ca815ecf-cd97-41ed-ba55-c5cf56c1eca2 · Lietuvos apeliacinis teismas

                    Baudžiamoji

byla Nr. 1A-37/2011Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 Proceso Nr. 1-06-1-00016-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.10; 2.1.14; 2.1.15.7.

                                      Â

       Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Kęstučio Jucio, Albino Bielskio,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,

gynėjui advokatui V. S. ,

nuteistajam

D. V. ,

nukentėjusiajam

A. M. U. ir jo atstovui advokatui Stasiui Karveliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. V. , Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės ir nukentėjusiojo A. M. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 70 MGL – 9 100 (devynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto) Lt bauda.

Å iuo nusprendžiu D. V. iÅ¡teisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).     Â

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. U. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir jam išaiškinta teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

A. M. U. prašymas priteisti jo turėtas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu, nebuvo patenkintas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                      Â

n u s t a t ė :

D. V. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ ,

dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbiami) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio

už laikotarpį nuo 2008-02-13 iki 2008-12-31, tai yra, jis, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, bÅ«damas (duomenys neskelbiami), (kurios pavadinimas laikotarpiu nuo 2006-03-10 iki 2008-07-02 registruotas kaip(duomenys neskelbiami)) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo

6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ , kad „apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡karto po to, kai yra galimybė tai padaryti“: 2008 02 11 sudarytos rangos sutarties Nr. BAR 08/02 tarp jo atstovaujamos (duomenys neskelbiami) ir

A. M. U. pagrindu, iÅ¡ A. M. U. ir E. R. U. kaip atsiskaitymÄ su (duomenys neskelbiami) už numatomus statybos darbus 2008-05-08 grynais pinigais gavęs 70 000 Lt, 2008-10-09 – 80 000 Lt, 2008-11-18 – 70 000 Lt (iÅ¡ viso – 220 000 Lt), nesurašė dokumento, patvirtinančio Å¡ias Å«kines operacijas ir Å¡ių pinigų neapskaitė (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje.

D. V. taip pat buvo kaltintas tuo, kad jis, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 būdamas (duomenys neskelbiami) (kurios pavadinimas laikotarpiu nuo 2006-03-10 iki 2008-07-02 registruotas kaip (duomenys neskelbiami) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2008-02-11 sudarytos rangos sutarties Nr. BAR 08/02 tarp jo atstovaujamos (duomenys neskelbiami) ir A. M. U. pagrindu, A. M. U. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbiami), iš A. M. U. ir E. R.

U. kaip atsiskaitymÄ su (duomenys neskelbiami) už numatomus statybos darbus, gavo grynais pinigais: 2008-05-08 - 70 000 Lt, 2008-10-09 - 80 000 Lt, 2008-11-18 - 70 000 Lt (iÅ¡ viso - 220 000 Lt), ir taip jam patikėto svetimo turto - (duomenys neskelbiami) priklausančių minėtų pinigų (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir juos pasisavino, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, kadangi Å¡io nusikaltimo jis nepadarė.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje faktiškai remiasi tik A. M. U. ir E. R. U. parodymais. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto (toliau „specialisto“) išvada yra paminėta tik kaip papildomas D. V. kaltės įrodymas. Apeliantas mano, kad įrodinėjant jo kaltę dėl nusikalstamos veikos finansų sistemai specialisto išvada turėtų būti laikoma svarbiausiu įrodymu.

Nuosprendyje nurodyta, kad A. M. U. ir E. R. U. grynųjų pinigų 220 000 Lt perdavimo faktas D. V. būtent

2008-02-11 rangos sutarties pagrindu byloje įrodytas A. M. U. , liudytojos E. R. U. parodymais, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, pinigų

perdavimo raÅ¡teliais. Apeliantas mano, kad A. M. U. ir E. R. U. parodymais, teismas negalėjo remtis, nes tai suinteresuotų asmenų parodymai, juolab, kad nuteistojo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ siekiant suÅ¡velninti teisinę padėtį. A. M. U. ir

E. R. U. byloje yra suinteresuoti asmenys, siekiantys Å¡ia byla sau materialinės naudos. Tai patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad A. M. U. , kaip užsakovas pažeidinėjo rangos sutartyje nustatytus mokėjimo terminus ir tvarkÄ , nustatytÄ sutarties 7.3 punkte, nemokėjo laiku dalinių įmokų ir nesumokėjo laiku visos sutarties sumos, taigi liko (duomenys neskelbiami) skolingas.

Teismas nuosprendyje nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių apelianto parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 2 straipsnį pareiga atskleisti nusikalstamÄ veikÄ yra priskirta prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, todėl apeliantas mano, kad jis neturi rinkti duomenų ir įrodinėti, jog yra nekaltas. Å ia prasme pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Nuteistasis teigia, kad teismas turėjo

suabejoti nukentėjusio iÅ¡kelta versija, atsižvelgiant į A.M. U. sprendimÄ , turint pinigų banko sÄ skaitoje,

atsiskaityti su juridiniu asmeniu už namo statybÄ grynais pinigais, kviesdamasis bendrovės direktorių D.

V. į savo namus. BPK 6 straipsnyje yra nustatyta, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygÅ«s nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiÅ«rų, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Apeliantas mano, kad taip vertindamas jo ir A. M. U. parodymus teismas šį principÄ pažeidžia.

Nuteistasis nesutinka su teismo vertinimu, kad A. M. U. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai įrodo jo kaltę.

Specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodoma - tik nustačius, kad pinigai pagal raÅ¡telius buvo sumokėti už namo statybÄ (duomenys neskelbiami), tik tokiu atveju jie privalėjo bÅ«ti įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , t. y. užpajamuoti. IÅ¡vadoje nurodyta, kad trijuose pinigų mokėjimo raÅ¡teliuose nenurodyta už kÄ mokėta ir kokiai įmonei,

o tik užfiksuota, kad vienas fizinis asmuo D. V. gavo iš kito fizinio asmens A. M. U. pinigus. Tokiu būdu, D. V. prievolės šiuos

pinigus užpajamuoti bendrovėje ir įtraukti į buhalterinę apskaitÄ Å¡ie raÅ¡teliai nesukelia. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantas teigė, kad iÅ¡

A. M. U. gauti pinigai buvo skirti tik jam asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui, o ne (duomenys neskelbiami).

Apeliantas mano, kad byloje esantys įrodymai, neleidžia daryti išvados, kad iš A. M. U. gauti pinigai buvo skirti ne jam asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui, o (duomenys neskelbiami) už darbus. Pvz., specialisto išvadoje nurodoma, kad rašteliuose įrašytos pinigų mokėjimo datos ir mokėtų sumų dydžiai neatitinka sutartinių įsipareigojimų. Reikia papildomai įvertinti tai, kad rašteliuose įrašytos pinigų mokėjimo datos ir mokėtų sumų dydžiai visiškai nesusiję nei su rangos sutartimi, nei su darbų pradžia ar pabaiga, nei su kokiu nors darbų etapu, nei su kokių nors statybai reikalingų medžiagų ar įrengimų įsigijimu, nei su mokėjimais darbuotojams. Nė vienas liudytojas, dirbęs prie namo statybos, nenurodė jokių aplinkybių (pvz. darbų stabdymas ir atnaujinimas,  atlyginimo įsiskolinimas ir sumokėjimas,  statybinių medžiagų trūkumas ir atvežimas ir pan.), kurias butų galima sieti su rašteliuose įrašytų pinigų mokėjimo datomis ir mokėtų sumų dydžiais.

Pinigų gavimo raÅ¡teliai kaip įrodymas patvirtinantys apelianto kaltę vertintini kritiÅ¡kai. Pagal formÄ ir turinį Å¡ie raÅ¡teliai turi bÅ«ti vertinami civilinės teisės aspektu. Akivaizdu, kad jie patvirtina tam tikrų turtinių santykių tarp nuteistojo ir A.

M. U. egzistavimÄ . Asmenų turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK), tai civiliniai privatiniai teisiniai santykiai. Ginčų kilusių iÅ¡ civilinių privatinių teisinių santykių nagrinėjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau CPK). Teismas savo nuosprendžiu

A. M. U. ieškinį paliko nenagrinėtu, tai neužkerta jam kelio ginti savo teises CPK nustatyta tvarka ir tai būtų tinkama gynyba. Tuo tarpu A.M.

U. savo turtines problemas siekia spręsti pasinaudodamas baudžiamosios teisės priemonėmis.

Vilniaus apygardos prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti D. V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 4 metų ir

6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis,

5 dalies 2 punktu paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Å¡iuo nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta 70 MGL -

9 100 (devynių tÅ«kstančių vieno Å¡imto) Lt bauda ir D. V. paskirti galutinę subendrintÄ 4 metų 6

mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose Prokurorė taip pat praÅ¡o patenkinti A. M. U. civilinį ieÅ¡kinį. KitÄ nuosprendžio dalį prokurorė praÅ¡o palikti nepakeistÄ .

Nuosprendis keistinas dalyje dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas) Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino netinkamai ir nepagrįstai D. V. išteisino dėl veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Nuosprendžiu teismas konstatavo, kad pinigų - 220 000 Lt - perdavimo D. V. faktas byloje yra pilnai įrodytas, tačiau

byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad D. V. , pagal 2008-02-11 rangos sutartį, gavęs

grynais iš A. M. U. ir E.

R. U. 220 000 Lt pagal 2008-05-08, 2008-10-09 bei 2008-11-18 surašytus raštelius (t. l, b. l. 31-32), juos pavertė savo asmeniniu turtu. Konstatuota, kad byloje nenustatytas esminis šios nusikaltimo sudėties požymis - patikėto turto pavertimas kaltininko nuosavybe.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje pilnai įrodyta, jog grynieji pinigai - 220 000 Lt -pagal aukščiau nurodytus raštelius, 2008-02-11 rangos sutarties Nr. BAR 08/02 pagrindu, buvo perduoti kaltinamajam D.

V. , kaip (duomenys neskelbiami) direktoriui, atstovaujančiam bendrovę, todėl jis privalėjo suraÅ¡yti dokumentÄ , patvirtinantį Å¡ias Å«kines operacijas ir Å¡iuos pinigus apskaityti (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje, tačiau jis to nepadarė. Tokius veiksmus teismas įvertino atitinkančius BK 222 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje tokia veika, kai į įmonės kasÄ (sÄ skaitÄ ) neįneÅ¡ami ar iÅ¡ bendrovės kasos (sÄ skaitos) paimti pinigai vėliau naudojami įmonės veikloje traktuojama kaip turto pasisavinimas. Paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 2K-368/2008 baudžiamojoje byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas 2007-09-06.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ neteisėtai užvaldžius svetimÄ turtÄ tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimÄ turtÄ kaltininkas siekė naudos sau, ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-267/2003, 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-208/2008).

Teismų praktikoje konstatuojama, kad įmonių vadovai BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ baigia tada, kai paima grynuosius pinigus. BÅ«tent nuo Å¡io momento jie įgyja realiÄ galimybę Å¡iais pinigais naudotis ir disponuoti. Apibrėždamas įrodinėjimo ribas Å¡ios kategorijos bylose teismas konstatavo, jog, nors prokuroras ir turi pareigÄ Ä¯rodyti nusikaltimÄ , tačiau Å¡i pareiga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama pernelyg plačiai. Prokuroras neprivalo tikrinti kiekvienos įmonės vadovo keliamos versijos apie tokių pinigų panaudojimo aplinkybes.

Å iuo atveju D. V. pagal 2008-05-08 - 70

000 Lt, 2008-10-09 - 80 000 Lt, 2008-11-18 - 70 000 Lt (iš viso - 220 000 Lt) pakvitavimus gavęs pinigus iš A. M.

U. Å¡ių jam patikėtų pinigų – 220 000 Lt į bendrovės kasÄ neįnešė. Tai, kur jis vėliau panaudojo Å¡iÄ pinigų sumÄ - nėra veikos, numatytos BK 183 str. įrodinėjimo dalykas, nusikaltimas (svetimo turto pasisavinimas) baigtas nuo to momento, kai kaltininkas įgijo realiÄ galimybę juo naudotis ar

disponuoti šia pinigų suma. Faktas, kad nukentėjusiojo A. M. U. vertinimu jam buvo padaryta 95 000 Lt žala,

jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad D. V. nepasisavino aukščiau minėtų 220 000 Lt. Kaip teisminio nagrinėjimo metu parodė D. V. (duomenys neskelbiami) vykdė statybos darbus keliuose objektuose; A. M. U. namo statyba buvo vykdoma iÅ¡ bendrovės lėšų. Ta aplinkybė, kad A. M. U. namo statybos darbai buvo vykdomi iÅ¡ bendrovės lėšų nepaneigia 220 000 Lt pasisavinimo fakto, tokiais veiksmais kaltinamasis galimai siekė nuslėpti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

A. M. U. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad būtent D.

V. nurodė dalį už namo statybas mokamų pinigų – 220 000 Lt pervesti į įmonės sÄ skaitÄ , o kitÄ dalį iÅ¡mokėti jam grynais. Nėra pagrindo netikėti ir

A. M. U. parodymais apie tai, kad jis buvo paruošęs pakvitavimus minėtiems pinigams perduoti, kur nurodė, kad grynieji pinigai D. V. mokami pagal rangos sutartį Nr. BAR 08/02, tačiau D. V. atsisakė pasiraÅ¡yti šį dokumentÄ , motyvuodamas tuo, kad pilnai savo ranka paraÅ¡ys raÅ¡telį apie grynųjų pinigų priėmimÄ , po ko parašė, kad jis, kaip fizinis asmuo 2008-05-08 iÅ¡ nukentėjusiojo gavo 70 000 Lt, tačiau minėtame raÅ¡telyje nebuvo jokio įraÅ¡o

kokiu pagrindu jam mokami šie pinigai. Tokių raštelių pagrindu A. M. U. bei jo sutuoktinė E. R. U. D. V. 2008-05-08 sumokėjo 70 000 Lt, 2008-10-09

sumokėjo 80 000 Lt ir 2008-11-18 sumokėjo 70 000 Lt. Tai, kad D. V. nurodė pusė sumos už namo statybÄ sumokėti

grynais pinigais, vengė pasiraÅ¡yti pakvitavimus kaip (duomenys neskelbiami) direktorius, įrodo iÅ¡ankstinį jo tikslÄ minėtų sumų neįneÅ¡ti į bendrovės kasÄ .

Esant tokioms

aplinkybėms pirmos instancijos teismo išvada, kad kaltinamojo D. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK

183 straipsnio 2 dalyje, būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių yra nepagrįsta ir klaidinga.

Nukentėjusysis A. M. U. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, paskirti D. V. didesnę bausmę už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. D.

V. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, kartu iÅ¡nagrinėti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti nukentėjusiajam 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nesant galimybių pakeisti nuosprendį nukentėjusysis praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Apeliantas mano, kad objektyviai tiriant ir nagrinėjant bylos aplinkybes bei įrodinėjant D. V. tyčiÄ pasisavinant jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti visÄ D. V. veikÄ pradedant nuo rangos sutarties sudarymo, t. y. ir tai, kad D. V. žinodamas, kad jį kaip patikimÄ UAB vadovÄ ir jo pavaduotojÄ buvusį STT teisėsaugos darbuotojÄ T. P. rekomendavo buvęs nukentėjusiojo bendradarbis A. P. , kuriuo apeliantas pasitikėjo, D. V. liko iÅ¡ nukentėjusiojo pusės be jokios kontrolės, kas ir palengvino jo piktnaudžiavimus. Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad D. V. jau sudarant rangos sutartį ir numatant rangovo ir užsakovo teises ir įsipareigojimus jau turėjo tikslÄ apgaulės bÅ«du iÅ¡vilioti iÅ¡ apelianto ir pasisavinti dalį pinigų skirtų namo statybai, dar pilnai neatlikus visų numatytų darbų. Apie D. V. iÅ¡ankstinę tyčiÄ sukčiauti byloja ir tas faktas, kad D. V. parengtos rangos sutarties priede, kur iÅ¡vardinti statybos darbai, jie įvertinti 474 000 Lt (be PVM). Sutartyje numatyta, kad avansinius dalinius apmokėjimus viso 440

000 Lt, kas sudaro net 92 % nuo visos statybų darbų sumos, nukentėjusysis privalėjo sumokėti tik prasidėjus statybom dar iki 2008-06-16 d., t. y. už neatliktus darbus, nors Rangos sutarties 6.1 p. nurodyta, kad „Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtÄ darbÄ iÅ¡ savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis“.

Kadangi namo statybos darbai buvo vykdomi vangiai, nesilaikant numatytų rangos sutartyje nurodytų sÄ lygų, vadovaudamasis rangos sutarties Nr. BAR 08/02, V. 16 p., 2008-05-12

nukentėjusysis parašė raÅ¡tÄ , kurį iÅ¡siuntė D. V. registruotu laiÅ¡ku ir antrÄ raÅ¡tÄ D. V. įteikė 2008-06-27 už

kurio gavimÄ jis asmeniÅ¡kai pasirašė. Juose buvo nurodyta apie netinkamai atliekamus darbus bei papraÅ¡yta sudaryti konkrečiÄ , atitinkančiÄ galiojantiems statyboms reikalavimam statybos darbų sÄ matÄ , nurodant medžiagų bei darbų kainas, kurios iki statybų nutraukimo taip ir nesudarė ir nepateikė nukentėjusiajam. Pirmame raÅ¡te apeliantas taip pat nurodė, kad jau dabar, t. y. iki 2008-05-12 už statybos darbus sumokėta 290 000 Lt, tačiau darbų atlikta už minimaliÄ sumÄ , todėl ateityje pinigai bus mokami tik už atliktus darbus, t. y. nesilaikant sutartyje numatytų avansinio mokėjimo terminų. Už statybos darbus D. V. nukentėjusysis sumokėjo 440 000 Lt, o darbų kaip nurodyta 2008 m. spalio mėn. akte atlikta tik už 344 900 Lt, likusius sumokėtus 95 100 Lt nukentėjusiajam jis negrÄ Å¾ino ir pasisavino. Pagal Rangos sutartį Nr. BAR 08/02 D. V. norėdamas jÄ nutraukti privalėjo vadovautis jos 12 p. ir 17 p. nuostatomis ir prieÅ¡ 30 dienų raÅ¡tu apie tai informuoti apeliantÄ bei pateikti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktÄ , tačiau sutartį jis nutraukė savavaliÅ¡kai nebaigęs statybų, neįvykdęs savo įsipareigojimų pateikęs nukentėjusiajam 2008 m. gruodžio 12 d. susitarimo projektÄ dėl rangos sutarties Nr. BAR 08/02 nutraukimo, prie kurio pridėjo lokalinę sÄ mata, kurioje nurodytas neatliktų darbų sÄ raÅ¡as 67 850 Lt sumai, kurių jo (duomenys neskelbiami) pagal rangos sutartį taip ir neatliko, tačiau Å¡ių pinigų jis negrÄ Å¾ino, t. y. juos pasisavino. Sutarties projektas ir minimas priedas yra byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. V. teigė, kad už namo statybos darbus nukentėjusysis jam sumokėjo ne 440 000 Lt, bet 220 000 Lt, nors 2008 spalio mėnesio atliktų darbų akte nurodyta, kad darbų atlikta už 344 900 Lt. Pastarasis iÅ¡kėlė gynybinę versijÄ , kad 220 000 Lt, kuriuos apeliantas sumokėjo pagal jo raÅ¡ytus raÅ¡telius,- tai yra A. M. U. skolos jam grÄ Å¾inimas. Teismas savo nuosprendyje (11 psl.) nurodė, kad „kaip jau minėta byloje pilnai įrodyta, kad grynieji pinigai - 220 000 Lt - pagal aukščiau nurodytus raÅ¡telius, 2008-02-11 rangos sutarties Nr. BAR 08/02 pagrindu buvo perduoti kaltinamajam D. V. , kaip (duomenys neskelbiami) direktoriui atstovaujančiam bendrovę, todėl jis privalėjo suraÅ¡yti dokumentÄ , patvirtinanti Å¡ias Å«kines operacijas ir Å¡iuos pinigus apskaityti (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje, tačiau jis to nepadarė.“

Teismas nustatė ir pripažino, kad D. V. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , todėl analizuojant ir vertinant pastarojo veikÄ visumoje, vadovaujantis objektyvumo ir protingumo principu bei logika galima daryti vienintelę iÅ¡vadÄ , kad apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitÄ D. V. turėjo tikslÄ tokiu bÅ«du užmaskuoti ir nuslėpti tikrÄ jÄ 220 000 Lt gautų pinigų pagal raÅ¡telius namo statybai pinigų pasisavinimo faktÄ , t. y. numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarytÄ nusikaltimÄ . Visa tai byloja apie jo iÅ¡ankstinę tyčiÄ pasisavinti dalį statybai skirtų pinigų kÄ patvirtina ir aukščiau paminėtos bylos aplinkybės bei iÅ¡kelta D. V. melaginga versija dėl tariamos nukentėjusiojo jam 220 000 Lt skolos, kÄ nuosprendyje paneigė ir teismas. Pažymėtina, kad D. V. Å¡ios savo melagingos skolos versijos neatsisakė iki Å¡iol, todėl naivu yra tikėtis, kad jis atskleis teismui savo tikruosius pinigų pasisavinimo tikslus. Visa tai byloja nustatytos bylos aplinkybės.

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylos aplinkybes teisme D. V. pinigų 220 000 Lt gavimo faktÄ iÅ¡ nukentėjusiojo pagal 3 jo raÅ¡ytus raÅ¡telius pripažįsta, tačiau tai vadina

apelianto skola, kuriÄ jis jam grÄ Å¾ino. Kaip jau buvo minėta aukščiau Å¡iÄ D. V. versijÄ teismas atmetė

ir pripažino jÄ melaginga.

2010 m. kovo 3 d.

vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaltinamasis D. V. (protokolas t. 2, b. 1. 34 ) kuriam teisėja

uždavinėjo klausimus bandydama iÅ¡siaiÅ¡kinti 220 000 Lt atsiradimo pas D. V. aplinkybes, jų priklausomybę bei jų vėlesnį panaudojimÄ po tariamos skolos jam grÄ Å¾inimo. Ä® Å¡iuos teisėjos klausimus D. V. atsakė, kad tai niekur nedeklaruotos jo asmeninės santaupos apie kurias niekas nežino

ir kurias jis 2008 m. balandžio mėn. tariamai paskolino A. M. U. . GrÄ Å¾inus jam skolÄ Å¡iuos pinigus turi ir

dabar. Teisėjai paklausus kur minimi pinigai yra dabar D. V. pareiškė, kad - „nesakys“, t.y. D. V. neneigė, kad gautus iš

nukentėjusiojo 220 000 Lt pagal raÅ¡telius jis užvaldė ir pavertė asmeniniu turtu, tačiau atsisakė pasakyti teismui kur juos laiko. Å is atsakymas yra užfiksuotas teismo posėdžio protokole, tačiau nuosprendyje jis neatsispindi. Nuosprendyje konstatuota, kad „220 000 Lt skolos kuriÄ jam grÄ Å¾ino A. M. U. , jis niekur neapskaitė ir niekur jų nepanaudojo. Kur dabar yra tie pinigai kaltinamasis nurodyti teismui negalėjo.“ Apeliantas mano, kad žodžių sÄ vokos „nesakysiu“ ir „nurodyti teismui negalėjo“ yra skirtingos pagal savo prasmę ir turi esminę reikÅ¡mę Å¡iuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl minėtų pinigų pavertimo

D. V. nuosavybe. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad D.

V. Å¡iuos pinigus grÄ Å¾ino nukentėjusiajam, ar apskaitė (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje, ar panaudojo namo statybai. BeprasmiÅ¡ka

tikėtis, kad sprendžiant šį klausimÄ apie pinigų pavertimÄ D. V. nuosavybe jis privalėjo teismui parodyti

Å¡iuos pinigus ar pateikti pažymÄ apie jų deklaravimÄ . Teismas tinkamai neįsigilino į Å¡ias aplinkybes ir pamiršęs objektyvumo, protingumo principus bei logikÄ padarė lengviausiÄ iÅ¡vadÄ konstatuodamas, kad byloje „nenustatytas esminis Å¡ios nusikaltimo sudėties požymis - patikėto turto pavertimas kaltininko nuosavybe“. Pateikti faktai byloja, kad Å¡i teismo iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nustatytom faktinėm bylos aplinkybėm.

Nuosprendyje nurodyta: negalima nustatyti kokia konkreti žala ir kam - ar (duomenys neskelbiami) ar užsakovui A. M. U. , -

buvo padaryta. (duomenys neskelbiami) jokių pretenzijų D. V. nepareiškė. Šie teismo teiginiai, apelianto

manymu neatitinka tikrovei ir prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėm. 2010-02-10 civiliniame ieškinyje pareikštame Vilniaus apygardos teismui

nukentėjusysis patikslino ir nurodė konkrečias sumas D. V. veika padarytos materialinės žalos dydį,

tačiau teismas į civilinį ieÅ¡kinį neatsižvelgė ir dėl nesuprantamų priežasčių jo visiÅ¡kai nenagrinėjo nors akivaizdu, kad žala padaryta. Teismas nustatė ir nuosprendyje konstatavo, kad D. V. už namo statybÄ nukentėjusysis sumokėjo ne 220 000 Lt, bet 440 000 Lt, (pats D. V. Å¡ios sumos nepripažįsta).

D. V. parengtame 2008-12-12 susitarimo dėl rangos sutarties nutraukimo projekte pastarasis nurodė, kad 2008-02-13 Užsakovas yra sumokėjęs Rangovui avansinę įmokÄ sudarančiÄ 150 000 Lt, 2008-05-06 Užsakovas yra sumokėjęs Rangovui avansinę įmokÄ , sudarančiÄ 70 000 Lt. Å alys patvirtina, jog Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienai Rangovas yra atlikęs dalį darbų pagal Å alių suderintÄ Rangos darbų sÄ matÄ 220 000 Lt sumai. Å alys susitaria, jog Rangovui sumokėta 220 000 Lt avansinė įmoka yra skiriama atsiskaityti už iki Å¡io Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos pagal Rangos sutartį Užsakovui atliktus darbus. Å i suma už Rangovo pagal Rangos sutartį atliktus darbus yra galutinė ir teisinga, nustatyta remiantis Rangovo atliktų darbų kiekiu, kokybe bei terminais. Rangos sutartis nutraukiama Å alių laisva valia ir bendru susitarimu, Užsakovas neturi Rangovui jokių pretenzijų dėl Rangos sutarties vykdymo, atliktų darbų kokybės ar savalaikiÅ¡kumo, Rangos sutarties nutraukimo, o Rangovas neturi Užsakovui jokiu pretenzijų pagal Rangos sutartį atliktų mokėjimų.

Prie Å¡io susitarimo projekto D. V. pridėjo neatliktų darbų pagal rangos sutarties įsipareigojimus lokalinę darbų sÄ matÄ , kurioje yra nurodyta, kad neatliktų darbų liko 67 850 Lt sumai. (Teisme D. V. Å¡io susitarimo rengimo fakto neneigė).

Liudytojas R. M. , vykdęs namo statybos techninę priežiÅ«rÄ teisme patvirtino, kad 2008 m. rudenį darbai praktiÅ¡kai nevyko, nebuvo pateikiami jokie atliktų darbų aktai, sÄ matos, jis jokių dokumentų nebuvo gavęs. Teisminio nagrinėjimo metu R. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiÅ¡kino, kad kai jis pradėjo dirbti, jam susidarė spÅ«dis, kad užsakovas jau sumokėjęs pinigus už namo statybÄ , bet darbai nebuvo atlikti.

Nuosprendžio 8 psl. nurodyta, kad byloje yra 2008 spalio mėn. surašytas Atliktų darbų aktas Nr.

2008/10/06-1, pasirašytas (duomenys neskelbiami) direktoriaus D. V. , kuriame nurodyta, kad atlikta darbų už

344 900 Lt, PVM 18 %, 62 082 Lt, iÅ¡ viso - 406 982 Lt, tačiau užsakovas A. M. U. akto priėmimo savo paraÅ¡u nepatvirtino (t 1, b. l. 41). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-1/79 (8 psl.) nurodyta, kad tyrimui pateikta viena 2008 02 29 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 052 pagal rangos sutartį Nr. BAR 08/02 rangos darbams - 220 000 Lt, kuri nepasiraÅ¡yta direktoriaus D. V. ir užsakovo. Statybos darbų priėmimo-perdavimo aktas 220 000 Lt sumai tyrimui nepateiktas. 2008-12-29 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 052 duomenys įtraukti į 2008 m. gruodžio mėnesio registrÄ . Pardavimo operacijų žurnalas, kuriame turėjo bÅ«ti atliktų darbų aktas Nr. 2008 m./10/06-l, 406 982 Lt sumai, Å¡alių pasiraÅ¡ytas ir vizuotas techninės priežiÅ«ros vykdytojo, kaip to reikalauja rangos ir techninės priežiÅ«ros sutartys, tyrimui nepateiktas. Bendrovė nepateikė kitų statybos vykdymo dokumentų. IÅ¡ Å¡io matyti, kad PVM (duomenys neskelbiami) valstybei sumokėjo tik nuo 220 000 Lt sumos, bet ne nuo 440 000 Lt, kuriÄ nukentėjusysis sumokėjo D. V. už namo statybÄ , t. y. nuo pusės jo sumokėtos 220 000 Lt sumos PVM mokestį valstybei D. V. nuslėpė.

Dėl savo patirtos žalos dydžio nustatymo, kuris yra nurodytas pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis paaiškina tai, kad D.

V. 2008 m. lapkričio mėn. pateikęs minėtÄ Atliktų darbų aktÄ Nr. 2008 m./l0/06-1 (kuris yra neregistruotas UAB apskaitoje), nukentėjusysis geranoriÅ¡kai nuolaidžiaudamas neatsižvelgė į tai, kad reali namo statybos kaina gali bÅ«ti 220 000 Lt, kaip nurodė savo parengtame susitarimo nutraukti rangos sutartį projekte D. V. (Å¡iÄ sumÄ patvirtina savo parodymuose ir vykdęs techninę namo statybų priežiÅ«rÄ ekspertas R. M. ), todėl

paskaičiavęs neatliktų darbų kainÄ , kuri buvo nurodyta D. V. pateiktame akte bei lokalinėje sÄ matoje

pridėtoje prie 2008-12-12 susitarimo projekto nutraukti rangos sutartį D. V. nusikalstama veika padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino civiliniame ieÅ¡kinyje už 112 900 Lt.

 Pagal statybų Rangos sutarties Nr. BAR 08/02, 7.4.p. Užsakovas privalo Rangovui atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl Užsakovo kaltės. Nesuprantama kodėl teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kodėl D. V. nesikreipė į teismÄ ar kitas teisėsaugos institucijas dėl žalos atlyginimo, jeigu manoma, kad apeliantas savo veiksmais galėjo padaryti D. V. UAB kažkokiÄ materialinę žalÄ . Darytina iÅ¡vada, apie kÄ byloja ir kitos aukščiau nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, kad namo statybos iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo 220 000 Lt, kaip ir nurodyta D. V. parengtame susitarimo projekte dėl Rangos sutarties nutraukimo.

Nuosprendyje konstatuojama: civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. BPK 115 straipsnio reglamentuojančio civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ , 3 dalyje nurodyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendi teismas palieka civilini ieÅ¡kinį nenagrinėta, jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas. Taip pat Å¡iuo pagrindu teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad D. V. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį yra iÅ¡teisinamas, nėra pagrindo iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti advokato turėtų iÅ¡laidų. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo vadovaudamasis BPK 109 straipsniu iÅ¡nagrinėti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir nepriteisdamas jam civilinio ieÅ¡kinio teismas pažeidė BPK 44, 109, 113, 115 straipsnių nuostatas. Taip pat, teismas privalėjo priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. V. 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato darbo apmokėjimu, kadangi D. V. yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Advokato paslaugos nukentėjusiajam buvo teikiamos vienoje, o ne atskirose baudžiamosiose bylose, kaltinant D. V. pagal abu baudžiamojo kodekso straipsnius, neskaidant paslaugų atskirai pagal BK straipsnius, kaip matyt mano teismas. Tai, kad D. V. buvo nepagristai iÅ¡teisintas pagal vienÄ BK straipsnį teismui nesuteikia pagrindo pažeidinėti BPK 106 str. nuostatas dėl nukentėjusiojo turėtu iÅ¡laidu kompensavimo.

Šioje byloje yra pažeistas viešas interesas, nes Lietuvos valstybė negavo PVM privalomo mokesčio

už namo statybai sumokėtų (duomenys neskelbiami) direktoriui D. V. 220 000 Lt, kuriuos D. V. gavo iš nukentėjusiojo ir teismas tai

nustatė. Byloje kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas įdingai ir tai trukdė teismui nagrinėti bylÄ , tačiau teismas nesivadovavo BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir bylos prokurorui negrÄ Å¾ino. Byloje nustatyta, jog pinigai 220

000 Lt duoti D. V. ne kaip fiziniam asmeniui, bet kaip (duomenys neskelbiami) direktoriui, todėl

teismas iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies galėjo perkvalifikuoti D. V. padarytÄ veikÄ Ä¯ BK 182 straipsnio 2 dalį,

tačiau to jis nepadarė, tuo pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio nuostatas - neapgynė ne tik apelianto bet ir Lietuvos valstybės interesų.

Teismas, skirdamas bausmę D. V. pažeidė BK

41 straipsnio nuostatas, nes nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skyrė per Å¡velniÄ bausmę ir paskyrė tik 70 MGL baudÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis A. M. U. bei jo atstovas prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo D. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo skundÄ tenkinti.

A. M. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo D. V. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus atmesti.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos išsamiai motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo D. V. kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 222 str. 1 d. yra teisingos.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str.

1 d.

     Â

Nuteistojo D.

V. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik A. M. U. , liudytojos

R. E. U. parodymais ir banko iÅ¡raÅ¡ais, o tik tarp kitko paminėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , kuri turėtų bÅ«ti laikoma svarbiausiu įrodymų, atmetami. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pažymima, kad teismas, remdamasis BPK 20 str., įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl teismas negali imti vieno įrodymo kaip pagrindo, o turi remtis įrodymų visuma ir visi įrodymai turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ .

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs surinktus įrodymus, padarė pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

V. padarė nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 222 str. 1 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. V. laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., buvo (duomenys neskelbiami) (kurios pavadinimas laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2008 m. liepos 2 d. buvo (duomenys neskelbiami)) - direktoriumi, todėl turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus Å¡io juridinio asmens vardu ir buvo atsakingas už teisingos buhalterijos vedimÄ , todėl yra BK 222 str. 1 d. subjektas. 2008 m. vasario 11 d. buvo sudaryta rangos sutartį Nr. BAR 08/02 tarp jo atstovaujamos (duomenys neskelbiami) ir A. M. U. 559 320 Lt sumai (t. 1, b. l. 10-11). Å ios sutarties pagrindu 2008 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbiami) gavo bankinį pavedimÄ 150 000 Lt, 2008 m. gegužės 6 d. gavo antrÄ bankinį mokėjimÄ 70 000

Lt, tačiau vėlesnius mokėjimus nuteistasis D. V. iš A. M. U. ir E. R. U. 2008 m. gegužės 8 d. gavo grynais pinigais

70 000 Lt, 2008 m. spalio 9 d. – 80 000 Lt, 2008 m. lapkričio 18 d. – 70 000 Lt (iš viso – 440 000 Lt). Nuteistasis gavęs grynuosius pinigus (220 000 Lt) nesurašė dokumentų, kurie patvirtintų šias ūkines operacijas, ir šių pinigų neapskaitė (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje, kaip to reikalauja LR Buhalterinės apskaitos įstatymas ir taip pažeidė šio įstatymo 6 str. 2 d.,

12 str. 1 d., 12 str. 4 d. esančius reikalavimus (LAT Senato 2005 m. gruodžio

29 d. nutarimo Nr. 55 23 p.), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistasis D. V. suvokė, kad neįnešdamas

į (duomenys neskelbiami) buhalterinę apskaitÄ 220 000 Lt pažeis teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymÄ , ir numatė, kad dėl to nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbiami) Å«kinės veiklos, jos turto, nuosavo

kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, ir Å¡ių padarinių norėjo. Nors D. V. visÄ laikÄ teigė, kad

A. M. U. paskolino 220

000 Lt, o vėliau jis juos grÄ Å¾ino, tačiau savo teiginio negalėjo pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Teismas tokiÄ nuteistojo pozicijÄ laiko gynybine. Be to, šį nuteistojo teiginį paneigė baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistajam D. V. neįneÅ¡us ir neapskaičiuos grynųjų pinigų (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. Visas aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina: iÅ¡ dalies paties nuteistojo duoti

parodymai (sudarė rangos sutartį su A. M. U. , gavo grynus pinigus iš A. M. U. ir E. R. U. ); A. M. U. parodymai (davė grynus pinigus); liudytojų

E. R. U. parodymai (davė grynus pinigus), R. M. parodymai (statybų rangovas buvo (duomenys neskelbiami)), T. P. parodymai (buvo sudaryta rangos sutartis su

A. M. U. ), A. T. ir K. R. parodymai ((duomenys neskelbiami) vadovavo direktorius D. V. ); specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/79 (t. 1, b. l. 141-146); specialistės L. N. , tyrusios (duomenys neskelbiami) Å«kinę – finansinę veiklÄ , paaiÅ¡kinimas teisme (t. 3, b. l. 42); banko iÅ¡raÅ¡ai (t. 1, b. l. 13, 79-83); rangos sutartis Nr. BAR 08/02 (t. 1, b. l. 10-12); D. V. raÅ¡teliai apie gautus grynus pinigus (t. 1, b. l. 31-32) bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, t. y. įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad kam nors, liudijančiam Å¡ioje byloje, buvo daromas neteisėtas poveikis, ar kas nors turėjo pagrindÄ duoti melagingus parodymus prieÅ¡ nuteistÄ jį D. V. kaip teigiama apeliaciniame skunde. Be to, teismas neturi jokio pagrindo netikėti Å¡iais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 str.

2 d.

Prokurorė ir A. M. U. nepagrįstai praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį, kuria D. V. iÅ¡teisintas dėl BK 183 str. 2 d., nes nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas bÅ«tina įrodyti, kad kaltininkui buvo patikėtas ar buvo jo žinioje jam svetimas, t. y. priklausantis nuosavybės teise kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims turtas, ir jis šį turtÄ neteisėtai pasisavino, t. y. pavertė savo nuosavybe. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad D.

V. gavo iš A. M. U. 440

000 Lt pagal rangos sutartį, kuria D.

V. , kaip (duomenys neskelbiami)direktorius, įsipareigojo A. M. U. pastatyti gyvenamÄ jį namÄ . A. M. U. pervedė į (duomenys neskelbiami) sÄ skaitÄ 220 000 Lt, o kitÄ dalį pinigų D. V. sumokėjo grynais. Gyvenamojo namo statyba pradėta vykdyti 2008 metų balandžio mėnesį ir buvo vykdoma iki 2008 metų rudens (tai patvirtina D. V. ,

A. M. U. , liudytojų T. P. , R. M. , A. T. , K. R. parodymai, daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 70-72), A. M. U. 2008 m. gegužės 12 d. ir 2008 m. birželio 27 d. iÅ¡siųsti registruoti laiÅ¡kai (duomenys neskelbiami), atliktų darbų aktas Nr. 2008/10/06-1 (t. 1, b. l. 41), 2008 m. gruodžio 12 d. susitarimas dėl rangos sutarties Nr. BAR 08/02 nutraukimo projektas (t. 1, b. l. 8-19), specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/79). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad statybos darbai pagal aukščiau nurodytÄ rangos sutartį buvo atliekami, todėl neįmanoma nustatyti kokiÄ dalį pinigų D. V. galėjo ar buvo pasisavinęs, t. y. pavertęs savo nuosavybe.

A. M. U. teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde teigė, kad liko neatlikta darbų pagal rangos sutartį 95 100 Lt sumai, t. y. D. V. jam negrÄ Å¾ino ir taip pasisavino tuos pinigus. Tačiau teismas nustatė, kad A. M. U. grynais duoti pinigai neapskaityti (duomenys neskelbiami) buhalterinėje apskaitoje, už juos D. V. toliau vykdė

A. M. U. namo statybÄ . Teismas negali padaryti iÅ¡vados, kad D. V. , iÅ¡ A. M. U. ir E. R. U. kaip atsiskaitymÄ su (duomenys neskelbiami) už numatomus statybos darbus, gavęs grynais pinigais 220 000 Lt, juos pasisavino, taip pat negalima teigti, kad jis pasisavino ir 95 100 Lt. Teismas negali vadovautis lokalinėje sÄ matoje nurodytais duomenimis, nes Å¡is dokumentas nėra galutinis ir tikrovę atitinkantis dokumentas, ir savo sprendimÄ motyvuoti prielaidomis.

Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, kad D. V. jau rangos sutarties suraÅ¡ymo dienai turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ pasisavinti, t. y. neteisėtai paversti savo nuosavybe, iÅ¡ A. M. U. gautus grynus pinigus. (duomenys neskelbiami)jokių pretenzijų D. V. dėl padarytos turtinės žalos, nepareiÅ¡kė ir kaltinamajame akte nebuvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl Å¡ios įmonės piniginių lėšų pasisavinimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad D. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d., bÅ«tinų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių, todėl jis iÅ¡teisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 str.

2 d.

Apeliaciniame skunde A. M. U. nurodė, kad D. V. pasisavino 220

000 Lt ir taip išvengė turtinės prievolės valstybei, todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota ir pagal BK 182 str. 2 d. Tačiau šios savo apeliacinio skundo dalies atsisakė apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Dėl bausmės

Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį

ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 str. 2 d. ir BK 61 str. nuostatomis. BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, į kurias

privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 str. 2 d. nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir

(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Visos Å¡ios aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam D. V. vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, t. y. į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat buvo atsižvelgta į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, negydytas psichiatrijos ligoninėje, dirba, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ ). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. IÅ¡analizavęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis BK

55 str., teismas motyvuotai paskyrė baudÄ , kurios dydis yra truputį mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė BK 41 str. nuostatas, nes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas įstatyme numatytas nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo

BPK 44 str. 10 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Remiantis BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalÄ , turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal BPK 110 str. 1 d. nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje, gali reikalauti atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos

patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . BPK 115 str. 1-2 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį,

teismas gali baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalÄ numatytas tik nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui arba už Å¡io asmens veikÄ materialiai

atsakingiems asmenims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. V. išteisintas pagal BK 183 str. 2 d., nepadarius

veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, todėl pagrįstai A. M. U. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas

(BPK 115 str. 3 d. 2 p.), tačiau jis turi teisę pareikšti ieškinį D. V. civilinio proceso tvarka.

Dėl nukentėjusiųjų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Apeliantas

A. M. U. prašo priteisti iš

D. V. 2 000 Lt bylos nagrinėjimo procese turėtas iÅ¡laidas, susijusias su advokato darbo apmokėjimu. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 str. 2 d., tik pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat pasakytina, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo pradėta ar nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009; 2K-377/2009). Atsižvelgiant į tai, kad D. V. nepripažintas kaltu tik dėl BK 183 str. 2 d., tačiau nuteistas pagal BK 222 str. 1 d., nes A.

M. U. 2009 m. sausio 26 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į LR Vyriausybės kanceliarijÄ dėl neteisėtos (duomenys neskelbiami) vadovo veiklos (t. 1, b. l. 8-20), kuri praÅ¡ymÄ persiuntė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių ir ten buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas konstatuoja, kad A. M.

U. iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo pateikti įrodymai turėjo reikÅ¡mės bylai iÅ¡nagrinėti bei D. V. pripažinti kaltu pagal BK 222 str. 1 d., todėl A. M. U. turi bÅ«ti priteistos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ .

IÅ¡

byloje esančio 2010 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT, Nr. 516877, matyti, kad advokatas S.

Karvelis iš A. M. U. gavo

1 000 Lt už atstovimÄ , dokumentų suraÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 27), kitai apeliaciniame skunde nurodytai pinigų sumai (1 000 Lt) apeliantas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų apie tai, kad bÅ«tų sumokėjęs advokatui. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 103 str. 6 p. ir 106 str., pripažįsta A. M. U. sumokėtÄ užmokestį advokatui proceso iÅ¡laidomis ir jam iÅ¡ D. V. priteisiama – 1 000 Lt suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria netenkintas

A. M. U. prašymas priteisti jo turėtas išlaidas, susijusias su advokato darbo apmokėjimu.

A. M. U. praÅ¡ymÄ

dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš D. V. priteisti 1 000 Lt A. M. U. atlyginti už patirtas

išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Jonas Algimantas Venckus

Teisėjai                                                                                                        Kęstutis Jucys

       Albinas Bielskis