ca8b5d73-e4ef-4e7c-ad73-8ebf8c90cb59 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1952-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07483-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 24 d.        Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (pareiÅ¡kėjo) A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

C. skundus dėl antstolio V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03882. Teismas n u s t a t ė :  I. Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis teisinės gynybos į apeliacinės instancijos teismÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.PareiÅ¡kėjas A. C. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria dalis bylos pagal pareiÅ¡kėjo skundus dėl antstolio veiksmų buvo nutraukta, kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundai atmesti.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – stabdyti visus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki Å¡io skundo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimo, kadangi tai pažeidžia jo teisę į teisminę gynybÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui A. C. 7 kalendorinių dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties trÅ«kumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog už praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur arba 38 Eur žyminis mokestis, jei pareiÅ¡kimas paduodamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones mokėtina žyminio mokesčio suma yra 38 Eur. CPK 83 straipsnio 3 dalyje, 84 straipsnyje teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, taip pat įvertinęs pareiÅ¡kėjo prie atskirojo skundo pridėtus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti iÅ¡ viso 10 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, o nuo likusios žyminio mokesčio sumos (iÅ¡ viso 28 Eur) pareiÅ¡kėjÄ atleido.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Teismas nustatė, jog iš pareiškėjo pateikto skundo neįmanoma suvokti, kokias aplinkybes pareiškėjas norėjo aprašyti. Įvertinęs pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir procesinį elgesį, pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui jo teisę pasirūpinti teisine pagalba arba teisiniu atstovavimu, kreipiantis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis, 161 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantas A. C. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir patenkinti atskirojo skundo reikalavimus. Skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: pareiÅ¡kėjas nukentėjo nuo banko ir antstolio neteisėtų bei nesÄ Å¾iningų veiksmų ir patyrė labai didelę žalÄ , jo turtas buvo parduotas už labai maÅ¾Ä kainÄ (dvigubai mažesnę nei reali rinkos kaina) ir jis ne tik prarado savo turtÄ , bet dar liko skolingas bankui labai didelę 61 433,00 Eur sumÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjui gyvybiÅ¡kai svarbus turtas negalėjo bÅ«ti areÅ¡tuojamas ir parduodamas už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ . Vartotojams sudarant kredito sutartis dėl nekilnojamojo turto turi bÅ«ti užtikrinta aukÅ¡to lygio apsauga, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas bÅ«tų tinkamai įvertintas, kad bÅ«tų gauta geriausia rinkos sÄ lygomis įmanoma kaina už nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriuo naudotis pareiÅ¡kėjui atimta teisė. Nurodo, jog skundžiama nutartis apsunkina pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių gynybÄ .

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje buvo nukentėjęs asmuo, nes jo sÄ skaitos ir turtas antstolio ir banko buvo nepagrįstai areÅ¡tuoti;visi neteisėti antstolio veiksmai turi bÅ«ti skubiai stabdytini. Nurodė, jog ginčas su banku tęsiasi jau beveik 8 metus, per tÄ laikÄ ginče su banku (antstoliu) pareiÅ¡kėjas dalyvavo labai dideliame skaičiuje bylų, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo mokėjęs žyminių mokesčių. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju laikytinas vartotoju, todėl turi bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teigia, jog nurodytos aplinkybės teismui buvo pakankamas pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėjimo, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė;nesutinka su teismo argumentais, jog skundas suraÅ¡ytas netaisyklinga kalba, taip pat, jog neįmanoma suvokti skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių sÄ sajos su ginčo byla bei iÅ¡dėstytų reikalavimų. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas jau beveik deÅ¡imt metų dėl jo pažeistų teisių gynybos dalyvauja įvairiose ginčo bylose, todėl skundÄ surašė laikantis proceso taisyklių.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas gavo pakoreguotÄ 2018-04-03 dienos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1104-6094 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Nurodė, jog buvo informuotas, kad pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba gali bÅ«ti teikiama tik dvejose bylose, o už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka tik 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Kadangi pareiškėjas šiuo metu dalyvauja labai dideliame skaičiuje bylų, pareiškėjas negali kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir šioje byloje, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė terminÄ apelianto A. C. teikiamo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė kokius skundo trÅ«kumus apeliantas turi paÅ¡alinti, tam kad bÅ«tų galima priimti skundÄ nagrinėjimui.

Apeliantas su pirmos instancijos teismo nustatytais trÅ«kumais nesutinka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ . Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiÅ¡kinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamÄ jį aktÄ bÅ«tų galima apskųsti bent vienam aukÅ¡tesnės instancijos teismui;

įstatyme turi bÅ«ti įtvirtinta ne tik proceso Å¡alies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamÄ jį aktÄ bent vienos aukÅ¡tesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukÅ¡tesnės instancijos teismui iÅ¡taisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008).Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, galimi tam tikri Å¡ios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v.

Jungtinė Karalystė). Svarbiausia, kad jie nesuvaržytų asmens teisės į teismÄ tokiu bÅ«du ar apimtimi, kad bÅ«tų pažeista Å¡ios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismÄ apribojimai bus suderinami su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi tik tuo atveju, jeigu atitiks teisėtÄ tikslÄ ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v.

PrancÅ«zija). Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingÄ teisę kreiptis į teismÄ (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (1968 m. liepos 23 d. sprendimas Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ).

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams). Pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (2006 m. kovo 29 d. sprendimas Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis numato, jog teisingumÄ Lietuvoje vykdo tik teismai.

Teisė kreiptis į teismÄ realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Asmens konstitucinė teisė į tinkamÄ teismo procesÄ suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ Ä¯statymu nustatyti Konstitucijos normas ir principus atitinkantį bylų nagrinėjimo teisme procesÄ ; įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos 117 straipsnyje nustatytų reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo principų.

Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiÅ¡kiai reglamentuoja specialiÄ tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti minėtÄ savo teisę. CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bet kuris teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus. Procesiniame dokumente, taip pat ir atskirajame skunde, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotas procesinio dokumento dalykas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , bei įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliacinių skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje.

Apeliaciniame / atskirajame skunde taip pat turi bÅ«ti nurodyta konkreti skundžiama sprendimo dalis, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas apelianto praÅ¡ymas (apeliacinio skundo dalykas) bei aplinkybės ir argumentai, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ (apeliacinio skundo pagrindas). Reikalavimai apeliacinės instancijos teismui turi bÅ«ti susiję su skundžiama nutartimi, t. y. asmuo skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pagal CPK 337 straipsnį, turi teisę praÅ¡yti: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. suformuluoti atskirojo skundo reikalavimÄ (CPK 306 straipsnio 1dalies 5 punktas).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarta nutraukti bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo 2018 kovo 6 d. skundo bei atmesti likusius pareiÅ¡kėjo A. C. (2018 m. vasario 27 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 3 d.) skundus dėl antstolio V.

M. veiksmų. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties praÅ¡o panaikinti 2018 m. balandžio 12 d. nutartį ir patenkinti atskirojo skundo reikalavimus; taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai pažymėtai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus (vykdymÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , perdavimÄ , iÅ¡keldinimÄ ) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki Å¡io skundo ir Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos; atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirojo skundo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybÄ ; remiantis CPK 186 straipsnio nuostatomis primti į Å¡iÄ civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjo naujus paaiÅ¡kinimus (ir priedus) ir patenkinti pareiÅ¡kėjo skundų reikalavimus.

Nustatyta, jog pareiškėjo atskirajame skunde pateiktas visų pareiškėjo bylų aprašymas, skundo reikalavimai nesukonkretinti ir neapibrėžti.Išaiškintina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat kitos pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos bylos nėra šios apeliacijos objektas, nes šioje byloje yra nagrinėjamas apelianto skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjo atskirojo skundo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.Teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus (ieškinio dalykus).

Tokių ieÅ¡kovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio dalykas paÅ¡alina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų (ieÅ¡kinio dalykų) nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

Vadovaujantis Å¡iais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad alternatyvių reikalavimų formulavimas yra galimas, ir, jiems esant, jų suformulavimas procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje yra privalomas. PrieÅ¡ingu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad yra galimybė priimti alternatyvų sprendimÄ .Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiga suformuluoti aiÅ¡kų skundo dalykÄ (reikalavimÄ ), nurodyti konkretų skundo pagrindÄ tenka pačiam pareiÅ¡kėjui. Tinkamas atskirojo skundo suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir pareiÅ¡kėjo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Å alys negali reikalauti galutinio sprendimo perz?iu?re?jimo, vien tik de?l naujo ginc?o i?vertinimo, skunde neapibrėžiant pačios bylos esmės (ang. material scope). Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas procesinio dokumento dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikÅ¡mingas ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, teikiant atsikirtimus į jiems pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pat užtikrina teisę į teisėtÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ .Dar vienas iÅ¡ tinkamo kreipimosi teisminės gynybos teisės įgyvendinimo reikalavimų yra žyminio mokesčio už procesinį dokumentÄ sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar iÅ¡duodamų procesinių dokumentų iÅ¡laidas, tokiu bÅ«du perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo iÅ¡laidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Ä®statymas gina abi proceso Å¡alis, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkcijÄ â€“ saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų pareiÅ¡kimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.Minėta, jog atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – stabdyti visus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki Å¡io skundo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimo, kadangi tai pažeidžia jo teisę į teisminę gynybÄ .CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdeÅ¡imties eurų žyminis mokestis. Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas pateiktas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones mokėtina žyminio mokesčio suma yra 38 Eur.

Aptariama teisės norma yra imperatyvi.Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingÄ dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei bÅ«tinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ CPK įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl Å¡ių institutų paskirties ir jų taikymo ne kartÄ pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad Å¡i padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010).

Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigÄ sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties pateikęs praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuformulavo aiÅ¡kaus praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiÅ¡kėjo bloga turtinė padėtis yra laikina, taip pat, jog yra konkrečių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad per tam tikrÄ laikÄ Å¡i padėtis pagerės. Ir nors atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui nustatyti trÅ«kumai, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nesant pagrindų atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas turėjo svarstyti dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

Minėta, jog pareiÅ¡kėjui nepateikus duomenų, jog jo finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl galimybės atidėti pareiÅ¡kėjui žyminio mokesčio sumokėjimÄ . IÅ¡aiÅ¡kintina, jog remiantis žyminio mokesčio atidėjimo institutu Å¡alys nėra atleidžiamos nuo tokio mokesčio mokėjimo, nes žyminio mokesčio mokėjimas yra nukeliamas į ateitį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti iÅ¡ dalies (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti iÅ¡ viso 10 Eur dydžio žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nuo likusios žyminio mokesčio sumos (iÅ¡ viso 28 Eur) pareiÅ¡kėjÄ atleidžiant.PareiÅ¡kėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 10 Eur žyminio mokesčio suma.

Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad turėtų bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nes skundo reikalavimai kilo tik iÅ¡ nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sÄ lygų taikymo. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo taip pat remiasi CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodydamas, kad jo turtas buvo parduotas už labai maÅ¾Ä kainÄ , pareiÅ¡kėjas liko skolingas bankui labai didelę sumÄ , jo ginčas su banku tęsiasi jau beveik aÅ¡tuonerius metus, per šį laikÄ pareiÅ¡kėjas dalyvavo dideliame skaičiuje ginčo bylų, kuriose nebuvo mokėjęs žyminių mokesčių.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjui nemokėti viso žyminio mokesčio už atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su minėtais atskirojo skundo argumentais.CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo. IÅ¡aiÅ¡kintina, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys, atitinkantys vartotojo statusÄ , atleidžiami tuo atveju, jeigu ieÅ¡kiniu ginčija jiems taikomas nesÄ Å¾iningas sutarties sÄ lygas, kurių nustatymo kriterijai apibrėžti CK 6.2284 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundžia jo manymu neteisėtus antstolio veiksmus ir praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – stabdyti visus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki Å¡io skundo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto procesinio dokumento pobÅ«džio, turinio ir formuluojamo reikalavimo matyti, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiÅ¡kėjas siekia įrodyti neteisėtus antstolio veiksmus, o ne kredito sutarties nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nėra sumokėjęs jokios dalies žyminio mokesčio, nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 83 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė visiÅ¡kai atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog sunki pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis ateityje pagerės. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs faktines bylos aplinkybes įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti 10 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo kitos žyminio mokesčio dalies pareiÅ¡kėjÄ atleisdamas.

Tokia pirmos instancijos teismo nutartis atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Teismas vertina, jog pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ ir inicijuodamas teisminį procesÄ , taip pat žinodamas, jog pirmosios instancijos procesinį sprendimÄ gali tekti skųsti apeliacine tvarka, elgdamasis rÅ«pestingai, turėtų sukaupti bent dalį sumos, reikalingos žyminiam mokesčiui sumokėti. PareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, kad jo ginčas su banku tęsiasi jau beveik aÅ¡tuonerius metus, nepaneigia pareiÅ¡kėjo pareigos tinkamai įgyvendinti kreipimosi į teismÄ sÄ lygas, taip pat ir įstatymo nustatyto žyminio mokesčio už teikiamus procesinius dokumentus mokėjimÄ .Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde iÅ¡dėstytas subjektyvus žyminio mokesčio mokėjimÄ reglamentuojančių CPK normų vertinimas nepaneigia reikalavimo sumokėti CPK 80 straipsnyje numatyto dydžio žyminio mokesčio už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirojo skundo argumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatydamas atskirojo skundo trÅ«kumus nesilaikė teisės aktų reikalavimų ar skundo priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė tik formaliai. Netenkinančio procesinio sprendimo priėmimas savaime nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir subjektyviais motyvais siekia užkirsti pareiÅ¡kėjui teisę į apeliacinį procesÄ . Tinkamai bylÄ paruoÅ¡ti apeliaciniam nagrinėjimui yra pirmosios instancijos pareiga.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimÄ , nurodydamas, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, p. 20, par. 61;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remiantis nurodytu, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nustatė pakankamÄ terminÄ atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).IÅ¡aiÅ¡kintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį atskirÄ jį skundÄ ir taip apginti savo pažeistas teises teisme, nes kaip jau minėta asmens teisė kreiptis į teismÄ (CPK 5 straipsnis) nėra absoliuti ir negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas atskirojo skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti jau yra pasibaigęs, apeliantui A. C. nustatytinas naujas 7 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties trÅ«kumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje, paÅ¡alinti bei žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: apelianto A. C. atskirojo skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti pareiÅ¡kėjui A. C. naujÄ 7 kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trÅ«kumus.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                    Rūta Petkuvienė