ca730779-8d0e-468c-b62d-0641ea6ae88c · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-635-780/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00470-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.5.(S) LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 30 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å¡arka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Å ukienei, suinteresuoto asmens J.

U. atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, suinteresuotam asmeniui L. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo J. U. buvo pripa­Å¾in­ta neveiksnia, peržiÅ«rėjimo pagal pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys J. U. ir L. U.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o peržiÅ«rėti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-77-393/2011, kuriuo J.

U. pripažinta neveiksnia, ir pripažinti jÄ neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o pripažinti J. U. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jos sveikata nepagerėjo, ji yra neįgali nuo vaikystės, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl protinio atsilikimo, ji nesavarankiÅ¡ka visose srityse, jos darbingumas yra 0 procentų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad J.

U. nesiorientuoja nei laike, nei erdvėje, nesuvokia jai užduodamų klausimų, nesuvokia informacijos, negali apsipirkti ir disponuoti savo pinigais, dažnai būna agresyvi, nesirūpina savo gyvenamosios vietos susitvarkymu, asmenine higiena, nesuvokia savo sveikatos būklės, nesuvokia politinės situacijos. Viena ji negali priimti sprendimų jokioje srityje. Suinteresuotas asmuo L. U. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos dukters J. U. būklė po jos pripažinimo neveiksnia nepagerėjo, o priešingai, pablogėjo.

Duktė dažnai tampa agresyvi, nemiega, jÄ nuraminti nepadeda net vaistai. Duktė pati nieko savarankiÅ¡kai negali daryti, nes nesuvokia, kad reikia rÅ«pintis savimi. Ji nesuvoktų, kad reikia pavalgyti, nusiprasti, jeigu jai to neprimintum. Jeigu už dukterį jos poreikiais nepasirÅ«pintų ji, duktė pati nieko nedarytų. Duktė nemoka pavalgyti, nemoka be Å¡iaudelio gerti, nemoka susitvarkyti savo higienos, nesupranta pinigų vertės, jokių sutarčių nesuprastų, nes nemoka nei raÅ¡yti, nei skaityti.

Aplinkoje ir savyje ji nesiorientuoja, savo sveikatos būklės nesuvokia. Sutinka, kad duktė turi būti pripažinta neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse.    Suinteresuoto asmens J. U. atstovas advokatas Jonas Zenevičius sutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo pripažinti J. U. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jo atstovaujamoji savarankiškai negali priimti jokių sprendimų nei vienoje srityje dėl sunkios savo sveikatos būklės, kuri nepagerėjo. Suinteresuotas asmuo J.

U. teismo posėdyje nebuvo iÅ¡klausyta, nes ji negali kalbėti, kadangi jos kalba neiÅ¡vystyta.  Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendi­mu civilinėje byloje Nr. 2-77-393/2011 J. U. pripažinta neveiksnia, vėliau jai nustatyta globa ir jos globėja paskirta motina L. U.. Nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ dėl pripažinimo neveiksnia J. U. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei bÅ«klei nustatyti. IÅ¡ civilinėje byloje Nr. 2-77-393/2011 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J.

U. konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Å¡ioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinė J. U. buvo pripažinta neveiksnia, peržiÅ«rėjimo, pareiÅ¡kėjas pagrįstai kreipėsi į teismÄ , siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. U. yra neveiksni.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos bÅ«klė ir dėl Å¡io sveikatos pagerėjimo jis gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ savo sprendimÄ ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimÄ ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Teismas, nagrinėdamas Å¡iame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad J. U. psichomotorinis vystymasis sutriko nuo mažens, ji nesugebėjo mokytis, kalba neiÅ¡sivysčiusi, tikslinės prasminės veiklos nesugeba atlikti, intelektas defektinis, jai konstatuojamas labai sunkus protinis atsilikimas. Å ioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J.

U. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jos globėja patvirtino, kad J. U. sveikatos būklė negerėja, o blogėja. Byloje pateiktas 2017-03-21 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad J. U. neįgali nuo vaikystės, nedarbinga, kontaktas apsunkintas, mažai prasmingas, kalba mažai išlavinta (pavieniai garsai), save aptarnaujanti labai minimaliai, reikalinga nuolatinė priežiūra bei pagalba, turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negeba, jai diagnozuotas gilus protinis atsilikimas.

Nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos J. U. sveikatos bÅ«klės pagerėjimÄ teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės iÅ¡vada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-77-393/2011 (CPK 469 str. 1 d.).IÅ¡ byloje esančios pažymos dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio ir darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad J. U. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 0 procentų darbingumas. Ä® bylÄ pateikta 2017-06-20 VÅ¡Ä® Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo iÅ¡vada Nr. VI-8 dėl J.

U. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad ji visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Išvadoje nurodoma, kad ji negali savarankiškai disponuoti pinigais, nemoka skaityti ir rašyti, nesupranta sutarčių informacijos, nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesugeba savarankiškai ir nuosekliai paaiškinti savo sprendimo ir priežasties, negali tinkamai prižiūrėti gyvenamosios patalpos, nesuvokia savo sveikatos būklės ir negali ja pasirūpinti.Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos J.

U. sveiktos bÅ«klė nepagerėjo, todėl pripažinti jÄ nei ribotai veiksnia, nei juo labiau visiÅ¡kai veiksnia turtinėse ir jai aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiÅ¡kai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinkÄ ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimÄ priimamų sprendimų rizikÄ , ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J.

U. dėl savo sveikatos bÅ«klės savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiÅ¡kai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , teismo sprendimas pripažinti J. U. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiÅ¡kas neveiksnumas pagal naujÄ teisinį reguliavimÄ negalimas.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi bÅ«ti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumÄ visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi bÅ«ti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir bÅ«ti iÅ¡rinktiems, t. y. asmenų veiksnumas Å¡iose srityse apskritai neturi bÅ«ti ribojamas.

Taip pat nurodoma, kad neturi bÅ«ti ribojama asmenų teisė į Å¡eimÄ , teisė sudaryti santuokÄ . Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip Å¡eimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali bÅ«ti pripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiÅ¡kia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutÄ yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovÄ . Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos bÅ«klės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ , ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuokÄ , rinkimų teisė), jos ir neturėtų bÅ«ti ribojamos.

Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiÅ¡kia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos bÅ«klės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos bÅ«klės yra neaktualios.Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. U. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jos sveikatos bÅ«klė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji yra 100 procentų nedarbinga, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus ir neturi jokios prasmės, nes dirbti ji negali dėl jau pripažintos sveikatos bÅ«klės. Todėl pripažinti jÄ neveiksnia Å¡ioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra bÅ«tinybės.Riboti J.

U. veiksnumÄ Å¡eimos ir politinių santykių srityse prieÅ¡tarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ â€“ globėjÄ . Taip pat nėra prasmės riboti J. U. veiksnumÄ gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu galima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad Å¡ioje srityje J. U. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebÅ«tų apribotas.

Asmens tinkamumÄ eiti globėjo ar rÅ«pintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. U. pagal savo sveiktos bÅ«klę galėtų bÅ«ti paskirta kito asmens globėju (rÅ«pintoju) ar notaro patvirtina sutartimi bÅ«tų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze. Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Dėl savo psichikos sutrikimų ir nesiorientavimo laike, erdvėje J. U. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, ji taip pat negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia tai daryti, reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jos priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jai pačiai.

Todėl Å¡iose srityse J. U. pripažintina neveiksnia. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiÅ«rint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų bÅ«ti peržiÅ«rimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiÅ«rėjimÄ reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rÅ«pyba. PeržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naujÄ sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sÄ raÅ¡Ä , anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau iÅ¡lieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nuÅ¡alinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Å ioje byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas nuÅ¡alinti ar atleisti J. U. globėjÄ nuo Å¡ių pareigų, jokių pagrindų tokiam nuÅ¡alinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa iÅ¡lieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-77-393/2011, kuriuo J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir pripažinti J.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:- turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

5) paveldėjimo teisiniai santykiai;

6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;- asmeninių neturtinių santykių srityse:

1) savitvarkos įgūdžių sritis;

2) sveikatos priežiÅ«ros sritis. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                          RamÅ«nas Å arka