2021-06-30 Nr. AB-13881-3-61-3-02787-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1562-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48SK-3054-(14.48.111) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Jam nuo 2006 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas ir jo kadastro duomenys patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 18 d. įsakymu. Pareiškėjas 2012 m. pradėjo rengti jam priklausančio Žemės sklypo detalųjį planą, kurio tikslas – pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei padalyti žemės sklypą projektuojant gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypus. Detalusis planas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymu, juo suformuoti 6 atskiri žemės sklypai, kurių ribos detaliajame plane buvo nustatytos pagal detaliuoju planu projektuoto žemės sklypo ribas, koordinačių sistemoje nustatytas dar 2004 m. (toliau – ir Detalusis planas).

2.2. Pareiškėjas 2019 m. liepos 2 d. gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštą, kuriame pateikta informacija apie žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimą administracine tvarka. Pareiškėjas gyvena užsienyje, apie NŽT Vilniaus skyriaus rašte minimą 2019 m. birželio 10 d. susitikimą nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo. Jam nežinomi rašte minimi žemės sklypai ir jų ribos, nes pareiškėjas, kaip geodeziniais matavimais suformuoto Žemės sklypo savininkas, nėra kviečiamas ir nedalyvauja su Žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų ribų nustatyme. NŽT 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48SK-3054-(14.48.111) yra patvirtinti su pareiškėjo Žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo kadastro duomenys, įskaitant sklypo ribas, pagal kuriuos dalis gretimo žemės sklypo patenka į pareiškėjo Žemės sklypą, t. y. žemės sklypai persidengia.

2.3. Pareiškėjo Žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas anksčiau, todėl žemės sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla parengta ir patvirtinta pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, todėl atsakovas negalėjo patvirtinti tokių matavimų. Pripažinus sprendimą dėl kadastro duomenų patvirtinimo neteisėtu, akivaizdu, kad tokia kadastro duomenų byla ir pagal ją suformuotas nekilnojamasis daiktas negalėjo būti įregistruota valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pagal valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, valstybinės reikšmės kelias Nr. 106 Naujoji Vilnia- Rudamina-Paneriai (toliau – ir Kelias Nr. 106) priskirtas krašto keliams. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D-11/2-3 (toliau – Reglamentas KTR 1.01:2008), 10 punkto 1 lentelėje nurodyta, kad vienas iš kriterijų nustatant kelių kategoriją yra automobilių intensyvumas per parą. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kelių transporto tyrimo instituto duomenimis, 2016 m. eismo intensyvumas Kelio Nr. 106 ruože nuo 1,3-7,82 km buvo 4 585 automobiliai per parą. Pagal Reglamento KTR 1.01:2008 10 punkto 1 lentelės duomenis IV kelių kategorijai priskirtini keliai, kuriuose automobilių intensyvumas per parą mažesnis nei 10 000. Taigi, Kelias Nr. 106 kadastro duomenų tvirtinimo metu buvo priskirtas IV kategorijai valstybinės reikšmės keliams. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad IV kategorijos valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra 19 metrų.

3.2. NŽT Vilniaus rajono skyriaus duomenimis, esamas Kelias Nr. 106, kurio juostos plotis 19 m., 1992 m. buvo pažymėtas Vilniaus rajono, Nemėžio Ž. Ū. įmonės (buv.) žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto Nemėžio kadastro vietovės M 1:10000 plane (toliau – ir Preliminarinis planas). Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41, pažymėtas Kelias Nr. 106, kurio plotis 19 m. Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 32255-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Nemėžio kadastro vietovėje Vilniaus rajone“ (toliau – ir Projektas Nr. 1), pažymėtas Kelias Nr. 106. Iš šio plano matyti, kad ties ginčo žemės sklypais (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta platesnė Kelio Nr. 106 juosta.

3.3. Kelias Nr. 106 yra pažymėtas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane ir Projekte Nr. 1, nors Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 32255-41, kuriuo patvirtintas Projektas Nr. 1, nepatvirtintos šio žemės sklypo (kelio juostos) ribos, plotas ir kiti kadastro duomenys, bet Projekte Nr. 1 šiam keliui eksploatuoti žemės sklypo (kelio juostos) ribos pažymėtos aiškiai bei nurodytas kelio juostos plotis atitinka šiai kelio kategorijai priskirtą minimalų plotį, nustatytą Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl laikytina, kad kelias yra suprojektuotas Projekte Nr. 1, kuris yra šio kelio teritorijų planavimo dokumentas.

3.4. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemės matavimų grupė“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą patikrinti Kelio Nr. 106 juostos kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus rajono skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylą, 2016 m. rugsėjo 8 d. užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-76168, kuriuo konstatavo, kad žemės sklypo (Kelio Nr. 106 juostos) ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta teisingai: žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės planas sudarytas teisingai; žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktas užpildytas teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai.

3.5. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 48SK-3054-(14.48.111) „Dėl žemės sklypo (kelio juostos), esančio Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformuoti žemės sklypą ir patvirtinti šio žemės sklypo (valstybinės reikšmės kelio Nr. 106 Naujoji Vilnia- Rudamina-Paneriai) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2016 m. birželio 22 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

3.6. Projekte Nr. 1 buvo pažymėtas jau esamas Kelias Nr. 106, kuris buvo įrengtas iki Projekto Nr. 1 patvirtinimo, o ne projektuojamas naujas kelias, todėl Projekte Nr. 1 buvo nurodytas bendras šiai kelių kategorijai Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas 19 m plotis. Taigi, NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai, derindami žemės sklypo (Kelio Nr. 106) kadastro duomenų bylą, vertino parengtą planą atsižvelgdami į tai, kad būtų išlaikytas Projekte Nr. 1 nurodytas Kelio Nr. 106 juostos ne mažesnis kaip 19 m. plotis. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodęs, kad 8,9908 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. 4162/700:3) ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatyta, jog žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė išvadą „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“, kad žemės sklypo Kelio Nr. 106 juostos Planas Nr. 1 parengtas teisingai, o Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas M 1:1000, parengtas 2004 m. lapkričio mėn. UAB „Matininkų konsultacijų biuras“, atlikus kadastrinius matavimus, turi būti tikslinamas.

3.7. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 48SS-23-(14.48.136E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriuo atsisakė panaikinti Sprendimą Nr. 3054, kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ties Žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bus pakeistos administracine tvarka.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas valstybei nuosavybės teise priklausantis 8,9908 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurį turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 10.1 punkte įrašyti duomenys patvirtina, kad šio žemės sklypo duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2017 m. vasario 2 d. Prašymą įrašyti šio žemės sklypo duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Registrų centro Vilniaus filialui (toliau – ir teritorinis registratorius) 2016 m. spalio 5 d. pateikė NŽT. Teritorinis registratorius 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. VILKS-3519 atsisakė tenkinti šį NŽT prašymą, nes pažymint 8,9908 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas kadastro žemėlapyje nustatė, kad šio žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai matavimai atlikti nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ribas.

4.2. VĮ „Vilniaus rajono keliai“ teritoriniam registratoriui 2017 m. sausio 26 d. pateikė naują prašymą įrašyti 8,9908 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kaip pagrindą prašymui pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gruodžio 6 d. išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 48IŽ-186-(14.48.112.), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planai turi būti tikslinami. Teritorinis registratorius 2017 m. vasario 2 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ „Vilniaus rajono keliai“ 2017 m. sausio 26 d. prašymą patenkino.

4.3. Kadangi pareiškėjo skundas dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo pagrįstumo nebuvo išnagrinėtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 30, 31 ir 32 straipsniuose nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre ir registre turi būti paliktas nenagrinėtu arba pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

5.1. Susisiekimo ministro 1992 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 472 Kelias Nr. 106 Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai priskirtas prie Lietuvos Respublikos krašto kelių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ Kelias Nr. 106 priskirtas prie valstybinės reikšmės krašto kelių. Pagal informacinę sistemą „Lakis“ Kelio Nr. 106 ruožas nuo 4,736 km iki 7,652 (toliau – kelio ruožas) yra III-ios techninės kategorijos. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48SK-3054-(14.48.111) buvo suformuotas žemės sklypas po Keliu Nr. 106 pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2016 m. birželio 22 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

5.2. Pareiškėjas dalį valstybinės reikšmės kelio laiko savo sklypo dalimi, nes sklypą įregistravo anksčiau, nei buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu. Pareiškėjas negalėjo privatizuoti, paveldėti ar kitaip įgyti nuosavybės valstybinės reikšmės kelio juostoje, net jeigu sugebėjo pirmiau už NŽT atlikti savo sklypo matavimus ir sklypo planą įregistruoti. Pripažinus, jog patvirtinant pareiškėjo sklypo ribas, pareiškėjo nuosavybėn buvo perleista valstybinės reikšmės krašto Kelio Nr. 106 juostos dalis, kuri išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, toks sprendimas pažeidė tuo metu galiojusius aukštesnės galios teisės aktus, įskaitant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnio 1 dalį, todėl yra neteisėtas.

5.3. Nėra aišku, ar šioje byloje realiai egzistuoja ginčas dėl persidengiančių sklypų ribų ir ar egzistuoja pareiškėjo teisių pažeidimas, kadangi NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašte Nr. 48SS-8918-(14.48.45.) minima, kad kelio juostos riba gali būti pakeista pagal vietovėje esantį šlaitą. Nors tikslinimas susijęs ne su pareiškėjo skunde nurodomais argumentais, o su Kelių įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir faktinės situacijos nustatymu, nėra žinoma, kiek ateityje persidengs (jeigu persidengs) pareiškėjo ir valstybinės žemės sklypai.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog esamas Kelias Nr. 106, kurio juostos plotis 19 m., 1992 metais buvo pažymėtas Vilniaus rajono, Nemėžio Ž. Ū. įmonės (buv.) žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto Nemėžio kadastro vietovės M 1:10000 plane. Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Vilniaus rajone“, pažymėtas Kelias Nr. 106, kurio plotis 19 m. Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 32255-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Nemėžio kadastro vietovėje Vilniaus rajone“ (Projektas Nr. 1), pažymėtas Kelias Nr. 106, kurio plotis 19 m. Iš šio plano taip pat matyti, kad ties ginčo žemės sklypais (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta platesnė Kelio Nr. 106 juosta.

8. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, jog Kelias Nr. 106 yra pažymėtas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane ir Projekte Nr. 1, nors Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 32255-41, kuriuo patvirtintas Projektas Nr. 1, nepatvirtintos šio žemės sklypo (kelio juostos) ribos, plotas ir kiti kadastro duomenys, bet Projekte Nr. 1 šiam keliui eksploatuoti žemės sklypo (kelio juostos) ribos pažymėtos aiškiai bei nurodytas kelio juostos plotis atitinka šiai kelio kategorijai priskirtą minimalų plotį, nustatytą Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl laikytina, kad kelias yra suprojektuotas Projekte Nr. 1, kuris yra šio kelio teritorijų planavimo dokumentas. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog Vilniaus rajono skyriaus specialistai, derindami žemės sklypo (Kelio Nr. 106) kadastro duomenų bylą, vertino parengtą planą atsižvelgdami į tai, kad būtų išlaikytas Projekte Nr. 1 nurodytas Kelio Nr. 106 juostos ne mažesnis kaip 19 m. plotis.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė į bylą savo sklypo Detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017m. kovo 8 d. įsakymu Nr. KADI-11. Kaip matyti, Detaliajame plane nuo likusių sklypų buvo atskirtas sklypas Nr. 2, pažymėtas kaip „infrastruktūros teritorija“. Per šio sklypo ribą matyti einanti punktyrinė linija, žyminti, kad visas šis sklypas yra suformuotas ant valstybinės reikšmės kelio pylimo (šlaito). Sprendinių aprašomojoje lentelėje apie sklypą Nr. 2 pažymėta, kad „sklypas yra gamtinio karkaso zonoje, servitutas – infrastruktūros sklypas, kelių ir inžinerinių tinklų tiesimui ir eksploatavimui“.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje pateikto 2004 m. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo plano matyti, jog rytinė sklypo riba yra vingiuota, taip pat pažymėta, kad taškų 2-3 gretimybė yra valstybinė žemė. Tačiau Detaliajame plane rytinė riba yra tiesi, ignoruojant kelio pylimą. Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, jog paties pareiškėjo pateiktame Detaliajame plane suformuotas sklypas Nr. 2 ir jame nustatytas servitutas kelių ir inžinerinių tinklų tiesimui ir eksploatavimui, o sklypo Nr. 2 vakarinė riba vizualiai sutampa su Detaliajame plane pažymėtu pylimo (šlaito) pakraščiu (punktyrine linija). Be to, Nekilnojamojo turto registre taip pat įrašyta, jog šiam žemės sklypui yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – Apskrities viršininko 2004 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 2.3-7970-41 pagrindu įregistruota kelio apsaugos zona.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo Sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkte nustatyta tvarka. Nors byloje nepateikti duomenys apie tai, kad šis sprendimas buvo peržiūrėtas NŽT vadovo Išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui.

12. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ginčo Sprendimas nebuvo peržiūrėtas NŽT vadovo Išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, neužkerta kelio pareiškėjui dėl šio sprendimo teisėtumo kreiptis tiesiogiai į teismą.

13. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsižvelgiant į kaimyninio sklypo savininkės N. S. 2018 m. gruodžio 3 d. skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, NŽT direktoriaus 2019 m. vasario mėn. Nr. 1PAV- pavedimu buvo pavesta NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjui suorganizuoti (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų ir matininkų, atlikusių šių žemės sklypų matavimų susitikimą <...> ir siūlyti minėtų žemės sklypų bendrų ribų tikslinimo klausimą spręsti administracine tvarka. Nepavykus ginčo dėl žemės sklypų ribų išspręsti administracine tvarka, siūlyti žemės sklypų savininkams tikslinti šių žemės sklypų ribas pagal Kelio Nr. 106 elementų faktines ribas. Į bylą pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriaus Komisijos dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendrų ribų tikslinimo administracine tvarka posėdžio 2019 m. birželio 21 d. protokolas Nr. 48PRT-35-(14.48.6) taip pat patvirtina, jog komisija nutarė administracine tvarka patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ties žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio mėn. raštus, kuriuose pranešama apie jo sklypo ribos tikslinimą administracine tvarka, teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo ir su jo sklypu besiribojančio valstybinio žemės sklypo bendra riba yra tikslinama administracine tvarka, kadangi kelio juostos riba gali būti pakeista pagal vietovėje esantį šlaitą.

15. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas priėjo prie išvados, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 48SK-3054-(14.48.111) yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 16. Pareiškėjas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

16.1. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nes jis dėl NŽT nepagrįstų sprendimų (arba 2004 m. arba 2016 m.) turi perdaryti keturis metus rengtą Detalųjį planą. Teismas pareiškėjo teisių neapgynė, priėmė sprendimą, neatitinkantį analogiškose bylose, kuriose buvo sprendžiamas valstybės institucijų padarytų klaidų ištaisymo klausimas, suformuotos praktikos.

16.2. Teismas skundžiamame sprendime kvestionavo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Detaliojo plano, kuris yra galiojantis individualus teisės aktas, dėl kurio nei šioje byloje, nei kitose nėra teisinio ginčo, sprendinius. Teismo sprendimo argumentus sunku suprasti, sprendimas nemotyvuotas, nurodytos išvados neturi nieko bendra su byloje pareikšto skundo pagrindu.

16.3. Pareiškėjo Žemės sklypo ribos yra teisingos ir nenuginčytos, nustatytos dar 2004 m., pagal tas ribas yra parengtas ir galiojantis Detalusis planas, kuris patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. KADI-110. Detaliajame plane yra suformuoti 6 atskiri žemės sklypai, kurių ribos buvo nustatytos pagal detaliuoju planu projektuoto žemės sklypo ribas, koordinačių sistemoje nustatytas dar 2004 m. Tuo tarpu ginčo dalyku esantis Žemės sklypas suformuotas ir jo kadastro duomenys yra nustatyti tik 2016 m., jo ribos nustatytos pažeidžiant pareiškėjo žemės sklypo ribas, nes viena riba persidengia. Visi teismo ir atsakovo NŽT bei trečiojo asmens argumentai yra susiję su tuo, kad pareiškėjo Žemės sklypo ribos galbūt yra neteisingos. Jeigu jie iš tikrųjų būtų pagrįsti, tai akivaizdu, kad pareiškėjas tam ribų nustatymui jokios įtakos neturėjo, jis įsigijo jau geodeziniais matavimais suformuotą žemės sklypą, o tikros ar tariamos klaidos yra paties atsakovo darbuotojų.

16.4. Teismas nepasisakė dėl to, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys įrodo, kad šiai dienai įregistruotas Kelio Nr. 106 plotis ties pareiškėjo Žemės sklypu pažeidžia šio žemės sklypo ribas. Tai yra akivaizdus faktas, dėl kurio byloje nėra ginčo. Teismas rėmėsi pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo formavimo metu galiojusiais kelio pločio reikalavimais, tačiau neįvertino aplinkybės, kad formuojant naują žemės sklypą, negali būti pažeistos jau įregistruoto žemės sklypo ribos. Iš byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad tikras ar tariamas klaidas formuojant pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą 2004 m., yra siekiama ištaisyti būtent pareiškėjo žemės sklypo sąskaita. Tokie institucijų veiksmai, pažeidžiantys asmenų privačią nuosavybę, negali būti pripažinti teisėtais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, įgydamas Žemės sklypą, žinojo ar turėjo galimybę žinoti apie į sklypo ribas patenkančią teritoriją, kuri turėtų būti skirta Keliui Nr. 106, ar kitais būdais būtų prisidėję prie tokio tikro ar tariamo pažeidimo atsiradimo.

16.5. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos asmens daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti pakeistos ar panaikintos, kai atitinkamai yra panaikinamas ar pakeičiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis šios teisės asmeniui buvo įregistruotos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą yra įregistruota pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo planas yra tos sutarties neatsiejama dalis, kuriame užfiksuoti kadastro duomenys individualizuoja patį žemės sklypą.

17. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

17.1. Pagal valstybinės reikšmės Kelio Nr. 106 juostos plano 9 ir 10 lapus, parengto 2016 m. birželio 22 d. UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J., atlikus kadastrinius matavimus, Kelio Nr. 106 žemės sankasos šlaitas patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, kuris pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį laikomas kelio sudėtinė dalimi. Taigi, jeigu UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ vykdytojai V. R. ir A. L. 2004 m. lapkričio mėn. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus šio žemės sklypo plane kartografuotų vietovėje esančią situaciją, t. y. kartografuotų žemės sklype esantį Kelio Nr. 106 žemės sankasos šlaitą, šio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebūtų suderinti. Tačiau atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, į šio žemės sklypo ribas nepagrįstai buvo įtrauktas Kelio Nr. 106 žemės sankasos šlaitas, kuris, įvertinus šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:1000, parengtą 2004 m. lapkričio mėn. UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ vykdytojų V. R. ir A. L., atlikus kadastrinius matavimus, nebuvo pažymėtas sutartiniais ženklais.

17.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

18. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinio skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti reikalavimą – panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre – atmesti kaip nepagrįstą, o kitus apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiai argumentais kaip ir skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

19.1. Teismas, remdamasis įstatymais, bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasi teritorijų planavimo dokumentais, nustatė išimtine valstybės nuosavybe esančio valstybinės reikšmės Kelio Nr. 106 ribas taip, kad būtų išlaikyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde daugiausiai akcentuoja objektyviai teisinės reikšmės neturinčius argumentus, kuriais siekė pagrįsti savo nuosavybės teisę į valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį.

19.2. Pareiškėjas pripažino kreipęsis į teismą po to, kai gavo NŽT 2019 m. birželio mėn. raštą Nr. 48SS-8918-(14.48.45) apie jo sklypo ribos tikslinimą. Teismo išvada, kad pareiškėjo sklypo ir Kelio Nr. 106 riba yra tikslinama administracine tvarka, kadangi kelio juostos riba gali būti pakeista pagal vietovėje esantį šlaitą, buvo esminė šiai bylai. Nebuvo pagrindo naikinti NŽT 2016m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 48SK-3054-(14.48.111.) bei viso 3,2 km ilgio žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kuomet, pagal bylos duomenis yra aišku, kad juose nustatyta riba dar keisis.

19.3. Pareiškėjui negalėtų priklausyti išimtine valstybės nuosavybe esanti žemė. Išimtinė valstybės nuosavybės teisė į žemę priskirtą valstybiniams keliams buvo įtvirtinta dar 1994 m. balandžio 26 d. priimtame Žemės įstatyme (vėliau ši nuostata perkelta ir į Kelių įstatymo 10 str. 2 d.). Valstybinės reikšmės kelio juostos (t. y. žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, Kelių įstatymo 2 str. 1 d. 8 p.) savininkas yra nustatytas Konstitucijoje ir įstatymuose, todėl nepriklauso nuo sklypo suformavimo ir įregistravimo momento. Pareiškėjas negalėjo nusipirkti, privatizuoti, paveldėti ar kitaip įgyti nuosavybės valstybinės reikšmės kelio juostoje, net jeigu sugebėjo pirmiau už NŽT atlikti savo sklypo matavimus ir sklypo planą įregistruoti.

19.4. Pagal pareiškėjo nurodytą teismų praktiką žala atlyginama tik gera valia ir sąžiningai veikusiam asmeniui, įgijusiam išimtinę valstybės nuosavybę neteisėtais valstybės sprendimais. Kadangi pareiškėjo sklypo riba dar bus tikslinama pagal vietovėje esantį šlaitą (kelio pylimą), nėra įmanoma nustatyti, ar pareiškėjas išimtinę valstybės nuosavybę nusipirko pagal 2004 m. sklypo planą ar ją pats įtraukė į sklypą, kuomet parengė Detalųjį planą. Pareiškėjo sąžiningumas savaime nebuvo esminis ginčo dalykas, nes teismas laikėsi pozicijos, kad sklypo ribos bus dar tikslinamos administracine tvarka. Visgi, teismas pritarė Kelių direkcijos argumentams, kuriais buvo keliamos abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo, kiek tai susiję su Detaliojo plano rengimu. Nustačius pareiškėjo nesąžiningumą, jo nurodyta teismų praktika būtų neaktuali bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo ( kelio juostos ) kadastriniai duomenys, pagrįstumo ir teisėtumo. Be to pareiškėjas kėlė išvestinį reikalavimą panaikinti minėto žemės sklypo teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

21. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad jis anksčiau yra suformavęs žemės sklypą, įregistravęs jo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, po to patvirtinęs šio žemės sklypo detalųjį planą, o vėliau valstybinės institucijos patvirtino gretimybėje esančio valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis, konstatavo, jog žemės sklypų ribos persidengia ir įpareigojo jį iš naujo formuoti žemės sklypą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, jis teisėtai suformavo valstybinės žemės sklypą keliui eksploatuoti, o besiribojančių žemės sklypų ribų tikslinimo klausimas bus išspręstas administracine tvarka.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja dalį pradinio skundo argumentų, susijusių su jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo pirmenybe, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentacijos, motyvuotumo stokos bei netinkamo įrodymų vertinimo aspektais.

24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

26. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

27. Pažymėtina ir tai, kad Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė priskirta valstybinės reikšmės keliams. Byloje nustatyta, kad kelias Nr.106, kurio sankasos šlaitas patenka į pareiškėjo valdomą žemės sklypą arba ribojasi su juo, yra priskirtas valstybinės reikšmės keliams. Šis kelias (kurio juostos plotis turi būti mažiausiai 19 metrų) buvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose nuo 1992 metų, nors iki 2016 metų nebuvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatytos jo ribos plotas ir kiti kadastro duomenys. Taigi pareiškėjui nuo pat pradžių negalėjo būti perleista žemės sklypo dalis, priklausanti išimtinei valstybinei nuosavybei.

28. Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 471 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojas negali kelio juostos ribų pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nes kelio juostos riba kerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gretimo žemės sklypo ribas, Kadastro tvarkytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys turi atlikti veiksmus, nurodytus Kadastro nuostatų 125 ir 126 punktuose. Pagal Kadastro nuostatų 125 punktą, Kadastro tvarkytojas, nustatęs, priežastis, dėl kurių kadastro žemėlapyje negali pažymėti žemės sklypo ribų, parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui. Kadastro nuostatų 126 punktas numato, kad kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovas šios procedūros laikėsi, pateikė kadastro tvarkytojui 2016 m. gruodžio 6 išvadą, kurioje nustatė, kurie žemės sklypų planai parengti teisingai, o kurie tikslintini. Apie šią situaciją buvo informuotas ir pareiškėjas, nurodant, kad žemės sklypo ribos bus patikslintos administracine tvarka.

30. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

31. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-497-438/2018). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją). Pripažintina, kad formuojant pareiškėjo nuosavybėje esantį žemės sklypą ir tvirtinant jo kadastro duomenis, valstybės institucijos padarė klaidų, kurios neturėtų būti taisomos vien pareiškėjo sąskaita. Tačiau tai nėra pakankamu pagrindu pripažinti skundžiamą atsakovo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2019 metų pirmoje pusėje Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriuje vyko procedūros dėl žemės sklypų ribų patikslinimo administracine tvarka ir susitarimas buvo pasiektas.

33. Pažymėtina, kad sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, kurie dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų galimai patyrė žalą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 str.) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Taigi apeliantas, įrodęs savo sąžiningumą bei realiai patirtus nuostolius dėl detaliojo plano rengimo, naujų žemės sklypo duomenų registravimo ir kt., turi teisę pasinaudoti žalos atlyginimo institutu ir iš atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokio reikalavimo keliama nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo savo iniciatyva spręsti šio klausimo ir vadovautis teismų praktika administracinėse bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

34. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumo nėra pagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas), yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą ir nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pvz., 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Pareiškėjas pasinaudojo teise į apeliaciją, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į kiekvieną pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, nedaro priimto sprendimo neteisėtu.

35. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta .

36. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas