ca844eaf-96f2-4fa8-a9f2-81ad7ece5739 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1228-583/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01993-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, 2021 m. sausio 12 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. S. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja E. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) praÅ¡ydama:

1) panaikinti Aplinkos apaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos (toliau – ir Klaipėdos valdyba) 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovÄ Aplinkos apsaugos departamentÄ prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos valdybai pateikė praneÅ¡imÄ dėl užtvenkto Žvejonės upelio (toliau – ir upelis) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos valdyba įvertino 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir skundžiamu sprendimu nusprendė, jog nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pažeidimų nenustatyta.

Skundžiamame sprendime konstatuojama, jog Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai 2020 m. spalio 13 d. patikrino pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ ir nustatė, kad upelyje yra įrengtas iÅ¡ riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natÅ«ralaus upelio nuotėkio režimo. Gretimai slenksčio esanti teritorija nėra užpelkėjusi, upelio kranto linijos nepakitusios. (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas paaiÅ¡kino, kad jam įsigijus žemės sklypÄ , upelyje esantis riedulių slenkstis jau buvo įrengtas.

PareiÅ¡kėja pabrėžia, jog nesutinka su skundžiamame sprendime pateiktu situacijos vertinimu. Laikosi pozicijos, kad Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai netinkamai iÅ¡tyrė jos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai jos neinformavo apie planuojamÄ apsilankymÄ , nors tokiÄ pareigÄ numato Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas. Atkreipia dėmesį, jog VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 27 straipsnis teigia, kad asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedÅ«ra, turi bÅ«ti praneÅ¡ta apie patikrinimo laikÄ , kad jis galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai patikrinimo vietoje metu apklausė (duomenys neskelbtini) sodybos savininkÄ , kuris yra suinteresuotas upelio vandens lygio pakėlimu, tačiau ji nebuvo apklausta. PareiÅ¡kėjos nuomone Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai Å¡iais savo veiksmais pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir objektyvumo principus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jos teisė teikti papildomÄ informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus, nebuvo supažindinta su procedÅ«ros metu gautais dokumentais ir kitais duomenimis.

PareiÅ¡kėja teigia, jog skundžiamo sprendimo turinys įrodo, kad Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai neatliko jokio 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kime nurodytų faktų tyrimo, konstatavo akivaizdžiai melagingus faktus. Nuotraukose aiÅ¡kiai matosi, kad upelio užtvankÄ sudaro ne tik natÅ«ralus rieduliai, t. y. akmenys, bet ir betono gabalai, statybinis laužas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) sodybos į upelį yra atvesti vamzdžiai ir upelio vagoje įrengtas Å¡ulinys, kurio paskirtį buvo praÅ¡oma nustatyti, tačiau skundžiamame sprendime apie tai nebuvo pasisakyta.

Taip pat neanalizuojama ir galimo upelio pakilusio vandens lygio įtaka geriamo vandens Å¡uliniui, pakilusio upelio vandens lygio įtaka jos žemės sklypui. PareiÅ¡kėja akcentuoja, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, jog Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai, susipažinę su pareiÅ¡kėjos praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatomis, atliko galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 256 straipsnio 5 dalyje, tyrimÄ , kuriuo metu buvo tikrinami praneÅ¡ime pateikti faktiniai duomenys. IÅ¡ 2020 m. spalio 13 d. apžiÅ«ros akto matyti, jog atlikus galimai užtvenkto upelio apžiÅ«rÄ nustatyta, kad upelyje įrengtas iÅ¡ natÅ«ralių riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natÅ«ralaus upelio nuotėkio režimo, gretimai slenksčio esanti teritorija neužpelkėjusi, upelio krantuose apžiÅ«ros metu erozijos požymių nepastebėta, kranto linijos nepakitusios.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos praneÅ¡imo tyrimo metu buvo vadovaujamasi ANK, o ne VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis ANK 593 ir 594 straipsnių nuostatomis, pareigÅ«nai atliko praneÅ¡ime minimos teritorijos apžiÅ«rÄ , kurios rezultatus fiksavo apžiÅ«ros akte. Minėtuose ANK straipsniuose nėra numatyta, jog tik dalyvaujant praneÅ¡imÄ pateikusiam asmeniui turi bÅ«ti atliekama apžiÅ«ra ar praneÅ¡imÄ pateikusiam asmeniui privalo bÅ«ti praneÅ¡ta apie atliktinos apžiÅ«ros laikÄ .

Administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no iniciatyva, praneÅ¡imÄ pateikęs asmuo gali bÅ«ti kviečiamas dalyvauti atliekant apžiÅ«rÄ , tačiau toks kvietimas ar praneÅ¡imas pareigÅ«nui nėra privalomas. Departamento nuomone pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus. Veikų, už kurių padarymÄ atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles.

Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad upelyje yra įrengtas iÅ¡ riedulių sudarytas slenkstis. (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas paaiÅ¡kino, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. jam įsigijus žemės sklypÄ , upelyje esantis riedulių slenkstis jau buvo įrengtas. Å ias aplinkybes patvirtina 2005 – 2019 metų kadastro duomenis pateikti internetiniame portale www.geoportal.lt.

PareiÅ¡kėja teigia, jog upelio slenkstį sudaro statybinis laužas, betono gabalai, tačiau pateiktose nuotraukose matyti tik keli galimai statybinio laužo gabalai uždėti ant riedulių, tikriausiai tam, kad bÅ«tų galima pereiti upelį nesuÅ¡lapus batų. Departamento turimais duomenimis, Å¡ios vietovės gyventojai eina bÅ«tent per šį slenkstį, kad sutrumpintų keliÄ iki artimiausios stotelės. Pažymi, kad pagal detalųjį planÄ , patvirtintÄ Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 149, įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre, numatyta (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje esančio pavirÅ¡inio vandens telkinio perteklių vamzdžiais iÅ¡leisti į upelį.

Atsakovas laikosi pozicijos, jog Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai visapusiÅ¡kai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ tinkamai atliko pareiÅ¡kėjos praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių tyrimÄ . Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visumÄ , jų pakankamumÄ , nuoseklumÄ , galimus jų prieÅ¡taravimus ir t.t. PareiÅ¡kėjos skunde nurodomos aplinkybes nesudaro pagrindo abejoti Klaipėdos valdybos pareigÅ«nų neÅ¡aliÅ¡kumu ar objektyvumu, tokių duomenų nepateikė ir pareiÅ¡kėja.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjos pozicija, nurodomos aplinkybės, pateikiamos ir kituose praneÅ¡imuose dėl galimai padarytos tos pačios neteisėtos veikos – neteisėtai užtvenkto upelio. Visų gautų praneÅ¡imų tyrimų metų nebuvo nustatyta, jog galimai buvo padaryta neteisėta veika. PareiÅ¡kėjos skunde dėstoma nuomonė dėl atlikti tyrimo duomenų vertinimo nėra nauja, todėl pakartotinai tirti tas pačias aplinkybes ir iÅ¡ esmės atlikti esminės tyrimo perspektyvai neturinčius, pareiÅ¡kėjos pageidaujamus tyrimo veiksmus bei priimti tik tokį sprendimÄ kokio tikisi pareiÅ¡kėja, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valdybos 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo konstatuota, kad atlikus pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių tyrimÄ , aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta, teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. rugsėjo 20 d. su raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos valdybÄ .

Minėtame raÅ¡te pareiÅ¡kėja teigia, kad yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė ir jos sklypas ribojasi su upeliu. Kitoje upelio pusėje yra įsikÅ«rusi (duomenys neskelbtini) sodyba, kurioje yra iÅ¡kastas tvenkinys. Siekiant tvenkinį papildyti vandeniu buvo užtvenktas upelis. Nurodo, kad užtvenkto upelio vanduo pradėjo semti jai priklausantį žemės sklypÄ , ardo pievÄ bei upelio kranto linijÄ . Atkreipė dėmesį, kad prie upelio yra įrengtas geriamojo vandens Å¡ulinys, kuris dėl pakilusio upelio vandens lygio yra semiamas pavirÅ¡inio vandens.

Akcentuoja, kad užtvanka yra pastatyta iÅ¡ akmenų ir statybinio laužo – betono gabalų, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sodybos į upelį yra iÅ¡vesti neaiÅ¡kios paskirties vamzdžiai, įrengtas Å¡ulinys. PareiÅ¡kėja raÅ¡tu praÅ¡o Klaipėdos valdyba įvertinti užtvankos daromÄ Å¾alÄ kranto linijai, jos žemės sklypui ir geriamojo vandens Å¡uliniui. Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai, atsižvelgdami į pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡te nurodytas aplinkybes, 2020 m. spalio 13 d. atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ ir 2020 m. spalio 13 d. buvo suraÅ¡ytas teritorijos apžiÅ«ros aktas Nr. (15.92)-42A.

Teritorijos apžiūros akte teigiama, kad apžiūros metu nustatyta, jog upelyje yra įrengtas iš natūralių riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natūralaus upelio nuotėkio režimo, gretimai slenksčio esanti teritorija neužpelkėjusi, upelio krantuose apžiūros metu nepastebėta erozijos požymių – kranto linijos nepakitusios. Pareigūnai patikrinę georeferencinio pagrindo 2005 – 2019 metų kadastro duomenis nustatė, kad upelyje esantis riedulių slenkstis galimai įrengtas prieš daugiau nei 10 metų.

Taip pat tyrimo metu buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas, kuris 2020 m. spalio 13 d. paaiÅ¡kinime nurodė, jog žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2012 m. rugpjūčio 29 d., upelyje esantys iÅ¡ riedulių slenkstis jau buvo įrengtas. Apie tyrimo metu nustatytas aplinkybes pareiÅ¡kėja buvo informuota skundžiamu sprendimu. Skundžiamame sprendime teigiama, kad Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai 2020 m. spalio 13 d. patikrinę 2020 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡te pateiktÄ informacijÄ dėl galimai užtvenkto upelio nustatė, kad upelyje yra įrengtas iÅ¡ riedulių sudarytas slenkstis, kuris netrikdo natÅ«ralaus upelio nuotėkio režimo.

Gretimai slenksčio esanti teritorija neužpelkėjusi, upelio kranto linijos nepakitusios. (duomenys neskelbtini) sodybos savininkas paaiÅ¡kino, kad jam įsigijus žemės sklypÄ upelyje esantis riedulių slenkstis jau buvo įrengtas. Pagal georeferencinio pagrindo 2005 – 2019 metų kadastro duomenis upelyje esantis slenkstis galimai buvo įrengtas prieÅ¡ daugiau nei 10 metų. Konstatuojama, kad tyrimo metu aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėja taip pat buvo informuota, jog dėl pablogėjusios melioracijos sistemos bÅ«klės ji turėtu kreiptis į Å¡ioje srityje kompetentingÄ institucijÄ â€“ Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės Å«kio ir aplinkosaugos skyrių.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-11-01), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-07-10 iki 2021-01-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas teigia, jog vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundÄ (praÅ¡ymÄ ), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos bÅ«klė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigÅ«nus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.

Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetencijÄ privalo tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiÅ«lymus aplinkos apsaugos klausimais (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 2 punktas). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog asmuo, įtardamas, jog yra daroma žala gamtai, turi teisę kreiptis su skundu (praÅ¡ymu) į atsakovÄ ir reikalauti, kad Departamentas savo kompetencijos ribose imtųsi veiksmų dėl daromos žalos aplinkai sustabdymo, pradinės aplinkos bÅ«klės atkÅ«rimo ir kaltų asmenų nubaudimo, o Departamentas turi pareigÄ pateikti motyvuotus atsakymus į gautus skundus (praÅ¡ymus).

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis teigia, jog praÅ¡ymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ praÅ¡ant suteikti administracinę paslaugÄ , priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Asmens kreipimosi į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundÄ turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kuriÄ kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡to turinį konstatuoja, jog juo nėra siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, jame nėra nurodyti konkretus pareiÅ¡kėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimai, todėl raÅ¡te pateikiama informacija vertintina kaip praneÅ¡imas apie galbÅ«t padarytus aplinkos apsaugos pažeidimus – nelegalios užtvankos įrengimÄ upelyje, todėl pareiÅ¡kėjos raÅ¡tas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo prasme laikytinas praÅ¡ymu.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad  prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, o remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde savo pozicija grindžia Viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatomis.

Vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi administracinė procedÅ«ra – pagal šį įstatymÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundÄ apie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytÄ asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ir priimant dėl to administracinės procedÅ«ros sprendimÄ . Vertinant minėtÄ teisės normÄ lingvistiniu bÅ«du akivaizdu, jog administracinė procedÅ«ra yra pradedama kai gaunamas asmens skundas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu padaryta asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nėra susijęs su galimais neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu – jame teigiama, jog privatus fizinis asmuo galimai neteisėtai užtvenkė upelį ir praÅ¡oma imtis priemonių nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl darytina iÅ¡vada, jog ginčui nėra taikomos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatos. Taisyklių 1 punktas teigia, jog praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ ir asmenų aptarnavimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektuose.

Nagrinėjant praÅ¡ymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos SÄ jungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Remiantis Taisyklių 35 punktu atsakymai į praÅ¡ymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

1) į praÅ¡ymÄ suteikti administracinę paslaugÄ â€“ iÅ¡duoti dokumentÄ , jo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį tam tikrÄ juridinį faktÄ , – atsakoma suteikiant praÅ¡omÄ administracinę paslaugÄ arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

2) į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

3) į praÅ¡ymÄ priimti administracinį sprendimÄ â€“ atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopijÄ , iÅ¡raÅ¡Ä ar nuoraÅ¡Ä arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

4) į kitus praÅ¡ymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 20 d. skundo turinio akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja siekė, jog atsakovas priimtų administracinį sprendimÄ â€“ iÅ¡siaiÅ¡kintų ar upelyje įrengta užtvanka yra legali, įvertintų galimai nelegalios užtvankos daromÄ Å¾alÄ upelio kranto linijai, jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ir geriamojo vandens Å¡uliniui. Vertinant tai, ar Klaipėdos valdyba tinkamai reagavo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir pateikė iÅ¡samų ir argumentuotÄ atsakymÄ , teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi bÅ«ti nustatyta, ar konkrečiu atveju vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieÅ¡tarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt.

Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali bÅ«ti skirtingas (pagal apimtį, struktÅ«rÄ ir pan.), nes gali bÅ«ti sÄ lygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi bÅ«ti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1116/2010.

Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumÄ (Å¡iais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedÅ«rÄ (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. taip pat ir asmens teisė.

Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, taip pat ir asmens teisę į pagrįstÄ (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotÄ administracinį sprendimÄ (Å¡iais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Kaip jau paminėta, pareiÅ¡kėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. praÅ¡yme prašė įvertinti užtvankos daromÄ Å¾alÄ kranto linijai, žemės Å«kio paskirties žemei jai priklausančiame žemės sklype ir geriamojo vandens Å¡uliniui. Taip pat pareiÅ¡kėja prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sodybos į upelį atvestų vamzdžių ir upelyje įrengto Å¡ulinio paskirtį. Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį akivaizdu, jog Klaipėdos valdybos pareigÅ«nai 2020 m. spalio 13 d. vykusios apžiÅ«ros vietoje metu įvertino upelyje įrengto slenksčio kilmę bei jo galimai padarytÄ Å¾alÄ upelio kranto linijai ir greta esančiai teritorijai.

Skundžiamame sprendime konstatuojama, kad slenkstis yra sudarytas iš natūralių riedulių, jis netrukdo natūralaus upelio nuotėkio režimo, nepadarė žalos kranto linijai ir greta esančiai teritorijai, pabrėžiama, jog slenkstis galimai įrengtas daugiau nei prieš 10 metų, todėl aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Remiantis minėtomis aplinkybėmis matyti, jog skundžiamu sprendimu nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos prašyme keliamus klausimus, t. y. atsakymas neatitinka prašymo turinio.

Klaipėdos valdybos pareigūnai neanalizavo upelyje įrengto slenksčio galimai daromos neigiamos įtakos pareiškėjos geriamojo vandens šuliniui, plačiau nevertinama galimai padaryta žala pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, nebuvo pasisakyta dėl prašyme minimų vamzdžių ir upelyje įrengto šulinio. Teisėjų kolegijos vertinimu Klaipėdos valdybos pareigūnų atliktas tyrimas neatitinka gerojo viešojo administravimo principų, jis nėra išsamus.

Atsakovo pateikti argumentai, jog pareiÅ¡kėja praeityje jau kreipėsi į Klaipėdos valdybÄ su tapačiu praÅ¡ymu ir jai yra puikiai žinoma nagrinėjama situacija, nepanaikina Klaipėdos valdybos pareigos pateikti iÅ¡samų ir argumentuotÄ atsakymÄ atitinkantį Taisyklių ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimus. Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktas suteikia teisę vieÅ¡ojo administravimo subjektui atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ , tačiau atsakovas Å¡ia teise nepasinaudojo.

Atsakovas apie apžiÅ«ros vietoje nustatytas faktines aplinkybes plačiau pasisakė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų atlikimo metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019). Remiantis nurodytu Lietuvos administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu akivaizdu, kad Departamento teismui pateiktas atsiliepimas į skundÄ , kuriame detaliau iÅ¡dėstoma skundžiamo sprendimo teisinė argumentacija, nekeičia to, jog sprendimo turinys neatitinka pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. praÅ¡ymo turinio. Skundžiamame sprendime pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog dėl žemės sklype pablogėjusios melioracijos sistemos bÅ«klės ji turėtų kreiptis pagal kompetencijÄ Ä¯ Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės Å«kio ir aplinkosaugos skyrių.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis numato, kad dėl skundo, adresuoto keliems vieÅ¡ojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedÅ«rÄ pradeda ir skundo nagrinėjimÄ organizuoja pirmasis skunde nurodytas vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedÅ«roje dalyvaujantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetencijÄ savo pasiÅ«lymus dėl skundo sprendimo administracinę procedÅ«rÄ pradėjusiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui.

Vadovaujantis Taisyklių 28 punktu praÅ¡ymo, adresuoto vienai institucijai, kai praÅ¡yme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimÄ organizuoja ir į jį atsako praÅ¡ymÄ gavusi institucija. PraÅ¡ymÄ gavusi institucija, nustačiusi, kad praÅ¡yme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopijÄ kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs praÅ¡ymo nagrinėjimas.

Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs praÅ¡ymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetencijÄ atsako praÅ¡ymÄ persiuntusiai institucijai. PraÅ¡ymo nagrinėjimÄ organizuojanti institucija, gavusi iÅ¡ kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs praÅ¡ymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintÄ atsakymÄ , pridėdama gautų institucijų raÅ¡tų kopijas. IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, jog Klaipėdos valdyba, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme keliamų klausimų nagrinėjimas yra priskirtinas kelių institucijų kompetencijai, turėjo pareigÄ organizuoti atsakymo rengimÄ , persiųsti gautÄ praÅ¡ymÄ kompetentingai institucijai, Å¡iuo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio ir aplinkosaugos skyriui, ir gavusi atsakymÄ iÅ¡ minėtos institucijos, jį pateikti pareiÅ¡kėjai.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog Klaipėdos valdyba nesiėmė minėtų veiksmų, taip pažeisdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies bei Taisyklių 28 punkto reikalavimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu konstatuojama, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio (duomenys neskelbtini)“ neatitinka gero vieÅ¡ojo administravimo, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatų, todėl pareiÅ¡kėjos E. G. skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas. Teisėjui kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumÄ jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtÄ , administracinio akto panaikinimas grÄ Å¾ina Å¡alis į status quo ante ir sukuria atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pareigÄ atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkÅ«rimu, t. y. pareigÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2020 m. rugsėjo 20 d. praÅ¡ymÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos E. G. skundÄ tenkinti. Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ Nr. (13.2)-AD5-18282 „Dėl užtvenkto Žvejonės upelio AukÅ¡tkiemių k., Klaipėdos r.“. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas Eglė Kiaurakytė Laimutė Jokubauskaitė