ca900bd4-e590-425c-b9ef-c4a079575872 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-758-426/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03660-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.2.3; 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. N. ir S. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos J. N. ir S. U. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) skunde, kurį patikslino, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė) 1 099,96 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devyniasdeÅ¡imt devynis eurus ir 96 euro centrus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kina, kad kelionių organizatorius Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Freshtravel“ (toliau – ir Bendrovė, kelionių organizatorius) iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ , organizavo turistams poilsines keliones.

Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grÄ Å¾inti. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. PareiÅ¡kėjos nurodo, kad pareiÅ¡kėja S. U. 2014 m. lapkričio 6 d. per internetinį puslapį grupinis.lt įsigijo bendrovės platinamus kuponus kelionei į AntalijÄ , t. y. užsakė kelionę keturiems asmenims, sudarė sutartį. Nurodo, kad apmokėjimo dalį už kelionę atliko pareiÅ¡kėja S. U. 578,66 Eur, o kitÄ dalį grynaisiais apmokėjo J.

N.. Pažymi, kad tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sandoriams iki 2 000 Lt nereikalavo sudaryti raÅ¡ytinę sutartį. Teigia, kad abiem pareiÅ¡kėjoms lygiomis dalimis priklauso po 549,98 Eur. Nurodo, kad organizuota kelionė neįvyko, kelionių organizatoriui tapus nemokiam. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo J. N. draudimo bendrovė Ergo inssurance SE Lietuvos filialas grÄ Å¾ino 57,36 Eur, todėl pareiÅ¡kėjoms liko negrÄ Å¾inta 1 099,96 Eur. PareiÅ¡kėjos pažymi, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, jog 1990 m. birželio 13 d.

Tarybos direktyva Nr. 90/314/EEB „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kelionių agentÅ«ros, kelionių agentai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie jų nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui;

2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui. PareiÅ¡kėjo nuomone, Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos.

Teigia, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino pareiÅ¡kėjų teisių apsaugos. Tai rodo, kad valstybė narė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Ministerija), atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymÄ , tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymÄ , politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do ir dydžio požiÅ«riu ir praÅ¡o teismo šį tikslingumÄ Ä¯vertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas. Be to, teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos SÄ jungos teisę.

Byloje nėra kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų sprendimų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad valstybė bÅ«tų padariusi Europos SÄ jungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.

Pabrėžia, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Komisija arba Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Komisija arba ESTT bÅ«tų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamÄ jÄ institucijÄ â€“ SeimÄ , yra atlikusi neteisėtus veiksmus.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimÄ , finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie, paaiÅ¡kėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ , taip pat už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui.

Nors Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra numatytos minimalios prievolių užtikrinimo sumos, tačiau Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje kelionių organizatoriui yra nustatyta bendra pareiga turėti visiÅ¡kÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems atvejams ir minimalios prievolių užtikrinimo sumos negali interpretuojamos kaip kelionių organizatoriaus atleidimas nuo pareigos turėti visiÅ¡kÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , taigi Direktyvos 7 straipsnio nuostata į Turizmo įstatymÄ buvo perkelta tinkamai.

Direktyvos 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet ir iÅ¡ esmės pažodžiui. Ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėja žalÄ galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie, paaiÅ¡kėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ bei sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės veiksmų perkeliant DirektyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę bei pareiÅ¡kėjos patirtos žalos.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nenurodė, kuri konkreti Turizmo įstatymo norma neatitinka Direktyvos ar jai prieštarauja. Ministerija taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas bei Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ginčui aktualiu momentu galiojo ir Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl konstatuoti, jog ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymo ar šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo buvo neteisėtos, nėra pagrindo.

Ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai nepatvirtina skundo reikalavimo priteisti turtinę žalÄ . Pabrėžė, kad paslaugų sutartis nėra pasiraÅ¡yta nei vienos iÅ¡ Å¡ioje sutartyje nurodytų Å¡alių, todėl negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Be to, 2014 m. lapkričio 6 d. banko sÄ skaitos operacijų ataskaita (toliau – Ataskaita), kuria pareiÅ¡kėja J. N. pervedė 1 157,37 Eur į Cherry Media LT, UAB banko sÄ skaitÄ neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu pervedė nurodytÄ sumÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėja S. U. nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kad ji bÅ«tų atlikusi kokius nors mokėjimo pavedimus už kelionę, todėl jos reikalavimas turi bÅ«ti atmestas.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja su finansiniu reikalavimu yra įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje ir teigia, kad pareiÅ¡kėja įgis teisę reikalauti dvigubo žalos atlyginimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pabrėžia, kad ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi Turizmo įstatymo redakcija, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus, o pareiÅ¡kėja remiasi ginčui neaktualiomis materialinės teisės normomis – iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 7 dalyje numatytu prievolių įvykdymo užtikrinimu.

Departamento teigimu, Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kuriÄ kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu bÅ«du ribojamas, prieÅ¡ingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos rizikÄ ir įsigyti pakankamÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , kad nemokumo atveju bÅ«tų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja turėtų žalos reikalauti iÅ¡ jÄ sukėlusių asmenų.

PareiÅ¡kėjai J. N. buvo iÅ¡mokėta 57,36 Eur draudimo iÅ¡moka. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti Bendrovės bankroto byloje. Pažymi, kad žala atsirado dėl privataus juridinio asmens Bendrovės veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjos pirmiausiai turėtų reikalauti atlyginti žalÄ bankroto byloje arba baudžiamojo proceso tvarka reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjos prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas kilo dėl žalos, pareiÅ¡kėjų teigimu, atsiradusios dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis, perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja S. U. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelionės į AntalijÄ už 3 996 Lt (1 157,32 Eur).

Sutartyje vykstančiais asmenimis be pareiÅ¡kėjo nurodyti ir R. U., R. N. bei pareiÅ¡kėja J. N.. J. N., remiantis Ataskaita, dviem mokėjimo dokumentais Nr. (duomenys neskelbtini) už kelionę sumokėjo po 1 998,00 Lt, t. y. iÅ¡ viso 3 996 Lt (1 1573,32 Eur). PareiÅ¡kėja S. U. 2014 m. lapkričio 27 d. Departamentui pateikė praÅ¡ymÄ pagal 2014 m. lapkričio 17 d. Turistinės kelionės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kompensuoti 1 157,32 Eur. PareiÅ¡kėjai J. N., remiantis AB DNB banko 2015 m. rugsėjo 10 d. ataskaita, pervedė 57,36 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Vertinama, ar pareiÅ¡kėjų reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ 3 996 Lt (1 157,32 Eur) yra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjos teigia žalÄ patyrusios dėl to, kad Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygomis, į nacionalinės teisės aktus. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.

ESTT yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiÅ¡kintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties I. B. ir kt. prieÅ¡ QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.). Direktyva, kartu su kitais Europos SÄ jungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimÄ , Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme.

Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Freshtravel“ 2014 m. lapkričio 14 d. paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:

1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;

2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir iÅ¡vykstamojo turizmo veiklÄ , prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis Å¡io straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dali). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikÅ¡tų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytÄ laidavimo draudimo sumÄ ar jos likutį, laidavimo draudimo iÅ¡moka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiÅ¡kai grįžti į Lietuvos RespublikÄ turisto organizuoto grÄ Å¾inimo į iÅ¡vykimo vietÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡laidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas iÅ¡laidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikÅ¡tų reikalavimų dydžiui (ApraÅ¡o 29.2–29.4 ir 29.1 punktuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po ApraÅ¡o 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai bÅ«tų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti ir jis bus repatrijuotas. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ faktinėmis aplinkybėmis administracinę bylÄ dėl nuostolių, turisto patirtų kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ tapus nemokiu, kompensavimo (Nr. eA-990-502/2017), 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiÅ¡kėja gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos.

Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė Å¡iuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.

Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčui aktualios faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos, tai darytina iÅ¡vada, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiÅ¡kėjos patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos apsirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nurodo, kad patyrė 1 099,96 Eur turtinę žalÄ (minusavus draudimo iÅ¡mokÄ ), t. y. tokia suma jai nebuvo kompensuota už neįvykusiÄ kelionę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjai J. N. 57,36 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal sudarytÄ turizmo paslaugų sutartį. Ministerijos teiginiai, kad pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai nepatvirtina reikalavimo priteisti turtinę žalÄ , nes turizmo paslaugų teikimo sutartis nepasiraÅ¡yta, be to, nėra duomenų, jog pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina apmokėjimÄ bÅ«tent už ginčo kelionę, vertintini kritiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad iÅ¡ surinktų įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja S. U. (kaip užsakovė) turizmo paslaugų sutarties sudarymo veiksmus atliko elektroninėje erdvėje, iÅ¡ Å¡ios sutarties teksto matyti, jog sandorio Å¡alys gali bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojamos, kas savaime neleidžia teigti, jog sutartis nesudaryta (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis). Atlikti kitos pareiÅ¡kėjo J. N. mokėjimo pavedimai (Nr. 474 ir 475) įsigijus kelionę per Beta.lt, apmokant Cherry Media LT, UAB, nepaneigia, kad bÅ«tent pagal pateiktÄ turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti mokėjimo pavedimai.

Taigi, teismui nekilo abejonių dėl pareiÅ¡kėjos J. N. reikalavimo priteisti turtinę žalÄ . Konstatuotina, kad jis pagrįstas tinkamais įrodymais. Pažymėtina, kad Atskaitoje nėra detalizuota, jog J. N. moka už pareiÅ¡kėjÄ S. U., jokių kitų duomenų teiginiams, kad ir S. U. mokėjo dalį iÅ¡laidų už kelionę, pareiÅ¡kėjos nepateikė. Å iuo atveju, teismo vertinimu, remiantis byloje esančiais pateiktais duomenis, praÅ¡oma priteisti suma priteistina pareiÅ¡kėjai J. N., kadangi pagal pateiktus duomenis nustatyta, jog bÅ«tent ji mokėjo už kelionę, o taip pat ir gavo draudimo iÅ¡mokÄ .

Å iuo atveju esminė aplinkybė, kad kompensuojama už visÄ kelionės paketÄ dėl neįvykdytų kelionės organizatoriaus įsipareigojimų pagal turizmo paslaugų sutartį. PareiÅ¡kėjos S. U. reikalavimas priteisti turtinę žalÄ , nesant duomenų, kad ji realiai tokiÄ Å¾alÄ patyrė, negali bÅ«ti patenkintas. Ūkio ministerijos atsiliepimo į skundÄ argumentai, kad pareiÅ¡kėjos siekia dvigubo žalos atlyginimo, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 įtraukta į BUAB „Freshtravel“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nepaneigia pareiÅ¡kėjos J.

N. teisės kreiptis į teismÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad BUAB „Freshtravel“ bankroto administratorius, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, turi suteiktus įgaliojimus tikslinti kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir atitinkamai reikalavimų dydį. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisę ginti jos pažeistas teises pasirinktu bÅ«du ir kreiptis į teismÄ , reikalaudama iÅ¡ valstybės atlyginti turtinę žalÄ . PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. gruodžio 6 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų J. N. ir S. U. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 1 099,96 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devyniasdeÅ¡imt devynis eurus ir 96 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjos S. U. reikalavimÄ atlyginti turtinę žalÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė