A-442-2655-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2655/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00063-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. (P. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (29) 9R-3475; 2) įpareigoti atsakovą suteikti prašomą informaciją per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pagal 2011 m. gruodžio 21 d. prašymą Tarnybai Nr. 1119; 3) priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo išnagrinėtas jo ieškinys atsakovui A. U. (A. U.) dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2009 m. gegužės 20 d. priimtas sprendimas už akių ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo A. U. priteisti 30 866 Lt skolos bei 926 Lt žyminio mokesčio. Sprendimas yra įsiteisėjęs (c. b. Nr. 2-1681-653/09). Norint vykdyti teismo sprendimą ir išieškoti priteistus pinigus, yra būtini duomenys iš Tarnybos apie A. U. šeimos sudėtį. Pareiškėjo atstovas advokatas G. Š., vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kreipėsi į Tarnybą, tačiau ši informacija nebuvo suteikta, motyvuojant tuo, kad A. U. žodinio susitarimo dėl skolos momentu jau buvo išsituokęs, todėl, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, negali suteikti buvusios sutuoktinės duomenų. Paaiškino, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnis nustato, kad advokatas, vykdydamas savo advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėmis paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus. Šiuo atveju advokatas kreipėsi su tokiu prašymu į Tarnybą su prašymu pateikti reikšmingą informaciją, siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Teigė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalį gali prašyti teismo liudijimo apie teisę gauti šiuos įrodymus, tačiau remiantis tuo, kad teismai siekia koncentruotai ir ekonomiškai dirbti bei ir kad šiuo metu teismuose yra ypatingai didelis užimtumas, liudijimo išdavimas užimtų nemažai laiko ir vilkintų teismo sprendimo už akių Nr. 2-1681-653/09 vykdymą. Pažymėjo, kad tarp Advokatūros įstatymo 44 straipsnio ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio yra galima kolizija, tačiau remiantis advokatų darbo specifika, veiklos principais ir bendraisiais visuotinai žinomais teisingumo, protingumo principais, atsakovas turėtų pateikti prašomą informaciją advokatui, kaip garbingam, nepriekaištingos reputacijos asmeniui, vykdančiam savo pareigą tinkamai ginti jo interesus bei teises.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuris pagal Lietuvos advokatūros interneto puslapyje (www.advoco.lt) teikiamą informaciją neteikia teisinių advokato paslaugų. Paaiškino, kad advokatui G. Š. buvo nurodyta, jog remiantis Tarnybai pateiktu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių, nustatyta, jog A. U. žodinį susitarimą dėl skolos sudarė 2008 m. sausio 7 d., o pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius duomenis, tą dieną A. U. buvo išsituokęs. Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, todėl manė, kad A. U. 2008 m. sausio 7 d. sudarytas žodinis susitarimas dėl skolos turėtų būti laikomas kaip asmeninė jo nuosavybė, o ne kaip bendroji jungtinė jo ir jo buvusios sutuoktinės nuosavybė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad į Tarnybą dėl informacijos suteikimo kreipėsi pareiškėjo atstovas advokatas G. Š., o skundą teismui dėl Tarnybos 2011 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (29)9R-3475 panaikinimo padavė P. A. (jo vardu skundą pasirašė advokatė E. Š.). Advokatas G. Š. 2011 m. gruodžio 21 d. prašymą suteikti informaciją grindė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo skundė taip pat remiamasi Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kurio 1 dalies 1 punktas nustato, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-1026/2006 pateiktu Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto normos aiškinimu ir pažymėjo, kad ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentavimui. Advokato kliento (šiuo atveju pareiškėjo) interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiam gauti šią informaciją iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų. Atsižvelgęs į tai, kad į atsakovą su prašymu dėl duomenų pateikimo kreipėsi pareiškėjo atstovas advokatas G. Š., Tarnybos 2011 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. (29)9R-3475 taip pat adresuotas advokatui G. Š., o pats pareiškėjas į Tarnybą nesikreipė, teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra įgaliotas veikti advokato G. Š. vardu, jis neturi keliamo reikalavimo teisės, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu byloje keliamas pareiškėjo interesas negali būti ginamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovo atsisakymas suteikti prašomą informaciją materialines teisines pasekmes sukelia ne advokatui G. Š., bet pareiškėjui. Advokatas į atsakovą kreipėsi prašydamas suteikti informaciją, reikalingą atstovaujamojo, t. y. pareiškėjo veiksmams išieškant skolą. Todėl prašomos informacijos pagrindu materialinės teisinės pasekmėms kiltų ne advokatui, o atstovaujamajam (pareiškėjui), kuris siekia atgauti pinigus. Tai, kad informaciją buvo atsisakyta suteikti, tiesiogiai atsiliepė atstovaujamojo teisinei padėčiai, kadangi sumažėjo jo galimybės išieškoti skolą. Suvokdamas sau kilsiančias pasekmes, pareiškėjas išreiškė valią kreiptis į teismą dėl tokio atsakovo atsakymo panaikinimo, tačiau dėl advokato G. Š. užimtumo, pareiškėjas kreipėsi į kitą advokatę. Teigia, kad minėtas kreipimasis į atsakovą advokatui sukėlė tik procesinį teisinį suinteresuotumą, gautas atsakymas materialinių teisinių pasekmių advokatui nesukeltų. Advokatas veikė kaip pareiškėjo teisinis atstovas pagal atstovavimo sutartį, o lotyniškos kilmės principas „tas, kad veikia per atstovą, veikia pats“ suponuoja tai, jog atstovas, nors ir veikia pats, tačiau veikia atstovaujamojo interesais. Advokatas G. Š. informacijos prašė savo atstovaujamojo teisinimas interesams įgyvendinti, todėl atstovaujamojo reikalavimo teisė šioje byloje neturėjo būti kvestionuojama.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsakovas pažymi, kad atsakant į 2011 m. gruodžio 21 d. prašymą, buvo pateikta pakankamai informacijos tolimesniam skolos išieškojimui, atsižvelgiant į tai, jog pagal pateiktus duomenis A. U. susitarimo metu buvo išsituokęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl informacijos pagal advokato G. Š. 2011 m. gruodžio 21 d. atsakovui pateiktą prašymą negavimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo advokatas G. Š. 2011 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, pateikti duomenis apie nurodyto fizinio asmens šeimos padėtį, būtinus civilinėje byloje priimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu priteistos skolos išieškojimui (b. l. 6).

Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto norma yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją, institucijų. Advokato klientas (asmuo, kurio interesais vykdoma minėta advokato veikla) nėra joje nurodytas kaip šių santykių dalyvis. Jo (šiuo atveju pareiškėjo) dalyvavimas šiuose teisiniuose santykiuose analizuojamos normos taikymo požiūriu yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar prašymas pateikti informaciją yra susijęs su teisinių paslaugų teikimu, t. y. su advokato profesinės veiklos vykdymu. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio paskirtis – nustatyti advokato teisių apimtį, o pats straipsnis yra pateiktas įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame advokatų teises, pareigas bei veiklos garantijas. Taigi analizuojamos teisės normos aiškinimas lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais rodo, kad ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos teikėjais) reglamentavimui (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A143-938/2008, A11-1026/2006).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Šiuo atveju teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją atsirado tarp minėto advokato G. Š. ir Tarnybos ir jie yra reglamentuojami specialaus teisės akto – Advokatūros įstatymo. Advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis. Todėl tokios teisės teisminės gynybos gali siekti tik pats advokatas. Tuo tarpu advokato kliento (šiuo atveju pareiškėjo) interesas gauti minėtą informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiam gauti šią informaciją iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų. Todėl kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nustatyta tvarka būtų pavesta ginti advokato G. Š. teises, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu toks pareiškėjo interesas negali būti ginamas, t. y. pareiškėjas neturi keliamo reikalavimo teisės.

Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. A. (P. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė