ca8f9301-a6aa-4da2-a4cc-647073fef97d · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-594/2019 Proceso Nr. 1-01-1-08964-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.18.1.1.; 1.1.9.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei R.

N. K., nuteistojo D. J. gynėjui advokatui Dariui Karabinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. (toliau – D. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios R. P. (toliau – R. P.) civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. J. priteista 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ D. J. priteista 353,21 eurai iÅ¡laidų už nukentėjusiajai R. P. Valstybės suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. J. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. vasario 15 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusios R. P. bÅ«kle dėl Å¡ios apsvaigimo nuo alkoholio, paguldęs jÄ ant lovos numovė kelnes, pėdkelnes ir apatines kelnaites, prievarta įvedė savo lytinį organÄ â€“ varpÄ Ä¯ R. P. makÅ¡tį, Å¡iai pradėjus prieÅ¡intis, rankomis stumiant jį nuo savęs, praÅ¡ant baigti, jis užgulęs savo kÅ«nu ir atimdamas nukentėjusiajai galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai ne mažiau kaip vienÄ kartÄ santykiavo su R. P. prieÅ¡ jos valiÄ , sukeldamas R. P. fizinį skausmÄ bei padarydamas jai kraujosruvas deÅ¡inio klubo, deÅ¡inės Å¡launies ir kairės blauzdos srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du jÄ išžagino.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. J. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę bei sumažinti priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį. 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė iÅ¡ esmės tik pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, taip pat liudytojų N. P. (nukentėjusiosios motinos), R.

B. (skunde – B.) bei S. I. parodymais, o taip pat niekuo nepagrįstomis teismo prielaidomis dėl nukentėjusiosios girtumo įvykio metu ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmo. 2.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog neneigia fakto, kad nuosprendyje nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje jis turėjo lytinius santykius su R. P., tačiau tai buvo lytiniai santykiai abipusiu sutikimu. Taip pat nuteistasis skunde patvirtina, kad lytinių santykių metu tiek jis, tiek nukentėjusioji buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog lytinių santykių metu nukentėjusiosios kraujyje buvo virš 3 promilių girtumas, yra niekuo nepagrįsta bei neįrodyta teismo prielaida. 2.3.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios lytiniai santykiai buvo 2018 m. vasario 15 d., o 2018 m. vasario 17 d. pati nukentėjusioji atėjo pas nuteistÄ jį su degtinės buteliu, todėl skundo autoriaus nuomone, Å¡i aplinkybė patvirtina, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios lytiniai santykiai nebuvo prievartiniai. 2.4. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 17 d. nukentėjusioji R. P. pranešė policijai apie iÅ¡prievartavimÄ , tačiau dėl jos girtumo (buvo nustatytas 3,13 promilių girtumas) iÅ¡ jos pareiÅ¡kimas priimtas nebuvo, tačiau dokumentuose užfiksuota, jog R.

P. atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . TÄ patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigÅ«nė E. Å .. 2.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji neatsiminė daugelio to vakaro įvykių, todėl nukentėjusiosios parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų pagrįstumo. Taip pat skundo autorius mano, jog minėtos apklausos metu nukentėjusiosios parodymai buvo tyrėjos pakoreguoti, kadangi nukentėjusioji apklausiama teisiamojo posėdžio metu, apklausos protokole minimų iÅ¡sireiÅ¡kimų nepasakė.

Nuteistojo manymu, nukentėjusiosios vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo įtakotos paÅ¡alinių asmenų, kadangi minėtos apklausos buvo daug iÅ¡samesnės nei pirmoji jos apklausa. 2.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai dėl įrodymų galimumo bei leistinumo, dėl nuteistojo teisės į gynybÄ realaus neužtikrinimo ikiteisminio tyrimo metu, dėl tyrėjų psichologinio poveikio jam, siekiant, kad jis prisipažintų įvykdęs nusikaltimÄ ir kt., padaryti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme įtakojo nepagrįsto bei neteisingo teismo nuosprendžio priėmimÄ ir užkirto keliÄ pilnam, objektyviam ir visapusiÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui ir jų vertinimui.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas D. Karabinas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamÄ BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jam paskirta bausme bei priteistos žalos dydžiu. 1.1.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi bÅ«ti ne tik lakoniÅ¡kai iÅ¡dėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

Å ių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik tokiu bÅ«du galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. 1.2.

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Analizuojant Å¡iÄ teisės normÄ , darytina iÅ¡vada, kad esminis išžaginimo požymis yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama ar tenkinama lytinė aistra prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , t. y. vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ , nesutinkant.

Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais, t. y. pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais, pvz., verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti ir pan. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtÄ , grasinimus arba pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl panaudoto prieÅ¡ jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtÄ , ar bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai ar lytinės aistros tenkinimas vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

Nukentėjusiojo asmens valia yra palaužiama panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę pasiprieÅ¡inti. Svarbu tai, kad aptariama nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numano, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir nori taip veikti.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, įvertinęs aptartos nusikalstamos veikos sudėties požymius D. J. veiksmų plotmėje, iÅ¡tyrė visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai, nuosekliai laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, savo turiniu iÅ¡ esmės atitinkantį BPK 305 straipsnyje tokiam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Å ios iÅ¡vados kontekste akcentuotina ir tai, kad aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei apeliaciniu skundu tai suvokia nuteistasis, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad D. J., pasinaudodamas nukentėjusiosios R. P. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, atliko su ja lytinį aktÄ Ä¯ makÅ¡tį prieÅ¡ jos valiÄ , jai pradėjus prieÅ¡intis, lytinį aktÄ tęsė įveikdamas jos pasiprieÅ¡inimÄ , tokiu bÅ«du jÄ išžagino. Nors apeliaciniu skundu su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis nesutinkama, teigiant, kad su nukentėjusiÄ ja R. P. D. J. lytiÅ¡kai santykiavo Å¡iai nesiprieÅ¡inant, abipusiu sutikimu, tačiau Å¡i nuteistojo versija iÅ¡ esmės paneigta nukentėjusiosios R. P. parodymais, liudytojų J. K., S. I., R. B., N. P. parodymais, iÅ¡ dalies ir paties D. J. parodymais bei raÅ¡ytine nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡samiai aptarta ir iÅ¡analizuota skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu ir iÅ¡ esmės atmetant D. J. apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo, pažymėtina, jog tokio pobÅ«džio bylose, kaltinamajam neigiant kaltę, paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų Å¡altinis yra bÅ«tent nukentėjusiojo asmens parodymai. Seksualinės prievartos bylų specifikai taip pat bÅ«dingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, todėl Å¡iuo atveju iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su seksualinę prievartÄ patyrusiu asmeniu ir, kuriems jis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai yra labai svarbÅ«s.

9. Įvertinus 2018 m. vasario 22 d. pareiškime, bendrojo pagalbos centro ataskaitoje, 2018 m. vasario 22 d. nukentėjusiosios apklausos protokole, papildomame nukentėjusiosios apklausos protokole, 2019 m. vasario 9 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus R. P. parodymus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaravo. Tai, jog dėl kai kurių neesminių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai skyrėsi ir, kad vėlesnių apklausų metu ji savo ankstesnius parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, nėra pagrindas jos parodymus laikyti prieštaringais ar nepatikimais.

Å iuo atveju nukentėjusiosios R. P. parodymai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai. Apylinkės teismas nukentėjusiosios parodymus lygino tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymų plotmėje, atsižvelgė ir į kitas baudžiamojoje byloje užfiksuotas aplinkybes, į nukentėjusiosios didelį apsvaigimÄ nuo alkoholio įvykio metu, dėl ko ji galėjo kai kurių įvykio detalių neatsiminti, kas neabejotinai galėjo įtakoti jos parodymų objektyvumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant D.

J. kaltės klausimÄ apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais.

10. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad lytinis aktas buvo priverstinis, ji prieÅ¡inosi, bandė atstumti D. J., tačiau Å¡is to nepaisė ir atliko prievartinį aktÄ . Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atsipeikėjusi jautė skausmÄ , D. J. buvo užsilipęs ant jos, ji pabudo nuo skausmo, skaudėjo makÅ¡tį. Ji nesutiko, stÅ«mė, bet nepajėgė, nes neturėjo jėgų, buvo prispausta, sakė, kad skauda. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus dėl nesutikimo lytiÅ¡kai santykiauti ir prieÅ¡inimosi nukentėjusioji buvo davusi ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kai nurodė, kad tik momentais pamenanti kaip buvusi kitame kambaryje, kur atsipeikėjusi, kai D. su ja, prieÅ¡ jos valiÄ , atliko lytinį aktÄ .

Tikrai atsimenanti, kad tai vyko prieÅ¡ jos valiÄ , nes kiek pamenanti, jį vis nuo savęs stÅ«musi, vis praÅ¡iusi baigti, bet jis į jÄ nekreipė dėmesio, o kadangi ji buvusi jau stipriai apsvaigus, nesugebėjusi pasiprieÅ¡inti. Jautusi skausmÄ lytinio akto metu (t. 1, b. l. 20). Papildomas nukentėjusiosios apklausos protokolas taip pat patvirtina aplinkybes dėl priverstinio lytinio akto (t. 1, b. l. 22-25). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo S. I. prodymai, kad pas juos atbėgusi nukentėjusioji buvo apsiverkusi, sakė, kad iÅ¡prievartavo D.

J., liudytojos R. B. parodymai, kad nukentėjusioji atėjo basa ir su vyriÅ¡komis kelnėmis, buvo susijaudinusi ir apsiaÅ¡arojusi, sakė, kad „B.“ (kaltinamasis) jÄ iÅ¡prievartavo“, liudytojos N. P. parodymai, kad dukrÄ parvežė namo R. B., dukra buvo su J. K. vyriÅ¡komis kelnėmis ir S. I. kroksais, sakė, kad jÄ D. iÅ¡prievartavo, iÅ¡ dalies ir liudytojos R. J. parodymais, kad ji klaususi savo vyro D. J., kas čia atsitiko, o jis sakė - ?patvarkiau, kiek gali lipt ant sprando?. Aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais apylinkės teismas nenustatė, tokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

Å ie liudytojų parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami apylinkės teisme jie davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Aplinkybių, kad liudytojai bÅ«tų suinteresuoti apkalbėti nuteistÄ jį byloje taip pat nėra. Nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti teisme iÅ¡tirti įrodymai - asmens apžiÅ«ros protokolas, kuriuo nustatytos kraujosruvos (mėlynės) ant nukentėjusiosios kÅ«no (t. 1, b. l. 74-77), specialisto iÅ¡vada Nr. G 153/2018 (09) dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų (t. 1, b. l. 80), neblaivumo nustatymo registracijos žurnalo įraÅ¡as dėl nuketėjusiajai įvykio dienÄ nustatyto neblaivumo (t. 1, b. l. 85-87) ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys, aptarti apylinkės teismo nuosprendyje.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad lytiniai santykiai tarp nukentėjusiosios ir apelianto vyko abipusiu sutikimu nėra. Sprendžiant iÅ¡ R. P. parodymų visumos, (kurių patikimumu ir objektyvumu dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų, teisėjų kolegija neabejoja), su D. J. santykiauti nukentėjusioji nesutiko ir jokiu bÅ«du sutikimo lytiÅ¡kai santykiauti neiÅ¡reiÅ¡kė. Ä®vykio metu ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, sunkiai orientavosi, atsipeikėjo tik nuo skausmo kitame kambaryje, kai nuteistasis jau buvo įvedęs savo varpÄ Ä¯ jos makÅ¡tį ir prieÅ¡ jos valiÄ atliko su ja lytinį aktÄ .

Ji bandė prieÅ¡intis, liepė jam baigti, rankomis stÅ«mė jam į krÅ«tinę, norėjo jį nuo savęs nustumti, tačiau D. J. jÄ buvo stipriai užgulęs (tokiu bÅ«du atimdamas nukentėjusiosios galimybę prieÅ¡intis), nukentėjusiajai esant bėjėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio.

12. Nors apeliaciniame skunde iÅ¡ dalies pagrįstai teigiama, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiosios girtumas buvo virÅ¡ 3 promilių, yra pagrįsta tik prielaidomis, tačiau vien Å¡is apylinkės teismo motyvas nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl nukentėjusios bejėgiÅ¡kos bÅ«klės yra neteisingos. Nors tokio dydžio girtumas objektyviais duomenimis nukentėjusiajai ir nebuvo nustatytas, tačiau tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neabejotinai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio patvirtina alkotesterio duomenys, remiantis kuriais, nukentėjusiajai iki įvykio, tÄ pačiÄ dienÄ tik 17.46 val. buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas (t. 1, b. l. 85-87), kas prilyginama sunkiam girtumui.

Be to, nukentėjusiosios, liudytojų J. K., S. I. parodymai patvirtina, jog po to, kai R. P. įvykio dienÄ 17.46 val. buvo nustatytas 2,70 promilių girtumas, ji su 0,5 litrų buteliu degtinės nuėjo pas J. K. ir toliau visÄ vakarÄ vartojo degtinę, todėl pagrindo manyti, jog nukentėjusioji iki įvykio galėjo iÅ¡siblaivyti, nėra. PrieÅ¡ingai – kaip matyti iÅ¡ nukentėjusios parodymų, ji buvo visiÅ¡kai girta - begeriant ji norėjo nueiti į tualetÄ , tačiau nepajėgė atsistoti, jai padėjo S. I..

Å ias aplinkybes liudytojas S. I. taip pat patvirtino, nurodęs, kad matė nukentėjusiÄ ja geriant su J. K. degtinę, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi, sunkiai galėjo atsistoti ir paeiti, jis padėjo jei nueiti į tualetÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis matė ir suprato, jog jam atėjus pas J. K., nukentėjusioji buvo jau visai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, visiÅ¡kai nesiorientavo kÄ daro ir su kuo, nors jis neiÅ¡girdo iÅ¡ jos kažkokių žodžių ar frazių, nurengęs jÄ atliko lytinį aktÄ , kurio metu nukentėjusioji bandė jį stumti, sakė, kad skauda ir kt. (b. l. 112-113, t. 1).

Ir nors teisiamojo posėdžio metu apeliantas jau teigė, kad nukentėjusioji buvo sÄ moninga ir sutiko su juo lytiÅ¡kai santykiauti, vienÄ kartÄ jį stÅ«mė su rankomis, ir Å¡aukė „S. I.“, tačiau apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad toks nukentėjusiosios elgesys rodo, kad ji dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, netgi nesuvokė kas su ja atlieka lytinį aktÄ ir tai negali patvirtinti nuteistojo teiginio, kad nukentėjusioji sÄ moningai ir savo noru lytiÅ¡kai santykiavo su juo.

Visa tai leidžia teigti, kad D. J. lytinį aktÄ atliko su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Nors tiksli alkoholio koncentracija nukentėjusios kraujyje ir nebuvo nustatyta, tačiau tai nagrinėjamu atveju esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi neabejotina, jog nukentėjusioji buvo sunkaus girtumo bÅ«klėje, kas lėmė jos bejėgiÅ¡kumÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis ir nurodo, kad jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų (paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojo S. I. parodymų) nuteistasis vartojo tik alų, jį iÅ¡gėrė per ilgÄ laiko tarpÄ , alus buvo nestiprus, prieÅ¡ tai nebuvo alkoholio gėręs, todėl jis buvo tik lengvai apsvaigęs ir realiai galėjo suprasti situacijÄ ir įvertinti nukentėjusiosios bÅ«klę ir jos nesutikimÄ santykiauti su juo.

13. Be Å¡ių duomenų prievartinį lytinių santykių su R. P. pobÅ«dį iÅ¡ esmės patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai konstatuotos kraujosruvos deÅ¡inio klubo, deÅ¡inės Å¡launies, kairės blauzdos srityse (t.1, b. l. 80), kurių atsiradimo laikas sutampa su įvykio laiku, todėl pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentacija dėl sužalojimų padarymo aplinkybių, vėlgi nėra. Tiek nukentėjusioji, tiek ir nuteistasis patvirtino, kad pastarasis lytinio akto metu buvo užgulęs nukentėjusiÄ jÄ , todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajai prieÅ¡inantis ir bandant atstumti D.

J., o jam nesileidžiant ir spaudžiantis į nukentėjusiosios kÅ«nÄ kietomis kÅ«no dalimis – klubu, keliais, alkÅ«nėmis galėjo bÅ«ti padaryti minimi sužalojimai, kurio buvimo faktÄ patvirtina ir asmens apžiÅ«ros protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 74-77). Tai iÅ¡ esmės patvirtina, jog D. J., prieÅ¡ingai nei jis nurodo savo apeliaciniu skundu, matė ir jautė nukentėjusiosios bandymÄ prieÅ¡intis, iÅ¡ ko jis neabejotinai turėjo suprasti, kad nukentėjusioji lytinių santykių su juo nenori.

14. Esant Å¡ių duomenų visumai, neabejojant, kad nukentėjusioji R. P. buvo smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio, kas sÄ lygojo jos bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, sutikti su D. J. apeliacinio skundo teiginiais, jog lytiniai santykiai su nukentėjusiÄ ja analizuojamu atveju vyko abipusiu sutikimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Å ios iÅ¡vados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios elgesį po įvykio.  Nukentėjusioji po išžaginimo buvo pasimetusi, radusi kaimyno J. K. vyriÅ¡kas kelnes apsimovusi jomis ir basa iÅ¡bėgo pas S. I. bei R.

B.. Pastarieji patvirtino, kad nukentėjusioji vėlai vakare pas juos pasibeldė į duris, buvo sutrikusi, apsiverkusi, suÅ¡alusi, vyriÅ¡komis kelnėmis ir basa, sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo D. J. Nukentėjusiosios motina N. P. patvirtino, kad dukrÄ parvežė namo R. B., dukra buvo su vyriÅ¡komis kelnėmis ir svetimais kroksais, buvo sutrikusi, nusiminusi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia nukentėjusiosios emocinė bÅ«klė, neabejotinai patvirtina prievartinių lytinių santykių tarp jos ir D.

J. pobūdį.

15. Pagrindo abejoti D. J. neteisėtais veiksmais R. P. atžvilgiu nesudaro ir jo apeliacinio skundo teiginiai, kad atvykus policijai nukentėjusioji atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , o praėjus kelioms dienoms po neva prievartinių santykių, atėjo pas apeliantÄ Ä¯ namus su degtinės buteliu. Å iuo aspektu pažymėtina, kad byloje esantys ROIK duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji dėl aptariamo įvykio policijÄ kvietė 2018 m. vasario 17 d., bÅ«dama girta, jai buvo nustatytas net 3,13 promilių girtumas, todėl akivaizdu, jog vien dėl girtumo pareiÅ¡kimas iÅ¡ nukentėjusiosios negalėjo bÅ«ti paimtas. Å iame kontekste pažymėtina, kad kreipimosi į policijÄ laikas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nėra aplinkybė, leidžianti spręsti buvo ar ne įvykdyta nusikalstama veika. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir dėl nukentėjusios galimo atėjimo pas nuteistÄ jį jau po įvykio, juolab, įvertinus sunkų nukentėjusiajai nustatytÄ girtumo laipsnį.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o padarytas iÅ¡vadas dėl D. J. kaltės grindė byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu vien tik tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo D. J. lÅ«kesčių, prieÅ¡ingai nei savo apeliaciniu skundu tai suvokia pats apeliantas, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Esant Å¡iems duomenims, sutikti su D. J. apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

17. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apelianto teiginiai dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, susijusių su įrodymų galimumu bei leistinumu, nuteistojo teisės į gynybÄ realaus neužtikrinimo, tyrėjų psichologinio poveikio dėl prisipažinimo. PrieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde teigia D. J., teisėjų kolegija neįžvelgia jokių procesinių pažeidimų, apelianto vertinimu, padarytų baudžiamÄ jÄ bylÄ tiriant ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo atžvilgiu suvaržytos jo teisės į gynybÄ , pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis įtariamajam jo teisės ir teisės dėl gynėjo buvo iÅ¡aiÅ¡kintos pasiraÅ¡ytinai, jis pasirašė 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. įtariamojo apklausos protokolus, patvirtino, kad viskas suraÅ¡yta teisingai, jokių pastabų nepareiÅ¡kė (t. 1, b. l. 112-115, 119-121). Å ias aplinkybes patvirtino ir apklausti policijos pareigÅ«nai M.

K. ir I. D., kurie parodė, kad D. J. prieÅ¡ apklausÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos jo teisės, gynėjo jis nepageidavo, pagrindų privalomam gynėjo skyrimui nebuvo, su apklausos protokolais D. J. susipažino, juos pasirašė, nurodė, kad suraÅ¡yta teisingai ir jokių pastabų dėl jų neturėjo. Å iuo aspektu pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme nuteistojo teisė į gynybÄ buvo užtikrinta, jis turėjo gynėjÄ advokatę E. G. Duomenų, kad D. J. buvo daromas spaudimas iÅ¡ tyrėjų, kad Å¡is prisipažintų dėl nusikalstamos veikos padarymo byloje taip pat nėra, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.), D. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų nelaikė savarankiÅ¡kais įrodymais baudžiamojoje byloje.

Aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pripažindamas D. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

18. Be D. J. pripažinimo kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistos 4000 eurų neturtinės žalos dydžiu, teigiant, jog tokia pinigų suma yra per didelė. Tačiau, sutikti su Å¡iais nuteistojo teiginiais ir jų pagrindu keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. 1.1. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese turi teisę pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

19. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus matyti, kad nukentėjusioji R. P. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo ji prašė priteisti jai 5000 (penkių tÅ«kstančių) eurų neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl jos atžvilgiu įvykdyto sunkaus, prievartinio nusikaltimo prieÅ¡ žmogaus seksualinį apsisprendimÄ nusikaltimo, sukelto fizinio skausmo ir neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinio streso.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl nukentėjusiosios R. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iÅ¡ dalies, jos naudai iÅ¡ nuteistojo D. J. priteisdamas 4000 eurų. Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė fizinį kÅ«no sužalojimÄ , didelius dvasinius ir moralinius iÅ¡gyvenimus, kentė skausmÄ , jautė baimę, gėdÄ prieÅ¡ visÄ kaimÄ , po nusikaltimų kreipėsi psichologinės pagalbos ir į psichiatrÄ , jai buvo nustatyta depresija, paskirti medikamentai kuriuos vartoja iki Å¡iol.

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į D. J. materialinę padėtį bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir visi Å¡ie aspektai leido teismui parinkti 4000 Eur sumÄ , kuri laikytina adekvačia ir proporcinga nuteistojo padarytiems neteisėtiems veiksmams bei sukeltoms pasekmėms. Vertinant, ar tokio dydžio suma nėra per didelė R. P. patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams, vis tik pažymėtina, kad remiantis nukentėjusiosios ir jo motinos N. P. parodymais, nukentėjusioji dėl prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdyto prievartinio seksualinio nusikaltimo turėjo neigiamų padarinių ne tik jos fizinei sveikatai, bet ir jos gyvenimo kokybei – jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl išžaginimo ji patyrė didelį stresÄ , emocines kančias, skausmÄ , stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , kas patvirtina, kad po patirtos psichologinės traumos sugrįžti į visavertį gyvenimÄ jai buvo sudėtinga. 1.2.

Å iame kontekste pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, visų pirma, turi bÅ«ti stengiamasi kiek įmanoma teisingiau bei adekvačiau kompensuoti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , suÅ¡velninti jo patirtas kančias, neutralizuoti negatyvius iÅ¡gyvenimus bei neteisėtų veiksmų pasekmes, o taip pat suteikti galimybę įgyti materialius ir/ar nematerialius gėrius, t. y. nukreipti pinigines lėšas į moralinį ar materialinį pasitenkinimÄ bei teigiamas emocijas galinčius atneÅ¡ti dalykus. Svari reikÅ¡mė turėtų bÅ«ti teikiama ir prevencinei neturtinės žalos kompensavimo paskirčiai, kurios įgyvendinimo konkrečioje situacijoje sumetimais gali bÅ«ti pateisinamas ir didesnės, negu įprasta, piniginės kompensacijos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens priteisimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei bylose, kai nukentėjęs asmuo yra pilnametis, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 500 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246-697/2015, 2K-69-942/2016, 2K-560/2014 ir kt.). Taigi, Å¡iuo atveju priteistoji 4000 Eur suma patenka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ribas.

20. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 4000 eurų neturtinės žalos dydis vertinamu atveju nėra per didelis. Apylinkės teismas nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo suformuotos aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikos, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrina protingÄ balansÄ tarp realios kompensacijos už patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų paisymo, iÅ¡vengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, todėl mažinti neturtinės žalos dydį remiantis apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

21. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl D. J. paskirtos bausmės, nurodant, jog ji yra per griežta, tačiau sutikti su Å¡iuo nuteistojo teiginiu, be kita ko, nepagrįstu jokiais jos apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atmetant Å¡iuos apelianto argumentus svarbu paminėti, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

22. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , jos visumoje sprendžiant D. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , pažymėtina, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ seksualinei žmogaus apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, savo kaltę neigė, matydamas nukentėjusiosios sunkiÄ girtumo bÅ«senÄ , pasinaudojo bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle, nukentėjusiajai prabudus ir bandant jį atstumti rankomis, nenutraukė daromo nusikaltimo, tęsė jį, kas neabejotinai sunkina nuteistojo padėtį.

Teismas taip pat įvertino ir nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis – teisiamas pirmÄ kartÄ , turi Å¡eimÄ , darbovietės charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, bauda sumokėta, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nukentėjusiosios rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir paskyrė BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ , nustatant jos dydį artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui.

Ä®vertinus minėtas nuteistojo D. J. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ teisėjų kolegija neturi pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti D.

J. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

23. Kaip jau minėta, apylinkės teismas D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino provokuojantį nukentėjusiosios R. P. elgesį, pasireiškusį tuo, kad nukentėjusioji būdama neblaivi, žinodama apie ankstesnius D. J. priekabiavimo faktus prie jos, jam atėjus ir toliau vartojo alkoholį, nepasišalino namo, pati savo veiksmais atsidūrė bejėgiškoje būklėje. 1.3. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Taigi, Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti pripažintina atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, t. y. kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį.

Pripažindamas nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu, teismas privalo įvertinti kiek esmingai nukentėjusiojo elgesys prieÅ¡taravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikė kaltininkÄ , t. y. svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobÅ«džio, kad galėjo paskatinti padaryti prieÅ¡ jį neteisėtus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 2K-377/2011, 2K-440/2013).

24. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo sunkaus girtumo bÅ«senos, sunkiai orientavosi aplinkoje. Tokia nukentėjusiosios bÅ«klė dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, teismo buvo pripažinta bejėgiÅ¡ka bÅ«kle. Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis bei įvykio vietoje buvę J. K. ir S. I. patvirtino, kad nukentėjusioji iÅ¡gėrimui neieÅ¡kojo nuteistojo draugijos, vartoti alkoholį ji atėjo visai pas kitÄ asmenį (J. K.), kartu su juo iÅ¡gėrinėjo, nuteistasis užsuko į svečius pas J.

K. ir prisijungė prie iÅ¡gertuvių. J. K. ir S. I. nurodė, kad iÅ¡gėrinėjant tarp nukentėjusiosios ir D. J. nebuvo jokių kalbų apie seksÄ , lietimųsi, bučinių, meilumo. Duomenų apie tai, kad nuketėjusioji bÅ«tų kaip nors aktyviais veiksmais ar užuominomis provokavusi nuteistÄ jį lytiniams santykiams byloje nėra. Å ių byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad toks nukentėjusiosios elgesys, (bÅ«dama neblaivi, žinodama, kad nuteistasis linkęs priekabiauti, jam prisijungus prie iÅ¡gertuvių, nepasiÅ¡alino ir toliau kartu su juo vartojo alkoholį), galėtų bÅ«ti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

Nors teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ D. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo nuteistojo padėtį sunkinančias pagrindais byloje nėra, todėl sunkinti nuteistojo padėties apeliacinės instancijos teisėjų kolegija negali.

25. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį, remiantis apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o D. J. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis