Legislator Case Law & Legislation
ca843952-d1cb-4655-a7d7-0a6d2bbd4046 AI generated

ca843952-d1cb-4655-a7d7-0a6d2bbd4046 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ca843952-d1cb-4655-a7d7-0a6d2bbd4046
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimÄ Nr. 939V, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998-06-10 įsakymÄ Nr. 1657-01, Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimÄ Nr. 1059V, Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimÄ Nr. 30V, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-02-23 įsakymÄ Nr. 542-01, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-07-19 įsakymÄ Nr. 2.3-653/-01 ir 1857 kv. m dydžio žemės sklypo teisinę registracijÄ ;

Legislator headnote

AI generated

ca843952-d1cb-4655-a7d7-0a6d2bbd4046 · Lietuvos apeliacinis teismas: Å ios ieÅ¡kovės inicijuota civilinė byla ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro inicijuota civilinė byla buvo sujungtos į vienÄ bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011-05-13 sprendimu ieÅ¡kovės D. R. ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ Å¡iai neatvykus į teismo posėdį, nors apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, o prokuroro ieÅ¡kinį tenkino:1. Panaikino Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimÄ Nr.939V Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo;             2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-764/2014                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 50.8.; 119.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų D. R., Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo sujungtoje civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir D.

R. ieškinius atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus miesto savivaldybei, valstybės įmonei „Registrų centras“, savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sistema“ (šiuo metu likviduota), uždarajai akcinei bendrovei „Kennedy Forbes“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Beatričės saldumynai“ dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L.

A., R. B., R. D., R. P., G.P., S. P., I. R., J. Z., D. Z., V. Z., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Bergama“ ir uždaroji akcinė bendrovė „GMG Investments“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pažeistų teisių, tvirtinant detalųjį planÄ ir sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, gynimÄ bei proceso teisės normų dėl prejudicinių faktų nustatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo.Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateikė ieÅ¡kinį ir nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir AB „Sistema“ 1998-06-10 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kuriÄ AB „Sistema“ komercinei veiklai buvo iÅ¡nuomotas 2725 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Nuomos sutartis buvo sudaryta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998-06-10 įsakymo Nr. 1657-01 pagrindu. Sutartyje nenustatyta jokių trečiųjų asmenų teisių ar servitutų, kitų apribojimų ir sÄ lygų, ne žemės nuomininkui priklausančių pastatų, statinių, inžinerinių įrenginių ir komunikacijų naudojimo ar perleidimo sÄ lygų. Prie 1998-05-27 AB „Sistema“ praÅ¡ymo suteikti žemės sklypÄ buvo pateiktos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 1998-03-04 pažymos, iÅ¡ kurių matyti, kad visas sklypas buvo naudojamas tik AB „Sistema“, kitų savininkų nekilnojamojo turto sklype nėra.

Aplinkybė, kad kitų sklype esančio nekilnojamojo turto savininkų nėra, nurodyta ir kituose parengiamuosiuose dokumentuose nuomos sutarčiai sudaryti - Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendime Nr. 939V dėl sklypo ribų ir dydžio nustatymo, 1998-05-21 žemės sklypo ribų paženklinimo akte bei sklypo plane. Dėl nurodytų pažymų suklastojimo ir netinkamo tarnybos pareigų atlikimo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris 2007-05-25 nutarimu buvo nutrauktas dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino, tačiau nutarime konstatuota, kad 1998 m.

AB „Sistema“ priklausė tik 77 proc. sklype esančių pastatų, todėl įmonė galėjo pretenduoti į atitinkamÄ procentÄ Å¾emės nuomos. Prokuroro teigimu, neteisingi duomenys pažymose sudarė prielaidas kitiems asmenims pagrįstai manyti, jog įmonė buvo vienintelė pastatų savininkė; neteisingi duomenys nurodyti ir 1998-05-21 žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Vadinasi, sudarant 1998-06-10 nuomos sutartį nebuvo užtikrintos kitų sklype esančių pastatų bendraturčių teisės dalyvauti valdant jų naudojamÄ sklypÄ , todėl nuomos sutartis ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai naikintini.Neteisėtos nuomos sutarties pagrindu vieÅ¡ame registre buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad AB „Sistema“ yra vienintelis teisinis ir faktinis iÅ¡nuomoto sklypo naudotojas.

Tai leido įmonei vienai, be kitų sklype esančio pastato bendraturčių žinios ir sutikimo, organizuoti sklypo detalųjį planavimÄ . Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1059V buvo patvirtintas sklypo nedidelių veiklos mastų detalusis planas. Detaliojo plano rengimas, derinimas ir tvirtinimas atliktas su gausybe teisės aktų nustatytos tvarkos pažeidimų; ekspertas nustatė, kad sprendinys neatitiko norminių aktų reikalavimų: sklypas padalytas nesilaikant į atidalytus sklypus patenkančių pastatų dalies, neįmanoma įrengti bÅ«tinų kelių prie kai kurių pastatų, į juos patekti, prie jų privažiuoti ir kt.

Kadangi detalusis planas nuo pat organizatoriaus teisių suteikimo buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimas Nr. 1059V naikintinas.Po detaliojo plano patvirtinimo AB „Sistema“ perleido UAB „Beatričės vieÅ¡butis“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Beatričės saldumynai“) nuosavybės teises į sklype esančius jai priklausančius pastatus. Vilniaus miesto valdyba, remdamasi sklypo detaliuoju planu, 2001-01-11 sprendimu patvirtino 1857 kv. m dydžio žemės sklypo planÄ ir pasiÅ«lė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai iÅ¡nuomoti šį sklypÄ .

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-02-23 įsakymu Nr. 542-01 nutarta iÅ¡nuomoti 1857 kv. m dydžio žemės sklypÄ UAB „Beatričės vieÅ¡butis“, nustatyti sklype žemės servitutÄ . TÄ pačiÄ dienÄ su UAB „Beatričės vieÅ¡butis“ sudaryta nuomos sutartis, naujai suformuotas 1857 kv. m dydžio sklypas įregistruotas vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovo teigimu, kadangi 2001-02-23 nuomos sutartyje nurodytos žemės sklypo ribos ir jo tvarkymo reglamentas buvo nustatyti naikintina 1998-06-10 nuomos sutartimi ir ja pasinaudojant atliktu Å¡io sklypo detaliuoju planavimu, negaliojančia pripažintina ir Å¡i sutartis, taip pat Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimas Nr. 30V ir iÅ¡nuomoto sklypo teisinė registracija.2005 m.

UAB „Kennedy Forbes“ įgijo nuosavybės teisę į visus 1857 kv. m dydžio žemės sklype UAB „Beatričės vieÅ¡butis“ priklausiusius pastatus. Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2005-07-19 įsakymu Nr. 2.3-653/-01 pripažino, kad UAB „Beatričės vieÅ¡butis“ pagal 2001-02-23 žemės sklypo nuomos sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina UAB „Kennedy Forbes“. 2005-07-29 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir UAB „Kennedy Forbes“ pasirašė susitarimÄ dėl 2001-02-23 nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo UAB „Beatričės vieÅ¡butis“ pakeistas UAB „Kennedy Forbes“.

Kadangi iš neteisės teisė nekyla, nurodyti sandoriai ir administraciniai aktai taip pat naikintini.Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašė teismo:

1) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimÄ Nr. 939V, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998-06-10 įsakymÄ Nr. 1657-01, Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimÄ Nr. 1059V, Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimÄ Nr. 30V, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-02-23 įsakymÄ Nr. 542-01, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-07-19 įsakymÄ Nr. 2.3-653/-01 ir 1857 kv. m dydžio žemės sklypo teisinę registracijÄ ;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 1998-06-10 ir 2001-02-23 nuomos sutartis bei 2005-07-29 susitarimÄ dėl 2001-02-23 nuomos sutarties pakeitimo. IeÅ¡kovė D. R. yra pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturtė; ji pateikė ieÅ¡kinį, kurį grindė iÅ¡ esmės tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais kaip ir prokuroras. Esminiai ieÅ¡kovės reikalavimai taip pat yra analogiÅ¡ki prokuroro reikalavimams. Papildomai Å¡i ieÅ¡kovė prašė panaikinti kitus su ginčijamais sandoriais ir administraciniais aktais susijusius sandorius ir aktus, taip pat atkurti ar iÅ¡ naujo suformuoti 2725 kv. m dydžio žemės sklypÄ ir įpareigoti sudaryti su ja atitinkamos Å¡io sklypo dalies nuomos sutartį.

Å ios ieÅ¡kovės inicijuota civilinė byla ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro inicijuota civilinė byla buvo sujungtos į vienÄ bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011-05-13 sprendimu ieÅ¡kovės D. R. ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ Å¡iai neatvykus į teismo posėdį, nors apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, o prokuroro ieÅ¡kinį tenkino:1. Panaikino Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimÄ Nr.939V Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo;             2.

Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 1998-06-10 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 301 N01/98-15622, sudarytÄ tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir AB „Sistema“;             3. Panaikino 1998-06-10 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 1657-01 Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste iÅ¡nuomojimo akcinei bendrovei „Sistema“;             4. Panaikino Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimÄ Nr. 1059V dėl sklypų (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo;             5.

Panaikino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) teisinę registracijÄ ;             6. Panaikino Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimÄ Nr. 30V Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) 7 ribų ir dydžio nustatymo;             7. Panaikino 2001-02-23 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 542-01 Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste iÅ¡nuomojimo UAB „Beatričės vieÅ¡butis“;             8.

Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2001-02-23 valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 70 N01/2001-24141, sudarytÄ tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir UAB „Beatričės vieÅ¡butis“;             9. Panaikino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-07-19 įsakymÄ Nr. 2.3-653/-01 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisių ir pareigų perėmimo;             10. Pripažino negaliojančiu 2005-07-29 susitarimÄ Nr. K01/2005-857 tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir UAB „Kennedy forbes“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo.Priteisė valstybės naudai iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „Beatričės saldumynai“, UAB „Kenedy forbes“ po 398,24 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad istoriÅ¡kai 2725 kv. m valstybinės žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti naudojo ne tik AB „Sistema“, bet ir kitų sklype esančių pastatų (patalpų) savininkai. 1998-03-04 pažymos buvo iÅ¡duotos nesilaikant nustatytos tvarkos; jose pastatų sklype nuosavybės teisių turėtoja nurodyta tik AB „Sistema“, todėl buvo sudarytos prielaidos pagrįstai manyti, jog AB „Sistema“ buvo vienintelė sklype esančių pastatų valdytoja. 1998-05-21 žemės sklypo ribų paženklinimo akte vienintele sklypo naudotoja taip pat nurodyta tik Å¡i bendrovė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 7 punktu, 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 29 punktu, nurodė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys pastatus, statinius ir įrenginius, yra žemės, ant kurios stovi Å¡ie nekilnojamieji daiktai ir kurių funkcionavimui bÅ«tinas atitinkamas žemės sklypo dydis, faktiniai naudotojai, jeigu ta žemė jiems nėra iÅ¡nuomota, parduota. Tokie pastatų, statinių ir įrenginių savininkai įgyja teisę ne bendra tvarka iÅ¡sinuomoti valstybės žemę, užstatytÄ jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal pirmiau nurodytas teisės normas faktiniai žemės naudotojai pripažintini teisėtais žemės naudotojais, kurie turi garantuotÄ teisę faktiÅ¡kai valdomÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡sinuomoti ir pirkti. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad atsakovai, iÅ¡skyrus valstybės ir savivaldybės institucijas, yra statinių ir patalpų, esančių ginčo sklype, savininkai. Ginčijami aktai - Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimas 939V, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998-06-10 įsakymas Nr. 1657-01, 1998-06-10 nuomos sutartis – buvo parengti neatsižvelgiant į esminę aplinkybę, jog iÅ¡nuomotame sklype buvo ne tik AB „Sistema“, bet ir kitų savininkų pastatai (patalpos), todėl buvo užkirsta galimybė teisėtiems žemės naudotojams iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ .

Pagal teismų praktikÄ kiekvienam iÅ¡ savininkų tenkančios naudotis žemės sklypo dalies dydis priklauso nuo turimo pastatų, statinių skaičiaus, jų užimamos žemės sklypo dalies ir bÅ«tinumo naudotis žeme, kad bÅ«tų galima pastatus ir statinius naudoti pagal paskirtį; jeigu žemės naudotojai nesusitaria kitaip arba jei teisės aktai nenumato kitaip, tai žemės sklypo naudojimosi klausimai sprendžiami bÅ«tent vadovaujantis bendru proporcingumo principu. Teismas kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ vertino teismo eksperto S. M. 2007-04-22 atliktÄ ekspertizės aktÄ , kuriame konstatuota, kad detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1059, sprendinys, kuriuo ginčo žemės sklypas padalytas į du sklypus, neatitiko norminių aktų reikalavimų.

Teismas ekspertizės iÅ¡vadas pripažino pagrįstomis; atsakovai iÅ¡vadų nepaneigė, taigi padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo nuomos sutarties ir detaliojo plano sprendiniai iÅ¡ esmės pažeidė žemės sklypo naudotojų dalių nustatymo proporcingai daliai pastatų nuosavybėje principÄ . Teismas vertino ir administracinę bylÄ , kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-11-02 sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-22 nutartimi netenkino ieÅ¡kovės D. R. skundo panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimÄ Nr. 1059V dėl detaliojo plano patvirtinimo, nes Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės nepriskirtinos prie neįrodinėtinų aplinkybių.

Administracinės bylos dalykas buvo tik administracinė detaliojo plano rengimo procedÅ«ra ir teritorijų planavimÄ reglamentuojančių teisės aktų vykdymas, o sklypų ribų ir servitutų klausimai nebuvo nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat sprendė, kad aplinkybė, jog į du sklypus padalyto sklypo ribos galbÅ«t buvo suderintos su 998-osios DNSB atstovu, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes patalpų savininkai tokių įgaliojimų bendrijai neperdavė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai bei teismų sprendimų esmė Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas prokuroro ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad teismas nemotyvavo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra nepraleistas – sprendime visiÅ¡kai nevertino, kada prokurorui tapo žinoma apie galimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Teismas, vadovaudamasis tik S. M. ekspertize, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ekspertizė atlikta S. M. dar neturint kvalifikacijos atlikti teritorijų planavimo ekspertizes, jos teiginiai yra nepagrįsti, klaidinantys, jie buvo paneigti bylos nagrinėjimo metu. Ekspertizės akte pateikiami tik teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimai, o tai yra teismo prerogatyva.

Be to, detaliojo plano teisėtumas buvo iÅ¡nagrinėtas administracinėje byloje, joje priimtų teismų sprendimų revizavimui nėra jokio pagrindo. 1998-05-14 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 939V, kuriuo buvo nustatytas sklypo dydis, panaikinimas neturės jokios įtakos asmenų teisėms, kadangi bet kuriuo atveju sklypo dydis iÅ¡liks toks pat – 2725 kv. m. Nebuvo nustatyta, kad, priimant šį sprendimÄ , bÅ«tų pažeisti teisės aktai. 1998-06-10 nuomos sutartis nepažeidė kitų patalpų savininkų teisių.

Nors pastarųjų didžioji dalis patalpas įsigijo dar iki Å¡ios nuomos sutarties sudarymo, tačiau iki 2004 m. net nebandė patys realizuoti teisės iÅ¡sinuomoti žemę. IeÅ¡kiniu yra praÅ¡oma panaikinti tik 2001-01-11 Vilniaus miesto valdybos sprendimÄ Nr. 30V, kuriuo suformuotas 1857 kv. m dydžio sklypas, vėliau iÅ¡nuomotas UAB „Beatričės vieÅ¡butis“, tačiau net neminimas tos pačios dienos valdybos sprendimas Nr. 32V, kuriuo buvo suformuotas 868 kv. m dydžio sklypas, iÅ¡ esmės skirtas 988-osios DNSB interesams tenkinti.

Bendrija su tokiu sklypo suformavimu sutiko, o savininkai neprarado teisės šį sklypÄ iÅ¡sinuomoti. Prokuroras, praÅ¡ydamas panaikinti tik 2001-01-11 Vilniaus miesto valdybos sprendimÄ Nr. 30V, nors tiek sprendimas Nr. 30V, tiek sprendimas Nr. 32 V buvo priimti tuo pačiu metu ir pagrindu, piktnaudžiavo teise, todėl ji negali bÅ«ti ginama. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios, pažeidė teisinio apibrėžtumo principÄ .

Teismas pats konstatavo, kad administraciniai teismai nagrinėjo detaliojo plano rengimo procedÅ«ras ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o bÅ«tent teisės aktai ir nustato, kaip turi bÅ«ti iÅ¡spręsti sklypų ribų ir servitutų klausimai. Teismas neteisingai sprendė, kad ginčo sklypo ribų suderinimas su 998-Ä ja DNSB yra nereikÅ¡mingas, nes savininkai tokių įgaliojimų bendrijai neperdavė. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymÄ patalpų savininkai, susiburdami į bendrijÄ , jai perduoda teisę atstovauti sprendžiant bendrojo naudojimo objektų ir priskirto žemės sklypo valdymo ir naudojimo klausimus.

Todėl atskiras savininkų įgaliojimas patvirtinant suformuoto sklypo ribas nebuvo reikalingas. Atsakovas UAB „Kennedy Forbes“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas prokuroro ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad 1998-03-04 pažymos Nr. 212859A ir 212858A buvo iÅ¡duotos nesilaikant nustatytos tvarkos, kad jose esanti informacija sudarė pagrįstas prielaidas manyti, jog AB „Sistema“ yra vienintelė ginčo sklype esančių pastatų valdytoja.

Teismas nenurodė, kokia tvarka buvo pažeista ir kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė Å¡is pažeidimas. Atsakovas VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad pagal tuo metu naudotÄ pažymų formÄ nekilnojamojo turto savininkui buvo suteikiama informacija apie jam priklausantį turtÄ ; informacija apie kitiems, o ne praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui priklausantį turtÄ negalėjo bÅ«ti suteikiama. Teismas nenurodė, kodėl atmetė Å¡iuos paaiÅ¡kinimus. Teismas suabsoliutino pastatų, kurie stovi valstybei priklausančioje žemėje, savininkų teisę asmeniÅ¡kai iÅ¡sinuomoti tų pastatų eksploatacijai reikalingÄ Å¾emę.

Asmenys, kurių interesus tariamai gina prokuroras, turėjo teisę iÅ¡sinuomoti valstybinę žemę, tačiau ta teise nesinaudojo. Tai reiÅ¡kia, kad ginčo žemė buvo naudojama pastatų eksploatavimui, tačiau už tai nebuvo mokamas nuomos mokestis. Taigi žemė buvo naudojama neracionaliai. 1998-06-10 nuomos sutartis iÅ¡sprendė žemės naudojimo neracionalumo klausimÄ , o kitų statinių savininkų interesai nebuvo pažeisti, kadangi žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas visiems statiniams, esantiems iÅ¡nuomotame sklype, eksploatuoti.

Teismas nepagrįstai įvertino ekspertizės aktÄ , neatsižvelgė į administracinėje byloje priimtus teismų procesinius sprendimus. Teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nors joje aiÅ¡kiai pasakyta, kad detaliojo plano sprendiniai niekaip nepažeidžia asmenų, kurių tariamai pažeistus interesus gina prokuroras, teisių. Tiek S. M., tiek teismas ėmėsi kasacinio teismo vaidmens. Teismas netyrė atsakovų argumentų, kuriais buvo paneigtos ekspertizės iÅ¡vados.

Aplinkybė, kad ginčo sklypo ribos buvo suderintas su 998-Ä ja DNSB, yra reikÅ¡minga, ir teismas turėjo į jÄ atsižvelgti. Prokuroro veiksmai renkant medžiagÄ ginti tariamÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio dalyko formulavimas leidžia spręsti apie jo Å¡aliÅ¡kumÄ . Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria valstybei iÅ¡ jo buvo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 96 straipsnio 4 dalies normų.

Atsakovo nuomone, pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleidžiamas ne tik prokuroras, bet ir atsakovas, todėl teismas negalėjo iÅ¡ jo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovė D. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, ir grÄ Å¾inti Å¡iÄ bylos dalis nagrinėti iÅ¡ naujo arba iÅ¡nagrinėti Å¡iuos reikalavimus apeliacinės instancijos teisme ir visus juos tenkinti.

Nurodė, kad apie teismo posėdį ji ir jos atstovas tinkamai informuoti nebuvo. PaÅ¡to darbuotoja procesinius dokumentus įteikinėjo ne Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl vieÅ¡as paskelbimas Å¡iuo atveju nebuvo galimas. Teismas neįvertino, kad civilinė byla buvo nagrinėjama ilgÄ laikÄ , visuose posėdžiuose ieÅ¡kovė ir jos atstovas dalyvaudavo, taip pat neatsižvelgė į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, jei į teismo posėdį ji neatvyktų. Sujungus bylas, ieÅ¡kovė ir prokuroras tapo bendraieÅ¡kovais, todėl turėjo bÅ«ti patenkinta bent jau ta dalis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, kurios bendrus reikalavimus palaikė prokuroras.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė tenkinti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.IeÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras prašė atmesti atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras prašė atmesti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ . Nurodė, kad valstybė ar savivaldybės institucija nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio, kai ji yra atsakovu civilinėje byloje, iÅ¡keltoje ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .IeÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras prašė atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovas atsisakė priimti Å¡aukimus, todėl laikytina, jog apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai. Byloje dalyvauja daugiau kaip deÅ¡imt trečiųjų asmenų, todėl teismas galėjo procesinius dokumentus įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. R., atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinius skundus, 2013-01-04. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-71/2013 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinys, ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetė; kitÄ teismo sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, paliko nepakeistÄ ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas sprendė, kad byloje ginčijama 1998-06-10 valstybinės žemės nuomos sutarties ir Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1059V dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo teisėtumas bei iÅ¡vestiniai sandoriai ir aktai. Tikroji 1998-06-10 nuomos sutarties ginčo priežastis - siekis paneigti AB „Sistema“ teisę bÅ«ti ginčo žemės sklypo detaliojo plano organizatoriumi ir nuginčyti Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimÄ dėl detaliojo plano patvirtinimo. Å io detaliojo plano teisėtumo klausimas jau iÅ¡nagrinėtas administracinėje byloje Nr. I3-265/2004.

Pakartotinai dar kartÄ dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu iÅ¡spręsto reikalavimo bylinėtis neleidžiama. Lietuvos A. T. 2013-10-23 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-507/2013 Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-04 sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados D. R., Vilniaus miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ apeliaciniai skundai netenkintini.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieÅ¡kiniai dėl 1998-06-10 nuomos sutarties ir jos pagrindu priimtų administracinių aktų ir sudarytų sandorių, bei įvertintų aplinkybių ir įrodymų pagrindu priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ iÅ¡ esmės tinkamai motyvuotÄ sprendimÄ , kurį iÅ¡ esmės naikinti ar keisti D.

R., Vilniaus miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Tenkintinas tik atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Nekartodama daugumos pirmosios instancijos teismo motyvų dėl sprendimo esmės, pritardama jiems ir todėl tik papildydama, toliau teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apeliacinių skundų argumentų. Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas argumentais, kad prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , be to, Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimas Nr. 1059V dėl sklypų (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo panaikintas be pagrindo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad detaliojo plano teisėtumo klausimas jau iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-265/2004 ir joje priimto sprendimo revizavimui nėra pagrindo. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kai ieÅ¡kinį pateikia prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo to momento, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

Pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Byloje nėra duomenų, paneigiančių Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ . Atvirkščiai, pagal bylos duomenis 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, kurios interesÄ gina prokuroras, tik 2007 metų kovÄ kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ praÅ¡ydama organizuoti 2725 kv. m. teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ (t.8, b.l. 199).

Prokuroras ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2008-01-10, o ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti reikalingÄ medžiagÄ rinko 2007 metais, iÅ¡vadas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedÅ«ros iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos gavo 2007-07-05, 2007-09-17, 2007-12-10. Be to, tik 2007-05-27 nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko I. R. pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Sistema“ 1998-08-27 pateiktų Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui tikėtinai suklastotų 1998-03-04 pažymų Nr. 212858A ir Nr. 212859A, patvirtinusių tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) visi pastatai priklauso UAB „Sistema“, nors tuo metu pastatai priklausė ir kitiems savininkams:

Lietuvos ir Kinijos įmonei UAB „Fuvilas“, UAB „Eika“, UAB „Vilniaus monolitas“, S. P.. Taigi prokuroras ieÅ¡kinį padavė nedelsdamas, kai tik surinko pakankamai reikalingų įrodymų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Apeliantų argumentai, kad dėl Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1059 V, kuriuo patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas ir sprendiniai, teisėtumo jau pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-265/2004 (paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-020-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-212/2005) ir Å¡ioje byloje tas pats klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas pakartotinai, taip pat atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl sprendimo minėtoje administracinėje byloje reikšmės nagrinėjamoje byloje yra pasisakęs Lietuvos A. T. 2013-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad minėtoje administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1059 V, kuriuo patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini), nedidelių veiklos mastų detalusis planas ir sprendiniai, teisėtumo klausimas, nebuvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, kad nepaisant kitų valstybinės žemės naudotojų (pastatų bendraturčių) teisių tapti naudojamos žemės nuomininkais ne aukciono būdu, detaliojo plano sprendiniais žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo padalytas į du sklypus nesilaikant žemės sklypų dalių proporcingumo pastatų dalims principo.

Konkrečiai administracinėje byloje nagrinėjimo dalyku nebuvo ikiteisminio tyrimo eigoje nustatyti faktai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad AB „Sistema“, 1998 m. teikdama praÅ¡ymÄ ir dokumentus iÅ¡nuomoti 2725 kv. m ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nepateikė duomenų apie iÅ¡nuomojamoje žemėje esančius kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendime Nr. 939V, 1998-05-21 žemės sklypo paženklinimo akte, sklypo plane ir 1998-06-10 sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad kitų sklype esančio turto savininkų nėra, nors tai, vadovaujantis Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1998-04-03, Žin., 1998, Nr. 32-855), yra žemės nuomos sutarties turinį iÅ¡ esmės lemiantis faktas, apibrėžiantis nuomojamoje žemėje esančių, kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sÄ lygų nustatytÄ prievolę.

Å ie esminiai sutarties, detaliojo plano ir žemės sklypo paženklinimo akto trÅ«kumai buvo prielaida, sudaranti sÄ lygas AB „Sistema“ įgyti teisę nuomotis visÄ Å¾emės sklypÄ , nors jai priklausė 77 procentai pastatų nurodytu adresu. Bendrovė, neteikdama duomenų apie kitus asmenis, turinčius nuosavybės teisę į pastatus (jų dalis) Å¡iame žemės sklype, taip pat nesuteikė galimybės kitiems pastato bendraturčiams iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyvendinant Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintÄ teisę nuomotis valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du.

Å ie faktai nebuvo nagrinėjimo dalykas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-265/2004, todėl Å¡ios aplinkybės yra nagrinėtinos Å¡ioje civilinėje byloje, vertinant sklype esančio turto savininkų teises ir jų apsaugÄ .Vadovaudamasi Å¡iais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl sprendimo administracinėje byloje įtakos Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui ir konstatuoja, kad esminę reikÅ¡mę ginčo Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėjimui turėjo faktinės aplinkybės, jog AB „Sistema“, 1998 m. teikdama praÅ¡ymÄ ir dokumentus iÅ¡nuomoti 2725 kv. m ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nepateikė duomenų apie iÅ¡nuomojamoje žemėje esančius kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, AB „Sistema“ VÄ® ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo 1998-03-04 pažymos Nr. 212859A ir 212858A buvo iÅ¡duotos nesilaikant nustatytos tvarkos (nenurodyta priklausančio turto dalis (esant keliems savininkams), rinkos vertė) ir tai vėliau lėmė visos eilės ginčijamų neteisėtų administracinių sprendimų dėl Å¡io sklypo priėmimÄ .

Administracinių sprendimų neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, jog nebuvo atsižvelgta į visų sklype esančių savininkų teisę ir interesÄ nuomotis valstybinę žemę ne aukciono bÅ«du ir taip, sudarius prielaidas sklypÄ iÅ¡nuomoti AB „Sistema“, buvo pažeistos likusių 23 proc. patalpų savininkų teisės.Pirmosios instancijos teismas nurodytų argumentų pagrindu pagrįstai sprendė, kad sudarant 2725 m2 ploto valstybės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos sutartį buvo pažeistos imperatyvios valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančios teisės normos, leidžiančios faktinius žemės naudotojus pripažinti teisėtais žemės naudotojais, kurie turi garantuotÄ teisę faktiÅ¡kai valdomÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡sinuomoti ir pirkti (Žemės įstatymo 2 straipsnio 7 punktas, 8 straipsnis, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 29 punktas).

Tokie pastatų, statinių ir įrenginių savininkai įgyja teisę ne bendra tvarka, t.y. ne aukciono bÅ«du, iÅ¡sinuomoti valstybės žemę, užstatytÄ jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Pritardama Å¡iems pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos tik papildo aptardama ir teisinį reglamentavimÄ 1998 metais (1998-06-10 nuomos sutarties sudarymo metu) galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ redakcijoje.

Nutarimu buvo patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, kuriose reglamentuojant apskrities valdytojo vykdomÄ Å¾emės sklypų nuomÄ ne aukciono tvarka, numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai Å¡iems objektams nėra suteiktų žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (toliau vadinama - nuomos sutartis) rajono žemės Å«kio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje (19 punktas).

BÅ«tent Å¡ie asmenys, kaip turintys teisę iÅ¡sinuomoti jų faktiÅ¡kai naudojamus žemės sklypus, turėjo pateikti rajono žemės Å«kio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , nekilnojamojo turto, esančio sklype, teisinio registravimo dokumentus, nustatyti nuomojamo sklypo architektÅ«rinius - urbanistinius apribojimus ir sÄ lygas (statybos aukÅ¡tis, tankumas ir kita), nuomojamo sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, nustatyti kitus nuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimus ir sÄ lygas, pasiÅ«lyti žemės servitutus; pasiÅ«lyti žemės sklypo nuomos mokėjimo tvarkÄ .

Taigi aplinkybė, jog AB „Sistema“, 1998 m. teikdama praÅ¡ymÄ ir dokumentus iÅ¡nuomoti 2725 kv. m ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) nepateikė duomenų apie kitus Å¡iame sklype esančių statinių savininkus, turėjo įtakos tam, kad ne visi statinių savininkai įgyvendino teisę iÅ¡sinuomoti žemę ir nuomos sutartyje siÅ«lyti numatyti sklypo naudojimo sÄ lygas (nuomojamo sklypo specialiÄ sias naudojimo sÄ lygas, sklypo naudojimo paskirties apribojimus ir sÄ lygas, pasiÅ«lyti žemės servitutus).

Tiek aplinkybė, kad dalis sklype esančių pastatų savininkų nerealizavo teisės iÅ¡sinuomoti sklypÄ , tiek argumentai, susiję su S. M. teise atlikti ekspertizę (S. M. iÅ¡vadas teismas vertino ne kaip ekspertizės aktÄ , o kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį), nepaneigia fakto, jog viso sklypo iÅ¡nuomojimas AB „Sistema“ pažeidė kitų asmenų, taip pat turinčių teisę į dalies sklypo nuomÄ , teises. Nesutarimai dėl naudotinos sklypo dalies nustatymo ir dėl kiekvieno naudotojo sklypo lokalizacijos bei ribų teismų praktikoje sprendžiami, atsižvelgiant į pastatų, kurie užima žemės sklypÄ , kiekį, jų paskirtį, privažiavimo prie jų galimybes.

Nagrinėjamu atveju dalis savininkų kaip tik patyrė nepatogumus ir žalÄ dėl to, kad iÅ¡nuomojus sklypÄ AB „Sistema“, buvo apribotos jų galimybės naudotis kiemu, parkuoti jame automobilius (savininkų parodymai ikiteisminiame tyrime dėl 1998-03-04 pažymų). Turėdami galimybę realizuoti teisę į sklypo dalies nuomÄ , savininkai Å¡ių nepatogumų bÅ«tų iÅ¡vengę.Apeliantas pažymi, kad 2001-01-11 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 32V buvo suformuotas 868 kv. m dydžio sklypas, iÅ¡ esmės skirtas 988-osios DNSB interesams tenkinti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is sprendimas suformuoti 868 kv.m sklypÄ , nepaÅ¡alina visame ginčo sklype esančių statinių savininkų teisių pažeidimų.

Sklypų formavimas, įskaitant atliktÄ Vilniaus miesto valdybos 2001-01-11 sprendimu Nr. 32V, atliktas Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1059V patvirtinto detalaus plano pagrindu, o detalusis planas patvirtintas statinių savininkų teises pažeidusios 1998-06-10 nuomos sutarties pagrindu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (ginčo sklypo ribų suderinimo su 998-Ä ja DNSB) teisėjų kolegija nebepasisako, kadangi, konstatavus sklype esančių statinių savininkų teisių pažeidimÄ 1998-06-10 nuomos sutartimi, Å¡ie argumentai ginčo iÅ¡nagrinėjimui nebesudaro esminės reikÅ¡mės. Dėl atsakovo UAB „Kennedy Forbes“ apeliacinio skundo Apeliantas nurodo, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuotas 1998-03-04 pažymų Nr. 212859A ir 212858A iÅ¡davimo neteisėtumas, iÅ¡davimas nesilaikant nustatytos tvarkos ir kad Å¡iose pažymose esanti informacija sudarė pagrįstas prielaidas manyti, jog AB „Sistema“ yra vienintelė ginčo sklype esančių pastatų valdytoja.

Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia tvarka buvo pažeista ir kuo konkrečiai pasireiškė šis pažeidimas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pažymos išduotos nesilaikant Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-06-18 įsakymu Nr. 34 patvirtintos Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos XIII skirsnyje nustatytos pažymų išdavimo tvarkos, o tvarkos nesilaikymas pasireiškė tuo, jog nebuvo nurodyta priklausančio turto dalis (esant keliems savininkams), rinkos vertė.

Å io pažeidimo nepaneigia aplinkybė, kad pažymos buvo iÅ¡duodamos nekilnojamojo turto savininkui apie jam priklausantį turtÄ , kad nebuvo teikiama informacija apie kitiems, o ne praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui priklausantį turtÄ . Motyvai dėl jau aptartų apeliacinio skundo argumentų (S. M. ekspertizės akto reikÅ¡mė, administracinėje byloje priimtų teismų sprendimų reikÅ¡mė, faktinės aplinkybės, kad ginčo sklypo ribos buvo suderintas su 998-Ä ja DNSB, reikÅ¡mė) nekartojami. Dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo Å ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos) iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos buvo priteistos valstybės naudai.

Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo paskirstytos netinkamai, netaikius CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 4 dalies nuostatų. Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės kolegijos 2012-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-7-165/2012) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įvardyta atsakove, Å¡i procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atstovas, bet ne savarankiÅ¡kas atsakovas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.

Dėl Å¡ios priežasties naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme priteistos iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos ir Å¡i sprendimo dalis keistina (CPK 96 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl ieÅ¡kovės D. R. apeliacinio skundo Pirmosios instancijos teismas paliko ieÅ¡kovės D. R. ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes konstatavo, kad ieÅ¡kovei ir jos atstovui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdį, tačiau jie į posėdį neatvyko (CPK 246 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.Ieškovei ir jos atstovui buvo siųsti teismo šaukimai, kuriais siekta informuoti apie teismo posėdį (t. 10, b. l. 178, 180). Apeliacinės instancijos teismo nuomone šiuo atveju pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį pakako siųsti pranešimus. Šaukimai nurodytiems asmenims asmeniškai nebuvo įteikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 120, 130 straipsniais nusprendė apie teismo posėdį pranešti viešo paskelbimo būdu (t. 10, b. l. 181-182, b. l. 188-189).

Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovas nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį. Å alių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nustatytos CPK 246 straipsnio1 dalyje. Tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimÄ atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieÅ¡kovas bylÄ veda per atstovÄ , tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡ta ieÅ¡kovo atstovui; bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; kitais atvejais teismas atsakovo praÅ¡ymu ir Å¡io kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių; kai atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, teismas palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ (CPK 296 str. 1 d. 5 p.).

CPK 246 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu duomenų apie Å¡alių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos (Å¡alys) į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iÅ¡ vienos jų negauta praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant, teismas ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ . Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamÄ teismo praneÅ¡imÄ , atvykti į posėdį, laiku pasirÅ«pinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , prieinama prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas D. R. ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , procesinių teisės normų nepažeidė, nes tuo metu egzistavo visos aplinkybės, leidusios teismui taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisinius padarinius. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi D. R., Vilniaus miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ (Å¡iuo metu bendrovė jau yra bankrutuojanti) apeliaciniai skundai netenkinami, apeliantams jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, tačiau iÅ¡ jų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (15,10 t bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka ir 273,61 Lt bylÄ nagrinėjant kasacinės instancijos teisme).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimÄ pakeisti, pakeičiant jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, UAB „Beatričės saldumynai“, kodas 111695636, BUAB „Kenedy forbes“, kodas 300069608, po 531 Lt (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (mokamos į sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos)“.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 188710061, BUAB „Kennedy Forbes“, kodas 300069608, po 96,23 Lt (devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus dvideÅ¡imt tris centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. TeisėjosAudronė Jarackaitė Marytė Mitkuvienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė