ca7e66f2-ad42-4980-804e-a296c25dccbf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00004-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.4.2; 1.2.14.7.2; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.3; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako ir Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistajam P. P., gynėjui advokatui Raimondui Jurkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį ir nuteistas: - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1punktu, P. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes bausmes ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, P. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbÄ atėmimas dvejiems metams.

Ä® paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę P. P. įskaičiuotas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d. NurodytÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbÄ atėmimo terminÄ P. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. P. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės, taip pat kitokios asmeninės naudos, dėl to fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė didelę neturtinę žalÄ , pagamino netikrus dokumentus ir juos kėsinosi panaudoti, tuo padarant didelę neturtinę žalÄ , taip pat pasikėsino iÅ¡Å¡vaistyti jam patikėtÄ svetimÄ didelės vertės turtÄ : 1.1.

P. P., bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu, privalėdamas vadovautis aktualios, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio, redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, reikalaujančiu ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, reikalaujančiais bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, tyčia pažeisdamas Å¡ias teisės aktų nuostatas, o taip pat to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , be kito imperatyviai draudžiančiÄ bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, pirkti įmonės turtÄ , atstovauti pirkėjui jį perkant, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį interesÄ ; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principu, susidÅ«rus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų iÅ¡imčių, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iÅ¡ administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo iÅ¡laidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y.

įvykdyti susitarimÄ su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis prieÅ¡ingais Å¡ių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė prieÅ¡ingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalÄ bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, o bÅ«tent: 1.2.

P. P. žinodamas, kad T. T., būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi bei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu ir vieninteliu akcininku, siekia atgauti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. K. paskolintas bendrovei savo asmenines – 13 011,41 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 38 494,54 Eur lėšas, suprasdamas, jog būdamas 3 eilės kreditoriumi atgauti šias lėšas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka T.

T. neturi galimybių, kadangi bankroto byloje 1-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 24 562,26 Eur, 2-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 17 388,82 Eur, 3-ios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 244 421,15 Eur, o bankrutuojanti įmonė lėšų ar realizuotino turto neturi, taip pat žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje veikos rengimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas M. K. civilinis 60 733,86 Eur ieškinys bus patenkintas pilnai arba iš dalies, o kaltinamuoju ir atsakovu baudžiamojoje byloje esantis M.

K. taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku, parengė nusikalstamÄ veikÄ gauti iÅ¡ M. K. lėšas iki BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu įgis turtinę reikalavimo teisę į M. K., o Å¡is taps BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininku ir Å¡ias lėšas skirti T. T. ir jo kontroliuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtiniams reikalavimams patenkinti bei savo asmeniniams turtiniams interesams patenkinti. 1.3. Vykdydamas parengtÄ veikÄ , P. P., veikdamas per T. T., siekė įtikinti M.

K., kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bÅ«nant M. K., su jo žinia, bendrovės lėšomis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, nuosavybės teise priklausančių M. K. motinai J. K., remontas buvo atliktas neteisėtai, dėl ko patalpų savininkė nepagrįstai praturtėjo, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ atlyginti bankroto administratorius sieks teikdamas civilinį ieÅ¡kinį. 1.4.

T. T., veikdamas pagal P. P. patarimus, tačiau nesuprasdamas pastarojo parengtos veikos nusikalstamo pobÅ«džio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio pradžios iki 2017 m. birželio 4 d. vykusių pokalbių metu įtikinėjo M. K., kad sumokėjus sutartÄ sumÄ pinigų, P. P., kaip įgaliotas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ne tik nereikÅ¡ jokių naujų reikalavimų, susijusių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe ir dėl žalos, padarytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės lėšomis remontuojant nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, priklausančias M.

K. mamai J. K., atlyginimo, bet ir užtikrins, kad M. K. iÅ¡vengtų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į jį, kaip į fizinį asmenį. 1.5. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , susitikimo su M. K., veikusiu imituojant nusikalstamÄ veikÄ , vykusio 2017 m. balandžio 5 d. P. P. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyvaujant T. T. metu, P. P. pareikalavo M. K. sumokėti 45 000 Eur. Reikalaujant sumokėti Å¡iÄ sumÄ buvo sutarta, kad 30 000 Eur iÅ¡ Å¡ios sumos atiteks T.

T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 15 000 Eur – bus perduota P. P., kuris abiejų pinigų sumų gavimui įteisinti paruoÅ¡ tikrÄ jį sandorių tikslÄ pridengiančias sutartis. 1.6. M. K., veikusiam imituojant nusikalstamÄ veikÄ , sutikus reikalaujamÄ sumÄ sumokėti grynais pinigais, P. P., siekdamas nuslėpti Å¡iuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp vienų iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei žinomai bÅ«simo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M.

K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K., pasinaudodamas turimais savo, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais ir kompetencija prieÅ¡ingais einamoms pareigoms interesais, parengė ir atspausdindamas pagamino: 1) 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra registruotas T.

T. senelis J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), o faktiÅ¡kai vadovauja pats T. T., perleidžia pastarajam kreditorinį 16 988,59 Eur reikalavimÄ Ä¯ BUAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ M. K. mama J. K. iÅ¡ T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas T. T. įsigytas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. birželio 5 d. sutartį ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T.

T. reikalavimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) 2017 m. birželio 6 d. susitarimÄ prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimÄ sumoka 30 000 Eur; 4) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kuriÄ P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 18 d.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to civilinio 60 773,86 Eur ieÅ¡kinio prieÅ¡ M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimÄ J. K.. 1.7. Vykdant susitarimÄ , 2017 m. birželio 6 d., apie 19 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiraÅ¡ius 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sutartis, T. T. per P. P. iÅ¡ M. K., veikusio imituojant nusikalstamÄ veikÄ , gavo 30 000 Eur grynais pinigais. 1.8.

P. P. neturėdamas įgaliojimo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasirašė sutartį, nurodytÄ 4 punkte, tokiu bÅ«du Å¡iÄ sutartį suklastodamas ir gavo iÅ¡ M. K. 15 000 Eur. 1.9. Tęsdamas parengtÄ nusikalstamÄ veikÄ , P. P. užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), patvirtinusį, kad iÅ¡ M. K. gauti 10 000 Eur buvo įneÅ¡ti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinusį, kad 5000 Eur buvo įneÅ¡ti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ . 1.10.

Atlikdamas Å¡iuos veiksmus P. P. pažeidė aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimus, tame tarpe – imperatyvius, kadangi: 1.10.1. parengdamas ir atspausdindamas 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei 2017 m. birželio 6 d. susitarimÄ prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, tariamai sudaromus tarp T. T. ir J. K., o tikrovėje – tarp T. T. ir M. K., taip pat tarpininkaudamas Å¡ias sutartis pasiraÅ¡ant iki teismo sprendimu bus patenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, P. P. nuslėpė Å¡iuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp 3-ios eilės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T.

T. bei žinomai bÅ«simo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K.. Tokiais veiksmais P. P. pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktÄ , reikalaujantį ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, kadangi atlikti veiksmai žinomai prieÅ¡taravo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisei ir interesui gauti M.

K. veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ , bei kitų nei T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesams, kad jų turimi turtiniai reikalavimai bÅ«tų patenkinti Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Å iais veiksmais taip pat buvo pažeista to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, be kito imperatyviai draudžianti bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, pirkti įmonės turtÄ , atstovauti pirkėjui jį perkant, taip pat Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį interesÄ ; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principu, susidÅ«rus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų iÅ¡imčių; 1.10.2. parengdamas ir atspausdindamas, o taip pat neturėdamas įgaliojimo pasiraÅ¡ydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, P. P. vykdė neteisėtÄ susitarimÄ su M.

K. užtikrinti, kad Å¡is iÅ¡vengs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr.1-04-06-00020-15-1 civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo ir tokiais veiksmais ne tik Å¡iÄ sutartį suklastojo, bet ir atstovavo jo kontroliuojamam tarpiniam įgijėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant sandorį dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje numatyto įgyti turto – 60 773,86 Eur reikalavimo teisės, perleidimo, nepranešęs apie tai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

Å iais veiksmais P. P. siekė iÅ¡vengti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatytos bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos reikalavimų vykdymo bei pažeidė Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatÄ imperatyviai draudžiančiÄ bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, pirkti įmonės turtÄ , atstovauti pirkėjui jį perkant. 1.11. Å iais veiksmais P. P. siekė ir asmeninės turtinės naudos, kadangi žinodamas, jog BUAB „(duomenys neskelbtini) kreditorių 2016 m. kovo 7 d. susirinkimo nustatytas jo, kaip bankroto administratoriaus atlyginimas – 10 000 Eur yra tenkinamas pirma eile, suprato, kad iÅ¡ M.

K. gauti 5000 Eur, priimti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bus teisėtai panaudoti jo atlyginimo iÅ¡mokėjimui. 1.12. P. P., priėmus iÅ¡ M. K. 10000 Eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kėsinosi iÅ¡Å¡vaistyti M. K. jam patikėtÄ Å¡iÄ sumÄ , tačiau veikos Å¡ioje dalyje P. P. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas. 1.13. Atlikęs nurodytus veiksmus P. P. sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus vardÄ ir prestiÅ¾Ä , pakirto kreditorių pasitikėjimÄ juo, tokiu bÅ«du padarydamas atstovaujamai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę neturtinę žalÄ .

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo P. P. iÅ¡teisinti. 2.1. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl jo padarytų veikų pripažinimo nusikalstamomis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėstomi argumentai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems objektyviems įrodymams, iÅ¡vados prieÅ¡taringos, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Taip pat nuteistojo nuomone teismas netinkamai vertino duomenis, surinktus atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus ir Å¡ių veiksmų teisėtumÄ . 2.2. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas iÅ¡dėstęs ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus duomenis, bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus duomenis pripažino juos įrodymais ir nepagrįstai konstatavo, kad jam inkriminuoti nusikaltimai yra visiÅ¡kai įrodyti.

Nuteistojo nuomone, byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindÄ daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. 2.3. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad jis darė spaudimÄ M. K.. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tokius pokalbius, jis tik vykdė savo, kaip bankroto administratoriaus pareigas, aiÅ¡kinosi administruojamos įmonės sudarytos nuomos sutarties sÄ lygas. Nuteistasis teigia, jog M. K. apklausiamas teisme parodė, jog spaudimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nurodęs, jog „reikia susitikti pasikalbėti“.

Nuteistojo teigimu, spaudimas yra vertinamojo pobÅ«džio, ne teisinė kategorija, nėra veikÄ kvalifikuojančiu požymiu. 2.4. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad kaip spaudimo priemonę jis panaudojo pažadÄ , jog M. K. nereikės atlyginti ieÅ¡kinio, iÅ¡ jo priteisto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje. Nuteistojo nuomone teismas padarė prielaidÄ , nes jis tokio pažado nedavė, o esant kreditorių nutarimui reikalavimo teises į M. K. parduoti, nesant realių galimybių iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti, ieÅ¡kojo kompromiso – tarėsi dėl reikalavimo teisės pardavimo už abiem Å¡alims priimtinÄ sumÄ , o tai yra įprastas civilinis sandoris, dažnai pasitaikantis bankroto teisėje.

Nuteistasis P. P. nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kinys, kuris tuomet dar nebuvo patenkintas, ateityje galėjo bÅ«ti įvykdytas, todėl teismo iÅ¡vada, kad jis, P. P., veikė prieÅ¡ingai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ interesams, neatitinka tikrovės. Nuteistojo teigimu, nenustačius objektyvių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti galimai bÅ«siantį įsiskolinimÄ buvo priimtas racionalus sprendimas reikalavimo teisę realizuoti sudarant pirkimo – pardavimo sutartį.

Tuo nebuvo nukrypta nuo kreditorių valios, buvo atsižvelgta į nustatytÄ pardavimo kainos mažėjimo etapiÅ¡kumÄ , sudarytas galimas ateities sandoris. 2.5. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog P. P. parodymai, kad iniciatyva sumokėti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolas kilo iÅ¡ M. K., kuris neva geranoriÅ¡kai norėjo sumokėti 15 000 Eur, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nurodė, jog tai, kad P. P. nurodė M. K. sumokėti 45 000 Eur patvirtino liudytojai T. T. ir M.

K., tÄ patvirtina tos dienos pokalbio įraÅ¡as. Nuteistojo nuomone teismas įrodymus vertino netinkamai. Nuteistasis nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad T. T. su M. K. buvo sutaręs dėl 30 000 Eur, kuriuos M. K. pažadėjo sumokėti T. T., įvertinęs reikalavimų dydį, jų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes, nurodė bendrÄ sumÄ . Nuteistasis nurodo supratęs, jog T. T. ir M. K. pageidavo bÅ«tent kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties. Nuteistojo manymu, tai patvirtina paties T. T. parodymai, advokato E. D. pateiktas susiraÅ¡inėjimas su T.

T. ir po to sekę nuteistojo veiksmai. 2.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, jog nuosprendyje kaip jo veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė nurodyta tai, kad jis paruošė, pagamino ir atspausdino 2016 m. birželio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kitoje nuosprendžio vietoje Å¡is dokumentas nurodomas kaip tikras, taigi nuteistojo nuomone teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos, nuosprendis abejotinas ir neteisėtas. 2.7. Teismas nuosprendyje taip pat konstatavo, kad 2017 m. birželio 6 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ J.

K. iÅ¡ T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarimÄ prie Å¡ios sutarties buvo „teisiÅ¡kai realizuojami T. T. turtiniai reikalavimai, teisiÅ¡kai pateisinamas M. K. 30 000 Eur sumokėjimas T. T. 2017 m. birželio 6 d., tuo užkertant ateityje T. T. reikÅ¡ti pretenzijas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrįstai tikintis, kad M. K. mama, nežinanti apie Å¡iuos sandorius, nesikreips į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl perpirkto reikalavimo patenkinimo“.

Anot nuteistojo, tokia teismo formuluote kriminalizuojami civiliniai teisiniai santykiai ir Ä®monių bankroto įstatyme įtvirtintos kreditorių teisės, suteikiančios galimybę kreditoriui tiek atsisakyti kreditorinio reikalavimo, tiek realizuoti jį sudarant pirkimo – pardavimo sandorį ar atidėti jo apmokėjimo terminÄ , darant nuolaidas bankrutuojančiai įmonei ir t.t. 2.8. Nuteistojo P. P. teigimu, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės įsigijimo ir perleidimo, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ baudžiamojoje byloje M.

K. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir šį reikalavimÄ perleisti J. K., paruoÅ¡imo, pagaminimo, atspausdinimo tikslo ir pasekmių prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jis, P. P., sudarydamas sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. K. neužkirto kelio iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ M. K., nes atitinkama suma nebuvo priteista, o antra – nebuvo jokių galimybių šį reikalavimÄ iÅ¡ieÅ¡koti, juo labiau per 24 mėnesių terminÄ , nustatytÄ likvidavimo procedÅ«roms atlikti. Trečia, nuteistasis nurodo, kad Å¡ia sutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisės neatsisakė ir jos nerealizavo, sutartis buvo sudaryta tarp kitų subjektų.

Ketvirta – M. K. nereiÅ¡kė jokio pageidavimo atsiskaityti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnoje apimtyje, o nuteistojo teigimu, dabar jau aiÅ¡ku, kad tiesiogLietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) lėšomis ir pagalba sprendė savo problemas. Penkta – kreditoriai buvo iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ reikalavimus parduoti tam tikra nustatyta tvarka. Å eÅ¡ta – atitinkama sutartis sudaryta ne siekiant iÅ¡vengti kreditorių nustatytos reikalavimų pardavimo tvarkos, o siekiant jÄ Ä¯gyvendinti ir užtikrinti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų bent jau 10 000 Eur sumÄ , septinta – iÅ¡ liudytojo M.

D. parodymų seka, kad buvo tartasi, jog visa pinigų suma – 10 000 Eur patektų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jei nebÅ«tų parduota brangiau, atitinkama iÅ¡vada nuteistojo nuomone darytina ir iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų jo žodžių, kad visa suma atėjus laikui pateks į BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot nuteistojo, jokių objektyvių įrodymų, kad jis ketino Å¡ias lėšas pasisavinti ar panaudoti kitu bÅ«du nėra ir negali bÅ«ti.

Tyčios iÅ¡Å¡vaistyti lėšas neturėjo, jo valia pasireiÅ¡kė tuo, kad Å¡ios lėšos, nepažeidžiant kreditorių nustatytos reikalavimo teisių pardavimo tvarkos patektų į bankrutavusios įmonės sÄ skaitÄ . 2.9. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunkčio, 7 punkto 1 ir 2 papunkčių pažeidimus nevertino bylos duomenų apie tai, kad jį nuÅ¡alinus nuo bankroto bylos administravimo, kiti bankroto administratoriai minėtas reikalavimo teises, įgyvendindami kreditorių komiteto nustatytÄ tvarkÄ , realizavo už 100 Eur, o tai rodo, kad jis veikė įmonės kreditorių interesais ir jų labui. 2.10.

Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. birželio 6 d. buvo pervedusi 7 074,51 Eur administravimo iÅ¡laidų, tačiau Å¡i suma nebuvo vien P. P. atlyginimas, į jÄ Ä¯Ä—jo ir kitos iÅ¡laidos, susijusios su bendrovės administravimu ir tai rodo, kad P. P. 10 000 Eur atlyginimo nebuvo gavęs, juolab, kad bankroto procedÅ«ra dar nebuvo pasibaigusi ir gautas iÅ¡ M. K. 5000 Eur įnaÅ¡as bÅ«tų sudaręs galimybę gauti visÄ jam nustatytÄ atlyginimÄ . Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai interpretavo byloje surinktus įrodymus.

Remdamasis 2018 m. vasario 6 d. bankroto administratoriaus A. P. ataskaita nuteistasis įvardija po pirmojo kreditorių susirinkimo patirtas iÅ¡laidas, kurios jo teigimu sudarė 9 878,30 Eur sumÄ , be to, nurodo, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matoje neiÅ¡skyrus kitų administravimo iÅ¡laidų, jos apmokamos iÅ¡ tos pačios eilutės (10 000 Eur sumos) kaip ir bankroto administratoriaus atlyginimas. Todėl nuteistasis apeliaciniame skunde daro iÅ¡vadÄ , kad patyrus administravimo iÅ¡laidų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, atitinkamai mažėja paties bankroto administratoriaus atlyginimas.

Nuteistojo nuomone, byloje nenustatyta kiek lėšų buvo gauta iÅ¡ kitų pajamų Å¡altinių iki 2017 m. birželio 6 d. ir po Å¡ios datos, todėl neteisinga teigti, kad jis pretendavo gauti skirtumÄ tarp 10 000 Eur ir 7 074,51 Eur, kurie buvo iÅ¡mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2017 m. birželio 6 d. Anot nuteistojo P. P., iki 2017 m. birželio 6 d. faktiÅ¡kai visa sÄ mata buvo padengta, o jis įmonėje gaudavo fiksuotÄ atlyginimÄ , nepriklausantį nuo bankrutuojančios įmonės administravimo.

Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai laikė nereikÅ¡minga aplinkybe tai, kad atlyginimÄ jam mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodydamas, jog įmonės atlyginimų fondas formuojamas iÅ¡ bankrutuojančių bendrovių pervedamų lėšų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir daugiau asmenų, kuriems buvo mokamas atlyginimas. 2.11. Anot nuteistojo P. P., teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog M. K. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neiÅ¡sprendimas nebuvo kliÅ«tis jo sumokėtus pinigus įneÅ¡ti į bendrovės sÄ skaitÄ .

Nuteistojo teigimu, paskelbus reikalavimo teisės pardavimus pagal numatytÄ tvarkÄ , atsiradus pirkėjui, jos bÅ«tų realizuotos už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ , nesant pirkėjo, kuris pasiÅ«lytų daugiau kaip 10 000 Eur, Å¡ios reikalavimo teisės bÅ«tų perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 Eur, kÄ nuteistojo teigimu, patvirtina visetas byloje surinktų duomenų – jo paties, liudytojo M. D. parodymai, garso įraÅ¡ai, o kai lėšos įneÅ¡tos į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , jos turėtų bÅ«ti skirstomos Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. 2.12.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio teisėtumo. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal 2017 m. vasario 20 d. M. K. pareiÅ¡kimÄ , pastarasis pateikė ir mobiliuoju telefonu padarytÄ garso įraÅ¡Ä . Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. vasario 20 d., tačiau M. K. pateiktas pokalbis buvo iÅ¡klausytas ir jo stenograma suraÅ¡yta nuo 2017 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 6 d., tai yra, praėjus daugiau kaip savaitei.

Nuteistojo teigimu, pokalbyje užfiksuota paties pareiÅ¡kėjo provokacija, kÄ patvirtina ir įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti tyrimÄ T. T. atžvilgiu nurodant, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, konstatuotas tik skolininko nekorektiÅ¡kumas. Nuteistojo nuomone, konstatavus T. T. nekaltumÄ kyla klausimas kodėl kaltu buvo pripažintas jis, P. P., nes iki minėto pokalbio jis nebuvo susitikęs su M. K., dėl pokalbių su juo teisėsaugos institucijos nebuvo gavusios praneÅ¡imų apie daromas nusikalstamas veikas.

Taigi, nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad jei STT pareigÅ«nai bÅ«tų laiku iÅ¡klausę M. K. pateiktus įraÅ¡us, jie nebÅ«tų pradėję ikiteisminio tyrimo dėl paties M. K. veiksmų – provokacijos. 2.13. Nuteistojo teigimu byloje yra duomenų apie pačių STT pareigÅ«nų provokacijas – iÅ¡ 2017 m. birželio 5 d. T. T. ir M. K. pokalbio turinio galima suprasti, jog buvo praÅ¡oma sumokėti pinigus į bankrutuojančios įmonės sÄ skaitÄ , STT pareigÅ«nams tai buvo žinoma, tačiau jie toliau tęsė nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus.

Nuteistasis atkreipė dėmesį, jog taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, negali bÅ«ti kurstoma padaryti naujÄ nusikaltimÄ , nusikaltimÄ , kurį asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. 2.14. Nuteistasis P. P. apeliaciniame skunde nurodo pateikęs teismui duomenis apie drausminės atsakomybės poveikio priemones, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė kodėl jam taikoma baudžiamoji, o ne drausminė atsakomybė. Nuteistojo nuomone byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo tyčiÄ padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nenustačius tyčios negalima iÅ¡vada, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo sudėties požymiai.

Apibendrindamas nuteistasis nurodo, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo kaltė grindžiama prielaidomis, o nusikalstamos veikos imitavimo modelis taikytas pažeidžiant BPK reikalavimus.

3. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo P. P. iÅ¡teisinti tuo pagrindu, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.1. Nuteistojo P. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles, netinkamai, nepagrįstai pripažino nusikalstamos veikos imitavimo metu surinktus duomenis leistinais ir tinkamais įrodymais, padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo sudėties požymių buvimo P. P. veiksmuose.

Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių prieÅ¡taringi ir neatitinkantys faktinių bylos duomenų. 3.2. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde cituoja su įrodymų vertinimu, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų teisėtumu ir provokacija susijusias įstatymų nuostatas. Nurodo, kad tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas po M. K. kreipimosi į STT Klaipėdos valdybÄ su pareiÅ¡kimu ir užfiksuoto pokalbio su T.

T. pateikimo. Apeliantas skunde cituoja M. K. pareiÅ¡kimo bei 2017 m. vasario 27 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoto pokalbio tarp M. K. ir T. T. turinį ir nurodo, kad gynybos manymu, pasiÅ«lymÄ dėl pinigų iÅ¡sakė pats M. K., jis pats pranešė apie tai STT, o jokių kitokių duomenų apie galimÄ kyÅ¡ininkavimÄ ar P. P. neteisėtus veiksmus nebuvo. Apelianto nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ aptarto pokalbio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sumokėti pinigus (kyšį) iÅ¡sakė pats M.

K., o tai turėtų būti vertinama kaip siūlymas duoti kyšį ir provokacija, o ne kyšio reikalavimas. 3.3. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog bylos dokumentai rodo ir tai, kad anksčiau nurodytas pokalbis, įrašytas mobiliuoju telefonu, buvo apžiūrėtas nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. kovo 6 d. laikotarpiu, kai tuo tarpu pareiškimas baigtas priimti 15 val. 50 min., 2017 m. vasario 20 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. vasario 21 d., taigi, be garso įrašo apžiūros ar jo perklausymo, o tai rodo, kad pateiktas įrašas nebuvo analizuojamas.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir telefoninio pokalbio esmė nesutampa, o tai, nuteistojo gynėjo vertinimu taip pat patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šio pokalbio neperklausė ir nevertino. 3.4. Nuteistojo P. P. gynėjas atkreipė dėmesį į tai, jog apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nuotoliniu būdu, M. K. nurodė, kad P. P. asmeniškai jokių pinigų nereikalavo, pokalbiai vyko tik su T. T.. 3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo perklausytas nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų (toliau – NVIV) atlikimo metu užfiksuotas garso įrašas iš pirmojo susitikimo, vykusio tarp M.

K., T. T. ir P. P.. Apelianto teigimu, kaip matyti iÅ¡ Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo 2017 m. birželio 5 d. protokolo ir teisme iÅ¡klausyto garso įraÅ¡o, pokalbio stenograma buvo padaryta atmestinai, pakeičiant pokalbio esmę. Apeliantas skunde cituoja Å¡iuos nesutapimus, teigia, kad tai rodo protokolÄ suraÅ¡iusio pareigÅ«no tendencingumÄ . 3.6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde cituoja 2017 m. birželio 5 d. NVIV atlikimo protokolo turinį, nurodo, kad iÅ¡ M. K. pokalbio su neįvardintu pareigÅ«nu galima suprasti, jog taip vadinamas kyÅ¡is turėjo bÅ«ti mokamas į įmonės sÄ skaitÄ , o tai, gynėjo nuomone, turėjo sukelti abejones dėl tiriamos nusikalstamos veikos, be to, tai parodo, kad M.

K. pranešė pareigÅ«nams apie dar vienÄ galimai nusikalstamai veikiantį asmenį – BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog kaip matyti iÅ¡ tolesnių veiksmų ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, M. K. leista atlikti veiksmus prieÅ¡ P. P. ir T. T., tačiau nebuvo nurodoma, kad veiksmai bus atliekami ir prieÅ¡ bankrutuojančiÄ Ä¯monę, tai yra, juridinį asmenį, kuris taip pat atsako už kyÅ¡ininkavimÄ ir kuriuo pasinaudojant tariamai turėjo bÅ«ti veikiama.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas savo nutartimis Å¡ioje byloje leido atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus: siÅ«lyti kyšį, tartis dėl jo, taip pat nuo 2017 m. birželio 1 d. pasiraÅ¡yti įvairius dokumentus. Toks leidimas pasiraÅ¡yti įvairius dokumentus, anot nuteistojo gynėjo, yra visiÅ¡kai nekonkretus ir neaiÅ¡kus, tuo labiau, kad dalyvauti civiliniuose santykiuose nedraudžia jokie teisės aktai. 3.7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog draudimas provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra numatytas BPK 159 straipsnio 3 dalyje.

Gynėjas cituoja provokacijos apibrėžimÄ bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika tvirtina, jog provokavimas konstatuotinas tada, kai iÅ¡ aplinkybių visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad be valstybės pareigÅ«nų ar privačių asmenų, vykdančių pareigÅ«nų užduotis, įsikiÅ¡imo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamÄ veikÄ asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tos veikos nebÅ«tų padaręs. Tokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio tikėtinÄ nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų, nes tokiu atveju gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie „prisijungimÄ â€œ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos iÅ¡provokavimÄ .

Nuteistojo gynėjo nuomone, šioje byloje nebuvo jokių duomenų apie P. P. nusikalstamus veiksmus, tyrimas pradėtas net neįvertinus M. K. pateikto įrašo, todėl nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais, įrodančiais provokavimo ir neteisėtų veiksmų atlikimo faktus, surinkti duomenys jokiais būdais negali būti pripažinti teisėtai surinktais įrodymais, kuriais galėtų būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. 3.8. Nuteistojo P. P. gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje P. P. kaltė grindžiama ir liudytojų advokato A.

J., advokato E. D. parodymais, pastarojo ir T. T. tarpusavio pokalbiu bei susirašinėjimu elektroniniais laiškais. Gynėjo teigimu, kaip galima suprasti iš T. T., E. D. parodymų turinio, byloje užfiksuoti advokato, konsultuojančio savo giminaitį teisiniais klausimais duomenys, kas savo esme sudaro atstovavimo santykius, o tuo pačiu ir advokato bei kliento paslaptį. Anot nuteistojo gynėjo, tokių duomenų naudojimas prieštarauja Advokatūros įstatymo, taip pat BPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms, be to, sulaikymo metu užfiksuotas T.

T. ir E. D. pokalbis, savo esme sudarantis kreipimosi į advokatÄ faktÄ , juolab, kad byloje pateiktas advokatų kontoros, kurioje dirba E. D. orderis ginti T. T., ir jo panaudojimas apskritai yra neteisėtas. 3.9. Nuteistojo P. P. gynėjas nurodo, jog nepaisant gynybos argumentų dėl nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo neteisėtumo (nors visai neaiÅ¡ku kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ imitavo M. K., kadangi paskutinėje veiksmų stadijoje buvo sudarytos civilinės sutartys), bet kokiu atveju baudžiamosios atsakomybės pagrindÄ sudaro nusikaltimo sudėties požymių buvimas asmens veikoje, taip pat baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių nebuvimas.

Nuteistojo gynėjo nuomone, didelės neturtinės žalos padarymo požymis nuosprendyje nurodytas deklaratyviai. Nuteistojo gynėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , atkreipia dėmesį, kad didelės žalos požymis turi bÅ«ti pagrįstas byloje surinktų duomenų visumos vertinimu, tuo tarpu gynėjo teigimu, iÅ¡tirti duomenys patvirtina, jog įmonės kreditoriai buvo apklausiami tik dėl turtinės žalos, kai tuo tarpu neturtinės žalos požymis, jos dydis, nebuvo įrodinėjami. 3.10.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad M. K. šioje byloje yra įvardinamas kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas arba būsimasis skolininkas jei būtų patenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Bankroto administratorius, atlikdamas įstatymo nustatytas procedūras, patikrina įmonės sandorius už 3 metus. Gynėjas nurodo, kad M. K. paaiškinimais nustatyta, jis yra buvęs šios įmonės direktorius. Įstatymais nustatyta, kad nuostolingų bendrovei sandorių sudarymas, sandorių sudarymas žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, akivaizdžiai blogas įmonės darbo organizavimas ar apskritai neorganizavimas, įmonės turto perleidimas ar iššvaistymas yra tyčinio bankroto požymiai.

Tokiu atveju už padarytÄ Å¾alÄ civilinė atsakomybė kyla ir įmonės vadovui, vadovas atsako savo asmeniniu turtu. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad P. P. „spaudė“ M. K. atsiskaityti, kalbėjo apie jo vadovavimo laikotarpiu įmonėje sudarytus sandorius, visiÅ¡kai neįvertindamas fakto, kad Å¡is asmuo taip pat atsako prieÅ¡ kreditorius kaip įmonės vadovas. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog BK nenumato nusikalstamos veikos, kuri bÅ«tų padaroma „spaudimu“, fizinės ar psichinės prievartos panaudojimas byloje nebuvo nustatytas, o iÅ¡sakytas ketinimas kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu, negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas. 3.11.

Nuteistojo gynėjo nuomone, aplinkybė, kad P. P. siekė asmeninės naudos – bankroto administratoriaus atlyginimo, yra deklaratyvi ir nelogiška, kadangi teismas nenagrinėjo P. P. paaiškinimų, bylos dokumentų, iš kurių galima nustatyti, jog jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskirto administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, jam buvo mokamas atlyginimas nepriklausomai nuo išieškotų sumų. Gynėjo nuomone, argumentai dėl dalinio ar pilno bankroto administratoriaus atlyginimo gavimo taip pat yra prielaidos, kuriomis nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. 3.12.

Nuteistojo gynėjo nuomone, apygardos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai nuteistojo P. P. kaltei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra nepakankami. Anot gynėjo, iÅ¡ teismo argumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog didelė neturtinė žala kreditoriams yra tik numanoma, tačiau ji nebuvo konkretizuota, nors tai padaryti įpareigoja teismų formuojama praktika, taigi, Å¡iuo aspektu didelės žalos požymis konstatuotas nepagrįstai. Kita vertus, teismas nurodė, kad dokumentuose buvo nurodyti realiai neįvykę sandoriai arba jų įvykdymo aplinkybės yra ne tos, tačiau gynėjo nuomone, nėra atskleista koks gi sandoris įvyko realiai, arba kokios tikros sandorių aplinkybės. Teismas iÅ¡skyrė vienÄ sutartį tarp M.

K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad jÄ P. P. pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau teismas turėtų įvertinti apklausto M. D. parodymus byloje apie tai, kad jam buvo žinoma Å¡i situacija (depozitas), vėlesni jo veiksmai – kreipimasis į M. K. praÅ¡ant informuoti ar šį sandorį patvirtina, rodo Å¡ios sutarties akceptavimÄ , o kartu paneigia argumentus dėl suklastojimo fakto. Gynėjo nuomone, kvalifikuojant nuteistojo veikÄ bÅ«tina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2018 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumu. 3.13.

Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimo teisės perleidimas, taikos sutarties sudarymas, įsipareigojimas atlikti civiliniame kodekse reglamentuotus veiksmus yra reguliuojami civilinės teisės normomis. Bankroto administravimo procedÅ«roje kreditorių pasikeitimas įvyksta perleidus turimÄ reikalavimo teisę, apie tai praneÅ¡ant bankroto administratoriui. Anot nuteistojo gynėjo, visiÅ¡kai akivaizdu, kad net ir pasikeitus kreditoriui, tai visiÅ¡kai neturi jokios įtakos bankroto eigai ar kitų kreditorių interesams, nebent pasikeistų turimų kreditorinių reikalavimų dydis.

Todėl, gynėjo vertinimu, tuo, kad T. T. perdavė savo reikalavimo teises, jokiais būdais negalėjo būti padaryta didelės turtinės ar neturtinės žalos kreditoriams, taip pat įmonei, nes bet kuris kreditorius gali atlikti analogiškus veiksmus. 3.14. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad remiantis teismų praktika, dokumentas gali būti suklastotas materialiai ir intelektualiai, netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų. Be to, civilinėje teisėje skiriami tariamieji ir apsimestiniai sandoriai.

Gynėjo vertinimu, teismas apsiribojo deklaratyvia iÅ¡vada, tačiau nesigilino, kad T. T. dar bendraudamas su E. D. svarstė apie skolos pardavimÄ , kas rodo, kad ir sandoris vyko realiai ir jo aplinkybės tikros. Nuteistojo P. P. gynėjas atkreipia dėmesį, jog jokiais įstatymais nėra ribojama asmens teisė parduoti reikalavimo teises. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ta aplinkybė, jog dokumente įtvirtintas apsimestinis sandoris dar nesudaro pakankamo pagrindo veikÄ pripažinti dokumento klastojimu, numatytu BK 300 straipsnyje, baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar jiems atsiranda žala ar jos grėsmė. 3.15.

Gynėjo teigimu teismas nevertino aplinkybės, kad visos pasirašytos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. K. ir T. T. buvo sudarytos keliais egzemplioriais juos atiduodant kiekvienai iš šalių ir pastarosios galėjo jais disponuoti savo nuožiūra. Taigi, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad kreditoriaus pasikeitimas bankroto byloje neturi jokios įtakos įmonės bankroto procedūrai, kreditorinių reikalavimų patenkinimo tvarka nebuvo pažeista, nes T. T. perleistas kreditorinis reikalavimas nebuvo apmokėtas, o išliko tokio pat dydžio.

Taip pat, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tik vienÄ taikos susitarimÄ dėl kurio galima visiÅ¡ka restitucija, o tai patvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog aptartų dokumentų teisinės pasekmės yra neatitaisomos. 3.16. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad nuteistasis buvo kaltinamas 4 sutarčių pagaminimu ir vienos suklastojimu, apie orderių suklastojimÄ kaltinime nebuvo nurodyta, tačiau teismas laikė, kad visi tÄ dien užpildyti dokumentai buvo suklastoti.

Toliau nurodoma, kad P. P. suprato, kad Å¡ios lėšos bus teisėtai panaudotos jo atlyginimui iÅ¡mokėti, taigi tai reiÅ¡kia, kad Å¡is dokumentas (orderis) negali bÅ«ti suklastotas ar, kad patvirtina realiai neįvykusį sandorį. Gynėjo nuomone aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad teismo nuosprendyje kvalifikuojantys požymiai ir aplinkybės iÅ¡dėstyti nenuosekliai, motyvai prieÅ¡taringi. 3.17. Nuteistojo P. P. gynėjo skunde nurodoma, jog teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad P. P. veiksmai dėl J.

K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio – sutarties paruoÅ¡imas, kasos orderio iÅ¡raÅ¡ymas patvirtina, kad tuo buvo siekiama, jog bendrovė ateityje neturėtų teisinės galimybės reikalauti priteisto ieÅ¡kinio ir, kad 10 000 Eur bendrovė negaus bei, kad šį tikslÄ patvirtina pokalbio metu nurodytos aplinkybės, jog įmonė ateityje taps „civiliniu lavonu“. Nuteistojo gynėjo vertinimu tokie argumentai rodo teismo siekį patvirtinti kaltinime suformuluotas aplinkybes kaip nusikalstamas.

Anot nuteistojo gynėjo, neteisėto nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo metu užfiksuotuose pokalbiuose P. P. nurodė M. K., kad „visi pinigai eis į (duomenys neskelbtini)“, „...kreditoriai gaus“, taigi tampa neaiÅ¡ku iÅ¡ kokių bylos duomenų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ateityje bendrovė pinigų negaus. Kita vertus, gynėjas nurodo, jog Å¡ia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo nupirkti reikalavimo teises į M. K., tačiau joje nėra nurodoma, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡ymo metu tokias teises parduoda.

Taigi, gynėjo nuomone, iÅ¡vada, jog bendrovė prarado reikalavimo teisę į M. K. ar P. P. pasikėsino jÄ iÅ¡Å¡vaistyti, yra nepagrįsta. Gynėjo teigimu, byloje apklaustų asmenų (M. K., T. T., P. P.) parodymai, garso įraÅ¡ai patvirtina, kad lėšos turėjo pakliÅ«ti į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, taigi patvirtina ne tyčiÄ jas iÅ¡Å¡vaistyti, o ateityje gauti į įmonę. 3.18. Nuteistojo P. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018 m. vasario 6 d. reikalavimo sutartimi įmonė visas reikalavimo teises į skolininkus realizavo už 100 Eur, vadinasi pagal nustatytÄ kreditorinių reikalavimų pardavimo tvarkÄ neatsirado asmens, mokančio didesnę sumÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje įsigijusi reikalavimo teises į M. K. būtų į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedusi 10 000 Eur, o tai rodo, kad įmonė ir jos kreditoriai būtų bent iš dalies patenkinę savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, taigi ir teismo išvados dėl didelės žalos padarymo, iššvaistymo, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato P. Jablonsko apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , įvertinusi skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir jo metu apklaususi liudytojus G. M., K. R., J. K., Ž. Ž., V. V., daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ nuteisti P. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau nuteisdamas P. P. dėl pasikėsinimo iÅ¡Å¡vaistyti jam patikėtÄ svetimÄ didelės vertės turtÄ byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat nepagrįstai sprendė, jog pagaminus netikrus dokumentus bei kėsinantis juos panaudoti buvo padaryta didelės žalos.

7. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal minėto straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

Sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar virÅ¡ijo tarnybos įgaliojimus, turi bÅ«ti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ jo tarnybinę (darbinę) veiklÄ reguliuojančių teisės aktų, kontekste. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika bÅ«tų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas.

BÅ«tinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

8. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad P. P. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y.

įvykdyti susitarimÄ su T. T. ir, pasinaudodamas turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis prieÅ¡ingais Å¡ių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė prieÅ¡ingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalÄ bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams.

9. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje nuteistasis P. P. kaltę dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų neigė. P. P. parodė, kad kyÅ¡io iÅ¡ M. K. nereikalavo, prieÅ¡ jį spaudimo nenaudojo. Jo tikslas buvo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų ir jos bÅ«tų paskirstytos kreditoriams. M. K. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ atsiskaityti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nes už bendrovės lėšas buvo atliktas M.

K. motinai priklausančio pastato remontas. Jis (P. P.), įvertinęs su šio pastato remontu susijusius dokumentus, suprato, kad ieškinio pareiškimo M. K. motinai sėkmė būtų abejotina, todėl pasiūlė M. K. sudaryti taikos sutartį. Jis (P. P.) paruošė sutartis, tiek dėl T. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“. M. K. sutiko sumokėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur. Be to, M. K. buvo skolingas 30 000 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui T.

T.. 2017 m. birželio 6 d. susitikimo metu M. K. įmokėjo 5 000 Eur, J. K. vardu pasirašė kasos pajamų orderį. Å io susitikimo metu buvo pasiraÅ¡yta ir bÅ«simo reikalavimo perleidimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinkta kaip depozito turėtoja, o 10 000 Eur suma į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ bÅ«tų patekusi ateityje. Å ios sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas negalėjo pasiraÅ¡yti dėl laiko stokos, todėl Å¡iÄ bendrovę atstovavo jis (P. P.).

IÅ¡ viso M. K. sumokėjo 15 000 Eur, Å¡iuos pinigus ir dokumentus jis (P. P.) nunešė į kitÄ kabinetÄ ir paslėpė skirtingose vietose, o netrukus į kabinetÄ Ä¯Ä—jo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nai. Taip pat P. P. tvirtino, jog vykdydamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«ras veikė visų Å¡ios bendrovės kreditorių labui, o susidariusiÄ situacijÄ vertina kaip M. K. provokacijÄ . P. P. parodė ir tai, kad visi 15 000 Eur, kurie bÅ«tų gauti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , bÅ«tų panaudoti kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡omos sutartys, beveik visa administravimo sÄ naudų sÄ mata buvo apmokėta, o tai patvirtina, kad jis (P. P.) neturėjo jokių savanaudiÅ¡kų paskatų (t. 7, b. l. 97-99, 102-105, 147, t. 8, b. l. 167-172).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija P. P. parodymus, neigiant piktnaudžiavus tarnybine padėtimi bei pagaminus netikrus dokumentus, atmeta kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Pirmiau aptarti nuteistojo parodymai prieÅ¡tarauja bylos duomenims – liudytojų M. K. parodymams, taip pat ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones užfiksuotiems duomenims. Byloje pateiktų liudytojų M. K. ir T. T. pokalbių eiga bei turinys, P. P. iÅ¡sakytos konkrečios frazės leidžia teigti, kad jis nurodė konkrečius veiksmus – sutarčių pasiraÅ¡ymÄ bei pinigų sumÄ , siedamas juos, ne su, kaip pats teigia, bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimu, o su jo neteisėtai atliekamais veiksmais, susijusiais su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir asmeninės naudos siekimu.

11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kėjas M. K. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyrių ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl reikalavimo duoti kyšį. M. K. parodė, kad buvęs verslo partneris ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas T. T., po to, kai Å¡iai bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, kreipėsi į jį (M. K.) dėl esÄ jam padarytos 40 000 Eur žalos. T. T. nurodė, jog pasitaręs su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi siÅ«lo geruoju sumokėti pinigus, kitu atveju jie kreipsis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.

M. K. nurodė, kad jis mano, jog T. T. veikė susitaręs su bankroto administratoriumi P. P. ir tokiu bÅ«du iÅ¡ jo reikalauja kyÅ¡io. M. K. nurodė ir tai, kad pokalbį su T. T. įrašė savo mobiliuoju telefonu ir įraÅ¡Ä pateiks atsiųsdamas pareigÅ«no, vykdžiusio jo apklausÄ , elektroniniu paÅ¡tu (t. 1, b. l. 1-2). Taigi ikiteisminio tyrimo metu gavus informacijos apie galimai P. P. daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. vasario 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, o vėliau dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

Tai, kad M. K. pateiktas pokalbio su T. T. garso įraÅ¡as buvo perklausytas vėliau nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas, anot nuteistojo gynėjo, rodo, kad Å¡is garso įraÅ¡as nebuvo analizuojamas, neleidžia teigti apie pagrindo pradėti ikiteisminį nebuvimÄ . Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ .

12. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir prokurorui kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, pareigÅ«nai disponavo tam tikra informacija apie P. P. galimai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras, gavęs informacijÄ apie P. P. galbÅ«t daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , turėjo faktinį pagrindÄ kreiptis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartis leisti atlikti prieÅ¡ P. P. nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, numatytus BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose (t. 2, b. l. 55, 56-57, 58, 59-60, 63-64, 66-67, 73, 74-75, 76, 77-78, 80-81, 83-84, 85, 86-87, 88, 89-90, 94-95, 97-98). Å ioje baudžiamojoje byloje procesinės prievartos priemonės – nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, slaptas sekimas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai.

13. BylÄ nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, gynyba akcentavo įrodymų, gautų atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, teisėtumo ir leistinumo klausimÄ , taip pat kėlė provokavimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ klausimÄ .

14. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi teismas, spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams ir nustatyti, ar jie patikrinti BPK numatyta tvarka.

15. M. K. veiksmai, kuomet jis pranešė pareigÅ«nams ir prašė iÅ¡tirti P. P. ir T. T. (ikiteisminis tyrimas dėl T. T. pagal BK 24 straipsnio 3, 5, 6 dalis, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. 1, b. l. 59-69) veiklÄ ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, o vėliau pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, nepažeidė BPK nustatytų reikalavimų.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad dar iki pradedant ikiteisminį tyrimÄ liudytojas M. K. naudodamasis savo mobiliuoju telefonu padarė pokalbio su T. T. garso įraÅ¡Ä . Å iuo atveju pokalbių įraÅ¡Ä padarė privatus asmuo (M. K.) savo iniciatyva ir pateikė jį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, norėdamas pagrįsti savÄ jÄ Ä¯vykio versijÄ (t. 1, b. l. 3, t. 5, b. l. 60-66). Todėl ikiteisminio tyrimo metu M. K. pateiktas garso įraÅ¡as, nors ir nebuvo gautas naudojant baudžiamojo proceso priemones, tačiau laikytinas įrodymu.

16. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas apeliantų argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo metu atliktais nevieÅ¡o pobÅ«džio procesiniais veiksmais, apklausė pareigÅ«nus V. V., Ž. Ž., G. M., K. R. bei J. K.. Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad iÅ¡ M. K. priėmė pareiÅ¡kimÄ , o pokalbio garso įraÅ¡Ä M. K. pateikė vėliau. Kuomet garso įraÅ¡as buvo pateiktas, liudytojas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir garso įraÅ¡Ä pridėjo prie bylos (t. 10, b. l. 150-154). Liudytoja K.

R. parodė, kad M. K. supažindino su teismo nutartimi, kuria leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, davė garso įraÅ¡ymo priemonę, tačiau nepastebėjo, kad nutartimi nebuvo leista naudoti vaizdo ir garso įraÅ¡ymo priemones. Liudytoja negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar buvo apžiÅ«rėtas įrenginys, kuriuo pats M. K. įrašė savo pokalbį ir kurį pateikė pareigÅ«nams, kai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybÄ . Taip pat liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti kada buvo perklausytas Å¡is M.

K. pateiktas garso įraÅ¡as (t. 10, b. l. 112-118). Liudytojas G. M. nurodė, jog galimai jis 2017 m. balandžio 22 d. iÅ¡davė M. K. technines priemones. Ä®ranga M. K. bÅ«davo iÅ¡duodama, kai bÅ«davo aiÅ¡kios susitikimų datos. 2017 m. balandžio 14 d. pokalbio įraÅ¡as buvo darytas paties M. K. mobiliuoju telefonu. Liudytojas nurodė ir tai, kad suraÅ¡ant 2017 m. spalio 26 d. nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolÄ buvo padaryta techninio pobÅ«džio klaida, nes ankstesnėmis teismo nutartimis buvo leista daryti ir vaizdo bei garso įraÅ¡us (t. 10, b. l. 112-118).

Liudytojas V. V. patvirtino, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pareigÅ«nai davė M. K. sertifikuotÄ garso įraÅ¡ymo priemonę (t. 10, b. l. 150-154). Liudytoja J. K. parodė, kad ji atliko tik techninį darbÄ , susijusį su garso įrašų iÅ¡klotinių darymu, o atitinkamus protokolus surašė bylÄ tiriantys pareigÅ«nai (t. 10, b. l. 112-118).

17. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siÅ«loma, ar iÅ¡ jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informacijÄ Å¾odžiu (ar raÅ¡tu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įraÅ¡us, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, Nr. 2K-241-693/2015 ir kt.).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių prokuroro praÅ¡ymų ir ikiteisminių tyrimo teisėjų nutarčių galima nustatyti kokiems asmenims, kokius veiksmus bei prieÅ¡ kokius asmenis ir kokiose vietose leidžiama atlikti slaptus procesinius veiksmus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjams priimtomis nutartimis leidus atlikti nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, patvirtina buvus teisinį pagrindÄ atlikti minėtų procesinių prievartos priemonių veiksmus. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi, kuria nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 23 d. leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, nebuvo leista taikyti vaizdo ir garso fiksavimo priemones (t. 2, b. l. 113).

IÅ¡ prokuroro praÅ¡ymo (t. 2, b. l. 112) matyti, kad kreipdamasis į teismÄ ir praÅ¡ydamas leidimo taikyti BPK 159 straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras prašė leisti M. K. susitikti su P. P. ir T. T., tartis su jais dėl kyÅ¡io, jo dalyko ir dydžio, pažadėti ir (ar) duoti kyšį jiems ir (arba) kitiems jų nurodytiems asmenims, pasiraÅ¡yti teikiamus dokumentus. PraÅ¡yme buvo nurodyta ir tai, kad numatomas garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonių naudojimas. Vis tik minėta teismo nutartimi leidimas nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo metu naudoti technines priemones, fiksuojančias garsÄ ir vaizdÄ nebuvo duotas.

Todėl atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus techninėmis garso įraÅ¡ymo priemonėmis užfiksuoti pokalbiai: 2017 m. birželio 4 d. tarp M. K., T. T. bei P. P., 2017 m. birželio 6 d. tarp M. K., T. T. ir P. P. (nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolai, t. 2, b. l. 155-164, 165-178) bei 2017 m. liepos 11 d. apžiÅ«ros protokole, peržiÅ«rėjus 2017 m. birželio 6 d. vaizdo įraÅ¡Ä , užfiksuoti duomenys (t. 5, b. l. 87-88), pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, negali bÅ«ti pripažinti įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡iais duomenimis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Tačiau kratos, atliktos 2017 m. birželio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur 2017 m. birželio 6 d. vyko M. K., P. P. ir T. T. susitikimas, protokole (t. 2, b. l. 184-187) užfiksuota, kad kratos metu rasti ir paimti šie dokumentai: 2017 m. birželio 5 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2 egzemplioriai (šalys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T., sutartys nepasirašytos); 2017 m. birželio 6 d. sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys – T.

T. ir J. K., sutartis pasirašyta); susitarimas prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo (šalys – T. T. ir J. K., susitarimas pasirašytas); 2017 m. birželio 6 d. taikos sutartis (šalys - BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. P., ir J. K., sutartis pasirašyta); 2017 m. birželio 6 d. sutartis dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (šalys – J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama vadovo M.

D., sutartis pasirašyta); 2017 m. birželio 6 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur priimti iš J. K. pagal 2017 m. birželio 6 d. taikos sutartį); 2017 m. birželio 6 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) - 10 000 Eur priimta iš J. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo (t. 2, b. l. 188-195), o taip pat 30 000 Eur, 5 000 Eur ir 10 000 Eur sumos 100 Eur nominalo vertės banknotais. Krata buvo atliekama remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūno 2017 m. birželio 6 d. nutarimu, kurio teisėtumas patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi (t. 2, b. l. 179-180, 181-182).

Minėtos kratos metu buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Tarnybiniame praneÅ¡ime Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigÅ«nas nurodė, jog 2017 m. birželio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sulaikytas P. P., kuris prieÅ¡ sulaikymÄ slėpėsi trečiame pastato aukÅ¡te buvusiame kabinete, buvo užsirakinęs duris iÅ¡ vidaus. PareigÅ«nams patekus į patalpÄ , P. P. rankose laikė tuo metu nenustatyto dydžio pinigų sumÄ , kupiÅ«romis po 100 Eur ir dokumentÄ (t. 2, b. l. 198).

Tarnybiniame praneÅ¡ime, suraÅ¡ytame peržiÅ«rėjus kratos metu darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nurodyta, kad jame matoma kaip P. P. parodo kur jis paslėpė 10 000 Eur, sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kasos pajamų orderį (t. 2, b. l. 199).

18. Aplinkybė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje nebuvo nurodyti ir M. K. leidžiami pasiraÅ¡yti dokumentai, neturi įtakos nutarties teisėtumui. Pokalbiuose tarp M. K., T. T. bei P. P., įraÅ¡ytuose atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (t. 2, b. l. 131-143, 144-154), buvo kalbama apie dokumentų pasiraÅ¡ymÄ , tačiau konkretÅ«s dokumentai, kurie bus pasiraÅ¡omi, Å¡ios nutarties priėmimo metu nebuvo žinomi.

19. Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti: priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operacijÄ ; pareigÅ«nų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ laipsnį; kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobÅ«dį (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Milinienė prieÅ¡ LietuvÄ , Edwards ir Lewis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Vanyan prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos gavusios duomenų apie galimai daromus nusikalstamus veiksmus turi pareigÄ imtis įstatymuose nustatytų priemonių, patikrinti, atskleisti ir iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis. BÅ«tina pažymėti ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad privačių asmenų pokalbių įraÅ¡inėjimas, padarytas vieno iÅ¡ paÅ¡nekovų, ir privatus tokio įraÅ¡o naudojimas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis (2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieÅ¡ Nyderlandų Karalystę).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tuomet, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-338-511/2017 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija privataus asmens (M. K.) įrašus, kurių pagrindu surašyti apžiūros protokolai (t. 5, b. l. 22-25, 60-66) pripažįsta tinkamais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šie įrodymai būtų gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantų argumentams, kad M. K. provokavo P. P. padaryti nusikalstamus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio padarymo nuteistas P. P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo, dar iki M. K. kreipiantis į Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ikiteisminio tyrimo skyrių. Nagrinėjamoje byloje atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus buvo tik prisijungta prie galimai daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad P. P., prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tiek privačių pokalbių metu, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje numatytus nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Be to, prieÅ¡ P. P. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantÄ , taip pat jis turėjo galimybę savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti nusikaltimÄ ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir praneÅ¡ti apie, jo nuomone, provokavimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieÅ¡ tai pradėtus nusikalstamus veiksmus.

M. K. mobiliuoju telefonu darytame garso įraÅ¡e užfiksuota, jog T. T. M. K. nurodo, kad „<...> P., siÅ«lo, <...>, sutariam kažkokiÄ kompensacijÄ man, <...> P. siÅ«lo ant tavo mamos kelt tuos A.“, Å¡io pokalbio metu M. K. nurodo, kad T. T. kartu su bankroto administratoriumi „jį stumia į kampÄ â€œ, kad tai panaÅ¡u į Å¡antaÅ¾Ä , taip pat, kad jaučia spaudimÄ tiek iÅ¡ T. T., tiek iÅ¡ P. P. (t. 5, b. l. 60-66). Garso įraÅ¡ymo įranga užfiksuotas pokalbis tarp T. T. ir M. K., kurio metu T.

T. nurodo, kad P. P. pasakė, jog M. K. sutinka sumokėti, o P. P. nori sau „mažiausiai dvideÅ¡imt trisdeÅ¡imt“, taip pat, kad pardavus pastatus A. „atmetus P. kÄ snį“ bei T. T. skolÄ , likę pinigai bÅ«tų M. K.. Taip pat T. T. nurodo, jog „<...> aÅ¡ atgaunu dalį skolos, <...> P. aÅ¡ nusmaugiu iki dvideÅ¡imt, <...> daugių daugiausia, kad jis ten nesvaigtų apie trisdeÅ¡imt, <...> žinai kaip galim padaryt, pas mane gali bÅ«t pinigai, jisai manimi pasitiki, nes yra ne kartÄ buvę tokių reikalų.

Tu man paduodi jo dalį, aÅ¡ va, matai P., kol nėra sutvarkyta, aÅ¡ tau jų neatiduosiu, <...> P. jo kÄ snis reikalingas“ (t. 2, b. l. 117-130). Nors iÅ¡ pokalbių turimo galima spręsti, kad ir pats M. K. iÅ¡sako norÄ susitvarkyti problemas dėl skolos T. T., tačiau tai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai apie paties M. K. siÅ«lymÄ duoti kyšį ar provokavimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Taikant nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinės prievartos priemones užfiksuoti duomenys paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog jis nespaudė ir neįtikinėjo M.

K.. NusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad T. T. nurodo M. K. apie P. P. ketinimus reikÅ¡ti ieÅ¡kinį J. K. dėl esÄ nepagrįsto praturtėjimo, taip pat kalbama apie baudžiamojoje byloje M. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 2, b. l. 117-130). Pokalbio, vykusio P. P. darbovietėje, metu P. P. aiÅ¡kinosi sumÄ , kuriÄ M. K. gali sumokėti už „to dalyko sutvarkymÄ â€œ, Å¡io pokalbio metu P. P. nurodė ir tai, kad „bus taikos sutartis“ (t. 2, b. l. 131-143).

Nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei Å¡iuos veiksmus atlikusio asmens – liudytojo M. K. – elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad taikyti nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai nevaržė P. P. laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantÄ . Ä®vertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. K. atlikdamas nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, laikėsi BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio supažindinimo su nutartimi atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus protokolo, asmuo (M. K.), kuriam leista atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, buvo įspėtas neperžengti nustatytų nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo ribų, taip pat informuotas apie draudimÄ provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ (t. 2, b. l. 109). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir tai, jog iÅ¡ byloje užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad bÅ«tent P. P. iniciatyva susitikimų su T.

T. ir M. K. metu buvo laikomasi konspiracijos, reikalaujama palikti mobiliuosius telefonus kitoje patalpoje. PrieÅ¡ susitikimÄ su P. P. T. T. nurodė M. K. „<...> žmogus bijosi“, „mes nueisim į tokį koridoriukÄ , kur jie Å¡nekasi“ (t. 2, b. l. 131-143). Liudytojas T. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog prieÅ¡ susitikimus su P. P. Å¡is liepdavo palikti telefonus. Akivaizdu, jog veikdamas teisėtai ir nepažeidinėdamas įstatymų P. P. nesibaimintų, kad kažkas gali iÅ¡girsti ar pasiklausyti jo ir M.

K. bei T. T. pokalbių. Toks P. P. elgesys neatitinka jo aiÅ¡kinimo, jog buvo bendraujama tik dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų perleidimo sutarčių bei taikos sutarties sudarymo, o atskleidžia nusikalstamÄ piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmų procesÄ .

21. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. T. tvirtino, jog jis tik norėjo atgauti iÅ¡ M. K. dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintus pinigus – 30 000 Eur. Sužinojęs apie bendrovei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ kreipėsi į bankroto administratorių P. P., kuris galėtų patarti kaip atgauti skolÄ . Skolos grÄ Å¾inimo mechanizmÄ sugalvojo P. P., nurodė, jog skolÄ galima atgauti pasiraÅ¡ant reikalavimo perleidimo sutartis ir tokiÄ informacijÄ jis (T. T.) perdavė M. K.. PasiraÅ¡ant P. P. parengtas sutartis, jų tekstas nebuvo derintas su juo (T. T.), nes jis pasitikėjo P. P.. Be to, liudytojas parodė, kad nesuprato, jog susitarimai tarp M. K. ir P. P. neteisėti. 2017 m. birželio 6 d. susitikimo metu M. K. padavė 45 000 Eur, iÅ¡ jų 30 000 Eur buvo skirta skolai jam (T. T.) grÄ Å¾inti (t. 1, b. l. 179-182, 185-187, t. 2, b. l. 6-8, 11-14, t. 8, b. l. 82-91).

22. Liudytojas M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. T. T. norėjo atgauti skolÄ . Vieno iÅ¡ susitikimų metu T. T. nurodė, kad jis (M. K.) turi ir dar turės problemų, tačiau jas gali lengvai iÅ¡spręsti, nes P. P. yra sukalbamas žmogus. Telefoninio pokalbio su P. P. metu Å¡is kalbėjo apie jo (M. K.) motinai priklausančių patalpų pagerinimÄ dėl kurio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, jis tai suprato kaip kyÅ¡io reikalavimÄ , kad bankroto administratorius nesikreiptų į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl esÄ padarytos žalos bendrovei, o taip pat, kad nekeltų klausimo dėl galimo J.

K. neteisėto praturtėjimo. Bendraujant su T. T. Å¡is perduodavo P. P. reikalavimus, kalbėjo apie reikalaujamÄ pinigų sumÄ â€“ 40 000 Eur. Pagal P. P. paruoÅ¡tas sutartis jis (M. K.) suprato, jog pinigus sumokėjo tam, kad nebÅ«tų reiÅ¡kiami reikalavimai dėl jo mamos J. K. neteisėto praturtėjimo, buvo pasiraÅ¡yta reikalavimo teisės pirkimo ir taikos sutartys (t. 1, b. l. 75-78, 80-82, 85-87, 94-97, t. 8, b. l. 156-160).

23. IÅ¡ byloje esančių M. K., T. T. ir P. P. pokalbių turinio analizės matyti, kad pokalbių turinys atitinka liudytojo M. K. parodymus. Ä®vertinus visÄ Å¡ių asmenų tarpusavio pokalbių kontekstÄ , akivaizdu, kad pokalbiuose minimos sumos bei reikalingos sudaryti sutartys neabejotinai siejamos su iÅ¡ M. K. reikalaujama sumokėti pinigų suma už tai, kad ateityje jam nekiltų problemų, susijusių su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto eiga.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nekyla abejonių, jog P. P., siekdamas asmeninės naudos, o taip pat ketindamas padėti T. T. susigrÄ Å¾inti skolÄ , tyčia panaudojo jam įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus prieÅ¡ingai tarnybos interesams ir padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . P. P., dirbdamas bankroto administratoriumi, iÅ¡manydamas bankroto procedÅ«ras, žinodamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos duomenis, turėdamas informacijÄ apie M.

K. veiklÄ , įtikinėjo M. K., jog sumokėjus reikalaujamÄ sumÄ jam (P. P.) ir T. T. bei pasiraÅ¡ius reikalavimo perleidimo bei taikos sutartis, jam (M. K.) ateityje nebus reiÅ¡kiami kiti reikalavimai, susiję su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu bÅ«du nepaisė kitų kreditorių interesų. Tokiu bÅ«du P. P. sumenkino bankroto administratoriaus vardÄ ir padarė didelę neturtinę žala BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡ios bendrovės kreditoriams.

25. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog P. P., eidamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareigas, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas įvykdyti susitarimÄ su T. T. ir, pasinaudodamas turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis prieÅ¡ingais Å¡ių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė prieÅ¡ingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalÄ bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams ir taip veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktÄ , reikalaujantį ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus; 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktus, reikalaujančius bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos ir laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, 11 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , imperatyviai draudžiančiÄ bankroto administratoriui turėti teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, pirkti įmonės turtÄ , atstovauti pirkėjui jį perkant, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintų Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, įpareigojantį bankroto administratorių siekti, kad kreditorių reikalavimai bÅ«tų patenkinti kiek galima didesne apimtimi; 7 punkto 1 papunktį, reikalaujantį priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į vieÅ¡Ä jį interesÄ ; 7 punkto 2 papunktį, reikalaujantį vadovautis visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principu, susidÅ«rus su skirtingais asmenų reikalavimais nedaryti nepagrįstų iÅ¡imčių, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iÅ¡ administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo iÅ¡laidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y.

įvykdyti susitarimÄ su T. T. ir, pasinaudojant turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis prieÅ¡ingais Å¡ių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė prieÅ¡ingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalÄ bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nuteistojo P. P. padaryta nusikalstama veika siekiant gauti turtinės bei kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimÄ su T. T., kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir jo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes Å¡iais jo veiksmais padaryta didelė neturtinė žala. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis.

Taikant BK 228 straipsnį žala pripažįstama ne tik turtinio, bet ir kitokio pobÅ«džio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos SÄ jungos, tarptautinės vieÅ¡osios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobÅ«džio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.

Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobÅ«dį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-64-139/2016, 2K-189-1073/2019 ir kt.).

Å iuo atveju akivaizdu, kad P. P. nepaisydamas kitų kreditorių interesų, kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės, iÅ¡skirdamas tik vienÄ iÅ¡ bankrutuojančios bendrovės kreditorių, sumenkino pasitikėjimÄ bankroto administratoriumi. Tokiais veiksmais, kuriuos P. P. atliko bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeisdamas iÅ¡ teisės aktų jam kylančias pareigas, iÅ¡kraipė bankroto administratoriaus veiklos esmę ir turinį, diskreditavo bankroto administratoriaus vardÄ , griaudamas pasitikėjimÄ Å¡ia institucija, padarė didelę neturtinę žalÄ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡ios bendrovės kreditoriams. ` 26.

Surinktų duomenų, kuruos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad P. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra kad P. P. siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iÅ¡ administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo iÅ¡laidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimÄ su T.

T. ir, pasinaudodamas turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis prieÅ¡ingais Å¡ių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir jo kontroliuojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė prieÅ¡ingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalÄ bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. P. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

P. P. veiksmuose yra nustatyti bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Nustatyta, kad P. P. suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti.

27. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu suraÅ¡yti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentÄ , jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , arba kito asmens į dokumentÄ Ä¯trauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina paraÅ¡u, antspaudu arba kitokiu bÅ«du, siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019 ir kt.).

Tuo atveju, kai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padaroma didelė žala, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Tokiu atveju yra bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalÄ bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Tačiau didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės ar neturtinės žalos požymiui.

28. Pirmosios instancijos teismas P. P. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl netikrų dokumentų pagaminimo, t. y. P. P. parengė ir atspausdindamas pagamino: 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) perleidžia T. T. kreditorinį 16 988,59 Eur reikalavimÄ Ä¯ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 189); 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ M.

K. mama J. K. iÅ¡ T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas T. T. įsigytas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-06-05 sutartį ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 98); 2017 m. birželio 6 d. susitarimÄ prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimÄ sumoka 30 000 Eur (t. 1, b. l. 99); 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kuriÄ P. P. pažįstamo M.

D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to 60 773,86 Eur civilinio ieÅ¡kinio prieÅ¡ M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimÄ J. K. (t. 1, b. l. 101).

29. Taigi T. T. iÅ¡ M. K. gavo 30 000 Eur pasiraÅ¡ius 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia T. T. 16 988,59 Eur kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ BUAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ J. K. iÅ¡ T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. birželio 6 d. susitarimÄ prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J.

K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimÄ sumoka 30 000 Eur. P. P. iÅ¡ M. K. gavo 15 000 Eur, kai suklastojęs M. D. paraÅ¡Ä pasirašė 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to civilinio 60 773,86 Eur ieÅ¡kinio prieÅ¡ M.

K. baudžiamojoje byloje bei perleisti šį reikalavimÄ J. K.. Dokumento - 2017 m. birželio 5 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidžia T. T. 16 988,59 Eur kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, be to Å¡is dokumentas pasiraÅ¡ytas ne sutartyje nurodyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. T., o T. T.. Dokumentuose - 2017 m. birželio 6 d. sutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kuriÄ J.

K. iÅ¡ T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“; 2017 m. birželio 6 d. susitarime prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimÄ sumoka 30 000 Eur, 2017 m. birželio 6 d. sutartyje dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 18 d.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio 60 773,86 Eur ieÅ¡kinio M. K. bei perleisti šį reikalavimÄ J. K. – pateikta informacija apie J. K. dalyvavimÄ Å¡iuose sandoriuose, nors P. P. buvo žinoma, kad J. K. juose nedalyvauja. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. D. kreipėsi į J. K. ir informavo apie 2017 m. birželio 6 d. sudarytÄ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei taikos sutarties sudarymÄ (t. 3, b. l. 101), prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį akceptavo.

Liudytojo M. D. parodymai (t. 8, b. l. 114-120) patvirtina, kad P. P. sutarties sÄ lygų su juo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nederino. Kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 102) jis nepasirašė, kvitas su tokiu identifikaciniu numeriu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso, be to jis nebuvo davęs įgaliojimo pasiraÅ¡yti tokiÄ sutartį. P. P. nėra tiesiogiai susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nėra buvęs akcininku, jo ryÅ¡iai su Å¡ia bendrove liudytojui nėra žinomi (t. 8, b. l. 114-120).

Liudytoja J. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog buvo gavusi laiÅ¡kÄ su praÅ¡ymu patvirtinti dokumentus, susijusius su BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į laiÅ¡kÄ neatsakė (t. 1, b. l. 126-127). Taigi iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad P. P. tyčia buvo nukreipta į piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis), o jo veiksmai pagaminant netikrus dokumentus buvo tik priemonė pirmiau minėtam tikslui pasiekti.

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais, jog sandoriai įvyko ir juose nurodytos aplinkybės yra tikros, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius T. T. tarėsi su advokatu dėl reikalavimo teisės perleidimo. IÅ¡ liudytojo E. D. parodymų matyti, kad T. T. jam sakė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo pirkimÄ ir vėlesnį Å¡ios bendrovės bei savo kreditorinių reikalavimų perleidimÄ (t. 8, b. l. 114-120), tačiau Å¡i aplinkybė tik parodo, kad T. T. dėl skolos atgavimo buvo bendravęs su bankroto administratoriumi P. P. ir advokatui E. D. tik pateikė informacijÄ apie galimai ateityje įvyksiančius sandorius. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai tvirtina, jog T. T. ir advokato E. D. tarpusavio pokalbiai bei susiraÅ¡inėjimas sudaro advokato ir kliento paslaptį, nes tarp T. T. ir advokato E. D. nebuvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis.

31. Nagrinėjamu atveju tik P. P. veiksmais buvo sudarytos galimybės pasirašyti sutartis dėl reikalavimo teisės perleidimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. T. bei J. K. ir T. T.. Pagamindamas dokumentus, kuriuose nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, P. P. siekė savanaudiškų tikslų, sudarė galimybę piktnaudžiauti pareigomis, siekiant asmeninės turtinės ir kitokios asmeninės naudos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tokiais P. P. veiksmais buvo padaryta didelės neturtinės žalos.

Su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai sprendė, jog P. P. nepadarė didelės turtinės žalos, nes pinigai (30 000 Eur), kurie buvo perduoti T. T. nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad P. P. nusikalstamais veiksmais nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių – didelės neturtinės žalos. Vien tai, kad P. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi padarė didelės neturtinės žalos bankrutuojančiam juridiniam asmeniui bei jo kreditoriams, nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ ir apie didelės neturtinės žalos požymio egzistavimÄ klastojant dokumentus.

Å iuo atveju P. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi pagamino netikrus dokumentus, kuriuos siekė panaudoti, tačiau pastarojo tikslo nepasiekė, todėl teigti apie nuteistojo veiksmais padarytÄ didelę neturtinę žalÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu P. P. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtį, todėl nuteistojo P. P. įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.

32. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, pripažinus, jog P. P., priėmęs iÅ¡ M. K. 10 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kėsinosi iÅ¡Å¡vaistyti Å¡iÄ sumÄ , tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

33. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės vertybes. Turto iÅ¡Å¡vaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui.

Turto iÅ¡Å¡vaistymo neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus.

Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę. Turto iÅ¡Å¡vaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę iÅ¡Å¡vaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

34. Nagrinėjamu atveju 10 000 Eur, kuriuos P. P. gavo iÅ¡ M. K. pagal suklastotÄ 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už 10 000 Eur įsigyti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to 60 773,86 Eur civilinio ieÅ¡kinio prieÅ¡ M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) bei perleisti šį reikalavimÄ J.

K., nepriklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis P. P. parodė, jog pasiraÅ¡ius reikalavimo perleidimo sutartį M. K. arba jo motina sumokėtų 10 000 Eur bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip depozito turėtojai (t. 8, b. l. 167-172). NusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose (t. 2, b. l. 117-130, 131-143, 145-154) užfiksuoti M. K., T. T. bei P. P. pokalbiai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 10 000 Eur, t. y. dalis M. K. sumokėtų pinigų skirti bÅ«tent P. P., kurių jis (P. P.) reikalavo, kad M.

K. ateityje nebūtų reiškiamas ieškinys dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo bei nekeliami klausimai dėl kitų M. K. skolų. Taigi šių pokalbių turinys leidžia teigti, jog 10 000 Eur suma buvo skirta ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog P. P., elgdamasis teisėtai, turėjo iš M. K. gautus 10 000 Eur įnešti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina, kad ši pinigų suma priklausė BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal suklastotÄ 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo M. K. duotus 10 000 Eur P. P. kasos pajamų orderiu įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats P. P. aiÅ¡kino, jog buvo sudarytas ateities sandoris ir tik tuo atveju jei bÅ«tų sudarytas realus sandoris, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų įsipareigojusi nupirkti iÅ¡ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę dėl M. K. pareikÅ¡to 60 773,86 Eur civilinio ieÅ¡kinio.

Tai tik patvirtina, kad 2017 m. birželio 6 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo Å¡io turto (piniginių lėšų) savininkė. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad P. P. nepadarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl jis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

35. Teisėjų kolegija Å¡iuo nuosprendžiu P. P. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje perkvalifikuoja į BK 300 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį P. P. iÅ¡teisina, todėl spręstinas ir naujos bausmės paskyrimo klausimas.

36. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Å ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

37. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, nustatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato bausmę – baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. P. už jo įvykdytus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymÄ atidedant (BK 75 straipsnis). Pagal teismų praktikÄ , bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei.

Tuo tarpu jeigu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rÅ«Å¡is, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iÅ¡ kitų alternatyvių bausmių rÅ«Å¡ių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-1073/2017).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti neskiriant P. P. laisvės atėmimo bausmės. P. P. įvykdyti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, priskiriami sunkių bei nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), padaryti veikiant tiesiogine tyčia. P. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau iÅ¡dėstytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , taip pat atsižvelgdama į byloje esančiÄ P. P. charakterizuojančiÄ medžiagÄ - anksčiau neteistas (t. 7, b. l. 89), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 7, b. l. 90-91), turi Å¡eimÄ (augina tris mažamečius vaikus), darbÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas P. P. paskiriant už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ bausmę – baudÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto 2015 m. birželio 25 d.

įstatymo redakcija), už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ taip pat skirtina bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija). Ä®vertinus nuteistojo Å¡eiminę padėtį, jo galimybes įsidarbinti, paskirta bauda privalo bÅ«ti sumokėta per dvejus metus. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria P. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. P. P. veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę ‑100 MGL dydžio 3 766 Eur baudÄ .

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl P. P. paskirtos bausmės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. P. P. nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirti 400 MGL dydžio 15 064 Eur baudÄ . Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalis dėl P. P. skirtų bausmių bendrinimo, bausmės atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, P. P. paskirtÄ baudÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du su bauda, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir P. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 400 MGL dydžio 15 064 Eur baudÄ Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtÄ bausmę įskaityti P. P. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d., kas atitinka 4 MGL ir galutinę bausmę skirti 396 MGL dydžio 14 913,36 Eur baudÄ , įpareigojant baudÄ sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per dvejus metus nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta