ca779732-7ac0-4e19-8525-bdfd30999d3a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-136-744/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34419-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.11.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.5.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 19 d.Šiauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A.

D. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,              apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Astos Kudrauskienės apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1, 2, 5 punktais, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones:

1) elgesio apribojimÄ 12 mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslÄ , dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, ir baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu nutraukta. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmėSkundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. D. 2017 m. liepos 8 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), S. U. priklausančiame bute, po iÅ¡gertuvių nukentėjusiajam G.

K. susiruoÅ¡us iÅ¡eiti iÅ¡ buto, susitaręs su P. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, pagrobti nukentėjusiojo G. K. turtÄ ir įgyvendindamas bendrÄ sumanymÄ , viena ranka iÅ¡ nugaros suėmė nukentėjusiajam už rankos, o kita ranka spaudė jo galvÄ , o P. P. apieÅ¡kojo nukentėjusiojo kiÅ¡enes ir iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡traukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia“ 15 eurų vertės su abonentine ,,Telia“ SIM kortele 6 eurų vertės bei grynuosius pinigus - 7 eurus monetomis, taip, panaudojant fizinį smurtÄ , pagrobė nukentėjusiajam G.

K. priklausantį 28 eurų bendros vertės turtÄ .Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Asta Kudrauskienė praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį dėl A. D. ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pripažinti A. D. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 8 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skunde nurodo, kad teismas, atleisdamas A.

D. nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisingai pritaikė BK 93 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė, todėl net ir esant visoms formalioms Å¡iame straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiÅ¡kinimas, atsižvelgus į bendrÄ baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemÄ , leidžia teigti, kad kiekvienÄ kartÄ , kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio l dalies sÄ lygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.Skunde pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ sutaptį.

Nurodo, kad teismas pažymėjo, jog BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymÄ pirmÄ kartÄ vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumÄ . Kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktÄ , įstatymų leidėjas vartoja sÄ vokÄ pirmÄ kartÄ teisiamas asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Prokurorės tvirtinimu, Å¡ioje byloje atleidžiant A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės trÅ«ksta vienos bÅ«tinos sÄ lygos, jog kaltinamasis A.

D. nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ . Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, pripažino, jog A. D. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, tai yra TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-24952-17, kurioje A. D. kaltinamas, kad nusikalstamas veikas padarė 2017 m. gegužės 14 d. ir 2017 m. birželio 8 d.; ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-20950-17, kurioje A.

D. kaltinamas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė 2017 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytÄ dienÄ ir laiku, bet ne vėliau kaip iki balandžio 29 d., apie 14.30 val.), tad BK 93 straipsnio prasme negalima teigti, kad yra viena iÅ¡ bÅ«tinų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų. Tokiu bÅ«du teismas, pritaikydamas atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinų BK 93 straipsnio taikymui pagrindų, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundÄ tenkinti, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A.

D. gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.               Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimaiApeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iÅ¡vadomis, liečiančiomis A. D. kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl A.

D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Å io skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aÅ¡tuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviai sÄ lygai.

BÅ«tinos sÄ lygos yra Å¡ios: pirma, toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ; trečia, jis turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ . Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvienÄ kartÄ , kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009).Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra visos trys bÅ«tinosios sÄ lygos taikyti A. D. BK 93 straipsnio nuostatas: nusikalstamos veikos padarymo metu A. D. buvo nepilnametis (gimęs 2001 m. gruodžio 10 d.), nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neteistas, tai yra nusikalto pirmÄ kartÄ (1 t., 129-130 b. l.), jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis).

Teismas nustatė ir dvi papildomas sÄ lygas – jis atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su nukentėjusiuoju, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tuo tarpu prokurorė apeliaciniu skundu tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad A. D. nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , tai yra A. D. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės trÅ«ksta vienos bÅ«tinosios sÄ lygos – tai, kad jis jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 93 straipsnį) ir nepagrįstai A. D. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo momentu A. D. nebuvo teistas, taip pat buvo teisiamas už vienÄ nusikaltimÄ , tai yra formaliai atitiko sÄ lygÄ , kad jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad, nepaisant teistumo neturėjimo, A.

D. jau ne pirmÄ kartÄ susiduria su baudžiamųjų įstatymų saugomų vertybių pažeidimais. IÅ¡ apeliacinio skundo bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. D. atžvilgiu TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose buvo nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje A. D. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl 2017 metų balandžio mėnesį padarytų nusikalstamų veikų; ir Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A.

D. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl 2017 m. gegužės 14 d. ir 2017 m. birželio 8 d. padarytų nusikalstamų veikų. Minėtose bylose jau yra priimti nuosprendžiai, kuriais nustatyta, kad A. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu yra įsiteisėję). Taigi, įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad A. D. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė 2017 metų balandžio mėnesį, tai yra dar iki nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo.

Be to, byloje yra ir daugiau duomenų apie kitokį netinkamÄ A. D. elgesį – dėl jo elgesio buvo pradėtos administracinės bylos (1 t., 131-132 b. l.), jis nesilaiko elgesio taisyklių bendruomeniniame pagalbos vaikams centre ir mokykloje (1 t., 139 b. l.).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama iÅ¡kilusiÄ sÄ vokos „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ reikÅ¡mės problemÄ , pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas paÅ¡alina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmÄ kartÄ .

Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymÄ pirmÄ kartÄ vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumÄ ; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti prieÅ¡ingÄ nuostatÄ , įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktÄ , įstatymų leidėjas naudoja sÄ vokÄ pirmÄ kartÄ teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ jÄ sutaptį.

Tokia teismų praktika nėra pakitusi, ja teismai vadovavosi ir vėlesnėse bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, konstatuoja, jog Å¡iuo metu (bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu) nėra pagrindo teigti, jog A. D. 2017 m. liepos 18 d. nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė pirmÄ kartÄ , kadangi, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nustatyta, kad A.

D. 2017 metų balandžio mėnesį padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Å ie A. D. padaryti tyčiniai nusikaltimai sudaro realiÄ jÄ sutaptį. Taigi, nebelieka vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų – asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl A. D. negali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu A. D. dar nebuvo nuteistas, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A.

D. galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį ir žinodamas, kad tame pačiame teisme jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, turėjo galimybę atidėti sprendimo priėmimÄ iki tol, kol bus priimti sprendimai dėl A. D. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos anksčiau, nei skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika. Tik priėmus iÅ¡teisinamuosius nuosprendžius A. D. atžvilgiu baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju bÅ«tų buvęs pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog A.

D. pirmÄ kartÄ padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ . Kartu pažymėtina, kad BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Aplinkybė, kad A. D., žinodamas, jog jam dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (2017 m. birželio 8 d. jam įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir jis apklaustas kaip įtariamasis (1 t., 129-130 b. l.)), 2017 m. liepos 8 d. vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios padarymo jo kaltė nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę, rodo, kad bÅ«damas jauno amžiaus jis nesistengia gyventi dorai, o nuolatos daro nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad susidariusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu ir privalėjo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinės instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad reikia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Dėl bausmėsIÅ¡ prokurorės apeliacinio skundo matyti, jog juo praÅ¡oma A.

D. skirti laisvės apribojimÄ , tai yra bausmę, kurios nenumato BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs šį nusikaltimÄ , baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Pažymėtina, kad tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog prokurorė, praÅ¡ydama A.

D. skirti laisvės apribojimo bausmę, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kodėl nagrinėjamu atveju sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neiÅ¡vengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytÄ veikÄ , humanizmo bei kitais principais. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į A. D. amžių ir asmenybę, taip pat į teismų praktikÄ , kurioje konstatuojama, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpÄ laikÄ nusikaltusį jaunÄ Å¾mogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.

Siekiant daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę.Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A.

D., atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes – į tai, kad nustatyta A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad A. D. nukentėjusiojo atsiprašė, į tai, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų A. D. neturi, į jaunÄ A. D. amžių, į tai, kad veikos padarymo metu nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka (tačiau dėl jo neteisėtų veiksmų (alkoholinių gėrimų vartojimas, kai tai daro jaunesnis negu dvideÅ¡imties metų asmuo ir dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo tvarkos pažeidimo) 5 kartus buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo nutraukta dėl to, kad veikas padarė jaunesnis negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmuo (1 t., 131-132 b. l.), mokosi, apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gauta informacija, jog gydosi nuo priklausomybės.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , visgi sprendžia, jog nagrinėjamojoje situacijos bausmės tikslai ir teigiama įtaka A.

D. gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę, nei įstatymu numatytÄ , bausmę. Be to, Å¡iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies prasmę nuteistojo ar iÅ¡teisintojo teisinės padėties negalima pabloginti labiau nei praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kaip minėta anksčiau, apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o A. D. skirti laisvės apribojimo bausmę, nors BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos tik griežtesnės bausmės – areÅ¡tas ir laisvės atėmimas.

BK 62 straipsnio, kuris reglamentuoja Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , nuostatų taikymas susijęs su Å¡iame straipsnyje nurodytų konkrečių sÄ lygų buvimu. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Taigi, vadovaujantis Å¡ia norma, bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2011, 2K-154/2014 ir kt.). Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad A. D. bÅ«tų pats savanoriÅ¡kai atvykęs į teisėsaugos institucijÄ ir pranešęs apie savo nusikalstamÄ veikÄ , todėl nėra pagrindo svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo A. D. vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Å iuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iÅ¡ BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti bÅ«tinos sÄ lygos nenustatytos, todėl A. D. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å i baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti Å¡velnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiÅ¡kiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimÄ , tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimÄ . Å io straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.).

A. D. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), pagrobto turto vertė labai nedidelė, panaudota fizinė prievarta (nukentėjusiojo rankos suėmimas ir jo galvos suspaudimas) jokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nesukėlė. Nors A. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu jau vyko ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, tačiau jis dar nebuvo teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas tik 15 metų amžiaus. A. D. prisipažino ir gailėjosi nusikaltęs, aiÅ¡kino, kad neturėjo tikslo pagrobti telefonÄ , norėjo tik pamokyti nukentėjusįjį, kad jis nepriekabiautų prie jo mamos, kiÅ¡enes apieÅ¡kojo ne jis, o P. P., jis neėmė nei rastų pinigų, nei telefono, o tik vėliau gautus pinigus už telefonÄ iÅ¡leido (1 t. 155-156, 158, 161-163, 164, 2 t., 24 b. l.).

A. D. Bendruomeniniame pagalbos centre vaikams gyvena nuo 2014 m. vasario 28 d., 2015 m. kovo 12 d. teismo sprendimu jam nustatyta nuolatinė globa, kadangi tėvams apribota tėvų valdžia. Centro darbuotojai jį apibÅ«dina kaip nuoÅ¡irdų, bet tuo pačiu ir problematiÅ¡kÄ paauglį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių, nurodo, kad bendraujant su juo individualiai jis bÅ«na mandagus, paslaugus ir nuoÅ¡irdus, tačiau moka manipuliuoti suaugusiais, tampa familiariu ir vulgariu kai Å¡alia yra jo kambario ar Å¡eimynos draugai, jam teikiama įvairių specialistų pagalba (1 t., 139, 143-144 b. l.).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje nurodyta, kad A. D. diagnozuoti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai, miÅ¡rus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (1 t., 136 b. l.). Nagrinėjant skundÄ gauta informacija iÅ¡ Bendruomeninio pagalbos vaikams centro, jog A. D. Å¡iuo metu gydomas nuo priklausomybės Ukmergės rajono socialinės reabilitacijos ir integracijos centre ,,A.“. Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. D. turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sÄ lygas, atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl paskirtos Å¡velnesnės bausmės tikslai bus pasiekti be straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių (areÅ¡to ar laisvės atėmimo) atlikimo.

Nors A. D. nusikaltimÄ Ä¯vykdė ne pirmÄ kartÄ , aptarti duomenys suteikia pagrindÄ manyti, jog jis dar gali pasitaisyti neskiriant BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, padaryti iÅ¡vadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o jo izoliavimas nutrauktų esamus socialinius ryÅ¡ius ir pozityviÄ socializacijÄ bei ugdymÄ . Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. D. resocializacija galima ir bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be laisvės atėmimo paskyrimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Taigi, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, A.

D. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra pagrindas skirti laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant A. D. bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokymÄ si bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis).               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

              panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį, kuriuo A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1, 2, 5 punktais, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones:

1) elgesio apribojimÄ 12 mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslÄ , dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, ir baudžiamoji byla A. D. atžvilgiu nutraukta.              Pripažinti A. D. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ namų bÅ«tina iÅ¡vykti dėl mokslo ir/ar darbo, tęsti mokymÄ si bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, jÄ Ä¯pareigojant užbaigti ne vėliau kaip per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.              Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ namų bÅ«tina iÅ¡vykti dėl mokslo ir/ar darbo, tęsti mokymÄ si bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, jÄ Ä¯pareigojant užbaigti ne vėliau kaip per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.              Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Teisėjai                                                                                                                Ernesta Montvidienė                                                                                                                             Alfredas Vilbikas                                                                                                                             Laisvydas Zederštremas