2022-10-19 Nr. AB-25114-3-61-3-02877-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-207-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02877-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. P., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,

trečiojo suinteresuoto asmens likviduojamos Partijos tvarka ir teisingumas atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamai Partijai Tvarka ir teisingumas dėl išvados, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2020 m. liepos 29 d. išvadą Nr. (1.18)7R-4573 „Išvada dėl partijos tvarka ir teisingumas duomenų pakeitimų registravimo“ (toliau – ir Išvada) neteisėta ir ją panaikinti, 2) pripažinti Ministerijos 2020 m. rugpjūčius 13 d. atsisakymą duoti išvadą Nr. (1.16E)7R-4871 „Dėl pateiktų partijos tvarka ir teisingumas duomenų“ (toliau – ir Atsisakymas duoti išvadą) neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti Ministeriją iš naujo vertinti R. G. 2020 m. liepos 17 d. pateiktą prašymą. Pareiškėja 2021 m. sausio 21 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) paskelbė ekstremalią padėtį, kuri galiojo iki birželio 16 d., todėl šiuo laikotarpiu nebuvo leidžiami jokie asmenų grupių susirinkimai. Nepaisant to, 2020 m. birželio 6 d. neva vyko Partijos Tvarka ir teisingumas (toliau – ir Partija) kongresas (toliau – ir Kongresas), kurio metu buvo neva priimti sprendimai likviduoti Partiją ir paskirti likvidacinę komisiją, o Partijos pirmininkas R. Ž. atsistatydino iš Partijos pirmininko pareigų. Pareiškėjos įsitikinimu, 2020 m. birželio 6 d. kongreso sprendimai priimti pažeidžiant Partijos Tvarka ir teisingumas įstatuose (toliau – ir Įstatai) numatytą tvarką, todėl yra neteisėti ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių.

2.2. Ministerija, neįvertinusi pateiktų dokumentų nei formos, nei turinio prasme, Kongreso metu priimtų sprendimų pagrindu 2020 m. liepos 29 d. parengė Išvadą, kuri lėmė Partijos statuso „likviduojama“ įregistravimą valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Partijos vardu prašymą pateikė Partijos atstovas A. P., kuriam įgaliojimą atstovauti Partiją suteikė 2020 m. birželio 6 d. atsistatydinęs Partijos pirmininkas. Įvertinus faktines aplinkybes dėl minėto Kongreso sušaukimo ir sprendimų neteisėtumo, 2020 m. liepos 16 d. buvo sušauktas Partijos skyrių pirmininkų Tarybos posėdis, išrinktas laikinasis Partijos pirmininkas. Tačiau Ministerija, pasirėmusi neteisėtais ir nepagrįstai įregistruotais pakeitimais VĮ Registrų centre pagal jos Išvadą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. nepagrįstai atsisakė pateikti išvadą dėl šio Tarybos posėdžio sprendimų įregistravimo viešajame registre.

2.3. Priimant Išvadą nebuvo patikrinta, ar 2020 m. birželio 6 d. kongreso sušaukimo ir balsavimo procedūros atitiko įstatymo ir Įstatų reikalavimus. Įstatų 5.3 punktas nustato, kad „Pranešimą apie rengiamą kongresą ir išankstinę darbotvarkę valdyba išsiunčia kiekvienam skyriui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kongreso dienos. Per 15 dienų skyriai gali pateikti valdybai siūlymus dėl darbotvarkės papildymo, kuriuos valdyba turi apsvarstyti ir spręsti, ar tikslinga įtraukti klausimus į kongreso darbotvarkę. Jei šaukiamas neeilinis kongresas, valdyba privalo įtraukti į darbotvarkę visus iniciatorių siūlomus klausimus, o pranešimą avie rengiamą kongresą ir darbotvarkę išsiųsti kiekvienam skyriui ne vėliau kaip prieš 45 dienas“. Šie Įstatų reikalavimai nebuvo išpildyti, nes su prašymu Ministerijai buvo pateiktas 2020 m. gegužės 27 d. Partijos tarybos protokolo išrašas dėl Kongreso sušaukimo. Taigi, net jei sprendimas dėl Kongreso šaukimo buvo išsiųstas nedelsiant visiems Partijos skyriams, Įstatuose numatyti terminai bei Partijos narių teisė teikti pasiūlymus dėl darbotvarkės buvo akivaizdžiai pažeisti. Ministerija, kuriai pavesta politinių partijų veiklos organizavimo kontrolė, privalo veikdama viešo intereso gynimo tikslu ir vykdydama savo tiesiogines funkcijas, aptartas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Juridinių asmenų registro nuostatuose (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), objektyviai vertinti aptartas aplinkybes. Šiuo atveju Ministerija negalėjo išduoti Išvados, nes privalėjo vertinti pateiktus dokumentus Juridinių asmenų registro nuostatų 44 punkte numatyta tvarka, t. y. pateiktų dokumentų tikrumą, atitiktį įstatymų reikalavimams bei faktą, kad įstatymuose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti. Aptartų Įstatų nuostatų Ministerija nevertino, dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai išdavė Išvadą.

2.4. Partijos skyrių susirinkimai karantino laikotarpiu dėl Vyriausybės įvestų apribojimų negalėjo vykti, todėl ir dalyvių kvotos Kongresui Partijos valdyba negalėjo nustatyti, nes negalėjo būti valdybos kvorumo (Partijos valdybą pagal Įstatus sudaro mažiausiai dešimt narių, išrinktų tiesiogiai skyriuose. VĮ Registrų centre aktualiu laikotarpiu buvo įregistruoti šeši valdybos nariai, nors realiai veikė tik trys: R. Ž., A. P. ir K. B.). Objektyviai nenustačius tinkamo Partijos narių atstovavimo, 2020 m. birželio 6 d. vykusio Kongreso sprendimai negali būti vertinami kaip teisėti. Teikdama Išvadą Ministerija šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Išvadą.

2.5. Ministerija nepagrįstai išdavė Išvadą, nes prašymą Partijos vardu pateikė tinkamai neįgaliotas asmuo. Prašymą bei dokumentus išvadai gauti pateikė A. P., veikiantis pagal Partijos pirmininko R. Ž. išduotą įgaliojimą. Tačiau minėtame Kongrese 2020 m. birželio 6 d. Partijos pirmininkas R. Ž. atsistatydino iš pareigų, todėl yra akivaizdu, kad po šios datos nebegalėjo veikti kaip Partijos pirmininkas. Taip pat yra akivaizdu, kad ir jo įgalioti asmenys neturėjo jokios teisės veikti asmens, kuris nėra Partijos pirmininkas, vardu. Su prašymu dėl išvados pateiktuose dokumentuose atskleidus faktą apie pirmininko R. Ž. atsistatydinimą, Ministerija turėjo visus duomenis įgaliojimui kaip pasibaigusiam įvertinti. Tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti, kad Išvada išduota nepagrįstai.

2.6. Pateikdama Išvadą, Ministerija neįvertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1R-137 „Dėl Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų ir Religinių bendruomenių ar bendrijų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų“ patvirtintų Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 8.7 papunkčio reikalavimų pateikti viešo paskelbimo apie likvidavimą ir pranešimo apie tai visiems kreditoriams raštu kopijas. Ministerijai buvo pateikta tik VĮ Registrų centro 2020 m. liepos 3 d. Informaciniame leidinyje Nr. 2020-185 paskelbto pranešimo kopija, bet nebuvo pridėti pranešimai Partijos kreditoriams (Partijos nariams, Generalinei prokuratūrai, paslaugų tiekėjams), nes, pareiškėjos žiniomis, tokie pranešimai nebuvo gauti. Atsižvelgiant į Ministerijos pareigą teikti išvadą dėl partijos steigimo dokumentų keitimo atitikimo teisės aktams vertinant, ar įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos, Ministerija privalėjo itin kruopščiai vertinti teikiamų dokumentų turinį atsižvelgiant į Įstatus. Partijos reorganizavimo ir likvidavimo klausimus reguliuoja Įstatų 5.1.6 ir 11.1 punktai. Pareiškėja kelia abejonę, kad 2/3 dalyvių nusprendė likviduoti Partiją.

2.7. Atsisakydama duoti išvadą Ministerija buvo itin nenuosekli. Ministerija nepagrįstai remiasi viešuoju registru. Ministerija teikia VĮ Registrų centrui išvadą, kokius duomenis apie partiją registruoti, bet ne priešingai, todėl Ministerija 2020 m. liepos 2 d. gavusi iš neva Partijos atstovo A. P. prašymą patvirtinti pakeistų Partijos duomenų tikrumą su pridėtu atsistatydinusio pirmininko R. Ž. įgaliojimu, de facto (faktiškai) žinojo, kad atsistatydino iš pareigų partijos pirmininkas R. Ž. ir tuo pačiu neteko savo įgaliojimų registruoti šeši valdybos nariai, todėl, vertindama pateiktus dokumentus, Ministerija turėjo vadovautis juose esančia informacija, o ne VĮ Registrų centro duomenimis.

2.8. Skundžiamame atsisakyme pateikti išvadą Ministerija nurodė, kad pagal Įstatų 5.8 papunktį, pirmininkui atsistatydinus iki kito pirmininko išrinkimo jo pareigas atlieka valdybos paskirtas vienas iš pirmininko pavaduotojų ir taip pat pažymi, kad 2019 m. lapkričio 22 d. tarybos sprendimu atsakingasis sekretorius A. P. buvo paskirtas Partijos pirmininko pavaduotoju. Tačiau, pareiškėjos žiniomis, 2020 m. birželio 30 d. A. P. nutraukė su Partija darbo sutartį, pagal kurią dirbo atsakinguoju sekretoriumi, o Kongresas 2020 m. birželio 6 d. visiškai nesvarstė pavaduotojo klausimo, buvo priimtas sprendimas dėl Partijos likvidavimo, todėl A. P. negalėjo veikti nei kaip Partijos pirmininko pavaduotojas, nei kaip atsakingasis sekretorius.

2.9. Kadangi Partija neturėjo pirmininko, atsistatydino visi valdybos nariai, remiantis Įstatų 5.9 papunkčiu, jog taryba yra aukščiausias partijos organas tarp kongresų, 2020 m. liepos 16 d. skyrių pirmininkų iniciatyva buvo sušauktas tarybos posėdis. Tarybos posėdis buvo sušauktas laikantis visų Įstatų reikalavimų, todėl jame priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o Ministerijos atsisakymo duoti išvadą argumentai atmestini kaip formalūs. Pasak pareiškėjos, būdama Partijos nare, ji turi teisę skųsti ginčijamus sprendimus, nes jie tiesiogiai pažeidžia jos, kaip Partijos narės, teises.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Ministerijoje 2020 m. liepos 2 d. gautas Partijos įgalioto atstovo A. P. pasirašytas 2020 m. birželio 30 d. prašymas patvirtinti pakeistų Partijos Tvarka ir teisingumas duomenų tikrumą (toliau – ir Prašymas) bei kiti dokumentai. Įvertinusi pateiktus dokumentus dėl politinės partijos teisinio statuso „likviduojama“ įgijimo, Ministerija Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė išvadą, kad Partijos teisinį statusą „likviduojama“ registruoti galima.

4.2. Ministerijai nėra teikiami dokumentai apie kongreso rengimą ir išankstinės darbotvarkės skyriams išsiuntimą, taip pat nėra teikiami skyrių siūlymai arba skyrių deleguoti asmenys į kongresą. Tačiau iš turimų dokumentų matyti, kad į XVIII Partijos kongresą buvo deleguotas 131 delegatas, dalyvavo 111 užregistravusių ir balsavimo teisę turinčių delegatų. Taigi, kvorumas buvo ir 2020 m. birželio 6 d. posėdis laikytinas teisėtu. Be to, dar 2019 m. rugsėjo 16 d. Partijos pirmininkas savo potvarkiu sušaukė eilinį XVIII Partijos kongresą. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino Partijos tarybos sprendimais eilinis XVIII kongresas buvo perkeliamas į 2020 m. vasario 15 d., į 2020 m. balandžio 25 d., į 2020 m. gegužės 30 d., į 2020 m. birželio 6 d. Kiekvieną kartą darbotvarkė buvo siunčiama Partijos skyriams, kurie galėjo teikti valdybai pasiūlymus Kongreso darbotvarkės papildymui, kaip tai numatyta Įstatų 5.3 papunktyje. Visi skyriai apie planuojamą Kongresą ir jo darbotvarkę buvo supažindinti iš anksto. Apie planuojamą Partijos Kongresą bei Partijos likvidavimą buvo pranešama viešai visuomenės informavimo priemonėse. Todėl pareiškėjos teiginius, kad buvo pažeisti Įstatų 5.3 papunkčio reikalavimai dėl Įstatų terminų skaičiavimo bei galimybės teikti pasiūlymus, atsakovas laikė nepagrįstais.

4.3. Nei viename atskiras juridinių asmenų teisines formas reguliuojančiame įstatyme, taip pat ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme (toliau – ir Įstatymas), detaliai ir kaip vienintelė galima dalyvavimo visuotiniame dalyvių susirinkime forma nereglamentuojamas dalyvavimas fiziškai būnant vienoje patalpoje su kitais susirinkimo nariais. Dalyvavimas fiziškai vykstant į susirinkimo vietą ir jungimasis prie kitų dalyvių elektroninio ryšio priemonėmis (nuotoliniu būdu) laikytini tiesiog skirtingomis dalyvavimo formomis; abiem būdais dalyvaujant yra įmanomas dalyvio teisių (dalyvauti susirinkime ir sprendimų priėmime, balsuoti) įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad, jeigu specifinis susirinkimų organizavimas neprieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams ir sudaro galimybę realiuoju laiku dalyvauti diskusijose ir sprendimų priėmime, leidžia identifikuoti tokiame susirinkime dalyvaujančius asmenis, tokiu būdu vykdomas politinės partijos susirinkimas laikomas teisėtu. Juridinio asmens vadovo išduodamas įgaliojimas suteikia įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu ir juridinio asmens valdymo organų pasikeitimas neturi įtakos tokio įgaliojimo galiojimui.

4.4. Pareiškėja neteisingai traktuoja galiojantį teisinį reglamentavimą dėl pranešimo apie juridinio asmens likvidavimą. Partijos sprendimas likviduoti politinę partiją buvo paskelbtas viešai VĮ Registrų centro Informaciniuose leidiniuose 2020 m. liepos 3 d. Nr. 2020-185, 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 2020-240 bei 2020 m. spalio 3 d. Nr. 2020-277. Jeigu apie juridinio asmens likvidavimą buvo nuspęsta paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais, nėra pareigos papildomai apie likvidavimą informuoti raštu kreditorius.

4.5. Ministerijai buvo pateikti Partijos tarybos 2020 m. liepos 16 d. posėdžio, kurį inicijavo ir sušaukė Partijos skyrių pirmininkai, protokolas ir tarybos narių, dalyvavusių tarybos posėdyje, registracijos lapai, iš kurių buvo padaryta išvada, kad tarybos posėdis buvo sušauktas nesilaikant Partijos Įstatų 5.11 papunkčio. Be to, vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, Partijos tarybos narių skaičius – 89 nariai, tačiau tarybos 2020 m. liepos 16 d. posėdyje užsiregistravo tik 37 nariai, taigi kvorumo posėdyje priimti sprendimus nebuvo ir 2020 m. liepos 16 d. posėdžio metu priimti sprendimai dėl laikinojo Partijos pirmininko ir jo pavaduotojų išrinkimo yra neteisėti.

4.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eR-6-492/2020 pažymėjo, kad Partijos Tvarka ir teisingumas įstatai nesuteikia teisės partijos tarybai rinkti partijos pirmininką, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti Ministeriją iš naujo vertinti 2020 m. liepos 17 d. R. G. pateiktus dokumentus neturi teisinio pagrindo. Partija nuo 2020 m. liepos 30 d. turi likviduojamos politinės partijos statusą. Šis statusas gali būti pakeistas tik pagal Partijos įstatus, politinės partijos nariams suvažiavimo metu priimant naują sprendimą. Be to, R. G., kuris pateikė dokumentus Ministerijai Partijos vardu, savo narystę Partijoje nutraukė dar 2018 m. spalio 24 d.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo likviduojama Partija Tvarka ir teisingumas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Pareiškėja neteisingai teigia, jog Vyriausybė Nutarimu paskelbė ekstremalią padėtį, kuri galiojo iki 2020 m. birželio 16 d., todėl šiuo laikotarpiu nebuvo leidžiami jokie asmenų grupių susirinkimai. Partijos XVIII kongresas vyko 2020 m. birželio 6 d. parodų centro „Litexpo“ teritorijoje, kur 111 delegatų dalyvavo neišlipdami iš automobilių, garsas buvo papildomai transliuojamas specialiu radijo dažniu, balsavimas vyko pro automobilio langus, iškeliant prieš susirinkimą dalyviams išdalintas mandatų korteles. Kongresas buvo organizuojamas nepažeidžiant Vyriausybės Nutarimo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 11 d. galiojusios redakcijos.

6.2. Pareiškėjos įsitikinimas, jog 2020 m. birželio 6 d. Kongreso sprendimai priimti pažeidžiant Partijos įstatuose numatytą tvarką, todėl neteisėti ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Partijos pirmininkas R. Ž. 2019 m. rugsėjo 16 d. išleido potvarkį, kuriame nusprendė šaukti Partijos XVIII kongresą ir 2019 m. rugsėjo 25 d. valdybos posėdį parengiamiesiems ir organizaciniams darbams pradėti. Valdyba 2019 m. rugsėjo 25 d. susirinkusi sudarė išankstinę darbotvarkę nustatė dalyvių kvotas ir apie kongreso organizavimą parengtą informaciją išsiuntė skyriams. Kongreso dalyvius skyriai rinko iki prasidėjo pandemija. Vėliau dėl Lietuvoje pablogėjusios epidemiologinės situacijos ir paskelbto karantino kongreso data buvo kelis kartus nukeliama, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė leido organizuoti viešus renginius lauke. Apie organizacinius pasikeitimus skyriai nuolat buvo informuojami elektroniniais laiškais. Vadovaujantis Įstatų 5.9.6 papunkčiu, Taryba 2020 m. gegužės 27 d. paskelbė partijos kongreso darbotvarkę, datą ir vietą. Vienas iš darbotvarkės klausimų Partijos 2020 m. birželio 6 d. XVIII kongrese buvo priimtas, vadovaujantis Įstatų 11.1 papunkčiu: „Partija pasibaigia (reorganizuojama ar likviduojama) LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka kongreso sprendimu, priimtu 2/3 kongreso dalyviu balsų dauguma“. Kongreso protokole užfiksuota, kad iš 131 Kongreso delegatų susirinkime dalyvavo 111. Už Partijos veiklos nutraukimą ir likvidavimą balsavo 102 dalyviai, prieš 9, susilaikiusių nebuvo. Partijos valdymo organų sprendimai pagal Įstatų 5.2, 5.3, 5.14.4, 5.9.6 ir 11.1 punktus, reikalingi teisėtam Partijos likvidavimui, priimti dalyvaujant teisėtiems valdymo organų nariams, tinkamai informavus, esant kvorumui, surašant protokolus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.90 ir 2.91 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

6.3. Pareiškėja klaidingai mano, jog, atsistatydinus pirmininkui ir kiti asmenys negali veikti asmens, kuris nėra pirmininkas, vardu, kad valdyba privalėjo paskirti laikinąjį pirmininką pagal Įstatų 5.8 papunktį, todėl A. P. po 2020 m. birželio 6 d. kongreso ir 2020 m. birželio 30 d. atsakingojo sekretoriaus darbo sutarties su Partija nutraukimo negalėjo veikti nei kaip Partijos pirmininko pavaduotojas, nei kaip atsakingasis sekretorius. Taip pat klaidinga yra ir tai, kad 2020 m. liepos 16 d. tarybos posėdis buvo sušauktas laikantis visų Įstatų reikalavimų, todėl jame priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. R. Ž. Partijos pirmininko pareigas ėjo iki pat 2020 m. birželio 6 d. Kongreso pabaigos, kol buvo priimtas sprendimas likviduoti Partiją ir sudaryta likvidacinė komisija. Narystę Partijoje R. Ž. nutraukė iš karto po Kongreso. Partijos 2020 m. liepos 16 d. tarybos posėdį iniciavo mažesnis nei reikalauja Partijos įstatai skyrių pirmininkų skaičius. Iš dalyvaujančių Tarybos posėdyje registracijos lapo matyti, kad Tarybos posėdyje dalyvauti užsiregistravo 38 asmenys, tačiau palyginus šį sąrašą su Ministerijoje registruotu Partijos narių sąrašu, matyti, kad iš užsiregistravusiųjų Partijos narių buvo likę 19 asmenų. Toks asmenų susirinkimas negali būti pripažintas tarybos posėdžiu. Minėtame susirinkime priimti sprendimai negali būti teisėti taip pat ir dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eR-6-492/2020 pažymėjo, kad Partijos Tvarka ir teisingumas įstatai nesuteikia teisės Partijos tarybai rinkti Partijos pirmininką.

6.4. A. P. po 2020 m. birželio 6 d. Kongreso priimto sprendimo likviduoti Partiją pradėjo vykdyti likvidacinės komisijos pirmininko pareigas pagal pavedimo sutartį, todėl 2020 m. birželio 30 d. nutraukė darbo sutartį su Partija. Partijos Įstatai nenumato, kad nutrūkus darbo sutarčiai atsakingasis sekretorius, netenka ir Įstatuose numatytų atsakingojo sekretoriaus funkcijų. Partijos nariu jis liko ir atsakingojo sekretoriaus, kaip ir kitų Įstatuose numatytų pareigybių funkcijas galėjo vykdyti ir visuomeniniais pagrindais. Pagal Įstatų 5.14.9 papunktį tik valdyba pirmininko teikimu tvirtina partijos atsakingąjį sekretorių, sekretoriato darbo reglamentą, atsakingojo sekretoriaus pareiginius nuostatus. CK 2.112 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Partijos likvidatoriai nusprendė skelbti tris kartus ne mažesniu kaip trisdešimties dienų intervalu. Pirmą kartą buvo paskelbta 2020 m. liepos 3 d., antra kartą – 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir trečią kartą – 2020 m. spalio 3 d.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

8. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – ir Ministerijos nuostatai) 8.19 papunkčio, Juridinių asmenų registro nuostatų 44, 56.3 punktų, Sąrašo 8 punkto, taip pat Partijos Įstatų 5.1.5, 5.1.6, 5.2, 5.3, 5.9.6, 5.11, 11.1 punktų nuostatas.

9. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Ministerijoje 2020 m. liepos 2 d. gautas Partijos Tvarka ir teisingumas įgalioto atstovo A. P. pasirašytas 2020 m. birželio 30 d. prašymas patvirtinti pakeistų Partijos Tvarka ir teisingumas duomenų tikrumą. Kartu su prašymu buvo pateikti šie dokumentai: Partijos XVIII kongreso protokolas; XVIII kongreso delegatų registracijos sąrašas (kopija); Nutarimas Nr. 1 (Dėl partijos Tvarka ir teisingumas veiklos nutraukimo ir partijos likvidavimo); Nutarimas Nr. 2 (dėl Partijos Tvarka ir teisingumas likvidavimo sąlygų aprašo); Nutarimas Nr. 3 (dėl Partijos Tvarka ir teisingumas likvidavimo komisijos sudėties); Nutarimas Nr. 4 (dėl Partijos Tvarka ir teisingumas pavedimo sutarties); Pavedimo sutartis; Partijos Tarybos nutarimas, dalyvių registracija; Prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR – 1); JAR-LK1; JAR-TST1; Tvirtinamasis įrašas; Įgaliojimas A. P.; A. P. asmens tapatybės kortelė (kopija). Teismas sprendė, kad Ministerijai su Prašymu buvo pateikti visi Sąrašo 8 punkte nustatyti dokumentai. A. P., pateikdamas prašymą Ministerijai, veikė pagal 2019 m. lapkričio 25 d. Partijos pirmininko R. Ž. išduotą įgaliojimą, kuris galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d.

10. Įvertinęs CK 2.137 straipsnio 1 dalies, 2.140 straipsnio 1 dalies, 2.147 straipsnio nuostatas, tai, kad įgaliojimas A. P. buvo išduotas kaip atsakingajam sekretoriui, o Partijos Įstatai nenumato, kad, nutrūkus darbo sutarčiai, atsakingasis sekretorius netenka ir Įstatuose numatytų atsakingojo sekretoriaus funkcijų, taip pat tai, kad A. P. buvo paskirtas Partijos likvidacinės komisijos pirmininku bei Kongresas patvirtino Pavedimo sutartį, kurios 1.2 punkte buvo nustatyta, kad likvidavimo komisija turi pateikti duomenis apie likviduojamą Partiją Ministerijai, Juridinių asmenų registrui ir kitoms valstybinėms institucijoms, teismas konstatavo, kad Ministerija neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti surašyti Išvadą tuo pagrindu, kad prašymą pateikė neįgaliotas arba netinkamai atstovaujantis asmuo.

11. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad, sušaukiant 2020 m. birželio 6 d. Partijos Tvarka ir teisingumas kongresą, nebuvo įgyvendinti Partijos Įstatų 5.3 punkto reikalavimai, susiję su pranešimu apie rengiamą kongresą ir išankstinės darbotvarkės skyriams išsiuntimo klausimai, teismas pažymėjo, kad Ministerijai, kaip išvadą teikiančiai institucijai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra teikiami tarpiniai sprendimai bei dokumentai susiję su kongreso rengimu bei organizavimu, darbotvarkės skyriams išsiuntimu bei skyrių delegatų kėlimu, todėl Ministerija neturi teisinio pagrindo vertinti sprendimų, susijusių su kongreso organizavimu, preziumuojama, kad Ministerija ir netvirtina šių dokumentų teisėtumo. Teismas nustatė, kad taryba, įgyvendindama savo funkcijas, 2020 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą dėl Partijos XVIII kongreso, įvyksiančio 2020 m. birželio 6 d. Vilniuje, darbotvarkės paskelbimo, kuris ir buvo pateiktas Ministerijai.

12. Dėl Kongreso formos teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad nei viename atskiras juridinių asmenų teisines formas reguliuojančiame įstatyme, taip pat ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, detaliai ir kaip vienintelė galima dalyvavimo visuotiniame dalyvių susirinkime forma nereglamentuojamas dalyvavimas fiziškai būnant vienoje patalpoje su kitais susirinkimo nariais. Teismas sprendė, kad Kongresas buvo organizuotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 11 d. galiojusios redakcijos. Teismas vertino, kad 2020 m. birželio 6 d. vykęs Partijos kongresas leido užtikrinti sprendimų priėmimą, identifikuoti susirinkime dalyvaujančius asmenis. Tą aplinkybę patvirtina Kongreso protokolas bei Kongrese dalyvaujančių Partijos narių sąrašas. Įrodymų, pagrindžiančių, kad minėtos teisės buvo pažeistos, į bylą nepateikta, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti pateiktų įrodymų pagrįstumu ir pareiškėjos argumentus laikė deklaratyviais. Teismas pažymėjo, kad nebuvo duomenų apie tai, kad Kongreso priimtas sprendimas Išvados teikimo metu būtų pripažintas neteisėtu ar būtų sustabdytas jo galiojimas. Todėl Išvados priėmimo metu Ministerija neturėjo duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti teikti išvadą.

13. Teismas darė išvadą, kad Ministerija, gavusi dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, tinkamai juos įvertino, priėmė pagrįstą bei teisingą ginčijamą Išvadą, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

14. Dėl Ministerijos Atsisakymo duoti išvadą teismas nustatė, kad:

14.1. R. G. 2020 m. liepos 17 d. pateikė Ministerijai dokumentus su prašymu patvirtinti pakeistų Partijos Tvarka ir teisingumas duomenų tikrumą ir įregistruoti naują politinės partijos pirmininką ir kitus valdymo organų narius. Buvo prašoma pakeisti duomenis susijusius su tarybos sprendimu dėl laikinųjų pirmininko pavaduotojų išrinkimo bei Partijos pirmininko išrinkimo.

14.2. Ministerija 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (1.16E)7R-4871 „Dėl pateiktų partijos tvarka ir teisingumas dokumentų“ atsisakė patvirtinti Partijos Tvarka ir teisingumas pateiktų duomenų tikrumą dėl laikinojo pirmininko ir jo pavaduotojų išrinkimo. Priimdama ginčijamą sprendimą Ministerija nustatė, kad tarybos posėdis buvo sušauktas nesilaikant Įstatų 5.11 papunkčio reikalavimų bei vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis buvo nustatyta, kad Partijos tarybos narių yra 89, o 2020 m. liepos 16 d. posėdyje užsiregistravo tik 37 nariai, todėl posėdyje nebuvo kvorumo priimti sprendimus.

14.3. Iš 2020 m. liepos 16 d. vykusio Partijos Tvarka ir teisingumas tarybos posėdžio protokolo kopijos matyti, kad Partijos taryba nusprendė išrinkti laikinąjį Partijos pirmininką – R. P..

14.4. R. G., pateikdamas prašymą Ministerijai, veikė pagal 2020 m. liepos 16 d. partijos pirmininkės R. P. išduotą įgaliojimą. Pagal Ministerijos informacinės sistemos dėl narystės partijoje duomenis R. G. narystė Partijoje yra pasibaigusi nuo 2018 m. spalio 24 d.

14.5. Atsisakymas duoti išvadą buvo priimtas nustačius, kad 2020 m. liepos 16 d. tarybos posėdis buvo sušauktas nesilaikant Įstatų 5.11 papunkčio. Be to, vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, Partijos Tvarka ir teisingumas tarybos narių skaičius – 89 nariai, tačiau tarybos 2020 m. liepos 16 d. posėdyje užsiregistravo tik 37 nariai, todėl kvorumo posėdyje priimti sprendimus nebuvo ir 2020 m. liepos 16 d. posėdžio metu priimti sprendimai dėl laikinojo Partijos pirmininko ir jo pavaduotojų išrinkimo laikyti neteisėtais.

15. Teismas vertino, kad Ministerija nustačiusi, jog sprendimą dėl kongreso sušaukimo priėmė neįgaliotas organas bei į tai, kad kongresas negalėjo priimti sprendimo dėl kvorumo nebuvimo, pagrįstai atsisakė pateikti išvadą. Teismas akcentavo ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eR-6-492/2020 pažymėjo, kad Partijos Tvarka ir teisingumas įstatai nesuteikia teisės partijos tarybai rinkti partijos pirmininką, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti Ministeriją iš naujo vertinti 2020 m. liepos 17 d. R. G. pateiktus dokumentus neturi teisinio pagrindo.

16. Teismas darė išvadą, kad Ministerija tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, todėl ginčijamų aktų nėra pagrindo panaikinti pareiškėjos skundo pagrindu.

III. 17. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo: 1) pripažinti Ministerijos 2020 m. liepos 29 d. išvadą Nr. (1.18)7R-4573 „Dėl partijos tvarka ir teisingumas duomenų pakeitimų registravimo“ neteisėta ir ją panaikinti; 2) pripažinti Ministerijos 2020 m. rugpjūčius 13 d. atsakymą Nr. (1.16E)7R-4871 „Dėl pateiktų partijos tvarka ir teisingumas duomenų“ neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti Ministeriją iš naujo vertinti R. G. 2020 m. liepos 17 d. prašymą. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad A. P. pateikė visus reikalaujamus dokumentus ginčo Išvadai pateikti, tačiau pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka. Pagal Sąrašo 8.5 papunktį atsakovui turėjo būti pateiktas politinės partijos organo, priėmusio sprendimą sušaukti suvažiavimą (t. y. tarybos), posėdžio protokolas, surašytas pagal CK 2.90 ir 2.91 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ar sprendimas, pasirašytas visų organo narių, jei protokolas nerašomas. Prie protokolo turi būti pridėtas organų narių, dalyvavusių priimant sprendimą, sąrašas su dalyvių parašais arba patvirtinta jo kopija. Tačiau tokio protokolo byloje nėra. Atsakovas su atsiliepimu pateikė 2020 m. gegužės 27 d. tarybos nutarimą, kuris neatitinka CK 2.90 ir 2.91 straipsniuose protokolui keliamų reikalavimų. Partijos Įstatų 5.11 papunktis numato, kad Tarybos posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė tarybos narių. Laikantis atsakovo pozicijos, 2020 m. gegužės 27 d. tarybos posėdis galėjo būti pripažintas teisėtu, o jo sprendimai sukelti pasekmes tik tokiu atveju, jei jame būtų dalyvavę 45 ar daugiau tarybos narių. Šiuo atveju nutarimą (kuris neatitinka protokolui keliamų reikalavimų) pasirašė tik 25 tarybos nariai, tačiau šių aplinkybių atsakovas nevertino ir dėl jų nepagrįstai nepasisakė. Taigi, atsakovui nebuvo pateiktas Sąrašo 8.5. papunktyje nurodytas tarybos posėdžio protokolas. Tai buvo esminis trūkumas, kurį priimdamas ginčo Išvadą atsakovas ignoravo. Teismas šiuo klausimu skundžiamame sprendime taip pat nepasisakė.

18.2. Atsakovas visiškai ignoravo ir kitą reikšmingą imperatyvų reikalavimą, įvardintą Sąrašo 8.7 papunktyje (atsakovui su prašymu turėjo būti pateikti viešo paskelbimo apie likvidavimą ir pranešimo apie tai visiems kreditoriams raštu kopijos). Atsakovas akcentuoja, kad apie likvidavimą buvo viešai tinkamai paskelbta, tačiau nutyli, jog reikalavimas tuo neapsiriboja ir Partija privalėjo kartu pateikti įrodymus apie pareigos pranešti kreditoriams apie likvidavimą įvykdymą. Tačiau atsakovas šiuo atveju nusprendė, jog reikalavimas pranešti visiems kreditorius raštu apie likvidavimą yra perteklinis ir jo netaikė, nors įstatymai nesuteikia atsakovui teisės savo nuožiūra vertinti, kurie teisės aktų reikalavimai yra pertekliniai ir gali būti atskirų subjektų nevykdomi.

18.3. Nei vienu atveju, kur buvo reikalingas kvorumas vertinant dokumentus išvadai, atsakovas kvorumo netikrino. Partijos Įstatų 5.1.6 papunktis numato, kad sprendimą dėl partijos likvidavimo gali priimti 2/3 balsų dauguma aukščiausiasis partijos valdymo organas – kongresas. Detalizuojant šią normą būtina remtis CK 2.107 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad juridinio asmens likvidavimui būtina kvalifikuota balsų dauguma – ne mažiau 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų. Atsakovas nepagrindė, kiek Kongreso dalyvių turėjo būti susirinkime. Teismas šiuo klausimu skundžiamame sprendime pasisakė itin lakoniškai – jog numatytas kvorumas 131 delegatas užfiksuotas 2020 m. birželio 6 d. protokole. Tačiau protokolas nepatvirtina, kad būtent toks kvorumas turi būti, tai yra tiesiog teiginys be jokių faktų.

18.4. Partijos Įstatų 5.4 papunktis numato, kad kongreso dalyvių kvotą nustato valdyba, pagal 5.18 papunktį valdyba gali priimti sprendimus, jei dalyvauja daugiau kaip pusė visų valdybos narių. Taigi, siekiant pagrįsti 2020 m. birželio 6 d. kongreso protokole nurodytus duomenis, kad į Kongresą yra deleguotas 131 delegatas, Partija privalėjo pateikti atsakovui valdybos protokolą, kuriame toks nustatytas delegatų skaičius būtų užfiksuotas – tokiu būdu būtų aiškiai apibrėžta, koks kiekis partijos atstovų yra deleguotas į kongresą ir atitinkamai koks minimalus partijos narių skaičius sudaro kvorumą, reikalingą priimti sprendimui dėl partijos likvidavimo. Tačiau tokio dokumento byloje nėra. Nors atsiliepime į skundą Partijos atstovas A. P. nurodė, jog kvotos buvo nustatytos ir kandidatai išrinkti dar 2019 m. rudenį, byloje jokių tai patvirtinančių dokumentų nėra, taigi, šie teiginiai negali būti vertinami, kaip įrodyti.

18.5. R. Ž., V. L., V. J., K. T., L. J., L. Š.-K., K. B. dalyvavo kaip Partijos Tvarka ir teisingumas deleguoti atstovai ir sprendė Partijos likvidavimo klausimą 2020 m. birželio 6 d. kongrese, nors tą pačią dieną kaip Partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai buvo išrinkti į šios partijos valdybą. Vien iš šių duomenų yra akivaizdu, jog Partijos 2020 m. birželio 6 d. kongrese sprendimus priėmė asmenys, šių sprendimų priėmimo metu jau priklausę kitai partijai, o kongreso sprendimų teisėtumui akivaizdžiai trūko kvorumo. Nuo 2020 m. gegužės 19 d. būdami Partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariais jie niekaip negalėjo būti delegatais Partijos Tvarka ir teisingumas 2020 m. birželio 6 d. kongrese.

18.6. Eiliniai partijos nariai apie dalies asmenų sprendimą likviduoti Partiją iš viso nežinojo. Kaip numato Įstatų 5.3 papunktis, neeilinio Kongreso darbotvarkė turi būti išsiųsta kiekvienam skyriui prieš 45 dienas. Vykdydama savo pareigą patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį įstatymams, atsakovas privalėjo, prieš išduodamas teigiamą išvadą, pareikalauti duomenų apie tai, jog darbotvarkė su konkrečiais klausimais apie Partijos likvidavimą būtų išsiųsta visiems Partijos skyriams pagal sąrašą nepraleidžiant nei vieno ir kad tai būtų padaryta ne vėliau kaip prieš 45 dienas. Byloje esantys dokumentai (Tarybos nutarimas) patvirtina, jog ši darbotvarkė buvo išsiųsta tik daliai skyrių ir tik 2020 m. gegužės 27 d., t. y. likus 10 dienų iki Kongreso. Kiti atsakovui pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad klausimas dėl Partijos likvidavimo niekada anksčiau nebuvo įtrauktas i darbotvarkę, todėl atsakovo teiginiai, jog darbotvarkė buvo visuotinai žinoma, neturi jokio faktinio pagrindo. Apie tai, kad Partijos kongreso metu bus siūloma likviduoti Partiją, pirmą kartą ir yra užsiminta tarybos posėdyje 2020 m. gegužės 27 d. Atsakovas netinkamai įvertino jam pateiktus duomenis, todėl nepagrįstai vertino, jog Partijos pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir nepagrįstai išdavė skundžiamą Išvadą. Teismas šiuo klausimu pasisakė logiškai ydingai ir visiškai paneigdamas teismų formuojamą praktiką apie valdymo organo narių susirinkimo sušaukimo svarbą.

18.7. Atsakovui pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. įgaliojimas buvo išduotas A. P. ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip atsakingajam Partijos Tvarka ir teisingumas sekretoriui, t. y. darbo santykiais su juridiniu asmeniu susietam asmeniui. Šiems santykiams taikytinas CK 2.140 straipsnis. 2020 m. birželio 30 d. A. P. darbo santykiai su Partija Tvarka ir teisingumas buvo nutraukti, todėl toks įgaliojimas dokumentų vertinimo momentu neturėjo jokios reikšmės. Netekęs atsakingojo sekretoriaus statuso A. P. neteko jam dėl užimtų pareigų suteiktų įgalinimų, tame tarpe ir patvirtintų atskiru įgaliojimu.

18.8. Dėl ginčijamo Atsisakymo duoti išvadą pareiškėja kartoja skunde nurodytus argumentus, kad Ministerija buvo itin nenuosekli ir nepagrįstai rėmėsi viešuoju registru. Pasak pareiškėjos, 2020 m. liepos 16 d. tarybos posėdis buvo sušauktas laikantis visų Įstatų reikalavimų, todėl jame priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o Ministerijos argumentai atmestini kaip formalūs.

19. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad:

20.1. Pagal Sąrašo 8.5 papunktį, kartu su sprendimu likviduoti politinę partiją turi būti pateiktas politinės partijos organo, priėmusio sprendimą sušaukti suvažiavimą, posėdžio protokolas, surašytas pagal CK 2.90 ir 2.91 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ar sprendimas, pasirašytas visų organo narių, jei protokolas nerašomas. Prie protokolo turi būti pridėtas organų narių, dalyvavusių priimant sprendimą, sąrašas su dalyvių parašais arba patvirtinta jo kopija. Ministerijai buvo pateiktas Partijos Tvarka ir teisingumas tarybos 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas dėl Partijos Tvarka ir teisingumas suvažiavimo sušaukimo bei dalyvių sąrašas. Pateikti dokumentai nesudarė pagrindo laikyti, kad Ministerijai nebuvo pateikti visi Sąrašo 8 punkte nurodyti dokumentai arba iš jų turinio nebuvo galima spręsti, kad jų nepakanka Išvadai priimti. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Ministerijai su Prašymu buvo pateikti visi Sąrašo 8 punkte nurodyti dokumentai.

20.2. A. P., pateikdamas prašymą Ministerijai, veikė pagal 2019 m. lapkričio 25 d. Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko R. Ž. išduotą įgaliojimą, kuris galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Įgaliojimas A. P. buvo išduotas kaip atsakingajam sekretoriui. Partijos Įstatai nenumato, kad, nutrūkus darbo sutarčiai, atsakingasis sekretorius netenka ir Įstatuose numatytų atsakingojo sekretoriaus funkcijų. A. P. buvo paskirtas Partijos Tvarka ir teisingumas likvidacinės komisijos pirmininku. 2020 m. birželio 6 d. patvirtintos pavedimo sutarties 1.2 punkte buvo nustatyta, kad likvidavimo komisija turi pateikti duomenis apie likviduojamą partiją Teisingumo ministerijai, Juridinių asmenų registrui ir kitoms valstybinėms institucijoms. Taigi, A. P., pateikdamas prašymą Ministerijai, veikė kaip įgaliotas atstovas. Ministerija neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti surašyti Išvadą tuo pagrindu, kad prašymą pateikė neįgaliotas arba netinkamai atstovaujantis asmuo.

20.3. Partijos Tvarka ir teisingumas taryba, įgyvendindama savo funkcijas, 2020 m. gegužės 27 d. priėmė nutarimą dėl Partijos Tvarka ir teisingumas XVIII kongreso, kuris vyko 2020 m. birželio 6 d., šis nutarimas buvo pateiktas ir Ministerijai. Vertinant pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad į kongresą buvo deleguotas 131 delegatas, dalyvavo 111 užsiregistravusių ir balsavimo teisę turinčių delegatų, todėl kvorumas buvo. Kongreso metu buvo svarstytas Partijos veiklos pabaigos klausimas. 102 Kongrese dalyvaujančių narių balsais buvo nutarta nutraukti Partijos veiklą ir partiją likviduoti (prieš balsavo 9 nariai), todėl aukščiausias partijos atstovaujamasis organas priėmė teisėtą sprendimą – likviduoti Partiją Tvarka ir teisingumas. Dėl paskelbto karantino Partijos sprendimais eilinis XVIII kongresas buvo perkeliamas į 2020 m. balandžio 25 d., į 2020 m. gegužės 30 d., į 2020 m. birželio 6 d. Kiekvieną kartą darbotvarkė buvo siunčiama Partijos skyriams, kurie galėjo teikti valdybai pasiūlymus kongreso darbotvarkės papildymui, kaip tai numatyta Įstatų 5.3 papunktyje. Visi skyriai apie planuojamą kongresą ir jo darbotvarkę buvo supažindinti iš anksto. Ministerijai, kaip išvadą teikiančiai institucijai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra teikiami tarpiniai sprendimai bei dokumentai, susiję su kongreso rengimu bei organizavimu, darbotvarkės skyriams išsiuntimu bei skyrių delegatų kėlimu, todėl Ministerija minėtų dokumentų negauna bei neturi teisinio pagrindo jų vertinti.

20.4. Pareiškėja neteisingai traktuoja galiojantį teisinį reglamentavimą dėl pranešimo apie juridinio asmens likvidavimą. Pagal CK 2.112 straipsnį, jeigu apie juridinio asmens likvidavimą buvo nuspęsta paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais, nėra pareigos papildomai apie likvidavimą informuoti raštu kreditorius.

20.5. Dėl R. G. 2020 m. liepos 17 d. prašymo Ministerija nustatė, kad 2020 m. liepos 16 d. tarybos posėdis buvo sušauktas nesilaikant Partijos Įstatų 5.11 papunkčio reikalavimų bei, vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, buvo nustatyta, kad Partijos tarybos narių yra 89, o 2020 m. liepos 16 d. posėdyje užsiregistravo tik 37 nariai, sprendimą dėl kongreso sušaukimo priėmė neįgaliotas organas, todėl Ministerija pagrįstai atsisakė patvirtinti duomenų tikrumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eR-6-492/2020 nurodė, kad partijos Tvarka ir teisingumas Įstatai nesuteikia teisės Partijos tarybai rinkti partijos pirmininką, todėl pareiškėjos prašymas įpareigoti Ministeriją iš naujo vertinti R. G. 2020 m. liepos 17 d. pateiktus dokumentus neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 29 d. išvados Nr. (1.18)7R-4573 „Išvada dėl partijos tvarka ir teisingumas duomenų pakeitimų registravimo“ teisėtumo bei Ministerijos 2020 m. rugpjūčius 13 d. atsisakymo duoti išvadą Nr. (1.16E)7R-4871 „Dėl pateiktų partijos tvarka ir teisingumas duomenų“ teisėtumo ir įpareigojimo Ministeriją iš naujo vertinti R. G. 2020 m. liepos 17 d. pateiktą prašymą.

22. Partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinių partijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų, nustatytiems reikalavimams patvirtina ir dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Teisingumo ministerija. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

23. Juridinių asmenų registro nuostatų 44 punkte nustatyta, kad Registro tvarkytojui teikiamų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus registruoti ar įrašyti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės, šių nuostatų nustatytais atvejais tikrina notaras, Teisingumo ministerija ar Registro tvarkytojas. Juridinių asmenų registro nuostatų 56.3 punktas numato, kad Teisingumo ministerija gavusi politinės partijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, surašo išvadą, kuria patvirtina prašyme surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumento, pakeisto steigimo dokumento atitiktį įstatymų reikalavimams, ir nurodo, kad politinę partiją, jos filialą ar atstovybę, dokumentų ir (ar) duomenų pakeitimus įregistruoti galima, nes atliktos visos įstatymuose ir politinės partijos steigimo dokumentuose nustatytos procedūros, taip pat kad išregistruoti politinę partiją, jos filialą ar atstovybę galima.

24. Vertindamas atsakovo veiksmus, ar tinkamai taikytas teisinis reglamentavimas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijama Išvada bei atsisakymas išduoti išvadą yra teisėti.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, prieina prie išvados, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas dėl toliau nutartyje dėstomų argumentų.

25.1. Vadovaujantis Sąrašo 8.5 papunkčiu, kartu su sprendimu likviduoti politinę partiją pateikiamas politinės partijos organo, priėmusio sprendimą sušaukti suvažiavimą, posėdžio protokolas, surašytas pagal CK 2.90 ir 2.91 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ar sprendimas, pasirašytas visų organo narių, jei protokolas nerašomas. Prie protokolo turi būti pridėtas organų narių, dalyvavusių priimant sprendimą, sąrašas su dalyvių parašais arba patvirtinta jo kopija. Šis teisinis reglamentavimas nustato taisyklę, kad tais atvejais, kai protokolas nerašomas, pateikiamas organo sprendimas, pasirašytas visų organo narių. Be to, aiškinant šį teisinį reglamentavimą nėra teisinio pagrindo teigti, kad nuostata „sprendimas, pasirašytas visų organo narių“ reiškia, jog sprendimas yra sukeliantis teisinius padarinius tik tuo atveju, jei jį pasirašo, t. y. jam pritaria visi organo nariai. Toks aiškinimas paneigtų partijos įstatuose įtvirtintas taisykles dėl tarybos sprendimų priėmimo paprasta balsų dauguma, dalyvaujant daugiau kaip pusei visų tarybos narių (Įstatų 5.11 p.). Todėl Sąrašo 8.5 papunktyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas aiškintinas taip, kad prie sprendimo turi būti pateikiamas sąrašas posėdyje dalyvavusių tarybos narių su jų parašais, patvirtinančiais balsavusių už atitinkamą sprendimą, valią.

25.2. Ministerijai buvo pateiktas Partijos Tvarka ir teisingumas tarybos 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas dėl Partijos Tvarka ir teisingumas kongreso sušaukimo ir nutarimą priėmusių tarybos narių sąrašas su parašais tarybos narių, balsavusių už tokį sprendimą. Atsižvelgiant į Įstatų 5.11 punkte nustatytas sprendimų priėmimo paprastos balsų daugumos taisyklę pripažinti, kad Ministerijai nebuvo pateikti Sąrašo 8.5 punkte nurodyti dokumentai ar jų turinys neatitiko keliamų reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

25.2.1. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad aktualaus nutarimo priėmimo dieną Juridinių asmenų registre buvo registruota, kad Partijos tarybą sudarė 89 nariai. Partijos įstatų 5.11 punkte įtvirtinta taisyklė suponuoja, kad daugiau kaip pusė tarybos narių šiuo atveju yra 45 nariai.

25.2.2. Pagal byloje esančius įrodymus Partijos Tvarka ir teisingumas tarybos 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas dėl Kongreso priimtas dalyvaujant 44 tarybos nariams iš kurių 24 balsavo „už“.

25.2.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje 2021 m. kovo 4 d. Partijos atstovas paaiškino, jog 2020 m. gegužės 27 d. jau nebuvo 89 tarybos narių, tikslaus skaičiaus pasakyti negalėjo, bet nurodė, kad duomenis gali pateikti.

25.2.4. Vertinant atsakovo veiksmus būtina nustatyti, koks faktinis skaičius Partijos tarybos narių buvo aktualaus nutarimo priėmimo metu. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas, atlikdamas veiksmus, nustatytus Juridinių asmenų registro nuostatuose (žr. šios Nutarties 23 p.), privalėjo nustatyti faktinį likusį Partijos tarybos narių skaičių sprendimo priėmimo dienai, arba, jeigu nėra teisiškai pagrįstų indikacijų apie teisinių faktų pasikeitimą, remtis Registro duomenimis ir priimti atitinkamą sprendimą dėl išvados.

25.2.5. Šiuo atveju, kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovo atstovas, Teisingumo ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas, rengęs išvadą, žinojo apie faktinės padėties – Partijos tarybos narių skaičiaus pasikeitimus ir į tai atsižvelgė vertindamas pateiktų dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.

25.2.6. Teisėjų kolegija savo iniciatyva ėmėsi rinkti įrodymus, kuriais remiantis nustatyta, kad aktualaus Partijos tarybos nutarimo priėmimo metu Partijos tarybą sudarė 44 nariai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kritiškai vertinti Partijos likvidacinės komisijos pirmininko pateiktus duomenis apie tikrąjį Partijos tarybos narių skaičių 2020 m. gegužės 27 d. (tarybos posėdžio diena). Pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimai dėl partijos duomenų bazės neskaidraus tvarkymo ir, galbūt, tai dariusių partijos atstovų piktnaudžiavimų yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti (ABTĮ 56 str.). Tuo tarpu partijos likvidacinės komisijos pirmininkas yra likviduojamo juridinio asmens oficialus atstovas, atsakingas už teisingos informacijos (duomenų) pateikimą valstybės valdžios institucijoms, todėl jo raštu teikiami duomenys vertintini kaip oficialus juridinio asmens dokumentas ir, kol neįrodyta priešingai, teisėjų kolegijos pripažįstami atitinkančiais tikrąją reikalų padėtį (ABTĮ 56 str. 7 d.).

25.2.7. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Partijos Tvarka ir teisingumas tarybos 2020 m. gegužės 27 d. nutarimas dėl Kongreso priimtas dalyvaujant 44 tarybos nariams iš kurių 24 balsavo „už“ yra teisėtas ir atitinkantis Partijos įstatų 5.11 punkto nuostatas.

26. Dėl Nutarties 18.2 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

26.1. Vadovaujantis CK 2.112 straipsnio 1 dalimi, asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams.

26.2. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad tuo atveju, kai apie juridinio asmens likvidavimą buvo nuspęsta paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais, nėra pareigos papildomai apie likvidavimą informuoti raštu kreditorius.

26.3. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad neįvykdyta pareiga apie likvidavimą informuoti raštu kreditorius ir atsakovui nepateikti tai patvirtinantys duomenys.

27. Vadovaujantis Sąrašo 8.4 punktu, priėmus sprendimą likviduoti politinę partiją, ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie sprendimą likviduoti politinę partiją dieną Teisingumo ministerijai pateikiamas suvažiavimo, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl politinės partijos likvidavimo, protokolas, surašytas pagal Civilinio kodekso 2.90 ir 2.91 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Prie protokolo turi būti pridėtas politinės partijos suvažiavimo dalyvių sąrašas arba patvirtinta jo kopija.

27.1. Atsakovas, vertindamas Partijos pateiktus dokumentus, nustatė, kad į kongresą buvo deleguotas 131 delegatas, dalyvavo 111 užsiregistravusių ir balsavimo teisę turinčių delegatų, taigi kvorumas buvo. Kongreso metu buvo svarstytas Partijos veiklos pabaigos klausimas. 102 Kongrese dalyvaujančių narių balsais buvo nutarta nutraukti Partijos veiklą ir partiją likviduoti (prieš balsavo 9 nariai), todėl nebuvo teisinio pagrindo Kongreso sprendimo kvestionuoti dėl aiškaus neatitikimo formaliems reikalavimams tiek, kiek tokie vertinimai neperžengia atsakovo kompetencijos ribų ginčo teisinių santykių prasme.

27.2. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nurodytą teisinį reglamentavimą aiškinti taip, kad Teisingumo ministerija turi pareigą vertinti, ar buvo teisinę reikšmę turintys faktai, nurodyti apeliaciniame skunde, išdėstyti šios Nutarties 18.3–18.6 punktuose.

27.3. Tai, kas nurodyta paminėtuose Nutarties 18.3–18.6 punktuose, yra ginčo dėl Kongreso nutarimų teisėtumo, jei toks būtų sprendžiamas, dalykas ir nepatenka į Teisingumo ministerijos kompetenciją atliekant viešojo administravimo funkcijas nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos teisės kontekste.

28. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, dėl A. P. įgaliojimų pateikiant prašymą Ministerijai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad A. P. ginčo teisiniuose santykiuose veikė pagal 2019 m. lapkričio 25 d. Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko R. Ž. išduotą įgaliojimą, kuris galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Įgaliojimas A. P. buvo išduotas kaip atsakingajam sekretoriui. Partijos Įstatų nuostatos nesuponuoja, kad, nutrūkus darbo sutarčiai, atsakingasis sekretorius netenka ir Įstatuose numatytų atsakingojo sekretoriaus teisinės padėties. Pažymėtina, kad A. P. buvo paskirtas Partijos Tvarka ir teisingumas likvidacinės komisijos pirmininku. 2020 m. birželio 6 d. patvirtintos pavedimo sutarties 1.2 punkte buvo nustatyta, kad likvidavimo komisija turi pateikti duomenis apie likviduojamą partiją Teisingumo ministerijai, Juridinių asmenų registrui ir kitoms valstybinėms institucijoms. Taigi, A. P., pateikdamas prašymą Ministerijai, veikė kaip įgaliotas atstovas. Taigi, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti surašyti Išvadą tuo pagrindu, kad prašymą pateikė neįgaliotas arba netinkamai Partijai atstovaujantis asmuo.

29. Dėl Ministerijos 2020 m. rugpjūčius 13 d. atsisakymo duoti išvadą Nr. (1.16E)7R-4871 „Dėl pateiktų partijos tvarka ir teisingumas duomenų“.

29.1. Atsakovas, netenkindamas R. G. 2020 m. liepos 17 d. prašymo, pripažino, kad 2020 m. liepos 16 d. tarybos posėdis buvo sušauktas pažeidžiant Partijos Įstatų 5.11 papunkčio reikalavimus. Taip pat, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, buvo nustatyta, kad Partijos tarybos narių yra 89, o 2020 m. liepos 16 d. posėdyje užsiregistravo tik 37 nariai.

29.2. Teisėjų kolegija teisėtu pripažįsta Ministerijos 2020 m. rugpjūčius 13 d. atsisakymo duoti išvadą Nr. (1.16E)7R-4871 sprendimą, kad nutarimą dėl kongreso sušaukimo priėmė neįgaliotas Partijos organas, ir pagrįstai atsisakė patvirtinti duomenų tikrumą.

29.3. Remiantis partijos Tvarka ir teisingumas Įstatų 5.7 papunkčiu, Partijos pirmininkas renkamas Kongrese. Partijos taryba pagal Įstatus tokių įgaliojimų neturi jokiais atvejais.

29.4. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Partijos tarybos narių ir kvorumo priimant aktualų nutarimą, atsakovo nurodyto kaip pagrindo atsisakyti duoti išvadą, konstatuoja, kad atsakovo konstatuotos aplinkybės neatitinka faktinės teisinės padėties ginčo teisinių santykių susiformavimo metu, todėl Ministerijos 2020 m. rugpjūčius 13 d. atsisakymas duoti išvadą Nr. (1.16E)7R-4871 „Dėl pateiktų partijos tvarka ir teisingumas duomenų“ dėl nagrinėjamų teisinių faktų nepagrįstas ir neteisėtas.

29.5. Tačiau tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl Ministerijos 2020 m. rugpjūčius 13 d. atsisakymo duoti išvadą Nr. (1.16E)7R-4871 „Dėl pateiktų partijos tvarka ir teisingumas duomenų“ ir įpareigojimo Ministeriją iš naujo vertinti R. G. 2020 m. liepos 17 d. pateiktą prašymą nėra teisinių pagrindų dėl Nutarties 29.2 ir 29.3 punktuose nurodytų argumentų.

30. Dėl šių motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1d. 1 p.).

31. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys