ca834819-cdca-4366-a5d4-6f9f828735c2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmaiCivilinė byla Nr. e2-3886-1029/2022 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00114-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.4.2.9.2; 3.2.6.1 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 30 d. Radviliškis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovei J. G. U., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui, atsakovams A.

G., P. G., jų atstovui advokatui Vigintui Stričkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. G. U. ieÅ¡kinį atsakovams P. G., A. G. dėl faktinėje santuokoje sukaupto bendrosios jungtinės nuosavybės tvarka turto priteisimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė J. G. U. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti jai AB Swedbank esančias P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninėje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 3488 esančias lėšas – 39037 Eur, asmeninėje terminuoto indėlio sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas – 1377,58 Eur, asmeninėje terminuoto indėlio sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas – 2209,68 Eur.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad su P. G. 1999-(duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuokÄ . Abiem sutuoktiniams Å¡i santuoka buvo antroji, iÅ¡ ankstesnės santuokos P. G. turi du vaikus – P. G. (toliau – atsakovas P. G.) ir A. G.. Pažymi, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau notarė 2021-12-17 nutarimu, remiantis tuo, kad ieÅ¡kovės ir P. G. santuoka nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje, atsisakė priimti J. G. U. pareiÅ¡kimÄ palikimui priimti. 2021-12-10 ieÅ¡kovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių, praÅ¡ydama atkurti bažnytinę santuokÄ ir jÄ Ä¯traukti į apskaitÄ , tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, nes nuo 2017-01-01 tokia santuoka įtraukiama į apskaitÄ tik tuo atveju, jeigu abu sutuoktiniai yra gyvi.

Pabrėžia, kad apie pakeistÄ teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kovė nežinojo. PaaiÅ¡kina, kad P. G. ir J. G. U. sutuoktiniai iÅ¡ pirmųjų santuokų buvo mirę, pirmosios santuokos nebuvo bažnytinės, todėl, atkÅ«rus nepriklausomybę, 1999 m. jie įregistravo tik bažnytinę santuokÄ . Pasikonsultavę sužinojo, kad pagal tuo metu galiojančiÄ tvarkÄ , esant bÅ«tinybei, santuokÄ bus galima įregistruoti valstybės nustatyta tvarka, net ir mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių. Tačiau, bÅ«dami apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, atsižvelgdami ir į savo amžių, sutuoktiniai, siekdami iÅ¡saugoti dalį pajamų senatvės ar ligos atvejui, taupant ir siekiant be bÅ«tino reikalo neiÅ¡laidauti, tuo pačiu – iÅ¡vengti galimų ginčų dėl palikimo, 2022-(duomenys neskelbtini), pažymėdami trijų metų santuokos sudarymo sukaktį, sudarė naminę raÅ¡ytinę sutartį, kuria susitarė, kad apsigyvenę J.

G. U. nuo 1974 metų asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nustato, jog P. G. turi visas savininko teises naudotis gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, įskaitant pareigÄ juos prižiÅ«rėti, tvarkyti ir remontuoti, turi visas savininko analogiÅ¡kas teises, tarp jų – gauti vaisius bei pajamas ir iÅ¡ 0,34 ha žemės sklypo prie gyvenamojo namo, ir į kitÄ ieÅ¡kovės kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ . Sutuoktiniai tuo pačiu susitarė, kad ieÅ¡kovės pensijos ir pajamų iÅ¡ posodybinio ir žemės sklypų, laikomų galvijų ir paukščių, Å¡eimai lėšų pragyventi visiÅ¡kai užtenka, todėl P. G. pensija toliau bus kaupiama Hansabanke ir Å¡i pensija asmeninės nuosavybės teise priklauso tiek P. G., tiek J.

G. U. kaip atlygis už jos abiejų naudojamÄ ir ateityje sunaudotÄ pensijÄ , o dalis P. G. pensijos galės bÅ«ti paimta ir panaudota tik su sutuoktinės sutikimu ir pritarimu. Atkreipia dėmesį, jog be sodybos, ieÅ¡kovė turėjo 3,48 ha žemės, santaupų banke, lengvÄ jį automobilį, kurį vairuoja iki Å¡iol, gyveno Å«kiÅ¡kai. Po santuokos sudarymo P. G., pardavė savo turėtÄ sodybÄ bei gyvulius, pinigus atidavė sÅ«nums bei panaudojo savo giminės kapų tvarkymui, apsigyveno J. G. U. sodyboje ir kartu Å«kiÅ¡kai gyveno apie 10 metų.

Pažymi, jog P. G. turėjo sveikatos problemų – sirgo cukralige, po ausies operacijos viena ausimi apkurto, jam buvo reikalinga priežiÅ«ra, sutuoktinį slaugė J. G. U., nes sÅ«nÅ«s atsisakė prižiÅ«rėti tėvÄ . Vertina, kad 2022-(duomenys neskelbtini) sutuoktinių sudaryta sutartis laikytina jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi. Mano, jog nuo 1999-(duomenys neskelbtini) iki P. G. mirties – (duomenys neskelbtini), per daugiau nei 22 metus, sutuoktiniai sukÅ«rė bendrÄ turtÄ ir santaupas.

Kitų pajamų, iÅ¡skyrus pensijÄ , P. G. neturėjo, tačiau pagal minėtÄ 2022-(duomenys neskelbtini) sutartį jos pragyvenimo reikmėms nenaudojo – atsižvelgdami į savo amžių bei sveikatos bÅ«klę, kaupė nenumatytiems, netikėtiems atvejams, o sutartis buvo garantas, kad nesusipratimų bus iÅ¡vengta. Sutuoktiniai gyveno iÅ¡ J. G. U. Å«kio turto ir jos pajamų. Teismo posėdžio metu J. G. U. pažymėjo, kad kai P. G. atėjo pas jÄ gyventi, jie gyveno iÅ¡ jos vienos pensijos, nes jiems tiek užteko, o P. G. pensija buvo taupoma banke.

Taip susitarė Å¡eimyniÅ¡kai, kad kito pensijÄ taupys juodai dienai. Jų santuokos liudininkas B. S. gerai pažinojo teisininkÄ Å ., kuris buvo pas juos į svečius atvažiavęs. P. G. su teisininku pasikalbėjo, tuomet teisininkas ir patarė susiraÅ¡yti tÄ sutartį. Å . liepė pačiam P. G. raÅ¡yti, bet jis sakė, kad pats tikrai nesuraÅ¡ys, tuomet pakvietė jos marčiÄ G. U., kad sutarties tekstÄ užraÅ¡ytų. Santuokos liudytojai yra mirę, o teisininko Å . jie nepažinojo, kur jis yra, nežino.

P. G. pats norėjo to susitarimo, kad nebÅ«tų iÅ¡laikytinis. Buvo sudarę bažnytinę santuokÄ , kaip seni žmonės, katalikiÅ¡kai, taip ir pasiliko, nepagalvojo, gyveno ir tiek. P. G. liepė apie sutartį sÅ«nums nesakyti, nes jie priekaiÅ¡taus. Sutartį rašė marti G. U., o teisininkas Å . diktavo tekstÄ . ParaÅ¡as yra jos ir jos vyro P. G.. P. G. be pensijos kitų pajamų neturėjo. SÅ«nÅ«s bendravo su tėvu tik tuomet, kai jiems reikėjo pinigų pasiskolinti, kurių niekada neatiduodavo.

P. G. turėjo pinigų, nes buvo pardavęs savo sodybÄ už 12000 litų. Už tuos pinigus kapuose pastatė paminklÄ , o likusiÄ pinigų dalį sÅ«nums davė. Buvo, kad abu su P. G. važiavo į bankÄ , nes jis nematė ir labai silpnai girdėjo, tam, kad nuimtų iÅ¡ sÄ skaitos pinigų ir sÅ«nums atiduotų. Kai susituokė, P. G. buvo stipresnis, vėliau jau turėjo sveikatos problemų su Å¡irdimi, nežinojo nei kaip insulinÄ naudoti, nei kokius vaistus pirkti. P. G. nežinojo nei kiek maistas kainuoja, nei kiek automobilis kainuoja ar kuras, viskas buvo perkama mokant ieÅ¡kovės banko kortele.

Paskutinius 10 metų P. G. prastai girdėjo ir matė, du kartus jį buvo iÅ¡tikusi koma. Mano, kad pagal susitarimÄ visi pinigai turi atitekti jai. Kito nekilnojamojo ar kitokio registruoto turto po P. G. mirties neliko. Namas, kuriame jie gyveno, statytas 1974 m., dar iki santuokos su P. G.. Kai reikėjo namo stogÄ keisti, ieÅ¡kovė prašė P. G. prisidėti, bet jis pasakė, kad pusę namo jam užraÅ¡ytų, tada duos 1000 Eur stogo remontui. IeÅ¡kovė su tokiomis sÄ lygomis nesutiko ir už savo lėšas stogÄ keitė.

VisÄ laikÄ gyveno kaip sutuoktiniai, buvo rimta katalikiÅ¡ka Å¡eima. P. G. vienas negalėjo paimti pinigų iÅ¡ banko sÄ skaitos, nes neprigirdėjo. IeÅ¡kovė jį nuveždavo. Pamena gal porÄ kartų P. G. ėmė iÅ¡ sÄ skaitos 2000 litų, pasidėdavo, norėjo turėti prie savęs pinigų, bet paskui juos sÅ«nums atiduodavo. Pati matė, kad vienam sÅ«nui davė 10000 litų, bet nesikiÅ¡o. Pavardės nekeitė, nes kai tuokėsi, jau buvo sena, ir visus dokumentus bÅ«tų reikėję keisti.

Vyras mirė dėl Covid ligos, kuri ir jai buvo diagnozuota, todėl negalėjo dalyvauti P. G. laidotuvėse. Be to, vienas iÅ¡ jo sÅ«nų pasakė, kad iÅ¡varys, jei ji pasirodys laidotuvėse ir užkrės. IeÅ¡kovės atstovas advokatas ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti. Atsakovai P. G. ir A. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad nors 1999-(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieÅ¡kovės ir P. G. bažnytinė santuoka, tačiau remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, civilinės metrikacijos skyriuje oficialiai neįtraukta į apskaitÄ bažnytinė santuoka nesukelia teisinių pasekmių.

Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ir P. G. sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos skyriuje, nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė ir atsakovų tėvas sukÅ«rė bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovai taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktos 2002-(duomenys neskelbtini) sutarties teisiniu vertinimu ir, atsižvelgiant į Å¡ios sutarties sudarymo faktines ir teisines aplinkybes, mano, jog tai povedybinė, o ne jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Pažymi, kad 2002-(duomenys neskelbtini) sutartimi buvo sutarta tik dėl turto bendrystės, nesiekiant jokių kitų bendrų tikslų, be to, Å¡i sutartis nebuvo patvirtinta notaro, kas neatitinka įstatymo imperatyvo ir daro jÄ niekine nuo sudarymo momento. Atkreipia dėmesį, kad minėta sutartis pažeidžia ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes ieÅ¡kovė suteikia P. G. jos asmeniniu turtu tik disponuoti, tuo tarpu jai pačiai asmeninės nuosavybės teise priklauso P. G. sukaupta pensija su palÅ«kanomis, kas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.108 straipsnio 2 dalimi, jÄ taip pat daro negaliojančia.

Akcentuoja, jog nors tėvo dažnai nelankydavo, tačiau palaikė nuolatinį ryšį ir tėvas jiems nėra minėjęs apie jokiÄ sudarytÄ sutartį su ieÅ¡kove. Taip pat mano, kad nėra aiÅ¡ku, ar sutartis Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta laisva valia, ar jÄ teisingai suprato. Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad kai ieÅ¡kovė ir tėvas P. G. pradėjo kartu gyventi, tėvas buvo stiprios sveikatos. Jis viskÄ suvokė, bÅ«tų sudaręs civilinę santuokÄ , bet nepasitikėjo ieÅ¡kove ir nenorėjo bÅ«ti įsipareigojęs. Be to, kaip žmogus gali įsipareigoti sutartimi, kai jau prieÅ¡ tai prisiekė prieÅ¡ DievÄ .

Iki 2015 m. tėvas buvo geros sveikatos ir vairavo automobilį. Neginčija, kad tėvas ir ieÅ¡kovė gyveno kaip Å¡eima, jie sutarė. Jis ir brolis jokių pinigų iÅ¡ tėvo neėmė, patys yra dirbantys. IeÅ¡kovė ir tėvas gyveno Å«kiÅ¡kai, tėvas pirko ir grÅ«dus iÅ¡ savo pinigų. Vienas kito jie neiÅ¡laikė. PrieÅ¡ mirtį tėvas jau turėjo sveikatos problemų, bet ieÅ¡kovė jo niekada neiÅ¡laikė, sakė, kad iÅ¡ Å«kio gyvena, o pinigus į sÄ skaitÄ deda. IeÅ¡kovė turėjo įgaliojimÄ , galėjo pinigus ir be tėvo P. G.

žinios nusiimti. Mano, kad sÄ skaitose likę tėvo P. G. pinigai ieÅ¡kovei nepriklauso. Kai tėvas pradėjo gyventi su ieÅ¡kove, jis pardavė savo sodybÄ ir turėjo pinigų. 2002 m. sutartyje yra ne tėvo P. G. paraÅ¡as. Mano, jog jis tikrai ne tokio charakterio, kad bÅ«tų pasirašęs tokiÄ sutartį. Be to, tėvas yra pasakęs, kad jeigu mirs, viskÄ paveldės vaikai. Mirus tėvui jis laidotuvėmis rÅ«pinosi, laidotuvėse ieÅ¡kovė nedalyvavo, neprašė jos pinigų laidotuvėms. Teismo posėdžio metu atsakovas P. G. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pažymėjo, kad tėvas P. G. atėjo pas ieÅ¡kovę gyventi, gyveno Å«kiÅ¡kai, veždavo į turgų derlių parduoti, jie abu gyveno iÅ¡ Å«kio, o ne iÅ¡ pensijų. Apie 10-15 metų pragyveno tik iÅ¡ gyvulių. Tėvas P. G. jam yra sakęs, kad pensijos iÅ¡ banko jie neima. Buvo, kad praÅ¡ydavo, kad kas kartu nueitų paklausti, kiek turi banke pinigų. Tėvas P. G. sužinojo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ jo sÄ skaitos buvo nuėmusi 38000 litų. IeÅ¡kovė turėjo įgaliojimÄ , tėvas sakė, kad buvo parašęs įgaliojimÄ .

Už namo stogo keitimÄ ir plastikinius langus tėvas mokėjo. Tėvas su ieÅ¡kove gyveno kaip Å¡eima. Sutarties tėvas tikrai negalėjo pasiraÅ¡yti. Jis nenorėjo įsipareigojimų turėti. Mano, kad ieÅ¡kovė paveldėti neturi teisės, nes civiline tvarka nebuvo sudariusi santuokos. Tėvas P. G. viskÄ iÅ¡pasakodavo, visas paslaptis, todėl tikrai bÅ«tų pasakęs apie sutartį, ir paraÅ¡as sutartyje yra ne tėvo. Nuo 2015 m. tėvo sveikata susilpnėjo, prasčiau matyti pradėjo, ir neprigirdėdavo, bet lovoje jis negulėjo, priežiÅ«ros jam nereikėjo.

Atsakovų atstovas advokatas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Liudytoja apklausta G. U. nurodė, kad yra ieÅ¡kovės marti, gyvena Å¡alia. Ä® ieÅ¡kovės ir P. G. gyvenimÄ nesikiÅ¡o, jie buvo labai savarankiÅ¡ki. Žino, kad jie bažnyčioje susituokė, tuo metu nereikėjo bažnytinės santuokos niekur registruoti, susituokė ir gyveno. IeÅ¡kovė ir P. G. gyveno iÅ¡ pensijos. IeÅ¡kovė turėjo žemės, anksčiau dar laikė karves, kiaules, o paskutiniu metu gyveno tik iÅ¡ pensijos.

Žino, kad P. G. pensijÄ jie taupydavo juodai dienai. P. G. labai neprigirdėjo, visus reikalus, kartais su jos ir jos vyro pagalba, tvarkydavo ieÅ¡kovė. Ä®galiojimo ji neturėjo, su P. G. visur kartu važiuodavo. 2002 m. sutartį jų santuokos liudininkai, kurie buvo jų draugai, patarė susiraÅ¡yti, kad P. G. bÅ«tų labiau garantuotas, kad galėtų ieÅ¡kovės namuose gyventi, tvarkytis, tai labiau buvo P. G. iniciatyva daroma. P. G. buvo tvirto charakterio, jis vadovavo ir ieÅ¡kovei. PasiraÅ¡ant sutartį dalyvavo teisininkas ir santuokos liudininkai, sutarties tekstÄ diktavo teisininkas, o ji užrašė.

Jos paprašė užraÅ¡yti, nes sakė, kad ji raÅ¡tingesnė, o pasirašė P. G. ir ieÅ¡kovė, surašė dviem egzemplioriais – abiem po vienÄ . P. G. laukdavo atvykstant sÅ«nų, bet jie labai retai atvažiuodavo. Ji tik du kartus sÅ«nus yra mačiusi, o jos vyras ir dukra jų visai nežino, nors Å¡alia gyveno ir visas Å¡ventes, net (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dienÄ , Å¡ventė kartu su ieÅ¡kove ir P. G., tačiau sÅ«nÅ«s niekada nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), Swedbank AB banko sÄ skaitose esančių piniginių lėšų – 42624,64 Eur.

Å alių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu bei byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovė J. G. U. ir P. G. 1999-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė bažnytinę santuokÄ , kuri nebuvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnio 2 dalį sutuoktiniais laikomi vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuokÄ . Remiantis CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktu, santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės bÅ«klės aktų registravimÄ reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ir P. G. santuoka nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, jie civiline teisine prasme negali bÅ«ti laikomi sutuoktiniais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Sprendžiant klausimÄ dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto padalijimo, galioja CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad partnerių (sugyventinių) įnaÅ¡ai į bendrÄ turtÄ yra lygÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta ir turtas padalytas ne lygiomis dalimis, įrodžius, kad iÅ¡ tikrųjų vieno sugyventinio įnaÅ¡as į bendrÄ turtÄ buvo didesnis nei kito. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad aiÅ¡kinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dėl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma – nuosavybės teisę.

Todėl sprendžiant ginÄÄ dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiÅ¡kia, kad, sprendžiant sugyventinių ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo dėl to, kad J. G. U. ir P. G. nuo bažnytinės santuokos sudarymo 1999-(duomenys neskelbtini) iki P. G. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kaip Å¡eima, t. y. vedė bendrÄ Å«kį daugiau nei 20 metų. Å ios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir atsakovai. IÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. U. pateiktos 2002-(duomenys neskelbtini) sutarties kopijos, kurios originalas buvo apžiÅ«rėtas teismo posėdžio metu, matyti, jog J. G. U. ir P. G. raÅ¡tu susitarė, kad:

„P. G. turi visas savininko teises naudotis gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiais J. G. U., įskaitant pareigÄ juos prižiÅ«rėti, tvarkyti ir remontuoti; P. G. turi visas savininko analogiÅ¡kas teises, tarp jų – gauti vaisius bei pajamas ir iÅ¡ 0,34 ha žemės sklypo prie gyvenamojo namo ir į kitÄ J. G. U. kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ; sutuoktiniai sutaria, kad J. U. pensijos ir pajamų iÅ¡ posodybinio ir žemės sklypų, laikomų galvijų ir paukščių, ir iÅ¡ jų gaunamų pajamų (J.

U. pensijos) Å¡eimai lėšų pragyventi visiÅ¡kai užtenka, todėl P. G. pensija toliau bus kaupiama Hansabanke. Susitariama, kad P. G. vardu gaunama pensija asmeninės nuosavybės teise priklauso ir priklausys taip pat ir J. U., ir kaip atlygis už jos Å¡iuo metu abiejų sutuoktinių naudojamÄ ir ateityje sunaudotÄ pensijÄ , o dalis P. G. pensijos galės bÅ«ti paimta ir panaudota tik su sutuoktinės pritarimu“. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.

Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. 2002-(duomenys neskelbtini) galiojusios redakcijos CK 1.74 straipsnio 1 dalis numatė, jog notarine forma turi bÅ«ti sudaromi 1) daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;

2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);

3) kiti sandoriai, kuriems Å¡is kodeksas nustato privalomÄ notarinę formÄ . Nors atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2002-(duomenys neskelbtini) sutartis yra povedybinė ir turėjo bÅ«ti notarinės formos, tačiau nustačius, jog ieÅ¡kovės ir P. G. bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje, kaip to reikalavo sutarties sudarymo metu jau galiojusio CK nuostatos, atsakovų pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, liudytojos G.

U. parodymai bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2002-(duomenys neskelbtini) sutartis, P. G. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, yra pakankami konstatuoti, jog tarp J. G. U. ir P. G. buvo sudarytas susitarimas ginčo turtÄ â€“ P. G. S. AB banko sÄ skaitoje kaupiamas lėšas įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kad Å¡ios lėšos priklausys tiek ieÅ¡kovei, tiek pačiam P. G.. Nors atsakovai tvirtino, kad jų tėvas P. G. iÅ¡laikė pats save ir jokio susitarimo tarp jo ir ieÅ¡kovės negalėjo bÅ«ti, tačiau ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė, o jų pozicija buvo grindžiama iÅ¡imtinai subjektyviu aplinkybių vertinimu.

Be to, sutarties sudarymo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja G. U., todėl atsakovų tvirtinimas, kad sutartyje yra ne jų tėvo P. G. paraÅ¡as, ar kad tėvas P. G. buvo ne tokio charakterio, kad bÅ«tų pasirašęs tokiÄ sutartį, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.970 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpcijÄ , kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. 2002-(duomenys neskelbtini) sutartyje prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, nėra numatyta, jog jai priklauso visa P. G. gaunama pensija, pažymima, kad teisę į banko sÄ skaitoje kaupiamas P. G. lėšas turi ir pats P. G., ir ieÅ¡kovė.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir P. G., gyvendami kartu, siekė sukurti bendrÄ turtÄ , tačiau remiantis pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nėra įmanoma nustatyti kiekvieno iÅ¡ sugyventinių indėlio (kiekvieno iÅ¡ sugyventinių įnaÅ¡o pinigais, turtu ar darbu) į sukauptÄ turtÄ , todėl teismas vadovaujasi įstatyme numatyta lygių dalių prezumpcija ir vertina, kad tiek ieÅ¡kovei, tiek mirusiam P. G. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo turto, t. y.

P. G. S. AB banko sÄ skaitose esančių lėšų (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies – pripažintina, kad ½ dalis P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), Swedbank AB banko sÄ skaitose esančių piniginių lėšų – 42624,64 Eur, priklauso J. G. U.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 200,00 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (664 Eur) buvo atleista ir pateikė įrodymus apie patirtas 1100,00 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas 1000 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , Å¡alių advokatų darbo ir laiko sÄ naudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių iÅ¡laidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), tai teismas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, ieškovei iš atsakovų priteisia 650 Eur (200 x 50 proc. + 1100 x 50 proc.), atsakovams iš ieškovės priteisia 500 Eur (1000 x 50 proc.), taip pat iš atsakovų valstybei priteisia 332 Eur (664 x 50 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai tarp ginčo šalių padalijamos iš išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 22,40 Eur, iš ieškovės bei atsakovų valstybei priteisiant po 11,20 Eur šių išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Swedbank AB banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 3488 esančios lėšos – 39037,00 Eur (trisdeÅ¡imt devyni tÅ«kstančiai trisdeÅ¡imt septyni eurai), Swedbank AB terminuoto indėlio sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos – 1377,58 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt septyni eurai 58 ct), Swedbank AB terminuoto indėlio sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos – 2209,68 Eur (du tÅ«kstančiai du Å¡imtai devyni eurai 68 ct), yra ieÅ¡kovės J.

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir mirusio P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė ir jiems priklauso po ½ dalį šių lėšų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovų P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis – po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iÅ¡ atsakovų P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 343,20 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis – po 171,60 (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 60 ct) iÅ¡ kiekvieno atsakovo (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,20 Eur (vienuolikos eurų 20 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sÄ skaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus. Teisėja Giedrė Kairienė