ca8a18ec-b8d2-44af-ac3d-d7581cb97d8b · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-43-883/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06103-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.20; 3.3.1.18.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T.

N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. N. ieÅ¡kinį atsakovui V. O. ir atsakovo V. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei T. N. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalijimo, dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. N. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1.4303 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvartÄ ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius - kiemo statinius (Å¡ulinį, lauko tualetÄ , stogines) - (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 715/1430 dalių 14.300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo V.

O. vardu, bei Registrų centre neinventorizuotÄ pastatÄ - pobÅ«vių salę, pastatytÄ Å¾emės sklype, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės T. N. atsakovo V. O., bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir padalinti po ½ dalį ieÅ¡kovei T. N. ir atsakovui V. O..

2. Nurodė, kad su atsakovu V. O. susipažino 1990-01-07; atsakovas jai papasakojo, kad neseniai nusipirko dalį gyvenamojo namo, kuriam reikalingas remontas, bet gyventi jame buvo galima, Å¡alia namo buvo ir žemė. 1990 metų birželio mėnesį ieÅ¡kovė su sÅ«numi atvyko į (duomenys neskelbtini) į V. O. butÄ , nuo to laiko pradėjo gyventi kaip Å¡eima, nors ir buvo nesusituokę, tarpusavio santykiai buvo labai geri. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. O., atsakovas dukros tėvystÄ pripažino Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-811-68/2010, Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-01-13 sprendimu dukra V. pripažinta neveiksnia.

Gyvenant (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė su atsakovu savaitgaliais važiuodavo į sodybÄ (duomenys neskelbtini) kaime dirbti įvairių darbų, nes ketino kraustytis ten gyventi, pastatams buvo reikalingas remontas, norėjo sutvarkyti aplinkÄ ; ieÅ¡kovė sodino daržoves, gėles, dekoratyvinius medžius. Prasidėjus remonto darbams, už 100 rublių (duomenys neskelbtini) nupirko senÄ rÄ stinį tvartÄ , sklype iÅ¡liejo pamatus ir pastatė naujÄ pirtį. Pirties viduje buvo sumÅ«rytas pečius, pastatytas katilas karÅ¡tam vandeniui.

Gyvenamajame name pakeitė trijų langų rėmus, buvo naujais permÅ«ryti pečiai, viename kambaryje buvo suremontuotos grindys; virtuvėje bei viename kambaryje sienas apkalė lentomis, buvo pakeistas stogas neasbestiniu Å¡iferiu. Gyvenamojo namo iÅ¡orinės sienos buvo apÅ¡iltintos akmens vata ir iÅ¡ virÅ¡aus apkaltos medinėmis lentomis, nudažytomis pinoteksu. Namo Å¡iltinimo darbai buvo atlikti per 3 metus, bendro gyvenimo metu namas buvo kelis kartus perdažytas. Visame name buvo įvestas centrinis Å¡ildymas, įrengtas hidroforas - siurblys ir įvestas vanduo į namÄ , pakeistos visos durys, po namu buvo įrengtas didelis rÅ«sys daržovėms laikyti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys kartu aptardavo bÅ«simus pirkinius, pirko naujÄ viryklę, orkaitę, naujÄ didelį Å¡aldytuvÄ , 2 naujus televizorius, dulkių siurblį, visokiÄ buitinę technikÄ .

3. Atsakovas V. O. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, įsigytas iki pažinties su ieÅ¡kove; nors Å¡alys gyveno kartu, tačiau tarp jų nebuvo susitarimo kurti bendrÄ turtÄ , nes kiekvienas turėjo savo turtÄ , jį valdė, prižiÅ«rėjo iÅ¡ savo lėšų. IeÅ¡kovė niekur nedirbo ir buvo iÅ¡laikoma atsakovo, todėl jokių savo lėšų ji neturėjo ir prie Å«kio negalėjo prisidėti.

Taip pat atsakovas prisidėjo savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prie ieÅ¡kovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Visi darbai buvo apmokami iÅ¡ atsakovo lėšų, net buto mokesčiai buvo mokami iÅ¡ atsakovo lėšų, vėliau iÅ¡ lėšų gautų iÅ¡ Å«kio. Stogo keitimo darbai, taip pat buvo atlikti iÅ¡ atsakovo lėšų ir jie kainavo 1605,04 Eur., iÅ¡ kurių 802,52 Eur., kompensuota valstybės. 1998-10-06 V. O., įsigijo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), 14303 kv.m., sumokėdamas už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis ir grynais pinigais už šį sklypÄ jam neteko mokėti, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai tvirtina, kad ir žemės sklypas turi bÅ«ti pripažintas bendrÄ jÄ daline nuosavybe, nes jis yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

IeÅ¡kovė niekaip neprisidėjo prie Å¡io sklypo įsigijimo, nei savo lėšomis, nei asmeniniu darbu. Ä®sigijęs žemės sklypÄ , atsakovas kreipėsi į projektuotojus, dėl projekto, esamojo gyvenamojo namo verandai ir esamo Å«kinio pastato priestatui, garažui, projekto parengimo. Priestatai buvo pastatyti 1998 metais (projektuojami pastatai), ir tai yra labai maža dalis pristatyta, lyginant su atsakovo įsigytu turtu 1989 metais. Šių priestatų projektavimo, statybos ir įregistravimo darbai buvo apmokėti iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų, prie jų neprisidedant ieÅ¡kovei, nes ji tuo metu jokių pajamų ir neturėjo, nedirbo.

Atsakovas išlaikė iš savo pajamų ne tik ieškovę, bet ir jos sūnų.

4. Atsakovas byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22500,00 Eur, registruotÄ ieÅ¡kovės T. N. vardu, pripažinti ieÅ¡kovės T. N. ir atsakovo V. O., bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ padalinti, turtÄ natÅ«rÄ priteisiant ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant piniginę kompensacijÄ sumoje 11250,00 Eur, nustatyti, kad bendrasavininkiams turtas priklauso lygiomis dalimis po 1/2 dalį.

Taip pat ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡keldinti T. N. iÅ¡ man priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nutraukus neatlygintinos panaudos sutartį ir suėjus trijų mėnesių įspėjimo terminui 2020-12-29 dienÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai nutylėjo aplinkybes, kad Å¡alims gyvenant kartu, ji yra įgijusi butÄ , (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo ir atsakovas V. O., tai yra pusę buto kainos sumokėjo iÅ¡ asmeninių lėšų. Be to, ieÅ¡kovei niekada niekur nedirbant, daugiau kaip 20 metų, už šį butÄ buvo mokama iÅ¡ atsako duodamų lėšų.

5. Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad butas buvo įgytas už asmenines lėšas. Buto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 1994-09-09, butÄ su rÅ«siu nusipirko už 5000,00 litų, gautus už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini). 1994-09-08 ieÅ¡kovė Visagino 1-jame notarų biure buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ A. P.dėl jai priklausančio buto pardavimo. A. P. po įgaliojimo gavimo sumokėjo 5000,00 litų, ir ieÅ¡kovė nurodo, kad kitÄ dienÄ už tuos pinigus  nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini). II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: iÅ¡keldino ieÅ¡kovę T. N. iÅ¡ pastatų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė atsakovui V. O. iÅ¡ ieÅ¡kovės T. N. 276,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo V. O. 121,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog ieškovė su atsakovu gyveno kartu nėra, todėl teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, šalių, liudytojų paaiškinimais  pripažino, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nuo 1990 m. birželio teisiškai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystė).

8. Spręsdamas dėl Nekilnojamojo turto registre atsakovo V. O. vardu registruoto ginčo nekilnojamojo turto, teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog jokio nekilnojamo turto gyvendama su atsakovu V. O. neįgijo. Teismas vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir sprendė, kad jie patvirtina, jog gyvenamasis namas su priklausiniais įgytas dar iki ieÅ¡kovei pradedant gyventi su atsakovu kartu. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų teismas nustatė, kad Å¡alims gyvenant kartu buvo pakeisti gyvenamojo namo langų rėmai, naujai permÅ«ryti pečiai, suremontuotos grindys, pakeistas stogas, kad už stogo remontÄ sumokėjo atsakovas.

Atsižvelgęs į byloje pateiktÄ projektÄ dėl gyvenamojo namo verandos ir esamo Å«kinio pastato priestato, garažo pertvarkymo bei 1999-08-04 leidimÄ Nr. 63 gyvenamajame name atlikti pakeitimus (iÅ¡ardyti pertvarÄ , įrengti langÄ , medinę pertvarÄ , panaikinti duris ir įrengti jas kitoje vietoje), į tai, kad už projekto rengimÄ sumokėjo atsakovas, teismas sprendė, kad 1998 metais pastatyti priestatai sudaro labai maÅ¾Ä dalį, lyginant su atsakovo įsigytu turtu 1989 metais. 9. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie Å«kininkavimÄ (daržininkystė, Å¡ernakiaulių auginimas, Å¡unų veisimas), kitus verslus (fazanų komercinės medžioklės, paukÅ¡tininkystė, ožkų pieno sÅ«rio gamyba ir prekyba), apie nupirktÄ kilnojamÄ jį turtÄ , renginių organizavimÄ , taip pat įvertinęs pateiktus sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, teismas sprendė, kad tai smulkios iÅ¡laidos kasdieninių poreikių tenkinimui bei  sėklų, daigų, trÄ Å¡Å³ pirkimui.

Teismas atsižvelgė, kad pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jokio nekilnojamo turto kartu gyvendama su V. O. neįgijo, kad pinigai taip pat nebuvo atskirti, duodavo V. O., ji pati užsidirbdavo iÅ¡ Å«kininkavimo, pardavus produkcijÄ .

10. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie ginčo statinių vertės padidėjimÄ po atliktų remonto darbų; negalint objektyviai nustatyti statybos darbų apimčių, sunaudotų statybos medžiagų kiekių, jų įkainių, teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti, ar po remonto ginčo  statinių dalis buvo iÅ¡ esmės pagerinta. Teismo vertinimu, nors iÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, galima iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie ginčo namo remonto darbų savo darbu, tvarkydama aplinkÄ , tačiau tokie ieÅ¡kovės veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad ji su V.

O.gyveno tame name, naudojosi namo priklausiniais, vertintini kaip įprasta pagalba. Å alies savanoriÅ¡ka pagalba, neįrodžius  susitarimo dėl  bendrosios dalinės nuosavybės nepatvirtina bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo. Taip pat teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės rÅ«pinimasis gyvenamosios aplinkos kÅ«rimu (puoselėjimu) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad, ieÅ¡kovė tokiais veiksmais kÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

11. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nėra praÅ¡oma pripažinti gyvenamÄ jį  namÄ su priklausiniais nuosavybe  tuo pagrindu, kad jis yra iÅ¡ esmės pagerintas už ieÅ¡kovės pinigus, kad ieÅ¡kove pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nekėlė reikalavimo dėl kokių nors kilnojamųjų daiktų ar kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus priteisimo, todėl Å¡ioje byloje sprendžiama tik dėl ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamo reikalavimo turtÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalijimo; lėšos, jei jos tokios buvo panaudotos gyvenamojo pastato remontui, nesudaro įrodinėjimo dalyko Å¡ioje byloje.

12. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė patvirtino, jog Å¡iuo metu pastatai yra prastos bÅ«klės, supuvę, beverčiai, kad  praÅ¡ydama pripažinti V. O. vardu registruotÄ turtÄ Å¡alių bendrÄ ja nuosavybe ir jį padalinti tarp Å¡alių dalinamas lygiomis dalimis, remiasi vien bendru gyvenimu, bendru buities  ir Å«kio tvarkymu, nepateikia jokių įrodymų. Ä®vertinęs pateiktus įrodymus teismas 1989-06-13 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 60 įgyto nekilnojamojo turto nepripažino bendrÄ ja daline nuosavybe.

13. Spręsdamas dėl 1.4303 ha žemės sklypo pripažinimo bendraja daline nuosavybe, teismas nustatė, kad 1998-10-06  valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P91/98-0866 1,4303 ha žemės sklypÄ atsakovas įgijo  sumokėdamas už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, grynieji pinigai nebuvo mokami, todėl turtas, įgytas už asmenines lėšas, laikytinas asmenine V. O. nuosavybe. 14.

Spręsdamas dėl 715/1430 dalių 14.300 ha žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, teismas nurodė, kad 2005-02-11 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1623 V. O. įsigijo 715/1430 dalis 14.300 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė buvo atsisakius reikalavimo teisės į Å¡iÄ dalį  žemės sklypo, tačiau vėliau pasitikslino ir pasiliko prie Å¡io reikalavimo - pripažinti dalį žemės sklypo bendrÄ ja daline nuosavybe. Taip pat teismui paaiÅ¡kino, kad nieko nežinojo apie Å¡io sklypo pirkimÄ , jokių pinigų nemokėjo, bet, ieÅ¡kovės teigimu, pinigų už žemės sklypÄ nemokėjo ir atsakovas.

Jos teigimu už žemės sklypÄ sumokėjo  bendraturtis S. M.. Ä® teisėjos klausimÄ , kodėl jis mokėjo, atsakovė atsakė, kad jis buvo Å¡eimos draugas. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis pasiskolino 2500,00 Eur iÅ¡ mamos ir nusipirko dalį žemės sklypo su bendraturčiu S. M.. RaÅ¡ytinės dovanojimo ar paskolos sutarties nesudarė. Jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie skolintus pinigus į bylÄ nepateikė.  Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovės ir atsakovo parodymų visumÄ , teismas ieÅ¡kinio netenkino, nes ieÅ¡kovė neįrodė CPK iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, kad savo veiksmais kÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

15. Spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas nurodė, kad atsakovo prisidėjimas 500 dolerių suma prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo, įvertinus trisdeÅ¡imt metų trukusį bendrÄ Å¡alių gyvenimÄ , bendrÄ buitį ir Å«kio reikalų tvarkymÄ , nėra reikÅ¡mingas sprendžiant dėl susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, teismas konstatavo, kad ginčo butas, registruotas ieÅ¡kovės T.

N. vardu, yra laikomas asmenine jos nuosavybe. Teismas atmetė ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 11250,00 Eur piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė T. N. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalijimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti: pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini): 1.4303 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius - kiemo statinius (Å¡ulinį, lauko tualetÄ , stogines) - (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 715/1430 dalių 14.300ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ atsakovo V.

O. vardu bei Registrų centre neinventorizuotÄ pastatÄ - pobÅ«vių salę, pastatytÄ Å¾emės sklype, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės T. N. atsakovo V. O., bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir padalinti po ½ dalį ieÅ¡kovei T. N. ir atsakovui V. O.; panaikinti sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės T. N. iÅ¡keldinimo dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1 Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutartį.

Nustatęs, kad dėl bendros veiklos susitarimas buvo 1990 metais, teismas turėjo remtis 1964 m. Civilinio kodekso 472 straipsnio nuostatomis. Teismas neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė susitarimo dėl bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo ir įgijimo; teismas nenagrinėjo ir nesiaiÅ¡kino tikrųjų jungtinės veiklos sutarties Å¡alių ketinimų, sukuriant ar įsigyjant turtÄ jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu; kompleksiÅ¡kai nevertino susiklosčiusių Å¡alių santykių pobÅ«džio, ignoravo bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo siekius. 16.2 Teismas neatskleidė bylos esmės: pradėjus gyventi kartu, Å¡alys susitarė kurti bendrus namus (duomenys neskelbtini), kurie priklausys ieÅ¡kovei ir atsakovui, ir šį susitarimÄ realizavo konkliudentiniais veiksmais (remontavo senos statybos namÄ , pritaikant jį gyventi Å¡eimai su mažais vaikais; pastatė naujus Å«kinius pastatus, lauko tualetÄ , sutvarkė Å¡ulinį, pastatė verandÄ , pakeitė namo stogÄ ).

Teismas neįvertino, kad Å¡alis siejo Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, bendras gyvenimas, ilgÄ laikÄ trunkantis bendro Å«kio vedimas, ir nepagrįstai nepripažino Å¡ių aplinkybių susitarimu sudaryti jungtinės veiklos sutartį. 16.3 Teismas neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai arba kad ieÅ¡kovė bÅ«tų kaip nors konkrečiai pinigais ar darbu prisidėjusi prie dalinės nuosavybės sukÅ«rimo, ginčo turto įgijimo. IeÅ¡kovė savo įnaÅ¡Ä Ä¯ jungtinę veiklÄ Ä¯nešė tiek pinigais, tiek fiziniu darbu, organizuojant statybos darbus; pajamų ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ ekologinio Å«kininkavimo, Å¡unų veisimo, Å¡erniakiaulių auginimo, naminių paukščių auginimo, gėlių ir daigų auginimo, darbo užsienyje.

Teismas iÅ¡laidas kasdienių poreikių tenkinimui nepagrįstai vertino kaip smulkias iÅ¡laidas. 16.4 Teismas neiÅ¡reikalavo ginčo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties, todėl faktines aplinkybes nustatė neteisingai, nepagrįstai sprendė, kad daugumÄ Å«kinių pasatų atsakovas nusipirko, neįvertino, kad per pusę metų po gyvenamojo namo nupirkimo atsakovas nebÅ«tų galėjęs pastatyti penkis naujus Å«kinius pastatus. Manydamas, kad atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, teismas turėjo pareigÄ padalinti turtÄ nelygiomis dalimis. 16.5 Teismas nepagrįstai nepripažino neįteisintos pokylių salės bendrÄ ja daline nuosavybe ir jos nepadalino.

Teismas neįvertino ieÅ¡kovės indėlio įrengiant pokylių salę ir nepripažino buvus susitarimÄ sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę – pokylių salę bendrai Å«kinei veiklai vykdyti. 16.6 Teismas nepagrįstai nepripažino bendrÄ ja daline nuosavybe ir nepadalino 1.4303 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra namų valdoje, ant jo yra pastatai, į kuriuos pretenduoja ieÅ¡kovė. Sklype pasodinta apie 30 vaismedžių, daug vaiskrÅ«mių, sklypas nusausintas, pertvarkytas kraÅ¡tovaizdis.

Å ie pagerinimai padaryti siekiant sukurti bendrÄ nuosavybę, sklypas buvo bendrai naudojamas Å«kinei veiklai. 16.7 Teismas nepagrįstai nepripažino bendrÄ ja daline nuosavybe ir nepadalino 715/1430 dalių 14.3000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalis buvo nupirkta siekiant kartu su sklypo bendraturčiu vystyti kaimo turizmo verslÄ , dalis sklypo nupirkta už Å¡alių bendrai uždirbtus pinigus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sklypas nupirktas už atsakovo asmenines lėšas, neiÅ¡siaiÅ¡kino atsakovo pajamų Å¡altinio, byloje nėra atsakovo pajamų deklaracijų, duomenų apie atsakovo darbo užmokestį. 16.8 Teismas iÅ¡vadas grindė atsakovo prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais.

Teismas neteisingai suprato ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ apie įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovė neteisingai suprato klausimÄ , ieÅ¡kovė norėjo atsakyti, kad nekilnojamojo turto kartu gyvendami neįgijo, nes visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas atsakovo vardu. 16.9 Teismas neįvertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl kilnojamųjų daiktų (orkaitė, viryklė, Å¡aldytuvas, įvairiu buitinė technika), kurie įrodo bendro Å«kio vedimÄ ir pajamų iÅ¡ bendro Å«kio veiklos ir iÅ¡laidų bendrumÄ , įsigijimo.

Teismas neįvertino pateiktų fotonuotraukų, patvirtinančių pastatų pastatymo laikÄ , bendro Å«kio ir bendros veiklos vedimÄ . 16.10 Teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo namo nemotyvuota, nenurodyti ir neaptarti įrodymai, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, todėl Å¡i sprendimo dalis turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo.

17. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės T. N. apeliacinį skundÄ atsakovas V. O. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1 Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir sprendė, kad nustatant bendrosios jungtinės veiklos dalyvių sukurtÄ bendros veiklos rezultatÄ , siekius jį sukurti, turi bÅ«ti nustatinėjamas į kiekvienÄ konkretų daiktÄ , o ne į visumÄ . 17.2 IeÅ¡kovė neteikė prieÅ¡taravimų dėl rekonstrukcijos projekto, kuris patvirtina, kad gyvenamosios patalpos nebuvo rekonstruojamos, o buvo suprojektuota ir rekonstruotas garažas ir veranda, tai nėra esminis gyvenamojo namo pagerinimas, jo vertės padidėjimas. 17.3 Pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodžius kai kurių statinių, tačiau jiems esant įregistruotiems vieÅ¡ame registre atlikus kadastrinius matavimus, statiniams esant pagalbiniams, nėra pagrindo vertinti, kad jų įsigyjant sodybÄ 1989 metais nebuvo.

Teismas pagrįstai nustatė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais įgytas dar iki ieÅ¡kovei pradedant gyventi kartu su atsakovu. 17.4 IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad už stogo remontÄ sumokėjo 6000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo asmeninė nuosavybė gyvenant kartu su ieÅ¡kove buvo pristatyta maža dalimi, kuri nesudaro pagrindo šį turtÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe. 17.5 Teismas pagrįstai sprendė, kad 1.4303 ha žemės sklypas įsigytas iÅ¡ atsakovo asmeninių lėšų, neregistruotas statinys stovi ne atsakovo, o gretimame sklype, todėl jokių pretenzijų ieÅ¡kovė negali reikÅ¡ti.

IeÅ¡kovė pati pripažino, kad apie 14.3000 ha žemės sklypo pirkimÄ nežinojo ir pinigų nemokėjo. 17.6 Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei esant įspėtai apie panaudos sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovė neteko teisės naudotis svetima nuosavybe, todėl sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo jos teisių nepažeidžia. IeÅ¡kovė sodyboje negyvena, jos neprižiÅ«ri, turtu nesirÅ«pina, todėl teismas turėjo teisinį pagrindÄ tenkinti reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos.

Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, bÅ«tina užtikrinti prieÅ¡ingos bylos Å¡alies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia.

20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė, argumentuodama tuo, kad raÅ¡ytinių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo priimti 1989 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 60, ir 1998 m. rugsėjo 10 d. pažymėjimÄ . Nors duomenų, jog Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti į bylÄ pirmosios instancijos teismui, apeliantė nepateikė, taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus bÅ«tų atsisakęs priimti, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami nauji įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja.

Kadangi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas fakto klausimas, siekiant teisingo sprendimo, tikslinga priimti apeliantės naujai pateiktus įrodymus, tuo labiau, kad atsakovui Å¡ie dokumentai žinomi ir jis turėjo galimybę atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl naujai pateiktų įrodymų.

21. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė žemės valdos planÄ , iÅ¡ kurio negalima identifikuoti žemės sklypo (žemės sklypo unikalaus numerio nesimato), todėl minėtas raÅ¡ytinis įrodymas prie bylos neprijungiamas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 22. Byloje nustatyta, kad Å¡alys nuo 1990 metų birželio mėnesio nesusituokę gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukra V.. Atsakovo V. O. vardu 1989-06-13 nupirktas gyvenamasis namas ir tvartas (duomenys neskelbtini). 1998-10-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo V. O. vardu įgytas 1.4303 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2005-02-11 atsakovo V. O. vardu nupirktos 715/1430 dalys 14.3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 1994-09-09 pirkimo pardavimo sutartimi ieÅ¡kovės T. N. vardu nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

23. Å alių ginčas kilo dėl jų bendro gyvenimo metu susiklosčiusių tarpusavio turtinių santykių, įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ (1.4303 ha žemės sklypÄ ir 715/1430 dalis 14.3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).; vieno kambario butÄ (duomenys neskelbtini) mieste), taip pat pagerinant atsakovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepripažino, kad atsakovo V. O. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai, du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir neinventorizuotas pastatas - pobūvių salė) yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, taip pat nepripažino, kad ieškovės vardu registruotas vieno kambario butas Šiauliuose yra šalių bendroji dalinė nuosavybė.

25. IeÅ¡kovė su priimtu sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismo sprendimo dalis dėl atsakovo vardu registruoto turto nepripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe, taip pat teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ pastatų (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutartį; neteisingai taikė proceso normas, reglamentuojančia įrodymų vertinimo taisykles; neiÅ¡samiai iÅ¡analizavo faktines aplinkybes, neatskleidė Å¡ios bylos esmės. 26. 1964 m.

Civilinio kodekso 472 straipsnis numatė, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar kelis asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). 1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pasiekti tikslui, nurodytam Civilinio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalį bendrÄ ja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas. CK Å¡is sÄ raÅ¡as papildytas, įtvirtinant, kad, be jau iÅ¡vardytų bÅ«dų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali bÅ«ti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m.

Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalis, CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

27. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 472 straipsnį, reglamentuojantį jungtinės veiklos sutartį, yra nurodęs, kad jungtinė veikla gali būti vykdoma bet kokiam teisėtam tikslui pasiekti. Jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba ar negali pasiekti užsibrėžto tikslo. Abiejų sutarties šalių interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra ta jų jungtinė veikla, kurios rezultatas – sutartimi numatytas tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749-2003).

28. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

29. Kad bÅ«tų pasiektas tikslas, jungtinės veiklos dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais, kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (CK 474 straipsnis). Ä®statymo nuostatos teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad bendras turtas gali bÅ«ti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įneÅ¡ti pinigai gali bÅ«ti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Å ios gali bÅ«ti bendros, tarp jų – gautos iÅ¡ kartu tvarkomo Å«kio. Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo gali pasireikÅ¡ti darbu bendrame Å«kyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2003; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo pabrėžiama, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

31. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas 1964 m. CK nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklÄ (472–476 straipsniai), yra pažymėjęs, kad kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe, turi bÅ«ti įrodyta buvus atitinkamÄ jungtinės veiklos susitarimÄ ; tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktÄ , kad įsigyjant turtÄ buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtÄ gali reikÅ¡ti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramÄ ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

32. Byloje nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo bendro gyvenimo ir bendro Å«kio tvarkymo. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar ieÅ¡kovės ir atsakovo veiksmai, gyvenant kartu, sukÅ«rė susitarimÄ bendromis lėšomis ir bendrais veiksmais įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ (nagrinėjamu atveju – žemės sklypus ir neinventorizuotÄ pastatÄ - pobÅ«vių salę) ir pagerinti atsakovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , atliekant gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ ir pastatant pagalbinius statinius. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimÄ , tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimÄ jį įgyti bendrai, specifikÄ . Tokio objekto specifiÅ¡kumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį.

33. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinėti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas. Pagal gausiÄ ir nuosekliÄ teismų praktikÄ sugyventiniai bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę sukuria (pastato, pagamina ir pan.), pagerina (rekonstruoja, suremontuoja ir pan.), nuperka ar kitu bÅ«du įgyja vieno iÅ¡ jungtinės veiklos dalyvių vardu, gyvendami kartu ir siekdami tokio tikslo.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės (asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė), reikia nustatyti, ar buvo pasiektas sugyventinių konkretus susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

35. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad V. O. dar iki Å¡alims pradedant bendrÄ gyvenimÄ 1989-06-13 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 60 nuosavybės teise įsigijo gyvenamÄ jį namÄ (bendras naudingas plotas 46 kv.m., gyvenamasis plotas 17 kv. m.) ir tvartÄ , esančius (duomenys neskelbtini). 1998 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) pažymėjime Nr. 912 nurodo, kad V. O. vardu užregistruotas medinis namas (naudingas plotas 83,60 kv.m., gyvenamais plotas 35,04 kv.m.), ir Å«kiniai pastatai, kurių statybos metai 1920, 1960, 1989, 1990, 1991,1997.

IÅ¡ byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad 1998 m. rugsėjo mėnesio duomenimis atsakovo V. O. vardu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruoti statiniai: gyvenamasis namas (bendras plotas 120,57 kv.m., naudingas plotas 83,60 kv.m., gyvenamais plotas 35,04 kv.m), 1920 m. statyba; rÄ stinis, stogas asbestcementinis; 1989 m. Statybos rÄ stinė 20 kv. m. pirtis, 1989 m. statybos malkinė (23 kv. m.), 1960 m. statybos malkinė, 1989 m. statybos malkinė (27 kv. m.), 1997 m. statybos sandėlis, 1920 m. tvartas, 1989 m. inžineriniai statiniai (Å¡ulinys, lauko tualetas, stoginės).

36. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovės prisidėjimo prie turto sukÅ«rimo: atsakovas buvo nusipirkęs senÄ gyvenamÄ jį namÄ , be Å«kinių pastatų, buvo likusios tik apgriuvusios sienos, nebuvo stogo; susitarimÄ kartu kurti bendrus namus Å¡alys realizavo konkliudentiniais veiksmais – remontavo namÄ , pakeitė trijų langų rėmus, sumÅ«rijo naujus pečius, suremontavo grindis, iÅ¡orines namo sienas apkalė naujimis lentelėmis, nudažė, po namu įrengė rÅ«sį. Taip pat teigia, kad pastatė naujus pastatus: dvi malkines, pirtį, sandėlį, tvartÄ , stogines, naujÄ lauko tualetÄ , iÅ¡valė Å¡ulinį, sukalė Å¡ulinio rentinį, stogelį; visus Å«kio pastatus pastatė laikotarpiu nuo 1990 iki 1998 metų. Taip pat nurodo, kad 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, pagal kurė prie namo pastatyta veranda, o pats namas pertvarkytas, 2015 metais pakeistas namo stogas.

37. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: UAB „Projektuotojų studija“ parengtas gyvenamojo namo priestato (verandos) ir Å«kinio pastato priestato (garažo) projektas, 1999-08-04 Leidimas Nr. 63, 1998-09-16 pažyma apie statinių prėmimÄ naudoti patvirtina, kad pastatytos verandos plotas yra 32 kv. m., o Å«kinio pastato – 30 kv. m; gyvenamajame name leista atlikti tokius pakeitimus: iÅ¡ardyti pertvarÄ , sienoje įrengti langÄ , perkelti medinę pertvarÄ , panaikti ir naujai įrengti duris.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas – tai valstybės siekis iÅ¡vieÅ¡inimo bÅ«du užtikrinti Å¡ių teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Tokiai informacijai rinkti ir nustatyta tvarka jai teikti valstybėje sukurta registrų sistema. 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatyme buvo nustatytas registro duomenų teisinis statusas, t. y. Å¡ie duomenys nuo įraÅ¡ymo dienos laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (4 straipsnis). Å i registro duomenų teisingumo ir iÅ¡samumo prezumpcija taikoma visiems įraÅ¡ams apie nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp jų ir duomenims, gautiems iki Nekilnojamojo turto registro įsteigimo veikusiuose inventorizaciniuose biuruose.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina Å¡alių susitarimÄ bendromis pastangomis atlikti kapitalinį namo remontÄ , tačiau negali paneigti registro duomenų. Nagrinėjamu atveju registro duomenys nėra nuginčyti, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina leidimÄ atlikti gyvenamojo namo pertvarkymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai bei apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad labiau tikėtina, jog nekilnojamasis turtas gyvenamasis namas ir statiniai, iÅ¡skyrus 1997 m. statybos sandėlį, buvo įgyti atsakovo V.

O.. Be to, ieÅ¡kovė nuo pat ginčo turto įgijimo žinojo, kad ginčo turto savininkas yra atsakovas ir ta situacija jÄ tenkino. Dėl žemės sklypų ir neinventorizuoto pastato (ne)pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe 40. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 1998-10-06  valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P91/98-0866 atsakovas V. O. įsigijo 1,4303 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini),  sumokėdamas už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis ir minėtas žemės sklypas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad sklypas buvo sutvarkytas ir iÅ¡ esmės pagerintas (pasodinta apie 30 vaismedžių, daug vaiskrÅ«mių, nusausinimui iÅ¡kasti du prÅ«dai ir tvenkinys, žemė įdirbta, patręšta, pasodinti dekoratyviniai augalai, gėlynai) bendromis Å¡alių jėgomis siekiant sukurti bendrÄ nuosavybę.

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, jog tokio objekto kaip žemės sklypas specifiÅ¡kumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytÄ kainÄ . Žemės sklypas gali bÅ«ti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslÄ sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties Nr. e3K-3-543-695/2016 46 punktas).

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1998 m. spalio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi minėtas žemės sklypas buvo parduotas vadovaujantis Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 558 pirkėjui V. O., nurodant kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis – namų valda. Tai reiÅ¡kia, kad šį žemės sklypÄ V. O. įgijo tik dėl to, kad gyvenamasis namas priklausė V. O.. Å i sutartis patvirtina svarbiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, nebÅ«dama gyvenamojo namo bendrasavininke, žemės sklypo nuosavybėn įsigyti neturėjo teisės, todėl objektyviai pagal nurodytÄ sandorį negalėjo bÅ«ti bendraturte. Byloje nėra ginčo, kad už žemės sklypÄ atsiskaitė V. O..

43. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo negalėjo bÅ«ti susitarimo minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes žemės sklypas buvo parduodamas konkrečiai V. O., į tai, kad byloje duomenų, kiek, kokia suma ieÅ¡kovė prisidėjo prie Å¡io žemės sklypo įsigijimo, nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog minėtas žemės sklypas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

44. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino bendrÄ ja daline nuosavybe 715/1430 dalių žemės sklypo, kurio bendras plotas 14.300 ha, esančio (duomenys neskelbtini).

45. IeÅ¡kovės teikiami įrodymai turėtų bÅ«ti tokio pobÅ«džio ir apimties, kurie patvirtintų bendrÄ Å¡alių siekį minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigyti iÅ¡ abiejų lėšų bendrosios nuosavybes teise. Atsakovė viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl darytina iÅ¡vada, kad ji tinkamai realizavo savo teises. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad <<..2005 metais atsakovas su S. M. lygiomis dalimis nupirko 14.300 ha žemės sklypÄ ; aÅ¡ nežinau, kokie tarpusavio santykiai atsakovo ir atsakovo bendraturčio, ar jis turėjo kokį susitarimÄ su bendraturčiu dėl leidimo bendroje žemėje statyti kokį pastatÄ ...>>.

Tuo tarpu posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė (2021-08-19 posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 1.04 val.), kad iÅ¡ bendrų pinigų su atsakovu tik norėjo įsigyti kartu bendrÄ turtÄ :<<...žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kalbėjo apie sodÄ ; nieko neįsigijo, tik norėjo..>>. Posėdžio metu ieÅ¡kovės teikti paaiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s; nurodžiusi, kad į salę (pokylių) ji nepretenduoja, nes salė pastatyta ant svetimos žemės, advokatei priminus pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reiaklavimus, jau nurodo, kad <..dėl žemės jei atmatuotų, bÅ«tų gerai, bet ji neregistruota..>>, po to paaiÅ¡kina, kad žemę pirko M., prie žemės pirkimo neprisidėjo, jokios kalbos nebuvo; apie tai, kad žemė jų, žinojo iÅ¡ kalbų pirtyje; taip pat nurodė, kad V.

O. už žemę pinigų nemokėjo (<<... mes pinigų neturėjome, užmokėjo M...>>), teigė, kad bendraturčiai dėl žemės susipyko, kad žemė neprižiÅ«rėta. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad minėtas žemės sklypas buvo nupirktas už su atsakovu bendrai uždirbtus pinigus, siekiant įrengti kaimo turizmo sodybÄ ir vykdyti kaimo turizmo veiklÄ .

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis įrodinėjamai aplinkybei – Å¡alių susitarimui įgyti konkretų turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise – nustatyti, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi. DetalÅ«s paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę sekÄ .

Nuosekliais parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvienÄ kartÄ yra nuolatos neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiÅ¡kinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. Jų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su paaiÅ¡kinimais.

Jeigu paaiÅ¡kinimus teikiantis asmuo tas pačias aplinkybes vienu atveju aiÅ¡kina vienaip, o kitu – jau kitaip, tai yra pagrindas jo paaiÅ¡kinimus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiÅ¡kinimai ar veiksmai, atlikti praėjus tam tikram laikotarpiui, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieÅ¡taraujančius vėlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų įrodomÄ jÄ vertę ir juos įvertinti visapusiÅ¡kai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. –G. v. VÄ® Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-107/2013).

47. Ä®vertinusi apeliantės pateikiamų duomenų apie nurodyto žemės sklypo ir neinventorizuoto pastato - pobÅ«vių salės įsigijimÄ prieÅ¡taringumÄ ir nenuoseklumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡alims gyvenant kartu ir bendrai vedant Å«kį, visais atvejais buvo priimti bendrai susitarimai dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bendromis lėšomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai bei apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų nepakankamumo pripažinti buvus ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimui dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į 715/1430 dalis 14.300 ha žemės sklypo ir neinventorizuotÄ pastatÄ - pobÅ«vių salę (CPK 185 str.).

Dėl įrodymų vertinimo 48. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino įrodymus vienpusiškai, neįvertino ieškovės paaiškinimų dėl kilnojamųjų daiktų įsigijimo, neįvertino pateiktų fotonuotraukų.

49. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

50. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ieÅ¡kinyje, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsiliepimuose ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į bylÄ pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jÄ nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. 52.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad viena vertus tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

Dėl teismo pareigos motyvuoti priimtÄ procesinį sprendimÄ (dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo) 53. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkinęs atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo pasibaigus panaudos sutarčiai, neaptarė prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko pagrįstumo, nenurodė ir neaptarė įrodymų, nenurodė jokių argumentų ar motyvų.

54. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimÄ (nutartį). Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalyje 4 punkte nustatytÄ pareigÄ ,   t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ Â absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

55. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo nemotyvuota, nenurodyti ir neaptarti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad skundžiama sprendimo dalis neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

56. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, iÅ¡ kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis, t. y. sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimÄ (CPK 263 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 35 punktas).

57. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besÄ lyginį, su galima Å¡io pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietinÄ , priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

58. Pagrindinė pirmosios instancijos teismo užduotis yra nustatyti faktines aplinkybes, pagrįsti, kurie įrodymai jas patvirtina, kuriais įrodymais remiasi priimant sprendimÄ , o motyvuojant sprendimÄ dėmesys turi bÅ«ti skiriamas pralaimėjusiai Å¡aliai – ji turi suprasti, kodėl Å¡ioje situacijoje yra neteisi ir teismas priima jai nepalankų sprendimÄ .

59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu iÅ¡sprendęs ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo klausimÄ , nenurodė motyvų ir argumentų dėl minėto reikalavimo, t. y. reiaklavimo dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ viso nenagrinėjo ir dėl Å¡io reikalavimo iÅ¡ esmės nepasisakė. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo pareiga pateikti sprendimo motyvus buvo iÅ¡ esmės pažeista, todėl yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindÄ pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (žr., pvz., pagal analogijÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).

60. Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ pagrindÄ , panaikina teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo ir perduoda Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Dėl procesinės bylos baigties 61. Å ios bylos aplinkybės ir pirmiau iÅ¡dėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti, panaikinant sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės T. N. iÅ¡keldinimo iÅ¡ pastatų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;

Å¡i bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 62. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Šiaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, palikti nepakeistÄ .

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesta prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl reikalavimo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ ieÅ¡kovės T. N. vardu, pripažinti ieÅ¡kovės T. N. ir atsakovo V. O., bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ padalinti, turtÄ natÅ«rÄ priteisiant ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant piniginę kompensacijÄ sumoje 11250,00 Eur, nustatyti, kad bendrasavininkiams turtas priklauso lygiomis dalimis po 1/2 dalį, palikti nepakeistÄ .

KitÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį (dėl ieÅ¡kovės T. N. iÅ¡keldinimo iÅ¡ pastatų (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo) panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjos Rasa BartaÅ¡ienė Irena StasiÅ«nienė Vilija Valantienė