ca7cf5e3-6e55-4c88-bddb-048a87bf935d · Å iaulių apygardos teismas

                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-744/2017                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32531-2016-6                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.4;

                                                        1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1;                                                         1.2.14.3.2.2;1.2.14.10.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Å iauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidmanto Mylės, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Audronei Peleckieneidalyvaujant: prokurorei Dainai Songailienei,nuteistajam Sigitui Kančauskui, jo gynėjai advokatei Erikai JasiÅ«tei,nuteistajam Edgarui Liuliui, jo gynėjui advokatui Egidijui MorkÅ«nui,nuteistojo Dariaus Drazdausko gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,nuteistojo Donato Nevmeržickio gynėjai advokatei Jurgitai Å lapaitienei,civilinio ieÅ¡kovo UAB „Adverto“ atstovui Tomui Vanagui,               vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės, nuteistojo Dariaus Drazdausko ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio, nuteistųjų Sigito Kančausko ir Donato Nevmeržickio apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

              Darius Drazdauskas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 2 (du) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.              Donatas Nevmeržickis pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.              Sigitas Kančauskas pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.              Edgaras Liulys pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.              UAB „Adverto“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista solidariai iÅ¡ Donato Nevmeržickio, Dariaus Drazdausko, Sigito Kančausko ir Edgaro Liulio UAB „Adverto“ naudai turtinė žala - 3582,64 Eur (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurai ir 64 centai).

              Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. Darius Drazdauskas, Donatas Nevmeržickis, Sigitas Kančauskas, Edgaras Liulys nuteisti už tai, kad bendrininkavo padarydami plėšimÄ ir sugadinant svetimÄ turtÄ , t. y. Edgarui Liuliui ir Sigitui Kančauskui sukursčius bei Dariui Drazdauskui, Sigitui Kančauskui ir Edgarui Liuliui padėjus, Donatas Nevmeržickis padarė plėšimÄ panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ ir sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2016 m. liepos 11 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, Sigitas Kančauskas ir Edgaras Liulys praÅ¡ymais bei įtikinėjimu sukurstė DonatÄ Nevmeržickį padaryti nusikalstamas veikas ir davė jam patarimus bei nurodymus, kaip nusikalstamas veikas padaryti, Sigitas Kančauskas, Edgaras Liulys ir Darius Drazdauskas aprÅ«pino DonatÄ Nevmeržickį priemonėmis nusikalstamoms veikoms padaryti: davė rÅ«bus, avalynę, pirÅ¡tines, veido kaukę, kuprinę, plaktukÄ , aÅ¡arines dujas, bei iÅ¡ anksto susitarus padėti Donatui Nevmeržickiui skubiai pasiÅ¡alinti iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos, Darius Drazdauskas 2016 m. liepos 11 d. apie 21.25 val. savo automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris GOP 363, atvežė DonatÄ Nevmeržickį į netoli įvykio vietos esančios centrinės turgavietės „Dvaras“ teritorijÄ , adresu Vilniaus g. 212, Å iauliai, pasiliko laukti automobilyje, o Donatas Nevmeržickis, mÅ«vėdamas veidÄ dengiančiÄ kaukę, įėjo į UAB „Adverto“ priklausantį lombardÄ , esantį Vilniaus g. 208, Å iauliuose, papurÅ¡kė lombardo darbuotojui Deivydui Mosteikai į veidÄ aÅ¡arinių dujų, tokiu bÅ«du atimdamas jam galimybę prieÅ¡intis, ir turėtu plaktuku iÅ¡daužęs 213 Eur vertės vitrinos stiklÄ , pagrobė UAB „Adverto“ lombardui priklausantį turtÄ : du padėklus su įvairiais sidabriniais papuoÅ¡alais, kurių bendra vertė 1043,38 Eur, bei vienÄ padėklÄ su įvairiais auksiniais dirbiniais, kurių vertė 3826,26 Eur, iÅ¡ viso pagrobė svetimÄ , UAB „Adverto“ priklausantį 4869,64 Eur vertės turtÄ ir plėšimo metu sugadino UAB „Adverto“ priklausantį 213 Eur vertės turtÄ , po to, Donatui Nevmeržickiui grįžus pas jo automobilyje laukusį Darių DrazdauskÄ , kartu su juo pastarojo automobiliu 2016 m. liepos 11 d. apie 21.30 val. nuvažiavo į iÅ¡ anksto su Sigitu Kančausku ir Edgaru Liuliu sutartÄ vietÄ prie V.

Bielskio g., Å iauliuose esančios pėsčiųjų perėjos per geležinkelio pervaÅ¾Ä , kur pagrobtÄ turtÄ Donatas Nevmeržickis perdavė iÅ¡ anksto pažadėjusiems turtÄ paslėpti ir realizuoti Sigitui Kančauskui ir Edgarui Liuliui. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o pakeisti 2017 m. sausio 11 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo Edgarui Liuliui (BK 75 straipsnis) ir jam paskirtÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

KitÄ nuosprendžio praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Pažymi, kad Edgaras Liulys nuteistas už vienÄ sunkų ir vienÄ nesunkų nusikaltimus, be to, prokurorės nuomone, jis ne tik buvo pakankamai aktyvus padarant inkriminuojamas veikas, tačiau, kaip ir Sigitas Kančauskas, buvo vienas iÅ¡ nusikaltimų sumanytojų, sukurstė kitÄ asmenį įvykdyti nusikaltimÄ , jo vaidmuo, padarant inkriminuojamas veikas laikomas vienas iÅ¡ pagrindinių tiek organizavime ir pasiruoÅ¡ime, tiek įvykdyme bei po jo.

Prokurorės nuomone, nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai - tam buvo ruoÅ¡iamasi detaliai juos suplanuojant iÅ¡ anksto. Prokurorė taip pat nurodo, kad Edgaras Liulys baustas administracine tvarka, nors ir dirba, tačiau įsidarbino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, savo veiksmų nevertino kritiÅ¡kai, nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus, nors teismo posėdžio metu nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo atstovo atsiprašė, kartu su kitais nuteistaisiais atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Prokurorės nuomone, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nesilaikant įstatyme nustatytų pagrindų ir sÄ lygų, kuria realaus nebaudžiamumo atmosferÄ , skatina ir toliau asmenį nusikalsti, tikintis iÅ¡vengti realios bausmės. Atsižvelgdama į tai, prokurorė tvirtina, kad atidėjus Edgarui Liuliui paskirtos bausmės vykdymÄ , jis liktų nenubaustas, nebÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas, jam nebÅ«tų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebÅ«tų užtikrintas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliantės teigimu, kai bausmė, nors ir paskiriama, tačiau jos vykdymas atidedamas ir tai neatitinka nei veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės, visuomenėje sukuriama realaus nebaudžiamumo atmosfera, leidžianti nuolat nusikalsti ir tikėtis iÅ¡vengti realios bausmės. Prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės vykdymo atidėjimas Edgarui Liuliui pritaikytas nesant pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus siekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Edgarui Liuliui 3 metams, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas.Apeliaciniu skundu nuteistasis Darius Drazdauskas ir jo gynėjas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti ir Dariui Drazdauskui už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymÄ atidedant maksimaliam laikotarpiui.

KitÄ nuosprendžio praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Skunde apeliantai nurodo, kad jie sutinka su Dariaus Drazdausko padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau mano, kad teismas galėjo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę bei jÄ atidėti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir skiriant eilę įstatyme numatytų įpareigojimų. Teigia, kad teismas Dariui Drazdauskui skyrė giežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes laikė, jog jo vaidmuo buvo svarus dėl priemonių, palengvinančių nusikaltimui įvykdyti, suradimo, vykdytojo atvežimo automobiliu prie lombardo, laukimo nusikaltimo vykdytojo bei padėjimo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Apeliantų nuomone, teismas, spręsdamas dėl galimybės Dariui Drazdauskui atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , atsižvelgė tik į nusikaltimų padarymÄ , tačiau netinkamai vertino jo vaidmenį padarant nusikaltimÄ ir jo galimybes integruotis į visuomenę. Be to, pasak apeliantų, teismas netinkamai atsižvelgė į tai, kad yra ne viena Dariaus Drazdausko atsakomybė lengvinanti aplinkybė, t. y. į tai, kad jis, nors ir bÅ«damas suimtu ikiteisminio tyrimo metu, dėjo pastangas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nors iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis net neįgijo jokių pagrobtų juvelyrinių dirbinių.

Tvirtina, kad Darius Drazdauskas siekė ne tik iÅ¡taisyti padarytÄ klaidÄ , bet ir atsiprašė nukentėjusio dėl savo veiksmų. Pažymi, kad Darius Drazdauskas neorganizavo ir nevykdė nusikalstamų veikų, jis tik prisidėjo prie nusikaltimo. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis teismo nereikalavo, jog Dariui Drazdauskui bÅ«tų paskirta bausmė, susijusi su realiu jos atlikimu. Pažymi, kad Darius Drazdauskas, bÅ«damas laisvėje, galėtų dirbti ir atlyginti likusiÄ padarytÄ turtinę žalÄ .

Taip pat pažymi, kad jis yra jauno amžiaus, 2015 metais mirė jo motina, tvirtus socialinius ryÅ¡ius palaiko su tėvu ir turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , 2016 metais vedė, iki nusikaltimų padarymo dirbo ir turi galimybę dirbti ir ateityje. Tvirtina, kad jis, nors ir teisiamas ne pirmÄ kartÄ , tačiau nėra neigiamai charakterizuojamas, veikos, už kurias anksčiau buvo teistas, yra atsitiktinės, todėl ir BK 24 straipsnio 6 dalyje bei 180 straipsnio 2 dalyje numatyta ir padaryta nusikalstama veika nėra dėsninga, žala atlyginta, todėl, pasak apeliantų, už šį nusikaltimÄ galėjo bÅ«ti paskirta trumpesnė laisvės atėmimo bausmė.

Be to, nurodo, kad nuteistasis prisipažino nusikaltęs, gailisi, nusikalstamais veiksmais nesiekė turtinės naudos ir jo vaidmuo buvo antraeilis, todėl, jų nuomone, ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bus pasiekti bausmės tikslai.Apeliaciniu skundu nuteistasis Sigitas Kančauskas praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendį ir sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminÄ . Skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį ir ilgam terminui, kuris, jo nuomone, yra per ilgas.

Mano, jog teismas neindividualizavo bausmės skyrimo, neatsižvelgė ir neįvertino konkretaus jo vaidmens Å¡ioje byloje pagal nustatytas aplinkybes. Teigia, kad teismas netgi pagriežtino jo atsakomybę, įvardindamas jį organizavusiu nusikalstamÄ veikÄ , nors tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir nustatytam jo vaidmeniui darant nusikaltimÄ . Nurodo, kad organizatoriaus vaidmuo jam niekada nebuvo inkriminuotas. Atkreipia dėmesį, jog jis buvo nubaustas tokia pat laisvės atėmimo bausme, kaip ir nusikaltimo vykdytojas, kurio vaidmuo, apelianto nuomone, yra reikÅ¡mingesnis negu jo.

Nurodo, kad aktyviausiai veikė Donatas Nevmeržickis, kuris jau buvo teistas už plėšimÄ . Pasak apelianto, jis jau yra suimtas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nors jo vaidmuo buvo antraeilis, tačiau jis buvo nuteistas griežčiausiai. Mano, kad jam bausmė nebuvo individualizuota, nes teismas, nustatęs visų bendrininkų skirtingus vaidmenis, skyrė beveik visiems vienodas laisvės atėmimo bausmes. Nurodo, kad teismo prašė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teismas apie tokiÄ galimybę jo atžvilgiu net nesvarstė ir nepasisakė, kai tuo tarpu skirdamas bausmę Dariui Drazdauskui nuosprendyje bent jau svarstė apie BK 75 straipsnio taikymo galimybę.

Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad jo atžvilgiu teismas buvo per griežtas. Taip pat nurodo, kad nors teismas pripažino atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atlygino dalį žalos, tačiau tai, nuteistojo nuomone, neatsispindi galutinėje jam skirtoje bausmėje ir jos trukmėje. Apelianto nuomone, teismo apsisprendimÄ dėl bausmės man rÅ«Å¡ies parinkimo ir jos trukmės lėmė jo ankstesni teistumai, dėl ko teismas jį vertino neigiamai.

Nurodo, kad teismas turėjo vertinti ir jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kuris rodo jo norÄ ir siekį pasitaisyti, nes jis ėmėsi visų priemonių, kad didesnė dalis žalos bÅ«tų atlyginta. Pažymi, kad skirdamas bausmę teismas įvertino tik neigiamus jo asmenybės aspektus. Apeliantas ginčija teismo iÅ¡vadÄ , jog jis buvo nusikaltimo organizatorius ir sumanytojas, nurodo, kad tai jam net nebuvo inkriminuota, t. y. nebuvo inkriminuotas nusikalstamos veikos organizavimas, o jo buvo kvalifikuota kaip kurstymas ir padėjimas padaryti nusikaltimÄ .

Teigia, kad teismas neiÅ¡dėstė motyvų, kodėl jo veiksmai buvo pavojingesni nei Edgaro Liulio ar Donato Nevmeržickio ir be pagrindo pripažino jį organizatoriumi. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad byloje yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat į tai, jog davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus byloje, dėl ko byla buvo baigta sutrumpinto proceso tvarka, į tai, jog jo vaidmuo buvo antraeilis. Taip pat praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, jog jis visÄ laikÄ buvo suimtas ir izoliuotas nuo Å¡eimos, iki Å¡iol yra įkalintas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, tai yra, pasak nuteistojo, bausmę atlieka sunkesnėmis sÄ lygomis, negu pataisos namuose.

Be to nurodo, kad yra vedęs, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, ieÅ¡kojo darbo, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko artimus santykius su žmona ir su mama, turi kur grįžti ir nori kuo greičiau atlikti bausmę bei integruotis į visuomenę, dirbti, kad galėtų kuo greičiau atlyginti teismo priteistÄ Å¾alÄ . Atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateikęs dokumentus, jog turi galimybę bÅ«nant laisvėje iÅ¡kart susirasti darbÄ ir gauti pajamas. Akcentuoja, jog jo atžvilgiu daugiau jokių baudžiamųjų bylų nėra, planuoja ateityje gyventi nenusikalsdamas, dirbti ir stengtis kuo greičiau atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis Donatas Nevmeržickis praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Nurodo, kad jau septynis mėnesius yra sulaikytas ir apie viskÄ pagalvojo, tvirtina, kad daugiau nebenori taip gyventi, kaip anksčiau gyveno. Pažymi, kad iki suėmimo turėjo savo įmonę ir nori dirbti bei gyventi dorai. Teigia, kad apie planuojamÄ nusikaltimÄ sužinojo tik valanda iki nusikaltimo padarymo, kuomet jau viskas buvo suplanuota ir apgalvota. PraÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jis vienintelis iÅ¡ nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų neatsisakė duoti parodymų, kuomet visi tylėjo, nurodė, kur paslėpti pagrobti daiktai ir tyrimo metu papasakojo viskÄ , kÄ Å¾inojo apie nusikaltimo organizavimo ir padarymo aplinkybes.

Tačiau mano, jog į tai teismas neatsižvelgė ir skyrė tokiÄ pat bausmę, kaip ir kitiems nuteistiesiems. Nurodo, kad iki sulaikymo turėjo darbÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyveno su sugyventinę ir padėjo jai auginti jos 2 metų jos vaikÄ , geranoriÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, teismo metu nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistojo nuomone, paskirta jam laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi teismas vertino vien tik jo praeitį.Atsiliepimu į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ nuteistasis Edgaras Liulys praÅ¡o skundo netenkinti palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį nepakeistÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais ir jo atžvilgiu pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Teigia, kad jis dirbdamas turės galimybę skirti dalį uždarbio civilinio ieÅ¡kovo bei nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimui, todėl bus greičiau atstatytas teisingumas. Pažymi, kad Å¡iuo metu ruoÅ¡iasi kurti Å¡eimÄ , visiÅ¡kai suprato savo klaidÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir stengiasi nepažeidinėti įstatymų.

Nuteistasis deklaratyviais laiko prokurorės skundo teiginius apie tai, kad jis nevertino kritiÅ¡kai savo veiksmų, nebuvo nuoÅ¡irdus. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Daina Songailienė prašė jos apeliacinį skundÄ dėl bausmės pakeitimo nuteistajam Edgarui Liuliui tenkinti, o kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Adverto“ atstovas Tomas Vanagas dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismui. Nuteistojo Dariaus Drazdausko gynėjas advokatas RamÅ«nas Dobrovolskis prašė jo ir jo ginamojo skundÄ tenkinti.

Nuteistasis Sigitas Kančauskas ir jo gynėja advokatė Erika JasiÅ«tė prašė nuteistojo Sigito Kančausko apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo Donato Nevmeržickio gynėja advokatė Jurgita Å lapaitienei prašė jos ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis Edgaras Liulys ir jo gynėjas advokatas Egidijus MorkÅ«nas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.               Apeliaciniai skundai atmestini. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Susipažinus su prokurorės, nuteistojo Dariaus Drazdausko ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio, nuteistųjų Sigito Kančausko ir Donato Nevmeržickio skundais matyti, kad juose nekeliamas ginčas dėl nuteistųjų kaltės, jų veiksmų kvalifikavimo, tačiau praÅ¡oma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtas bausmes teigiant, kad jos nebuvo tinkamai individualizuotos, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ . Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Dėl prokurorės skundoKaip jau buvo minėta, prokurorė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo ir bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžių nuteistiesiems Dariui Drazdauskui, Donatui Nevmeržickiui, Sigitui Kančauskui ir Edgarui Liuliui, todėl teisėjų kolegija Å¡iais aspektais skundžiamo nuosprendžio apeliacine tvarka netikrina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė apeliuoja tik į, jos nuomone, nepagrįstÄ BK 75 straipsnio nuostatų taikymÄ nuteistajam Edgarui Liuliui.BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju nuteistajam už vienÄ sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vienÄ nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus, sudarančius idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau bÅ«tina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , tačiau Å¡i diskrecinė teismo teisė iÅ¡ esmės suponuoja pareigÄ papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir Å¡is vertinimas neturi bÅ«ti atsietas nuo kaltininko ankstesnių nusikalstamų veikų.

Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatÄ , teismas sprendžia klausimÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Sprendžiant dėl bausmės atidėjimo vykdymo, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, vertino tai, kad Edgaras Liulys teistas 2 kartus, bausmę atlikęs, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracine tvarka, yra teisiamas už sunkų ir nesunkų nusikaltimus, buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ir pats dalyvavo jas darant, įsidarbino tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos Edgaro Liulio atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atsiprašė, su kitais nuteistaisiais atlygino dalį žalos, tačiau, prokurorės nuomone, nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus ir savo veiksmų nevertino kritiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad tai, jog Edgaras Liulys anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka – neigiamai apibÅ«dina nuteistojo asmenybę, tačiau įvertinusi kitus byloje esančius duomenis, - tai, kad Edgaras Liulys teistas 2012 ir 2013 metais už visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vieÅ¡os tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas), bausmes atlikęs, darbo sutarties kopija patvirtina, kad Edgaras Liulys dirba nuo 2014 m. liepos 31 d. (6 t., 67 b. l.), daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai Edgaro Liulio atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai Edgaro Liulio atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamÄ elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Edgarui Liuliui paskyrė maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , per šį laikotarpį nuteistasis visÄ laikÄ bus kontroliuojamas bei prižiÅ«rimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei Edgaras Liulys nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, Å¡io asmens priežiÅ«rÄ vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Edgaras Liulys anksčiau laisvės atėmimo bausme nėra baustas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų apylinkės teismas nepažeidė. Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai, jog Edgarui Liuliui turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, t. y. panaikintas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė Edgarui Liuliui nėra per Å¡velni ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai).Dėl nuteistojo Dariaus Drazdausko ir jo gynėjo advokato RamÅ«no Dobrovolskio skundoApeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas tvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu Dariui Drazdauskui paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl praÅ¡o jÄ Å¡velninti bei atidėti jos vykdymÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas Dariaus Drazdausko atžvilgiu. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas pakankamai motyvavo laisvės atėmimo bausmių ir jų dydžio skyrimÄ , atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadijas, nuteistojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

Teismas taip pat įvertino nuteistojo Dariaus Drazdausko atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, atlygino ženkliÄ dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padaryto recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, Darius Drazdauskas anksčiau teistas du kartus, tame tarpe už nusikaltimÄ nuosavybei, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sÄ lygas, baustas administracine tvarka.

Teismas nuosprendyje taip pat įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir tai, kad Darius Drazdauskas padėjo padaryti nusikalstamas veikas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam Dariui Drazdauskui paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 180 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies, pagal kurias kvalifikuotos Dariaus Drazdausko padarytos nusikalstamos veikos, sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai.

Taigi, kolegijos nuomone, nuteistajam Dariui Drazdauskui parinktos tinkamos bausmės rÅ«Å¡ys, bausmės nėra per griežtos, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o skiriant bausmes BK 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai nepažeisti, jos subendrintos taikant nuteistajam palankesnį bausmių apėmimo bÅ«dÄ (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), o paskirta galutinė bausmė, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam Dariui Drazdauskui bausmės rūšį, o kartu spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su kaltinamojo asmenybe, taip pat į tai, kad nuteistasis Darius Drazdauskas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepasibaigus Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Pažymėtina, kad nuteistasis Darius Drazdauskas 2015 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi Dariui Drazdauskui buvo paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, be to, jis įspėtas, jog bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas, jeigu nuteistasis toliau nevykdys teismo įpareigojimų ar darys teisės pažeidimus (Šiaulių apylinkės teismo nutartis T-69-951/2016, LITEKO informacija).

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas nenustatė ir nenurodė iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslus Dariaus Drazdausko atžvilgiu dar bÅ«tų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Su tokia iÅ¡vada sutinka ir teisėjų kolegija. Ir nors baudžiamajame įstatyme nėra draudimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ pakartotinai, atsižvelgus į teisingumo principÄ bei bausme siekiamus tikslus, kurių įgyvendinimas vienÄ kartÄ pritaikius BK 75 straipsnį nebuvo pasiektas, pakartotinis Å¡io straipsnio taikymas yra netikslingas.

Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimÄ , teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016 ir kt.), o Darius Drazdauskas bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ .Nuteistasis ir jo gynėjas, praÅ¡ydami suÅ¡velninti Dariui Drazdauskui paskirtÄ bausmę, nurodo, kad nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažino, gailėjosi, atlygino dalį žalos ir sieks įsidarbinti, kad bÅ«tų kuo greičiau atlyginta visa nusikalstamais veiksmais padaryta žala, taip pat nurodo, kad 2015 metais mirė Dariaus Drazdausko mama ir jis palaiko stiprius socialinius ryÅ¡ius su tėvu, 2016 metais sukÅ«rė Å¡eimÄ , nėra neigiamai charakterizuojamas, tačiau į visas Å¡ias aplinkybes atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, parinkdamas Dariui Drazdauskui laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl pakartotinai tai vertinti nėra pagrindo.

Nors nuteistasis tvirtina, kad po mamos mirties palaiko stiprius ryÅ¡ius su tėvu, sukÅ«rė Å¡eimÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, neskatino laikytis probacijos sÄ lygų ir nepažeidinėti įstatymų. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis Darius Drazdauskas nesilaikė nustatytų ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtų probacijos sÄ lygų, todėl pasitikėti nuteistojo žodžiais, kad jis pasiryžęs daugiau nenusikalsti, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendyje iÅ¡vadas dėl nuteistajam Dariui Drazdauskui parinktos bausmės rÅ«Å¡ies, jos dydžio apylinkės teismas pagrindė objektyviais bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje paliktinas galioti nepakeistas, o nuteistojo Dariaus Drazdausko ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl nuteistojo Sigito Kančausko skundoApeliaciniame skunde nuteistasis Sigitas Kančauskas tvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl praÅ¡o jÄ Å¡velninti, ir nors nepraÅ¡o atidėti jos vykdymo, tačiau nurodo, kad apylinkės teismas dėl BK 75 straipsnio taikymo jo atžvilgiu nuosprendyje nieko nepasisakė.

Pasisakant dėl nuteistajam Sigitui Kančauskui skirtos bausmės atkreipiamas dėmesys, jog teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas pakankamai motyvavo laisvės atėmimo bausmių ir jų dydžio skyrimÄ , atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, Sigito Kančausko vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus – vienÄ sunkų ir vienÄ nesunkų, buvo vienas iÅ¡ nusikaltimų sumanytojų ir sukurstė kitÄ asmenį juos daryti, jo vaidmenį teismas pagrįstai laikė vienu iÅ¡ pagrindinių. Teismas taip pat vertino, kad yra Sigito Kančausko atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), nustatė jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – tai, kad nusikalstamas veikas įvykdė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Parinkdamas bausmes ir nustatydamas jų dydį Sigitui Kančauskui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis, bÅ«damas anksčiau teistas net keturis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus padarė teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti tik skiriant griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas nuteistajam už padarytus nusikaltimus skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 180 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka BK 41 straipsnio nurodytÄ bausmės paskirtį, nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl jÄ dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Sutiktina su nuteistojo Sigito Kančausko apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje motyvuojant jam skirtinÄ laisvės atėmimo bausmę be jokio pagrindo nurodė, kad Å¡io nuteistojo vaidmuo tiek nusikalstamų veikų organizavime ir pasiruoÅ¡ime, tiek jų įvykdyme laikytinas vienu pagrindiniu, tuo sudarydamas galimybę manyti, kad Sigitas Kančauskas ne tik sukurstė bei padėjo įvykdyti plėšimÄ bei svetimo turto sugadinimÄ , tačiau Å¡ias nusikalstamas veikas ir organizavo (BK 24 straipsnio 4 dalis), tačiau darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas paprasčiausiai netinkamai parinko sÄ vokÄ ir teisinės klaidos nepadarė, kadangi Sigitas Kančauskas skundžiamu nuosprendžiu už Donato Nevmeržickio kaip vykdytojo įvykdytų nusikalstamų veikų organizavimÄ nuteistas nebuvo.

Ir nors iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo Sigitui Kančauskui, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visgi, įvertinus skundžiame teismo nuosprendyje nurodytus bei Å¡ioje nutartyje aukščiau paminėtus motyvus, apibÅ«dinančius nuteistÄ jį (anksčiau teistas net 4 kartus, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka, nedirba), pripažinus, jog ankstesni baustumai nedaro jokios pozityvios įtakos, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat konstatuoja, kad nustatydamas bausmės rūšį ir jos trukmę, apylinkės teismas teisingai vadovavosi Baudžiamojo kodekso normomis. Pažymėtina, kad nuteistajam, kurio atžvilgiu buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, jos ir buvo pritaikytos, o tiems nuteistiesiems, kurių atžvilgiu minėtos nuostatos netaikytinos, teismas skyrė bausmes, atsižvelgdamas į bausmių skyrimo taisykles. Taigi, Sigito Kančausko apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai individualizavo bausmes bendrininkams, laikytini nepagrįstais.Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis yra vedęs, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, ieÅ¡kojo darbo, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko artimus santykius su žmona ir su mama, nori kuo greičiau atlikti bausmę bei integruotis į visuomenę, dirbti, kad galėtų kuo greičiau atlyginti teismo priteistÄ Å¾alÄ , nesumažina Sigito Kančausko kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl ankščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendyje išvadas dėl nuteistajam Sigitui Kančauskui parinktos bausmės rūšies, jos dydžio apylinkės teismas pagrindė objektyviais bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis šioje dalyje paliktinas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl nuteistojo Donato Nevmeržickio skundoIš nuteistojo Donato Nevmeržickio skundo matyti, kad jis taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, kad ji yra per griežta.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, skirdamas Donatui Nevmeržickiui bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, įvertino atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad teismo apsisprendimÄ skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam Å¡iuo konkrečiu atveju nulėmė tai, kad jis anksčiau teistas net devynis kartus, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , jis vėl padarė analogiÅ¡kus nusikaltimus nuosavybei – vienÄ sunkų ir vienÄ nesunkų nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje, buvo nusikalstamų veikų vykdytojas.

Pažymėtina, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė esant tiesioginei tyčiai, savanaudiÅ¡kais motyvais. Vertinant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , akcentuotina, kad Donatas Nevmeržickis praeityje teistas už analogiÅ¡kus nusikaltimus nuosavybei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis už vagystes teistas 3 kartus, o už plėšimus net 5 kartus, paskutinį kartÄ jis buvo nuteistas Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį dėl pasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui ir atlikęs bausmę iÅ¡ įkalinimo įstaigos paleistas 2016 m. kovo 2 d. (2 t., 126-123 b. l.), tačiau, praėjus tik kiek daugiau nei 4 mėnesiams, jis vėl padaro nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys itin neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jie rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad Donatas Nevmeržickis nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. Juolab, kad jis, bÅ«damas ankščiau teistas, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Tai, kad, apeliantas nurodo, jog nori pradėti dorai gyventi, nelaikytini esminiais argumentais, kurių pagrindu jam galima bÅ«tų Å¡velninti paskirtÄ bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad Donatui Nevmeržickiui paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių bausmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 641 straipsnio nuostatas, todėl laikyti jÄ aiÅ¡kiai per griežta ir dar labiau Å¡velninti, pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybės pavojingumÄ ir yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms.Dėl apelianto praÅ¡ymo atkreipti dėmesį į tai, kad jis vienintelis iÅ¡ nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų neatsisakė duoti parodymų, kuomet visi tylėjo, nurodė, kur paslėpti pagrobti daiktai ir tyrimo metu papasakojo viskÄ , kÄ Å¾inojo apie nusikaltimo organizavimo ir padarymo aplinkybes, pažymėtina, kad nuteistojo Donato Nevmeržickio prisipažinimÄ teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į jÄ atsižvelgė nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl dar kartÄ tuo pačiu pagrindu Å¡velninti bausmę nėra pagrindo.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, Donatui Nevmeržickiui paskirta bausmė nėra per griežta, tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidųByloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažymos.

Iš 2017 m. kovo 27 d. pažymos Nr.(2.19) NTP-7-3636 matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam Donatui Nevmeržickiui, išlaidas sudaro 115,80 Eur dydžio advokato užmokestis, kurį prašoma priteisti iš Donato Nevmeržickio valstybės naudai. Iš 2017 m. kovo 28 d. pažymos Nr.(2.19) NTP-7-3752 matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam Edgarui Liuliui, išlaidas sudaro 144,75 Eur dydžio advokato užmokestis, kurį prašoma priteisti iš Edgaro Liulio valstybės naudai.

Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai valstybė turi pareigÄ užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. IÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), nuteistiesiems Donatui Nevmeržickiui ir Edgarui Liuliui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteistinos.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :               Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės, nuteistojo Dariaus Drazdausko ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų Sigito Kančausko ir Donato Nevmeržickio apeliacinius skundus atmesti.              Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų Donato Nevmeržickio ir Edgaro Liulio nepriteisti.

Teisėjai                                                                              Vidmantas Mylė                                                                              Ernesta Montvidienė                                                                             Laisvydas Zederštremas