2017-12-06 Nr. AB-22749-3-63-3-01797-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2561-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01797-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 4) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. birželio 20 d. jis periodiškai buvo laikomas perpildytose Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Areštinė) kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų – trūko oro. Dėl tokių nežmoniškų laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė miego sutrikimu, irzlumu, nervingumu. Į jo žodinius skundus nebuvo reaguojama. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–11) nurodė, kad su pareiškėjo skundo argumentais sutinka iš dalies, prašė pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. birželio 20 d. (11 parų). Jo laikymo Areštinėje metu, teisės aktais nustatytas 5 kv. m minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui, galėjo būti nežymiai pažeistas 4 paras.

5. Pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje metu, kamera atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustatytus reikalavimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atlikus Areštinės patikrinimus, 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo aktuose konstatuota, kad Areštinės patalpose įrengta mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, yra skaidraus stiklo atidaromi langai, oro judrumas šaltuoju metų periodu atitinka Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, o oro judrumas šiltuoju metų periodu neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų.

6. Akcentavo, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais (žodžiu ar raštu) dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, nėra. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę, kuri galėjo pablogėti dėl netinkamų Areštinėje laikymo sąlygų. Siekiant charakterizuoti pareiškėjo asmenybę pažymėta, kad būdamas jauno amžiaus, jis buvo 3 kartus teistas, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau pareiškėjas gyvenimo būdo nepakeitė, todėl buvimo areštinėse sąlygos jam buvo gerai žinomos ir negalėjo sukelti skunde nurodytų pasekmių. Neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija pareiškėjui turėtų būti pripažinimas, kad buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 35‑39) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 40 Eur neturinės žalos atlyginimui.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužė 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m ploto, į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto. Byloje esantis Areštinės vyresniojo specialisto 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. birželio 20 d. (11 parų). Iš minėto pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 16–20 d. pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punkte nustatyto ploto reikalavimo, nes kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv. m, jis buvo laikomas kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,23 kv. m (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto).

9. Nustatė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte nurodyta, jog 2015 m. kovo 30 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 4, 39, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta neatitinka Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Tam, kad minėtose kamerose būtų atlikti apšvietos sistemos pakeitimai, būtina atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl nustatytas dirbtinės apšvietos neatitikimas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimams nevertintas kaip pažeidimas, nes pagal Higienos normos HN 37:2009 2 punktą veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Akte taip pat pažymėta, kad oro judrumas šaltuoju metų laiku atitinka Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat kameros vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus. Iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akto matyti, jog 2015 m. spalio 2 d. atlikus patikrinimą Areštinės kamerose Nr. 14, 23, buvo nustatyta, kad jose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, kameros vėdinamos ir per atidaromus langus. Pažymėta, kad kamerų dirbtinė apšvieta, natūralaus apšvietimo koeficientas ir oro judrumas neatitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų. Kitų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog patikrinimų metu pareiškėjo įvardinti pažeidimai nenustatyti, o nustatyti pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau jie nelaikytini tokiais, kurie būtų galėję nulemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu jis kreipėsi į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl netinkamų jo laikymo sąlygų ar pablogėjusios sveikatos.

10. Teismas nustatęs, kad 4 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, įvertino, jog atsakovo atstovo neveikimas, t. y. neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). Teismas pareiškėjo patirtą žalą įvertino 40 Eur suma, nes, be kita ko, nenustatė, jog Areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

III. 11. Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu (b. l. 42–44) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti – pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

12. Teigia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas tik vienas pažeidimas – pareiškėjui 4 paras nebuvo užtikrinta minimali kameros ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad patyrė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas nesikreipė į Klaipėdos apskrities VPK administraciją. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo patirto nepatogumo trukmę ir intensyvumą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas Areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas periodiškai – 1 parą, 6 paras ir 4 paras, t. y. iš viso 11 parų, iš kurių tik 4 paras buvo nustatytas minimalios kameros ploto normos pažeidimas. Be to, pareiškėjas į Areštinę buvo pristatomas procesinių veiksmų atlikimui, todėl apie 3 val. per parą jis praleisdavo ne Areštinės kameroje, taip pat papildomai 1 val. buvo išvedamas pasivaikščioti į lauką. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjo laisvė buvo apribota ne pirmą kartą, pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (laikui bėgant, neigiami išgyvenimai blėsta), pareiškėjo neigiamos reputacijos, atsakovo turtinės padėties bei bendro piliečių materialinio lygio, taip pat to, kad Areštinės pastatas įrašytas į kultūros vertybių registrą.

13. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

15. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė, ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

17. Tikrinamoje administracinėje byloje buvo nustatytas pažeidimas nurodomas šios nutarties 10 punkte, trukęs 4 paras, kas vis dėlto turėjo įgalinti pirmosios instancijos teismą neapsiriboti tik pažeidimo pripažinimu.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, jo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-438/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016), taip pat vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju buvo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius