ca8ff95f-453c-4cc1-8d3e-905d31a8fb7e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-966/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39312-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Remeikos, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir AuÅ¡ros Vingilės, apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, Å venčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtÄ 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 3 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 16 d.

2. Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Komisija, įvertinusi nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jos pokyčius, rekomendacijų vykdymÄ , atsižvelgusi į gyvenimo sÄ lygas laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, darbÄ bausmės atlikimo metu, įgytÄ iÅ¡silavinimÄ , kitas aplinkybes, sprendė, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos vertinimu, siekiant, kad nuteistojo integracija į visuomenę bÅ«tų efektyvi ir kryptinga, nuteistajam likusį bausmės laikÄ tikslingiau bÅ«ti prižiÅ«rimam probacijos tarnybos.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ tvirtinti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad akivaizdžiai teigiamu elgesiu viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo, nors buvo skatintas, tačiau buvo ir baustas, svarstytas drausminėje komisijoje. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jam iÅ¡lieka nustatyti rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Teismas taip pat vertino, kad pagal socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis nuteistasis yra linkęs problemų sprendimo atsakomybę perkelti kitiems asmenims, ne visada pasirenka adaptyvias problemų sprendimo strategijas, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , įvykdytÄ apsvaigus nuo alkoholio, apsvaigimo faktas fiksuotas ir bausmės atlikimo metu.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgęs ir į neatliktos bausmės dalį, teismas sprendė, kad dar nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu A. B. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

4. Nuteistasis A. B. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nors ir nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau nusikaltimas nebuvo spontaniÅ¡kas, buvo neplanuotas ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nėra linkęs nusikalsti. Teismas nevertino, kad A. B. savo kaltės neneigia, supranta pasekmes aukai. Yra motyvuotas dirbti, dirba, supranta, kad darbas nėra tik pragyvenimo Å¡altinis.

Dėl nuteistojo darbo nusiskundimai nėra gauti. Nuteistasis turi įsiskolinimų, tačiau teismo priteistÄ Å¾alÄ atlygina pagal galimybes. Nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su savo Å¡eimos nariais, artimaisiais. Nuteistajam buvo suteikta teisė trumpalaikėms iÅ¡vykoms už pataisos įstaigos ribų, pažeidimų jis nepadarė. Bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Laisvėje turės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pataisos įstaigoje mokosi, įgijo specialybę, problemų dėl alkoholio vartojimo neturi.

Nuteistasis pataisos įstaigoje vykdo visus reikalavimus, konsultuojasi su psichologais, lanko programas, savitvardos kontrolės praradimai, agresyvus elgesys bausmės atlikimo metu nefiksuoti. Nuteistasis yra linkęs rūpintis kitais asmenimis, nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros pažiūromis. Teismas nevertino nuteistojo asmenybės, kuri yra šiai dienai susiformavusi, o vertino aplinkybes, buvusias prieš daug metų. Be to, šios teismo vertintos aplinkybės jau buvo įvertinto apkaltinamajame nuosprendyje.

Teismas vertino nuteistojo asmenybę, tačiau asmenybės vertinimas sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siÅ«loma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimÄ . 4.2. Skunde pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi, ir lygtinio paleidimo tikslais. Pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio nuteistojo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, vertino nusikaltimo pavojingumÄ , nors nusikaltimo pavojingumas jau buvo įvertintas skiriant bausmę, o BVK Å¡ios aplinkybės vertinimas nėra numatytas.

Teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, neatkreipė dėmesio, kad kaltę nuteistasis pripažįsta i atsakomybę prisiima, turi aiÅ¡kiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultÅ«ros. Nuteistojo asmens pavojingumo nebuvimÄ atspindi ir tai, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis be sargybos, bausmę atlieka pirmÄ kartÄ . Rizika pagal OASys metodikÄ yra žema. Komisijos nutarime nuteistasis charakterizuojamas tik teigiamai, tačiau teismas padarė neigiamÄ iÅ¡vadÄ .

Pažymima, kad iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos teismo manymu ar samprotavimu, o turi bÅ«ti paremtos konkrečiais faktais. Tačiau teismas neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, kodėl nuteistajam priėmė nepalankų sprendimÄ . Teismas neatsižvelgė, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laikas, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės tikslÄ , prioritetu laikydamas ne pataisymo, o nubaudimo tikslÄ . 4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, jose įtvirtintų principų, pagal kuriuos lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o ne iÅ¡imtimi.

Teismas laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės, o tik alternatyvi bausmės rūšis, suteikianti nuteistajam galimybę lengviau integruotis į visuomenę iki paskirtos bausmės pabaigos. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visus BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus, yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau tiek prokurorė, tiek teismas nuteistojo pokyčius vertino neobjektyviai.

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. B. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas iÅ¡nagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl Å¡iÄ nutartį naikinti, kaip to skunde praÅ¡o nuteistasis, nėra pagrindo.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. yra atlikęs bausmės dalį, kuria atlikus gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo (svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ Komisijos posėdyje nuteistasis buvo atlikęs 4 metus 10 mėnesių bausmę iÅ¡ paskirtos 7 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės). Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, mokosi siekdamas įgyti profesinę kvalifikacijÄ , iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio yra dengiami priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, trumpalaikių iÅ¡vykų į namus pažeidimų nepadarė, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartÄ skatintas, diskriminacinių nuostatų neiÅ¡reiÅ¡kia, sutinka su priežiÅ«ra, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Å ios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos, prieÅ¡ingai nuteistojo teiginiams, skundžiamoje nutartyje yra aptartos ir įvertintos.

Tačiau pažymima, kad vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiais susijusių duomenų visuma.

8. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad byloje esančių duomenų visuma dar neteikia pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam jau turėjo pakankamÄ poveikį pozityviems ir ilgalaikiams jo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje. Å iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma patvirtina su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A.

B. skatintas penkiolika kartų, paskatinimai paskirti laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Tačiau nuteistasis taip pat ne vienÄ kartÄ buvo baustas drausmine tvarka už įvairius pažeidimus. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, drausminės nuobaudos A. B. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2020 m. sausio 24 d. už įvairius pažeidimus (pasidarytÄ tatuiruotę, asmeninių daiktų perleidimÄ kitam nuteistajam, apsvaigimÄ nuo psichotropinių medžiagų, necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ pareigÅ«nų atžvilgiu, teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , kitus pažeidimus) buvo skirtos devynis kartus.

Dar septynis kartus (laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2021 m. spalio 18 d.) nuteistasis dėl padarytų pažeidimų apsvarstytas Drausminės komisijos posėdžiuose, neskiriant nuobaudų. Taigi per visÄ bausmės atlikimo laikÄ fiksuota Å¡eÅ¡iolika pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir reikalavimų nesilaikymo atvejų.

9. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, iÅ¡imtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, periodiÅ¡kai buvo ne tik skatinamas, bet drausminamas skiriant įvairias nuobaudas, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, nepakankamÄ laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimÄ iÅ¡imtinai teigiamÄ elgesį iÅ¡laikyti ilgesnį laikÄ .

Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikÅ¡mingas faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau vertinamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobÅ«dis bei padarymo laikas (pažeidimai nuo 2017 metų buvo daromi sistemingai, nuteistasis yra ir baustas, ir skatintas), kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sÄ lygų.

Tai, kad galiojančių drausminių nuobaudų Å¡iuo metu nuteistasis neturi, padarytų pažeidimų fakto tai neÅ¡alina ir yra neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojanti aplinkybė. Ä®vertinusi paminėtÄ , taip pat tai, kad paskutinis pažeidimas padarytas visai neseniai – 2021 m. spalio 18 d., teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog vien tik Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai, todėl A.

B. dar turi įrodyti, kad jo elgesys neabejotinai keičiasi išimtinai tik teigiama linkme ir tokie pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai.

10. Pagrindo iÅ¡vadai, kad pataisos procesas taikant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus savo tikslus jau pasiekė ir nuteistasis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir kitos Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos, apylinkės teismo aptartos ir motyvuotai įvertintos aplinkybės. Nors, kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra įvertinta, kaip žema, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam, atlikusiam nemaÅ¾Ä bausmės dalį, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvaujančiam įvairiuose užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, iÅ¡lieka nustatyti rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniais veiksniai.

Å ie veiksniai yra ne tik statiniai – pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio istorija, bet ir dinaminiai – priteistos skolos, problemų sprendimo įgÅ«džiai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai, identifikuojantys, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios ir gali skatinti vėl nusikalsti, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, t. y.

įvertinus tiek su nuteistojo elgesiu (praeityje ir bausmės atlikimo metu), tiek su jo mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiais susijusius aspektus. Taigi kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (priteistos skolos, problemų sprendimo įgÅ«džiai) buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo metu (duomenys iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko).

11. Å ių aplinkybių visuma, kartu įvertinusi aukščiau aptartÄ su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusiÄ informacijÄ , sudaro pagrindÄ spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi bÅ«ti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Å ios iÅ¡vados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, ne visi Komisijos nariai balsavo už A. B. lygtinį paleidimÄ ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

12. Skundžiamoje nutartyje, kartu su kitais duomenimis, teismas vertino ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, atsižvelgė į likusiÄ bausmės dalį. Å iuo aspektu iÅ¡ dalies sutiktina su nuteistuoju, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ svarbiausios aplinkybės iÅ¡ tikrųjų neturėtų bÅ«ti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ar neatlikta bausmės dalimi. Tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ .

Laisvės atėmimo bausmę A. B. atlieka už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ , bausmės atlikimo metu, nors kaltę pripažįsta, kaltės jausmo suvokimas nėra gilus. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad nusikaltimo pavojingumas, likusi bausmės dalis, apylinkės teismo nebuvo sureikÅ¡minti, Å¡ios aplinkybės įvertintos kitų, su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių kontekste. Taigi apylinkės teismo sprendimas nepatvirtinti Komisijos nutarimo Å¡iuo atveju buvo nulemtas ne iÅ¡imtinai tik nusikaltimo pavojingumo ar likusios bausmės dalies vertinimu, o konkrečių aplinkybių ir faktų, susijusių su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje, jo mÄ stymo požiÅ«rio pokyčiais, dedamomis pastangomis koreguoti savo elgesį, visuma.

13. Atsakant į skundo argumentus dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, jose įtvirtintų principų pažymėtina, kad be Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi bÅ«ti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, skunde paminėtos rekomendacijos yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, iÅ¡vadas pagrindė visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuotų aplinkybių vertinimu, nurodė aiÅ¡kius lygtinio paleidimo netaikymo motyvus, iÅ¡skirdamas, kokios aplinkybės leidžia spręsti, kad BVK 157 straipsnio taikymo kriterijų nuteistasis vis dar neatitinka. Taigi skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nenurodė nei vienos priežasties ir argumento, kodėl priima nuteistajam nepalankų sprendimÄ .

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visÄ , tiek teigimai, tiek neigiamai A. B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios visuma Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali bÅ«ti taikomas.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , numatantį lygtinio paleidimo taikymÄ ne kai imperatyvų įpareigojimÄ , o galimybę, teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tai, kad Komisija duomenis vertino iÅ¡imtinai teigiamai ir priėmė nuteistajam palankų sprendimÄ , neįpareigoja teismo tokį sprendimÄ visais atvejais besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti.

15. Pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nusprendžia ne Komisija, o apylinkės teismas, įvertinęs, ar lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde selektyviai iÅ¡skirtų bei akcentuojamų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A.

B. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ dar nėra pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. B. skunde nenurodė, o tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusias aplinkybes įvertino neteisingai ir dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. sausio 6 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Remeika Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė