ca83cb45-2e75-4547-b3ad-0ca356d7bb7d · Vilniaus apygardos teismas

NuoraÅ¡asAdministracinio teisės pažeidimo bylaNr. ATP-781-626/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02658-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybės patraukto asmens S. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, panaikinimo, n u s t a t ė :

S. B. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 24 d., apie 22 val., Vilniuje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,52 promilių girtumas), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė K. M. vairuojamÄ automobilį „BMW 525“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 114, 126 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu S. B. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ , administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad jo veikoje yra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nutarimÄ ir skirti ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytÄ minimaliÄ nuobaudÄ . Paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 24 mėnesiams. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nesilaikė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiÅ¡kai pilnai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, jog ji bÅ«tų iÅ¡spręsta tiksliai pagal įstatymus.

Netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nesistengė paÅ¡alinti visų abejonių ir neaiÅ¡kumų. Pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ rinkti įrodymus. Teigia, kad teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų K. M. ir jos draugo A. Å . parodymais. Tuo tarpu vienintelio įvykio liudytojo A. T., nesuinteresuoto bylos baigtimi, parodymus vertino nepagrįstai kritiÅ¡kai, nes Å¡io liudytojo parodymai objektyvÅ«s, nuoseklÅ«s, jų tikrumas nekėlė abejonių ir patvirtino apelianto parodymus, kad automobilio nevairavo, o alkoholį vartojo stovinčiame automobilyje su iÅ¡jungtu varikliu.

Nesutikdamas su teismo sprendimu remtis liudytojų K. M. bei A. Å . parodymais, nurodo, kad Å¡ių liudytojų parodymai ne tik, kad Å¡aliÅ¡ki, bet dar ir nesutampantys tarpusavyje, o A. Å . parodymai dar ir klaidinantys teismÄ , t. y. melagingi. A. Å . teismui papasakojo eismo įvykio mechanizmÄ , nors paties įvykio nematė, tai patvirtina tiek jo paties, tiek K. M. parodymai. Taip pat nesutampa A. Å . pasirodymo įvykio vietoje laikas, A. Å . teigia, kad į įvykio vietÄ atėjo po 5-7 sekundžių, K. M. teismui paaiÅ¡kino, kad A.

Å . atėjo 5 minučių laikotarpiu. Atkreipia dėmesį, kad A. Å . nebuvo apklaustas įvykio vietoje, apie jį nepažymėta nei ATP protokole, nei tarnybiniame praneÅ¡ime, o pareigÅ«nas V. L., rašęs ATP protokolÄ , net neatsimena ar Å¡is liudytojas buvo eismo įvykio vietoje. K. M. parodymų nepatvirtina ir pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , nes jie nematė paties fakto, kad apeliantas bÅ«tų vairavęs, todėl mano, kad pareigÅ«nų parodymai neturi įrodomosios galios. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji nedelsiant po Å¡io eismo įvykio atliko savo automobilio remontÄ kas duoda pagrindÄ manyti, kad ji galėjo slėpti įkalčius.

Apeliantas nesutinka su vienintelio eismo įvykio liudytojo parodymų vertinimu ir atmetimu. Nurodo, kad A. T. aiÅ¡kiai ir užtikrintai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykį matė „nedideliu atstumu“ ir aiÅ¡kiai matė kaip važiuojantis BMW automobilis kliudė stovintį Opel automobilį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Å¡io liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau jo parodymus įvertino kritiÅ¡kai, motyvuodamas tuo, kad A. T. parodymai „<...> kad buvo daug vietos prasilenkimui paneigiami fotonuotrauka, įvykio vietos schema, iÅ¡ kurios matyti, kad įvykio metu automobiliai užtvėrė visÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ kiemÄ â€œ.

Nurodo, kad eismo įvykio schema, priešingai nei nurodoma nutarime, patvirtina aplinkybes, jog pravažiuoti vietos buvo pakankamai. Nuo išsikišusios Opel užpakalinės kairės pusės iki kelio krašto yra – 4 800 mm. Atstumas nuo BMW dešinės pusės šono iki kelio krašto – 2 600 mm. Tai rodo, kad atstumas nuo Opel išsikišusios kairės pusės dalies iki BMW automobilio dešinės pusės yra 2 200 m (4 800 mm -2 600 mm). Byloje yra pateiktas juodraštis, kuriame matosi, jog atstumas nuo kelkraštyje stovinčių automobilių kairės pusės iki BME automobilio dešinės pusės yra 500 mm.

Taigi, bylos duomenimis atstumas nuo automobilio Opel Vectra kelyje stovinčios užpakalinės kairės pusės iki kelkraštyje stovinčių automobilių kairės pusės yra 2 700 mm. Prie apeliacinio skundo pateikė šiukšliavežių išmatavimus, kurių pločiai svyruoja nuo 1 890 mm iki 2 500 mm. Atkreipia dėmesį, kad atstumo, dydžio, spalvos suvokimas ir vertinimas, tam tikrų detalių pastebėjimas ir užfiksavimas yra subjektyvus procesas ir priklauso nuo stebinčio asmeninių asmens gebėjimų, fizinės būklės ir kt.

Nurodo, kad jis ir K. M. pateikia skirtingas eismo įvykio kilimo priežastis, o bylos medžiaga nepakankama eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti. Eismo įvykio schema tik iÅ¡ dalies atitinka instrukcijos 65 punkto reikalavimus. Taip pat, tik iÅ¡ dalies atitinka instrukcijos 66 punkto reikalavimus iÅ¡ eismo įvykio dalyvių paimti paaiÅ¡kinimai. Mano, kad faktinė bylos medžiaga yra nepakankama jo kaltei pagrįsti ir jo nurodytoms aplinkybėms paneigti. Mano, kad kilus abejonėms teismas privalėjo paskirti autotechninę ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio eigÄ , susidÅ«rimo mechanizmÄ ir kt. bei iÅ¡vadas daryti tik gavęs specialisto atitinkamas iÅ¡vadas.

Teismas bÅ«damas pasyvus teisingumo vykdytojas ir pats neturėdamas specialaus iÅ¡silavinimo eismo įvykio kilimui nustatyti, savo nuožiÅ«ra įvertinęs buvusio eismo įvykio mechanizmÄ , pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pareigÄ rinkti įrodymus. Nesupranta kaip pirmosios instancijos teismas nustatė eismo įvykio mechanizmÄ , nes po kontakto K. M. pakeitė automobilio padėtį. Nurodo, kad K. M. klaidina teismÄ teigdama, kad apeliantas siÅ«lė jai susitarti, nes vyko abipusis tarimasis, ji ir pati siÅ«lė tartis.

Mano, kad K. M. versijÄ paneigia ir užfiksuoti automobilių apgadinimai, kurie nėra ryÅ¡kÅ«s, nes pagal K. M. pateiktÄ eismo įvykio tariamÄ mechanizmÄ , turėjo bÅ«ti daug ryÅ¡kesni apgadinimai, gal net įlenkimas, nes tariamai užkliudęs automobilį, tariamai pavažiavau atgal. Tuo tarpu teisme K. M. parodymus pakeitė, teigdama tik, kad asmuo su Opel Vectra važiavo taip, jog užkliudė jos vairuojamÄ automobilį. Be to, nesugebėjo tiksliai pasakyti, kuria Opel Vectra dalimi, apeliantas tariamai kliudė jos BMW („Užkliudė tikriausiai bamperį“).

Atkreipia dėmesį, kad liudytojai pareigÅ«nai M. K. ir T. V. nesugebėjo pasakyti, kas nagrinėjamu atveju yra kaltas. Teigia, kad teismas Å¡ių liudytojų parodymus įvertino neteisingais, nes: prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Å¡ie liudytojai neteigė, kad apeliantas iÅ¡ pradžių prisipažino padaręs pažeidimÄ , o jo iÅ¡reikÅ¡tas nepasitenkinimas, kad nepavyko abiems eismo įvykio dalyviams susitarti bei, kad atvyko policija, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad jis prisipažino vairavęs neblaivus.

Nurodo, kad tai, jog vienas pareigÅ«nas automobilio salone alkoholio nerado, nereiÅ¡kia, kad jo ten nebuvo, nes pareigÅ«nas, kuris turėjo siekti kuo detaliau iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, jo neprašė butelio pateikti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ nurodo, kad tiek instrukcijos nesilaikymas braižant schemÄ , tiek paimant paaiÅ¡kinimus iÅ¡ eismo dalyvių, esamų/tariamų liudytojų neapklausimas, apsirikimas transporto priemonių sugadinimo schemoje nurodant automobilių sugadinimus, rodo, kad pareigÅ«nai aplaidžiai vykdė savo pareigas, o Å¡is aplaidumas turi bÅ«ti traktuojamas jo naudai.

Nurodo, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje paraÅ¡yta, kad K. M. teigė, kad „<...> įvykis buvo įvažiavime į kiemÄ ir ten automobilių niekas neparkuoja“, tačiau teismo posėdžio protokoluose tokių jos žodžių nebuvo užfiksuota. Taip pat teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota liudytojo T. V. teiginio „šis jam pradžioje neneigė, kad vairavo pats <...>“, nes liudytojas tik pasakė, kad K. M. nurodė, kad apeliantas iÅ¡ pradžių savo kaltę pripažino.

Mano, kad jo kaltė pagrįsta vien tik jo nustatyto neblaivumo faktu, kuriuo K. M. ir A. Å . pasinaudojo, siekdami, kad K. M. iÅ¡vengtų neigiamų pasekmių. PraÅ¡o vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nėra surinkta vienareikÅ¡mių, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, sudarančių pagrindÄ daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad jis neblaivus vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį.

PrieÅ¡ingai, neÅ¡aliÅ¡ko liudytojo parodymai, patvirtina jo nekaltumÄ . Ginčydamas paskirtos nuobaudos dydį nurodo, kad teismas paskyrė tokiÄ griežtÄ nuobaudÄ visiÅ¡kai nemotyvuodamas. Per 19 metų vairavimo staÅ¾Ä niekada nebuvo vairavęs neblaivus, Å¡iuo metu yra bedarbis, tačiau turi darbo pasiÅ«lymÄ dirbti vairuotoju. VisÄ gyvenimÄ užsidirba iÅ¡ su vairavimu susijusios veiklos, teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio, turi du vaikus, kuriuos iÅ¡laiko, turi kreditorinių įsipareigojimų, pagyvenę tėvai gyvena kaime.

Jei bus nubaustas, praÅ¡o paskirtÄ baudÄ iÅ¡dėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nes apylinkės teismas Å¡io praÅ¡ymo taip pat nenagrinėjo. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.Skundas netenkinamas. Apeliacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs apelianto skunde nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu bei paskirtos nuobaudos pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , sprendžia, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent S. B. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei paskyrė ne per griežtÄ , atitinkančiÄ jo padarytÄ teisės pažeidimÄ nuobaudÄ .

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Å¡io straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė kylÄ vairuotojui už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Apeliantas buvus eismo įvykį neneigia, tačiau neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes: kad jis vairavo bÅ«damas neblaivus ir, kad bÅ«tent jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonės. Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį asmuo gali bÅ«ti patrauktas tik nustačius, jog jis inter alia bÅ«damas neblaivus padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , t. y. kad jis pažeidė KET, ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ .

Turi bÅ«ti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 ir 3 dalių dispozicijose nurodytų pasekmių. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai apklausti teisme pateikė skirtingas įvykio versijas, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad eismo įvykis kilo, nes S. B. vairuodamas transporto priemonę „Opel Vectra“, buvo neatidus, nepaliko tarpo tarp Å¡ono ir kliudė kitÄ automobilį.

Byloje nustatyta, kad S. B. vairuojamai transporto priemonei apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis buferis, K. M. – priekinis kairės pusės sparnas ir buferis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyręs, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisÄ loginę grandinę, pripažino, kad S. B. teiginius, jog: jis alkoholį vartojo stovinčiame automobilyje; automobilis eismo įvykio metu stovėjo priekiu pastatytas ant Å¡aligatvio ir jį pravažiuodamas kliudė BMW automobilis, vairuojamas K.

M., - paneigia administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 7,8), fotonuotrauka, daryta iš karto po eismo įvykio (b. l. 45), alkotesterio rodmenys (b. l. 11), nukentėjusiosios K. M., liudytojų T. V., V. L., M. K. ir A. Š. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Šių asmenų parodymus apylinkės teismas pripažino patikimais, jais abejoti apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, jų nenurodė ir apeliantas.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde teigia, jog liudytojo A. Å . iÅ¡ karto po eismo įvykio nebuvo, tačiau apklausiamas teisme nurodė, kad jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio aiÅ¡kintis su K. M., buvo ir jos draugas. Nukentėjusiosios ir liudytojo A. Å . parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa ir su liudytojų (pareigÅ«nų) M. K. bei T. V. parodymais teisme, kurie taip pat nurodė, kad iÅ¡ pradžių pažeidėjas savo kaltę pripažino, teigė kad norėjo susitarti ir tik po to pateikė versijÄ , kad jis gėrė automobilyje, o vėliau - kad gėrė namuose.

S. B. nurodytas aplinkybes, kad girtas automobilio nevairavo, o alkoholį gėrė automobilyje, paneigia policijos pareigÅ«no M. K. parodymai, kuris tikrindamas S. B. versijÄ , apžiÅ«rėjo automobilio Opel salonÄ , tačiau jokių butelių jame nerado. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie kelio plotį, galimybė keliu pravažiuoti kelioms transporto priemonėms, nepaneigia minėtais įrodymais byloje pripažinto fakto dėl kaltės sukėlus eismo įvykį. IÅ¡ eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykio vietoje kelio plotis yra 5,6 m., K.

M. vairuojamo automobilio važiavimo kryptimi, dešiniame kelkraštyje stovi automobiliai, todėl akivaizdu, kad esant vienam kelkraščiui užstatytam, dviem automobiliams prasilenkti turi būti pakankamai sudėtinga. Be to, eismo įvykio vietos schema paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo pastatęs automobilį priekiu ant kelkraščio, nes kitaip pastatyti automobilio nebuvo vietos. Kaip jau minėta, iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apelianto važiavimo kryptimi, kelkraštyje nestovėjo jokie automobiliai.

Taip pat, tai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas eismo įvykio aplinkybes, kad esant apsunkintai galimybei prasilenkti, bÅ«tent ji sustojo praleisti prieÅ¡ais atvažiuojančio apelianto vairuojamo automobilio, nes jo važiuojamojoje kelio juostojo automobiliai nestovėjo (b. l. 6). Apeliantas pasirašė eismo įvykio schemoje, kuri buvo suraÅ¡ytas eismo įvykio vietoje, pastabų nei jÄ pasiraÅ¡ant, nei vėliau – nepareiÅ¡kė. Jo teiginiai, kad įvykio vietos schema subraižyta nesilaikant instrukcijos deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti.

Tuo tarpu liudytojo A. T. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Iš A. T. parodymų matyti, kad jam priešais atvažiuojantis automobilis „spigino šviesomis į akis“. Jis teismui teigė, kad matė kaip važiuojantis BMW automobilis įsirėmė į stovintį Opel automobilį, buvo „baisus“ garsas, vėliau teigė, kad garso negirdėjo, negalėjo pasakyti, kurioje vietoje buvo kliudytas Opel automobilis.

Dar vėliau teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ pradžių iÅ¡girdo garsÄ , ar pirma pamatė eismo įvykį. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus, nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡aiÅ¡kintinas S. B. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad S. B. sukėlė eismo įvykį, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Nagrinėjamoje byloje S. B. už jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta vidutinė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta piniginė nuobauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones vidutiniam terminui. Pirmosios instancijos teismas skirdamas S. B. nuobaudÄ atsižvelgė į tai, kad jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai. S. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. B. KET pažeidimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės tai, kad eismo įvykis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, nes pažeidimas padarytas mieste, vakare, asmeniui bÅ«nant stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio, tai kėlė ypatingai didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai bei turtui. Savo kaltės apeliantas ne tik, kad nepripažino, bet siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, siekė kaltę perkelti kitam asmeniui, nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo.

Ä®vertinus jo asmenybę, matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai, pažeidimo metu administracinės nuobaudos negaliojo, t. y. jis laikomas nebaustu. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį S. B. paskirta nuobauda, įvertinus padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidėjo asmenybę, neprieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Daryti kitokias iÅ¡vadas nei padarė teismas nėra teisinio pagrindo.Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

S. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama.             Teisėjas                                                                 Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras:                                                     Teisėjas                                                                 Vitalija NorkÅ«naitė                                                                Â