2025-12-03 Nr. AB-21266-3-63-3-01063-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-181-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01063-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Globersa“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Globersa“ 94,10 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Koncesijos sutarties pagrindu jam suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 Klaipėdos mieste nuo 2008 m. liepos 1 d. įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., ir kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Aptariamu atveju pareiškėjas siuntė atsakovui mokėjimo pranešimus, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas.

3. Atsakovas UAB „Globersa“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad jo ir pareiškėjo nesieja jokie sutartiniai santykiai, pareiškėjas nepateikė duomenų, kokios paslaugos skolininkui buvo suteiktos, kokia jų kainodara. Pareiškėjas nedetalizavo skolos, jos dydžio. Prašyme nurodytame objekte esančios patalpos yra nenaudojamos, jose nevykdoma jokia veikla, atsakovas jokių atliekų nesukūrė, todėl turėtų būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

II. 5. Regionų administracinio teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Globersa“ pareiškėjui 94,10 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

6. Teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. kovo 22 d. nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį jam paskaičiuota vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tą patvirtina pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-7916. Mokėjimo pranešimu atsakovas buvo informuotas apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą, tačiau skolos nesumokėjo. Nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, to nepateikė ir atsakovas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.

7. Atsižvelgęs į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, Nuostatus) bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. 8. Atsakovas UAB „Globersa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

9. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesukūrė jokių atliekų jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose. VĮ Registrų centre nėra registruota jokių prašyme nurodytų objektų naudojimą pagrindžiančių sutarčių, todėl jis turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjo nurodytu laikotarpiu.

10. Atsakovo teigimu, vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas mokėti rinkliavą, kai nėra teikiama jokia paslauga. Atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamos, todėl jam nepagrįstai apskaičiuota vietinė rinkliava. Atsakovas nėra sudaręs sutarties su pareiškėju, dėl to jam nėra teikiamos komunalinių atliekų paslaugos. Kadangi atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas nenaudojamas, taikyti privalomus mokesčius yra neteisinga. Atsakovas nėra gavęs pranešimų dėl nesumokėtos rinkliavos. Pareiškėjas neįvykdė informavimo pareigos, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.

11. Pareiškėjo prašymas yra neįrodytas, jame nėra paaiškinimų, kodėl atsakovui skaičiuojamas būtent atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, prie prašymo nepateikti rinkliavos dydį patvirtinantys dokumentai. Be kita ko, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte susidarė atliekos, o pareiškėjas jas priėmė ir sutvarkė.

12. Pareiškėjas Klaipėdos RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti,.

13. Pareiškėjas nurodo, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių, tokią pareigą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Vietinė rinkliava yra privaloma įmoka, kuriai nėra būdingas atlygintinumo požymis, t. y. vietinės rinkliavos mokėjimas nėra apmokėjimas už paslaugas. Remiantis Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsniu bei 16 straipsniu, vietinė rinkliava - tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, kurią moka fiziniai ir juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir kuri įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą.

14. Vietinė rinkliava atsakovui paskaičiuota pagal Nekilnojamo turto registre esančius duomenis. Atsakovas nėra pateikęs Nuostatų 23 ir 24 dalyse nurodytų įrodančių dokumentų bei nesikreipė dėl vietinės rinkliavos kintamosios dalies atleidimo.

15. Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad pastarasis yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir nepaneigus nuosavybės teisės (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.) į nekilnojamą turtą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas pagrįstai pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsakovui mokėjimo pranešimus siuntė turo objekto buvimo vietos adresu, laikytina, kad atsakovas buvo informuotas tinkamai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos 94,10 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, konstatavęs, kad atsakovas nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. kovo 22 d. nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju bei turėjo pareigą mokėti rinkliavą.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam priklausančio turto objekto adresu jokia veikla nėra vykdoma, todėl atliekų nesusidarė ir atsakovas nėra atliekų turėtojas, taip pat tarp pareiškėjo ir atsakovo nebuvo pasirašyta sutartis dėl atliekų tvarkymo.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

21. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-580-1047/2023).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 ir kt.).

23. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie buvo išdėstyti nauja redakcija Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140. Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 4 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys Vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji Vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Savivaldybės tarybos (11 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Administratoriui šias aplinkybes įrodančius dokumentus (23 p.).

Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu.

Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

24. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. AD1-2571 „Dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaravimo“ (toliau – ir Įsakymas) nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, praėjusiais metais nenaudojęs nekilnojamojo turto ir pageidaujantis nemokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, privalo ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pateikti užpildytą nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaraciją ir dokumentus, patvirtinančius elektros energijos ir vandens sąnaudas atitinkamu laikotarpiu, arba sutikimą tuo tikslu tvarkyti asmens duomenis (1 p.). Šio Įsakymo 2 punktu buvo nustatyti bendri nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinantys maksimalūs elektros energijos ir vandens sąnaudų dydžiai: 10 KWh elektros energijos per mėnesį (2.1 p.) ir 1 m3 vandens per nenaudojimo laikotarpį (2.2 p.). Įsakymo 3 punkte buvo nustatyta, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras turi teisę elektros energijos, vandens sąnaudų dydžius laikyti patvirtinančiais nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą, jei maksimalių elektros energijos, vandens sąnaudų dydžių viršijimo priežastį pripažins svarbia. Paprastai svarbia priežastimi laikoma: vandentiekio avarija, elektrinis šildymas, apsaugos signalizacija, nekilnojamojo turto objekto remontas.

25. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi Nuostatus ir Įsakymą, galimą atleidimo nuo pastoviosios dalies tvarką siejo su atitinkamais dokumentais patvirtintomis aplinkybėmis, kad negyvenamajame statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, o galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką siejo su deklaracija, kad nekilnojamojo turto objektu nebus naudojamasi.

26. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Nuostatuose ir Įsakyme nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui prašymo atleisti jį nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo taikyti Nuostatuose numatytą lengvatą ir neskaičiuoti atsakovui kintamosios vietinės rinkliavos dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

27. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam nustatyta tvarka būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti rinkliavos.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), nėra galima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-35-502/2024).

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis