2021-09-23 Nr. AB-19347-4-45-3-00288-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3952-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00288-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečio atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis), sulaikymo termino pratęsimo iki 2021 m. spalio 12 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

2. Centras teikime pažymėjo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Jo atžvilgiu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio ir nusprendė išsiųsti jį į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis minėtą sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko nepakeistą Departamento sprendimą, bet Užsienietis šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame byla dar nėra išnagrinėta. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas, nes pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra nuo 2018 metų, paskutinį kartą jis buvo sulaikytas Centre nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Nuo 2018 m. jam 3 kartus buvo taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimas Centre, kurių vykdymo sąlygas jis nuolat pažeisdavo iš Centro išvykdamas ir nebegrįždamas. Centro teigimu, Užsienietis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų atstovais, netinkamai vykdė teismo sprendimais taikytas alternatyvias sulaikymui priemones. Užsienietis du kartus buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei grąžintas pagal Dublino III Reglamentą, tuo sutrukdė priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nes jis yra pateikęs skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jis yra pažeidžiamas asmuo, jam reikalingas gydymas, reabilitacija, kurių Centre, būdamas sulaikytas, jis negalėtų gauti. Jis yra sulaikytas daugiau nei 16 mėnesių, todėl teikime suformuluotas prašymas pratęsti jo sulaikymo terminą iki 2021 m. spalio 12 d., yra neteisėtas. Jis turi lėšų pragyvenimui, Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, todėl prašė jo nesulaikyti.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies. Paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Centre ir pratęsė jo sulaikymo terminą iki 2021 m. spalio 7 d.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 metais, kai buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis buvo perduotas Austrijai. 2018 metais vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, kur pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Departamentas 2018 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-106 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet jis pažeidė nustatytas sąlygas, 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos. Užsienietis 2019 m. balandžio 24 d. iš Šveicarijos pagal Dublino III Reglamentą į Lietuvos Respubliką buvo grąžintas. Nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Užsienietis buvo sulaikytas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Iš Užsieniečio asmens bylos matyti, kad jis alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl kurių yra surašyti pažeidimų protokolai, nesilaikė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, t. y. laiku nesugrįždavo į Centrą. 2020 m. kovo 30 d. jis išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. Pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Estijos į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas 48 val. Vėliau buvo sulaikytas nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet jis 2021 m. gegužės 12 d. apie 3.48 val. pasišalino iš Centro, buvo pastebėtas Kirtimų g., Vilniuje, ir sulaikytas 48 val., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2021 m. rugpjūčio 12 d.

6. Teismas nusprendė, kad toks Užsieniečio elgesys leido daryti prielaidą, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikęs prieglobsčio prašymą siekė sutrukdyti priimti bei įvykdyti galimą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos.

7. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis tris kartus buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, tris kartus po sulaikymų jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis šios priemonės sąlygas pažeidė, išvykdavo iš Lietuvos ir vėl pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžinamas į Lietuvos Respubliką, paskutinį kartą – pasišalino iš Centro. Teismas vertino, kad esant tokioms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu, tačiau laikė, kad šiuo atveju vis tiek yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį, nes alternatyvi sulaikymui priemonė jam buvo skirta jau tris kartus, tačiau žinodamas apie draudimą išvykti, jo nepaisė.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3396-815/2021, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo Centre iki rugpjūčio 12 d., konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas daryti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išimtį ir sulaikyti užsienietį, kadangi Užsienietis akivaizdžiai siekė nebūti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Tai įrodė tiek jo pabėgimai iš Centro, tiek jo veiksmai keliaujant į kitas Europos valstybes, siekiant išvengti grąžinimo į jo kilmės valstybę. Taigi teismas minėtoje byloje darė išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiavo ir mėgins nebendradarbiauti siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

10. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis gali būti sulaikytas maksimaliam 18 mėnesių terminui. Nustatė, kad iš Užsieniečio asmens bylos matyti, jog jis buvo sulaikytas: 1) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu iki 48 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimu sulaikytas iki 2018 m. rugsėjo 8 d., bet Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas sulaikymas pakeistas į alternatyvią sulaikymui priemonę, faktiškai Užsienietis buvo sulaikytas 1 mėnesį 4 dienas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu sulaikytas trims mėnesiams iki 2019 m. liepos 26 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 25 d., o to paties teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, faktiškai Užsienietis buvo sulaikytas 6 mėnesius; 3) Centro 2021 m. spalio 21 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimu sulaikytas iki 2021 m. sausio 21 d., to paties teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2021 m. balandžio 21 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, faktiškai Užsienietis buvo sulaikytas 6 mėnesius; 4) Centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu sulaikytas iki 48 val., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu sulaikytas iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., faktiškai Užsienietis buvo sulaikytas 3 mėnesius. Iš viso Užsienietis buvo sulaikytas 16 mėnesių ir 4 dienas. Esant tokioms aplinkybėms sulaikymo terminą teismas pratęsė maksimaliam terminui iki 18 mėnesių, t. y. 1 mėnesiui 26 dienoms iki 2021 m. spalio 7 d.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regionų apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepiktnaudžiavo prieglobsčio procedūra. Nurodė, kad 2018 m. liepos 22 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad galėtų dalyvauti itin sudėtingame dukters gimime Austrijoje. 2020 m. kovo 30 d. iš Lietuvos išvyko dėl savo sveikatos būklės ir gydymo Estijoje. Jis teigia, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvus itin išsamiai paaiškino 2020 m. gruodžio 14 d., bendradarbiaudamas su kompetentingomis institucijomis. Paskutinį kartą jis pasišalino iš Centro dėl to, jog ketino sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, siekdamas parodyti teismui, kad gali savimi pasirūpinti. Laikantis Centro nustatyto režimo jis negalėtų susipažinti su gyvenamosiomis patalpomis ir sudaryti nuomos sutarties.

13. Apeliantas pažymi, jog 2020 m. gruodžio 14 d. jo prieglobsčio prašymo motyvai buvo galutinai išsiaiškinti, jis atskleidė visas reikšmingas jo prašymo vertinimui aplinkybes ir šių aplinkybių vertinimas nuo jo jau nebepriklauso. Dėl to nebuvo pagrindo teismo išvadai, jog iki tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti. Teigia, kad jo tapatybė nenustatyta dėl to, jog jo kilmės valstybės paso galiojimas yra pasibaigęs, o kadangi jis yra sulaikytas, atsinaujinti paso negali. Pažymi, kad kelionės dokumento neturėjimas yra nereikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl judėjimo laisvės apribojimo.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas ir vykdančioji institucija prieglobsčio prašymo motyvų išaiškinimą sieja su faktiniu motyvų nustatymu, patikslinimu, aiškinimusi, o ne įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimu. Lingvistiškai aiškinant galiojantį teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 3 straipsnio 4 dalyje, taip pat ir kituose aktuose, matyti, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte naudojama žodinė konstrukcija „motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį“ aiškintina kaip paties užsieniečio teikiami paaiškinimai, įrodymai, pasakojimas apie priežastis, dėl kurių pats prieglobsčio prašytojas mano, kad jam suteiktinas prieglobstis. Įstatymų leidėjas prieglobsčio prašymo motyvų nesieja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl prieglobsčio užsieniečiui (ne)suteikimo. Ir toks teisinis reguliavimas racionalus bei pagrįstas, kadangi tik prieglobsčio prašytojo teisė ir prerogatyva nurodyti ir paaiškinti priežastis, motyvus, kodėl jis mano, kad jam prieglobstis reikalingas. Prašymą nagrinėjantis Departamentas ir teismas gali tirti, vertinti prieglobsčio prašytojo nurodytus motyvus, tačiau objektyviai negali jų įvardinti (pateikti kaip konkretaus užsieniečio suvokiamo pavojaus, persekiojimo grėsmės fakto, asmens mąstymo ir suvokimo rezultato).

15. Pažymi, kad jei būtų laikomasi pirmosios instancijos teismo aiškinimo, jokiam asmeniui niekada negalėtų būti taikyta jokia alternatyvi sulaikymui priemonė iki įsiteisės teismo sprendimas dėl užsieniečio prašymo, o visi prieglobsčio prašytojai turėtų būti laikomi griežčiausio sulaikymo sąlygomis. Be to, būtų nepagrįstai laikoma, kad užsienietis negeba papasakoti asmeninės ir individualios priežasties, dėl kurios jam reikalingas prieglobstis, o tai gali tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu. Užsienietis akcentuoja, kad teismas gali įvertinti motyvus ir pripažinti juos pagrįstais ar nepagrįstais, atitinkančiais prieglobsčio suteikimo kriterijus arba – ne, tačiau negali paaiškinti, papasakoti, išaiškinti subjektyvaus prieglobsčio prašytojo suvokimo poreikio gauti prieglobstį. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sulaikymo pagrindą – kad apelianto prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra išaiškinti.

16. Užsienietis nesutinka su teismo teiginiais, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymi, kad jis Lietuvoje turi socialinių ryšių, teismui pateikti duomenys apie jam suteikiamą gyvenamąjį plotą. Tai rodo apelianto ryšius su Lietuva. 2019 m. spalio 25 d. Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė. Jos laikėsi ir iš Lietuvos nebuvo išvykęs iki 2020 m. kovo 30 d., t. y. 5 mėnesius. Centras teikime akcentavo, jog apeliantui už Centro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo surašyti protokolai, tačiau nenurodė jų faktinio pagrindo, kuris, apelianto manymu, yra reikšmingas ir beveik visais atvejais tas pats. Jis kelis kartus yra vėlavęs grįžti į Centrą po apsilankymo gydymo įstaigose ir tai yra patvirtinta rašytiniais įrodymais, taigi priežastys buvo objektyvios, nepriklausančios nuo jo valios. Pažymi, kad jis grįždavo, t. y. neturėjo tikslo pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Į Estiją apeliantas turėjo išvykti taip pat dėl objektyvios priežasties – kai jam tapo reikalinga kreiptis tinkamo ir kokybiško gydymo. Apeliantas teigia, kad buvo pateikęs jam išrašytų vaistų receptus, kurie patvirtina, jog iš pradžių jis net ir išvykęs iš Centro, gydėsi Lietuvoje ir neturėjo jokių ketinimų išvykti. Tačiau sveikatos būklei negerėjant ir negaunat tinkamo gydymo, buvo priverstas išvykti iš Lietuvos. Dėl Covid-19 pandemijos buvo praeitos visos procedūros, nustatytas būtinas gydymas ir tik tada jis buvo pradėtas vykdyti Estijoje. Dukters gimimas Austrijoje, kai motinai buvo atliekama operacija, taip pat yra visiškai objektyvi ir būtina priežastis, logiškai pateisinanti apelianto išvykimą iš Lietuvos. Todėl nurodytos aplinkybės neturėtų būti vertinamos kaip pakankamas motyvas taikyti apeliantui griežčiausią priemonę – sulaikymą.

17. Užsieniečio teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad nagrinėjamas atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių, numatytų Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje. Toks teismo vertinimas nesuderinamas su pažeidžiamo asmens statusu ir geriausiais apelianto interesais. Byloje esantys rašytiniai dokumentais patvirtinta, jog apeliantas buvo išvykęs, nes norėjo dalyvauti dukters gimime bei gauti kvalifikuotas ir kokybiškas medicinines paslaugas. Jo pasišalinimo tikslas nebuvo vengti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo. Vertinant pažeidžiamo asmens maksimalų laisvės ribojimą būtina įvertinti tai, kad šiuo atveju taikomas sulaikymas nėra proporcinga priemonė ir varžo Užsieniečio judėjimo laisvę daugiau nei būtina jo dalyvavimui nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymi, kad sulaikymas šiuo atveju apriboja jam galimybę pasinaudoti ir kitomis teisėmis bei galimybėmis, pavyzdžiui, pateikti prašymą „humanitarinei vizai“ gauti dėl itin pablogėjusios situacijos (duomenys neskelbtini), kuri taip pat yra tiesiogiai susijusi su apelianto padėtimi, varžo jo galimybę bendrauti su šeima ir prisidėti prie vaikų išlaikymo.

18. Užsieniečio teigimu, teismas neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su jo šeimine padėtimi. Kaip byloje esantys dokumentai patvirtina, jis yra mažamečių S. S. (S. S.), gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (M. S.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, tačiau dėl nepagrįsto sulaikymo apelianto pareigos teikti išlaikymą dukterims vykdymas yra objektyviai apribotas. Nagrinėjant bylą dėl sulaikymo pratęsimo teismui apeliantas buvo pateikęs vaikų mamos elektroniniu būdu perduotą dokumentą, kuris patvirtina, jog šiuo metu jos pajamas sudaro kritinės būklės išmoka. Dėl apeliantui taikomo sulaikymo jis neturi objektyvių galimybių rūpintis savo verslu, todėl atitinkamai ir negali skirti materialinės pagalbos savo šeimai. Ši aplinkybė taip pat yra reikšminga vertinant skundžiamo sulaikymo pagrįstumą, adekvatumą ir proporcingumą.

19. Apeliantas taip pat pažymi, kad jo skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo nagrinėjamas nepagrįstai ilgai ir tai visiškai nepriklauso nuo jo valios.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai suskaičiavo maksimalaus sulaikymo termino laikotarpius. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką dėl sulaikymo prieglobsčio teisės kontekste, į maksimalų 18 mėn. sulaikymo terminą turi būti įskaičiuojamas ir laikas, kai Užsienietis buvo apgyvendintas Centre su judėjimo apribojimais, bei laikas, kai jis buvo sulaikytas kitose valstybėse. Aplinkybės, kiek laiko apeliantas buvo sulaikytas Estijoje, byloje visiškai nebuvo atskleistos ir įvertintos, nors jos yra reikšmingos sprendžiant sulaikymo trukmės klausimą.

21. Apeliantas taip pat prašo atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų dėl jo turtinės padėties, taip pat dėl to, jog yra prieglobsčio prašytojas. Įpareigoti Departamentą išversti į lietuvių kalbą prie apeliacinio skundo pridedamą dokumentą, kuris patvirtina jo išlaikytinių sunkią materialinę padėtį. Šių dokumentų negalėjo pateikti anksčiau, nes pažymą iš Austrijos gavo tik po pirmosios instancijos sprendimo.

22. Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, Departamentas ne kartą savo raštuose dėl nuomonės pateikimo apie sulaikymo taikymą apelianto atžvilgiu pagrįstumą ir būtinumą yra pasisakęs, kad tikslinga apriboti apelianto judėjimo galimybę Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių, praeity nevykdė taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygų, kelis kartus išvyko pažeisdamas nustatytą tvarką. Jis yra pripažintas keliančiu grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Jam nustatyti du draudimai atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje.

24. Nurodo, kad daugkartinis, sistemingas apelianto išvykimas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu turėtų būti pripažintas kaip trukdymas Lietuvos kompetentingai institucijai nustatyti jo teisinę padėtį, nagrinėti, priimti ir įvykdyti jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Departamentas 2021 m. balandžio 1 d. sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nurodė, kad apeliantas nuo 2009 m. keliauja po Šengeno erdvę ir teikia prašymus suteikti prieglobstį, tačiau prieglobstis nebuvo suteiktas nei vienoje valstybėje narėje (Šveicarija, Austrija ir Lietuva) ir jis ne kartą buvo išsiųstas į kilmės šalį.

25. Pažymi, kad apelianto pabėgimas iš Centro buvo siejamas su kitais tikslais, nesusijusiais su būsto paieška. Nurodo, kad apeliantas pažeidęs įstatymą ar tvarkos taisykles, pateikia tai kaip nesavavališką, o priverstinį poelgį, kurį išprovokavo susiklosčiusi situacija arba atsiradusios naujos aplinkybės.

26. Centro teigimu, apelianto atveju negalima teigti, jog jis bendradarbiauja, kadangi jis nevykdo teismo paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, neteisėtai keliauja po Europos Sąjungos valstybes nares, atlieka teisei priešingas veikas, trukdo Departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, kadangi nuolat nesulaukęs galutinio sprendimo neteisėtai išvyksta iš Lietuvos.

27. Nurodo, jog Departamento atliktos pakartotinės prieglobsčio prašytojo apklausos negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Atlikta Departamento apklausa neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujų įrodymų ar aplinkybių, atsiradusių jau po apklausos. Taigi ir šiuo atveju apeliantas turės teisę pateikti paaiškinimus bei su prieglobsčio prašymu susijusius motyvus iki kol, kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas prieglobsčio byloje.

28. Austrijos kompetentingų institucijų Departamentui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad apeliantas minėtoje valstybėje neturi jokios nuosavybės, niekada nedirbo ir negalėjo savęs išlaikyti. Taip pat nurodoma, kad apeliantas Austrijoje buvo suimtas ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

29. Pažymi, jog apeliantas iš Centro pasišalino 2020 m. kovo 30 d., o į Estijos medicinos darbuotojus dėl skubios ir būtinos pagalbos kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Taip pat nurodo, kad tuo metu jis buvo draudžiamas Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo teisę į valstybės biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

30. Nurodo, jog apeliantui yra užtikrinamos nespecializuotos, kvalifikuotos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, būtinoji medicinos pagalba, iki šios dienos jam buvo teikiama pakankama medicininė pagalba bei sveikatos priežiūra tiek Centro medicininio personalo, tiek kitų gydytojų specialistų, psichologų ir psichiatrų konsultacijos ir gydymas.

31. Apeliantas niekada nėra pateikęs jokio įrodymo, jog Lietuvoje turi verslą, kuris jam priklauso ir yra registruotas juridinių asmenų registre. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendį jis turi sumokėti baudą bei proceso išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, kurių bendra suma siekia apie 7 000 Eur. Apeliantas iki šiol nėra įvykdęs šio nuosprendžio.

32. Centro nuomone, vadovautis apelianto pateikta versija, jog jo sulaikymo laikotarpį reikėtų pradėti skaičiuoti nuo 2009 m., kai jis pirmą kartą atvyko į Šengeno teritoriją, būtų netikslinga, nes tuomet jau nuo 2010 m. jį sulaikyti nebūtų jokio teisėto pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

34. Minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo Centre, pratęsiant jo sulaikymo terminą iki 2021 m. spalio 7 d.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismas sprendė, kad egzistavo pagrindai sulaikyti Užsienietį ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes.

36. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti, jis pasišalino iš Centro dėl objektyvių priežasčių, todėl nėra pagrindo jį sulaikyti vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Teigia, kad prieglobsčio prašymo motyvų galutinis išaiškinimas turėtų būti siejamas ne su teismo sprendimo įsiteisėjimu dėl prieglobsčio suteikimo, o su faktiniu motyvų išaiškinimu; teismas, skaičiuodamas Užsieniečio sulaikymo terminą, neatsižvelgė į tai, jog jis buvo sulaikytas ir Estijoje. Pateiktame prašyme prijungti papildomus dokumentus prie bylos pateikė sveikatos draudimo užsienyje liudijimą, galiojantį nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 15 d.; V. S. pareiškimą apie sutikimą suteikti Užsieniečiui gyvenamąją vietą konkrečiu adresu, patvirtinimą apie viešbučio rezervaciją.

37. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, jų sulaikymo klausimus, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

38. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.)).

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

40. Teisėjų kolegija nustatė, kad Departamento sprendimu Užsieniečiui nebuvo suteiktas prieglobstis, tačiau Užsienietis apskundė šį sprendimą ir šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858- 90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-442/2021 ir kt.).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl, nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

42. Pažymėtina, jog Užsienietis neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, būdamas apgyvendintas VSAT tiek netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tiek nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, jis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką ir neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Alternatyvi sulaikymui priemonė jam buvo skirta jau tris kartus, tačiau žinodamas apie draudimą išvykti, jo nepaisė, tris kartus buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką, tris kartus po sulaikymų jam vėl buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, jis jos sąlygas pažeidė, išvykdavo iš Lietuvos, paskutinį kartą pasišalinęs iš Centro ir sulaikytas Lietuvos teritorijoje. Tokiais savo veiksmais Užsienietis pažeidė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą (užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką); 11 punktą (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos).

43. Užsienietis buvo išvykęs į kitas valstybes ir tam ruošėsi iš anksto, tai patvirtina jo atstovės nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateiktas papildomas dokumentas – sveikatos draudimo užsienyje liudijimas, galiojantis nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Pažymėtina, kad Prieglobsčio prašytojui yra suteikta teisė papildyti savo prašymą administracinėse procedūrose, taip pat esant ginčui teisme. Todėl negalima daryti išvados, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 aiškindama Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį (šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 114 straipsnio 5 dalis), konstatavo, kad 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip 6 mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“). Tokios praktikos laikomasi ir naujausioje teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017; 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-5195-520/2018; 2020 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3519-968/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020 ir kt.)

45. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog buvo viršytas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas, nes teismas, skaičiuodamas terminą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog Užsienietis buvo sulaikytas Estijoje, apeliaciniame skunde pateikia „Grąžinimo vadovo“ ištrauką, siekiant įrodyti, kad būtų įskaitytas Užsieniečio sulaikymo laikotarpis Estijos Respublikoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodytas „Grąžinimo vadovas“ nėra privalomas teisės aktas, o tik Europos Komisijos 2017 m. lapkričio 16 d. rekomendacijos 2017/2338 „Dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis. Komisijos manymu, maksimali 18 mėnesių nepertraukiamo sulaikymo iki išsiuntimo trukmė neturėtų būti viršyta, siekiant, kad būtų laikomasi 15 straipsnio 6 dalyje nustatyto maksimalaus termino effet utile. Atitinkamuose dvišaliuose readmisijos susitarimuose turėtų būti aptartas valstybių narių apsikeitimas informacija apie kitoje valstybėje narėje jau taikytus sulaikymo laikotarpius ir valstybės narės B galimybę galiausiai atsisakyti priimti iš valstybės narės A perkeliamą asmenį, jeigu valstybė narė A pernelyg vėlai pateikė prašymą.

46. Taigi minėtos rekomendacijos pirmiausia yra siejamos su readmisijos sutartimis, nagrinėjamu atveju byloje yra susiklosčiusi kita situacija, kitos aplinkybės.

47. Užsieniečio teiginys, kad prieglobsčio nesuteikimo nagrinėjamas nepagrįstai ilgai užsitęsė ne dėl jo kaltės, vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad jis pats buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos.

48. Įvertinus apelianto elgesį prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nuo 2015 m. (tuomet jis prašė prieglobsčio Austrijoje) ir nuo 2018 m. (Lietuvoje), nekyla jokių abejonių dėl to, kad apeliantas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

49. Apeliantas 4 kartus buvo perduodamas iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, nei viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra suteikusi jam prieglobsčio, netgi priešingai – jam nustatyti du draudimai atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje, kuriuos paskelbė Šveicarija ir Čekija. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2834-575/2021).

50. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu Užsienietis nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl kurių yra surašyti pažeidimų protokolai, sulaikymo Centre metu Užsienietis taip pat sistemingai pažeidžia Centro vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jam surašyti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų protokolai.

51. Tai, kad apeliantas nevykdo teismo paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, neteisėtai keliauja po Europos Sąjungos valstybes nares, trukdė Departamentui priimti sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (nuolat nesulaukęs galutinio sprendimo Užsienietis neteisėtai išvyksta iš Lietuvos), įrodo, kad jis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

52. Užsieniečio į bylą pateiktas V. S. pareiškimas apie sutikimą suteikti Užsieniečiui gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neužtikrina, kad tokia galimybė reali. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje matyti, kad nurodytos gyvenamosios patalpos bendras plotas yra tik 17,24 kv. m ir ji nuosavybės teise priklauso Švenčionių rajono savivaldybei, o joje V. S. gyvena nuomotojo teisėmis.

53. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, nes turi nepilnamečių vaikų, dukra gimė Austrijoje, nori teikti materialinę pagalbą, jam pačiam reikalinga medicininė pagalba. Užsienietis nenurodė poreikio specialiam gydymui, visa būtina medicininė pagalba yra teikiama kiekvienam sulaikytam užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nemokamai. Todėl apelianto teiginiai, kad Lietuvoje jis negauna tinkamo gydymo, neįtikinami. Užsienietis nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu jis galėtų siekti prisidėti prie šeimos materialinės gerovės, nes būdamas užsienyje nedirbo, o už padarytus pažeidimus yra skirtos nemažos baudos, kurios nėra sumokėtos.

54. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamai situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad siekiant eliminuoti riziką, jog Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priėmus galutinį sprendimą prieglobsčio byloje dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį, jį įvykdyti, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą iki 2021 m. spalio 7 d. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

55. Kiti apeliaciniame skunde Užsieniečio nurodyti argumentai nepaneigia aukščiau nurodytos būtinybės pratęsti sulaikymą.

56. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė