ca7707a2-9ec3-4bcb-843e-43c0755d33f4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

              Civilinė byla Nr.2A-1287-390/2010

                                                     Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5; 114.11

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 23d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arvydo Žibo, sekretoriaujant

Daivai Danylienei, Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei J. K., jos

atstovams advokatei Daivai Jurevičienei ir profsÄ jungos pirmininkui P. B., atsakovo atstovui advokatui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine

tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010

m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl atleidimo iš darbo

pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

nustatė:

                    Â

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu jos atleidimÄ iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inti į darbÄ dirbti troleibuso vairuotoja už atsakovo įsakyme Nr.V-135 nurodytÄ 9,63 Lt valandinį tarifinį atlygį bei 2,50 Lt už darbo valandÄ mokamÄ skatinamÄ jÄ atlyginimo dalį, sprendimÄ dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdyti skubiai, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas ( b.l.51-53). Nurodė, kad AB „Autrolis“ dirbo troleibuso vairuotoja nuo 2008-01-08. 2009-07-21 gavo darbdavio įspėjimÄ , kad darbdavys nori sumažinti darbo užmokestį nuo 11,33 Lt už valandÄ iki 9,63 Lt už valandÄ , atitinkamai siÅ«lo ieÅ¡kovei per 14 kalendorinių dienų praneÅ¡ti, ar ji sutinka

dirbti už mažesnį atlyginimÄ . IeÅ¡kovė, gavusi šį įspėjimÄ , iÅ¡ pradžių sutiko,

vėliau atÅ¡aukė savo sutikimÄ . 2009-09-04 ieÅ¡kovei buvo įteiktas įspėjimas, kad darbo sutartis bus nutraukta pagal LR DK 129 str. nuo 2009-11-04. IeÅ¡kovė 2009-10-05 pareiÅ¡kė darbdaviui, kad sutinka dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Nepaisant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to sutikimo, jai buvo mokamas didesnis atlyginimas ir 2009-11-05 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo. Mano, kad buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Pas atsakovÄ dirbančių troleibuso vairuotojų darbo sutartyse numatyti darbo užmokesčio dydžiai yra susieti su 2008-06-10 taikinimo komisijos susitarimo protokolu, todėl jau pats atsakovo reikalavimas sutikti dirbti už mažesnį atlyginimÄ nei nustatyta 2008-06-10 taikinimo komisijos susitarimų protokole yra neteisėtas, o juo labiau neteisėtas yra sprendimas atleisti iÅ¡ darbo su tuo nesutikusius asmenis atsisakymo dirbti pakeistomis sÄ lygomis pagrindu.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės J. K. atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus 2009-11-03 įsakymu Nr. P-432. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į ankstesnį darbÄ AB „Autrolis“ troleibuso vairuotoja už darbo užmokestį ne mažesnį negu 9,63 Lt valandinis tarifinis atlygis ir 2,50 Lt už darbo valandÄ mokama skatinamoji atlyginimo dalis. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ - 7777,50 Lt (priskaityta suma) ir 300 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

SprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ ir dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio ( 2690,52 Lt priskaityta suma) priteisimo vykdant skubiai. Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 365,33 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad 2009-07-21 ieÅ¡kovė gavo darbdavio praneÅ¡imÄ , kad nuo 2009-09-01 mažės valandinis darbo užmokestis, kuris bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ . PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovei nesutikus su darbo užmokesčio keitimu ji bus atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. ir praÅ¡oma savo sutikimÄ arba nesutikimÄ praneÅ¡ti raÅ¡tu ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos (b.l.23).

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė sutinkanti, kad darbo užmokestis bÅ«tų pakeistas (b.l.23). KitÄ dienÄ , 2009-07-22, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad jos sutikimas dirbti už mažesnį atlyginimÄ yra atÅ¡aukiamas ( b.l.24). 2009-09-02 ieÅ¡kovė gavo įspėjimÄ , kad po dviejų mėnesių, t.y. 2009-11-04, darbo sutartis su ja bus nutraukta (b.l.25). 2009-10-05 ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė sutinkanti dirbti už mažesnį atlyginimÄ (b.l.9). 2009-10-08 atsakovas raÅ¡tu atsakė ieÅ¡kovei, kad dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių neturi galimybės patenkinti spalio mėnesį pateikto pareiÅ¡kimo (b.l.10). 2009-11-03 atsakovo gen. direktoriaus įsakymu Nr. P-432 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo (b.l.22).

Teismas sprendė, kad atsakovas 2009-07-21 įspėdamas, kad nuo rugsėjo 1 dienos mažins darbo užmokestį arba, darbuotojui nesutikus, atleis iÅ¡ darbo, nesilaikė DK 130 str. nustatyto dviejų mėnesių įspėjimo termino. Atsakovas 2009-09-02 iÅ¡ naujo įspėjo ieÅ¡kovę, kad atleis jÄ iÅ¡ darbo po dviejų mėnesių, nurodydamas, kad atleidimo priežastis yra atsakovo siekis sumažinti atlyginimÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pažeidusi įstatymo ir nepadariusi jokios žalos atsakovo siekiamiems tikslams, jeigu savo apsisprendimÄ bÅ«tų pareiÅ¡kusi iki įspėjimo termino pabaigos, t.y. iki 2009-11-02.

Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, kad jis jau buvo priėmęs į darbÄ kitÄ darbuotojÄ vietoje J. K. arba susitaręs su nauju darbuotoju, teismas sprendė, kad 2009-11-04 nebuvo pagrindo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo dėl tos priežasties, kad ji nesutiko dirbti už mažesnį atlygį, nes jokio naujo darbuotojo į jos vietÄ nebuvo rasta. Teismo nuomone, atsakovo tikras tikslas buvo ne sumažinti atlyginimus, o sumažinti darbuotojų skaičių. Darbuotojų skaičiaus sumažinimo procedÅ«ra turėjo bÅ«ti vykdoma prisilaikant Darbo kodekse nustatytos tvarkos ir sÄ lygų.

Teismas ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažintino neteisėtu dėl to, kad nebuvo valdybos sprendimo sumažinti darbuotojų skaičių ir nebuvo įvertintos ieÅ¡kovės turimos pirmenybės teisės bÅ«ti paliktai dirbti prieÅ¡ kitus darbuotojus. Konstatavo, kad dėl didelio atleistųjų troleibusų vairuotojų skaičiaus ir didelio paliktųjų dirbti troleibusų vairuotojų skaičiaus, Å¡ioje byloje nėra galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovė J. K. turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti palikta dirbti ar prieÅ¡ingai, turėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo.

Dėl atsakovo atstovo praÅ¡ymo net ir pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jos realiai į darbÄ negrÄ Å¾inti, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės negrÄ Å¾inus į darbÄ nebÅ«tų pilnai apgintos jos pažeistos teisės, nes iÅ¡nyktų galimybė darbdaviui iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės pirmenybės teises bÅ«ti paliktai dirbti prieÅ¡ kitus darbuotojus. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovę ir kitus darbuotojus atleidus iÅ¡ darbo buvo periodiÅ¡kai naikinamos likusios laisvos darbo vietos, nesudaro kliūčių grÄ Å¾inti į darbÄ ieÅ¡kovę.

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Autrolis“ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio sÄ lygų keitimÄ ir darbuotojo nesutikimo pasekmes, darbdavio teises dėl bÅ«simos laisvos darbo vietos, po to, kai darbuotojas atsisako dirbti už mažesnį darbo užmokestį bei pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2009-07-21 ieÅ¡kovei įteiktÄ praneÅ¡imÄ , spręsdamas, jog praneÅ¡imu apie darbo apmokėjimo sÄ lygų keitimÄ , jį mažinant, ieÅ¡kovė buvo įspėta ir apie darbo sutarties nutraukimÄ , kadangi Å¡iuo praneÅ¡imu ieÅ¡kovė buvo supažindinta su atsakovo priimtu įsakymu keisti darbo apmokėjimo sÄ lygas ir jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos LR Darbo Kodekso 120 str. 1 d. ir 3 d. numatytos teisinės pasekmes, jeigu darbuotojas nesutiks dirbti sumažintu darbo užmokesčiu.

IeÅ¡kovei buvo įteiktas 2009-09-02 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ (b.l. 25). Ä®statymas nenustato praneÅ¡imo apie keičiamas darbo apmokėjimo sÄ lygas, mažinant darbo užmokestį, turinio, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti jo, kaip neatitinančio LR DK 130 str. nuostatų, kadangi minėtas straipsnis reglamentuoja įspėjimo apie bÅ«simÄ darbo sutarties nutraukimÄ tvarkÄ . Vertinant 2009-09-02 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ (b.l.

25) įteikimo ieÅ¡kovei momentÄ ir darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo momentÄ , negali bÅ«ti nustatyta, kad atsakovas pažeidė LRDK 130 str. nuostatas, kadangi darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta tik 2009 m. lapkričio 03 d. Teismas nepagrįstai ir neteistai pripažino ieÅ¡kovei teisę besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ iki įspėjimo laikotarpio pabaigos besÄ lygiÅ¡kai, bei neteisėtai nustatė atsakovui bÅ«tinybę susirasti kitÄ darbuotojÄ , kad ieÅ¡kovė galėtų bÅ«ti teisėtai atleista.

Atsakovas, kaip darbdavys, spręsdamas klausimÄ dėl laisvų darbo vietų, kurios atsiras darbuotojams atsisakius dirbti už mažesnį darbo užmokestį, priėmė sprendimÄ ne priimti naujÄ darbuotojÄ , o panaikinti bÅ«simas laisvas darbo vietas, kurios atsiras pasibaigus įspėjimo laikotarpiui. Jokia LR Darbo kodekso nuostata nedraudžia darbdaviui panaikinti darbo vietÄ , kuri atsirado darbuotojui nesutikus dirbti už mažesnį darbo per protingÄ terminÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nebÅ«tų patyręs nuostolių, jeigu bÅ«tų priėmęs ieÅ¡kovės sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, kadangi atsakovas negalėjo priimti sutikimo, nes buvo nuspręsta panaikinti laisvas darbo vietas, įskaitant ieÅ¡kovės darbo vietÄ , ankščiau, nei ieÅ¡kovė apsisprendė.

Atsakovas galėjo ieÅ¡kovę laikyti tik prastovose, jeigu su ja nebÅ«tų nutraukta darbo sutartis. Taip pat nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovas turėjo tikrÄ jį tikslÄ ne sumažinti atlyginimus visiems darbuotojams, o sumažinti darbuotojų skaičių bei atsisakė ketinimo mažinti darbo užmokestį. Byloje esanti darbo sutartis (b.l. 6-8) patvirtina, kad ieÅ¡kovė gavo tokį darbo užmokestį- 11,33 Lt valandinį darbo užmokestį ir 2,50 Lt per valandÄ skatinimÄ už kokybiÅ¡kÄ darbÄ .

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas grÄ Å¾ino į troleibuso vairuotojo darbo vietÄ su jau pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, t.y., su ne mažesniu kaip 9,63 Lt valandiniu darbo užmokesčiu ir 2,50 Lt už darbo valandÄ mokama skatinamoji dalis. Be to, tiek ieÅ¡kovei įteiktas praneÅ¡imas, tiek atsakovo direktoriaus 2009 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. V-135 patvirtina, kad visiems be iÅ¡imčių atsakovo troleibusų vairuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis. Pateiktas atsakovo įsakymas Nr. V-135 nėra nei atÅ¡auktas nei panaikintas, troleibusų vairuotojams, kurie sutiko dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki 2009 m. rugsėjo 1 d. , jiems po Å¡ios datos buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis.

Teigia, jog teismas prieÅ¡tarauja pats sau nurodydamas, kad atsakovas atsisakė ketinimo mažinti darbo užmokestį, tačiau ieÅ¡kovę grÄ Å¾ino į darbÄ su mažesniu darbo užmokesčiu. Toks eismo sprendimas nėra paremtas jokiu įstatymu, todėl neteisėtas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, teismo sprendimas priimtas nevertinant visų aplinkybių, nėra nurodoma dėl ko, atmetami atsakovo atsikirtimai į ieÅ¡kinį dėl jau sumažinto darbo užmokesčio.

Nesutinka, kad su atsakovas turėjo įstatymu nustatytÄ pareigÄ patikrinti ar norimi atleisti darbuotojai neturi pirmenybės teisės bÅ«ti palikti dirbti, kadangi atsakovas siekė ne sumažinti darbuotojų skaičių, o tik sumažinti darbuotojų darbo užmokestį, panaikinant atsiradusias laisvas darbo vietas. Atsakovas nėra atleidęs nei vieno darbuotojo, kuris sutiko dirbti su pakeistomis darbo apmokėjimo sÄ lygomis, t.y., sumažintu darbo užmokesčiu. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas siekė atleisti 220 darbuotojų iÅ¡ dirbusių 659 darbuotojų.

Byloje neginčytinai nustatytina, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno darbo biržai buvo praneÅ¡ta, kad ketina atleisti 220 darbuotojų, kadangi nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sÄ lygomis, t.y., nesutinka su sumažintu darbo užmokesčiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atleidęs bent vienÄ darbuotojÄ , kuris buvo sutikęs dirbti mažesniu darbo užmokesčiu. Tik nustačius tokiÄ aplinkybę, teismas galėjo teigti, kad atsakovas siekė sumažinti darbo vietų skaičių, o ne sumažinti darbo užmokestį.

Teismas privalėjo vertinti aplinkybę, kad kiti atsakovo troleibuso vairuotojai ankščiau sutiko dirbti už mažesnį darbo užmokestį ir jų darbo sutartys buvo pakeistos iki ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ . Taip pat teigia, kad teismas nenurodė materialinės teisės normos, kuri nustatė pareigÄ atsakovo valdybai priimti sprendimÄ sumažinti darbuotojų skaičių. Tokiu bÅ«du, buvo pažeistas LR CPK 270 str. 4 d. 4 punkto reikalavimas, nustatantis teismo sprendimo motyvacinėje dalyje nurodyti įstatymus ir kiti teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo vadovas negalėjo priimti sprendimų atleisti darbuotojus ir naikinti atsiradusias darbo vietas po atsisakymo dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 297 str. 4 d. nuostatas. IeÅ¡kovė yra konfliktinė asmenybė, kadangi dalyvavo neteisėtame streike, todėl pripažintina, kad santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra konfliktiÅ¡ki. IeÅ¡kovė nesutiko dirbti sumažintu darbo užmokesčiu, o vėliau dėl to, kreipėsi į teismÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl nepavykusio darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimo dėl galimo darbo santykių pratęsimo, ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į darbÄ yra apsunkintas, nes jai nebus sudarytos palankios sÄ lygos dirbti.

Kadangi jos darbo vieta panaikinta atsakovo sprendimu, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ neturėtų bÅ«ti tenkintas. Teismas gali pripažinti ieÅ¡kovės darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo pas atsakovÄ dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Toks teisų gynimo bÅ«das nepažeidžia darbuotojo teisų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. K. praÅ¡o 2010-04-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę apsispręsti ar dirbti už mažesnį darbo užmokestį iki įspėjimo termino pabaigos yra teisėta ir pagrįsta. Ä®statymas nereglamentuoja momento iki kada darbuotojas turi iÅ¡reikÅ¡ti sutikimÄ dirbti už mažesnį atlyginimÄ . DK 120 str. 1 d. nurodyta, jog esant teisėtam darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo pagrindui, iÅ¡ darbo gali bÅ«ti atleistas tik sutikimo dirbti pakeistomis sÄ lygomis nepareiÅ¡kęs darbuotojas ir, kad tai gali bÅ«ti padaryta tik DK 129 str. pagrindais ir tvarka. DK 129 str. nustatyta, jog atlesti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Å¡iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo

įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ . Čia apibÅ«dintos darbdavio

pareigos iÅ¡likimo laikotarpį privalu laikyti analogija DK 120 str. numatytos darbuotojo teisės pareikÅ¡ti sutikimÄ laikotarpio trukmės vertinimo prasme.  Teigia, jog byloje esantys įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog atsakovas turėjo tikrÄ jį tikslÄ ne sumažinti atlyginimus visiems darbuotojams, o sumažinti darbuotojų skaičių, ir tikroji ieÅ¡kovės atleidimo priežastis yra atsakovo siekis sumažinti darbuotojų skaičių. Jokių kitų sprendimų dėl įmonės darbo organizavimo pakeitimų, iÅ¡skyrus atsakovo valdybos 2009-08-31 posėdžio protokole Nr. 6 fiksuoto sprendimo mažinti darbuotojų skaičių nebuvo. 2009-10-02 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Atsakovas 2010-10-08 raÅ¡te Nr. 693 nurodė, jog AB „Autrolis“ dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių neturi galimybės patenkinti minėto pareiÅ¡kimo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neturėjo teisės ieÅ¡kovės grÄ Å¾inti į darbÄ vien todėl, kad atsakovas panaikino laisvas (neužimtas) troleibuso vairuotojo darbo vietas. Kadangi laisvos (neužimtos) darbo vietos panaikinimas juridine prasme nereiÅ¡kia ieÅ¡kovės darbo vietos panaikinimo, bet reiÅ¡kia tik pas atsakovÄ esančių darbo vietų sumažėjimÄ , sumažėjus darbo vietų skaičiui dėl laisvų darbo vietų panaikinimo, visi su darbo santykiais ir ginčo santykyje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo su atsakovu susiję darbuotojai turi vienodÄ teisę pretenduoti į iÅ¡likusias darbo vietas pagal DK 135 str. nustatytÄ tvarkÄ . Atsakovas nepakeitė savo veiklos rÅ«Å¡ies, veiklos pobÅ«džio, t.y. keleivių vežimÄ ir toliau atlieka troleibusais, o ne kitomis transporto priemonėmis, su kuriomis ieÅ¡kovė negalėtų dirbti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2008m. sausio 8d. dirbo pas atsakovÄ troleibuso

vairuotoja pagal Å¡alių sudarytÄ 2008m. sausio 8d. darbo sutartį Nr. 2859.  2009m. liepos 21d. ieÅ¡kovei buvo įteiktas

praneÅ¡imas, kad nuo 2009m. rugsėjo 1d. mažės valandinis darbo užmokestis ir bus 9,63 Lt už valandÄ ir 2,50 Lt per valandÄ bus skatinimas už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ . Å iame praneÅ¡ime buvo nurodoma, kad ieÅ¡kovei nesutikus su darbo užmokesčio keitimu ji bus atleista iÅ¡ darbo pagal D K 129 straipsnį ir buvo ieÅ¡kovės praÅ¡oma apsispręsti per 14 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kad ieÅ¡kovė 2009m. liepos 21d. buvo pareiÅ¡kusi, kad sutinka dėl darbo užmokesčio keitimo, o 2009m. liepos 22d. pareiÅ¡kimu savo sutikimÄ atÅ¡aukė. Vėliau ieÅ¡kovė gavusi kitÄ atsakovo 2009m. rugsėjo 2d. įspėjimÄ , kad po dviejų mėnesių su ja bus nutraukta darbo sutartis nuo 2009m. lapkričio 04d., 2009m. spalio 05d. pareiÅ¡kimu atsakovui sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Tačiau atsakovo 2009m. lapkričio 3d. įsakymu Nr. P-432 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo pagal D K 129 straipsnį ( darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės).

Pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovei įspėjimo 14 dienų terminas apsispręsti, kurį nustatė atsakovas 2009m. liepos 15d. praneÅ¡ime „Dėl darbo užmokesčio pakeitimo“ neatitiko D K 130 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įspėdamas ieÅ¡kovę Å¡iuo praneÅ¡imu nesilaikė dviejų mėnesių įspėjimo termino ir konstatavo, kad ieÅ¡kovė nebÅ«tų pažeidusi įstatymo ir nepadariusi jokio žalos atsakovo siekiamiems tikslams, jeigu savo apsisprendimÄ sutikti dirbti už mažesnį atlygį bÅ«tų pareiÅ¡kusi iki įspėjimo termino pabaigos, t.y. iki 2009m. lapkričio 02d. Teisėjų kolegija pripažįsta tokias teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas teisingomis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovei įteiktÄ 2009m. liepos 21d. praneÅ¡imÄ â€žDėl darbo užmokesčio pakeitimo“. D K 203 straipsnis numato darbdaviui pareigÄ praneÅ¡ti darbuotojui raÅ¡tu, kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sÄ lygos ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį iki jų įsigaliojimo. Nei Å¡i įstatymo norma, nei kiti darbo kodekso straipsniai imperatyviai nenurodo termino per kurį darbuotojas turi praneÅ¡ti apie sutikimÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, praneÅ¡ime apsispręsti apie darbo sÄ lygų pakeitimÄ turi bÅ«ti nurodoma darbo sÄ lygų keitimo priežastis ir protingas terminas per kurį darbuotojas turi apsispręsti dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Toks praneÅ¡imas turi bÅ«ti konkretus ir aiÅ¡kus, o konkretumas ir aiÅ¡kumas vertintinas darbuotojo požiÅ«riu, bÅ«tent tuo, kad darbuotojas turi žinoti ir aiÅ¡kiai suprasti praneÅ¡imo turinį bei jam turi bÅ«ti pakankamas ir protingas laiko tarpas apsispręsti dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. Kaip matyti iÅ¡ 2009m. liepos 21d. praneÅ¡imo ( b.l. 23) atsakovas praneÅ¡ime nurodė, kad ieÅ¡kovė turi apsispręsti dėl darbo sÄ lygų pakeitimo per

14 dienų ir, kad nesutikus su darbo sÄ lygų pakeitimu ji bus atleista pagal D K

129 straipsnį. Atsakovas konkrečios datos kada su ieÅ¡kove bus nutraukta darbo sutartis nenurodė. Kitu 2009m. rugsėjo 2d. įspėjimu ( b.l 25) apie darbo sutarties nutraukimÄ atsakovas įspėjo ieÅ¡kovę, kad su ja darbo sutartis bus nutraukta po dviejų mėnesių nuo Å¡io įspėjimo gavimo dienos ir 2009m. lapkričio 04d. ji bus atleista iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovė 2009m. spalio 05d. pareiÅ¡kimu ( b.l. 9) iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir sutiko dirbti už mažesnį atlyginimÄ . Taigi, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė likus mėnesiui iki jos atleidimo iÅ¡ darbo pabaigos apsisprendė ir sutiko dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis. IeÅ¡kovė atlikdama tokius veiksmus atsakovui jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Todėl esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove pagal D K 129 straipsnį negalėjo ir atleidžiant darbuotojÄ pažeidė Darbo kodekso normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu ir grÄ Å¾ino jÄ Ä¯ ankstesnį darbÄ bei priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡to laikÄ ( D K 297 straipsnio 3 dalis ).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, nes ji dalyvavo neteisėtame troleibusų vairuotojų streike, ieÅ¡kovės darbo vieta panaikinta, ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į darbÄ yra apsunkintas, grÄ Å¾inus jÄ Ä¯ darbÄ jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Dėl to apelianto nuomone, teismas grÄ Å¾indamas ieÅ¡kovę į darbÄ netinkamai taikė D K 297 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutikti neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovės į darbÄ bÅ«tų nepilnai apgintos jos pažeistos teisės. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovę ir kitus darbuotojus atleidus iÅ¡ darbo buvo periodiÅ¡kai naikinamos likusios darbo vietos ir tai nėra kliÅ«tis negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios teismo nurodytos aplinkybės yra teisingos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalyvavimas troleibusų vairuotojų streike nėra konfliktiÅ¡kos asmenybės savybė. Darbuotojas turi konstitucinę teisę streikuoti gindamas savo ekonominius ir socialinius interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo santykiai konfliktiÅ¡ki. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinėje instancijos teisme nustatytų duomenų, kad ieÅ¡kovė į darbÄ yra grÄ Å¾inta ir jai yra suteikta darbo vieta. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas faktams kvalifikuoti netinkamai taikė D K 297 straipsnio 4 dalies nuostatas.

IeÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nurodytas D K 129 straipsnis, o faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis ( D K 120 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ aiÅ¡kinosi ir sprendime pasisakė dėl bylos aplinkybių susijusias su darbuotojų skaičiaus mažinimu pas atsakovÄ . Tačiau ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas nesusijęs su darbuotojų skaičiaus mažinimu. Dėl nurodyto teisėjų kolegija neanalizuoja apelianto apeliacinio skundo argumentų nurodytu pagrindu ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, nutaria:

           Apeliacinį skundÄ atmesti.

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. balandžio 2d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Iš atsakovo UAB „Autrolis“ priteisti 150 Lt atstovavimo išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei J. K..

Kolegijos pirmininkas                                                                          Â

Algimantas Kukalis

Kolegijos teisėjai                                                                                  Aušra

Baubienė

                                                                                                             Â

Arvydas Žibas