ca8aa67c-d9cd-4f58-bc74-c81fac740eb0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla Nr      Skundas Nr. II-409-806/2017      Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02440-2017-1 (S)       Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4;        21.3.3 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Ninai Kolesnikovai,dalyvaujant pareiškėjui R. M.,asmeniui, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, V.

M.,jos gynėjui advokatui Algimantui Å indeikiui,skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios Institucijos atstovei L. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), skundÄ dėl VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. T. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena V.

M., jos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariate gautas R. M. pareiÅ¡kimas dėl administracinės teisenos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį ir 183 straipsnį, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name, 2016 m. gruodžio 2 d. nuo 23 val. kaimynė V. M., bÅ«dama girta, bendro naudojimo patalpose, o taip pat savo bute, nakties metu garsiai Å¡aukė, rėkė, keikėsi, garsiai leido muzikÄ , daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius, laikė atidarytas bendro naudojimo duris į laukÄ ir Å¡aldė patalpas, kitokiu elgesiu kėlė triukÅ¡mÄ ir trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį iki 2016 m. gruodžio 3 d. 2 val. Neapsikentęs girtos V.

M. keliamo triukÅ¡mo drausminti jos atėjo kaimynas A. E. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto. Kaimynas kelis kartus skambino V. M. į butÄ , tačiau durų niekas neatidarė. Nesiliaujant triukÅ¡mui tas pats kaimynas vėliau atėjo dar kartÄ su sÅ«numi. Po ilgo skambinimo į V. M. buto duris ji į laiptinę išėjo girta ir atidarė duris, bandė aiÅ¡kinti kažkÄ kaimynui, tačiau dėl girtumo tik Å¡aukė ir visus keikė. Tuo metu A. E. su sÅ«numi užėjo į V. M. butÄ , iÅ¡jungė muzikÄ ir įspėjo V.

M., kad liautųsi triukÅ¡mavusi nakties metu. Kaimynui iÅ¡jungus muzikÄ ir išėjus atgal į savo butÄ , girta V. M. laiptinėje ir kitose bendro naudojimo patalpose pradėjo garsiai Å¡aukti ir keikti jÄ tramdžiusį kaimynÄ ir jo sÅ«nų. Laiptinėje ir bendro naudojimosi patalpoje nakties metu V. M. Å¡aukė frazes su necenzÅ«riniais žodžiais (nurodytos pareiÅ¡kime), keikė ir patį R. M. bei jo žmonÄ . Nakties metu 2016 m. gruodžio 3 d., 1 val., V. M. keikdama, Å¡aukdama ir rėkdama ne tik, kad trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį bet ir vieÅ¡oje vietoje iÅ¡keikė pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ ir kaimynÄ A.

E. su sÅ«numi. Už minėtus V. M. veiksmus – Å¡aukimÄ , garsų rėkimÄ , muzikos leidimÄ gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, beldimÄ , sienų ir radiatorių daužymÄ R. M. prašė patraukti jÄ administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, o už necenzÅ«rinių žodžių vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, įžeidinėjimÄ , trikdant žmonių rimtį, grasinimus nužudyti ir susidoroti – patraukti jÄ administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kimo tyrimo metu surinktus duomenis (R.

M. pareiÅ¡kimÄ , jo žmonos T. P. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėjo kaimyno A. E. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , V. M. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėjo pateiktus vaizdo ir garso įraÅ¡us) 2016 m. gruodžio 30 d. V. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pasiÅ«lyta sumokėti 2 eurų baudÄ , konstatavus, kad ji 2016 m. gruodžio 2 d. apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muzikÄ , tuo trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 183 straipsnio 1 dalyje.

BaudÄ V. M. sumokėjo.2017 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 10-AT1-348 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja L. T. nutraukė R. M. pareiÅ¡kimo pagrindu pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo teisenÄ V. M. atžvilgiu pagal požymius nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnyje (iki 2017 m. sausio 1 d. analogiÅ¡kas pažeidimas buvo numatytas ATPK 174 straipsnyje), nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarime nurodyta, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ nustatyta, kad trÅ«ksta objektyvių ir neginčytinų duomenų, jog V. M. savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 481 straipsnyje. Byloje trÅ«ksta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. bÅ«tų padariusi administracinį nusižengimÄ , kitų liudininkų, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ , patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, nenustatyta, vaizdo įraÅ¡o nėra, o administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.2017 m. vasario 8 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L. T. 2017 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-348. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog tyrėja L. T., nagrinėdama jo pareiÅ¡kimÄ , neįvykdė ATPK 248 straipsnio bei atitinkamai po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimų, klaidingai kvalifikavo V. M. veiksmus bei nesurinko objektyvių įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiÅ¡kimo turinyje nurodytas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas prašė skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjo teigimu, V. M. veiksmai, kai ji, bÅ«dama girta, keikėsi bendro naudojimo patalpose, daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius, laikė atidarytas bendro naudojimo duris į laukÄ , Å¡aldė bendro naudojimo patalpas bei jose buvusias gėles atitinka tiek ANK 481 straipsnio dispozicijÄ , tiek pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 174 straipsnio dispozicijÄ . 2017 m. kovo 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiÅ¡kėjo R.

M. skundÄ tenkino, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L. T. 2017 m. sausio 9 d. nutarimÄ Nr. 10-AT1-348 panaikino ir bylos medžiagÄ grÄ Å¾ino papildomam tyrimui.2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. T. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, konstatuota, jog, atlikus papildomus tyrimo veiksmus, trÅ«ksta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad V.

M. savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnyje ir ANK 115 straipsnyje. Nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. M. nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. T. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir V.

M. už teisei prieÅ¡ingus veiksmus laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. 23 val. iki 2016 m. gruodžio 3 d. 2 val. patraukti administracinėn atsakomybėn bei paskirti jai administracinę nuobaudÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, tyrėja visų pirma vadovaujasi liudytojų A. E. ir A. E. parodymais, jog jie negirdėjo, kad V. M. bÅ«tų keikusis ar Å¡aukus laiptinėje, tačiau, pareiÅ¡kėjo vertinimu, tokie liudytojų parodymai niekaip nepaÅ¡alina V. M. atsakomybės dėl jos įvykdyto administracinio nusižengimo pagal ANK 481 straipsnį.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o vadovautis tiek jo paties, tiek liudytojos T. P. nuosekliais parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad V. M. Å¡aukti ir keiktis bendro naudojimo patalpose – laiptinės ketvirto aukÅ¡to hole, pradėjo tik tuomet kai kaimynas A. E. ir jo sÅ«nus A. E. iÅ¡jungė muzikÄ ir išėjo atgal į savo butÄ , o kadangi liudytojo A. E. butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienu aukÅ¡tu žemiau negu V. M. ir papildomai atskirtas dvejomis laiptinės holų durimis, trejomis mÅ«rinėmis sienomis, betonine perdengimo plokÅ¡te ir paties liudytojo A.

E. buto seifo tipo apsauginėmis durimis, todėl visiškai natūralu, kad A. E. ir A. E. neblaivios V. M. keiksmažodžių negirdėjo, viso neblaivios V. M. neleistino elgesio ir veiksmų nematė, kadangi buvo toli nuo įvykio vietos ir, kaip minėta, atskirti namo konstrukcijų – sienų ir trejų durų, tarp kurių vienos yra „šarvo“ su garso izoliacija. Neblaivios V. M. žeminančius veiksmus buvo priversti stebėti ir girdėti R. M. ir T. P., kurių butai yra šalimai V. M. buto, esančio tame pačiame laiptinės hole.

PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas A. E. apklausiamas pakartotinai, praėjus daugiau kaip pusei metų, paaiÅ¡kino, jog nelabai tiksliai viskÄ prisimena ir toliau nurodo, kad jam su tėčiu iÅ¡jungus muzikÄ ir grįžus į savo butÄ , jis negirdėjo, kad V. M. bÅ«tų keikusis ar Å¡aukusi. Tokie liudytojo A. E. parodymai, pasak R. M. suponuoja tai, kad tyrėja L. T. didesnę svarbÄ turėjo teikti Å¡io liudytojo parodymams duotiems per pirmÄ jÄ jo apklausÄ , kurioje jis nedviprasmiÅ¡kai parodė, kad girdėjo V.

M. keliamÄ triukÅ¡mÄ bendro naudojimo patalpose, kas sustiprina įrodymus, jog V. M. bÅ«dama girta, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, Å¡aukė ir atliko kitus vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡ingus veiksmus, kurie nuosekliai nurodyti tiek jo, R. M. pareiÅ¡kime, tiek jo bei T. P. parodymuose. PareiÅ¡kėjo vertinimu, tyrėjos nurodyta aplinkybė, jog papildomam bylos iÅ¡tyrimui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai durų neatidarė ir jų apklausti nepavyko, neturėtų bÅ«ti priskirta prie tų, kurios svarbios V.

M. kaltei paneigti. R. M. teigimu, tyrėja L. T. nurodo ir tai, kad 2017 m. balandžio 25 d. tikslindama įvykio aplinkybes apklausė butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 40 gyventojus, kurių vienas iÅ¡ jų parodė, kad girdėjo V. M. triukÅ¡mÄ nakties metu, bet negali atkartoti žodžių, o kitas negirdėjo. Tokias aplinkybes policijos pareigÅ«nė taip pat nurodo nutarime prie aplinkybių, kurios jos manymu svarbios teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir jomis vadovaudamasi priima sprendimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ .

PareiÅ¡kėjas su tuo taip pat kategoriÅ¡kai nesutinka, kadangi tokios aplinkybės, pasak jo, nei kažkaip ypatingai paneigia, nei kitaip Å¡alina V. M. atsakomybę už netinkamÄ elgesį, kurį matė ir girdėjo tiek pats pareiÅ¡kėjas R. M. ir T. P.. R. M. atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto I. C. gyvena visiÅ¡kai kitame aukÅ¡te, kurio butÄ nuo V. M. neteisėtų veiksmų padarymo vietos skiria dvi laiptinės holų durys, mÅ«rinės namo sienos, betoninis perdengimas, Å¡arvuotos metalinės (duomenys neskelbtini) buto durys, o pats butas randasi prieÅ¡ingoje namo pusėje t. y. namo pietrytinėje pusėje, kai tuo tarpu V.

M. butas ir laiptinės holas esantis Å¡alia (duomenys neskelbtini) butų yra Å¡iaurinėje namo dalyje ir kitame aukÅ¡te. Todėl visiÅ¡kai tikėtina, kad per tokį atstumÄ , nakties metu, miegantys asmenys, Å¡iuo atveju liudytojas I. C. galėjo ir negirdėti V. M. iÅ¡sakytų keiksmažodžių ir triukÅ¡mavimo, kuriuos girdėjo tame pačiame laiptinės hole buvę R. M. ir T. P.. PareiÅ¡kėjas R. M. nesutinka ir su pareigÅ«nės L. T. iÅ¡vada, kad R. M. kaip fizinio asmens, o ne vieÅ¡ojo administravimo funkcijas vykdančio pareigÅ«no padarytos fotonuotraukos dėl pareiÅ¡kėjui priklausančios gėlės suÅ¡aldymo ir turtinės žalos padarymo negali bÅ«ti laikomos tinkamu įrodymu, kadangi nuotraukos darytos pareiÅ¡kėjo mobilaus ryÅ¡io telefono aparatu ir kitais vaizdÄ fiksuojančiais įrenginiais, o juose užfiksuotÄ vaizdÄ bylos medžiagos duomenimis patvirtina tiek jis pats, tiek T.

P., todėl byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) yra teisėti ir į juos turi būti atsižvelgta. R. M. nuomone, remiantis pateikiamais bylos duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, neabejotinai galima konstatuoti, kad V. M. veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms nuostatoms. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, V. M. atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 174 straipsnį.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L. T. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o pastarojo netenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teisingai.PareiÅ¡kėjas R. M. apklausiamas teisme parodė, jog visus argumentus iÅ¡dėstė pareiÅ¡kime. Jo manymu, priimant sprendimÄ byloje, buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, netinkamai pritaikytos normos, bylos aplinkybės neatskleistos. Kalbant konkrečiai apie įvykį, 2016 m. gruodžio 2 d. nuo 23 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ iÅ¡ bendro naudojimo patalpų – vieÅ¡osios vietos – koridoriaus.

TriukÅ¡mas vyko iki 2016 m. gruodžio 3 d., 2.30 val. Vaizdo medžiaga yra prijungta. Kai jis išėjo į bendro naudojimo patalpas, triukÅ¡mas buvo didelis, sklido iÅ¡ V. M. buto. Norėjo kviesti policijÄ . Tuo metu atėjo kaimynai, gyvenantys apačioje. V. M. buto durų niekas neatidarė, garsiai sklido keiksmažodžiai, girdėjosi kad V. M. neblaivi. Sprendžiant klausimÄ , ar kviesti policijÄ , V. M. atidarė duris. Kai V. M. atidarė duris, kaimynai pastÅ«mė jÄ , įėjo į vidų, iÅ¡jungė muzika ir išėjo.

Tai vyko 1 val. nakties, vidury savaitės. Po kelių minučių visi V. M. veiksmai atsinaujino. Pasipylė keiksmažodžiai ir jų atžvilgiu ir kaimynų, kurie jÄ ramino, atžvilgiu. Jis pats girdėjo keiksmažodžius, juos girdėjo ir jo žmona, ir kiti. AntrÄ kartÄ išėjus kaimynams, V. M. nenurimo, pasipylė antra lavina keiksmažodžių. Jis ir žmona turėjo iÅ¡kentėti neblaivios V. M. veiksmus, durų trankymÄ , iki ryto negalėjo miegoti. Buvo padaryta ir turtinė žala, kadangi buvo atidarytos balkono durys, suÅ¡alo ir nuvyto gėlė, auginama bendro naudojimo patalpoje.

Šiaip bendro naudojimo patalpose visada buvo pliusinė temperatūra. Byloje yra pateikti gėlės įsigijimo dokumentai. Apibendrinant V. M. veiksmus, mano, kad buvo ne tik rimties sutrikimas nakties metu, bet ir pažeidimai susiję su nedideliu chuliganizmu. Buvo pažeistos jų teisės. Niekas neturi teisės įžeidinėti kitų asmenų teisių. Kiekvienas pilietis turi savo pareigas. Pažeidėjai turi būti pritaikyta sankcija. Dėl ilgo V. M. piktnaudžiavimo alkoholiu ir abstinencijos policija yra kviesta apie 20 kartų.

TÄ kart taip pat buvo pasirengę kviesti policijÄ , bet kaimynai nuramino V. M., todėl nekvietė. Kaimynai, kurie girdėjo necenzÅ«rinius žodžius, tai jis, R. M., jo žmona T. P., A. E. ir A. E.. A. E. ir A. E. konkrečių žodžių negirdėjo, girdėjo tik triukÅ¡mÄ per sienas, nes jie išėjo, bet konkrečiai keiksmažodžius girdėjo jis, R. M. ir T. P.. Kiti patvirtina, kad triukÅ¡mas buvo. Konflikto tarp jo ir V. M. nebuvo, jis – nukentėjusioji Å¡alis, buvo išėjęs į koridorių, incidentas truko 3 valandas, per tÄ laikÄ ne kartÄ teko iÅ¡eiti į koridorių.

Pirmoje incidento stadijoje visi keiksmažodžiai buvo skirti jam ir T. P., antroje stadijoje – atėjo kaimynai, kuriuos dėl tautybės įžeidinėjo, trečioje stadijoje V. M. ir kaimynus, ir juos įžeidinėjo. Antroje stadijoje jis ir T. P. koridoriuje nebuvo. Jų buto durys buvo praviros ir jie viskÄ fiksavo. Visi keiksmažodžiai gerai girdėjosi ir bute.Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ atstovė, L. T., teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo nuvykta aktualiu adresu, pabendrauta su kaimynais, kaimynai nieko negirdėjo, E., atrodo, irgi ne, jau nepamena.

Nebuvo patvirtintos aplinkybės. T. P. paaiÅ¡kinimas ir pareiÅ¡kimas buvo analogiÅ¡ki, pačios raÅ¡yti. Yra metrologijos centro užklausimas, kokia temperatÅ«ra buvo. Nebuvo nustatyta, ar tinkamai prižiÅ«rėta gėlė, galėjo bÅ«ti skersvėjis. Nėra duomenų, kad gėlė nuÅ¡alo dėl V. M. veiksmų.Asmuo, kurį praÅ¡oma patraukti administracinėn atsakomybėn, V. M., teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog R. M. stebi juos per kameras. Ji miegojo, jos muzikinis centras buvo įjungtas. E.buvo vienÄ kartÄ atėjęs, paprašė padaryti tyliau, ji atsiprašė, nes buvo užmigusi, paprašė jo centrÄ iÅ¡jungti.

Po to E. sÅ«nus atėjo ir iÅ¡jungė. Jokio konflikto nebuvo. 20 metų gyvena su E., jokių konfliktų neturėjo. Jokių etapų nebuvo. Ä®raÅ¡as muzikos, kur posėdžio metu norėjo paleisti R. M., buvo darytas dienos metu. R. M. viskÄ sumaiÅ¡o. Dėl jos muzikinio centro E. vienÄ kartÄ atėjo, paprašė iÅ¡jungti, nes centras sugedęs. PareiÅ¡kėjo koridoriuke nebuvo. TÄ naktį pareiÅ¡kėjas į koridorių nebuvo išėjęs. Kaimynai iÅ¡jungė ir išėjo. Kamera jų laiptinėje kai R.

M. reikia, veikia, kai jam nereikia, tai ir neveikia. Jai sugedo sveikata dėl nuolatinių skundų. Visi kaimynai jÄ palaiko. Anksčiau gyveno draugiÅ¡kai su kaimynais. Dabar kaimynai net bijo kalbėti. Vasario 16 d. prasidėjo konfliktas su R. M.. R. M. grasino antstoliais, jis nustÅ«mė jos vaiko klasiokę, dėl to, kad vaikai pažeidė jo, R. M., asmeninę erdvę. Mergaitė buvo nustumta nuo laiptų, jai uždrausta ateiti. R. M. kiÅ¡asi į jų asmeninį gyvenimÄ , kai konfliktuoja su sugyventiniu.

Čia yra kerÅ¡tas, neapykanta iÅ¡ R. M. pusės. Gėlė – rojaus obuoliukai, buvo palikta be priežiÅ«ros. Egzotinė gėlė, lepi, po truputį gelto. Koridoriuje yra Å¡ilta. Liudytoja T. P. apklausiama teismo posėdyje parodė, jog paaiÅ¡kinimÄ davė policijoje. Kartu su vyru R. M. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, tai daugiabutis namas, yra atskiras kodas trims butams. 2016 m. gruodžio 2 d., apie 23 val. bute Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. M., prasidėjo rėkimas, keikimas, durų trankymas, garsiai leido muzikÄ .

TriukÅ¡mas vyko iki gruodžio 3 d. 2.30 val. R. M. ruošėsi kviesti policijÄ . Laiptinėje yra bendro naudojimo kameros. Pamatė, kad atėjo kaimynai iÅ¡ apačios, V. M. neatidarė buto durų. Tada atėjo kaimynas su sÅ«numi. Bendro naudojimo patalpose yra kamera, priklauso visiems gyventojams. Kaimynų dėka muzika buvo iÅ¡jungta, todėl policijos nekvietė. Keiksmai buvo nukreipti į jÄ su vyru ir į kaimynus. V. M. nekontroliavo savo veiksmų. Po to, kai kaimynai iÅ¡jungė muzikÄ , V. M. išėjo į koridorių, pradėjo keikti ir kaimynus ir jÄ su vyru necenzÅ«riniais žodžiais.

Kadangi laiptinė yra vieÅ¡a vieta, visi galėjo girdėti V. M. žodžius. Tai buvo labai nemalonu, nes buvo nukreipta į jÄ ir vyrÄ . Jiems padaryta moralinė žala, patyrė stresÄ . Ji nebuvo išėjusi į laiptinę. R. M. irgi išėjęs nebuvo. Matė per vaizdo kamerÄ , keiksmai buvo girdimi. Vyras buvo pravėręs duris ir viskÄ girdėjo. Pravertos durys buvo kelis kartus, kai V. M. pradėdavo rėkti, kaimynė buvo neadekvati, buvo beprasmiÅ¡kai bendrauti su jÄ . Nefiksavo minutėmis, kiek laiko buvo pravertos duris.

Trijų butų bendram hole balkono durys buvo uždarytos, hole stovėjo gėlės. V. M. neblaiviam stovyje mėgsta atidaryti balkono durys, tai per tris dienas gėlė nuvyto, nes buvo suÅ¡aldyta. Kai vyko triukÅ¡mas, ji buvo namuose, prie durų. Jos buto metalines Å¡arvuotos durys. Girdisi, kas vyksta koridoriuje. Apie garso įraÅ¡Ä ikiteisminio tyrimo medžiagoje nieko nežino. Jos parodymai buvo patikslinti. Tyrimo metu sakė, kad V. M. keikėsi. Nebuvo jokių kalbų apie V. M. iÅ¡keldinimÄ . Vaizdo kameros bendro naudojimo, gali naudotis visi gyventojai.

Techninių parametrų nežino. Gali stebėti bet kuris namo gyventojas. Nežino, kur įraÅ¡omas prietaisas, ne jų bute, nežino, kur laikomas. Kamera yra vieÅ¡ai prieinama, kiekvienas namo gyventojas gali prisijungti ir pažiÅ«rėti. Liudytojas V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog yra V. M. sugyventinis, kartu gyvena septyniolika metų, augina vaikÄ . R. M. įsigijo butÄ iÅ¡ buvusių jų kaimynų, jis buvo papraÅ¡ytas atlikti to buto remontÄ . Buvo neblogi santykiai, bendravo.

Dėl durų – buvo įdėtos buvusiems gyventojams, seifo durys, tipinės, standartinės, daromos su garso izoliacija. Jis yra statybininkas. Atliko eksperimentÄ savo bute. Uždaręs duris, virtuvėje garsiai įjungė muzikÄ , pats išėjo į koridorių, nieko negirdėjo, jokių garsų, tuo labiau pokalbių negirdėjo. Per sienas nieko nesigirdi, nes sienos 2-jų plytų, siena su izoliacija, gipso kartonas ir klijuoti tapetai. Anksčiau buvo nuostabÅ«s santykiai su R. M.. Pasibaigus remontui, prasidėjo kaltinimai, pareiÅ¡kimai į policijÄ .

Rašė į aÅ¡tuonias skirtingas instancijas pareiÅ¡kimus: į poliklinikÄ , į vaikų teisių apsaugos tarnybÄ , merui R. Å imaÅ¡iui, į psichikos sveikatos centrÄ , prezidentei, žaliųjų sÄ jungai. Konfliktai ne dėl jų kaltės. Dėl gėlių jis nustebęs, kad jos suÅ¡alo. Lauke nebuvo Å¡alčio, kad galima bÅ«tų atidarius balkonÄ suÅ¡aldyti gėles. Galėjo bÅ«ti nelaistytos, Å¡aknų pažeidimas. Pokalbio metu su V. M. R. M. siÅ«lė susėsti prie bendro stalo ir pakalbėti apie jų butÄ .

Bendro naudojimo hole yra dar vienas butas priklausantis R. M., kuris yra iÅ¡nuomojamas ((duomenys neskelbtini) butas). (duomenys neskelbtini) butas yra R. M., (duomenys neskelbtini) – jų, (duomenys neskelbtini) taip pat R. M.. Jų butas per vidurį, tarp pareiÅ¡kėjo bÅ«tų. R. M. kvietė policijos pareigÅ«nus, kai pamatė, jie grįžo iÅ¡ svečių iÅ¡gėrę. Buvo iÅ¡kviesti ekipažai, kai buvo namuose, netriukÅ¡mavo, tikrini jų blaivumÄ . Buvo iÅ¡spardytas maiÅ¡iukas su Å¡iukÅ¡lėmis, kuris stovėjo prie jų buto, paruoÅ¡tas iÅ¡neÅ¡ti į konteinerį.

Kito pobÅ«džio bylos tarp jų ir pareiÅ¡kėjo yra nagrinėjamos teismuose, jie Å¡meižiami visais įmanomais bÅ«dais.Liudytoja I. V. apklausiama teisme parodė, kad pareiÅ¡kėjÄ R. M. pažįstÄ nuo 2013 metų, kai Å¡is įsikėlė į jų namÄ . Jos draugui buvo pasakyta, kad ilgai negyvens Å¡itame name. Kai sausio mėn. užėjo pas V. M., girdėjo tokį pokalbį, kai R. M. sakė, kad V. M. butÄ po 6 mėnesių atims antstoliai. Kai išėjo iÅ¡ balkono, R. M. pasakė, kad „kaimyne, mums reikia susėsti prie bendro stalo dėl buto pardavimo pakalbėti“.

Paliudijo, kÄ Å¾ino, dėl ko dabar byla, nežino. Jai R. M. taip pat kvietė policijÄ dėl Å¡uns, kad 9 ryto lojo ant palangės. 2016 m. gruodžio 20 d. T. P. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad ji patvirtina visas aplinkybes iÅ¡dėstytas R. M. pareiÅ¡kime dėl V. M. veiksmų, jos pareiÅ¡kime yra teisingai suraÅ¡ytos. 2016 m. gruodžio 2 d. apie 23 val., iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) pradėjo sklisti garsi muzika ir girdėtis kaimynės V. M. rėkimas ir keikimasis. Jos buto durys buvo atidarytos iÅ¡ buto sklido labai garsi muzika, kuri girdėjosi jų (duomenys neskelbtini)-ame bute.

Kažkiek pakentėję su vyru R. M. nusprendė kviesti policijÄ Ä¯ pagalbÄ , tačiau pažiÅ«rėjus per vaizdo stebėjimo kameras, kurios yra įjungtos saugos tarnybos, pamatė, kad atėjo kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, kuris yra po (duomenys neskelbtini)-iu butu ir aiÅ¡kinosi su kaimyne V. M.. Kaimynas buvo su sÅ«numi. Pamatė, kad tie kaimynai užėjo pas V. M. į butÄ ir muzika nutilo. IÅ¡ to suprato, kad kaimynai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto tiesiog iÅ¡jungė radijo aparatÅ«rÄ .

Po to, kai kaimynai iÅ¡jungė muzikÄ , išėjo girta V. M. ir bendroje laiptinės patalpoje, rėkė, keikėsi necenzÅ«riÅ¡kai minėdama jų ir kaimynų pavardes. Po kiek laiko, besikeikdama uždarė savo buto duris ir triukÅ¡mas nutilo. V. M. girtumas akivaizdžiai matėsi iÅ¡ vaizdo, kuris fiksuotas apsauginėmis vaizdo kameromis, neadekvatus elgesys, netvirta svirduliuojanti eisena (b. l. 91).2016 m. gruodžio 21 d. A. E. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jo Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name 2016 m. gruodžio 2 d. nuo 23 val., kaimynė V.

M., gyvenanti (duomenys neskelbtini)-ame bute, bÅ«dama bute ir bendro naudojimo patalpose nakties metu leido garsiai muzikÄ . Apie 2016 m. gruodžio 3 d., 2 val. nakties, tėtis A. E. neiÅ¡kentė garsios muzikos ir nuėjo į (duomenys neskelbtini)-Ä butÄ papraÅ¡yti, kad patildytų muzikÄ . Kaimynė duris atidarė tik po tam tikro laiko, tuomet tėčiui iÅ¡ paskos atėjo ir jis, ir kuomet kaimynė atidarė duris, užėjo pats pirmas ir iÅ¡jungė muzikinį centrÄ iÅ¡ rozetės ir išėjo. Daugiau muzika nebegrojo, tik garsiai Å¡aukė, bet kÄ , pažodžiui apraÅ¡yti ir atkartoti negali (b. l. 90).2016 m. gruodžio 30 d.

V. M. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 3 d. klausė muzikos, buvo pavargusi ir užmigo, atsikėlusi nemokėjo iÅ¡jungti muzikos, kadangi ji mechaniÅ¡kai užstrigo. Tuo momentu kaip tik į duris paskambino kaimynai, pasiteiravo kas atsitiko. Jiems paaiÅ¡kino, kad negali iÅ¡jungti muzikos, jie užėjo į vidų ir iÅ¡jungė radijo imtuvÄ . Kai jie išėjo, užsirakino duris ir atsigulė. Savo kaimyno nekeikė ir neįžeidinėjo. Jei taip bÅ«tų dariusi, kaimynas pateiktų vaizdo medžiagÄ , nes koridorius pastoviai filmuojamas (b. l. 89).2017 m. balandžio 13 d. tyrimo metu liudytoju apklaustas A.

E. nurodė, kad tikslios datos negali nurodyti, kadangi praėjo didelis laiko tarpas, tai yra apie pusė metų, apie 00.30 val, iÅ¡girdo su Å¡eima sklindančiÄ garsiai muzikÄ iÅ¡ kaimynės V. M. buto, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos kaimynės butas yra virÅ¡ jo buto, todėl ir nekilo abejonių, kad muzika sklinda iÅ¡ V. M. buto. Kaimynei beldė į radiatorių, kad prisitildytų muzikÄ , tačiau kaimynė nesureagavo į tai ir maždaug po 10 minučių pakilo bei skambino kaimynei į buto duris, tačiau kaimynė durų neatidarė.

Grįžus į namus, muzika Å¡iek tiek pritilo, tačiau vis tiek grojo. Praėjus maždaug 10-15 minučių muzika buvo vėl pagarsinta. Jis nuėjo prie kaimynės buto skambinti į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Jau einant link namų, iÅ¡girdo kaip kaimynė atidarė duris, tada kartu su sÅ«numi A. E. užėjo į butÄ ir sÅ«nus iÅ¡jungė muzikÄ , iÅ¡ pradžių bandydamas sumažinti garsÄ , taip nepavykus, iÅ¡traukė muzikos aparato laidÄ iÅ¡ rozetės. V. M. atsiprašė, paaiÅ¡kino, kad muzikos negali iÅ¡jungti, nemoka.

Kartu su sÅ«numi iÅ¡jungę muzikÄ , grižo į savo butÄ . Jis negirdėjo, kad juos su sÅ«numi V. M. bÅ«tų keikus ar Å¡aukus laiptinėje (b. l. 148).2017 m. balandžio 13 d. A. E. tyrimo metu apklaustas liudytoju nurodė, kad tikslios datos negali nurodyti, kadangi praėjo didelis laiko tarpas, apie puse metų. Pamena, kad tuo metu jis buvo atvykęs pas tėvus į svečius, apie 00. 30 val. iÅ¡girdo su tėvu sklindančiÄ garsiai muzikÄ iÅ¡ kaimynės V. M. buto adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos kaimynės butas yra virÅ¡ tėvų buto, todėl nekilo abejonių, kad muzika sklinda iÅ¡ jos buto.

Kaimynei beldė į radiatorių, kad prisitildytų muzikÄ , tačiau kaimynė nesureagavo į tai ir maždaug po 10 minučių tėtis A. E. nuėjo prie kaimynės durų bandė skambinti į duris, tačiau kaimynė durų neatidarė. Tėčiui grįžus į namus, muzika Å¡iek tiek pritilo, tačiau vis tiek grojo. Praėjus maždaug 10-15 minučių muzika buvo vėl pagarsinta, tėtis pakartotinai nuėjo prie kaimynės buto skambinti į duris, tačiau durų niekas neatidarė, tėčiui einant link namų, jis tėčio laukė prie tėvų buto ir iÅ¡girdo kaip kaimynė atidarė duris, tada kartu su tėčiu A.

E. užėjo į butÄ ir jis, A. E., iÅ¡jungė muzikÄ , iÅ¡ pradžių bandydamas sumažinti garsÄ , taip nepavykus, iÅ¡traukė muzikos aparato laidÄ iÅ¡ rozetės. V. M. atsiprašė, paaiÅ¡kino, kad muzikos negalėjo iÅ¡jungti, nemokėjo. Jis su tėčiu, iÅ¡jungę muzikÄ grįžo į savo butÄ , negirdėjo, kad V. M. bÅ«tų keikus ar Å¡aukus laiptinėje (b. l. 151). 2017 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos L.

T. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad dėl grÄ Å¾intos administracinės bylos, aplinkybių patikslinimui nuvyko kartu su kitu pareigÅ«nu adresu (duomenys neskelbtini), pabendrauti su kaimynais dėl 2016 m. gruodžio 2 d. kaimynės V. M. triukÅ¡mo ir chuliganiÅ¡kų veiksmų. Buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) gyventoju I. C., kuris nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. jokių keiksmažodžių, Å¡aukimų negirdėjo. (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini), gyventojai apklausti liudytojo apklausos protokole. (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini), buto gyventoja N. N. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. ji girdėjo balsÄ V.

M., tačiau negirdėjo, kad ji bÅ«tų Å¡aukusi, vartojusi keiksmažodžius, kÄ nors įžeidinėjusi (b. l. 154). 2017 m. gegužės 4 d. T. P. ir 2017 m. gegužės 9 d. R. M., iÅ¡kviestų į apklausÄ pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės pateikta ta pati informacija kaip ir pirminiame R. M. pareiÅ¡kime dėl galimai padarytos teisei prieÅ¡ingos veikos, tik nurodoma, kad V. M., vaikščiodama iÅ¡ savo buto į bendrÄ naudojimo patalpose esantį bendro naudojimo balkonÄ , balkono duris atidarė, jas laikė atidarytas ir paliko atidarytas.

Kadangi buvo žiemos metas, o priešais balkono duris, už 30-40 cm stovėjo jų šeimos pirkta gėlė “Koralinė kiauliauogė”, dėl tokių V. M. veiksmų, t. y. paliktų atidarytų balkono durų, žiemos metu gėlė sušalo. Dėl to jų šeimai padaryta 27 eurų turtinė žala. R. M. rašytiniame paaiškinime papildomai akcentuojama, kad V. M. žiemos metu buvo palikusi atidarytas balkono lauko duris ir buvo iškilęs realus pavojus, kad nuo šalčio gali sprogti namo šildymo sistemos radiatorius, esantis šalia balkono durų.

Todėl turėjo laukti, kol V. M. nusiramins, kad galėtų uždaryti balkono duris ir taip iÅ¡vengti namo Å¡ildymo sistemos avarijos. Tai reiÅ¡kia, kad iki beveik paryčių 3.30 val., dėl V. M. elgesio, jo Å¡eima negalėjo miegoti ir turėjo laukti V. M. chuliganiÅ¡kų veiksmų pabaigos, kad apsaugotų daugiabutį namÄ nuo Å¡ildymo sistemos avarijos (b. l. 155, 162).Ä® bylÄ pateiktas vasarinės gėlės “Koralinės kiauliauogės” įsigijimo kvitas bei foto nuotraukos, kuriose užfiksuota minėta gėlė (b. l. 158-161).2017 m. gegužės 19 d.

V. M. patikslinime nurodė 2016 m. gruodžio 3 d. nakties metu neÅ¡aukė ir nesikeikė, netrankė durų, nedaužė radiatorių. Jos radiatoriai su kaimyno R. M. nėra sujungti. Ji išėjo į koridorių atrakinti durų kaimynui A. E.. Durys buvo darinėjamos tvarkingai. IÅ¡leidus kaimynÄ A. E. daugiau koridoriuje nebuvo. Bendro naudojimo koridoriuje stovėjusių gėlių nenuÅ¡aldė. Gėlės pradėjo geltonuoti apie kovo mėnesį ir jų nebebuvo jau gegužės pradžioje, tai yra buvo iÅ¡neÅ¡tos, liko stovėti tik kaktusai.

Ji tomis gėlėmis nesirÅ«pino, jomis turi rÅ«pintis jų Å¡eimininkas. Koridorius yra vėdinamas, o gėlės stovėjo kaip tik prieÅ¡ balkono duris. Specialiai durų niekas denaro, nes Å¡altis eina ir pro nesandarų langÄ . Pažymėjo, kad į balkonÄ vaikÅ¡to ir R. M. (b. l. 163).2017 m. gegužės 31 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nr. (8.42-10) -B8-1080 pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas nurodoma oro temperatÅ«ra Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2017 m. gruodžio 3 d., 2 val. buvo -1.2 OC (b. l. 164).Teismo posėdžio metu prie bylos prijungta ieÅ¡kinio civilinėje byloje e2-13328-868/2017 kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovai R.

M. ir T. P. kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės V. M..Byloje yra su įvykiu susijusi vaizdo medžiaga, užfiksuota bendro naudojimo patalpose, name, (duomenys neskelbtini) įrengtomis kameromis (b. l. 45).PareiÅ¡kėjo R. M. skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju, matyti, jog pareiÅ¡kėjas R. M. nesutinka su 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. T. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo administracinės bylos teisena V.

M. nutraukta jos veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių ir iÅ¡ esmės praÅ¡o patraukti pastarÄ jÄ administracinėn atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (chuliganizmÄ ).Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas (nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ , t. y. nedidelį chuliganizmÄ , už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudÄ nuo 28 iki 86 eurų arba administracinį areÅ¡tÄ iki 30 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatytoji ATPK 174 straipsnyje, taigi šiuo atveju, priešingai nei nurodo pareiškėjas R. M., sprendžiamas klausimas dėl V. M. kaltės (jos veiksmuose nustačius įstatymo uždraustos veikos sudėtį) būtent pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Kreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiÅ¡kimai suraÅ¡yti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis Å¡io įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , visų pirma, pasisako dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų, kuria vadovaujantis, Å¡io įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimÄ perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ , taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje, o ne ANK 39 straipsnyje nustatyti terminai.ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla bÅ«tų iÅ¡sprendžiama per protingÄ laikÄ , ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminÄ , jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti objektyviai užkertančios keliÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ per įstatymo numatytÄ laikÄ . Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi bÅ«ti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei Å¡ie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali bÅ«ti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti.

Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtÄ terminÄ nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimÄ jokios reikÅ¡mės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi bÅ«ti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigÅ«nų pareigų atlikimo. SprendimÄ dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindÄ terminui pratęsti (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ ir Å¡io termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iÅ¡ R. M. pareiÅ¡kimo ir surinktos bylos medžiagos, galimas V. M. pažeidimas buvo padarytas 2016 m. gruodžio 2 – 3 dienomis, taigi, procesinis sprendimas Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti priimtas iki 2017 m. birželio 2 – 3 dienos, tačiau Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L.

T. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo V. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad R. M. pareiÅ¡kime nurodyta V. M. veika neturi administracinio nusižengimo – nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, požymių, priimtas tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus daugiau dviem mėnesiams nuo aptarto termino.ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminÄ , jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Pagal teismų praktikÄ , sprendimÄ dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindÄ terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigÄ iÅ¡spręsti termino pratęsimo klausimÄ , priimdamas motyvuotÄ nutartį. Be to, procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudÄ dar nėra pasibaigęs (LVAT 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuris patvirtintų, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėja L. T., Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. kovo 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ tenkinus, 2017 m. sausio 9 d. nutarimÄ Nr. 10-AT1-348 panaikinus ir bylos medžiagÄ grÄ Å¾inus papildomam tyrimui, bÅ«tų pratęsusi administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ , nebuvo priimti jokie kiti procesiniai dokumentai, sÄ lygojantys kitokį administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimÄ .

Pažymėtina, jog organų (pareigÅ«nų) priimtų nutarimų apskundimas pirmosios instancijos teismui nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimami sprendimai panaikinti organų (pareigÅ«nų) nutarimus neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-9-2013). Kreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjui R. M. padavus pakartotinį skundÄ dėl jam nepalankaus nutarimo, kuris, kaip minėta, teisme gautas 2017 m. rugsėjo 14 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas ir dėl administracinių nusižengimų, aktualus 2016 m. birželio 27 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame pasisakyta dėl baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtinto baudžiamosios atsakomybės senaties instituto. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai.

Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ , reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpcijÄ ir asmens teisę į tinkamÄ teismo procesÄ . AiÅ¡kindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali bÅ«ti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. KT19-N10/2016).Taigi, atsižvelgus į minėtÄ Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nagrinėjamu atveju, nustačius, jog V.

M. padarė teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ , nurodytÄ R. M. pareiÅ¡kime, suėjus (Å¡iuo atveju, ATPK 35 straisnyje nustatytam) administracinės nuobaudos skyrimo terminui, bylos teisena turėtų bÅ«ti Å¡iuo pagrindu nutraukta. Tuo tarpu jos veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo požymių, nors ir suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, administracinio nusižengimo bylos teisena turėtų bÅ«ti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).

Teismas, iÅ¡tyręs tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu teisme surinktÄ medžiagÄ , neturi pagrindo nesutikti su pareigÅ«nės L. T. įvykio aplinkybių vertinimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo neginčytinai konstatuoti, jog V. M. kalta dėl teisei prieÅ¡ingos veikos, numatytos ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo.ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nedidelis vieÅ¡os tvarkos pažeidimas – tai necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.Apibendrinus bylos medžiagÄ bei teisme apklaustų proceso dalyvių parodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo R.

M. nurodytas aplinkybes, kad V. M. įvykio metu bÅ«dama neblaivi, garsiai Å¡aukė, iÅ¡keikė tiek pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ , tiek kaimynus, atėjusius iÅ¡jungti iÅ¡ V. M. buto garsiai sklidusios muzikos (A. ir A. E.), daužė bendro naudojimo patalpų duris, radiatorius ir pan., proceso metu patvirtino tik jis pats bei liudytoja T. P., kuri yra pareiÅ¡kėjo žmona. Aplinkybės, jog įvykio metu iÅ¡ jos buto garsiai sklido muzika, neginčijo ir pati V. M., ji už tai atitinkamai patraukta administracinėn atsakomybėn. Vis tik, V.

M. tvirtino, jog tarp jos ir kaimynų A. bei A. E. jokio konflikto nebuvo, jokiais kitais R. M. nurodytais veiksmais vieÅ¡iosios tvarkos ji nepažeidinėjo. 2017 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bylÄ grÄ Å¾inus papildomam tyrimui, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, pagal galimybes pareigÅ«nų buvo apklausti pareiÅ¡kėjo R. M. ir V. M. kaimynai, kurie iÅ¡ esmės nenurodė, jog bÅ«tų girdėję pastarÄ jÄ garsiai Å¡aukiant, keikiantis ar atliekant panaÅ¡ius nekultÅ«ringus, jų teisėtus interesus pažeidžiančius veiksmus.

Tarp jų buvo apklausti ir patys A. ir A. E., kuriuos, pasak pareiÅ¡kėjo R. M., V. M. plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau pastarieji teigė negirdėję, jog ji bÅ«tų Å¡aukusi, vartojusi keiksmažodžius, kÄ nors įžeidinėjusi ir patvirtino tik tÄ aplinkybę, kad V. M. tÄ nakt garsiai leido muzikÄ . Pastebėtina, kad dar 2016 m. gruodžio 21 d. A. E. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jam su tėvu A. E. išėjus iÅ¡ kaimynės V. M. buto, daugiau muzika nebegrojo, tik garsiai Å¡aukė, bet jos žodžių apraÅ¡yti ir atkartoti jis negalįs. Vis tik, teismo požiÅ«riu, Å¡is paaiÅ¡kinimas, vertinant jį įrodymų visumoje, nesudaro pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog paminėti V.

M. veiksmai (šaukimas) buvo tokie priešiški nusistovėjusiems visuomeniams santykiams ir juos paniekinantys, kad už juos kiltų įstatyme numatyta atsakomybė. Šiame kontekste kreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylai aktualus bendro naudojimo patapose įmontuotomis stebėjimo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas yra begarsis, todėl neįmanoma nusatatyti pokalbių turinio, taigi jis pareiškėjo nurodomų aplinkybių taip pat nepatvirtina. Teismas neturi objektyvių galimybių, priemonių nustatyti ir to, ar V.

M., kaip tegia pareiškėjas, buvo neginčijamai neblaivi, tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kas pirmiau aptarta, nebėra esminė. Pastebėtina, jog iš aptariamo vaizdo įrašo, matyti, kad V. M. įvykio metu išties buvo atidariusi bendro naudojimo patalpų balkono duris, prieš kurias bendro naudojimo patalpoje ant spintelės stovi gėlės, tame tarpe ir pareiškėjo šeimos įsigyta gėlė, kuri, pareiškėjo teigimu, nušalo būtent dėl tokių V. M. veiksmų ir dėl to padaryta turtinė žala.

Vis tik, teismo vertinimu nei aptarta vaizdinė medžiaga, nei pareiÅ¡kėjo R. M. į bylÄ pateiktos gėlės nuotraukos nesudaro pagrindo neginčijamai teigti, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimos įsigytai gėlei neigiamÄ poveikį padarė bÅ«tent V. M. veiksmai, kadangi bendro naudojimo balkonu galėjo naudoti ir kiti asmenys. Bendrame pirmiau aptartų aplinkybių kontekste teismas kreipia dėmesį ir į tai, jog tiek iÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos, tiek iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad santykiai tarp R.

M. ir V. M. Å¡eimynų yra konfliktiÅ¡ki. Akcentuotina, kad asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ skirtina nuobauda, tačiau, Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog byloje trÅ«ksta neginčijamų įrodymų dėl V. M. kaltės, realizavus pareiÅ¡kėjo R. M. nurodytus teisei prieÅ¡ingus veiksmus. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus paties pareiÅ¡kėjo bei jo Å¡eimos nario T.

P. praÅ¡ymÄ nubausti V. M., kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad yra padarytas ANK 481 straipsnyje numatytas pažeidimas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kreipiant dėmesį ir į pirmiau aptartÄ byloje aktualų Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , spręstina, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. T. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V.

M. nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 , n u t a r i a : Pareiškėjo R. M. skundo netenkinti ir VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L.

T. 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 17070897396, kuriuo V. M. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, jos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių, palikti nepakeistÄ .Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui. Teisėja                                                                     Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė