė, kad tiek apklausiant liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu jis prieÅ¡ apklausas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir apklausų metu davė teisingus parodymus aiÅ¡kindamas, jog dėl girtumo ir nuovargio visų aplinkybių neprisimena.

20. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. sausio 31 d. 15 val. 43 min. Ž. T. alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 1,31 promilių neblaivumas, G. G. 15 val. 47 min. - 1,57 promilių neblaivumas.

21. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų nuteistųjų parodymų visumos matyti, kad jie kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę jiems inkriminuojamo nusikaltimo, įtvirtinto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nuteistieji neginčija, kad aptariamo įvykio dienÄ buvo pas Ž. T. garaže, kadangi G. G. atvarė savo automobilį remontui. Po to nuteistieji kartu iÅ¡gėrė po butelį alaus ir butelį degtinės. Pavakare abu išėjo iÅ¡ garažo ir pamatė prie automobilio stovinčiÄ D. G.. Netrukus atvažiavo policijos automobilis, Ž. T. bendravo su atvykusiais policijos pareigÅ«nais. Nuteistiesiems buvo patikrintas blaivumas. Kitų įvykio aplinkybių nuteistieji nurodė neatsimenantys dėl girtumo. Vertinant nuteistųjų parodymus pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo institucijoje duoti parodymai iÅ¡liko nuoseklÅ«s ir nekito, be to, dėl esminių aplinkybių sutampa. Nuteistųjų parodymus dėl negalėjimo atsiminti visų įvykio aplinkybių patvirtina ir papildo N. T. ir D. T. parodymai, kurių objektyvumu abejoti apygardos teismas pagrindo neturi.

21.1. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Ž. T. sutuoktinė N. T. parodė, kad tÄ dienÄ , kai buvo sulaikyta neblaivi D. G., jos vyras po darbo buvo garaže ir namo sugrįžo girtas, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nesÄ mones, o sekančiÄ dienÄ nieko neatsiminė apie vakarykÅ¡tę dienÄ . Taip pat parodė, kad jos sutuoktinis turi leidimÄ ginklui laikyti, jokiomis ligomis, dėl kurių sutrinka atmintis, nesirgo ir neserga.

21.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. T., Ž. T. sÅ«nus, parodė, kad tÄ dienÄ atėjo įvykio vietÄ ir ten pamatė esantį neblaivų savo tėvÄ . Tėvas dėl girtumo kalbėjo pakeltu balsu, ginčijosi su policininkais. Po kiek laiko jis tėvÄ parvedė namo. Taip pat parodė, kad tėvas alkoholį vartoja gana dažnai ir, kai bÅ«na stipriau apsvaigęs, neprisimena aplinkybių.

22. Vis tik, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymus vertino kritiÅ¡kai ir laikė jų gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tiek nuteistųjų, tiek paminėtų liudytojų parodymai dėl atminties sutrikimų nėra patvirtinti jokiais medicininiais duomenimis. Teismas taip pat pažymėjo, jog patys nuteistieji patvirtino, kad yra sveiki, nesirgo ir neserga jokiomis psichinėmis ligomis, galvos traumų neturėjo, be to, Ž. T. turi leidimÄ ginklui, taigi sveikatos sutrikimų neturi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistųjų kaltę neabejotinai patvirtina tiek Å¡ioje, tiek D. G. atžvilgiu iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų P. K. ir R. B. duoti parodymai bei pareigÅ«nų portatyvinėmis kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga, t. y. D. G. atžvilgiu priimtame apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktos nepakeistos faktinės aplinkybės, kad D. G. vairavo automobilį tuo metu, kai Ž. T. ir G. G. bandė padėti jai iÅ¡važiuoti iÅ¡ pusnies, t. y. Ž. T. ir G. G. stÅ«mė automobilį, o D. G., užvedusi variklį ir vairuodama, bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ pusnies, tačiau jai nepavyko.

22.1. IÅ¡ liudytojo P. K. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad 2021 m. sausio 31 d. apie 15 val. 20 min. jis patruliavo su kolega R. B. tarnybiniu automobiliu ir X kaime A. D. gatvėje, ties namu Nr. 30, pastebėjo į pusnį įvažiavusį automobilį, kurį bandė iÅ¡stumti du vyrai, o prie automobilio vairo sėdėjo moteris. Matė, kaip sukasi automobilio ratai, privažiavo prie užklimpusio automobilio. Tuo metu automobilį stÅ«mę vyrai pasiÅ¡alino, o prie automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris. Vėliau buvo nustatyta, kad automobilio vairuotoja yra D. G., o vyrai, bandę iÅ¡stumti automobilį, yra Ž. T. ir G. G.. Automobilio vairuotoja atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Automobilį stÅ«musiems vyrams, kurie buvo Å¡io įvykio liudytojais, alkotesteriu buvo tikrinamas neblaivumas: G. G. buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, Ž. T. - 1,31 promilių neblaivumas. Visas įvykis nuo pradžių buvo filmuojamas tarnybiniais vaizdo registratoriais „BodyCam“.

22.2. IÅ¡ byloje esančio liudytojo R. B., įvykio metu dirbusio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate, 2021 m. vasario 2 d. liudytojo apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03275-21 matosi, kad jis apklausos metu parodė, jog 2021 m. sausio 31 d. patruliavo su kolega P. K. tarnybiniu automobiliu ir X kaime, A. D. gatvėje, ties namu Nr. 30, pastebėjo pusnyje užklimpusį automobilį, kurį bandė iÅ¡stumti du vyrai. Matėsi, kad prie automobilio vairo sėdi moteris, variklis buvo užvestas, nes sukosi ratai. PaaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo D. G., kuri tikrintis girtumÄ atsisakė. Automobilį bandę iÅ¡stumti vyrai bendravo su policijos pareigÅ«nais, prašė, kad policininkai paleistų moterį, nes nieko blogo neįvyko, aiÅ¡kino, kad ji kartu su vyrais vartojo alkoholį ir įvažiavusi į pusnį niekam žalos nepadarė.

23. AiÅ¡kinantis nuteistųjų tyčios turinį svarbu pastebėti, kad nuteistieji ir jų gynėjas neginčija fakto, jog jie buvo įvykio vietoje, kad bendravo su policijos pareigÅ«nais ir nurodė tam tikras užfiksuotas aplinkybes, tačiau, kaip jau minėta, skunduose apeliuojama į tai, kad jų veiksmuose nenustatyta tyčia duoti žinomai melagingus parodymus, akcentuojant nuteistiesiems įvykio metu nustatytÄ neblaivumÄ , kas turėjo lemiamos įtakos atminties sutrikimams. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gynybos praÅ¡ymu, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus dėl nuteistiesiems nustatyto girtumo įtakos gebėjimui atsiminti įvykį (jo detales), kadangi teismas neturi specialių žinių iÅ¡vadoms Å¡iuo aspektu daryti, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir prie bylos medžiagos prijungta specialisto, nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. iÅ¡vada Nr. G 2023/0XX, kurioje konstatuota, kad:

23.1. Mokslinė literatūra, praktika, įgūdžiai, alkotesterio veikimo principai, specialiosios žinios, bylos aplinkybės, kiti pagrindai, veiksniai, leidžia teigti, jog 2021 m. sausio 31 d. G. G. galėjo būti sutrikusi atmintis, kai 2021 m. sausio 31 d. 15:47 val. jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas;

23.2. Mokslinė literatūra, praktika, įgūdžiai, alkotesterio veikimo principai, specialiosios žinios, bylos aplinkybės, kiti pagrindai, veiksniai, leidžia teigti, jog 2021 m. sausio 31 d. Ž. T. galėjo būti sutrikusi atmintis, kai 2021 m. sausio 31 d. 15:43 val. jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,31 promilių neblaivumas.

24. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme G. A. C. tvirtino savo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir atsakydamas į teisėjų kolegijos klausimus paaiÅ¡kino, kad remiantis moksline literatÅ«ra, nuo 0,9 promilės gali bÅ«ti atminties sutrikimai. Kad asmuo vėliau neprisimintų, kas vyko alkoholio vartojimo metu, turi bÅ«ti sÄ monės sutrikimas. Vienas asmuo po įvykio užmigo, taigi buvo sÄ monės sutrikimas. Kitas asmuo grįžęs namo toliau vartojo alkoholį, dėl ko jam buvo sÄ monės sutrikimas.

Atsižvelgiant į nustatytus girtumo laipsnius (alkoholio kiekį kÅ«ne) ir tai, kad po alkoholio vartojimo nustatytas sÄ monės sutrikimas, davė iÅ¡vadÄ , kad vėliau Å¡ie asmenys galėjo neprisiminti visko apie įvykius alkoholio vartojimo metu. Mokslinė literatÅ«ra nurodo, kad tas pats asmuo skirtingu metu vartodamas alkoholį skirtingai apgirsta. Procentais tokių asmenų mokslinė literatÅ«ra nenurodo. Galimus atminties sutrikimus lemia nustatytas promilių kiekis (daugiau nei 0,9 promilės alkoholio) ir nuteistųjų nurodytos aplinkybės apie tolimesnius jų veiksmus (nuėjimÄ miegoti, tolesnį alkoholio vartojimÄ , t. y. apie sÄ monės sutrikimus).

Alkotesterio parodymais yra patvirtinamas nustatytas alkoholio kiekis kÅ«ne. 1,57 yra vidutinis girtumo laipsnis, virÅ¡ 1,5 promilės yra pavojingas girtumas. Asmuo įvykio metu turėtų viskÄ prisiminti, tačiau po įvykio, jei buvo sÄ monės sutrikimas, jis gali nebeprisiminti. SÄ monės sutrikimÄ pirmiausia lemia alkoholio kiekis. NeabejotinÄ sÄ monės sutrikimÄ rodo girtumo laipsnis nuo 2,5 promilės. SÄ monės sutrikimas gali bÅ«ti ir prie mažesnio alkoholio kiekio, tačiau esant papildomiems faktoriams, kurie gali lemti sÄ monės sutrikimÄ , tai yra nuovargis, liÅ«desys, džiaugsmas ir pan.

Pas abu asmenis buvo pasiektas neblaivumas Å¡iuo atveju daugiau nei 0,9 promilės ir tai viena iÅ¡ priežasčių, kad galimi atminties sutrikimai. Ir kita priežastis, kad vienas grįžęs namo miegojo, o kitas tęsė alkoholio vartojimÄ . Å ios dvi aplinkybės leidžia teigti, kad asmenims galimai buvo atminties sutrikimas. Užmigimas galėjo bÅ«ti sÄ monės sutrikimu dėl alkoholio vartojimo. Papildomai paaiÅ¡kino, kad žmogaus organizmas alkoholį įsisavina per ne mažiau kaip 30 minučių, ir ne daugiau 120 minučių.

Gali bÅ«ti, kad patikrinus vėliau nuteistiesiems bÅ«tų buvęs nustatytas didesnis girtumo laipsnis. Negalima atmesti, kad girtumo pikas galėjo bÅ«ti po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Tam nustatyti reikalinga žinoti, kada nustota vartoti alkoholį. Alkoholis yra slopinanti medžiaga, jis sutrikdo visÄ smegenų veiklÄ , neįmanoma sužinoti ir įrodyti, kurioje vietoje atmintis nutrÅ«ksta.

25. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio, į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukto G. A. C. kvalifikacija bei suinteresuotumu bylos baigtimi, ar pateiktos specialisto iÅ¡vados patikimumu bei jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu. Be to, savo iÅ¡vadÄ ekspertas patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu bei pateikė detalesnius paaiÅ¡kinimus, kuriais rėmėsi priimdamas iÅ¡vadÄ , todėl aukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuo įrodymu vadovaujasi ir jį vertina susietai kitų įrodymų grandinėje.

26. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (specialių žinių) atmesti nuteistųjų argumentus kaip nepagrįstus sprendžiant dėl suvartoto alkoholio galimo poveikio nuteistųjų trumpalaikės atminties praradimui, kuomet byloje nėra jokių objektyvių Å¡iÄ nuteistųjų pozicijÄ paneigiančių duomenų. IÅ¡ eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimų yra akivaizdu, kad tokiai iÅ¡vadai padaryti yra reikalingos tam tikros žinios, tai yra suvartoto alkoholio kiekis ir stiprumas, alkoholį vartojusios asmens fiziniai duomenys bei tam tikri objektyvÅ«s duomenys (nuovargis, nuotaika), kurie lemia bendrÄ asmens savijautÄ . Be to, galėjimui atsiminti tam tikrus įvykius įtakos turi ir aplinkybės, kÄ asmuo veikė po įvykio. Å ių aplinkybių visuma, specialisto paaiÅ¡kinimu, turėjo esminės reikÅ¡mės galimiems nuteistųjų atminties (sÄ monės) sutrikimams.

27. Nuteistųjų ir liudytojų parodymus vertinant kartu su specialisto iÅ¡vada ir teisme duotais paaiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, jog Ž. T. ir G. G. dėl jiems nustatyto girtumo laipsnio, kuris pakartotinai vėliau tikrintas nebuvo, taigi negalima spręsti ar jiems nustatytas girtumas nedidėjo, taip pat fiziologinių priežasčių (dažno alkoholio vartojimo, nuovargio) ir tolimesnio elgesio (Ž. T. nuėjo miegoti, o G. G. toliau vartojo alkoholį), galėjo patirti laikinus atminties sutrikimus, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau bylÄ nagrinėjant teisme neatsiminė įvykio aplinkybių, nors įvykio metu elgėsi ir bendravo adekvačiai. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistųjų ir liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertinti kritiÅ¡kai, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju kitoje byloje nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu konstatuotos iÅ¡vados negali bÅ«ti neginčijamu pagrindu laikyti, kad G. G. ir Ž. T. tyčia davė melagingus parodymus, tokiu bÅ«du padarydami nusikalstamus veiksmus.

28. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544-2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

29. Å ioje byloje nėra Ž. T. ir G. G. kaltę dėl melagingų parodymų davimÄ patvirtinančių įrodymų, jie neturėjo tikslo pateikti melagingus parodymus, nurodė, kad neatsiminė įvykio aplinkybių, jų parodymus patvirtina liudytojais apklaustų N. T. parodymai apie tai, kad jos sutuoktinis namo sugrįžo girtas, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nesÄ mones, o sekančiÄ dienÄ nieko neatsiminė apie vakarykÅ¡tę dienÄ , bei D. T. parodymai apie tai, kad tėvas alkoholį vartoja gana dažnai ir, kai bÅ«na stipriau apsvaigęs, neprisimena aplinkybių, taip pat įvertinus tai, jog egzistuojant tikimybę, kad prie nustatyto girtumo laipsnio nuteistiesiems galėjo sutrikti atmintis, betarpiÅ¡kai patvirtina byloje pateikta specialisto iÅ¡vada, todėl laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka neginčytinų Ž. T. ir G. G. kaltę patvirtinančių įrodymų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu ir nuteistųjų atžvilgiu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

30. Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nuteistiesiems paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 135-137, 2 t., b. l. 28-30), panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistųjų Ž. T. ir G. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - Ž. T. ir G. G. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Ž. T. ir G. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas Giedraitis

Odeta Gruodienė

Jurga Vasiliauskienė