ca86012a-bc40-4a7a-9201-06e4dceaafef · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                           Baudžiamoji byla Nr. PK-27-673/2011                                                                                     Proceso Nr. 1-22-3-00013-2010-5                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.,                                                                                    1.1.7.2.5., 1.1.10.1., 2.1.14., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.5., 2.9.(S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 14 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A.

A. Ž.,jo atstovui advokatui Ignui MeÅ¡kauskui,kaltinamajam A. L.,jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi privataus kaltinimo bylÄ , kurioje,A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis nuomojame bute (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymaus sveikatos sutrikdymu), padarymu, n u s t a t ė:

              2010 m. spalio 14 d. apie 19.30 val., A. L., vieÅ¡oje vietoje – Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tris kartus ranka sudavė A. A. Ž. į veido sritį bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į pilvo-Å¡ono sritį, tuo savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. Ž. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiojo nemušė.

Kaltinime nurodytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės sutiko A. A. Ž., kuris buvo su D. K.. Jis pats ėjo su sugyventine G.. A. A. Ž. paklausė kodėl neÅ¡yla radiatoriai. A. A. Ž. atsakė, kad jis nėra bendrijos narys, todėl jam nesiaiÅ¡kins. Kilo konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo necenzÅ«riniais žodžiais. G. nuėjo namo. Konfliktas tęsėsi minutę laiko. Jie stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Gal su ranka atsistÅ«mė nuo Ž.. RankÄ tik priglaudė. PrieÅ¡ iÅ¡siskiriant Ž. ranka patapÅ¡nojo per petį.

Ž. jis nestÅ«mė. AtstÅ«mė, bet nestÅ«mė. Gal ir stumtelėjo. Tuo metu jo sugyventinės jau nebebuvo. Ž. pasakė, kad dabar jis jam parodys. Jokio smÅ«gio Ž. nesudavė. Buvo tamsu, aplink jokių žmonių nebuvo. K. konflikto metu stovėjo 2-3 metrų atstumu ir matė konfliktÄ . 11 name jis butÄ nuomojasi apie 10 metų. Anksčiau jokių konfliktų nebuvo, susipykęs su Ž. nebuvo. D. K. liudijo tiesÄ , bet ji bijo vykti į teismÄ , nes Ž. jÄ jau buvo atleidęs iÅ¡ darbo. Jis D.

K. nepažįstÄ , pas jį į namus ji atėjusi nebuvo, tik buvo jÄ susitikęs, ji rodė popierių, kad jai buvo grasinta, sakė, kad Ž. buvo surinkęs paraÅ¡us iÅ¡ garažų bendrijos narių. Kiek žino, dabar ji vėl dirba garažuose. Kas toks L. D., nežino. D. ir V. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, sakė tiesÄ . Nurodė, kad gal nesuvaldė pilnai emocijų, prisiima kaltę tik dėl vieÅ¡oje vietoje pasakytų necenzÅ«rinių žodžių. IÅ¡ konflikto vietoje buvusių keturių asmenų pirma išėjo G., po to K., po to jis, o Ž. pasiliko kieme.

Nors kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. A. Ž. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta apie 10 metų, kai jis iÅ¡sinuomojo butÄ . KiekvienÄ dienÄ gyventojai skųsdavosi, kad prirÅ«kyta, kad jo sÅ«nėnas rÅ«ko, prisiveda draugų. Jų santykiai visada buvo nekokie. Kaltinamasis jam yra kelis kartus grasinęs. Po to, buvo neatpažintų asmenų sumuÅ¡tas, tačiau byla buvo nutraukta, nes nebuvo liudytojų.

Pirmininkauja trijuose namuose – (duomenys neskelbtini) namuose. 2010 m. spalio 14 d. jis garaže rinko pinigus, nes yra garažo bendrijos pirmininkas. Turėjo su savimi surinkęs apie 2000 Lt. TÄ dienÄ prie 11 namo sutikęs K. su ja aiÅ¡kinosi dėl savo automobilio vagystės. Buvo prietema, apie 19 valanda. A. L. su žmona. L. pradėjo jam sakyti, kad jis vaizduoja virÅ¡ininkÄ su „papke“, pradėjo skųstis, kad neÅ¡ildo vienas radiatoriaus stovas, kad reikia „nuorinti“ radiatorių penktame aukÅ¡te.

Jam paaiÅ¡kino, kad jis neturi teisės to pats daryti. L. sugyventinei pasakė eiti greičiau į laiptinę ir uždaręs duris jam iÅ¡ karto trenkė į smilkinį. Jis truputį apsvaigo. Paklausus ko jis nori, L. antrÄ kartÄ vėl trenkė į tÄ pačiÄ vietÄ , po to trenkė ir trečiÄ kartÄ . Jis nuo jo traukėsi, su „papke“ dengėsi veidÄ . O L. eidamas link jo dar ir spyrė, pataikė į kairį Å¡onÄ . Kai įspyrė, jis sukniubo, iÅ¡krito „papkė“. Atsikėlęs ėmė bėgti į kalniukÄ .

Atsisukęs matė, kaip K. ėjo laiptais. Ji matė konfliktÄ . Pabėgęs palaukė prie katilinės, po to atėjo prie laiptinės ir grįžo namo. Norėjo skambinti į policijÄ , bet labai drebėjo rankos, todėl negalėjo paskambinti. Ryte paskambino draugui Č. B. ir papasakojo kas nutiko, nuvyko į policijÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ . Tyrėja jį nufotografavo. TÄ pačiÄ dienÄ norėjo eiti pas ekspertÄ , tačiau jam paskambinus pasakė, kad ekspertas bus tik antradienį, o policijoje jis buvo penktadienį.

Antradienį nuėjo pas ekspertÄ . Ekspertas apžiÅ«rėjęs jam pasakė eiti į ligoninę. Ligoninėje jį paguldė, pastatė laÅ¡elinę. Ligoninėje gulėjo vienÄ parÄ , jam iÅ¡rašė vaistų, prašėsi iÅ¡leidžiamas gydytis namuose. Tuo metu turėjo iÅ¡važiuoti į VokietijÄ , bet dėl įvykio neiÅ¡važiavo. Eidamas į poliklinikÄ sutiko Dirmantienę, kuri jam pasakė, kad abi su Vansiene jos matė, kaip jam smÅ«giavo ir kaip jis nubėgo. PaaiÅ¡kino, jog dėl smÅ«gių jam skaudėjo, toje vietoje duria ir dabar.

L. spirdamas sulaužė jo dantų plokÅ¡telę, buvusiÄ kairėje striukės kiÅ¡enėje. ReiÅ¡kia 800 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes 600 Lt sumokėjo už naujÄ dantų plokÅ¡telę, 200 Lt mokėjo už advokato pagalbÄ . Už vaistus priteisti nepraÅ¡o, nors jų ir pirko. Sumažindamas ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos reiÅ¡kia galutinį 800 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes tuo metu turėjo važiuoti pas dukrÄ Ä¯ VokietijÄ ir ten turėjo pigiau nusipirkti automobilį, o dėl sumuÅ¡imo neiÅ¡važiavo, be to L. veiksmai jį iÅ¡gÄ sdino, įbaugino, dėl skausmo negalėjo miegoti, dabar paskauda galvÄ , pasidarė užmarÅ¡us, nors anksčiau taip nebuvo, bijo vakare iÅ¡eiti į laiptinę.

PrieÅ¡ tÄ Ä¯vykį jis buvau kreipęsis į policijÄ , nes prie namo girtavo asmenys, tarpe tų asmenų buvo ir K. bei L. sugyventinės sÅ«nus. Tai buvo rugsėjo mėnesio pabaigoje - spalio mėnesio pradžioje, buvo atvykusi policija. Mano, kad L. už tai ant jo pyko. PraÅ¡o L. nubausti už jo sumuÅ¡imÄ .  Liudytoja J. M. V. paaiÅ¡kino, kad A. A. Ž. ji pažįsta, nes jis yra (duomenys neskelbtini) namo bendrijos pirmininkas. L. nepažįsta. 2010-10-14 apie 19 val., ji susitiko kaimynę D. ir jos nusileido žemyn prie bibliotekos, nes D. nešė Å¡iukÅ¡les.

Ji pasiliko prie bibliotekos, o D. laipteliais nulipo nuneÅ¡ti Å¡iukÅ¡les į konteinerį. Tuo metu ji pamatė keturis žmones prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės. Atstumas nuo tos vietos kur vyko konfliktas iki jos buvo kokie 50 metrų, gal ir arčiau. Buvo prieblanda. Viena moteris iÅ¡ karto įėjo į laiptinę. Matė ir K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name. Vyras, kuris buvo trumpai kirptais plaukais, labai panaÅ¡us į kaltinamÄ jį, pradėjo Å¡aukti - „kÄ tu vaikus varinėji, vaizduoji“.

Kitas žmogus, kurį vėliau atpažino kaip Ž., pradėjo trauktis atbulas. Ä® kaltinamÄ jį labai panaÅ¡us vyras užsimojo vienÄ kartÄ , po to – kitÄ kartÄ . Atrodė, kad Ž. sudavė, rėkė - „kÄ vaizduoji su ta papke“. Tada spyrė su koja Ž. į priekinę jo kÅ«no dalį. Sakė - „galas tau“. Ž. suklupo, po ko atsikėlęs nubėgo į kalniukÄ . Tuo metu ji ir pažino, kad tai buvo Ž.. Su D. ėjo ieÅ¡koti Ž., nes norėjo paklausti dėl ko jį sumušė, tačiau jo nesutiko.

Tvirtina, kad tikrai matė Ž. suduodant vienÄ smÅ«gį, matė ir spyrimo veiksmÄ , po kurio žmogus sukniubo, o atsikėlęs nubėgo į kalniukÄ . Nurodė, jog nėra girdėjusi Ž. vartojant necenzÅ«rinius žodžius, charakterizuoja Ž. teigiamai. K. žino iÅ¡ matymo. K. matė konfliktÄ , nes kai buvo muÅ¡amas Ž., buvo už kokių 5 žingsnių.              Liudytoja A. A. D. paaiÅ¡kino, kad pažįsta A. A. Ž., nes jis yra jos namo bendrijos pirmininkas. KaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo, nes jis vedžioja rotveilerio veislės Å¡unį. 2010-10-14 apie 19 val., nešė Å¡iukÅ¡les.

Buvo prieblanda. Sutiko V. Ėjo abi į apačiÄ pasikalbėdamos. V. pasiliko prie bibliotekos, o ji nuėjau prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Priėjo prie gatvės. Pamatė prie 11 namo pirmos laiptinės vykstantį konfliktÄ . A. Ž., kuris jos atžvilgiu stovėjo Å¡onu, ir kaltinamÄ jį. Buvo ir viena moteris, kaip dabar žino jos pavardę – K., gyvenanti (duomenys neskelbtini) name, kuri konflikto metu stovėjo už kokių 2-3 metrų. Buvo triukÅ¡mas. IÅ¡girdo Å¡aukiant - „kÄ Äia vaikÅ¡tai su papke“.

Kaltinamasis užsimojo ir trenkė Ž. į veidÄ , mosavo dar, kiek kartų Ž. buvo suduota – nežino, tiksliai matė vienÄ smÅ«gį, po to spyrė koja, sakė – „tau galas“. Po spyrio Ž. sukniubo. Tada atsikėlęs takeliu nuėjo į viršų. ViskÄ ji matė, nes niekas vaizdo jai niekas neužstojo. Ji grįžo prie kaimynės. Abi ieÅ¡kojo Ž., bet nerado. Su Ž. susitiko tik lapkričio mėnesį, klausė jo, kodėl jis ne Vokietijoje. Jis pasakė, kad jam blogai su sveikata.

Pasakė jam, kad su V. matė konfliktÄ . Toje vietoje buvo įjungta Å¡viesa, bet ten, kur jie buvo, buvo prieblanda, tačiau smÅ«giai matėsi, girdėjosi necenzÅ«riniai žodžiai. Ž. charakterizavo kaip pareigingÄ , sÄ Å¾iningÄ , darboholikÄ , kurį visi gerbia. Pamatę konfliktÄ jos su V. jautėsi blogai.Liudytojos D. K., V. B. ir E. L. patvirtino, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis Ž. kaltino K., jog ji meluoja, kad nematė, kaip jis buvo sumuÅ¡tas, sakė jai, kad jis dėl jos melavimo negali ja pasitikėti kaip sarge, todėl ketina atleisti iÅ¡ darbo.

Liudytoja L. G. paaiÅ¡kino, kad A. L. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena 11 metų. Galimai 2010-10-14, namo grįžo po 19 valandos. IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio pamatė stovint Ž. ir D., kurios pavardės nežino, kurie kalbėjosi. Jie Ž. pradėjo klausti apie Å¡ildymÄ , nes pas juos namuose labai Å¡alta. Ž. pradėjo sakyti, kad jam nerÅ«pi, tegul rÅ«pinasi Å¡iluminiai tinklai. L. jam sakė: „Kaip nerÅ«pi, jei esi komendantas“. Jie pradėjo „koliotis“. Pirmas pradėjo Ž., pasakė necenzÅ«rinius žodžius.

Kilo konfliktas. Kol ji buvo, L. nevartojo necenzÅ«rinių žodžių. Ji su mergaite nuėjo namo. D. pasiliko. Namuose, kurie yra trečiame aukÅ¡te, nuėjo prie lango pasižiÅ«rėti kas vyksta. Konflikto vieta nesimatė, nes užstojo stogelis. Matėsi D. nugara, A. L. stovėjo prie jos. Ž. nematė, girdėjo Å¡auksmÄ . Girdėjo, kad abu vyrai stipriai ginčijosi, abu „koliojosi“. MuÅ¡imosi nesigirdėjo. Matė, kaip Ž. takeliu užlipo ant kalniuko. Kalnas yra status, bet lipo jis ne laiptais.

Mano, kad laiptais bÅ«tų buvę lengviau užlipti. Mano, kad jei Ž. bÅ«tų sumuÅ¡tas, neužliptų į kalniukÄ . Nuėjus Ž., L. su D. dar pasilikę kalbėjosi, po to L. grįžo namo. Konfliktas vyko apie 10-15 min. Kol ji lipo į savo butÄ , nematė, kas vyko. PažiÅ«rėjusi pro langÄ matė, kaip Ž. nueidinėja nuo laiptinės, o jos vyras stovėjo ir kalbėjosi su D.. PaaiÅ¡kino, jog Å¡iukÅ¡lių konteineriai yra netoli jų. VisÄ laikÄ , kol jie čia gyvena, kliÅ«na Ž., jis nuolat kabinasi prie jos sÅ«naus, sÅ«nų kvietė į policijÄ , nes Ž. buvo jį apkaltinęs, kad į jį Å¡audė.

Ž. nepatinka vaikai, nes užpylė smėlio dėžę, iÅ¡tepė „bordiÅ«rÄ â€œ smala, kad vaikai nesėdėtų. Su Ž. yra buvęs ne vienas konfliktas. PrieÅ¡ tris metus asmeniÅ¡kai ji pati su Ž. turėjo konfliktÄ . Namo gyventojai nepatenkinti Ž.. D. irgi skundėsi. Ji dirbo sarge. Sakė, kad po to, kai ji paliudijo, jÄ Å½. atleido iÅ¡ darbo. Ji buvo atėjusi pas juos į namus, rodė paraÅ¡us. Po to ji kreipėsi į mokesčių inspekcijÄ . Su D. jie nebendrauja, ji pas juos Å¡iaip buvo užėjusi.

Vėliau iÅ¡ D. sužinojo, kad prieÅ¡ konfliktÄ ji su Ž. aiÅ¡kinosi dėl automobilio vagystės. Liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, kad L. pažįsta iÅ¡ matymo, o Ž. yra jos darbdavys, nes ji dirba garažų bendrijoje sarge, kur Ž. dirba pirmininku. Galimai 2010-10-14 apie 19 val., ji prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės kalbėjosi su Ž., nes jie kartu parėjo iÅ¡ garažų, kur jai buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Tuo metu ji su Ž. stovėjo prie laiptinės durų, kai atėjo L. su žmona ir dukra.

Tarp L. ir Ž. kilo konfliktas. Ž. pirmas pavartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jie stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ . Pradžioje stovėjo prie laiptinės durų, po to aiÅ¡kinosi nuėję į aikÅ¡telę. L. Ž. nemušė, nestumdė, nebuvo prie Ž. net prisilietęs. Po konflikto Ž. ramiai nuėjo į kalnelį, o ji po stogeliu nestovėjo, su L. nekalbėjo. Nuėjus Ž. su L. atsisveikino ir užlipo laiptais į savo namÄ . Jokių žmonių aplinkui nebuvo. Å viesos degė ir gatvėje, ir toje aikÅ¡telėje prie 11 namo.

Ž. norėjo jÄ atleisti dėl jos tokio liudijimo, buvo atsiuntęs raÅ¡tÄ , tačiau ji nėra atleista, dirba ir Å¡iuo metu. Pas L. niekada nėra buvusi, dėl atleidimo nesiskundė, jokių dokumentų jam nerodė. V. ir D. žino iÅ¡ matymo. Jų nematė, jos konflikto matyti negalėjo, nes nuo konteinerių iki tos vietos yra apie 250 metrų, teismo salė yra 50 metrų ilgio, na gal 30 metrų, gal ir dar mažiau. Atstumuose nelabai gaudosi, todėl kodėl nurodė tokius atstumus paaiÅ¡kinti negali.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0989-10 esančio pareiÅ¡kimo matyti, kad A. A. Ž. į Kėdainių raj. PK kreipėsi 2010-10-15 (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.4). PareiÅ¡kimuose (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.4,5) nurodė, kad jis buvo sumuÅ¡tas A. L., kuris jam tris kartus kumščiu sudavė į kairį skruostÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kairį Å¡onÄ , prašė A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. AnalogiÅ¡kai nurodė apklaustas liudytoju (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.7).

IÅ¡ asmens apžiÅ«ros protokolo (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.10) matyti, kad 2010-10-15 apžiÅ«rėjus A. A. Ž., ant jo veido, kairės pusės smilkinio srityje, fiksuotas 3,5x2,0 cm dydžio paraudimas.IÅ¡ nukentėjusiojo A. A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.13), matyti, kad nukentėjusysis parodė kaltinime nurodytÄ vietÄ , kur A. L. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , tai yra tris kartus kumščiu sudavė į kairę veido pusę, vienÄ kartÄ spyrė į kairės pusės Å¡onÄ .Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr.G254/10(12) (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.20-21) nurodyta, kad A.

A. Ž., galimai aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje, padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl suduotų smūgių sukeltas fizinis skausmas.Iš VšĮ Kėdainių ligoninės informacijos (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.23) matyti, jog A. A. Ž. ligoninės Traumatologiniame skyriuje gydėsi nuo 2010-10-19 iki 2010-10-20. Diagnozė: smegenų sukrėtimas. Iš akistatos protokolo (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.43) matyti, jog A.

A. Ž. nurodė, kad A. L. jam tris kartus sudavė į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyrė į Å¡onÄ , o A. L. nurodė, kad A. A. Ž. tik pastÅ«mė. IÅ¡ A. A. Ž. teismui pateiktos įvykio schemos (b.l.65) matyti, jog atstumas nuo įvykio vietos, kurioje buvo muÅ¡amas ranka ir kur jam buvo įspirta, iki stiklo konteinerio ir bibliotekos – apie 50 metrų.IÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.76-84) matyti, jog atstumas nuo pirmos laiptinės, esančios Liepų al. g. 11, iki Å¡iukÅ¡lių konteinerių – 68,6 metrai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Nors kaltinamasis A. L. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo A. A. Ž. parodymais, liudytojų Janinos M. V., Aleksandros A. D., D. K., V. B. ir E. L. parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais: teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, asmens apžiÅ«ros protokolu, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos protokolu, pažyma iÅ¡Â medicinos įstaigos, įvykio schema, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, todėl iÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad, kaip nurodyta privataus kaltintojo patikslintame kaltinime (b.l.69), 2010 m. spalio 14 d. apie 19.30 val., A.

L., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, tris kartus ranka sudavė A. A. Ž. į veido sritį bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į pilvo-Å¡ono sritį, tuo savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. A. Ž. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ (kaip tai nurodyta patikslintame kaltinime b.l.69). Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad A.

L. smurtavo prieÅ¡ A. A. Ž., tai yra tris kartus sudavė jam į veido sritį, kÄ patvirtina 2010-10-15 asmens apžiÅ«ros protokole fiksuotas 3,5x2,0 cm dydžio paraudimas ant A. A. Ž. veido kairės pusės smilkinio, bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į Å¡onÄ , dėl ko, dėl kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjęs juto ne tik fizinį skausmÄ , bet dėl galvos smegenų sukrėtimo jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, kieto buko daikto poveikyje.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ (baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0989-10 esančiuose pareiÅ¡kimuose, liudytojo apklausos protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole, akistatos protokole), tiek ir teisiamajame posėdyje yra vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojų parodymai, tai yra liudytojos J. M. V. ir Aleksandra A. D., kurios įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, kategoriÅ¡kai patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku matė, kaip buvo muÅ¡amas nukentėjusysis.

A. A. D. patvirtino, kad matė, jog nukentėjusįjį mušė kaltinamas, J. M. V. nurodė, kad muÅ¡antysis buvo labai panaÅ¡us į kaltinamÄ jį, be to, pastarosios liudytojos nurodytos įvykio aplinkybės sutapo su Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Jokių objektyvių duomenų, dėl kurių liudytojos A. A. D. ir J. M. V. negalėjo matyti, kaip nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis naudojo fizinį smurtÄ arba teisme duoda neteisingus parodymus, nėra nustatyta. Liudytoja A. A.

D. nurodė, kad ji įvykį matė stovėdama prie gatvės, tai yra prie stiklo konteinerio, Å¡iukÅ¡lių konteineriai yra toliau nuo stiklo konteinerio. Antstolis matavo atstumÄ nuo aplinkybėse nurodyto namo laiptinės durų iki Å¡iukÅ¡lių konteinerių, tačiau A. A. Ž., nurodė, ko nepaneigė ir kaltinamasis, kad konfliktas, prasidėjęs prie koridoriaus durų, baigėsi stovėjimo aikÅ¡telėje, todėl antstolio iÅ¡matuotas atstumas, nustačius tiek įvykio baigties aikÅ¡telėje, tiek ir liudytojos A.

A. D. stovėjimo vietas, nesutampa dėl objektyvių priežasčių, kadangi antstolis nežinojo ir negalėjo žinti visų bylos aplinkybių. Vienok, nei A. A. Ž. schemoje, nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte nefiksuotos jokios objektyviai matomumui trukdančios kliÅ«tys, juolab, kad byloje apklausti asmenys nurodė, jog įvykio vieta tuo metu buvo apÅ¡viesta. Kaltinamojo iniciatyva apklaustos liudytojos D. K., V. B. ir E. L. patvirtino, kad girdėjo, kaip nukentėjusysis pasakojo apie jo sumuÅ¡imÄ ir kaltino liudytojÄ D.

K. meluojant, jog pastaroji to nematė, tai yra nukentėjęs nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi savo pozicijos dėl iš kaltinamojo patirto fizinio smurto. Pats kaltinamasis, neigdamas mušęs nukentėjusįjį, nurodė, kad jis negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis duoda prieš jį tokius parodymus, nes anksčiau su nukentėjusiuoju jokių konfliktų neturėjo, susipykęs su Ž. nebuvo, taip pat nurodė, jog liudytojų A. A. D. ir J. M. V. nepažįsta. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiojo parodymais, bei juos partvirtinančiais liudytojų A.

A. D. ir J. M. V. parodymais, teismas neturi pagrindo abejoti, tai yra byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų davęs neteisingus parodymus, taip pat nėra ir realų pagrindÄ turinčių duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Vertinant liudytojos L. G. parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad ji yra kaltinamojo A. L. sugyventinė ir vaiko motina, tai yra suinteresuotas Å¡eimos narys, be to, duodama parodymus liudytoja nepaneigė nukentėjusiojo tvirtino, kad jis buvo sumuÅ¡tas kaltinamojo, nes nurodė, jog lipdama laiptais į namus, esančius trečiame aukÅ¡te, konflikto nematė, o sugrįžusi namo ir žiÅ«rėdama pro namų langÄ nematė konflikto vietos, nes jÄ užstojo laiptinės stogelis.

Tačiau liudytoja patvirtino, kad girdėjo Å¡auksmÄ , o pažiÅ«rėjusi pro langÄ tuo metu tik pamatė, kaip A. A. Ž. nuėjo į kalniukÄ , nors kalnas yra status ir laiptais jam lipti bÅ«tų buvę patogiau, nurodė, kad nuėjus Ž., D. ir jos sugyventinis liko kalbėtis. Parodė, jog D., dirbanti sarge, skundėsi dėl Ž., sakė, kad po to, kai ji paliudijo, jÄ Å½. atleido iÅ¡ darbo. D. buvo atėjusi pas juos į namus, rodė dokumentus. Vėliau iÅ¡ D. sužinojo, jog prieÅ¡ konfliktÄ ji su Ž. aiÅ¡kinosi dėl automobilio vagystės. Gi kaltinamasis, prieÅ¡ingai, nei nurodė L.

G., neigė, kad liudytoja D. K. buvo atėjusi pas juos į namus, taip pat skirtingai, nei liudytojos L. G., A. A. D., J. M. V., kurios nurodė, jog Ž. pirmasis nubėgo į kalniukÄ , kaltinamasis parodė, kad iÅ¡ konflikto vietoje buvusių keturių asmenų pirma išėjo G., po to K., po to jis, o Ž. pasiliko kieme. Vertinant liudytojos D. K. parodymus, darytina iÅ¡vada, kad jie prieÅ¡taringi. 2010-10-22 ir 2010-11-23 apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.25,26) ji iÅ¡ esmės vienodai parodė, kad matydama, jog vyksta konfliktas ir A.

A. Ž. vartoja necenzūrinius žodžius, ji, nenorėdama klausytis A. A. Ž. necenzūrinių žodžių, kartu su iš laiptinės išėjusia pussesere grįžo namo, su A. A. Ž. konfliktavusio asmens - Arūno vartojant necenzūrinių žodžių negirdėjo, prie jos vyrai nesimušė. Papildomai apklausta dar nurodė, kad jos manymu, kuomet ji išeidinėjo iš įvykio vietos, konfliktas jau „baiginėjosi“, bet Ž. dar stovėjo aikštelėje. Gi teisme liudytoja nurodė, kad viso Ž. ir L. konflikto metu ji buvo įvykio vietoje ir išėjo tik tuomet, kai A.

A. Ž. „ramiai“ nuėjo į kalniukÄ , nors toliau į nukentėjusiojo klausimÄ nurodė, kad A. A. Ž. į kalnÄ bėgo. Liudytoja D. K. teigė, kad konflikto metu L. Ž. ne tik, kad nemušė, nestumdė, bet nebuvo prie Ž. net prisilietęs, tačiau pats kaltinamasis, nors ir pateikdamas skirtingas versijas (kad jis ranka nuo nukentėjusiojo atsistÅ«mė, rankÄ tik priglaudė, ranka patapÅ¡nojo nukentėjusiajam per petį, gal nukentėjusįjį ir stumtelėjo), patvirtino teismui, kad su Ž., prieÅ¡ingai nei tvirtino liudytoja D.

K., kontaktavo. Liudytoja D. K. nurodė, jog ji pas L. niekada nėra buvusi, dėl atleidimo nesiskundė, jokių dokumentų nerodė, tačiau Å¡iuos liudytojos parodymus paneigė kaltinamojo sugyventinė L. G., kuri teismui patvirtino, kad liudytoja D. K. buvo atėjusi pas juos į namus, skundėsi, kÄ sakė ir pats kaltinamasis, dėl Ž., pasakojo apie jos atleidimÄ iÅ¡ darbo, rodė dokumentus. Be Å¡ių iÅ¡vardintų prieÅ¡taringų parodymų akivaizdžiai matyti, kad liudytoja D. K. neigiamai nusiteikusi nukentėjusiojo A.

A. Ž. atžvilgiu, kÄ Ä¯rodo, jog jau apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-22 (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.25), kuomet, kaip teisme nurodė liudytoja jos ir Ž. santykiai buvo normalÅ«s, bei, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (b.l.86), A. A. Ž. dar nebandė jos atleisti iÅ¡ darbo, savo iniciatyva apklausoje pateikė pakankamai neigiamÄ nukentėjusiojo charakteristikÄ jį charakterizuodama kaip melagį ir aferistÄ . Kadangi liudytoja D. K. su nukentėjusiuoju yra konfliktiniuose santykiuose, atsižvelgiant į teismo nurodytų liudytojos parodymų prieÅ¡taringumÄ , liudytojos D.

K. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus. Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimÄ vertintinas kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir to siekia arba sÄ moningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, suduotų smÅ«gių skaičius, smÅ«gių sudavimas kumščiu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , spyris, smurtavimas prieÅ¡ 72 metų amžiaus žmogų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A.

L. veikė tiesiogine tyčia. Jis privalėjo suvokti ir numatyti, bei bÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas suvokė ir numatė galimus padarinius, tai yra, kad smurtaudamas nukentėjusiajam sukels fizinį skausmÄ , galimai sutrikdys garbingo amžiaus nukentėjusiojo sveikatÄ ir Å¡ių padarinių norėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, iÅ¡analizavęs surinktus įrodymų visumÄ , daro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad A. L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas iÅ¡ pykčio, į kaltininko asmenybę – praeityje neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina mažametę dukrÄ , sveikas (baudžiamoji byla Nr. 66-1-0989-10, b.l.46-57); atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių;

į sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat ir į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į nukentėjusiojo pozicijÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslas kaltinamajam gali bÅ«ti pasiektas skiriant laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skiriant bausmės dydį mažesnį nei galimos skirti laisvės apribojimo bausmės vidurkis, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str.).Kardomoji priemonė.

Kaltinamajam jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo. Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 800 Lt turtinei ir 800 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nukentėjusiojo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas kaltinamajam baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibÅ«dinimu. Žalos padarymas yra vienas iÅ¡ civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalÄ , tai Å¡i teisė ginama iÅ¡ pažeidusio teisę asmens iÅ¡ieÅ¡kant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Turtinė žala. Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek LR civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos, turi teisę į žalos atlyginimÄ .

Nustatant patirtÄ turtinę žalÄ reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus nukentėjusiojo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas iÅ¡laidas (CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusiojo ieÅ¡kinyje nurodyti praradimai turi bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais. Teismui nukentėjusysis nurodė, jog jo praÅ¡oma priteisti turtinė žala susideda iÅ¡ 200 Lt iÅ¡laidų už advokato paslaugas ruoÅ¡iant privataus kaltinimo skundÄ ir 600 Lt už sulaužytÄ dantų protezÄ , nors iÅ¡laidų turėjo ir daugiau, kadangi pirko vaistus.

Nukentėjęs pateikė advokato pinigų priėmimo kvitÄ , advokato atstovavimo sutartį (b.l.20,62) ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei pinigų priėmimo kvitÄ už dantų protezÄ (b.l.63-64). IÅ¡laidas teisinei pagalbai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai (kvitas, atstovavimo sutartis). Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus kaip patikimus ir jais remdamasis, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo tvirtinimu, jog kaltinamasis A. L. spirdamas sulaužė nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enėje buvusį dantų protezÄ . 600 Lt vertės atstatyto dantų protezo kainÄ patvirtinta paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai (kvitas, sÄ skaita faktÅ«ra).

Kadangi nukentėjusysis iÅ¡laidas patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, iÅ¡laidos realios, žalos dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, jos įrodytos ir yra pagrįstos, todėl turi bÅ«ti priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. L. nukentėjusiojo A. A. Ž. naudai. Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į:

1) pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Nukentėjusysis prašė priteisti jam 800 Lt neturtinės žalos. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčia panaudoto fizinio smurto, padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus. Po įvykio nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ , kreipėsi į policijÄ , į ligoninę, gydėsi, patyrė stresÄ , jautėsi pažemintas, įbaugintas, negalėjo normaliai socialiai bendrauti, iÅ¡vykti į planuotÄ kelionę, kas patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta.

Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, medicininiai duomenys, įvykį mačiusių ir po įvykio su nukentėjusiuoju bendravusių liudytojų J. M. V., A. A. D. parodymai. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs, sveikas, todėl mÄ stantis, fizinį smurtÄ pagyvenusio nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo tyčia, tačiau kaltu nesijautė, nes kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos atlyginti nesutiko. Kadangi pakankamai jauno amžiaus kaltinamasis nurodė, jog dirba, statosi namÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra sunki, be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d.

„Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiajam A. A. Ž. nustatomas 800 Lt atlygintinas neturtinės žalos dydis, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į besiformuojančiÄ teismų praktikÄ , nėra per didelė ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 800 Lt neturtinės žalos suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo A.

L.. Proceso iÅ¡laidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso iÅ¡laidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie paÅ¡to iÅ¡laidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajam 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b.l.39); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas (b.l.85), pripažintinos 17,87 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos bei 320 Lt iÅ¡laidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajam A.

A. Ž., todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. L. valstybės naudai.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas                    n u s p r e n d ž i a: A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. L.: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A.

A. Ž. nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ,tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad A. L. privalo: be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Priteisti iÅ¡ A. L. 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. A. Ž. naudai. Priteisti iÅ¡ A. L. 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A.

A. Ž. naudai. Priteisti iÅ¡ A. L. 17,87 Lt (septyniolika litų 87 ct) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų ir 320 Lt (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam iÅ¡laidų valstybės naudai.Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui.     Teisėja                                                                                                          Laima Å ablevičienė