ca7fa6e7-7a46-41b4-80be-7a84727cd009 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                                        Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė                                                                               Byla Nr. 1A-811-149/2014Teisėja A.Survilienė                                                      Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01906-2012-8                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                             1.1.7.1;1.1.8.1.;1.2.26.2.1.;2.1.15.3.3.1.;                                                                                                                           2.4.6.4.1.;2.4.5.;2.4.7.

                                                                                                                                                                                                                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Stasio Punio, Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič, nuteistojo gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij,nuteistajam R.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Å iuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas ir O. Č., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu solidariai iÅ¡ O. Č. ir R. K. priteista A. Č. ir Ž. V. naudai po 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:              R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei nežymiai sutrikdė kitų žmonių sveikatÄ , o bÅ«tent:jis kartu su O.

Č., 2012-09-29 apie 2.30 val., vieÅ¡oje vietoje – prie UAB „Fotomenas“ priklausančio baro „Vingrių 17“, esančio Vilniuje, Vingrių g. 17 priėjo prie nukentėjusiųjų A. Č. ir Ž. V., ir O. Č. be jokios dingsties ne mažiau kaip vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė A. Č. į kairę veido pusę, Ž. V. pradėjus ginti A. Č. ir O. Č. nustÅ«mus, Å¡is sudavė rankos kumščiu Ž. V. į galvÄ nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, spyrė į kojÄ , o R.

K. pora kartų rankomis mėgino suduoti smÅ«gius A. Č., tačiau nepataikė, nes A. Č. apsigynė nuo smÅ«gių, po to A. Č. bandant iÅ¡skirti O. Č. ir Ž. V., prie A. Č. pribėgęs R. K. vienÄ kartÄ spyrė A. Č. bei sudavė 2-3 smÅ«gius kumščiais A. Č. į veidÄ , taip bendrais veiksmais padarė A. Č. ir Ž. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.              Apeliaciniu skundu R.

K. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-203-851/2014 ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį R. K. atžvilgiu, kadangi neįrodyta, kad jo ginamasis dalyvavo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padaryme.             Apelianto teigimu, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Tokį neteisingÄ bylos aplinkybių konstatavimÄ lėmė LR BPK 20 str. 3-5 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų esminiai pažeidimai.Nurodo, kad teismas pripažino R.

K. kaltu tik dėl dalies veiksmų, nurodytų nuosprendyje, tačiau, apelianto manymu, padarė tai pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nes, vertinant ir analizuojant surinktus įrodymus, teismas padarė esminių BPK 20 str. pažeidimų, iÅ¡kraipė įrodymus, kas sukliudė jam priimti teisėtÄ sprendimÄ .Apelianto teigimu, teismas padarė niekuo nepagristÄ iÅ¡vadÄ , kad neva „nors kaltinamasis O. Č. kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, o R. K. – nepripažįsta, teismas kaltinamųjų parodymus apie tai, kad R.

K. nesudavė nei vieno smÅ«gio, o O. Č. Ž. V. sudavė netyčia, vertina kritiÅ¡kai kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais“, tačiau, apelianto manymu, teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad pats R. K. neneigia, jog buvo kartu su O. Č. tÄ vakarÄ ir matė, kaip pastarasis priėjo prie vaikino ir merginos, prasidėjo konfliktas, kažkas, kažkam, kažkÄ pasakė ir O. Č. sudavė smÅ«gį A. Č., o Ž.

V. sudavė O. Č.. Tuomet jis įsikiÅ¡o, t.y. bandė nuraminti, kad neįvyktų muÅ¡tynės, Tokius pat parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, o bÅ«tent, jog O. Č. puolė vaikinÄ smÅ«giuodamas kumščiais, t.y. viena ranka lyg sugriebė, o kitos rankos kumščiu smÅ«giavo. Matė, kad O. Č. sudavė apie 2-3 smÅ«gius nepažįstamam vaikinui į veidÄ , po ko jis puolė jų skirti, t.y. nepažįstamÄ vaikinÄ , kuris taip pat buvo agresyvus ir aktyviais veiksmais gynėsi nuo O.

Č., o jis apkabinęs nutraukė į Å¡onÄ . VaikinÄ gynė ir kartu su juo buvusi mergina, puldama O. Č. delnais ir nagais. Tuo metu, kai atitraukinėjo vaikinÄ , pastarasis jam sudavė ranka į galvÄ . Atitraukė apie kokius 3 metrus į Å¡onÄ .Taigi, ginamasis neneigia, kad objektyviai egzistavo fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju, tačiau jokių nei spyrių nei smÅ«gių suduota nebuvo, jis tokio tikslo ir neturėjo, o turėjo tikslÄ iÅ¡siskirti O. Č. ir A. Č., kad nevyktų muÅ¡tynės. Apelianto teigimu, Å¡ioje vietoje pirmosios instancijos teismas nevertino jo ginamojo veiksmų subjektyviosios pusės, o bÅ«tent, kad jokios tyčios įvykdyti inkriminuojamÄ jam nusikaltimÄ jis neturėjo, o patikimų įrodymų, kad jis turėjo tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , byloje nėra.

Teigia, kad jo ginamojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir kaltinamasis O. Č. ir liudytoja I. L., besÄ lygiÅ¡kai nurodžiusi, jog R. K. muÅ¡tynėse nedalyvavo. Be to, mano, kad jo ginamojo parodymai nėra paneigti kitais įrodymais, kaip tuo reikalauja LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji Ž. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme aplamai nedavė jokių parodymų dėl R. K. veiksmų nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tik jos muÅ¡tynes su Å¡viesiaplaukiu vaikinu aplinkybes, aplamai nepaminėjo apie jo ginamojo veiksmus ( t.1, b.l. 31-37 ), o duodama parodymus teisme įterpė tik vienÄ sakinį, tai yra 2012-09-29 vakare ji su A.

Č. nuėjo link Vingriu g., užėjo į barÄ , paskui nuėjo parÅ«kyti, išėjo barmenė, jie Å¡nekėjosi, privažiavo maÅ¡ina, vienas iÅ¡ kaltinamųjų, tai O. Č. priėjo prie Audriaus, klausė, kÄ tu sakei, ir sudavė Audriui, tuomet tarpusavyje pradėjo smÅ«giuotis, o kitas, tai yra R. K. irgi prisidėjo. Apelianto manymu, Ž. V. negalėjo paaiÅ¡kinti, kuo konkrečiai „prisidėjo“ jo ginamasis, kadangi negalėjo matyti R. K. veiksmų, nes tuo metu ji mušėsi su O. Č., buvo tamsu ir ji tÄ vakarÄ buvo be akinių, nors, kaip pati nurodė, su viena akimi nemato.

Apeliantas nurodė, kad teismas nevertino liudytojos I. L. teisme duotų parodymų, apie tai, kad įvykio metu, jai išėjus parūkyti, nukentėjusieji taip pat rūkė lauke, pamatė, kad pribėgo 5-6 vaikinai, kurie pradėjo spardyti A. Č., paguldė jį ant žemės. Konfliktas prasidėjo visai be priežasties, A. Č. daugiausia spardė 16-17 metu vaikinas, po to prisijungė kiti. Apelianto teigimu, liudytoja, be jokios abejonės nurodė, kad įvykio metu R. K. iš viso nebuvo, nes vaikinas, kuris mušė buvo gerokai jaunesnis ir aukštesnis už jį.

Apelianto manymu, teismas grindė nuosprendį liudytojos I. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad, priėję prie nukentėjusiųjų du vaikinai, užpuolė ir sudavė nukentėjusiesiems apie 20 smÅ«gių, tačiau jokių smulkmenų ji neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Apeliantas pažymi, jog, tokių aplinkybių, kad buvo suduota apie 20 smÅ«gių, teismas nenustatė, tai nepatvirtino ir nukentėjusieji. Be to, apelianto teigimu, minėta aplinkybė skundžiamajame nuosprendyje yra paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinimo, todėl liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, juo labiau, kad teisme ji davė kitus parodymus, kuriais, apelianto manymu, ir turėjo vadovautis teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis A.

Č., apklaustas teisme, taip pat nedavė jokių parodymų, kad R. K. bÅ«tų jam sudavęs smÅ«gius. Jis tik parodė, kad vienas jam smogė į veidÄ , o tamsiais plaukais vaikinas jį puolė, jis atsitraukė, pamatęs, kad Å¡viesesnis talžo Ž. V.. Kai jis nubėgo jų skirti, vaikinas tamsiais plaukais, pradėjo jį talžyti. Tai pat nurodo, jog pirminiuose parodymuose 2012-09-30 nukentėjusysis teigė, kad priėjo du vaikinai ir vienas iÅ¡ jų (Å¡viesiaplaukis) sudavė smÅ«gį jam į kairę akį, tuo metu priėjo kitas vaikinas, tačiau, ar jis smÅ«giavo, pasakyti negali, nes po smÅ«gio prarado sÄ monę ir orientacijÄ .

Tuo metu pribėgo trys vaikinai ir pradėjo jį spardyti. Teigė galintis atpažinti pirmus du vaikinus, kurie priėjo pirmi. Apklaustas antrÄ kartÄ 2012-10-04 nukentėjusysis aprašė pirmų dviejų vaikinų požymius ir vėl teigė, jog gali atpažinti. Nurodė, kad tamsus vaikinas bandė smÅ«giuoti, tačiau nukentėjusysis smÅ«gius blokavo, jam pats spyrė į kojÄ ir pastarasis sukniubo. Po to, pribėgo dar keli vaikinai ir pradėjo jį muÅ¡ti, o jam pargriuvus, spardyti, tarp jų buvo ir tamsus vaikinas.

Ta pačiÄ dienÄ jam buvo parodytas atpažinti R. K., tačiau jis jo neatpažino, apklausoje nurodydamas, kad jis įvykyje nedalyvavo. Tokius pats parodymus jis davė ir 2013-04-22 akistatos su R. K. metu, tai yra nukentėjusysis neatpažino R. K.. Apelianto teigimu, 2013-05-28 nukentėjusysis pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad tamsus vaikinas sudavė jam du smÅ«gius ir vienÄ kartÄ spyrė, bÅ«tent Å¡iais jo parodymais teismas grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors, apelianto manymu, kyla pagristų abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų, nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo, kuriems įtakos turėjo nukentėjusiojo susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teigia, kad nukentėjusiojo parodymuose esantys prieÅ¡taravimai, nebuvo paneigti ir teisme, todėl jo 2013-05-28 duotus parodymus negalima pripažinti patikimais, nes nenustatyta, kad, bÅ«tent, tas tamsus vaikinas, apie kurį duoda parodymus nukentėjusysis, buvo R. K., juo labiau, kad jis pats parodė, jog buvo tamsu, nuo pirmo smÅ«gio prarado sÄ monę, orientacijÄ , buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikino nukentėjusiųjų, liudytojos I. L. parodymuose esančių prieÅ¡taravimų, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę abejotiniems nukentėjusiojo, liudytojos parodymams, patvirtinantiems tik jų pateiktÄ versijÄ , kas, apelianto manymu, laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.    N. R. K. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij apeliacinis skundas tenkintinas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 apkaltinamasis nuosprendis R. K. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).Pagal KonstitucijÄ , jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, Å¡ios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimÄ , taigi ir teisingumo įgyvendinimÄ , lemtų ne teismo, teisėjų reikÅ¡mingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes turi bÅ«ti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).Pagal BK 284 straipsnio 1 dalis atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai.Nesant nors vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima.Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos (toliau tekste – Kolegija) nuomone, įrodymų neginčijamai patvirtinančių R.

K. kaltę nėra, skundžiamas nuosprendis priimtas neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, nepaÅ¡alinus byloje esančių akivaizdžių prieÅ¡taravimų, atsiradusių dėl neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai atlikto ikiteisminio tyrimo, vadovaujantis tik nukentėjusiųjų A. Č. ir Ž. V. prieÅ¡taringais parodymais. Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007).

Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡naudojo visų įstatymo numatytų galimybių nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, paÅ¡alinti esančias abejones, o suraÅ¡ydamas nuosprendį, nevertino byloje surinktų įrodymų objektyviai, visapusiÅ¡kai, teisingai, taip pat nuosprendyje teismas nepasisakė dėl visų gynybos iÅ¡sakytų argumentų, motyvų ir vertinimų, o priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį R.

K. atžvilgiu, savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis ir spėlionėmis, įrodymus vertindamas selektyviai, teikdamas pirmenybę nenuosekliems ir prieÅ¡taringiems nukentėjusiųjų parodymams, patvirtinantiems tik jų pateiktÄ versijÄ , nenurodymas, kodėl nesivadovauja liudytojos I. L. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, patvirtinančiais kaltinamųjų versijÄ , kad R. K. tik bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančiuosius ir nukentėjusiajam A. Č. nesudavė nei vieno smÅ«gio.   Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad R.

K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neneigė, kad įvykio metu jis buvo su O. Č., kuris sukėlė muÅ¡tynes, tačiau neigė dalyvavęs muÅ¡tynėse ir sudavęs smÅ«gius nukentėjusiesiems A. Č. ir ŽValačiauskytei. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, jog 2012-09-28-29 naktį, jis buvo su O. Č., vartojo alkoholinius gėrimus, kuriems pasibaigus, sugalvojo dar nusipirkti ir tuo tikslu ėjo į naktinę alkoholio parduotuvę, esančiÄ netoli Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato.

Jiems einant pro barÄ â€žVingrių17“, esantį Vilniuje, Vingrių g. 17, O. Č. kažkÄ pasakė ten stovėjusiems trims nepažįstamiems asmenims – vaikinui ir merginai, kas buvo trečias, neatsimena. Pastariesiems nieko neatsakius, O. Č. puolė vaikinÄ , smÅ«giuodamas kumščiais, t.y. viena ranka lyg sugriebė, o kitos rankos kumščiu smÅ«giavo. Mano, kad O. Č. be jokios dingsties „prisikabino“ prie paÅ¡alinių nepažįstamų asmenų. Matė, kaip O. Č. sudavė apie 2-3 smÅ«gius nepažįstamam vaikinui į veidÄ , po ko jis puolė jų skirti – apkabino nepažįstamÄ vaikinÄ , kuris taip pat buvo agresyvus ir aktyviais veiksmais gynėsi nuo O.

Č., ir nutraukė jį į Å¡onÄ kokius tris metrus. Tuo metu, kai atitraukinėjo vaikinÄ , pastarasis jam sudavė ranka į galvÄ . VaikinÄ gynė ir kartu su juo buvusi mergina, puldama O. Č. delnais ir nagais. Tuo momentu į įvykio vietÄ atbėgo daugiau žmonių – iÅ¡ baro gal kokie 4-5, ir iÅ¡ lauko pusės kokie 5-7, kurie pradėjo link jų bėgti. Nei vieno jų nepažįsta. Prie jo pribėgo kokie 4-5 asmenys iÅ¡ baro, bandė jį pargriauti ant žemės, kažkas iÅ¡ jų jam sudavė pora kartų per galvÄ .

Jam pavykus iÅ¡trÅ«kti, jis net neatsisukdamas nubėgo. Kas tuo metu vyko su jo pažįstamu O. Č., nematė. Ä®vykio metu jis tik stumdėsi su jį užpuolusiais asmenimis, tačiau nei merginos, nei kartu su ja buvusio vaikino jis nemušė, prieÅ¡ingai, bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius. (t.1, b.l. 99-101, 104-105). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje R. K. parodė, jog įvykio metu su O. Č. ėjo pro barÄ . Tuo metu kažkaip prasidėjo konfliktas, kažkas, kažkam, kažkÄ pasakė ir O.

Č. sudavė smūgį A. Č., o Ž. V. sudavė O. Č.. Tuomet jis įsikišo, t.y. bandė nuraminti, kad neįvyktų muštynės. Po to, iš baro išbėgo žmonės ir prasidėjo masinės muštynės, jis taip pat buvo nestipriai sumuštas, bet spėjo pabėgti. Pats niekam smūgių nesudavė, tik patraukė A. Č.. Nematė, kad A. Č. būtų nugriuvęs. Taip pat nematė, kad O. Č. ant galvos būtų užmautas megztinis. Nepažįstami žmonės pradėjo muštis, sudavė jam, viskas įvyko taip greit, kad jis nieko nesuprato.

Ten dažnai vyksta muÅ¡tynės Jis turi jaunesnį brolį, kurio ranka įvykio metu buvo sugipsuota. Kai jie priėjo prie nukentėjusiųjų, prie baro, be jų, stovėjo dar vienas žmogus (t.3, b.l. 7).Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu O. Č. nurodė, jog 2012 m. rugsėjo mėn., po vidurnakčio, jis su R. K., bÅ«dami iÅ¡gėrę pora butelių alaus, eidami pro barÄ â€žVingrių17“, sutiko grupę vaikinų ir merginų, kurių buvo daugiau negu 10 ir kurie stovėjo pasidalinę gal į dvi grupes.

Eidamas pro Å¡alį, pradėjo su minėtais nepažįstamais asmenimis apie kažkÄ kalbėtis, kilo žodinis konfliktas, jis buvo įžeistas, negražiai pavadintas, todėl pirmas deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį į žandÄ vienam iÅ¡ ten buvusių vaikinų. Po to, ten buvusi mergina netikėtai smogė jam ranka į nosį ir nuo jos smÅ«gio iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl bėgančio kraujo, nelabai prisimena, kas vyko toliau. Mergina, sugriebusi už megztinio, pradėjo jį tampyti.

Bandydamas iÅ¡trÅ«kti, pajuto pora smÅ«gių į galvÄ , tačiau kas sudavė, nematė, nes buvo pasilenkęs. Neprisimena, kad bÅ«tų sudavęs merginai, nors nieko nematydamas ir bandydamas iÅ¡trÅ«kti, galėjo, mojuodamas rankomis, netyčia suduoti merginai ar kitam asmeniui, tačiau tyčia nei merginos, nei kito asmens, iÅ¡skyrus patį pirmÄ jį smÅ«gį, jis nemušė ir niekam nesudavė. Kad bÅ«tų kam nors spyręs, neprisimena. Jokių bendrų veiksmų nei su R. K., nei su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nebuvo.

Jam kažkokiu bÅ«du pavyko iÅ¡trÅ«kti ir pabėgti. Nematė, kad R. K. bÅ«tų kam nors sudavęs, ar kas nors bÅ«tų sudavęs jam. Konflikto metu R. K. bandė žodžiu visus nuraminti (t.1, b.l. 149-152, 155-156).Pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos, prokurorės ir nukentėjusiosios atstovės klausimus, O. Č. parodė, kad, jiems einant su R. K. pro barÄ Vingrių gatvėje, kilo ginčas su nukentėjusiaisiais, kurie jį įžeidė, todėl jis trenkė nukentėjusiajam, o su nukentėjusiuoju buvusi mergina trenkė jam.

Nuo merginos smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to, jam ant galvos kažkas užtraukė megztinį, o pavykus ištrūkti, jis nubėgo link Maximos, į jokį automobilį nesėdo. Kas spardė nukentėjusįjį nežino, buvo tamsu, daug medžių, krūmų, be jų, buvo nuo 5 iki 15 jam nepažįstamų žmonių. R. K. juos bandė išskirti, sakė einam (t.3 b.l. 6).Iš nukentėjusiojo A. Č. 2012-09-30 protokolo-pareiškimo matyti, jog jis nurodė, kad jį sumušė 5 nepažįstami asmenys (t.14, b.l. 9). 2012-09-30 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A.

Č. parodė, kad 2012-09-29 apie 2.45 val. prie baro, esančio Vingrių g. 17, Vilniuje, kitoje gatvės pusėje jam besiÅ¡nekant su drauge Ž. V. ir barmene, prie jų priėjo du vaikinai apie 20-25 metų amžiaus, vienas iÅ¡ kurių – Å¡viesiaplaukis, vidutinio kÅ«no sudėjimo su apgamu ant virÅ¡utinės lÅ«pos maždaug 170 cm Å«gio – paklausė, ar jis buvo kviečiamas. Kai jis atsakė, kad ne, pajuto smÅ«gį į kairę akį. Tuomet Žaneta nustÅ«mė minėtÄ vaikinÄ , kuris pradėjo jÄ muÅ¡ti, o jį užpuolė maždaug 184 cm Å«gio trumpai kirptas tamsiaplaukis, lieso kÅ«no sudėjimo vaikinas, nuo kurio pirmo smÅ«gio truputį prarado sÄ monę, orientacijÄ , todėl neprisimena, kiek jam buvo suduota smÅ«gių.

Tuo metu prie jo pribėgo dar trys vaikinai, kurie pradėjo jį muÅ¡ti rankomis ir kojomis. Kiek smÅ«gių buvo suduota, neprisimena, nes tuomet, kai jį spardė, gulėjo ant žemės. Žanetai pradėjus kviesti pagalbos, iÅ¡ baro iÅ¡bėgo keli vaikinai, kurie susimušė su užpuolikais. Kažkuris iÅ¡ jį užpuolusių 5 vaikinų nubėgdamas spyrė į kojÄ , kuri lūžo, kas konkrečiai spyrė, nepastebėjo. Galėtų atpažinti pirmus du priėjusius vaikinus (t.1, b.l .16-17).

Papildomos apklausos, vykusios 2012-10-04, metu A. Č. parodė, kad 2012-09-29 bare „Vingrių 17“, esančiame Vingrių g. 17, Vilniuje, kartu su savo drauge Ž. V. vartojo alkoholinius gėrimus. TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs 200 g degtinės ir tris bokalus alaus, tačiau įvykio metu girtas nebuvo. Bare susipažino su barmene Izolda, kurios pavardės nežino. Apie 2.30 val. išėję su drauge iÅ¡ baro, perėjo į kitÄ gatvės pusę ir ketino eiti namo. Tuo metu pamatė iÅ¡ baro išėjusiÄ IzoldÄ ir rankos gestu pakvietė prisijungti prie jų parÅ«kyti.

Netrukus prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai apie 20-22 metų amžiaus, vienas – apie 170 cm ūgio, šviesiaplaukis, vidutinio kūno sudėjimo, ant viršutinės lūpos, kairėje pusėje – apgamas, kitas – apie 184 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo labai trumpai kirptais tamsiais plaukais su priekyje suformuotu trikampiu, vilkėjo tamsiu megztiniu. Abu galėtų atpažinti. Jie atėjo pėsčiomis, nematė, kad būtų išlipę iš kokio automobilio. Šviesus vaikinas paklausė, ar jis ko norėjo.

Kai atsakė, kad ne, nes jo nepažįsta, Å¡viesus vaikinas dar kažkÄ pasakė, bet jis nekreipė į tai dėmesio, tuomet mano, kad pastarasis smogė jam kumščiu į kairį žandÄ ar akį, nes kitas vaikinas stovėjo už Izoldos ir negalėjo jam smogti. Tamsus vaikinas jam bandė smÅ«giuoti pora kartų, bet jis apsigynė, blokuodamas smÅ«gius rankomis. Tuomet pamatė, kad Žaneta įsikibo abiem rankomis Å¡viesiam vaikinui į megztinį, o pastarasis jÄ tampo bandydamas iÅ¡trÅ«kti ir vienÄ kartÄ sudavė kairės rankos kumščiu jai į pakaušį.

Tuomet jis tamsiam vaikinui spyrė į kojas, kuris sukniubo, o jis nubėgo prie Žanetos ir abiem rankomis pabandė atplėšti nuo jos Å¡viesų vaikinÄ . Tuomet iÅ¡ kažkur atsirado dar trys apie 20 m amžiaus vidutinio sudėjimo vaikinai, kurių negalėtų atpažinti, ir kurie kartu su tamsiu vaikinu pradėjo jį muÅ¡ti. Jam buvo bendrai suduota apie 14 smÅ«gių, kas, kur ir kiek smÅ«gių sudavė, pasakyti negali, nuo smÅ«gių parkrito ant žemės ir buvo spardomas į įvairias kÅ«no vietas.

Žanetai pradėjus Å¡aukti, iÅ¡ baro iÅ¡bėgę daugiau žmonių apgynė jį ir ŽanetÄ ir smÅ«giai liovėsi. Jis atsistojo ir pradėjo tempti ŽanetÄ link baro, tačiau prie pat baro durų vėl buvo užpultas, ne mažiau dviejų asmenų, vienas iÅ¡ jų smogė jam ranka į kairį žandikaulį, pajuto bent 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas – galvÄ , kÅ«nÄ , kojas. Kas jį mušė, kiek smÅ«gių ir į kurias kÅ«no vietas konkrečiai sudavė, nematė. 2012-10-01 Žaneta parodė jam vieno sulaikyto vaikino nuotraukÄ , užfiksuotÄ mobilaus ryÅ¡io telefone, kuris pasirodė jam panaÅ¡us į jo apibÅ«dintÄ tamsų vaikinÄ , tačiau įvykio metu nei vienas iÅ¡ užpuolikų nebuvo su sugipsuota ranka, todėl nėra įsitikinęs, kad tai yra bÅ«tent jis.

Taip pat per 2012-10-04 vykusį asmens parodymÄ atpažinti neatpažino nei vieno vaikino, kuris sumušė jį ir ŽanetÄ , – nei vienas iÅ¡ jų įvykyje nedalyvavo. Galėtų atpažinti tik du pirmus jo apibÅ«dintus tamsų ir Å¡viesų vaikinus, kitų užpuolikų atpažinti negalėtų.Papildomos apklausos, vykusios 2013-05-28, metu A. Č. jau parodė, kad tuo metu, kai jis bandė atplėšti Å¡viesesnį vaikinÄ nuo Žanetos, prie jo priartėjęs tamsesnis vaikinas vienÄ kartÄ jam spyrė, bet neprisimena į kuriÄ vietÄ , tik ne į galvÄ , ir sudavė 2-3 smÅ«gius kumščiais į veidÄ .

Po to, iÅ¡ kažkur atsiradę dar 2-3 nepažįstami vaikinai kartu pradėjo jį muÅ¡ti. Kas jį spardė, nematė, ar jį spardė tamsesnis vaikinas, pasakyti negali. Kai smÅ«giai liovėsi, pabandė ŽanetÄ tempti prie baro durų, tačiau vėl buvo užpultas. Pirmiausiai pajuto du smÅ«gius į nugarÄ ties viduriu ir į sprandÄ . IÅ¡ smÅ«gių stiprumo suprato, kad buvo spirta koja. SmÅ«giai praktiÅ¡kai buvo suduoti vienu metu, todėl mano, kad spyrė dviese. Atsisukęs pamatė ne mažiau tris vaikinus, tarp kurių buvo ir tamsesnis vaikinas.

Kadangi tamsesnis vaikinas stovėjo iÅ¡kart už jo, todėl mano, kad į nugarÄ spyrė bÅ«tent jis, o Å¡alia stovintis spyrė jam į sprandÄ . Po to jis buvo muÅ¡amas rankomis ir kojomis, buvo suduota apie 14 smÅ«gių, nuo kurių jis parkrito ant žemės ir prarado sÄ monę. Atgavęs sÄ monę, pastebėjo, kad sulaužyta koja. Jis įsitikinęs, kad jį mušė kartu su Å¡viesesniu vaikinu atėjęs tamsesnis vaikinas, nors jo neatpažino per asmens parodymÄ atpažinti ir akistatos metu, įvykio metu iÅ¡siskyrė ne tik savo Å«giu ir sportiniu kÅ«no sudėjimu, bet ir veidu, kurį matė įvykio metu, atrodė vyresnis už kitus, bet ar tai tas pats vaikinas, su kuriuo dalyvavo akistatoje, pasakyti negali. (t.1, b.l. 21-22).Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A.

Č. parodė, kad jam kaltinamieji matyti pas tyrėjÄ . Vykusių akistatų metu jų neatpažino. Ä®vykio metu vartojo alkoholį, buvo neblaivus, jų neįsidėmėjo. Buvo tamsu, aplink medžiai, krÅ«mai, ar buvo laiptai, neprisimena. Atsimena, kad vienas vaikinas buvo Å¡viesesnis, kitas tamsesnis. 2012-09-29 vakarÄ stovėjo prie „Vingrių 17“ baro. Priėjo du nepažįstami vaikinai, kažko paklausė, jis atsakė, kad jų nepažįsta, tuomet jam smogė į veidÄ , jis prarado sÄ monę, tamsių plaukų vaikinas jį puolė, jis atsitraukė, matė, kaip Å¡viesesnis talžo ŽanetÄ , tuomet jis pribėgo prie jos, norėdamas iÅ¡skirti, bet tamsus vaikinas pradėjo jį talžyti, o atbėgę dar trys žmonės pradėjo jį spardyti, sulaužė kojÄ .

Jį muÅ¡ančių asmenų bÅ«ryje tiek pirmÄ , tiek antrÄ kartÄ dalyvavo tas pats tamsus vaikinas. Atpažinimo metu 100 % negalėjo jo atpažinti, negali jų atpažinti ir dabar, tačiau negali tvirtinti, kad kaltinamieji negalėjo dalyvauti įvykyje. Ji buvo užpultas tris kartus, jo parodymai skirtingi, kadangi kaskart prisiminė vis daugiau detalių. Nebuvo girtas tiek, kad nesilaikytų ant kojų. SkausmÄ kojoje pajuto trečio užpuolimo metu, kai prie jo pribėgo tamsus vaikinas (t.2, b.l.142-143).IÅ¡ nukentėjusiosios Ž.

V. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, jog ji nurodė, kad jÄ ir jos draugÄ A. Č. be jokio priežasties sumušė 20-25 metų amžiaus penki nepažįstami vaikinai, kurie pro Å¡alį važiavo tamsios spalvos automobiliu (t.1, b.l. 11).2012-09-30 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. V. parodė, kad 2012-09-29 apie 2.45 val. drauge su A. Č. stovėjo prie baro, esančio Vingrių g. 17, Vilniuje, kitoje gatvės pusėje. Tuo metu, kai kvietė barmenę, pro juos pravažiavo tamsios spalvos BMW ar AUDI markės automobilis, valstybinių numerių nepastebėjo, iÅ¡ kurio iÅ¡lipę du vaikinai 20-25 metų amžiaus, lietuviÅ¡kai paklausė A.

Č.: „kÄ man sakei?“ ir pradėjo be priežasties jį muÅ¡ti. Vaikinas, kuris buvo apie 170 cm Å«gio, Å¡viesiaplaukis, trumpai kirpta Å¡ukuosena, normalaus kÅ«no sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos treningu, pirmas sudavė A. Č. kumščiu į galvÄ . Kai ji, gindama A. Č. nustÅ«mė minėtÄ vaikinÄ , Å¡is puolė muÅ¡ti jÄ , mažiausiai tris kartus kumščiu suduodamas jai į galvÄ . Tuo metu, kai A. Č. mušėsi su kitu vaikinu, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipę dar trys 20-25 metų vaikinai, pribėgę prie A.

Č. pradėjo jį muÅ¡ti. Kas konkrečiai ir kiek kartų smÅ«giavo, nematė, nes tuo metu grÅ«mėsi su jÄ užpuolusiu vaikinu. Vėliau, iÅ¡ baro iÅ¡bėgę klientai, juos gindami susimušė su užpuolikais. Kai A. Č. pradėjo Å¡aukti, kad jam skauda kojÄ , minėti vaikinai nubėgo link stovinčio automobilio, sulipo į jį ir nuvažiavo į gretimÄ gatvę, o po kelių sekundžių Vingrių gatve nuvažiavo link Basanavičiaus gatvės. Baro darbuotojai sakė, kad tai buvo vietiniai gyventojai, dažnai prie baro keliantys muÅ¡tynes.

JÄ muÅ¡usį vaikinÄ galėtų atpažinti, jam ant virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje pastebėjo žymų juodos spalvos apgamÄ (t.1, b.l. 32).Papildomos apklausos, vykusios 2012-10-04, metu Ž. V. papraÅ¡yta papasakoti viskÄ , kas jai gali bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, pakeitė savo parodymus ir parodė, kad prie jų priėję du nepažįstami asmenys, kurie atėjo pėsčiomis. Ji nepastebėjo, kad jie bÅ«tų iÅ¡lipę iÅ¡ kokio nors automobilio.

Vienas jų buvo apie 20 metų amžiaus, iki 172 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, Å¡viesiais trumpais plaukais, vilkėjo mėlynos spalvos treninginiu bliuzonu, virÅ¡ lÅ«pos kairėje pusėje apgamas, galėtų atpažinti. Antras vaikinas – apie 180 cm Å«gio tamsių plaukų, vilkėjo tamsiais drabužiais, daugiau požymių nurodyti negali, atpažinti jo negalėtų. Vienu momentu, kai mušėsi, Audrius pakvietė jÄ bėgti į barÄ , tačiau ji vis dar mušėsi su Å¡viesiu vaikinu, paskui, kažkas atbėgo jos gelbėti ir nustÅ«mė nuo jos Å¡viesų vaikinÄ .

Kaip suprato, tai buvo baro klientai, tačiau jų duomenų nežino. Tada už kokių 5-6 metrų pamatė ant žemės gulintį Audrių, kurį spardė ne mažiau kaip keturi jai nepažįstami vaikinai, tačiau iÅ¡ kur jie atsirado, ji nepastebėjo. Audriui bendrai buvo suduota ne mažiau 10 smÅ«gių, tačiau konkrečiai, kas sudavė ir į kuriÄ vietÄ , nurodyti negali. Po to, kai Audrius pradėjo Å¡aukti, kad jam lūžo koja, užpuolikai pabėgo, o ji pribėgo prie gulinčio Audriaus.

Netrukus prie jų taip pat pribėgo vienas iš užpuolikų, kuris pradėjo iš po Audriaus traukti savo tašę. Tuo metu ji turėjo galimybę jį įsidėmėti. Jis buvo apsirengęs juodu treningu apie 170-175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodais trumpai kirptais plaukais, tamsių didelių akių, galėtų jį atpažinti. Kitų vaikinų apibūdinti ir atpažinti ji negalėtų. Pasiėmęs savo tašę, užpuolikas sėdo į šalia baro stovėjusį automobilį ir nuvažiavo.

Automobilio markės ir valstybinio numerio ji nepastebėjo, pastebėjo tik tai, kad tai buvo sedanas. IÅ¡ visų juos muÅ¡usių vaikinų galėtų atpažinti tik Å¡viesų vaikinÄ ir vaikinÄ , spardžiusį Audrių, o vėliau sugrįžusį pasiimti savo tašės. 2012-10-01 važiuodama kartu su Izolda netoli bario „Vingių 17“ pastebėjo 6-7 vaikinus, iÅ¡ kurių Izolda atpažino vienÄ iÅ¡ juos sumuÅ¡usių vaikinų. Joms iÅ¡kart nuvykus į 3 policijos komisariatÄ ir sugrįžus kartu su pareigÅ«nais bei Izoldai nurodžius minėtÄ vaikinÄ , pastarasis buvo sulaikytas.

Ji asmeniÅ¡kai minėto vaikino neatpažintų ir negalėtų nurodyti, kad jis įvykyje dalyvavo (t.1, b.l. 33-35).Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo Ž. V. parodė, kad tÄ vakarÄ ji buvo blaivi – iÅ¡gėrė tik pusę litro alaus. Ji konfliktavo tik su O. Č., matė, kaip gulintį Audrių spardo 4 vaikinai, kurie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Ji nesako, kad matė, kaip vaikinai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji tik matė, kaip jie sulipo į automobilį. Kokius ji parodymus davė anksčiau neatsimena.

Vienas iÅ¡ jų dar traukė savo tašę, kuri susipainiojo su jos rankine, kuriÄ ji buvo persimetusi per petį. Tarp kaltinamųjų Å¡io vaikino nėra. Kai prie jų priėjo du žmonės iÅ¡ kurių vienas O. Č., stovėjo dar du žmonės tamsi mergina ir vaikinas, bet ar tai buvo vaikinas, ar mergina, tiksliai pasakyti negali. Tas asmuo muÅ¡tynėse nedalyvavo. Viskas vyko labai greitai, gal kokiÄ minutę. ApÅ¡vietimas sklido nuo Naugarduko g., gal nuo baro. Toje vietoje, kur buvo spardomas A. Č., apÅ¡vietimas buvo geras.

Ji stovėjo už kokiu 5-8 metrų ir matė, kad A. Č. buvo spardomas kokias 5 sekundes. Kadangi nemato viena akimi, todėl visada neÅ¡ioja akinius. Nors tÄ vakarÄ buvo be akinių, tačiau viena akimi gerai įsidėmėjo A. Č. spardžiusių vaikinų siluetus. R. K. visada buvo prie A. Č.. Kad su O. Č. buvo R. K., sužinojo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos. Posėdžio metu nurodė į R. K. todėl, kad jo atpažinimÄ lėmė susipažinimas su bylÄ , iÅ¡ nuotraukų tikrai jo neatpažintų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. L. parodė, kad dirba UAB „Fotomenas“ bare „Vingrių 17“, esančiame Vingrių g. 17, Vilniuje, barmene. 2019-09-29 apie 1.00 – 2.00 val. atėjo jai nepažįstami vaikinas ir mergina, kuriuos ji aptarnavo, ir bendravimo su jais metu sužinojo, kad merginos vardas – Žaneta, o vaikino – Audrius. Maždaug po valandos jie atsiskaitė ir išėjo. Po trijų minučių išėjusi į laukÄ parÅ«kyti, pamatė juos, stovinčius kitoje gatvės pusėje.

Jie pakvietė jÄ prieiti, ji rÅ«kydama prie jų priėjo ir jie tarpusavyje bendravo. Maždaug po 1-2 minučių prie jų privažiavo tamsios spalvos automobilis, markės ir modelio nežino, gal AUDI ar BMW, valstybinio numerio taip pat neįsidėmėjo, iÅ¡ kurio iÅ¡lipę du jai iÅ¡ matymo pažįstami vaikinai, kuriuos dažnai teko matyti prie baro, su jais nėra bendravusi, jų duomenų nežino ir be jokios priežasties užpuolė ŽanetÄ ir Audrių. Jie mušė ŽanetÄ ir Audrių rankomis ir kojomis, kiekvienam sudavė ne mažiau 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.

Žaneta ir Audrius bandė gintis aktyviais veiksmais. Kuris vaikinas mušė ŽanetÄ , o kuris Audrių pasakyti negali, viskas vyko labai greitai. Po pusės minutės iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo dar 3-4 iÅ¡ matymo pažįstami vaikinai, apie 18-19 metų amžiaus, nuo 165 iki 180 cm Å«gio, trumpai kirptais juodais plaukais, apsirengę tamsiais drabužiais, vienas iÅ¡ jų stambesnis, kuriuos taip pat teko dažnai matyti prie baro, ir visi puolė prie Audriaus, Žanetos jau nebemušė. Kurie du vaikinai iÅ¡ minėtos kompanijos iÅ¡lipo pradžioje, o kurie vėliau, pasakyti negali.

Audrius buvo pargriautas ant žemės, jam bendrai buvo suduota apie 30 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, kas konkrečiai sudavė ir į kuriÄ vietÄ , pasakyti negali, buvo tamsu, viskas vyko labai greitai. Audrių ir ŽanetÄ bandė ginti keletas baro lankytojų, kurių duomenų ji taip pat nežino. Kai užpuolikai pasiÅ¡alino, ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . KitÄ dienÄ , važiuodama su Žaneta pro minėtÄ barÄ , pamatė sėdinčius gal 6-7 vaikinus iÅ¡ kurių atpažino vienÄ , muÅ¡usį Audrių ir ŽanetÄ .

IÅ¡kart nuvyko į 3 policijos komisariatÄ ir sugrįžusi kartu su pareigÅ«nais, nurodė atpažintÄ vaikinÄ , kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ . Tačiau jo veiksmų konkretizuoti negali, taip pat negali pasakyti, kÄ jis mušė Audrių ar ŽanetÄ , gali tik pasakyti, kad jis dalyvavo muÅ¡tynėse (t.1, b.l. 50). 2012-10-04 papildomos apklausos metu liudytoja I. L. patikslino savo parodymus, nurodydama, kad jos atpažintam vaikinui sulaikymo metu buvo sugipsuota deÅ¡inė ranka, ji įsitikinusi, kad jis dalyvavo muÅ¡tynėse, taip pat įsitikinusi, kad jo ranka muÅ¡tynių metu sugipsuota nebuvo (t.1, b.l. 51-52).Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja I.

L. pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad su nukentėjusiaisiais susipažino įvykio dienÄ , kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo, jie ateidavo į barÄ . Nukentėjusieji įvykio metu buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrę, bet girti nebuvo. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi, tik ji nurodė ne tuos žmones. Konfliktas prasidėjo be priežasties, nukentėjusysis norėjo pasitraukti, mergina jį gynė, nematė, kad Žaneta kam suduotų. Prie nukentėjusiojo pribėgo 5-6 žmonės, tamsiai apsirengę, pradėjo jį spardyti daugiausiai spardė 16-17 metų amžiaus vaikinas, po to prisijungė kiti.

R. K. pažįsta iÅ¡ matymo, nes jis ateidavo į barÄ , bet jo tarp muÅ¡ančių A. Č. tikrai nebuvo. Negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nurodė į R. K.. Ji atpažino tik tamsų žmogų. Maždaug už 15 metrų stovėjo 2-3 paÅ¡aliniai asmenys, bet jie muÅ¡tynėse nedalyvavo. Kad kas dar bÅ«tų iÅ¡bėgę iÅ¡ baro, nepastebėjo. Su kaltinamaisiais po įvykio nebendravo (t.3, b.l. 5-6).IÅ¡ 2012-10-04 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad I. L. atpažino R. K., kaip asmenį, kurį dažnai mato prie „Vingrių 17“ baro, bet ar jis dalyvavo 2012-09-28 – 2012-09-29 vykusiose muÅ¡tynėse, pasakyti negali (t.1, b.l. 109-111).IÅ¡ 2012-10-04 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad Ž.

V. neatpažino R. K., kaip asmenį, užpuolusį A. Č. 2012-09-28 – 2012-09-29 vykusių muštynių metu (t.1, b.l. 112-114).Iš 2012-10-04 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. Č. neatpažino R. K., kaip asmenį, jį užpuolusį 2012-09-28 – 2012-09-29 vykusių muštynių metu (t.1, b.l. 115-117).   Iš 2013-04-22 akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. Č. parodė, kad priešais sėdinčio asmens (R. K.) jis nepažįsta, ar jį yra matęs anksčiau, pasakyti negali, tarp jų jokių santykių nėra (t.1, b.l. 106).

Toks nukentėjusiųjų bei liudytojos I. L. parodymų nenuoseklumas ir jų prieÅ¡taringumas pagrįstai verčia abejoti jų patikimumu. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių R. K. kaltę byloje nėra. Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiųjų parodymai keitėsi prikausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu jų gautos informacijos. Be to, jų parodymai dėl muÅ¡tynių metu nurodytų aplinkybių neatitinka jų pačių anksčiau duotiems parodymams, taip pat A.

Č. nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja Ž. V. nurodytoms aplinkybėms, o liudytojos I. L. nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja ir A. Č. ir Ž. V. nurodytoms aplinkybėms.IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, akistatos protokolų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų, matyti, kad nei A. Č., nei Ž. V. neatpažino R. K. kaip asmenį, muÅ¡usį A. Č.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmÄ kartÄ A. Č. parodė, kad jam sudavęs asmuo buvo tamsus lieso kÅ«no sudėjimo, antroje apklausoje parodė, kad užpuolikas buvo vidutinio kÅ«no sudėjimo, Žaneta jam 2012-10-01 parodė vieno sulaikyto vaikino nuotraukÄ , esančiÄ mobilaus ryÅ¡io telefone, kuris pasirodė jam panaÅ¡us į jo apibÅ«dintÄ tamsų vaikinÄ , tačiau įvykio metu nei vienas iÅ¡ užpuolikų nebuvo su sugipsuota ranka, todėl nėra įsitikinęs, kad tai yra bÅ«tent jis.

Taip pat per 2012-10-04 vykusį asmens parodymÄ atpažinti ji neatpažino nei vieno vaikino, kuris sumušė jį ir ŽanetÄ , – nei vienas iÅ¡ jų įvykyje nedalyvavo. Galėtų atpažinti tik du pirmus jo apibÅ«dintus tamsų ir Å¡viesų vaikinus, kitų užpuolikų atpažinti negalėtų. Trečioje apklausoje jau nurodė, kad jį mušė sportinio kÅ«no sudėjimo vaikinas, kuris atrodė vyresnis už kitus. Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, kad jį muÅ¡ančių asmenų bÅ«ryje tiek pirmÄ , tiek antrÄ kartÄ dalyvavo tas pats tamsus vaikinas.

SkausmÄ kojoje pajuto trečio užpuolimo metu, kai prie jo pribėgo vėlgi tas pats tamsus vaikinas. Pažymėtina, kad A. Č. parodymų nenuoseklumas, taip pat tai, kad jo nurodytos įvykio aplinkybės nesutampa su nukentėjusiosios Ž. V. ir liudytojos I. L. nurodytomis aplinkybėmis, verčia pagrįstai abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Taip pat pažymėtina, jog, apklausta ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. parodė, kad po muÅ¡tynių prie jų pribėgo vienas iÅ¡ užpuolikų, kuris pradėjo iÅ¡ po Audriaus traukti savo tašę.

Tuo metu ji turėjo galimybę jį įsidėmėti. Jis buvo apsirengęs juodu treningu apie 170-175 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, juodais trumpai kirptais plaukais, tamsių didelių akių, galėtų jį atpažinti. Kitų vaikinų apibÅ«dinti ir atpažinti ji negalėtų. Pasiėmęs savo tašę, užpuolikas sėdo į Å¡alia baro stovėjusį automobilį ir nuvažiavo. Automobilio markės ir valstybinio numerio ji nepastebėjo, pastebėjo tik tai, kad tai buvo sedanas. IÅ¡ visų juos muÅ¡usių vaikinų galėtų atpažinti tik Å¡viesų vaikinÄ ir vaikinÄ , spardžiusį Audrių, o vėliau sugrįžusį pasiimti savo tašės. Gi, apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nemato viena akimi, todėl visada neÅ¡ioja akinius.

Nors tÄ vakarÄ buvo be akinių, tačiau viena akimi gerai įsidėmėjo A. Č. spardžiusių vaikinų siluetus. R. K. visada buvo prie A. Č.. Kad su O. Č. buvo R. K., sužinojo iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė į R. K. todėl, kad jo atpažinimÄ lėmė susipažinimas su bylÄ , iÅ¡ nuotraukų tikrai jo bÅ«tų neatpažinusi. Apklausta pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad R. K. pažįsta iÅ¡ matymo, nes ji ateidavo į barÄ , bet jo tarp asmenų, muÅ¡ančių A.

Č., tikrai nebuvo. Negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė į R. K.. Ji atpažino tik tamsų žmogų.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. L. atpažinto kito asmens, kaip dalyvavusio muštynėse (A. K.), atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-05-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t.1, b.l. 76-77).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad, ištyrus įrodymus teisme, negauta jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamieji su ne mažiau kaip trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikė kartu.

Paneigti kaltinamųjų versijos apie tai, kad A. Č. vėliau užpuolusiųjų asmenų jie nepažinojo, su Å¡iais nesitarė vykdyti nusikalstamÄ veikÄ , ir kad A. Č. atžvilgiu nevartojo smurto kartu su nenustatytais asmenimis, nepavyko. Nukentėjusiųjų parodymai apie Å¡ias aplinkybes nėra nuoseklÅ«s, įvykio metu buvo tamsu, A. Č. veidÄ buvo užsidengęs rankomis ir negalėjo matyti, kas jį spardo, be to, spyris į nugarÄ Ä¯vyko jam nematant, o kitų objektyvių ir neabejotinų įrodymų apie Å¡ias aplinkybes byloje nėra, kaltinimas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra grindžiamas tik prielaidomis, todėl kolegijos nuomone, teismas pagrįstai paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, jog kaltinamieji inkriminuojamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdami su ne mažiau kaip trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, su kuriais sudavė apie deÅ¡imt – dvylika kartų rankomis ir kojomis A.

Č. į įvairias kÅ«no vietas, nuo smÅ«gių A. Č. nukritus ant žemės R. K. kartu su maždaug dviem – trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie keturiolika kartų kojomis sudavė A. Č. į įvairias kÅ«no vietas. SmÅ«giams nurimus ir A. Č. vedant Ž. V. link baro, R. K. vienÄ kartÄ spyrė A. Č. į nugaros vidurį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo – į sprandÄ , po ko R. K. kartu su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie keturiolika kartų sudavė A.

Č. į kairės pusės žandikaulį, galvÄ , kÅ«nÄ , rankas, kojas, nuo ko, A. Č. praradus sÄ monę ir nukritus ant žemės, ne mažiau kaip keturi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys dar spyrė jam į įvairias kÅ«no vietas kiekvienas spirdamas ne mažiau kaip po keturis kartus.Taigi byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad A. Č. nukentėjo nuo R. K. veiksmų. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo atliktas nepakankamai iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai. Nebuvo imtasi jokių realių veiksmų, siekiant nustatyti, kas iÅ¡ tikrųjų sumušė A.

Č., nors faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad muÅ¡tynėse dalyvavo bent 5 asmenys. Liudytojų ir nukentėjusiojo A. Č. teigimu, jis buvo muÅ¡amas rankomis, spardomas kojomis, jam suduota apie 30 smÅ«gių, tame tarpe ir į galvÄ , tačiau, kas konkrečiai nukentėjusįjį A. Č. daužė rankomis ir kojomis, byloje nenustatyta. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti iÅ¡ baro iÅ¡bėgę asmenys, kurie, nukentėjusiųjų teigimu, iÅ¡girdę Ž. V. pagalbos Å¡auksmÄ , puolė juos ginti nuo užpuolikų.

Taip pat nebuvo nustatyti ir atokiau nuo besimuÅ¡ančiųjų stovintys asmenys, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti bent vienÄ reikÅ¡mingÄ bylai aplinkybę. Nesant neginčijamų R. K. kaltės įrodymų dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas, nepaÅ¡alinęs byloje esančių akivaizdžių prieÅ¡taravimų, apkaltinamÄ jį nuosprendį R. K. atžvilgiu grindė prielaidomis bei spėlionėmis, vadovaudamasis tik prieÅ¡taringais nukentėjusiųjų A.

Č. ir Ž. V. parodymais. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kasacinės instancijos teismo iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).             Dėl Å¡ioje byloje nevisapusiÅ¡kai atlikto ikiteisminio tyrimo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių paÅ¡alinti byloje esančias abejones ir akivaizdžius prieÅ¡taravimus, kurie nebuvo paÅ¡alinti ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 apkaltinamasis nuosprendis toje dalyje, kur R.

K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad R. K. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kadangi R. K. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų iÅ¡teisintinas, pareikÅ¡tas jam Å¡ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys yra atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendis Å¡ioje dalyje taip pat yra keistinas.Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., kolegija  n u s p r e n d ė:

Panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendį toje dalyje, kur R. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, ir R. K. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .PareikÅ¡tÄ R.

K. atžvilgiu civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ O. Č. A. Č. ir Ž. V. naudai po 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                            Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                  Stasys Punys                                                                                               Virginija Å vedienė NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                             Leonarda Gurevičienė             Â