2019-12-10 Nr. CB-11720-2-35-3-01266-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-360-219-2019

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01266-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.1; 2.6.11.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. H. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ ieškinį atsakovui I. H. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo pareigą sumokėti už patiektas prekes pagal pirkimo–pardavimo sutartį, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Aiba“ ieškiniu prašė Šiaulių apylinkės teismo priteisti iš atsakovo ūkininko I. H. 5025,80 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį ji su atsakovu žodžiu sudarė skaldos pirkimo ir atvežimo paslaugų sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė atsakovui iki 2016 m. lapkričio 30 d. atveš 280 kub. m skaldos, o atsakovas už skaldą sumokės sutartą kainą. Ieškovė, vykdydama įsipareigojimus, atsakovui atvežė 280 kub. m skaldos, kurios vertė 6025,80 Eur, ir pateikė apmokėti 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB000000195. Atsakovas skaldą priėmė ir gavimo faktą patvirtino pasirašydamas jam išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, kuri yra ir skaldos perdavimo–priėmimo aktas. Atsakovas 2017 m. sausio 23 d. sumokėjo tik dalį sumos – 1000 Eur. Atsakovas teigia, kad sumokėjo tik skaldos ir žvyro, kurį naudoti buvo nurodyta atsakovo statybos projekte, kainų skirtumą, dėl kurio jis susitarė su ieškove, ir už faktiškai atvežtą skaldos kiekį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „Aiba“ iš atsakovo ūkininko I. H. 5025,80 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 5025,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. balandžio 12 d. atsakovo sudarytą statybos darbų (žemės ūkio padargų sandėlio statyba) rangos sutartį su rangove UAB „Borgalita“ ieškovė, kaip viena iš statybos darbų subrangovų, atliko su pagrindine subrangove UAB „Būsto investicijos“ sudarytoje sutartyje nurodytus darbus atsakovo statomame objekte. Iš ieškovės UAB „Aiba“ išrašytos atsakovui I. H. 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AIB000000195 matyti, kad parduodama prekė – skalda 0-45, parduodamas kiekis – 280 kub. m, 1 kub. m kaina – 17,7857 Eur (be PVM), galutinė suma – 6025,80 Eur (su PVM). Atsakovas 2017 m. sausio 23 d. ieškovei sumokėjo dalį skolos – 1000 Eur, likusios skolos dalies nesumokėjo.

6. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra svarbu sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.159 straipsnyje nustatyta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), ir sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas yra pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

7. PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad šalys pripažįsta tą faktą, jog tiesiogiai tarpusavyje, nedalyvaujant pagrindiniam rangovui, susitarė dėl skaldos pristatymo atsakovui į jo statomą objektą, t. y. susitarė, kad bus pristatyta prekė – skalda, aptarė jos kainą, kiekį, sprendė, jog tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo sutarties teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui atsirado prievolė sumokėti už gautas prekes.

8. Teismas pripažino, kad 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195 leidžia nustatyti visas esmines pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas; įvertinęs tai, kad šalys pripažįsta tą faktą, jog tiesiogiai tarpusavyje, nedalyvaujant pagrindiniam rangovui, susitarė dėl skaldos pristatymo atsakovui į jo statomą objektą, t. y. susitarė, kad bus pristatyta prekė – skalda, aptarė jos kainą, kiekį, sprendė, jog tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo sutarties teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui atsirado prievolė sumokėti už gautas prekes.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės išrašyta ir atsakovui pateikta apmokėti 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra už ieškovės parduotą atsakovui skaldą. Ieškovė atsakovui skaldą pateikė ir ši buvo panaudota atsakovo statinio grindims, atsakovas dalį sumos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ieškovei sumokėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos skaldos kainos išskaičiuoti 3282,68 Eur žvyro kainą.

10. Atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad ieškovė negalėjo atsakovui parduoti 280 kub. m skaldos. Atsakovui buvo pristatytas 280 kub. m (504 t) skaldos kiekis. Atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškove už parduotas prekes, jo skola yra 5025,80 Eur.

11. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo I. H. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, teigdamas, jog skaldos pardavimas apėmė ir rangos teisinius santykius, nepateikė įrodymų, kad, be skaldos pardavimo, kaip nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, buvo atliekami darbai, susiję su skalda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Ginčas byloje kilo ne dėl darbų rezultato (produkto sukūrimo), bet dėl skaldos pardavimo, todėl taikytinos pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Vertindama pateiktą PVM sąskaitą faktūrą teisėjų kolegija pripažino, kad 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AIB000000195 egzistuoja visos pirkimo–pardavimo sutarties esminės sąlygos, t. y. aiškus pirkėjas, pardavėjas, nurodytas prekės pavadinimas ir jos kiekis, aiški prekės kaina.

13. Ieškovė atsakovui skaldą pateikė ir ši buvo panaudota atsakovo statinio grindims, atsakovas dalį sumos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ieškovei sumokėjo, todėl akivaizdu, jog PVM sąskaita faktūra yra pakankamas įrodymas faktui, kad skalda buvo perduota atsakovui, patvirtinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu atsakovas I. H. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinti sutarčių aiškinimo principai reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Teismai priteisė tariamą skolą pagal ieškovės vienašališkai išrašytą 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, taip formuojama ydinga teismų praktika, sukurianti galimybes subrangovui nepagrįstai praturtėti užsakovo sąskaita gaunant dvigubą mokėjimą už tas pačias prekes ar darbus tiek iš generalinio rangovo (su kuriuo subrangovas sudarė sutartį), tiek iš užsakovo.

14.2. Ieškovė vienašališkai išrašė atsakovui 6025,80 Eur dydžio 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už jos atvežtą skaldą (teismo sprendimo 8 punktas). Atsakovas sumokėjo dalį sumos – 1000 Eur, nurodė, kad šalys tarėsi, jog atsakovas ieškovei sumokės tik žvyro ir skaldos kainų skirtumą, o ne visą skaldos kainą. Statybos proceso metu ieškovė ir atsakovas, informuojant ir dalyvaujant rangovės UAB „Borgalita“ statybos darbų vadovui, sutarė, kad vietoj numatyto panaudoti žvyro grindų pagrindo įrengimo darbams bus panaudota skalda (skundžiamų teismų sprendimo 14 punktas, nutarties 15 punktas), o atsakovas kompensuos ieškovei žvyro ir skaldos kainų skirtumą. Šį susitarimą dėl kainų skirtumo kompensavimo ieškovė pripažino ir patvirtino su kilusiu ginču susijusio ikiteisminio tyrimo metu (kas užfiksuota byloje esančioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje) bei šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme posėdžio metu. Atsakovas sumokėjo rangovei UAB „Borgalita“ už statybos darbus, įskaitant lokalinėje sąmatoje nurodyto naudoti žvyro kainą. Atsakovo turimomis žiniomis, UAB „Borgalita“ atsiskaitė su pagrindine subrangove UAB „Būsto investicijos“, o ši sumokėjo ieškovei žvyro kainos sumą pagal ieškovės ir UAB „Būsto investicijos“ sudarytą sutartį.

14.3. Remiantis CK 6.193 straipsnio 1 dalies sutarčių aiškinimo taisykle ir byloje išsiskiriant ieškovės ir atsakovo pozicijoms dėl tikrųjų ketinimų, egzistuojant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, analogiški šalims protingi asmenys objektyviai ir logiškai negalėjo susitarti, jog užsakovas subrangovei antrą kartą sumokės už tos pačios paskirties į statybos objektą tiektiną statybos medžiagą. Analogiški šalims protingi asmenys galėjo susitarti tik dėl to, kad, pakeitus vieną statybinę medžiagą kita tos pačios paskirties statybine medžiaga, užsakovas sumokės subrangovei žvyro ir skaldos kainų skirtumą, o žvyro kainos sumą subrangovei (ieškovei) turės sumokėti pagrindinė subrangovė, nes pagal su ja sudarytą sutartį subrangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus, patiekti tam tikras medžiagas statomame objekte. Teismų sprendimu ir nutartimi įteisintas ieškovės nepagrįstas praturtėjimas atsakovo sąskaita, ieškovei už tos pačios paskirties statybinę medžiagą gaunant pinigus du kartus (iš užsakovo per generalinę rangovę ir vėliau per ieškovę samdžiusią rangovę bei priteisiant apmokėjimą antrą kartą iš užsakovo skundžiamais procesiniais sprendimais), taip pažeidžiant CK 6.242 straipsnio 1 dalies normas.

14.4. Teismai tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius klaidingai kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė ir atsakovas neva susitarė dėl skaldos pirkimo. Tokiu būdu teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.156 straipsnio 1 dalį bei 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalių normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutarčių aiškinimo. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o teisiniai santykiai, ieškovei ir atsakovui susitarus, kad vietoj žemės ūkio padargų saugyklos statybos lokalinėje sąmatoje pastato grindų pagrindo įrengimo darbams nurodyto naudoti žvyro bus panaudota skalda, o atsakovas ieškovei sumokės anksčiau numatyto panaudoti žvyro kainos ir skaldos kainos skirtumą, nes žvyro kainos dalį ieškovei įsipareigojo sumokėti UAB „Būsto investicijos“ pagal ieškovės ir UAB „Būsto investicijos“ sudarytą subrangos sutartį.

14.5. Pagal CPK 266 straipsnį, teismas neturi teisės nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismai, nuspręsdami, kad atsakovas neva turi sumokėti visą kainą už ieškovės į statybos objektą patiektą skaldą, pasisakė dėl byloje dalyvauti neįtrauktų asmenų materialinių teisių ir pareigų. Ieškovė rangos darbus objekte vykdė ir žvyrą į objektą turėjo patiekti ieškovės su pagrindine subrangove UAB „Būsto investicijos“ sudarytos sutarties pagrindu. Atitinkamai būtent UAB „Būsto investicijos“ turėjo atsiskaityti ir atsiskaitė su ieškove už patiektą į objektą skaldą (dėl lokalinėje sąmatoje nurodytos žvyro kainos dalies). Todėl, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams sprendžiant dėl tariamos atsakovo pareigos sumokėti visą ieškovės į objektą patiektos skaldos kainą (o ne žvyro ir skaldos kainų skirtumą), buvo pasisakyta dėl tarp ieškovės ir UAB „Būsto investicijos“ susiklosčiusių materialinių teisinių santykių. Teismų buvo pasisakyta dėl UAB „Borgalita“ ir UAB „Būsto investicijos“ materialinių teisių ir pareigų. Tačiau UAB „Borgalita“ ir UAB „Būsto investicijos“ į šios civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktos dalyvauti kaip tretieji asmenys.

15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Aiba“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutartį, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyta:

15.1. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad visas atsakovo norimas skaldos kiekis (500 tonų skaldos, t. y. apie 280 kub. m) buvo perduotas atsakovui per 2016 metų rugpjūčio mėnesį. Suvežus visą kiekį skaldos tiek ieškovės transportu, tiek vėliau UAB „AR10“ transportu ir ieškovei kaip subrangovei užbaigus darbus atsakovo objekte, ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu susumavo atsakovui perduotą skaldos kiekį ir sutarė skaldos pirkimą įforminti 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AIB000000195 patvirtindami, kad atsakovas gavo 280 kub. m skaldos už galutinę derybų metu sutartą 6025,80 Eur kainą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, abi šalys sutarė tiek dėl parduotos prekės, tiek dėl jos kiekio, tiek dėl kainos. Atsakovas tai patvirtino savo parašu ties grafa „Prekes gavau“.

15.2. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo ir įrodinėja tokias aplinkybes, kurių jis nenurodė ir neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirma, atsakovas, pradėdamas kasacinio skundo 1.4 punktu, akcentuoja aplinkybę, kad 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovė išrašė vienašališkai nesant jo valios ir pritarimo. Tačiau ši atsakovo nurodoma aplinkybė prieštarauja ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-4848-17 metu ir teisminio nagrinėjimo metu (2018 m. spalio 2 d. posėdyje) jo paties duotiems parodymams, kuriuose jis patvirtino, kad po skaldos perdavimo buvo nuvykęs pas ieškovės atstovą I.

B. ir derėjosi su juo dėl galutinės skaldos kainos, kad 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (kartu su ja nurodyta galutinė kaina už skaldą) buvo išrašyta po ilgų derybų. Antra, atsakovas pirmosios instancijos teisme ir savo procesiniuose dokumentuose iki kasacinio skundo pateikimo įrodinėjo, kad skaldos perdavimas jam turi būti vertinamas rangos teisinių santykių kontekste, o kasaciniame skunde teigia, kad tai CK nenurodytas sandoris. Trečia, kasaciniame skunde atsakovas (jo atstovai) siekia įtikinti kasacinį teismą, kad ieškovė, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priėmus palankius jai sprendimus, nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita ir neva gavo dvigubą naudą – jai buvo sumokėta ir už skaldą, ir už žvyrą.

Tačiau atsakovas iki kasacinio skundo pateikimo niekada negrindė savo atsikirtimų aplinkybėmis dėl generalinės rangovės UAB „Borgalita“, subrangovės UAB „Būsto investicijos“, jos subrangovės UAB „Aiba“ ir užsakovo (I. H.) tarpusavio atsiskaitymo. Šių aplinkybių jis nenurodė ir neįrodinėjo savo procesiniuose dokumentuose bei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ketvirta, kasacinio skundo 2.13 iii punkte atsakovas nurodo faktinę aplinkybę, kad generalinės rangovės UAB „Borgalita“ atstovas dalyvavo ieškovei ir atsakovui tariantis dėl žvyro pakeitimo skalda ir sumokėjimo už skaldą tokiu būdu, kad atsakovas kompensuos tik skirtumą tarp lokalinėje sąmatoje nustatytos žvyro kainos ir skaldos kainos.

Aplinkybė, kad UAB „Borgalita“ atstovas dalyvavo ieškovei ir atsakovui tariantis dėl skaldos, neatitinka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos priešingos aplinkybės. Penkta, kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad ginčijamais teismų sprendimais buvo pasisakyta dėl UAB „Borgalita“ ir UAB „Būsto investicijos“ materialinių teisių ir pareigų – šios aplinkybės atsakovas neįrodinėjo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, t. y. neprašė šių asmenų įtraukti į bylą kaip trečiųjų asmenų.

15.3. Taigi atsakovas kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus grindžia išimtinai aplinkybėmis ir nurodo naujus įrodymus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, nustatanti, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

15.4. Aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl skaldos įsigijimo eigą, tikruosius ketinimus, galutinę sutartą atsakovo mokėtiną kainą už skaldą ieškovei ir abiejų šalių sutarimą skaldos perdavimą atsakovui įforminti skaldos pirkimo–pardavimo PVM sąskaita faktūra nėra paneigtos nei atsakovo parodymais, nei kitais byloje esančiais įrodymais.

15.5. Dėl dvigubo apmokėjimo ieškovei ir nepagrįsto praturtėjimo atsakovo sąskaita – tokiam faktui pagrįsti atsakovas negali pateikti kokių nors pakankamų įrodymų, nes ieškovė skaldą pardavė atsakovui, o ne UAB „Būsto investicijos“, todėl pastaroji neturėjo pareigos mokėti ieškovei už atsakovui parduotą skaldą. Atsakovo teiginiai apie jo atsiskaitymą už skaldą (žvyro kainos apimtimi) su UAB „Borgalita“, UAB „Borgalita“ atsiskaitymą su UAB „Būsto investicijos“ taip pat yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atsakovas savo parašu minėtai galutinei skaldos kainai pritarė jau po objekto statybos darbų užbaigimo (2016 m. lapkričio 30 d.), t. y. jau tada, kai turėjo būti atsiskaitęs pagal statybos rangos sutartį, sudarytą tarp jo ir UAB „Borgalita“. Tačiau sutikdamas su galutine jam parduotos skaldos kaina (6025 Eur) atsakovas nei raštu, nei žodžiu nesiūlė ieškovei mažinti šios kainos dėl to, kad kainos dalį už skaldą (žvyro kainos apimtimi) jis jau yra sumokėjęs UAB „Borgalita“, o UAB „Būsto investicijos“, gavusi apmokėjimą iš UAB „Borgalita“, yra sumokėjusi UAB „Aiba“.

15.6. Dėl teismų sprendimų įtakos UAB „Borgalita“ ir UAB „Būsto investicijos“ materialinėms teisėms ir pareigoms – teismai skundžiamuose sprendimuose nesuformulavo jokių realių ar numanomų teisių ir pareigų UAB „Borgalita“ ir UAB „Būsto investicijos“. Skundžiamuose sprendimuose šios įmonės paminėtos tik nurodant, kokius konkrečius susitarimus kiekviena iš jų turėjo atskirai su ieškove ir su atsakovu. Skundžiamuose sprendimuose net nekeliamas kokių nors teisių ar pareigų atsiradimo UAB „Borgalita“ ir UAB „Būsto investicijos“ klausimas nepaisant ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių kvalifikavimo.

15.7. Atsakovas, 2016 m. lapkričio 30 d. po derybų dėl galutinės jo mokėtinos kainos už skaldą pasirašęs PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIB000000195 ir tik po beveik dviejų mėnesių apmokėjęs dalį kainos (1000 Eur), nusprendė kreiptis dėl neva prieš jį panaudotos apgaulės į prokuratūrą ir taip išvengti visiško piniginės prievolės įvykdymo. Atsakovas, nutraukus jo nepagrįstai inicijuotą ikiteisminį tyrimą, ir toliau nepripažino savo skolos bei įvairiausiais argumentais ją ginčijo, taip elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo

16. Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis) užtikrina, kad sutarties šalys yra laisvos spręsti, ar sukurti civilinius teisinius santykius, o jau sukurtus ar keisti, ar nutraukti. Šis principas reiškia ir tai, kad šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos formos bei turinio (sąlygų), išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato imperatyvius reikalavimus tam tikroms sutartims, jų formai ir turiniui. Sutartis laikoma sudaryta ir galioja nuo to momento, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) ir šalių susitarimas yra pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

17. Sutartis, kai įstatymas nenustato jai konkrečios formos, gali būti sudaryta žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis). Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pačios formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis, taip pat jos pakeitimai jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

18. Įstatymas nenustato, kad paprasta rašytine forma sudarytos sutarties pakeitimas žodžiu padaro sutarties pakeitimą negaliojančiu, jei sutartyje nenustatyta tokia išlyga, tačiau tokiu atveju suinteresuota sutarties šalis turi įrodyti, kad rašytinė sutartis buvo pakeista žodine forma, pakeitimą padarė tarpusavyje sutarties šalys arba sutarties šalys, įtraukdamos į sutartį kitus asmenis, ir pakeitimas atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

19. Byloje nustatyta, kad atsakovas (užsakovas) su rangove UAB „Borgalita“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarė statybos darbų (žemės ūkio padargų sandėlio statybos) rangos sutartį. Ieškovė UAB „Aiba“ įtraukta į rangos sutarties vykdymą, kaip viena statybos darbų subrangovių, ir su pagrindine subrangove UAB „Būsto investicijos“ atliko UAB „Borgalita“ sudarytoje sutartyje nurodytus darbus atsakovo statomame objekte. Ieškovė 2016 m. lapkričio 30 d. išrašė ir pateikė atsakovui I. H. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įrašyta parduodama prekė – skalda ir jos kiekis – 280 kub. m; 1 kub. m kaina – 17,7857 Eur (be PVM), galutinė suma apmokėti – 6025,80 Eur (su PVM). Atsakovas ieškovei sumokėjo 1000 Eur, likusios sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos nemokėjo.

20. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia faktine aplinkybe, kad rangos darbų vykdymo metu su atsakovu sudarė sutartį, kuria susitarė vietoj rangos darbų lokalinėje sąmatoje pastato grindų pagrindo įrengimo darbams nurodyto naudoti žvyro panaudoti skaldą, todėl ieškovė nupirko skaldą ir, suderinusi su atsakovu kainą, pateikė jam sąskaitą faktūrą. Atsakovas ją priėmė, tačiau visos kainos nesumokėjo. Atsakovas pripažįsta susitarimą su ieškove dėl žvyro keitimo skalda, atliktus darbus priėmė, taip pat priėmė sąskaitą faktūrą, tačiau nesutinka mokėti visos šioje sąskaitoje nurodytos sumos; nurodo, kad susitarė sumokėti tik žvyro ir skaldos kainų skirtumą, nes už žvyrą sumokėjo pagal rangos sutarties sąlygas UAB „Borgalita“.

21. Taigi atsakovas faktiškai savo teisinę poziciją grindžia tuo, kad su ieškove buvo sudaryta ne savarankiška sutartis, o pakeista pagrindinė su UAB „Borgalita“ sudaryta rangos sutartis dėl lokalinėje sąmatoje pastato grindų pagrindo įrengimo darbams nurodyto naudoti žvyro – vietoje žvyro panaudoti skaldą. Kadangi šalių sutartis dėl žvyro keitimo skalda sudaryta žodine forma ir šalys skirtingai aiškina jos sąlygas, atsakovas privalėjo įrodyti, kad su ieškove susitarė ne dėl naujų sutartinių santykių, o dėl jau egzistavusių pakeitimo (CPK 178 straipsnis).

22. Vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija nurodo, kad bylos šalys, savo susitarimo neįtvirtindamos rašytine forma ir jį (susitarimą, jo sąlygas) aiškindamos skirtingai, sukūrė teisinę situaciją, kad šalių sutartiniai teisiniai santykiai, vertinami sutarčių teisės aspektu, negali būti pripažinti anksčiau sudarytos ir vykdytos rangos sutarties pakeitimu jau vien dėl to, kad, susitariant dėl statybinių medžiagų, kurios brangesnės už anksčiau sudarytos sutarties sąmatoje nurodytas, keitimo, į šiuos sutartinius santykius nebuvo įtraukta rangos sutarties šalis – UAB „Borgalita“, o ieškovė nebuvo UAB „Borgalita“ su atsakovu sudarytos sutarties šalis ir ieškovė iki ginčo sutarties sukūrimo su atsakovu sutartinių teisinių santykių neturėjo. Tai reiškia, kad UAB „Borgalita“ nėra atsakinga už ieškovės ir atsakovo sukurtų tarpusavio sutartinių teisinių santykių vykdymą (neturi teisių ar pareigų, kylančių iš naujos sutarties sąlygų), kaip ir ieškovė neturi teisių ar pareigų, kylančių iš anksčiau sudarytos rangos sutarties sąlygų, atsakovui. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo skaldos įsigijimo teisiniai santykiai reiškė anksčiau sudarytos atsakovo ir kito asmens (rangovės UAB „Borgalita“) rangos sutarties tąsą. Skaldos įgijimo susitarimas ir jo vykdymas teismo kvalifikuojamas kaip savarankiškas sandoris – taip jį pagrįstai įvertino apeliacinės instancijos teismas nutartyje. Vien skaldos panaudojimo funkcinė paskirtis – ji panaudota atsakovo statomame objekte – dar nereiškia, kad būtent tarp ieškovės, tiekusios skaldą, ir atsakovo, priėmusio skaldą, susiformavo rangos santykiai.

23. Šalys sudarė žodinį sandorį dėl skaldos įsigijimo, jo vertė nurodyta išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje – 6025,80 Eur. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Dėl sandorio formos nesilaikymo pasekmių CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

24. CK 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Tai įstatyme nustatytas ir naudojamas teismų praktikoje rangos bei pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo kriterijus. Ši norma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta taip, kad kai darbų vertė yra nedidelė, t. y. mažesnė negu perkamo daikto vertė, sutartis pripažįstama pirkimo–pardavimo, o ne rangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016, 20 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504-687/2017, 27, 29 punktai).

25. Nė viena iš bylos šalių nepateikė įrodymų, to nekonstatavo ištyrę įrodymus ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, kad sudarydamos žodinį sandorį dėl skaldos įsigijimo šalys būtų susitarusios, jog atliekamų darbų vertė viršys skaldos vertę. Bylos šalys patvirtino, kad jųdviejų susitarimu skalda buvo perkama ir tai parodo jų valios susiformavimą būti saistomoms pirkimo–pardavimo santykių pagal žodinę pirkimo–pirkimo sutartį. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl skaldos pardavimo, todėl taikytinos pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios teisės normos.

26. Atsižvelgiant į žodine pirkimo–pardavimo sutartimi perkamas prekes (skaldą), tokios sutarties formą nustato bendrosios sandorių sudarymo formos taisyklės (CK 6.311 straipsnis). Tai, kad šalys vietoj rašytinės formos sutarties sudarė žodinę skaldos pirkimo–pardavimo sutartį, viršijančią žodinėms sutartims CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą ribą, dėl rašytinės formos nesilaikymo nedaro jos negaliojančios, nes įstatymuose tokios rūšies kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys nėra priskiriamos prie negaliojančių dėl rašytinės formos nesilaikymo sandorių. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos pagal skaldos pirkimo–pardavimo sutartį

27. CK 6.314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už perkamus daiktus, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Pirkėjo pareigą sumokėti kainą ir kitas išlaidas reglamentuojančio CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

28. Byloje nenustatyta, kad šalys, sudarydamos žodinę pirkimo–pardavimo sutartį, būtų susitarusios dėl kitokių, negu išdėstytos CK 6.314 straipsnio 2, 4 dalyse, 6.344 straipsnio 1 dalyje, kainos sumokėjimo taisyklių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę bylos įrodymus, nustatė, kad ieškovė perdavė atsakovui visą sutartą skaldos kiekį, įvykusią ūkinę operaciją įformino išrašydama 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovas priėmė skaldą, PVM sąskaitą faktūrą, joje pasirašydamas dėl prekių (skaldos) gavimo fakto. Todėl atsakovui atsirado teisinė pareiga vykdant pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti nupirktos skaldos kainą ieškovei. Atsakovas 2017 m. sausio 23 d. sumokėjo ieškovei tik dalį sumos – 1000 Eur ir liko jai skolingas 5025,80 Eur. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovo skolą.

29. Atsakovas nurodo, kad rangovė UAB „Borgalita“ ir ieškovė kaip subrangovė nepagrįstai praturtėjo, nes jis rangovei jau sumokėjo žvyro kainą. Atsakovo nurodoma aplinkybė dėl nepagrįsto praturtėjimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ši aplinkybė susijusi su kitos sutarties sąlygų vykdymu, tačiau ji gali tapti faktiniu ir teisiniu pagrindu pareikšti UAB „Borgalita“ turtinius reikalavimus, jei atsakovas turi nurodomą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 22–25 punktuose, ši aplinkybė neturi būti teismo nustatoma ir vertinama, nes neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui šioje byloje.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje tinkamai taikė pirkimo–pardavimo sutartį nuo rangos sutarties atribojančias, taip pat pirkėjo pareigą sumokėti pardavėjui už perkamus daiktus (prekes) teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teisiškai pagrįstai priteisė iš atsakovo (pirkėjo) skolą ieškovei (pardavėjai). Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, ieškovei priteistinos jos turėtos advokato atstovavimo išlaidos parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Ieškovė prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą, jų 1089 Eur dydį pagrindžia pridėta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas. Prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina nurodyta 1089 Eur suma.

33. Kasacinis teismas turėjo 7,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pralaimėjusios bylą šalies – atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. H. ieškovei UAB „Aiba“ (j. a. k. 301425726) – 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur ir valstybei 7,13 Eur (septynis Eur 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas