2019-03-06 Nr. AB-5971-3-61-3-05334-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-16-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05334-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės BALTIC COMPOSITES prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA‑83‑1062/2018 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės BALTIC COMPOSITES skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB BALTIC COMPOSITES kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. SKP-335 „Dėl UAB BALTIC COMPOSITES išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „ne žemės ūkio veikla“ dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. spalio 15 d. raštą Nr. 3JA‑544-398 „Dėl skundo“ (toliau – ir ginčijamas raštas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino ginčijamus sprendimą ir raštą.

Atsakovai apeliaciniuose skunduose prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 atsakovų apeliacinius skundus tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija; toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos paramos dalies (103 421,80 Eur) susigrąžinimo.

Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“. 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas ir Agentūra pasirašė paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įgyvendinti projektą „Kompozicinių gaminių gamyba“ (iki 2014 m. kovo 31 d.), o Agentūra įsipareigojo kompensuoti pareiškėjui iki 690 560 Lt tinkamų kompensuoti išlaidų (paramos sutarties 1.1, 5.1 ir 6 p.). Paramos sutarties 5 ir 5.4 punktuose nustatyta, kad parama bus suteikta tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas prekes, paslaugas ar darbus įsigis laikydamasis Pirkimo taisyklių nuostatų, o paraiškos XVI skyriaus („Pareiškėjo deklaracija“) 2 punkte pareiškėjas patvirtino, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma.

Teisėjų kolegija bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas projekto įgyvendinimui organizavo viešąjį pirkimą ir dėl įrangos pirkimo pasirašė sutartį su įmone iš Latvijos – SIA Renzo Baltic. 2013 m. balandžio 8 d. pareiškėjas įsakymu pavedė vyr. finansininkei suderinti pasirašytos sutarties nutraukimą, o pirkimo komisijai pavedė inicijuoti naują įrangos pirkimo konkursą. 2013 m. balandžio 15 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ pareiškėjas pakartotinai paskelbė konkursą įrangai įsigyti. 2013 m. balandžio 16 d. elektroniniu paštu dėl konkurso sąlygų išdavimo į pareiškėją kreipėsi įmonė iš Austrijos (MEX Equipment and Consulting) ir jau minėta įmonė iš Latvijos (SIA Renzo Baltic). Austrijos įmonė įrangą pareiškėjui pasiūlė už 348 900 Eur, o Latvijos įmonė – už 312 800 Eur. 2013 m. gegužės 3 d. pareiškėjas pasirašė įrangos pirkimo sutartį su SIA Renzo Baltic.

2015 m. rugpjūčio 27 d. Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti dalį (103 421,80 Eur) iš pagal 2014 m. vasario 21 d. mokėjimo prašymą išmokėtos paramos sumos. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad Agentūra inicijavo kainų ekspertizę, siekdama išsiaiškinti, ar įrangos vertė pagal įvykdytą pirkimą ir sudarytą sutartį atitinka vidutinę rinkos vertę įrangos įsigijimo dieną. Pagal ekspertinio konsultavimo ataskaitą įrangos kaina 164 218,15 Eur viršijo vidutinę analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainą įrangos pirkimo sutarties pasirašymo dieną.

Nesutikdamas su Agentūros sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Ministerijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jokių Agentūros netinkamų veiksmų ar ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų nenustatė. Nesutikdamas su tokiomis Ministerijos ginčijamo rašto išvadomis, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas ginčijamą Agentūros sprendimą ir Ministerijos raštą, konstatavo, kad Agentūra sprendime nurodė netinkamą teisinį jo priėmimo pagrindą bei rėmėsi netinkamai nustatytu faktiniu pagrindu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teisės aktų nuostatų taikymo, pažymėjo, kad ginčijame sprendime Agentūra nurodė, jog paraiškos gavėjas pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų“.

Sprendime taip pat nurodyta, kad paraiškos gavėjas pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 23 punktą, kuriame nurodyta, kad projekte turi būti numatytos išlaidos, kurios susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma. Jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai neatlikti, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas arba viešai tiekėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.). Taip pat pagal Įgyvendinimo taisyklių 24.1 papunktį, nustatantį, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos „būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje“; 27 punktą, kuriame nurodyta, kad netinkamos finansuoti išlaidos – tai išlaidos, „nenumatytos projekte, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neatitinkančios nustatytų reikalavimų ir neįvardytos Taisyklių 26 punkte“ (27.1 p.); paraiškos XVI skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 2 punktą, nustatantį, jog prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma.

Vertindamas ginčijamo Agentūros sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Administravimo taisyklių 3 punktas (kurį kaip pagrindą ginčijamame sprendime nurodo Agentūra) yra skirtas paaiškinti sąvokai – „Tinkamos finansuoti išlaidos“, tačiau ši sąvoka labiau sietina su Agentūrai nustatytais kriterijais dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti, o ne paramos gavėjams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Agentūra neteisėtai ir nepagrįstai nustatė Administravimo taisyklių 3 punkto pažeidimą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Agentūra ginčijamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto pažeidimą, nes šioje nuostatoje, kaip ir anksčiau nurodytu atveju, nėra įtvirtinti jokie reikalavimai paramos gavėjams ar jų įsipareigojimai.

Teisėjų kolegija sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Administravimo taisyklių 3 punktas susijęs su Agentūrai nustatytais kriterijais dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti.

Tačiau teisėjų kolegija kitaip vertino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nurodymo ginčijamame sprendime. Šis punktas, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, yra skirtas ir paramos gavėjams ir jis susijęs ne tik su tinkamų išlaidų numatymu projekte. Tačiau šio viso punkto nurodymas ginčijamame sprendime yra netikslus dėl to, kad nėra nurodyta, kokią konkrečią šio punkto nuostatą pareiškėjas pažeidė. Tačiau iš viso sprendimo turinio matyti, kad jis susijęs su nuostata „Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo“. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėtų Administravimo taisyklių 3 punkto ir Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nurodymas ginčijamame sprendime yra perteklinis, nes šių punktų nurodymas sprendime neimplikuoja paraiškos gavėjui naujo pažeidimo, nes minėtų punktų nuostatos sprendime siejamos su paramos gavėju tik tiek, kiek jos nustato įsipareigojimo įvykdymo tinkamumą, susijusį su tinkamomis finansuoti išlaidomis, o tai taip pat reguliuoja ir Įgyvendinimo taisyklių 24.1 ir 27.1 papunkčiai. Todėl nagrinėjamu atveju vien tuo pagrindu, kad yra netikslus punktų nuostatų, kurias pažeidė paramos gavėjas, nurodymas ginčijamuose sprendimuose, negalima kvestionuoti ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendime nepagrįstai nurodyti Įgyvendinimo taisyklių 24.1 ir 27.1 papunkčiai. Įgyvendinimo taisyklių 24.1 ir 27.1 papunkčiai įtvirtinti Įgyvendinimo taisyklų VIII skyriuje ir skirti apibūdinti, kurios rūšies išlaidos yra tinkamos finansuoti ir kurios nėra tinkamos finansuoti: 24 punkte yra nurodytos išlaidų rūšys, kurios gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, o 27 punkte nurodytos išlaidų rūšys, kurios netinkamos finansuoti. Šie papunkčiai yra skirti ne tik paramą teikiančiai institucijai, bet ir paramos gavėjams, todėl jie Agentūros sprendime nurodyti pagrįstai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl išlaidų tinkamumo finansuoti ir jų apskaičiavimo, nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei atsakovo apeliacinio skundo, ginčas kilo ir dėl to, ar išlaidos, kurias pareiškėjas patyrė įsigydamas projektui įgyvendinti būtiną įrangą (WPC ekstruderį ir atliekų smulkintuvą), laikytinos tinkamomis finansuoti Administravimo taisyklių prasme, ar apskaičiuojant vidutinę prekės (įrangos) rinkos kainą turi būti įtraukta prekių, gaminamų Kinijoje, kaina.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Agentūra ne tik netinkamu būdu apskaičiavo grąžintiną paramos sumą, bet ir neteisėtai bei nepagrįstai, nesivadovaudama Administravimo taisyklių 197.3.15 punktu, nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo dalį paramos. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutiko. Pirmosios instancijos teismo nurodyto Administravimo taisyklių 197.3.15 punkto redakcija, pagal kurią paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai, galiojo tik iki 2015 m. balandžio 10 d., o ginčijamą sprendimą Agentūra priėmė 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nuo 2015 m. balandžio 10 d. įsigaliojusioje minėto punkto redakcijoje nustatyta: „197.3.15. jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio“. Tuo metu, kai pareiškėjas sudarė įrangos (prekių) pirkimo sutartį, atskirai nebuvo detalizuota, kaip apskaičiuojama susigrąžintina paramos suma tuo atveju, kai paramos gavėjas pažeidžia reikalavimą pirkti prekes mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga kaina. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas paraiškos XVI skyriaus („Pareiškėjo deklaracija“) 2 punkte patvirtino, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Dėl šio įsipareigojimo byloje ginčo nėra (tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodė atsakovas bei neginčija pareiškėjas). Taigi nagrinėjamu atveju Agentūra paramos gavėjui paskaičiavusi susigrąžintiną paramos tokią sumą, kuri neviršija ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, esančių rinkoje, vidurkio, nepažeidė protingumo, teisingumo principo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, pripažindamas išlaidas netinkamomis finansuoti ir skirdamas pareiškėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, sprendimą iš esmės grindė 2015 m. gegužės 6 d. „Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-120“, kurią rengė UAB „CIVITTA“, ir pagal kurią prekių (įrangos) įsigijimo kaina 164 218,15 Eur viršijo vidutinę analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainą įrangos pirkimo sutarties pasirašymo dieną (t. y. kaina, už kurią pareiškėjas įsigijo minėtą įrangą, neatitiko tokios įrangos vidutinės rinkos kainos). Ataskaitoje nurodyta įrangos vidutinė rinkos kaina – 148 581,85 Eur (be PVM), pareiškėjas prekes įsigijo už 312 800 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

Administravimo taisyklių, galiojusių pareiškėjo sutarties su prekių (įrangos) tiekėju pasirašymo metu, 5.10 punkte nustatyta, kad Agentūra, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, administruodama paramą, išlaidoms, kurios susijusios su naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbais, kilus įtarimui dėl taikytų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis resursų kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o esant įtarimui dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekes ir paslaugas ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, ar esant įtarimui dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Taigi esant įtarimui dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekes ir paslaugas nėra reikalaujama, kad ekspertizę atliktų atestuotos ekspertizės įmonės. Nagrinėjamu atveju ekspertizę atliko atsakovo pasirinkta UAB „CIVITTA“.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo 41 punkte išdėstytos nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir vertinant šioje byloje aptariamų prekių rinkos kainos apskaičiavimo vidurkį.

Teisėjų kolegija kartu pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog atliekant vidutinės rinkos kainos paskaičiavimą UAB „CIVITTA“ ekspertai tokioje ataskaitoje pateikia išvadas dėl pareiškėjo įsigytų prekių maksimalios (vidutinės) rinkos kainos, t. y. ja iš esmės yra pasiekiamas iš Administravimo taisyklių 5.10 punkto išplaukiantis norimas tikslas išsiaiškinti, ar prekių įsigijimo kainos nebuvo nepagrįstai per didelės, tokios ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize Administravimo taisyklių 5.10 punkto prasme nėra pagrindo (žr. 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑997-575/2017).

Taigi teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „CIVITTA“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d., 72 str.).

Vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo paskirstymo pareigą administracinių bylų teisenoje, Agentūrai pateikus UAB „CIVITTA“ 2015 m. gegužės 6 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą, kurioje konstatuota, kad ginčo prekių kaina viršijo vidutinę rinkos kainą, įrodyti, kad prekių (įrangos – WPC ekstruderio ir smulkintuvo) kaina visgi buvo pagrįsta, tenka pareiškėjui.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas ginčijo atsakovo pateiktą UAB „CIVITTA“ ataskaitą dėl jos patikimumo šiais aspektais: 1) abejoja dėl ją atlikusių ekspertų profesionalumo (Ataskaitoje nenurodyta, kas konkrečiai iš UAB „CIVITTA“ darbuotojų atliko ekspertizę, ar asmuo kompetentingas atlikti ekspertizę); 2) neigia galimybę įtraukti į vidutinės rinkos kainos apskaičiavimą prekių, pagamintų Kinijoje, kainas.

Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad vertinimą atliko UAB „CIVITTA“ direktorius D. V., kuris, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra atsakingas už dotacijų ir projektų valdymą. Iš bylos medžiagos teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad atlikęs ekspertizę asmuo atitinka reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje: turi tinkamą išsilavinimą, turi darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties; nebuvo bylos metu įrodyta, kad jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą ankstesnę praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑997‑575/2017) neturėjo pagrindo teigti, kad UAB „CIVITTA“ 2015 m. gegužės 6 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita surašyta neturint pagrįstos teisės atlikti ekspertinį tyrimą, derančios su kvalifikaciniais gebėjimais. Šiuo aspektu ekspertinis tyrimas atitinka apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo 42 punkte nurodytą profesionalumo principą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vertinant išvadų pagrįstumą (antras aspektas) itin svarbu nagrinėjamu atveju išsiaiškinti, ar ekspertizė atlikta ir Ataskaita surašyta įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie prekių kainas ir jų vidurkio apskaičiavimą, ar yra aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtu įsipareigojimu pirkti prekes (įrangą) už mažiausią kainą ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principą).

Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodyta, kad remtasi Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nuostatomis, joje numatytais turto vertinimo metodais, nurodyti teisės aktai, kurie susiję su parama verslo kūrimui ir plėtrai, taip pat nurodyta, kad užduotis atlikta remiantis Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija.

Iš Ataskaitos teisėjų kolegija nustatė, kad turtas vertintas pagal įrangos pasiūlymų kainas, t. y. prekių (įrangos) rinkos kainos (keturių gamintojų iš Kinijos ir keturių gamintojų iš Europos Sąjungos – trijų iš Vokietijos ir vieno iš Italijos). Ataskaitoje nurodyta, kad atliekant ekspertinį vertinimą ir apklausiant tiekėjus, gauti kainų pasiūlymai yra panašūs pagal gamintojo geografinę zoną. Ataskaitoje nurodyta, kad į komercinius įrangos pasiūlymus įtrauktos visos papildomos tiekėjo išlaidos (transportavimo, muito, montavimo, paleidimo ir apmokymo (Ataskaitos 4 lapas). Ataskaitoje įvertintas ekspertinio vertinimo metu gautų 8 tiekėjų pasiūlymų atitikimas techninei specifikacijai, kuri buvo pareiškėjo teiktame 2013 m. balandžio 14 d. pasiūlyme, atskirai išdėstant lentelėje Nr. 2.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Ataskaitoje pateiktų duomenų, neteigia, jog kuris nors iš aštuonių nurodytų Ataskaitoje gamintojų ar tiekėjų gamina ar tiekia tokią įrangą (prekes), kuri pagal techninę specifikaciją neatitinka pareiškėjo įsigytos įrangos (prekės).

Šioje Ataskaitoje, pasirinkus Kinijos rinkos analogiškos ar panašios įrangos rinkos kainas (kadangi vertinta, jog pareiškėjo įsigytos įrangos gamintojas yra Kinijoje), buvo atliktas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtu įsipareigojimu (prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma) ir nustatyta pareiškėjo atliktų investicijų, įsigyjant minėtą įrangą, ir analogiškos ar panašios Kinijoje pagamintos įrangos tiek vidutinių, tiek maksimalių rinkos kainų neatitiktis.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad atliekant ekspertinę konsultaciją buvo pažeisti Turto ir verslo vertinimo įstatymo 5, 6, 22 straipsniai, tačiau konkrečiai nenurodė, kuri Ataskaitos dalis neatitinka pareiškėjo nurodyto įstatymo straipsnių konkrečios dalies, konkretaus punkto.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo 52‑55 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog kalbant apie įrangos (prekių) kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtu įsipareigojimu, t. y. kad atliekant ekspertizę buvo pažeistas apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo 42 punkte nurodytas antrasis – išvadų pagrįstumo – aspektas.

UAB „CIVITTA“ pateikta ekspertinio konsultavimo ataskaita yra tik vienas iš įrodymų byloje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017), kurį galima paneigti pateikus kitus (priešingus) rašytinius įrodymus.

Pareiškėjas, kaip minėta, vykstant ginčui teisme, pateikė kitą ataskaitą – UAB „Capital vertinimas“ kilnojamojo turto vertintojo M. Ž. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000386) parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. 15-R11-38 (retrospektyvinį vertinimą 2013 m. gegužės 31 d.), pagal kurią įrangos bendra rinkos vertė su PVM Europos rinkoje yra 359 708,06 Eur (be PVM 297 279,38 Eur) (suma, už kurią pareiškėjas įsigijo įrangą – 312 800 Eur), t. y. UAB „Capital vertinimas“ nustatyta įrangos kaina yra didesnė nei ta, kurią nustatė UAB „CIVITTA“ (vidutinė rinkos kaina be PVM Kinijoje – 45 876,97 Eur, o Europos Sąjungoje – 251 286,78 Eur).

Šioje ataskaitoje, kaip ir anksčiau aptartoje, taip pat nurodyta, kad remiamasi panašios įrangos pasiūlymų kainomis. Kitaip tariant, taip pat netaikytas labiausiai patikimas lyginamasis metodas, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

Ataskaitoje vertinta tik Europos Sąjungoje gaminamų ekstruderio rinkos vertė ir smulkintuvo (atliekų malūno MF-38) rinkos vertė, kuri skaičiuota pagal turto kainą. Turto rinkos vertė skaičiuota lyginant pareiškėjo įsigytų prekių (WPC ekstruderio ir atliekų smulkintuvo) vertę ir kainą su prekių, gaminamų Europos Sąjungoje, vidutine rinkos kaina. Turto vertintojas nurodė, kad įvedamas koeficientas dėl gamintojų ir modelių skirtumų, tačiau niekaip nepagrindė šių koeficientų dydžių. Antai dėl komercinio pasiūlymo MEX eguipment and Consulting nurodytas koeficientas 0,93. Šio tiekėjo pasiūlyto smulkintuvo, kaip matyti iš bylos medžiagos, našumas kg/h yra nuo 270 iki 450, t. y. vidutiniškai 4,5 karto didesnis nei pareiškėjo įsigyto smulkintuvo našumas (80 kg/h). Todėl yra neaišku, kodėl šios prekės iš esmės yra laikomos analogiškomis, kai pritaikytas tik minėtas 0,93 koeficientas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje ataskaitoje nurodyta, jog nuosavybė nustatyta remiantis pateiktais priėmimo perdavimo aktais Nr. 2013/05/03/01. Tačiau byloje nustatyta, kad šiuo nurodytu numeriu / data 2013/05/03/01 pareiškėjas 2013 m. gegužės 3 d. pasirašė sutartį su pirkėju, o ekstruderis buvo perduotas tik 2013 m. gruodžio 19 d. pagal priėmimo–perdavimo aktą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo užsakymu pateiktoje nepriklausomo vertintojo ataskaitoje įvesti tik nedideli koeficientai (jų niekaip nepagrindžiant) dėl gamintojų ir modelių, nors jie nėra panašūs pagal savo techninius parametrus, sudaro prielaidas paaukštinti vidutinę rinkos kainą, šios ataskaitos rezultatai vertino kritiškai. Kartu konstatavo, kad šioje eksperto ataskaitoje paskaičiuota Europos Sąjungoje pagamintų prekių vertė nepaneigia UAB „CIVITTA“ Ataskaitoje nurodytos Europos Sąjungoje gaminamų prekių vidutinės rinkos kainos (867 643 Lt).

Teisėjų kolegija nurodė, kad esminis šios ataskaitos skirtumas nuo anksčiau aptartos yra tas, jog šioje ataskaitoje nebuvo vertintos Kinijoje pagamintos prekės, nors pareiškėjas neneigė, kad jo įsigytos prekės buvo pagamintos Kinijoje, t. y. pareiškėjas pats pasirinko Kinijoje pagamintą įrangą. Todėl šiuo atveju nėra pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsižvelgiant į tai, jog įrangos pirkimas buvo vykdytas Lietuvoje ir jame dalyvavo tiekėjai (gamintojai) iš Austrijos bei Latvijos, nagrinėjamu atveju aktuali analogiškos arba iš esmės panašios įrangos vidutinė vertė Europos rinkoje, t. y. ta kaina, kurią gali pasiūlyti Europos įmonės-gamintojos. Teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčijamu atveju apskaičiuojant vidutinę prekių rinkos kainą nėra pagrįsta neatsižvelgti į prekių, pagamintų Kinijoje, kainą.

Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad UAB „CIVITTA“ Ataskaitoje pateikti duomenys nėra paneigti, kartu konstatavo ir tai, jog Agentūra tinkamai apskaičiavo grąžintiną paramos sumą, nes Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad finansuojamos tik tos paramos lėšos, kurios neviršija numatyto paramos dydžio ir intensyvumo (pagal Paramos sutartį iki 65 proc. intensyvumo).

III. Pareiškėjas UAB BALTIC COMPOSITES pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas nurodo, kad išanalizavus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, jame pateiktus išaiškinimus ir išvadas, jam kilo pagrįsta abejonė dėl šio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir šiuo atveju neįsitikino, ar ataskaitoje nurodytų Kinijos tiekėjų pasiūlymai atitiko pareiškėjo skelbto konkurso sąlygas, neįsitikino, ar atsakovai vertino ir patikrino ataskaitos duomenų atitikimą pirkimo dokumentams ir ar ataskaitos pagrindu pagrįstai konstatuota neatitiktis tarp pareiškėjo įsipareigojimų ir vidutinės prekių rinkos kainos.

Apeliacinės instancijos teismui, priešingai nei pirmosios instancijos teismui, ataskaitos duomenis pripažinus nepaneigtais, pareiškėjui kilo būtinybė surinkti papildomus duomenis, susijusius su ataskaitoje nurodytų duomenų tikrumu, todėl pareiškėjas pats išsiuntė užklausas ataskaitoje nurodytiems tiekėjams pagal pirkimo dokumentų sąlygas ir gavo tokią informaciją: 1) tiekėjas Weier Plastic Machinery Co., Ltd. informavo, kad jam yra priimtinos tik išankstinio apmokėjimo sąlygos; 2) tiekėjas Powertech Machinery Co., Ltd. informavo, kad jam yra priimtinos tik išankstinio apmokėjimo sąlygos; 3) išsiuntus laišką į tiekėjo Zhuoya Machinery Co., Ltd. oficialiame tinklapyje nurodytą elektroninį paštą, atsakyta nebuvo, taip pat iš tinklapyje pateiktos vizualizacijos galima spręsti, kad tai tas pats ekstruderis kaip ir tiekėjo Powertech Machinery Co., Ltd. tinklapyje; 4) išsiuntus laišką tiekėjo Hua Runde Plastic Machine Co., Ltd. tinklapyje nurodytu adresu laiškas grįžo neradus adresato.

Pareiškėjas pažymi, kad viena esminių jo techninėje specifikacijoje nurodytų sąlygų buvo mokėjimo atidėjimas – per 15 dienų nuo prekių sumontavimo, paslaugų suteikimo ir priėmimo-perdavimo dokumento pasirašymo. Tuo tarpu ataskaitoje apie tai nieko nėra pasakyta, o pareiškėjas nė į vieną prieš tai nurodytą užklausimą negavo užklausos sąlygas atitinkančio pasiūlymo. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą ir į UAB „Civitta“ dėl galimybės įsitikinti prekių (įrangos) pasiūlymų tikrumu, prašydamas pateikti eksperto užklausas ir tiekėjų atsakymus, tačiau tokie duomenys jam nebuvo pateikti.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsakovas pažymi, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Nurodytas sąlygas atitinkančių aplinkybių pareiškėjas savo prašyme nenurodė. Nors pareiškėjas kreipimąsi į tiekėjus ir jų atsakymus traktuoja kaip naujai paaiškėjusias aplinkybės, tačiau pareiškėjo veiksmai dėl papildomų duomenų rinkimo turėjo būti atliekami pirminio teisminio proceso metu. Agentūros nuomone, pareiškėjas, nesutikdamas su jam nepalankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju administracinės bylos Nr. eA-83-1062/2018 procesą pareiškėjas UAB BALTIC COMPOSITES prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

Aptariamu atveju, LVAT išnagrinėjus administracinę bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. kovo 7 d. sprendimą, administracinė byla Nr. eA‑83‑1062/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

LVAT yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą, kt.; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą iš esmės grindžia tuo, jog apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą neįvertinta, ar UAB „CIVITTA“ ataskaitoje nurodytų Kinijos tiekėjų pasiūlymai dėl apmokėjimo už prekes sąlygų atitiko pareiškėjo skelbto konkurso sąlygas, neįsitikinta, ar atsakovai vertino ir patikrino ataskaitos duomenų atitikimą pirkimo dokumentams ir ar ataskaitos pagrindu pagrįstai konstatuota neatitiktis tarp pareiškėjo įsipareigojimų ir vidutinės prekių rinkos kainos.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčijamą sprendimą Agentūra priėmė pripažinusi pareiškėjo patirtas išlaidas netinkamomis finansuoti ir, skirdama pareiškėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankciją, iš esmės rėmėsi UAB „CIVITTA“ 2015 m. gegužės 6 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-120. Pareiškėjas ginčijo minėtą ataskaitą dėl jos patikimumo šiais aspektais: 1) abejojo dėl ją atlikusių ekspertų profesionalumo; 2) neigė galimybę įtraukti į vidutinės rinkos kainos apskaičiavimą prekių, pagamintų Kinijoje, kainas. Taigi pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad UAB „CIVITTA“ ataskaita yra netinkama dėl to, jog joje nurodyti tiekėjai taiko jam netinkamas atsiskaitymo sąlygas. Pažymėtina, kad skundo pagrindo ir reikalavimo pasirinkimas yra pareiškėjo prerogatyva. Pareiškėjui nenurodžius prieš tai paminėtų aplinkybių kaip savo skundo pagrindo, jos ir nebuvo tikrinamos. Pareiškėjas visus savo argumentus dėl ginčijamo sprendimo ir rašto neteisėtumo bei nepagrįstumo turėjo nurodyti bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui, nes tokia teisė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra ribota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui buvo žinomas UAB „CIVITTA“ ataskaitos turinys, joje nurodyti įrangos tiekėjai, taip pat žinoma, kokios apmokėjimo už prekes sąlygos jam yra priimtinos. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes galėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu, aktyviai gindamas savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, nurodydamas minėtos ataskaitos galimus trūkumus, rinkdamas ir pateikdamas reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta prieš tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitinka antrosios iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygos – pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors, pareiškėjo teigimu, UAB „CIVITTA“ ataskaitoje nurodyti tiekėjai netaiko jam priimtinų atsiskaitymo už prekes sąlygų, tačiau tokių sąlygų netaiko ir pareiškėjo pateiktoje UAB „Capital vertinimas“ kilnojamojo turto vertintojo M. Ž. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000386) parengtoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. 15-R11-38 nurodyti tiekėjai (žr., pvz., V t., b. l. 106, 127, 150, 165, 174, 202). O būtent šia ataskaita pareiškėjas siekė paneigti UAB „CIVITTA“ ataskaitos teisingumą ir pagrįstumą. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitinka ir trečiosios iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygos – pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, nes pareiškėjo pateikti įrodymai (vertinimo ataskaita) turi tuos pačius galimus trūkumus, kaip ir UAB „CIVITTA“ ataskaita.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai liudija ir tai, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašyme nurodomų aplinkybių ir jas, pareiškėjo nuomone, patvirtinančių duomenų vertinti kaip naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, dėl kurių buvimo galėtų būti atnaujintas procesas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės BALTIC COMPOSITES prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės BALTIC COMPOSITES skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius