2020-04-15 Nr. AB-7377-3-61-3-04289-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-171-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04289-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos agentūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. gruodžio 26 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra): 1) 3 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti dėl paskirtos nepagrįstos ir neteisėtos tarnybinės nuobaudos administracinės bylos Nr. eA-1530-438/2017 atveju ir 12 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti dėl nepagrįsto atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų administracinės bylos Nr. eA-5042-556/2017 atveju; 2) priteisti 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai, patirtai administracinės bylos Nr. eA-1530-438/2017 nagrinėjimo metu, atlyginti; 3) priteisti 12 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai, patirtai administracinės bylos Nr. eA-5042-556/2017 (įskaitant visas kitas tiesiogiai su šia byla susijusias bylas) nagrinėjimo metu, atlyginti; 4) priteisti 40 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai dėl pareiškėjo įvykių versijų nuslėpimo nuo didžiosios dalies Agentūros darbuotojų, atlyginti bei įpareigoti Agentūrą į vidinę dokumentų valdymo sistemą įkelti (užregistruoti) visus ten neįkeltus (neužregistruotus) pareiškėjo ruoštus procesinius dokumentus, kuriuos Agentūrai pateikė Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas; 5) priteisti po 20 Eur už kiekvieną dieną nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško šio įpareigojimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė jam palankias nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1530-438/2017 ir Nr. eA-5042-556/2017. Agentūra yra atlyginusi turtinę žalą, tačiau nurodytų administracinių bylų nagrinėjimo metu bei kitais veiksmais Agentūra padarė ir akivaizdžią didelę neturtinę žalą. Visi Agentūros neteisėti veiksmai buvo padaryti, siekiant atkeršyti ir susidoroti su pareiškėju, jį pažeminti.

3. Dėl administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017 pripažintos neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjas nurodė patyręs 3 000 Eur neturtinę žalą, o dėl nepagrįsto ir neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos – 12 000 Eur neturtinę žalą. Dėl akivaizdžiai neteisėtai ir neteisingai paskirtos tarnybinės nuobaudos nurodė patyręs šoką, sužlugdymą, pažeminimą, nesaugumo, nežinomybės bei didelės neteisybės jausmą, o dėl neteisėto atleidimo – sužlugdymą, pažeminimą, nesaugumo, nežinomybės dėl ateities bei itin didelės neteisybės jausmą. Iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pagal specialybę dirbti mėgstamą darbą Agentūroje, apie jo atleidimą sužinojo visi Agentūros tarnautojai bei kiti asmenys.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad dar iki atleidimo teikė tarnybinius pranešimus dėl neteisėtų kai kurių Agentūros tarnautojų veiksmų ir dalis jų buvo įkelti į Agentūros vieningą dokumentų valdymo sistemą (VDVIS) visiems darbuotojams prieinama forma. Agentūros tarnautojai turėjo priėjimą prie pareigybių sąrašų ir galėjo matyti akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio pareigybės kategorijos sumažinimą (Nr. eA-5042-556/2017 nagrinėjimo metu).

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 pripažino, kad pareiškėjas atleistas neteisėtai, bet atsisakė tenkinti prašymą grąžinti į pareigas, motyvuodamas tuo, kad gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pareiškėjo įsitikinimu, šio argumento pakanka konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, jog Agentūra, 2015 m. lapkričio 30 d. atleisdama pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų, su juo susidorojo.

6. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo jam yra atlyginta turtinė žala (kompensuota už priverstinę pravaikštą), tačiau ji jokia forma neapima ir negali apimti patirtų neigiamų išgyvenimų bei neturtinės žalos. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėto, kerštingais tikslais įvykdyto atleidimo iš valstybės tarnybos fakto. Pareiškėjo manymu, neturtinės žalos dydžiui netiesioginę įtaką turėjo ir kitos aplinkybės. Iš Agentūros pareiškėjas buvo atleistas ir dvi tarnybinės nuobaudos paskirtos, siekiant atkeršyti už tai, kad pareiškėjas laikėsi teisės aktų (pasipriešino neteisėtam tuometinio Agentūros direktoriaus pavaduotojo R. Š. nurodymui). Tuo tarpu neteisėtiems vadovybės nurodymams paklusę Agentūros valstybės tarnautojai (pvz., J. K.-B.) buvo paskatinti, be konkurso paskiriant į aukštesnes pareigas. Be to, su anksčiau nurodytų administracinių bylų nagrinėjimu susijusiems kai kuriems Agentūros tarnautojams įvairiais laiko etapais ir įvairiomis sumomis prie jų fiksuotos mėnesinės algos papildomai buvo išmokėtos premijos, priedai už padidėjusius darbo krūvius ir kitokios formos piniginės išmokos, t. y. Agentūros valstybės tarnautojai buvo skatinami formaliai bylinėtis ir iš to per maždaug dviejų metų laikotarpį uždirbo papildomai. Agentūros tarnautojų skatinimas formaliai bylinėtis turėtų būtų traktuojamas kaip sunkinanti aplinkybė bei papildomas patvirtinimas, kad Agentūra turėjo rimtą pretekstą bylinėtis formaliai.

7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracini teismas administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017 2016 m. gegužės 30 d. priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą, kurį Agentūra akivaizdžiai nepagrįstai apskundė apeliacinės instancijos teismui. Šio akivaizdžiai formalaus bylinėjimosi padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1 000 Eur. Ši žala pasireiškė neteisybės jausmo ir streso sukėlimu.

8. Administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 ginčas buvo nagrinėjamas nepateisinamai ilgai, jo metu buvo padaryta daug pažeidimų bei priimti net du akivaizdžiai nepagrįsti, neteisingi, nemotyvuoti ir neteisėti sprendimai, kuriems priimti nebuvo jokio teisėto pagrindo. Dėl viso to iš dalies yra kalta Agentūra, kuri sistemingai ir sąmoningai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai bylinėjosi, teikė teismui melagingą informaciją, klaidino teismą ir pan. Šie veiksmai neabejotinai turėjo įtakos bylų nagrinėjimo apsunkinimui bei vilkinimui. Dėl Agentūros veiksmų susidaręs nepateisinamai ilgas ir neteisingas bylos nagrinėjimas padarė didelę žalą pareiškėjo reputacijai ir jis patyrė itin didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, neteisybės, nesaugumo, nežinomybės jausmą, buvo žeminamas buvusių kolegų ir vadovų akivaizdoje, Agentūra tarnautojams tendencingai teikė tik Agentūrai palankią informacija apie ginčo nagrinėjimo eigą. Šią žalą pareiškėjas vertina 12 000 Eur.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra į VDVIS kėlė (registravo) tik teismų pateikiamus lydraščius, o pareiškėjo parengti procesiniai dokumentai nebuvo keliami (registruojami). Iki šiol nėra aišku, ar visi lydraščiai yra įkelti (užregistruoti) į VDVIS. Agentūra nepateikė jokių komentarų, ar laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki dabar taip pat elgiasi su visais teismų Agentūrai pateiktais bylos šalių procesiniais dokumentais ir apskritai bet kokio pobūdžio dokumentais ar tik su kai kuriais. VDVIS yra skirta dokumentams registruoti, tačiau lydraštis nėra ir negali būti traktuojamas kaip dokumentas.

Vien tik lydraščio, kurie, kaip taisyklė, būna labai abstraktūs ir neinformatyvūs, užregistravimas tiek teisiškai, tiek ir faktiškai reiškia, kad pagrindinis dokumentas neužregistruotas. Lydraščio užregistravimas negali būti prilygintas pagrindinio dokumento užregistravimui. Teismai Agentūrai teikė procesinius dokumentus. Būtent juos Agentūra ir privalėjo įkelti (registruoti) į VDVIS. VDVIS yra numatyta galimybė prisegti priedus, o Agentūra nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl, esant techninėms galimybėms, į VDVIS kartu nebuvo keliamas ir su lydraščiu pateiktas procesinis dokumentas.

Tokiu registravimu nepasiekiamas Agentūros Darbo reglamente keliamas tikslas „<...>, kad būtų įrodytas jų buvimas Agentūros dokumentų apskaitos sistemoje ir užtikrinta paieška“. Pagal Agentūros Darbo reglamentą be labai rimtos priežasties registruoti tik lydraščius draudžiama. Išimtis procesiniams dokumentams Agentūros Darbo reglamente nebuvo ir nėra numatyta. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūros teismams teikti procesiniai dokumentai buvo laisvai prieinami visiems Agentūros tarnautojams. Agentūros pateiktame 2017 m.

Dokumentacijos plane nėra jokių tvirtinimo bei suderinimo žymų, parašų, datų, o ir paties plano reikšmė šiam ginčui yra abejotina, nes tas faktas, kad tam tikros rūšies dokumentai yra saugomi Teisės skyriuje nereiškia, kad jie neturi būti užregistruoti VDVIS. Pareiškėjas nurodė, kad dirbdamas Agentūroje susidūrė su tokiais atvejais, kai VDVIS tikslingai vietoje konkrečių dokumentų buvo registruojami visiškai tušti popieriaus lapai. Tai būdavo dokumentai su Agentūros vadovybei bei Agentūros privilegijuotųjų darbuotojų ratui priklausantiems asmenims nepalankia informacija.

Administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017 nagrinėta tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl netyčinės klaidos laiku nepateikiant (neužregistruojant) VDVIS tam tikrų dokumentų. Agentūra bylos nagrinėjimo metu šį netyčinį jokios žalos nepadariusį pažeidimą bandė atvaizduoti kaip didžiausią, nepaprastai daug žalos padariusį nusikaltimą, kai Agentūros VDVIS registruotini dokumentai tyčia ir masiškai visai neregistruojami arba registruojami nepilnai, netinkamai, ir už tai Agentūroje niekas nėra baudžiamas. Toks selektyvus ir Agentūros Darbo reglamento neatitinkantis bei diskriminacinio pobūdžio dokumentų registravimas Agentūros vidinėje dokumentų valdymo sistemoje (VDVIS) reiškia tai, kad su pareiškėjo pateiktomis įvykių versijomis ir jo paaiškinimais didžioji dalis Agentūros tarnautojų neturėjo galimybės susipažinti, kai Agentūros pateikiamos įvykių versijos ir paaiškinimai buvo laisvai prieinami visiems Agentūros darbuotojams.

10. Pareiškėjas nurodė, kad jo ir jo advokatų ruošti procesiniai dokumentai iš esmės skiriasi nuo Agentūros ruoštų procesinių dokumentų ir to fakto, kad su Agentūros pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo susipažinti visi Agentūros darbuotojai, o su pareiškėjo pateiktomis įvykių versijomis bei paaiškinimais galėjo susipažinti tik su atitinkamų bylų nagrinėjimu susiję tarnautojai, pareiškėjo vertinimu, visiškai pakako konstatuoti, kad tokiais veiksmais Agentūra per dvejų metų laikotarpį padarė itin didelę žalą pareiškėjo reputacijai, jį pažemino, paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją ir sudarė neigiamą jo įvaizdį buvusių ir galimai būsimų kolegų bei vadovų akivaizdoje. Nurodytų Agentūros neteisėtų veiksmų padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 40 000 Eur suma.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad minėta žala jam yra ir toliau bus daroma viso bylos nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo paskelbimo, šį tęstinį žalos darymą pareiškėjas vertino po 20 Eur už kiekvieną dieną nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško įpareigojimo užregistruoti VDVIS visus ten iki šiol neužregistruotus pareiškėjo rengtus procesinius dokumentus įvykdymo dienos.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

13. Agentūra nurodė, kad ji visus teisminius dokumentus, gaunamus elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą, ir siunčiamus dokumentus, pateikiamus elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą, registruoja VDVIS. Pareiškėjui buvo išaiškinta Agentūros direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. AV-355 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. V-72 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros vidaus tvarkos taisyklių ir darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas, taip pat ir 2017 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. AV-94 redakcijos, 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. AV-206 redakcijos, 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. AV-327 redakcijos) nustatyta Agentūros gaunamų procesinių dokumentų registravimo tvarka. Procesiniai Agentūros siunčiami dokumentai yra registruojami VDVIS, o įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose pateikiami visų šalių argumentai ir teismo motyvai, yra viešinami Teisės aktų registre, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtuose „Liteko“ nuasmenintuose teismo sprendimuose pateikiamos visos su byla susijusios aplinkybės. Agentūros manymu, nepaskleisdama procesiniuose dokumentuose nurodytos informacijos Agentūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, ji nepažeidė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

14. Agentūra atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai yra išskirtinai subjektyvus susiklosčiusių aplinkybių įvertinimas. Teismas administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 Agentūros atliktus 2016 m. gruodžio 1 d. struktūrinius pertvarkymus pripažino realiais, pareigybių (įskaitant, bet neapsiribojant pareiškėjo pareigybe) panaikinimą pagrįstu ir teisėtu. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo siūlomos laisvos pareigybės, kurių pareigybės aprašymuose nustatytus specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus pareiškėjas atitiko, per visą jo įspėjimo apie panaikinamą pareigybę laikotarpį, tačiau pareiškėjui individualiai jo atleidimo dieną nebuvo pasiūlyta atsilaisvinusi pareigybė, valstybės tarnautoją jo prašymu atleidus iš einamų pareigų 2015 m. lapkričio 26 d., nepatvirtina, jog Agentūra siekė jam atkeršyti, su juo susidoroti, jį pažeminti. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda taip pat neįrodo, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai apie Agentūros siekį su juo susidoroti yra objektyviai pagrįsti. Pareiškėjas bet kokį Agentūros atstovo teiginį, pareiškėjo nuomone jam nepalankų, subjektyviai neigiamai interpretuoja kaip Agentūros siekį padaryti kaip įmanoma daugiau žalos.

15. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), gynė savo interesus teismuose, naudojosi procesinėmis teisėmis. Teismai nėra konstatavę, kad Agentūra, naudodamasi procesinėmis teisėmis, nesilaikė ABTĮ nuostatų, reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Agentūros bylinėjimosi yra subjektyvaus pobūdžio ir jos negali būti pripažintos svarbia priežastimi neturtinei žalai dėl vykusio teisminio proceso atlyginti. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo patirtus neigiamus fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimus ir nepatogumus. Dėl to negalima daryti išvados apie tai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

16. Agentūra pažymėjo, kad neturtinės žalos padarymo faktą privalo įrodyti pareiškėjas. Pagal byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas išdėstė savo poziciją dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau nepagrindė ar jo išgyvenimai buvo dėl pareigybės panaikinimo, ar dėl 2015 m. lapkričio 30 d. atsiradusių laisvų pareigų nepasiūlymo. Agentūra atkreipė dėmesį, kad teismas pareiškėjo pareigybės panaikinimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

17. Agentūra nurodė ,kad teisminius ginčus inicijavo pareiškėjas. Jų metu abi šalys, gindamos savo teises ir interesus, lygiomis teisėmis naudojosi ABTĮ nustatytomis procesinėmis teisėmis. Agentūra pirmosios instancijos teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5322-811/2016), taip pat apeliacinės instancijos teisme laimėjo ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2017). Pareiškėjas laimėjo ginčą pirmosios instancijos teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1137-463/2017) ir, atnaujinus procesą, apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). Agentūra nėra atsakinga už teisminių ginčų trukmę, teisminio proceso operatyvumą ir koncentruotumą. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė, tačiau, kaip teismai yra išaiškinę, pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

18. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad, atleisdama jį dėl valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo, padarė didelę žalą pareiškėjo reputacijai. Kadangi pareiškėjas savo valia sąmoningai atsisakė jam du kartus pasiūlytų pareigų, suvokdamas, jog, nepasinaudojus socialine garantija tęsti tarnybos santykius, jis bus atleistas iš pareigų, kyla labai pagrįsta abejonė, kad jis patyrė itin didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, neteisybės, nesaugumo, nežinomybės jausmą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo žeminamas buvusių kolegų ir vadovų akivaizdoje, yra nepagrįsti. Valstybės tarnautojo atleidimo dėl pareigybės panaikinimo faktas nesuponuoja valstybės tarnautojo pažeminimo buvusių kolegų ir vadovų akivaizdoje. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Agentūra, registruodama dokumentus vieningoje dokumentų sistemoje, tarnautojams tendencingai teikė tik Agentūrai palankią informacija apie ginčo nagrinėjimo eigą, yra tik pareiškėjo subjektyvi interpretacija. Atsakovo veiksmuose teismas nenustatė jokio procesinės teisės pažeidimo. Viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumas šalina galimybę tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

19. Agentūra pažymėjo, kad VDVIS yra skirta dokumentams registruoti, jų paskirstymui atsakingiems vykdytojams ir užduočių kontrolei vykdyti. Agentūroje gaunami ir siunčiami dokumentai yra saugomi įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis patvirtintu Dokumentacijos planu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tokie Agentūros veiksmai yra neteisėti ir/arba kad Agentūros darbuotojai norėjo sužinoti jo įvykių versijas, o Agentūra nepagrįstai atsisakė tenkinti Agentūros darbuotojų prašymus. Agentūroje pareiškėjo procesiniai dokumentai pateikti per elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą, VDVIS užregistruoti tuo tikslu, kad būtų paskirstytos užduotys atsakingiems vykdytojams.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui I. L. iš Agentūros 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo už Agentūros pareiškėjui neteisėtai paskirtą tarnybinę nuobaudą, neteisėtą atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų, už Agentūros piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nagrinėjant administracines bylas bei pareiškėjo procesinių dokumentų nepatalpinimą į VDVIS.

22. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, taip pat CK 6.250 straipsniu, kuriame įtvirtinta neturtinės žalos samprata. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos dėl nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos (administracinė byla Nr. eA-1530-438/2017) ir atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų (administracinė byla Nr. eA-5042-556/2017), nustatė, kad:

23.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5276-629/2016 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. AP-397, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1530-348/2017 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Agentūros apeliacinį skundą atmetė. Aptariamą administracinę bylą nagrinėję teismai, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas, pažeidęs Darbo reglamento (2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. V-72 redakcija) 49 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 patvirtinto Atliekų vežimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.3 punktus, padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas pripažino ir tai, kad kiti du tarnybiniai pažeidimai pareiškėjui inkriminuoti nepagrįstai. Teismai, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, pareiškėjo padarytą pažeidimą vertino kaip mažareikšmį, už kurį pareiškėjui nuobauda neturėjo būti skiriama.

23.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. eI-5322-811/2016 pareiškėjo skundą dėl Agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. AP-403, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. AP-403 1 punktą, grąžino pareiškėją į pareigas ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3672-525/2015 tenkino Agentūros apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi aptariamoje administracinėje byloje atnaujinęs procesą, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 pripažino, kad pareiškėjas atleistas iš Agentūros pagal teismo sprendimą nuo 2017 m. gruodžio 19 d., priteisė pareiškėjo naudai iš Agentūros 16 166,59 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.

23.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėtu atveju VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija tęsti tarnybą (valstybės tarnautojo sutikimu užimti kitas pareigas) nebuvo užtikrinta, kadangi įspėjimo apie naikinamas pareigas bei atleidimo iš valstybės tarnybos laikotarpiu pareiškėjui nebuvo pasiūlytos tuo metu laisvos Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos (A lygis 11 kategorija, kodas 57-7T), kurių pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus jis atitiko. Nepasiūlius šių pareigų pareiškėjui nebuvo užtikrinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad faktinė situacija rodė, jog, grąžinus pareiškėją į Agentūrą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl, siekiant, kad būtų užtikrinta pareiškėjo teisių apsauga bei įvykdytas socialinis teisingumas, nusprendė pareiškėjo teises apginti ne jį grąžinant į valstybės tarnybą, bet Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 300 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu.

24. Teismas vertino, kad minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję, turi res judicata galią, todėl juose nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Agentūros veiksmus, kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti.

25. Teismo vertinimu, tarp neteisėtų Agentūros veiksmų, nepagrįstai konstatuojant tris tarnybinius pažeidimus ir neteisėtai už juos paskiriant tarnybinę nuobaudą bei vykdant struktūrinį pertvarkymą ir nepasiūlant pareiškėjui užimti laisvas karjeros tarnautojo pareigas, t. y. neužtikrinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos, ir pareiškėjai kilusios neturtinės žalos yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, t. y. pakankamas pagrindas teigti, jog dėl neteisėtų Agentūros veiksmų pareiškėjui kilo žalingi padariniai, glaudžiai susiję su Agentūros neteisėtais veiksmais. Teismas sprendė, kad Agentūra pažeidė gero administravimo principą, kuris reiškia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Aptarti teismų sprendimai, teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad Agentūra pažeidė teisės aktų nuostatas, atleidžiant pareiškėją iš pareigų.

26. Teismo sprendė, kad pareiškėjas dėl susidariusios neapibrėžtos situacijos, kai jam nepagrįstai buvo inkriminuoti trys drausmės pažeidimai, paskirta tarnybinė nuobauda, o vėliau nesuteiktos lygiavertės pareigos ir jis atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, be abejonės patyrė neigiamus ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes ilgą laiką jo statusas nebuvo aiškus, negalėdamas eiti lygiaverčių pareigų pareiškėjas negalėjo savęs realizuoti darbinėje veikloje, o tai sudaro pagrindą tokius išgyvenimus pripažinti neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.

27. Teismas, vertindamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad neteisėtu atleidimu iš tarnybos padaryta turtinė žala pareiškėjui yra atlyginta (ginčo tarp šalių dėl to nėra), pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nagrinėjant jam paskirtos tarnybinės nuobaudos ir atleidimo iš tarnybos teisėtumą, nekėlė, kas sudaro pagrindą abejoti dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų intensyvumo, Agentūros neteisėti veiksmai nelėmė pareiškėjui neatkuriamų netekimų, t. y. pareiškėjas gali siekti savo kvalifikaciją atitinkančių pareigų valstybės tarnyboje. Teismas taip pat atsižvelgė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-5276-629/2016 konstatuotą aplinkybę, kad pareiškėjas vis tik padarė nors ir mažareikšmį, tačiau drausmės pažeidimą, t. y. netinkamai atlikdamas pareigas pažeidė Darbo reglamento 49 punktą ir Aprašo 7.3. punktą. Teismas reikšminga aplinkybe vertino tai, kad tarp šalių kilęs tarnybinis ginčas išspręstas pareiškėjo naudai, iš esmės apginant jo pažeistas teises (panaikinant tarnybinę nuobaudą ir apginant jo teises DK 300 str. nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu), kas pripažintina daline satisfakcija, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo dėl nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos ir neteisėto atleidimo iš tarnybos patirti neigiami išgyvenimai kompensuotini jam priteisiant 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, patirtos administracinės bylos Nr. eA-1530-438/2017 nagrinėjimo metu ir 12 000 Eur neturtinės žalos, patirtos administracinės bylos Nr. eA-5042-556/2017 nagrinėjimo metu, nustatė, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokius teisės aktus Agentūra pažeidė minėtuose administraciniuose procesuose, pareiškėjas Agentūros piktnaudžiavimo klausimą kėlė administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, tačiau bylą nagrinėję teismai tokio fakto nenustatė ir baudos Agentūrai nepaskyrė, abi minėtas bylas inicijavo pareiškėjas, o Agentūra teikė privalomus procesinius dokumentus, naudojosi apeliacijos teise. Teismo vertinimu, tai, kad Agentūros procesinė pozicija buvo priešinga pareiškėjo išreikštai, galėjo sukelti pareiškėjui susierzinimą ar neteisybės jausmą, tačiau tokie natūralūs neišvengiami bylinėjantis išgyvenimai nelaikytini neturtine žala CK 6.250 straipsnio taikymo prasme. Šiuo aspektu teismas Agentūros neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl darė išvadą, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir šią skundo dalį atmetė.

29. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl 40 000 Eur neturtinės žalos dėl duomenų nesuvedimo į VDVIS, dėl įpareigojimo į VDVIS įkelti (užregistruoti) pareiškėjo procesinius dokumentus, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Agentūros tarnautojai (darbuotojai) buvo suinteresuoti sužinoti jo teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, iš tokių duomenų būtų formavęsi nuomonę apie pareiškėją ir/arba procesiniuose dokumentuose išsakyta pareiškėjo pozicija dėl teisinio ginčo su Agentūra būtų nulėmusi kokią nors kitokią nuomonę dėl pareiškėjo reputacijos ir/arba jo įvaizdžio.

Taip pat pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad buvo diskriminuojamas, išskiriamas iš kitų, duomenų, kad jo teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija buvo adresuota visiems Agentūros tarnautojams (darbuotojams). Teismo vertinimu, visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio dėl Agentūros veiksmų, į VDVIS įkeliant tik teismo lydraščius (pavedimus) ir neišviešinant pareiškėjo rengtų procesinių dokumentų turinio.

Teismas rėmėsi ABTĮ 14 straipsnio nuostatomis, pagal kurias tik išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis bei darė išvadą, kad Agentūra, vykdydama teismo pavedimus teikti atsiliepimus (įrodymus) neturėjo teisės viešinti administracinės bylos medžiagos su bylos nagrinėjimu nesusijusiems asmenims, išskyrus savo, kaip atsakovo byloje, įgaliotiems atstovams.

Kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, jog Agentūra nebūtų tinkamai užregistravusi ir/arba vykdžiusi pareiškėjo jai adresuotus paklausimus, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti Agentūros veiksmus, registruojant ir vykdant teismų pavedimus. Šiuo aspektu teismas nenustatė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Agentūrą į VDVIS įkelti (užregistruoti) visus pareiškėjo teismui teiktus procesinius dokumentus, atmetė.

30. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti dabar ir ateityje tariamai patirsiamą neturtinę žalą Agentūrai į VDVIS neįkėlus pareiškėjo teismui teiktus procesinius dokumentus, nes teisės aktai nenumato galimybės priteisti neturtinę žalą, kurią asmuo galimai patirs ateityje.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo prašymai pareikalauti iš Agentūros pateikti išsamią informaciją apie visas papildomas išmokas sumokėtas Agentūros tarnautojams, kurie viena ar kita forma dalyvavo aptartų administracinių bylų nagrinėjimo procesuose, ir informaciją apie J. K.-B. paskyrimą į Agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vedėjo pareigas, yra netenkinti, kaip nesusiję su ginčo dalyku.

III. 32. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas.

33. Pareiškėjas I. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti priteistą sumą iki 15 000 Eur bei papildomai priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl formalaus bylinėjimosi. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti teismo plenarinėje sesijoje.

34. Pareiškėjas pažymi, kad apeliacinį skundą teikia dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu dėl neteisėto atleidimo ir neteisėtų bei nepagrįstų tarnybinių nuobaudų ir formalaus bylinėjimosi, dėl kitų sprendimo dalių apeliacinis skundas nėra teikiamas. Pareiškėjo manymu, teismas pareiškėjo argumentų nevertino arba netinkamai juos įvertino, kas tai lėmė mažesnės nei priklausė sumos priteisimą.

35. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad ginčas dėl atleidimo išspręstas pareiškėjo naudai, iš esmės apginant jo pažeistas teises DK 300 straipsnyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu, pirmosios instancijos teismas tai pripažino daline satisfakcija, nors faktiškai ginčas dėl pareiškėjo atleidimo didžiąja dalimi buvo išspręstas Agentūros naudai. Agentūra pasiekė 2015 m. užsibrėžtą tikslą pareiškėju atsikratyti, o už tai tereikėjo sumokėti teismo priteistą kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje tai yra pirmasis teismo sprendimas, kuriuo teismas negrąžino asmens į pareigas, pripažinus atleidimą neteisėtu, nors asmuo prašė būti grąžinamas. Pareiškėjas siekė atnaujinti procesą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tai daryti atsisakė. Šiuo atveju susidarė situacija, kai įstatymų besilaikantys ir lojalūs Lietuvos Respublikai asmenys iš valstybės tarnybos privalo būti atleisti (jų pažeistos teisės „apgintos“ alternatyviu būdu), o įstatymus pažeidinėjantys likti dirbti toliau. Dėl patirtų kančių, ginant savo pažeistas teises, pareiškėjo įsitikinimu, jam turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas.

36. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis gali siekti savo kvalifikaciją atitinkančių pareigų valstybės tarnyboje bei nurodo, kad aplinkosaugos specialistų poreikis Lietuvoje yra labai mažas, Agentūra yra didžiausias aukšto lygio (nuo A lygio 11 kategorijos) aplinkosaugos specialistų darbdavys Lietuvoje ir ypač sostinėje. Tačiau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, kai pareiškėjo teisės „apgintos“ alternatyviu būdu ir pareiškėjo santykiai su Agentūra pavadinti konfliktiniais, taip pat 2018 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2018 Agentūra, turėdama akivaizdų išankstinį užtarimą, gali pareiškėjui net neleisti dalyvauti jokiame konkurse, net jeigu pareiškėjas ir atitiktų visus keliamus reikalavimus. Be to, Agentūra jau po pareiškėjo neteisėto atleidimo pradėjo keisti pareigybių, į kurias jis galėtų pretenduoti, aprašymus taip, kad nebeatitiktų reikalavimų. Taigi, galimybės siekti pareiškėjo kvalifikaciją atitinkančių pareigų valstybės tarnyboje pareiškėjui yra itin apribotos. Pareiškėjas mano, kad galimybės dirbti valstybės tarnyboje (bet kurioje institucijoje, bet kuriose pareigose) jam faktiškai yra neegzistuojančios, nes po tokių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, jis bet kurią akimirką galėtų būti atleistas iš pareigų, remiantis tuo, kad pareiškėją ir tą instituciją sieja konfliktiniai santykiai. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad tai neapsiriboja vien pareiškėjo pažeistomis teisėmis, bet ir daro akivaizdžią žalą viešajam interesui, nors teismai šiuos argumentus ignoravo.

37. Pareiškėjo teigimu, teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo pareiškėjo prašomos informacijos apie visas papildomas išmokas (premijas, priedus už padidėjusį darbo krūvį ir kitokios formos papildomos pinigines išmokas), sumokėtas Agentūros tarnautojams, kurie viena ar kita forma dalyvavo administracinių bylų Nr. eA-1530-438/2017 ir Nr. eA-5042-556/2017 nagrinėjimo procese. Ženklūs priedai prie atlyginimo/didesnė alga, skirti už bylinėjimąsi minėtose bylose, savaime yra itin svarbi paskata formaliai bylinėtis, o tai, jog pirmosios instancijos teismas šių įrodymų visai netyrė, nelabai daug ką turi bendro su teisingumo vykdymu, teismai negali būti naudojami formaliam bylinėjimuisi.

38. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį.

39. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nepagrįstai įvertino tai, kad pareiškėjas dėl susidariusios neapibrėžtos situacijos, kai jam nepagrįstai buvo inkriminuoti trys drausmės pažeidimai, paskirta tarnybinė nuobauda, o vėliau nesuteiktos lygiavertės pareigos ir jis atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, be abejonės patyrė neigiamus ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes ilgą laiką jo statusas nebuvo aiškus, negalėdamas eiti lygiaverčių pareigų pareiškėjas negalėjo savęs realizuoti darbinėje veikloje, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą tokius išgyvenimus pripažinti neturtine žala. Ši teismo išvada nėra logiška ir pagrįsta. Teismas nevertino motyvų ir argumentų, kad pareiškėjui jo įspėjimo laikotarpiu du kartus buvo pasiūlytos laisvos tos pačios ir žemesnės kategorijos pareigos, kurių jis pats atsisakė. Taip pat laikotarpis nuo paskutinio pareiškėjo rašytinio atsisakymo nuo Agentūros pateikto siūlymo datos ir tarnybinės nuobaudos skyrimo datos iki jo atleidimo iš valstybės tarnybos datos apima tik vieną darbo dieną. Kitas laikotarpis yra susijęs ne su Agentūros neteisėtais veiksmais, o su teisminiais ginčais. Teismas neįvertino ir neįsitikino, ar pareiškėjas dėl nurodyto neteisėto veiksmo, kuris tęsėsi vieną darbo dieną, CK 6.250 straipsnio prasme patyrė, realiai pajautė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir pan., ir, ar šie padariniai priežastiniu ryšiu yra susiję su nurodytu neteisėtu Agentūros veiksmu.

40. Administracinėje byloje be pareiškėjo teiginių, nėra pateikta jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad dėl Agentūros padaryto teisės pažeidimo tolesniam pareiškėjo gyvenimui buvo poveikis ir pareiškėjas realiai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai ieškojo darbo tuo laikotarpiu, kol vyko teisminiai ginčai ir nebuvo priimtas į kitas pareigas tiek kitose įstaigose, organizacijose, bendrovėse, įmonėse, tiek Agentūroje, negalėjo eiti lygiaverčių pareigų ir savęs realizuoti darbinėje veikloje ir dėl to patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų būtent dėl Agentūros priimtų neteisėtų sprendimų.

41. Agentūra atkreipia dėmesį, kad vienas iš trijų pareiškėjo neteisėtų veiksmų nebuvo nuginčytas, teismai nesutiko su Agentūros atliktu pareiškėjo šių veiksmų (neveikimo) vertinimu tarnybinės atsakomybės taikymo kontekste. Aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, nepanaikina pareiškėjo Darbo reglamento 49 punkto ir Aprašo 7.3 papunkčio nesilaikymo fakto, kuris yra reikšmingas, sprendžiant dėl pareiškėjo patirtų neigiamų emocijų, susijusių su tarnybinės nuobaudos paskyrimu. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog tarp neteisėtų Agentūros veiksmų, nepagrįstai konstatuojant tris tarnybinius pažeidimus ir neteisėtai už juos paskiriant tarnybinę nuobaudą ir pareiškėjai kilusios neturtinės žalos yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.

42. Apibendrindama Agentūra nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, netinkamai įvertino žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, nenurodė motyvų, kuriais remiantis konstatavo, kad yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp Agentūros neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl netinkamai įvykdė pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

43. Agentūra taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, nors aptartuose sprendimuose administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 ir administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017 tai nebuvo konstatuota.

44. Agentūra 2018 m. gegužės 31 d. pateikė papildomus paaiškinimus prie apeliacinio skundo, kuriuose akcentavo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 priėmimo pareiškėjas yra įgijęs daugiau kaip 3 metų ir 10 mėnesių darbo patirtį aplinkos apsaugos srityje, Agentūroje, ir tai laikytina pareiškėjo satisfakcija, nes pats pareiškėjas skunde administracinėje byloje Nr. eI-5322-811/2016 teigė, kad Agentūroje planavo dirbti 3 metus. Pirmosios instancijos teismas šios svarbios neturtinei žalai sumažinti aplinkybės apskritai nevertino.

IV. 45. Pareiškėjas I. L. atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

46. Pareiškėjo manymu, dauguma atsakovo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų iš esmės yra susiję su reikalavimais iš naujo išnagrinėti tas aplinkybės, kurios jau seniai išnagrinėtos ankstesnėse bylose. Argumentai, susiję su neteisėtų veiksmų trukme, šiai bylai neturi jokios reikšmės. Taip pat apeliaciniame skunde pateiktos pretenzijos, kad byloje neva nėra įrodymų dėl pareiškėjo pastangų ieškantis kito darbo bei priėmimo į kitas įstaigas, organizacijas, bendroves yra visiškai nepagrįstos, nes visi su tuo susiję įrodymai ir paaiškinimai yra pateikti tiek šioje byloje, tiek kitose bylose, be to, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo galimybės įsidarbinti Agentūroje pareiškėjui tapo neegzistuojančios. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde minimo pareiškėjo mažareikšmio pažeidimo, nurodo, kad šio pažeidimo niekada nereikėjo konstatuoti jokiam teismui, nes pareiškėjas nuo pat pradžių jį pats pripažino.

47. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Agentūra atsiliepime, kurį patikslino, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

48. Pareiškėjo teiginys, kad jis jokios satisfakcijos nepatyrė, o Agentūra atleisdama jį iš darbo taip juo atsikratė, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017 Agentūros atliktus 2015 m. gruodžio 1 d. struktūrinius pertvarkymus pripažino realiais, pareigybių (įskaitant, bet neapsiribojant pareiškėjo pareigybe) panaikinimą pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėjui du kartus buvo pasiūlytos tos pačios ir žemesnės kategorijos pareigos, tačiau pareiškėjas du kartus nesutiko būti perkeltas į kitas jam siūlomas pareigas.

49. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai reikalauja priteisti iš Agentūros didesnį neturtinės žalos dydį tuo pagrindu, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pareiškėjo manymu, nepagrįstai taikė alternatyvų teisių gynimo būdą. Tokie pareiškėjo motyvai ir argumentai neatitinka CK ir DK nuostatų ir yra deklaratyvūs.

50. Pareiškėjo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos fakto, Agentūrai keičiant pareigybių aprašymus vėlesniu laikotarpiu, kai šalių jau nebesiejo tarnybos santykiai (vyko ginčas teisme ar jau buvo pasibaigę teisminiai ginčai)), yra hipotetinio pobūdžio ir kaip pasekmė pernelyg nutolę nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyto Agentūros neteisėto sprendimo (atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigos, nepasiūlius atsiradusių laisvų Atliekų licencijavimo skyriaus vyliausiojo specialisto (57-7T) pareigų). Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. kovo 27 d. skundo Agentūrai ir Agentūros 2018 m. gegužės 23 d. rašto Nr. (17)-A4-4943 „Dėl sprendimo dėl skundo“ kopijas, tačiau jie nebuvo teikti ir nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1289-643/2018, nėra susiję su pareiškėjo reikalavimu administracinėje byloje atlyginti patirtą neturtinę žalą, todėl prašo jų nevertinti.

51. Priešingai nei apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jis gali siekti savo kvalifikaciją atitinkančių valstybės tarnautojo pareigų valstybės tarnyboje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pateikęs prašymą Valstybės tarnybos departamentui dėl jo įtraukimo į valstybės tarnybos rezervą, nors tokią galimybė turėjo. Teisminių ginčų su pareiškėju laikotarpiu Agentūroje buvo vykdomi konkursai į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau pareiškėjas nė karto neteikė prašymo juose dalyvauti. Administracinėje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas aktyviai ieškojo darbo, kol tarp šalių vyko teisminiai ginčai, buvo atsisakyta jį priimti į kitas pareigas kitose įstaigose, organizacijose, bendrovėse ir t. t., negalėjo eiti lygiaverčių pareigų, savęs realizuoti darbinėje veikloje. Be to, pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, į teismą kreipėsi, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir toks delsimas kelia pagrįstą abejonę, kad patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip ją pinigine išraiška vertina pareiškėjas.

52. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, Agentūra pateikia papildomus paaiškinimus ir nurodo, kad pareiškėjas Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. baigė aplinkotyros studijų programą ir jam suteiktas ekologijos ir aplinkotyros bakalauro kvalifikacinis laipsnis; pareiškėjo įgytas išsilavinimas gali būti priskirtas fizinių mokslų studijų krypčių grupės aplinkotyros krypčiai; siekiant, kad didesnis pretendentų skaičius galėtų dalyvauti šiuo metu organizuojamame konkurse į karjeros valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (57-16T) pareigas, Agentūros direktoriaus 2018 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. AV-202 buvo pakeistas Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (57-16T) pareigybės aprašymas, supaprastinant specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo.

53. Dėl pareiškėjo reikalavimo papildomai priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįsto Agentūros bylinėjimosi su pareiškėju, pažymi, kad Agentūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ABTĮ, turi lygias galimybes ginti savo interesus teismuose, naudotis procesinėmis teisėmis, ginant įstaigos sprendimus teismuose, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra konstatavęs, kad Agentūra, naudodamasi procesinėmis teisėmis, nesilaikė ABTĮ nuostatų. Agentūra nėra atsakinga už teisminių procesų trukmę, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Agentūros bylinėjimosi yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažintos svarbia priežastimi neturtinei žalai dėl vykusio teisminio proceso atlyginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 54. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudaro pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė dėl Agentūros veiksmų neteisėtai paskiriant tarnybines nuobaudas, neteisėtai atleidžiant iš valstybės tarnautojo pareigų, taip pat Agentūrai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis administracinių bylų nagrinėjimo metu.

55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pareiškėjo reikalavimą dėl nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos ir neteisėto atleidimo iš tarnybos vertino iš dalies pagrįstu, todėl iš Agentūros pareiškėjui priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, mano, kad ši suma yra per maža jo patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti, taip pat pareiškėjas mano, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir dėl atsakovo formalaus bylinėjimosi administracinėse bylose dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir neteisėto atleidimo iš tarnybos. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingų neturtinės žalos atlyginimui kriterijų visumą, netinkamai įvertino dėl atsakovo veiksmų kilusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, nenurodė motyvų, kuriais remiantis konstatavo, kad yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp Agentūros neteisėtų veiksmų ir žalos, o tai lėmė neteisingos kompensacijos nustatymą.

57. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apibrėždama apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, nenustačiusi įstatyme įtvirtintų pagrindų bei atsižvelgdama į šalių apeliaciniuose skunduose nurodytas argumentus, nepasisako dėl tos (neskundžiamos) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti 40 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai dėl pareiškėjo įvykių versijų nuslėpimo nuo didžiosios dalies Agentūros darbuotojų, atlyginti, įpareigoti Agentūrą į vidinę dokumentų valdymo sistemą įkelti (užregistruoti) visus ten neįkeltus (neužregistruotus) pareiškėjo ruoštus procesinius dokumentus, kuriuos Agentūrai pateikė Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bei priteisti po 20 Eur už kiekvieną dieną nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško šio įpareigojimo įvykdymo dienos.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka neturi būti suprantamas kaip bylos nagrinėjimas iš naujo; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą patikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo su apeliaciniu skundu teikiami papildomi įrodymai (Agentūros 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. raštai) negali būti pridedami prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, nes jie nesusiję su tomis aplinkybėmis, kurios buvo bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo teismo plenarinėje sesijoje teisėjų kolegija taip pat netenkina, nes pareiškėjo abejonės teismo nešališkumu nėra pagrindas perduoti bylą nagrinėti plenarinei sesijai. Be to, jos nėra grindžiamos jokiais objektyviais duomenimis, pareiškėjas savo teise reikšti nušalinimą kolegijai ar jos nariams iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios taip pat nėra pasinaudojęs. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalis numato, kad plenarinei sesijai nagrinėti gali būti perduodamos sudėtingos bylos, nagrinėjamu atveju tokių pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

59. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai akcentavo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pareiga įrodyti šias aplinkybes bei pagrįsti reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos atlyginimo dydį tenka pareiškėjui.

60. Valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad išnagrinėtose administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr. eA-1530-348/2017 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. eA-5042-556/2017) buvo nustatyti neteisėti Agentūros veiksmai – be pagrindo paskirta tarnybinė nuobauda (du pažeidimai inkriminuoti nepagrįstai, o vienas mažareikšmis) ir pareiškėjas neteisėtai atleistas iš tarnybos (neužtikrinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas).

Šiuo aspektu atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad Agentūra vieną pažeidimą nustatė pagrįstai ir teisėtai (pripažintą mažareikšmiu), o valstybės tarnautojo pareigos nebuvo pasiūlytos likus tik vienai dienai iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindo ir kartu būtinosios jos atlyginimo sąlygos konstatavimo. Pažymėtina, kad teisinę reikšmę turi faktas, jog taikyti tarnybinę atsakomybę ir skirti nuobaudą nebuvo pagrindo nė dėl vieno iš trijų inkriminuotų pažeidimų, o atleidimo iš tarnybos neteisėtumo niekaip negali paneigti atsakovo nurodomi teiginiai dėl pareigybės panaikinimo pagrįstumo ar pareiškėjo atsisakymo užimti anksčiau siūlytas pareigas.

Minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų įvertinimas pirmosios instancijos teismo sprendime kaip gero viešojo administravimo principo pažeidimas nėra naujų jo neteisėtų veiksmų konstatavimas, nes šis principas yra privalomas reikalavimas visai viešojo administravimo subjekto veiklai, ir yra pažeidžiamas kiekvienu atveju, kai viešo administravimo subjektas veikia pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ar kitų asmenų teises bei teisėtus interesus.

61. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmai jis patyrė neturtiną žalą – dėl neteisėtai paskirtos tarnybinės nuobaudos jis patyręs šoką, sužlugdymą, pažeminimą, nesaugumo, nežinomybės bei didelės neteisybės jausmą; dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos nurodo patyręs sužlugdymą, pažeminimą, nesaugumo, nežinomybės dėl ateities bei itin didelės neteisybės jausmą; neteko galimybės pagal specialybę dirbti mėgstamą darbą Agentūroje, apie jo atleidimą sužinojo visi Agentūros tarnautojai bei kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais faktiškai ir teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu, nurodė, kad pareiškėjas dėl susidariusios neapibrėžtos situacijos, kai jam nepagrįstai buvo inkriminuoti trys drausmės pažeidimai, paskirta tarnybinė nuobauda, o vėliau nesuteiktos lygiavertės pareigos ir jis atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, patyrė neigiamus ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes ilgą laiką jo statusas nebuvo aiškus, negalėdamas eiti lygiaverčių pareigų pareiškėjas negalėjo savęs realizuoti darbinėje veikloje, ir tai teismas pripažino dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta neturtine žala.

62. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos priežastinio ryšio vertinimu, nurodo, kad pareiškėjo paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas jo patirtai neturtinei žalai pagrįsti bei akcentuoja, kad pareiškėjo neigiami išgyvenimai turi būti priežastiniu ryšiu siejami su Agentūros konkrečiais veiksmais – pareigybės nepasiūlymu vieną dieną iki pareiškėjo atleidimo, tai vertinant kaip trumpalaikį, tik tą dieną ir trukusį neigiamą išgyvenimą; taip pat kad mažareikšmio pažeidimo konstatavimas neturi būti siejamas su pareiškėjo neigiamais išgyvenimais ir kt. Teisėjų kolegija su šiais vertinimais nesutinka, nes pareiškėjo neigiami išgyvenimai priežastiniu ryšiu – faktiniu ir teisiniu – laikytini susijusiais su tais Agentūros sprendimais, dėl kurių jis savo pažeistas teises turėjo ginti teisme, t. y. su neteisėtu tarnybinės nuobaudos paskyrimu bei neteisėtu atleidimu iš tarnybos. Kaip jau buvo minėta (žr. nutarties 59 p.), kad tiek Agentūros veiksmų neteisėtumo vertinimą, tiek, nuosekliai, ir priežastinio ryšio egzistavimą nagrinėjamu atveju lemia ne atskiri Agentūros veiksmai, kurie buvo atliekami priimant ginčijamus sprendimus, bet patys sprendimai, nes jie sukėlė pareiškėjui konkrečias neigiamas materialines teisines pasekmes. Taigi, teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, nustatė pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatė, kad Agentūros sprendimai buvo pakankama priežastis neturtinei žalai atsirasti.

63. Sprendžiant dėl pareiškėjo paaiškinimais grindžiamos patirtos neturtinės žalos – nurodomų neigiamų išgyvenimų realumo, pažymėtina, kad jų įrodinėjimui teismuose nėra taikomi tokie patys standartai, kurie taikomi kitų, materialaus pobūdžio aplinkybių byloje nustatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 suformuota teismų praktikoje taikoma taisyklė, kad “Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai“. Patirtos neturtinės žalos realumas pagrindžiamas vertinant nurodomus asmens išgyvenimus, kurie peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojant patirtų dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo bei kitus panašius padarinius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodomų neigiamų išgyvenimų, kilusių dėl atsakovo neteisėtų sprendimų, realumą įvertino nenukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo standartų, pareiškėjo paaiškinimus pagrįstai laikė pakankamais įrodymais nagrinėjamoje situacijoje.

64. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į neteisėtu atleidimu iš tarnybos padarytos turtinė žala pareiškėjui atlyginimo faktą, pareiškėjo išgyvenimų nevertino kaip itin intensyvių, nes reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikšti nagrinėjant jam paskirtos tarnybinės nuobaudos ir atleidimo iš tarnybos teisėtumą, pažymėjo, kad pareiškėjas nepatyrė neatkuriamų netekimų, nes jis gali siekti savo kvalifikaciją atitinkančių pareigų valstybės tarnyboje; nurodė, kad pareiškėjas vis tik padarė nors ir mažareikšmį, tačiau drausmės pažeidimą, kai netinkamai atlikdamas pareigas pažeidė Darbo reglamento 49 punktą ir Aprašo 7.3. punktą; vertino, kad tarp šalių kilęs tarnybinis ginčas išspręstas pareiškėjo naudai, iš esmės apginant jo pažeistas teises (panaikinant tarnybinę nuobaudą ir apginant jo teises DK 300 str. nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu), ką pripažino daline satisfakcija sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

65. Atsakovas, nesutikdamas su nustatytu žalos atlyginimo dydžiu, teigė, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai įvykdė pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino žalą padariusio asmens kaltę, nes nebuvo nustatyti Agentūros padaryti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių) pažeidimai, netinkamai vertino dėl Agentūros sprendimų kilusias neigiamas pasekmes, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad buvo teismo pripažinta, jog pareiškėjas buvo pažeidęs Darbo reglamento 49 punkto ir Aprašo 7.3 papunkčio reikalavimus, kad pats pareiškėjas buvo du kartus atsisakęs siūlomų iki atleidimo pareigų, be to, nėra duomenų, kad po atleidimo būtų ieškojęs darbo ir siekęs save realizuoti darbinėje veikloje. Savo ruožtu pareiškėjas, nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodė, kad jo teisių apgynimas negrąžinant į tarnybą, konfliktinių santykių su atsakovu konstatavimas užkerta jam kelią ateityje siekti tarnybos Agentūroje, tai reiškia didesnį pareiškėjo patiriamų neigiamų pasekmių mastą.

66. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliantų argumentus, konstatuoja, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas tinkamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas bei teismų praktikoje taikomus kriterijus. Agentūros neteisėtų veiksmų nustatymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eA-1530-348/2017 ir 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. eA-5042-556/2017 tiek neteisėtai skiriant tarnybinę nuobaudą tiek neteisėtai atleidžiant iš tarnybos suponuoja ir atsakovo kaltę, kuri nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir yra reikšminga sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo; atsakovas, teigdamas dėl mažesnio savo kaltės laipsnio, turi pareigą pagrįsti tokias aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė į paties pareiškėjo elgesį – padarytus mažareikšmius pažeidimus, kurie pripažintini mažinančiais atsakovo kaltės laipsnį ir įvertinti kaip mažinantys atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kita vertus, Agentūros argumentai, kad pareiškėjas, atsisakydamas siūlomų užimti pareigų, ar neteikdamas duomenų apie darbo paieškas, pats prisideda prie didesnių neigiamų pasekmių, yra nepagrįsti, nes atsisakymas siūlomų pareigų nesusijęs su atleidimo iš tarnybos neteisėtumu nei dėl to kilusiomis pasekmėmis. Nekonkrečių teiginių dėl pareiškėjo galimų veiksmų ieškant darbo taip pat nėra pagrindo vertinti kaip mažinančių Agentūros atsakomybės laipsnį bei priteistinos neturtinės žalos dydį, nes jais nėra įrodomas toks pareiškėjo elgesys, kuriuo būtų prisidedama prie neigiamų pasekmių didinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus, nenustatė pagrindų jo apeliacinį skundą tenkinti.

67. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio taip pat atmestini. Jis akcentuoja didesnį kilusių neigiamų pasekmių mastą subjektyviai vertindamas savo galimybes pretenduoti į tarnybą Agentūroje bei siedamas tai su jo pažeistų teisių apgynimo būdu ne grąžinant jį į tarnybą, bet pritaikius DK 300 straipsnyje numatytas kitas priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo leidėjo įtvirtinti pažeistų teisių gynimo būdai laikytini lygiaverčiai, o teismai juos turi teisę parinkti, atsižvelgdami į individualias aplinkybes bylose, ir taikomo pažeistų teisių gynimo būdo parinkimas negali būti niekaip siejamas su tų neigiamų pasekmių kilimu pareiškėjui, ar jų mastu, kurias nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eA-5042-556/2017 išvada apie tai, jog atsakovą ir pareiškėją sieja konfliktiniai santykiai, grindžiama kilusio ginčo aplinkybėmis, nurodytomis paties pareiškėjo – „pareiškėjas pirmosios instancijos teisme teigė, jog jo eitų pareigų kvalifikacinė kategorija sumažinta ir jis atleistas, siekiant su juo susidoroti, kadangi jis teikė skundus dėl atsakovo vadovo pavaduotojo veiksmų“, todėl „grąžinus pareiškėją į Aplinkos apsaugos agentūrą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.“ Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios buvo grindžiamos pareiškėjo teiginiais, paneigia jo argumentus, kad jam dėl objektyvių priežasčių yra užkirstas kelias siekti tarnybos Agentūroje ir todėl neigiamos pasekmės turi būti vertinamos kaip žymiai didesnės. Aptarti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti jam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

68. Kita pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti kompensacijas neturtinei žalai, patirtai administracinių bylų Nr. eA-1530-438/2017 ir Nr. eA-5042-556/2017 (įskaitant visas kitas tiesiogiai su šia byla susijusias bylas) nagrinėjimo metu, atlyginti. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo šių reikalavimų, nepagrįstai netenkino jo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo; prašė juos tenkinti apeliacinės instancijos teismo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymai išreikalauti įrodymus tenkinami tik tuomet, kai reikalaujami duomenys yra susiję su nustatytinomis ginčui išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis. Aptariamu atveju tai turėtų būti duomenys, kurie patvirtintų galbūt neteisėtus atsakovo veiksmus, ir pastarąją aplinkybę turėtų pagrįsti prašymą teikiantis pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokius teisės aktus Agentūra pažeidė minėtuose administraciniuose procesuose, sprendė, kad pareiškėjas Agentūrą kaltina piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Taigi, tik pareiškėjui nurodžius, kokias reikšmingas aplinkybes, susijusias su konkrečiais Agentūros neteisėtais veiksmais administraciniuose procesuose patvirtintų prašomi išreikalauti duomenys, teismui būtų pagrindas įpareigoti atsakovą juos pateikti. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad Agentūra skyrė lėšų papildomoms išmokoms tiems darbuotojams, kurie dalyvavo teisminiuose procesuose, niekaip nesietini su Agentūros neteisėtu elgesiu teisminiuose procesuose ar piktnaudžiavimu procesu, taip pat nesietini su pareiškėjo nurodoma žala, todėl nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo jų reikalauti.

69. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aptariamus pareiškėjo reikalavimus, nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui neįvardijo, kokius teisės aktus Agentūra pažeidė minėtuose administraciniuose procesuose; pareiškėjas Agentūros piktnaudžiavimo klausimą kėlė administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017, tačiau bylą nagrinėję teismai tokio fakto nenustatė ir baudos Agentūrai nepaskyrė; bylas inicijavo pareiškėjas, o Agentūra teikė privalomus procesinius dokumentus, naudojosi apeliacijos teise. Teismas, nenustatęs Agentūros neteisėtų veiksmų darė išvadą, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abstraktų pareiškėjo nesutikimo su aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pobūdį, pritardama Agentūros atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodomiems argumentams, kad Agentūra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ABTĮ, turi lygias galimybes ginti savo interesus teismuose, naudotis procesinėmis teisėmis, ginant įstaigos sprendimus teismuose, atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą ir dėl šios teismo sprendimo dalies.

70. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės ir normas bei aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos agentūros, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė