2020-02-12 Nr. AB-3209-3-61-3-00512-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-123-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00512-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žibalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žibalas“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žibalas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-10/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – Nutarimas) bei neskirti pareiškėjai baudos, numatytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

2. Bendrovė nurodė, kad atsakovas Nutarimu 7 300 Eur baudą jai paskyrė už tai, kad UAB „Žibalas“ priklausančioje degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau –Degalinė), laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdama galiojančios licencijos, suteikiančios teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdama juridinę galią turinčių privalomų tų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, ir nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (t. y. draudžiamu laiku) Degalinėje (t. y. mažmeninės prekybos vietoje, kurioje prekyba alkoholiniais gėrimais uždrausta) prekiauja alkoholiniais gėrimais.

3. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, paaiškino, kad Departamentas nepagrįstai atsisakė patenkinti jo 2018 m. sausio 10 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama Bendrovės direktoriaus E. S. administracinio nusižengimo byla dėl to paties pažeidimo, kurioje nėra priimtas galutinis sprendimas. Pažymėjo, kad nurodytoje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnių (toliau – policijos pareigūnės, pareigūnės) veiksmų teisėtumo ir surinktų įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo ir jeigu UAB „Žibalas“ direktoriaus atžvilgiu administracinė byla bus nutraukta, kadangi jis pažeidimo nepadarė, ir bus pripažinta, kad pareigūnės veikė neturėdamos tam įgaliojimų bei teisės ir visi Nutarime pateikti įrodymai buvo surinkti neteisėtais būdais bei negali pagrįsti fakto, jog pažeidimas apskritai buvo padarytas, Nutarimas būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, tuo labiau, kad visa medžiaga, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo nėra priimto galutinio teismo sprendimo, yra vadovaujamasi Nutarime.

4. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnės, kurių tarnybiniais pranešimais buvo vadovaujamasi Nutarime, nurodė, jog jos veikė dirbdamos pagal priemonių planą Nr. 20-IL-509088 „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo Jonavos rajone“. Tai reiškia, kad jos neturėjo jokių įgaliojimų rinkti įrodymus tiek pareiškėjo, tiek jo direktoriaus atžvilgiu, taip pat neturėjo teisės nei atlikti kontrolinio užpirkimo, nei pavedimo atlikti UAB „Žibalas“ patikrinimą. Be to, policijos pareigūnių paaiškinimai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Pažymėjo, kad Bendrovės direktoriaus E. S. paaiškinimų prieštaringumas pateisinamas tuo, kad pirminės apklausos metu jis nežinojo visų faktinių aplinkybių, o būtent – kas ir kada alkoholinius gėrimus paliko Degalinės tualete, todėl pateikė tik savo nuomonę. Kadangi pareigūnės negalėjo paaiškinti, kokius veiksmus jos atliko, pareiškėjui kilo klausimas dėl atliktų veiksmų teisėtumo, todėl vertindamas susidariusią situaciją, jis įžvelgė, kad pareigūnės galėjo inscenizuoti administracinį nusižengimą.

5. UAB „Žibalas“ nurodė, kad aplinkybė, jog alkoholiniai gėrimai nebuvo konfiskuoti, patvirtina, kad policijos pareigūnėms šie alkoholiniai gėrimai priklausė ir jos siekė, jog šie alkoholiniai gėrimai nebūtų sunaikinti. Teigė, kad policijos pareigūnės turėjo galimybę nustatyti asmenų, kurie įsigijo alų, tapatybes. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų pirkimo–pardavimo faktą, bei įrodymų, kad už alkoholinius gėrimus buvo mokami pinigai. Administracinio nusižengimo tyrimo metu policijos pareigūnė nurodė, kad pinigų už putojantį vyną „Bosca“ nemokėjo. Bendrovės nuomone, policijos pareigūnės veiksmai negali būti laikomi kontroliniu pirkimu, kadangi kontrolinis pirkimas buvo atliktas nesilaikant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 patvirtintame Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytos tvarkos. UAB „Žibalas“ nuomone, policijos pareigūnės neturėjo nei pavedimo, nei pinigų kontroliniam pirkimui atlikti.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai tikrinimą Degalinėje atliko tendencingai, siekdami atkeršyti dėl pralaimėtos Jonavos rajono apylinkės teismo bylos Nr. A.2.1.-428-217/2016 (Kauno apygardos teismo byla Nr. ATP-714-397/2016).

7. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Žibalas“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

8. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Departamentas, aptaręs faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Žibalas“ paskirta ekonomine sankcija, bei Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nurodė, kad Bendrovės skunde pateikti argumentai yra gynybinio pobūdžio, o jos hipotetiniai spėjimai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Atsakovo nuomone, byloje yra pakankamai objektyvių ir teisėtai surinktų įrodymų, kurie pagrindžia Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

10. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, kadangi teismo sprendimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje fizinio asmens atžvilgiu, prejudicinės galios sprendžiant UAB „Žibalas“ atsakomybės klausimą neturi. Bendrovės nurodytoje administracinio nusižengimo byloje ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys. Be to, vienoje byloje yra sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Atsakovas pažymėjo, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo teiginius dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo grindė nereikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, kadangi vieningą praktiką administracinėse bylose formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

11. Departamento nuomone, policijos pareigūnės turėjo įgaliojimus rinkti įrodymus, kadangi jos privalėjo reaguoti į jų akivaizdoje galbūt padarytą administracinį nusižengimą, todėl pareigūnės teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą ir atliko kitus būtinus veiksmus. Teigė, kad aplinkybė, jog policijos pareigūnių atliktas kontrolinis pirkimas neatitinka Apraše nustatytų taisyklių, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, darantis negaliojančiais visus byloje surinktus įrodymus.

12. Atsakovo teigimu, policijos pareigūnių paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose neprieštarauja vienas kitam, o užfiksuota vaizdo medžiaga atitinka policijos pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Priešingai, pareiškėjo direktoriaus prieštaringi paaiškinimai buvo pateikti siekiant išvengti atsakomybės, todėl jie turi būti vertinami kaip nepatikimi. Departamentas pažymėjo, kad sąžiningas liudininkas, nežinantis faktinių aplinkybių, neteikia tikrovės neatitinkančių paaiškinimų.

13. Atsakovo nuomone, Bendrovės teiginiai, kad nekonfiskuoti alkoholiniai gėrimai reiškia, jog jie priklauso policijos pareigūnėms ir jos juos ateityje ketina susigrąžinti, yra nepagrįsti ir turi būti vertinami kaip teisiškai nereikšmingos prielaidos. Departamentas pažymėjo, kad Degalinėje alkoholinių gėrimų įsigiję vyrai, juos palikę, iš įvykio vietos pasišalino, todėl policijos pareigūnėms, pradėjusioms fiksuoti E. S. administracinį pažeidimą, nebuvo objektyvios galimybės jų sulaikyti, o iškviestas pastiprinimas į įvykio vietą atvyko ne iš karto. Aplinkybės, kad nebuvo apklausti pirkėjai, padaryto pažeidimo sudėties nepaneigia ir yra pateisinami objektyvių aplinkybių (jie taip pat iš įvykio vietos pasišalino), tuo labiau, kad padarytus pažeidimus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, kurių pakanka išsamioms įvykio aplinkybėms nustatyti.

14. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog jo administracinį nusižengimą fiksavusios pareigūnės galėtų būti suinteresuotos šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, o jo nurodytos bylos policijos pareigūnių suinteresuotumo nepagrindžia. Atsakovo turimais duomenimis, nė viena iš nagrinėjamą pažeidimą mačiusių policijos pareigūnių nėra nurodytos bylos liudytojomis. Departamento nuomone, priimdamas Nutarimą, jis tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o proceso teisės normų pažeidimų nepadarė.

15. Teismo posėdyje atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime nurodytais argumentais.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Žibalas“ skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnės, dirbdamos pagal priemonių planą Nr. 20-IL-509088 „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo Jonavos rajone“, nustatė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. apie 23.10 val. Degalinėje direktorius E. S., veikdamas pareiškėjo vardu, jo naudai ir interesais, dviem pirkėjams, kurių asmenybė nenustatyta, už 50 Eur pardavė vieną butelį degtinės „Finlandia“ (alkoholio koncentracija – 40 procentų tūrio, talpa – 1 litras) ir dešimt butelių alaus „Carlsberg“ (alkoholio koncentracija – 5 procentai tūrio, talpa – 0,5 litro), taip pat L. Š. už 8 Eur pardavė butelį putojančio vyno „Bosca“ (alkoholio koncentracija – 7,5 procento tūrio, talpa – 0,75 litro). 2017 m. gruodžio 12 d. Departamentas informavo Bendrovę apie atlikto tyrimo rezultatus, įspėjo apie atsakomybę už padarytus pažeidimus ir jai pasiūlė pateikti rašytinį paaiškinimą. 2017 m. gruodžio 11 d. buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-178, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas jam priklausančioje degalinėje laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdamas galiojančios licencijos, suteikiančios teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdamas juridinę galią turinčių privalomų tų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, ir nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Degalinėje prekiauja alkoholiniais gėrimais. Tokiais veiksmais UAB „Žibalas“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto, 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies 11 punkto reikalavimus, todėl jos atžvilgiu Departamentas priėmė Nutarimą taikyti ekonomines sankcijas ir Bendrovei skyrė 7 300 Eur baudą.

18. Teismas, peržiūrėjęs prie administracinės bylos pridėtą vaizdo medžiagą, nustatė, kad prie Degalinės langelio stovėjo du vyrai, kurie bandė įsigyti alkoholio. Teismas pažymėjo, kad iš jų pokalbio aišku, jog vyrai norėjo nusipirkti degtinės ir alaus, jie apskaičiavo pinigus ir padavė juos prie langelio stovėjusiam vyrui, kuris paėmė pinigus ir padavė alkoholinius gėrimus. Minėti asmenys nusipirko vieną butelį degtinės „Finlandia“ ir dešimt butelių alaus. Policijos pareigūnė L. Š. prie Degalinės langelio stovėjusio vyro paprašė alkoholinio gėrimo – šampano ir šis jai už 8 Eur pardavė putojančio vyno „Bosca“ butelį. Nors pareiškėjas skunde teigė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų pirkimo–pardavimo faktą, ir įrodymų, kad už alkoholinius gėrimus buvo mokami pinigai, tačiau iš vaizdo medžiagos yra akivaizdu, jog tiek prieš policijos pareigūnes pirkę vyrai, tiek policijos pareigūnė alkoholinių gėrimų įsigijo ir už juos sumokėjo. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodytą UAB „Žibalas“ argumentą atmetė. Bendrovės nurodytą aplinkybę, jog ji buvo sąmoningai klaidinama ir toks policijos pareigūnės kontrolinis pirkimas buvo neteisėtas, teismas manė esant nepagrįstą, kadangi iš vaizdo įrašo matosi, jog Degalinės darbuotojas atsako į perkančių asmenų klausimus apie alkoholinius gėrimus, o tokia situacija Degalinės veikloje nėra neįprasta ar išskirtinė.

19. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti Degalinėje. Nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 3 straipsniu buvo pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir buvo nustatytos vietos, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, o ši nuostata išdėstyta taip: „Lietuvos Respublikoje leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose“. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Taigi, stacionariose degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 2016 m. sausio 1 d. nėra leidžiama. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, jog alkoholiniais gėrimais Degalinėje buvo prekiaujama. Tai įrodo ne tik byloje pateiktas vaizdo įrašas, bet ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnių surinkta rašytinė medžiaga.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad policijos pareigūnės pažeidimo padarymo metu veikė pagal priemonių planą Nr. 20-IL-509088 „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo Jonavos rajone“ ir neturėjo jokių įgaliojimų rinkti įrodymus Bendrovės atžvilgiu. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsniu, pažymėjo, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Teismui nekilo abejonių, kad policijos pareigūnės veikė teisėtai ir teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. asmeninio telefono video kamera fiksavo faktines aplinkybes, apklausė galimus įvykio liudininkus bei nustatė galbūt administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kuris pateikė rašytinius paaiškinimus, taip pat buvo užfiksuoti tiesiogiai įvykio metu dalyvavusių pareigūnų paaiškinimai.

21. Teismo nuomone, šioje situacijoje nėra pagrindo pareiškėjo iškeltai versijai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai tikrinimą Degalinėje atliko tendencingai, siekdami atkeršyti dėl pralaimėtos Kauno apygardos teismo bylos Nr. ATP-714-397/2016. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog tiek policijos pareigūnės, kurios dalyvavo perkant alkoholinius gėrimus Degalinėje, tiek kiti policijos pareigūnai, kurie atliko tyrimą, būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų kitokį asmeninį suinteresuotumą (konfliktinę situaciją), dėl kurio galėtų būti pateikti neteisingi duomenys. Atsižvelgus į tai, aptarti UAB „Žibalas“ teiginiai buvo pripažinti visiškai nepagrįstais ir atmesti.

22. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad Bendrovės skunde pateikti argumentai dėl policijos pareigūnų veiksmų tiek fiksuojant Degalinėje padarytą pažeidimą, tiek toliau atliekant administracinio nusižengimo tyrimą turi būti vertinami kaip gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti kilusios atsakomybės. Kadangi UAB „Žibalas“ teiginiai dėl faktinių aplinkybių nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, tik subjektyviu vertinimu (pamąstymais, spėjimais), jie negali būti vertinami kaip panaikinantys padaryto pažeidimo sudėtį. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnių paaiškinimai, išdėstyti tarnybiniuose pranešimuose, neprieštarauja vienas kitam, o užfiksuota vaizdo medžiaga atitinka policijos pareigūnių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

23. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad nėra pagrindo tenkinti Bendrovės 2018 m. sausio 10 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama pareiškėjo direktoriaus E. S. administracinio nusižengimo byla, kadangi prejudicinės galios sprendžiant pareiškėjo, kaip juridinio asmens, atsakomybės klausimą ši byla neturės.

24. Apibendrinęs išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas prekiavo alkoholiniais gėrimais Degalinėje, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą; pardavusi alkoholinius gėrimus mažmeninės prekybos vietoje, Bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą, taip pat UAB „Žibalas“, neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir parduotų alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų nesilaikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui baudą. Atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė jai skirtos baudos dydžio neginčijo ir šis dydis atitiko Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas, teismas paskirtos baudos dydžio pagrįstumo nevertino. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kitų pareiškėjo teiginių, nekeičiančių padarytos išvados, teismas taip pat detaliau nenagrinėjo.

III. 25. Pareiškėjas UAB „Žibalas“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.

26. Bendrovės nuomone, išvadas apie jos neteisėtas veikas ir nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus teismas padarė vadovaudamasis išimtinai Departamento pateikta pozicija, o jos argumentus ignoravo ir jų nevertino, todėl padarė akivaizdžiai nepagrįstas išvadas.

27. UAB „Žibalas“ pažymi, kad jokių pinigų pareigūnės nemokėjo ir jokių pinigų iš pareigūnių nei E. S., nei Bendrovė negavo. Be to, kad jokio kontrolinio pirkimo nebuvo ir, kad tai buvo tik pareigūnių vykdyta provokacija, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-72-814/2018, kurioje teismas konstatavo, jog pareigūnės atliko neteisėtus provokacinius veiksmus. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog būtų įvykęs pirkimo–pardavimo sandoris – nėra jokio kasos čekio ar kito įrodymo, kuris pagrįstų pareigūnių nurodytas aplinkybes, kad E. S. už 50 Eur pardavė 0,6 1itro talpos stiklinį 40 procentų stiprumo degtinės „Finlandia“ butelį, dešimt 0,5 1itro talpos stiklinius 5 procentų stiprumo alaus „Carlsberg“ butelius ar, kad pareiškėjas L. Š. už 8 Eur pardavė 0,75 1itro talpos stiklinį 7,5 procentų stiprumo putojančio vyno „Bosca“ butelį. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad UAB „Žibalas“ gavo finansinės naudos. Bendrovė pažymi, kad jokių pinigų už nurodytus alkoholinius gėrimu nėra gavusi, kadangi alkoholiniais gėrimai neprekiauja.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neįvertino, jog sankcija jam buvo paskirta už pažeidimus, kurių nepadarė. Teigia, kad jeigu ir būtų pripažinta, jog E. S. pardavė alkoholinių gėrimų, dar nereiškia pardavimo fakto UAB „Žibalas“ naudai, nes pareiškėjas jokių pardavimų neatliko ir jokios naudos negavo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad alkoholis buvo laikomas Degalinėje, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėjas buvo nubausta už alkoholio laikymą joje. Pažymi, kad po patikrinimo Degalinėje jokio alkoholio nebuvo rasta, tačiau šis faktas buvo ignoruojamas. Akcentuoja, kad nebuvo nustatytas pareiškėjo tikslas prekiauti Degalinėje laikomais alkoholiniais gėrimais (parduodamo alkoholinio gėrimo kainos nustatymas, alkoholinių gėrimų eksponavimas prekybos vietoje, didelis laikomų alkoholinių gėrimų kiekis ar panašiai), o kilusios abejonės turi būti vertinamos Bendrovės naudai.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareigūnės neabejotinai veikė teisėtai ir teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi jos nesiėmė jokių veiksmų, kad apklaustų asmenis, kuriems neva buvo parduotas alkoholis, ir kad taip būtų pašalintos abejonės dėl pardavimo fakto. Neapklausus nurodytų asmenų, nėra jokio pagrindo teigti, kad E. S. galėjo jiems parduoti minėtus alkoholinius gėrimus. Teismas ignoravo faktą, kad pareigūnės privalėjo bent nustatyti asmenų tapatybes, kad juos būtų buvusi galimybė apklausti vėliau. Atkreipia dėmesį, kad tarnybiniai pranešimai akivaizdžiai patvirtina, jog pareigūnės net nebandė nustatyti asmenų tapatybių, nebandė įspėti asmenų, kad jie nepasišalintų iš įvykio vietos, kol nebus nustatytos jų asmens tapatybės ar kol jie nebus apklausti. Duomenų, kad pareigūnėms ėmusis visų būtinų priemonių ir tik po įspėjimų vaikinams nepaklusus, jie būtų savavališkai pasišalinę, byloje nėra. UAB „Žibalas“ teigimu, pareigūnės net nebandė to padaryti, nors privalėjo, kadangi tai buvo tiesioginiai liudytojai, kurie būtų galėję patvirtini ar paneigti svarbiausias bylos aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, kad iš vaizdo įrašo akivaizdžiai girdisi, jog pareigūnės su nežinomais vyrais bendrauja kaip su pažįstamais ir tariasi su jais kartu vykti.

30. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad buvo ignoruojamas faktas, jog alkoholiniai gėrimai nebuvo konfiskuoti, todėl vertinant šį faktą kontekste, kad pareigūnės neapklausė asmenų, kuriems buvo neva parduoti alkoholiniai gėrimai, galima daryti išvadą, kad pareigūnės veikė išvien ir buvo susitarusios su nenustatytos tapatybės asmenimis, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo jo nurodytą faktą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai tikrinimą Degalinėje atliko tendencingai, siekdami atkeršyti dėl pralaimėtos Kauno apygardos teismo bylos Nr. ATP-714-397/2016.

31. UAB „Žibalas“ nuomone, vien faktai patvirtinantys, kad pareigūnės teikė vienos kitai prieštaraujančius parodymus, taip pat galbūt tyčia neapklausė asmenų, kurie tik ir galėjo patvirtinti arba paneigti pirkimo–pardavimo faktą, neteisingų aplinkybių nurodymas tarnybiniuose pranešimuose, rodo aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, priimant administracinio nusižengimo protokolą, kuris buvo apskųstas, net nebuvo taikytas alkoholinių gėrimų konfiskavimas, todėl akivaizdu, kad kyla pagrįstos abejonės ir įtarimai, jog alkoholiniai gėrimai yra naudojami policijos pareigūnų, siekiant inscenizuoti situacijas.

32. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl pareigūnių suinteresuotumo byloje buvimo ar nebuvimo, neatsižvelgė į tai, jog pareigūnės, kurių tarnybiniais pranešimais buvo vadovaujamasi Nutarime, yra nurodžiusios, jog jos veikė pagal priemonių planą Nr. 20- IL-509088 „Dėl nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų užkardymo Jonavos rajone“. Šį planą buvo vengiama pateikti, kol teismas jo neišreikalavo. Pateikus nurodytą planą, paaiškėjo, kad pareigūnės veikė pagal priemonių planą, kurio tikslas yra nusikalstamų veikų, susijusių su vagystėmis iš gyvenamųjų patalpų, iš (nuo) transporto priemonių ir transporto vagysčių užkardymas, išaiškinimas, asmenų, įvykdžiusių šias nusikalstamas veikas, nustatymas bei saugios aplinkos formavimas, todėl akivaizdu, jog jos neturėjo jokių įgaliojimų veikti ir rinkti įrodymus tiek Bendrovės, tiek jos direktoriaus atžvilgiu. Šios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos, teismas tik nurodė, kad pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), privalo veikti arba pats būdams įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti ir taip toliau. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl teismas ignoravo faktą, jog pareigūnės nurodė, kad veikė pagal nurodytą priemonių planą bei kodėl pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Šis faktas patvirtina, kad pareigūnės savo tarnybiniuose pranešimuose galbūt sąmoningai iškraipė aplinkybės, todėl tokiais tarnybiniais pranešimais negali būti vadovaujamasi ir tuo labiau, jais vadovaujantis, Bendrovė negali būti pripažinta padariusia Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir aplinkybę, kad nagrinėjant bylą, kaip liudytojos apklaustos pareigūnės davė skirtingus parodymus, kuriuose gausų prieštaravimų.

33. UAB „Žibalas“ atkreipia dėmesį, kad E. S., duodamas pirminius paaiškinimus, nežinojo kas ir kaip paliko alkoholinius gėrimus, todėl nurodė, kaip, jo nuomone, viskas buvo. Kadangi Bendrovės direktoriui duodant parodymus visa informacija nebuvo žinoma, jo paaiškinimai negali būti laikomi prieštaraujančiais. Priešingai nei teigiama Nutarime, visa bylos medžiaga ir pareigūnių parodymai yra prieštaringi, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. Jie neatskleidžia administracinio teisės pažeidimo.

34. Bendrovė pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog net nagrinėjant bylą pareigūnės negalėjo paaiškinti, kokius veiksmus jos atliko, kyla klausimas, kaip tokius veiksmus vertinti ir ar juos iš viso galima laikyti teisėtais, todėl pareiškėjas, vertindamas susidariusią situaciją, įžvelgė, jog pareigūnės galėjo incenizuoti administracinį nusižengimą. Tai patvirtina aplinkybės, kad būtent tų alkoholinių gėrimų, kurie neva buvo parduoti, ir buvo prašoma, daugiau jokių alkoholinių gėrimų Bendrovėje nebuvo rasta, o tai patvirtina, kad jokia prekyba jais UAB „Žibalas“ negalėjo būti vykdoma. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvadomis, jog ši aplinkybė nėra svarbi.

35. Bendrovės nuomone, vien tai, kad nusižengimas buvo bandomas fiksuoti pareigūnių, nesudaro jokio pagrindo, iki galo neišsiaiškinus ir aiškiai bei nedviprasmiškai nenustačius galbūt padaryto nusižengimo, taikyti UAB „Žibalas“ ekonomines sanacijas. Esant nurodytiems prieštaravimams, net ir nesant įrodymų, kad pareigūnai galėjo būti nusiteikę prieš pareiškėją, jų parodymai negalėjo būti traktuojami kaip nuoseklūs, patikimi ir nekeliantys abejonių.

36. Pareiškėjas pažymi, kad ne tik nėra galimybės įvertinti E. S. padarytą administracinį pažeidimą, tačiau taip pat nėra jokių įrodymų dėl Departamento konstatuotų Bendrovės padarytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų.

37. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis neginčija paskirtos baudos dydžio. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Žibalas“ ginčijo, jog jai nepagrįstai buvo paskirta bauda, o tai apima ir patį paskirtos baudos dydį. Pareiškėjo nuomone, ne tik nepagrįstai buvo paskirta bauda, bet ir jos dydis yra visiškai neproporcingas. Bauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau šiuo atveju pažeidimai iš viso nėra įrodyti, todėl akivaizdu, kad baudos dydis yra visiškai nepagrįstas. Departamentas nustatė, kad buvo padaryti net šeši pažeidimai pagal skirtingus Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius, tačiau skirdamas sankciją, nurodė, kad buvo padarytas tik pardavimo pažeidimas, tačiau dėl kitų pažeidimų ir kokiais įrodymais jie yra pagrįsti nieko nėra nurodyta, todėl akivaizdu, kad nesant jokių įrodymų, jog yra pagrindas skirti sanaciją už visus nurodomus neva padarytus pažeidimus, pareiškėjui sankcija buvo paskirta nepagrįstai ir yra akivaizdžiai neproporcinga, todėl net jeigu būtų įrodyti pažeidimai, sankcija turėtų būti švelninama. Teigia, kad Departamentui nedetalizavus, už kokius straipsnius ir kokiais įrodymais remiantis buvo paskirtos ekonominės sankcijos, tik nurodžius bendrą 7 300 Eur sumą, lieka neaišku, kuo remiantis ir kaip yra pritaikyta ekonominė sankcija, todėl jos negalima vertinti kaip pagrįstos.

38. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertinęs byloje esančią medžiagą ir procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, teisingai ir pagrįstai Nutarimą paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Bendrovės skundas yra nemotyvuotas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone, be to jis grindžiamas pirmosios instancijos teismo jau išnagrinėtais argumentais. Savo poziciją Departamentas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde UAB „Žibalas“ pateikė savarankišką reikalavimą sumažinti baudą dėl jos neproporcingo dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismui toks reikalavimas nebuvo reiškiamas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

41. Departamentas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. ATK2-55/17 Bendrovei taikė ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies 11 punkto pažeidimus. Šis nutarimas yra galiojantis – pareiškėjas jo neginčijo ir baudą susimokėjo. Atsakovas nustatė, kad atsakomybė už Bendrovei inkriminuotus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra nustatyta minėto įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punkto pažeidimus įmonės baudžiamos nuo 289 Eur iki 14 481 Eur bauda. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimus, padarytus pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, įmonės baudžiamos nuo 579 Eur iki 1 448 Eur bauda. Departamento nuomone, mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bei tai kad buvo padarytas sudėtinis įstatymo pažeidimas, jis pagrįstai paskyrė galutinę baudą, kuri yra artima baudos vidurkiui, nustatytam už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų.

42. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-238/2018 neginčijamai nustatė, kad E. S., 2017 m. lapkričio 23 d. 23.10 val. dirbdamas Degalinėje įrengtoje mažmeninės prekybos vietoje, nenustatytos tapatybės vyrams už 50 Eur pardavė vieną vieno litro talpos stiklinį degtinės „Finlandia“ (alkoholio koncentracija – 40 procentų) butelį, dešimt 0,5 litro talpos stiklinių alaus „Calsberg“ butelių ir L. Š. pardavė vieną 0,75 litro talpos stiklinį fermentuoto gėrimo „Bosca“ (alkoholio koncentracija – 7,5 procento) butelį ir taip pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2018 m. sausio 18 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas prekiavo alkoholiniais gėrimais Degalinėje, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pardavė alkoholinius gėrimus mažmeninės prekybos vietoje bei tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą, o neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir parduotų alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas bei skyrė jam ekonominę sankciją.

45. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba, kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

46. Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką.

47. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1911 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtintas baigtinis prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais sąrašas ir degalinės į šį sąrašą nepatenka.

48. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas (2012 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22.00 val. iki 8.00 val. mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose.

49. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkto (2012 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) nuostatos draudžia parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 punktas (2012 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-2103 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos.

50. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas bei padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Byloje esantis vaizdo įrašas ir kiti byloje surinkti įrodymai (nutarimas, protokolas, tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, fotonuotraukos) nuosekliai patvirtina, kad Bendrovė degalinėje laikė alkoholinius gėrimus, bei jais prekiavo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas nesurinko įrodymų, patvirtinančių alkoholinių gėrimų laikymo degalinėje ir pardavimo faktus, vertintini kritiškai ir atmestini.

Duomenų, kad atlikę tyrimą policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų kitokį asmeninį suinteresuotumą (konfliktinę situaciją), kas keltų abejonių surinktų įrodymų patikimumu, byloje taip pat nenustatyta.

51. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiomis teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 11 punktus, 2 dalies 2, 9 punktus ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamo Nutarimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo nubaudimo, šių motyvų nekartoja. Pareiškėjas nereiškė reikalavimo sumažinti baudą dėl jos neproporcingo dydžio, todėl nurodytu aspektu taip pat nepasisakytina, nors apeliaciniame skunde buvo nurodomi ir su baudos dydžiu susiję argumentai.

52. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

53. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žibalas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Milda Vainienė Dalia Višinskienė