ca8bda13-d1b8-473c-a3c7-e65fd3de5d6e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1040/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S. ir R. S. bei R. V. ir

R. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1599-125/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Logama“, E. S., R. S. , R. V. , R.

V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas AB DnB Nord bankas 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Logama“, E. S. ir

R. S. , R. V. ir R. V. 205 892 Lt negrÄ Å¾into kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1291 ir 14,18 % dydžio palÅ«kanas nuo priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Logama“ ir E. S. 235 815,32 Lt negrÄ Å¾into kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1248 ir 11,82 % dydžio palÅ«kanas nuo priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Logama“ ir E.

S. 390 000 Lt negrÄ Å¾into kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1249 ir 11,10 % dydžio palÅ«kanas nuo priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 2-4).

Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovų UAB „Logama“, E. S. ,

R. S. , R. V. , R.

V. (ne)kilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas už 205 892 Lt; areÅ¡tuoti atsakovų UAB „Logama“ ir E.

S. (ne)kilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas už 625 815,32 Lt. Nurodė, kad už atsakovo UAB „Logama“ prievolių pagal kreditavimo sutartis tinkamÄ Ä¯vykdymÄ Ä¯vairiomis apimtimis laidavo atsakovais traukiami fiziniai asmenys; prievolių įvykdymas taip pat užtikrintas atsakovo UAB „Logama“ (ne)kilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka): bankui įkeista žemės sklypo nuomos teisė, medienos džiovyklos komplektas su katiline, medienos apdirbimo cechas, esantys adresu KurÅ¡laukio g. 14, Gargždai. Atsakovų praÅ¡ymu bankas kelissyk atidėjo palÅ«kanų mokėjimÄ , iÅ¡dėstė/pratęsė kredito grÄ Å¾inimo terminius, tačiau skola vis tiek iÅ¡augo kone iki 1 mln. Lt. IeÅ¡kinio suma apskaičiuota minusavus įkeisto turto vertę, kuri turi tendencijÄ mažėti. Didelė

ieÅ¡kinio suma teismų praktikoje laikoma aplinkybe, kuri per se padidina sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio

teismo 2008 m.. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-583/2008).

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi (b. l. 54-55) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiÅ¡kai, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslÄ â€“ siekį užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , ir vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu.

Atsakovai E. S. ir R. S. atskiruoju skundu (b. l. 59-60) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia proceso teisės normų netinkamu taikymu. PareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nagrinėja hipotekos teisėjas CPK XXXVI skyriuje ir CK nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose nustatyta kitaip (CPK 542 str.). Taigi CPK 542 straipsnis yra speciali norma CPK 144 straipsnio atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-12/2005) iÅ¡aiÅ¡kino, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytina specialioji norma. Todėl skola pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma ypatingosios teisenos tvarka iÅ¡ įkeisto turto, o tik tada, jeigu įkeisto turto nepakanka, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka. IÅ¡ byloje pateiktų 2007 m. vasario 1 d. turto vertės nustatymo pažymos (b. l. 74) ir 2007 m. vasario 19 d. turto identifikavimo ir vertinimo akto matyti, kad įkeisto turto vertė virÅ¡ija prievolių pagal kreditavimo sutartis dydį.

Ieškovas AB DnB Nord bankas atsiliepimu į atsakovų E. S. ir

R. S. atskirÄ jį skundÄ skundo nepripažįsta ir praÅ¡o Klaipėdos apygardos

teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ (b. l. 76-77). Teigia, kad ta aplinkybė, jog pagrindinio

skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepaneigia kreditoriaus teisės inicijuoti atskirÄ civilinį procesÄ , nes procesine prasme teisė į gynybÄ yra absoliuti. Bendra atsakovų skola bankui sudaro 944 754,99 Lt. IeÅ¡kinio suma lygi 831 707,32 Lt, t. y. ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovams dėl įkeitimu (hipoteka) neužtikrintos skolos dalies. Atsakovai E. S. ir R. S. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį visa apimtimi, nors tik dalis nutarties susijusi su Å¡ių atsakovų pareigomis.

Atsakovai R. V. ir R. V. atskiruoju skundu (b. l. 63-64) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų laiduotojų (ne)kilnojamajam turtui, nes atsakovo UAB „Logama“ įkeisto (ne)kilnojamojo turto vertės užtenka patenkinti kreditoriaus reikalavimus.

IeÅ¡kovas AB DnB Nord bankas atsiliepimu į atsakovų R. V. ir R. V. atskirÄ jį skundÄ (b. l. 87-88) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Pasak ieÅ¡kovo, teismų praktika pripažįsta hipotekos kreditoriaus teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kitÄ , hipotekos kreditoriui neįkeistÄ skolininko turtÄ , jei įkeisto turto vertės neužtenka, kad prievolės bÅ«tų įvykdytos, taip pat naudotis kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. 2007 m. vasario 1 d. preliminari iÅ¡vada apie bankui įkeisto turto vertę, viena vertus, neatitinka Å¡iandieninės turto vertės, kita vertus, yra netinkamas įrodymas juridinės galios prasme, nes yra tik informacinio pobÅ«džio dokumentas. IeÅ¡kovas teikia UAB „Lituka ir Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atlikto įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. LL0-90274 (b. l.

89-101). Iš minėtos ataskaitos matyti, kad įkeisto turto likvidacinė vertė 2009 m. kovo mėnesį buvo 695 000 Lt, dar po metų

(2010 m.) įkeisto turto vertė galėjo kristi apie 30 % iki 486 500 Lt. Nekilnojamojo turto kainų kritimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-255/2009) pripažinta visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 p.).

Atsakovai E. S. ir R. S. atsiliepimu į atsakovų R. V. ir

R. V. atskirÄ jį skundÄ (b. l. 80-81) su atsakovų atskiruoju skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis siekiant apginti (užtikrinti) ieÅ¡kovo turtinius interesus. Pažymi, kad bankas 2010 m. pr. kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto (b. l. 82-83). Hipotekos skyrius banko praÅ¡ymÄ patenkino, nutartyje įkeistas turtas įvertintas 2 172 000 Lt (b. l. 84-85). Å i aplinkybė įrodo, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovai praÅ¡o skirti ieÅ¡kovui baudÄ (CPK 95 str.).

Atsakovai R. V. ir R. V. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos naujus įrodymus: PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kad atsakovas UAB „Logama“ įsigijo medienos džiovyklÄ su katiline už 325 000 Lt (b. l. 111), ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijÄ Nr. 00992 (b. l. 112), kad garantas garantuoja bankui 60 % nuo 306 560 Lt dydžio paskolos (t. y. 183 936 Lt). Atsakovai akcentuoja, kad ieÅ¡kovo pateiktoje UAB „Lituka ir Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atliktoje įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-90274 įvertinta tik dalies įkeisto turto – medienos apdirbimo cecho – vertė, o ieÅ¡kovui taip pat yra įkeista medienos džiovykla su katiline. Be to, nustatyti įkeisto turto vertę galima parduodant turtÄ , todėl nebÅ«tinai tai turi bÅ«ti UAB „Lituka ir Ko“ nurodyta likvidacinė turto vertė.

Atsakovai E. S. ir R. S. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos naujus įrodymus: Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 40-1N/2010, 46-2N/2010, 47-2N/2010, 48-1N/2010, 49-1N/2010, 50-2N/2010, kopijas (b. l. 117-129). Hipotekos skyrius iÅ¡vardintomis nutartimi areÅ¡tavo ir įpareigojo UAB „Logama“ už skolÄ perduoti bankui žemės nuomos teisę bei 345 151 Lt vertės įrengimus, o medienos apdirbimo cechÄ nutarė parduoti iÅ¡ varžytinių.

IeÅ¡kovas AB DnB Nord bankas 2010 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų praÅ¡ymus dėl įrodymų prijungimo (b. l. 134-135). Pabrėžia, kad garanto atsakomybė subsidiarinė; jÄ galima taikyti, jeigu nepavyksta atgauti skolos iÅ¡ pagrindinio skolininko arba pagal kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus: laidavimÄ , įkeitimÄ (hipotekÄ ). Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Logama“ nusipirko medienos džiovyklÄ su katiline už 325 000 Lt, nepatvirtina, kad bankui įkeisto turto vertė yra didesnė, negu nurodyta UAB „Lituka ir Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atliktoje įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-90274. Atsakovai nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad džiovykla su katiline yra tose patalpose, kurios įkeistos bankui, arba kad džiovykla su katiline įkeistos bankui. Net jei džiovykla su katiline yra bankui įkeisto nekilnojamojo turto sudedamoji dalis, UAB „Lituka ir Ko“ kompleksiÅ¡kai vertino visÄ Ä¯keistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įskaitant inžinerinę įrangÄ , medienos apdirbimo cechÄ , garažus ir kt. PrieÅ¡tarauja atsakovų argumentui, kad pasinaudoti laidavimu bankas gali tik tada, jeigu įkeisto turto nepakako padengti skolÄ . Laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais bÅ«dais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu bÅ«du naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-265/2010). Teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2010). Hipotekos skyriaus nutartys sudaro pagrindÄ pradėti priverstinį vykdymo procesÄ , bet neįrodo, kad priverstinis skolos vykdymas prasidėjo.

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK

329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , įvertinusi skundų, atsiliepimo į juos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, kurios reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais eiliÅ¡kumo ir dėl įkeisto turto vertės, mažinančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastÄ ar paneigiantį jų taikymo bÅ«tinybę.

Aptariamu atveju kredito gavėjo prievolių įvykdymas yra užtikrintas trimis būdais: hipoteka, laidavimu, garantija. CK

6.70 straipsnio 1 dalis sako, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrintas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja CK IV knygos normos. Taigi CK 6.70 straipsnio 1 dalis pateikia pavyzdinį (nebaigtinį) sÄ raÅ¡Ä prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, bet nereglamentuoja pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais eiliÅ¡kumo.

Tas pats pasakytina ir apie CPK. CPK V dalis, į kuriÄ Ä¯eina CPK 542 straipsnis, priklauso ypatingosios teisenos skyriui. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su tomis iÅ¡imtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Vadinasi, ypatingosios teisenos taisyklės yra specialios normos ginčo teisenos taisyklėms, tačiau ypatingosios teisenos taisyklės taikomos vietoj bendrųjų normų ne visais atvejais, o tik tais, kai jos įtvirtina iÅ¡imtis ar papildymus iÅ¡ ginčo teisenos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-523/2005), 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-201/2007) iÅ¡aiÅ¡kino, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 542 str.).

Hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė, todėl ji priklauso nuo pagrindinės prievolės  (CK 4.170 str. 1 d., 4.174 str. 1 d.). Jeigu byloje kyla ginčas,

susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, nagrinėtinas ieÅ¡kininės teisenos tvarka [...], o tokiÄ civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas gali stabdyti hipotekos procedÅ«ras taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Kadangi ypatingosios teisenos taisyklės, susijusios su hipoteka, nenumato jokių iÅ¡imčių ar papildymų taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl specialiosios ir bendrosios teisės normų kolizijos nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teisės aktai nenumato pasinaudojimo keliais skirtingais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais eiliškumo ir kreditorius jais gali pasinaudoti savo nuožiūra.

Kalbant apie įkeistų daiktų vertę, pažymėtina, kad ieÅ¡kinio suma – vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , bet sprendžiant minėtÄ klausimÄ nesprendžiamas ieÅ¡kinio ir jo dydžio pagrįstumo klausimas. Iki trečiosios civilinio proceso stadijos pabaigos (bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės) teismas negali nuspręsti, ar ieÅ¡kinio suma apskaičiuota pagrįstai, o jeigu ne – atitinkamai sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ arba, remdamasis tuo, kad ieÅ¡kinio suma mažintina, o sumažinus iki, teismo nuomone, pagrįstos sumos, per maža, kad pagrįstų grėsmę įvykdyti teismo sprendimÄ (CPK 144 str. 1 d.), apskritai atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nepažeidė proceso teisės normų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundai atmetami kaip de jure nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Alė Bukavinienė

                                                                                                                       Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                      Kazys Kailiūnas